Byla 1A-330-202/2018

Dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Kažio, Aloyzo Kruopio, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorei Eglei Matuizienei, nuteistajam V. P., nuteistojo gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

2- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų;

3- pagal BK 265 straipsnio 1 dalį 50 (penkiasdešimties) parų areštu.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

5Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas suėmime (nuo faktinio sulaikymo iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti) išbūtas laikas.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

71. V. P. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą platinti, neteisėtai pagamino ir laikė didelį ir labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent: jis, laikotarpyje nuo 2016 m. vasaros, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2017 m. liepos 31 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai pagamino ir laikė savo gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose ( - ), didelį kiekį –610,756 g. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių ? 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 0,7 % iki 16,4 %, bei naudojamame garaže, esančiame ( - ), labai didelį kiekį - 3950,58 g. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių ? 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 0,21 % iki 2,82 %, kol 2017 m. liepos 31 d. 12 val. 30 min. kratos metu jo naudojamame garaže, esančiame ( - ), bei tą pačią dieną 14 val. 10 min. kratos metu gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose ( - ), šį labai didelį kiekį – viso 4561,366 g. narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), surado ir išėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, tai yra padarė nusikaltimą numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

81.1. V. P. nuteistas ir už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką, augino didelį kiekį kanapių, o būtent: jis ne vėliau kaip nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. liepos 31 d., ( - ), krūmynų viduje paruoštuose žemės plotuose, pažeisdamas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. įstatymo Nr. VII-602 redakcija) 7 straipsnį, draudžiantį auginti kanapes Lietuvos Respublikos teritorijoje, augino didelį kiekį - 7455,66 g. kanapių augalų, kurių ? 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 0,5 % iki 2,9 %, kol 2017 m. liepos 31 d., apie 14 val. 05 min. ( - ), vietovių apžiūros metu krūmynų viduje paruoštuose žemės plotuose didelį kiekį kanapių augalų surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, tai yra padarė nusikaltimą numatytą BK 265 straipsnio 1 dalyje.

92. Nuteistasis V. P. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendį pakeisti, jį pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisinti arba, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam ne ilgesnę nei ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, atlikti įrodymų tyrimą bei apeliacinės instancijos teisme apklausti jį, E. G., D. G., R. O..

102.1 Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio, 20 straipsnio, 242 straipsnio 1 dalies, 276 straipsnio 4 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimus, nes nepatikrino kiekvieno įrodymo tikrumo, leistinumo, duomenų rinkimo teisėtumo, nuosprendį grindė duomenimis, kurie neatitiko BPK 20 straipsnio 1 – 4 dalyse nustatytų reikalavimų ir negalėjo būti pripažinti įrodymais, taip pat teisiamajame posėdyje neištirtais įrodymais, ignoravo EŽTT ir Lietuvos kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, neužtikrino teisingos pusiausvyros tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo, dėl to pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

112.2. Anot apelianto, jis neneigia, jog augino kanapes, galvodamas, kad tai pluoštinės kanapės, todėl neginčija jo veikos kvalifikavimo pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, tačiau jis kategoriškai nesutinka, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Pirmosios instancijos teismas išimtinai vadovavosi tik ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga ir visiškai nevertino įrodymų, kurie buvo ištirti teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas nekreipė jokio dėmesio į tai, kad krata R. O. priklausančiame garaže buvo atlikta jai nedalyvaujant ir netgi apie tai nepranešus, todėl ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išsiaiškinta, kam priklauso garaže buvę daiktai, tačiau teismo posėdžio metu R. O. nurodė, kad rasti daiktai priklauso jai. Tokiais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais buvo pažeisti BPK 145 straipsnio 4 dalies reikalavimai. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybių, kurios leido daryti kategorišką išvadą, jog garaže Nr. 80, esančiame ( - ), buvusios narkotinės medžiagos – 3950,58 g. kanapių dalių – jam nepriklauso ir jis už tai negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jis neneigia, jog minėtame garaže buvo rastos dvi kanapės, kurios yra jo.

122.3. Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad 2017 m. liepos 31 d. kratos metu patalpose, esančiose Draugystės g. 17 – 88, Marijampolėje, iš balkono buvo paimti jam nepriklausantys daiktai, kurie buvo plastikinėje dėžėje. Pirmosios instancijos teismas, anot apelianto, nevertino to fakto, kad kratos protokole yra nurodyta, jog patalpų savininkė E. G. ikiteisminio tyrimo pareigūnams parodė, kur jis galėjo laikyti narkotines medžiagas, ji nurodė patalpas, tačiau balkono nenurodė. Ši liudytoja pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, kad kratos metu nenurodė, jog balkone yra jam priklausantys daiktai. Liudytojas D. G. teisiamojo posėdžio metu paneigė parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jo atžvilgiu pareigūnai vartojo fizinį smurtą, jam buvo daromas psichologinis poveikis, jis tik kažką pasirašė, bet jokių aplinkybių nenurodė. Apeliantas pažymi, kad D. G. parvirtino, kad kratos metu iš E. G. balkono paimti daiktai su narkotinėmis medžiagomis priklauso jam, nes jis pats šias medžiagas vartoja, nurodė, kad šias medžiagas įsigijo Degučių bendrabutyje savo reikmėms ir laikė pas seserį balkone. Šios aplinkybės, nuteistojo teigimu, leidžia daryti išvadą, kad augalinės kilmės medžiagos, kurių masė yra 408,57 g., jam nepriklauso, todėl už tai traukiamas baudžiamojon atsakomybėn jis negali būti. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino to fakto, kad specialistas T. S. neteisingai apskaičiavo narkotinės medžiagos kiekius, juos nepagrįstai padidindamas. Teismo posėdžio metu specialistas paaiškino, kad jis išdžiovino masę, rastą E. G. priklausančiame balkone, jei jis nebūtų atlikęs šių veiksmų, tai 408,57 g delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis būtų ne daugiau nei 0,2 procento, t. y. tokiu atveju tai būtų pluoštinės kanapės, kurių laikymas baudžiamosios atsakomybės neužtraukia.

132.4. Pirmosios instancijos teismas, anot nuteistojo, nevertino ir to fakto, kad kratų tiek garaže, tiek bute metu buvo pažeisti BPK 149 straipsnio 7 punkto reikalavimai, kadangi šiuo atveju kanapės ar jų dalys sveriamos nebuvo, jo akivaizdoje jos nebuvo supakuojamos ir užantspauduojamos, todėl ikiteisminio tyrimo metu atsiradę kiekiai yra visiškai jam nesuprantami ir jam nepriklauso.

142.5. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog jokiais įrodymais nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai pagamino ir laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių. Apeliantas pažymi, kad jis niekada negamino jokių narkotinių medžiagų, jo gyvenamojoje vietoje rastas medžiagas bute (bet ne balkone) jis įsigijo Degučių bendrabutyje savo naudojimui. Byloje, anot nuteistojo, nėra įrodymų, patvirtinančių faktą, kad jis kanapes gamino, taip pat faktą, jog jis turėjo tyčią, kad suvokė gaminantis narkotines medžiagas ir to norėjo. Jis visą laiką tvirtino, jog turėjo tikslą auginti pluoštines kanapes. Apelianto teigimu, savo paaiškinime, rašytame 2017 m. liepos 31 d., jis nurodė, jog jis nuskynė dvi kanapes, kurios ir buvo rastos kratos metu R. O. priklausančiame garaže, kuriuo jis naudojosi apie pora metų ir, kuriame tas dvi kanapes džiovino. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iškraipė jo paaiškinime nurodytas aplinkybes, jas interpretavo savaip. Nuteistasis pažymi, kad paaiškinime jis nenurodė, jog du metus naudojamame garaže džiovino kanapes, kai rašė paaiškinimą jis buvo įbaugintas ir išsigandęs policijos pareigūnų, todėl rašė nesąmones apie 25000 Eur skolą, kadangi tokios skolos jis neturi ir niekada neturėjo, tą patvirtina rašytiniai įrodymai, esantys byloje. Tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas taipogi nevertino.

152.6. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindžia įrodymais, kurie visiškai nebuvo tirti teisme. Nuteistasis pažymi, kad kompiuterį, kuriuo buvo rašyti laiškai, kuriais teismas grindžia jo kaltę, įsigijo E. G., kompiuteris jam nepriklauso, jis niekada juo jokių laiškų niekam nerašė, kas minėtu kompiuteriu vykdė susirašinėjimus 2015 – 2016 metais, jam nėra žinoma. Be to, anot apelianto, jis 2014 m. išvyko dirbti ir gyventi į Airiją ir iš ten į Lietuvą parvyko tik 2016 m. gruodžio mėnesį.

162.7. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindžia tuo, kad R. O. priklausančiame garaže buvo rastas matuoklis, šviestuvo gaubtas, du šviestuvai, kažkoks aparatas, svarstyklės, dėžutė, plastikiniai paketėliai, kibiras, koštuvas, sietelis, žarnelė su siurbliu, nors šie daiktai jam nepriklauso, R. O. teisme patvirtino, kad šie daiktai yra jos, tuo tarpu jam dėl šių daiktų priklausomybės net nebuvo užduotas klausimas. Apelianto teigimu, teismo išvados, kad jo veiksmai buvo neatsitiktiniai, jog jis turėjo kanapių auginimo, jų priežiūros ir ruošimo patirtį, laikymo ir fasavimo medžiagas, įrankius yra tik teismo samprotavimai, nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais.

172.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė būtinybės skirti pakartotinį rastų medžiagų tyrimą, nes, apklausiant specialistą T. S., buvo nustatyta daug prieštaravimų dėl atlikto tyrimo, todėl buvo būtina apklausti ir kitus specialistus, atlikusius šioje byloje kanapių tyrimą bei paskirti ekspertizę. Taigi pirmosios instancijos teismas, nesuteikdamas nuteistajam ir jo gynėjui galimybės pateikti į bylą duomenis, kuriais jie siekia grįsti savo gynybinę poziciją, pažeidė BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą.

182.9. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje pažeidė susiformavusią teismų praktiką ir jo kaltę grindė ikiteisminio tyrimo pareigūnų duotais parodymais. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad liudytojas R. A. paneigė faktą, jog būtų kada nors gavęs kanapių iš D. G., nes jo jis nepažįsta, tas pačias aplinkybes patvirtino ir M. Ž., kuris taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo atžvilgiu buvo daromas psichologinis poveikis.

192.10. Apelianto teigimu, jo atžvilgiu nuosprendį priėmė šališkas teismas. Teismo šališkumas pasireiškė tuo, kad visi jį teisinantys įrodymai iš viso buvo neaptarti arba aptarti tik toje dalyje, kurioje galima grįsti pateiktus jam kaltinimus.

202.11. Nuteistojo nuomone, jam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį yra paskirta per griežta bausmė. Skiriant bausmę, buvo pažeistas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Apelianto teigimu, byloje nėra duomenų, kad jis būtų pardavęs, platinęs psichotropines medžiagas kitiems asmenims, jis dirba kartu su savo drauge E. G., gauna legalias pajamas, kartu augina mažametę dukrą, ketina įregistruoti santuoką, jis vienintelis turi galimybę prižiūrėti savo sergančią mamą, ja rūpintis. Esant tokiai situacijai, anot nuteistojo, konstatuotina, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas jo atžvilgiu ir aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

213. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

224. Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

235. Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 265 straipsnio 1 dalyje, nuteistasis neigia padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius minėtą nusikalstamą veiką.

246. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji – jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2009, 2K-7-107/2013, 2K-60/2014). Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla vien tik už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, ir tikslas jas platinti nėra šios nusikaltimo sudėties privalomas subjektyvusis požymis, todėl jį įrodinėti nėra būtina (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2013, 2K-496/2014). Laikymas šio baudžiamojo įstatymo prasme – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-162/2011, 2K-53-895/2016). BK 260 straipsnio prasme narkotinių (ar psichotropinių) medžiagų gaminimas – tai aktyvus procesas, kurio metu siekiama bet kokiu būdu išgauti iš augalo (kanapių) tinkamas svaiginimuisi medžiagas, toks procesas apima augalų nupjovimą, rūšiavimą, smulkinimą, džiovinimą ir pan.; gaminimas kaip procesas laikomas baigtu, kai pagaminamas bet koks kiekis narkotinės ar psichotropinės medžiagos, tinkamas vartoti (svaigintis), tačiau gaminimo baigtumas neturi reikšmės baudžiamajai atsakomybei kilti pagal aptariamą BK straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-554/2013). Pažymėtina tai, kad inkriminuojant aptariamą požymį pakanka nustatyti, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, jog medžiagų, su kuriomis susiję jo veiksmai, šiuo atveju – kurias jis gamina, kiekis yra labai didelis, t. y. nebūtina įrodyti, kad jis tiksliai žinojo narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452-788/2016).

257. Iš byloje esančio 2017 m. liepos 31 d. kratos protokolo matyti, jog kratos metu V. P. motinai R. O. priklausančiame garaže, kuriuo naudojosi V. P., buvo rasta ir paimta dvi augalinės kilmės kanapės, polietileninis juodos spalvos maišas su jame esančiais medžiagos stiebais, ant garažo grindų rasta ir paimta augalinės kilmės medžiagų liekanos, garažo rūsyje rasta ir paimta augalinės kilmės medžiagų dalių. Visi tyrimo objektai paimti ir supakuoti į popierinį paketą. Taip pat garažo rūsyje rastas stiklinis butelis su užrašu „Yestroleum Ethr 80 – 100“, dirvos ph matuoklis, šviestuvo gaubtas, du šviestuvai, aparatas su užrašu MAXIBRIGHT, aparatas su užrašu TWINCONTROLLER, aparatas su užrašu MAXIBRIGHT, šviestuvas (t. 1, b. l. 165 – 174). Kaip matuti iš 2017 m. lapkričio 9 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvados Nr. 140-(4651)-IS1-6966, ištyrus kratos metu V. P. naudojamame garaže rastus du žalios spalvos augalus bei visas kitas rastas žalios spalvos augalines medžiagas, nustatyta, jog rastos medžiagos yra narkotinės medžiagos – kanapės, kurių bendra masė 3950,58 g. (t. 1, b. l. 190 – 193). Kratos metu V. P. gyvenamosiose patalpose, nuteistojo sugyventinė E. G. parodė vietas, kuriose V. P. galimai laikė narkotines medžiagas, t. y. ji parodė komodoje esantį cigarečių pakelį „Parlament“, kuriame buvo rasta augalinės kilmės medžiaga; virtuvės patalpose ant palangės polietileninį paketą su augalinės kilmės medžiaga, spintelėje, esantį stalčių, kuriame rasta: plastikinis užspaudžiamas maišelis su neaiškios kilmės medžiaga, svarstyklės, dėžutė „OCB“ su rūkomuoju popieriumi, plastikinis apvalus indelis su jame esančiais 23 vnt. užspaudžiamais plastikiniais paketėliais, užspaudžiamas plastikinis maišelis su galimai kanapių sėklomis, geltonos spalvos plastikinis užsukamas indelis su jame esančiais 3 vnt. polietileninių paketėlių su augalinės kilmės medžiaga, svarstyklės, 52 vnt. užspaudžiamų polietileninių maišelių, iš kurių 4 vnt. yra su galimai narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakais, trintuvė su galimai narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakais. Ant pakabinamų spintelių viršaus rasti du stiklainiai su galimai kanapių sėklomis. Balkono patalpoje rasta 4 vnt. plastikinių dėžių, kuriose matosi galimai narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakai. Vienoje dėžėje buvo rasta 3 vnt. polietileninių maišelių, kuriuose yra žalios spalvos galimai augalinės kilmės medžiaga, plastikinis kibiras su 2 vnt. koštuvų, padarytų iš kojinių, kiaurasamtis, žarnelės ir siurbliukas, ant kurių matosi galimai narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų (t. 2, b. l. 20 - 35). Kaip matyti iš 2017 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(4653)-IS1-5551, pakete nr. 0067793 su cigarečių pakeliu "Parlament", 2 vnt. plastikinių paketėlių, geltonos spalvos plastikiniu uždaromu indeliu su jame esančiais 3 vnt. plastikinių paketėlių su augalinės kilmės medžiaga, bei plastikinėse dėžėse, užantspauduotose plomba Nr. ST008163, kuriame yra trys maišai su žalios spalvos galimai augalinės kilmės medžiaga, yra narkotinė medžiaga- kanapės (antžeminės dalys), kurios bendra masė yra 707,786 g. o ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis tirti pateiktose kanapėse (antžeminėse dalyse) yra 408,57 g - 0,7 %; 75,52 g. - 7,1 %; 1,383 g - 4,0 %; 5,683 g - 16,4 %; 119,60 g - 8,0 %.Ant pakete nr. 0067793 esančių 2 vnt. svarstyklių, - dėžutės- smulkintuvo, 4 vnt. plastikiniuose paketėliuose bei plastikiniame kibire su 2 vnt. koštuvų, sieteliu, žarnele ir siurbliu, užplombuotų plomba Nr. ST008163, yra narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų. (t. 2, b. l. 47 - 50).

268. Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde ginčija minėtų kratų, atliktų jo motinai priklausančiame garaže bei jo sugyventinės E. G. bute, teisėtumą, tvirtina, jog krata R. O. priklausančiame garaže buvo atlikta jai nedalyvaujant ir netgi apie tai nepranešus, tokiu būdu nebuvo išsiaiškinta, kam priklauso garaže buvę daiktai, be to, atliekant kratas garaže ir bute, buvo pažeisti BPK 149 straipsnio 7 punkto reikalavimai, kadangi kanapės ir jų dalys sveriamos nebuvo, jo akivaizdoje jos nebuvo supakuojamos ir užantspauduojamos, todėl ikiteisminio tyrimo metu atsiradę narkotinių medžiagų kiekiai yra visiškai jam nesuprantami ir jam nepriklauso.

279. BPK 145 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog, darant kratą, turi dalyvauti buto, namo ar kitų patalpų, kuriose daroma krata, savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis jų šeimos narys ar artimasis giminaitis. Minėta baudžiamojo proceso įstatymo norma imperatyviai nereikalauja, jog, darant kratą, turi dalyvauti patalpos, kurioje daroma krata, savininkas. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog garažu, kuris oficialiai priklausė R. O., realiai naudojosi jos sūnus V. P.. Marijampolės apskrities VPK KP ONTS 3 – iojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo E. D. 2017 m. liepos 31 d. tarnybiniame pranešime dėl sulaikymo nurodyta, jog, reaguojant į gautą kriminalinės žvalgybos informaciją, buvo organizuotas V. P. sulaikymas. Bendraujant su V. P., pastarasis žodžiu nurodė, kad jau kelis metus užsiima kanapių auginimu lauke šiltuoju metų sezonu. V. P. teigė, kad augina dvi kanapių auginimo plantacijas, taip pat nurodė, kad 2017 m. liepos 30 d. iš savo auginamos kanapių plantacijos, kuri yra ,,kelyje link Baraginės kaimo“, nuskynė dvi kanapes ir jas nusivežė į savo garažą ( - ). Nuvykus į garažą, adresu ( - ), V. P. automobilio apžiūros metu rastu raktu buvo atrakintos garažo durys, bei padaryta krata, kurios metu buvo rasta du džiovinami kanapių krūmai bei daug kanapių dalių (kotų, lapų ir pan.). V. P. žodžiu nurodė, kad kanapių dalys yra praeito kanapių auginimo sezono metu likusios dalys, nuo garaže apdirbinėto kanapių derliaus (t. 1, b. l. 129 - 130). 2017 m. liepos 31 d. kratos protokole užfiksuota, jog, pareikalavus atiduoti nutartyje (nutarime) nurodytus daiktus (narkotines ir psichotropines medžiagas, sėklas, pakavimo paketus ir priemones, svarstykles, užrašus, pinigus, mobilaus ryšio telefonus, SIM korteles, kitus daiktus ar dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti (2017 m. liepos 31 d. nutarimas daryti kratą (t. 1, b. l. 163 – 164)), V. P. pareiškė, kad jo naudojamame garaže, adresu ( - ), yra kanapių ir jų dalių. Tiek pačiame kratos protokole nurodyta, jog garaže rastos augalinės kilmės medžiagos ir jų dalys buvo supakuotos į paketus, tiek ir prie kratos protokolo pridėtame kratos metu savanoriškai pateiktų objektų apyraše nurodytos tikslios pakuotės ir jų numeriai, į kurias buvo supakuoti kratos metu V. P. naudojamame garaže rasti ir paimti daiktai (t. 1, b. l. 165-173). 2017 m. liepos 31 d. kratos protokole yra V. P. ranka rašytas prierašas, jog su kratos protokolu jis susipažino bei nuteistojo parašas, patvirtinantis minėtame dokumente užfiksuotų faktinių duomenų teisingumą. Tai, kad kratos, metu garaže surastos augalinės kilmės medžiagos vietoje nebuvo pasvertos, nelaikytina grubiu pažeidimu, darančiu visą procesinį veiksmą (kratą) neteistu, kadangi, kaip minėta, visos garaže rastos augalinės kilmės medžiagos nuteistojo V. P. akivaizdoje buvo supakuotos ir užantspauduotos. Byloje nėra duomenų, kad kratos metu rastos ir supakuotos augalinės kilmės medžiagos būdų nusiųstos specialiam ištyrimui su pažeistomis pakuotėmis, juo labiau nėra jokio pagrindo abejoti specialistų, tyrusių jiems pateiktas garaže kratos metu rastas augalinės kilmės medžiagas, objektyvumu ir sąžiningumu. Savaime neteisėtu procesinio veiksmo – kratos nedaro ir neduoda pagrindo abejoti šio procesinio veiksmo metu užfiksuotų faktinių duomenų teisingumu aplinkybė, kad kratos garaže, esančiame adresu ( - ), metu nedalyvavo oficiali garažo savininkė R. O.. Kaip minėta, patalpos, kurioje teisėtai, nepažeidžiant įstatymų, daroma krata, savininko dalyvavimas atliekant kratą, nėra būtinas, jeigu, atliekant kratą, dalyvauja patalpos, kurioje daroma krata, nuomotojas, valdytojas, pilnametis jų šeimos narys ar artimasis giminaitis.

2810. Kaip matyti iš 2017 m. liepos 31 d. kratos protokolo, atliekant kratą V. P. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, adresu Draugystės g. 17 – 88, Marijampolėje, nuteistasis V. P. nedalyvavo, tačiau, atliekant kratą, dalyvavo ir vietas, kuriose galimai buvo laikomi nutarime daryti kratą nurodyti daiktai, parodė buto savininkė E. G.. Ir šiuo atveju buto savininkės E. G. akivaizdoje buvo supakuoti kratos metu rasti, nusikalstamai veikai tirti turintys reikšmės, daiktai, kratos protokole pasirašė buto savininkė E. G. savo parašu patvirtindama kratos protokole užfiksuotų faktinių duomenų teisingumą. Byloje nėra duomenų, kad kratos V. P. gyvenamosiose patalpose metu rastos ir supakuotos medžiagos būtų nusiųstos specialiam ištyrimui su pažeistomis pakuotėmis, taipogi nėra jokio pagrindo abejoti specialistų, tyrusių jiems pateiktas E. G. priklausančiame bute kratos metu rastas medžiagas, objektyvumu ir sąžiningumu.

2911. Nuteistasis V. P. tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, taip pat savo apeliaciniame skunde tvirtina, jog iš visų medžiagų, kurios kratos metu buvo surastos jo motinai priklausančiame garaže, jam priklausė tik du kanapių augalai, kuriuos jis džiovino garaže, norėdamas iš jų vėliau spausti aliejų, o dėl narkotinių medžiagų, kurios buvo rastos jo sugyventinės bute, nuteistasis paaiškino, jog jam priklausė tik buto viduje rastos narkotinės medžiagos, kurias jis buvo įsigijęs savo reikmėms, tuo tarpu balkone rastos narkotinės medžiagos buvo jo sugyventinės brolio D. G. ir jam nepriklausė.

3012. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistojo motina R. O. ikiteisminio tyrimo metu pasinaudojo jai suteikta teise neduoti parodymų prieš savo sūnų ir parodymus duoti atsisakė (t. 1. b. l. 13 – 14). Tuo tarpu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytoja R. O. pakeitė poziciją, sutiko duoti parodymus apie jai žinomas bylos aplinkybes ir nurodė, kad polietileninius maišus, kurie kratos metu buvo rasti ir paimti iš jai priklausančio garažo, ji rado ant kelio, susidėjo į mašiną ir parsivežė į garažą, esantį ( - ), tikėdamasi maišų turinį panaudoti kompostui. Šiuos liudytojos R. O. parodymus vertinant byloje surinktų įrodymų kontekste, matyti, jog tokie nuteistojo motinos parodymai yra deklaratyvūs, prieštaraujantys bylos įrodymų visetui, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinti, kaip siekis padėti savo sūnui išvengti baudžiamosios atsakomybės arba bent ją sušvelninti. Priešingai – byloje surinkti įrodymai - jau aptarta nuteistojo V. P. pozicija ir paaiškinimai jo sulaikymo metu, užfiksuoti Marijampolės apskrities VPK KP ONTS 3 – iojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo E. D. 2017 m. liepos 31 d. tarnybiniame pranešime, apie tai, kad jis jau kelis metus užsiima kanapių auginimu, jog dvi kanapes nuskynė iš savo auginamos kanapių plantacijos ir nuvežė jas į garažą ( - ), kad kanapių dalys (kortai, lapai ir pan.), rastos garaže kratos metu, yra praeito kanapių auginimo sezono metu likusios dalys, nuo garaže apdirbinėto kanapių derliaus, taip pat kratos, atliktos garaže, esančiame ( - ), protokole užfiksuoti faktiniai duomenys, patvirtina, kad visos narkotinės medžiagos, surastos minėtame garaže priklausė ne kam nors kitam, o, būtent, V. P.. Apie tai, kad yra nuėmęs vieną kanapių derlių, nuteistasis V. P. nurodė ir teismo posėdžio metu Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo jam klausimą. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, darytina išvada, jog visos kratos metu garaže, esančiame ( - ), rastos narkotinės medžiagos - kanapės, kurių bendra masė 3950,58 g priklausė, būtent, nuteistajam V. P., kuris šias medžiagas pagamino (jas augino, džiovino) bei laikė minėtame garaže. Taipogi deklaratyvūs ir jokiais bylos duomenimis nepagrįsti yra V. P. teiginiai apie garaže kratos metu rastų daiktų - stiklinio butelio su užrašu „Yestroleum Ethr 80 – 100“, dirvos ph matuoklio, šviestuvo gaubto, dviejų šviestuvų, aparato su užrašu MAXIBRIGHT, aparato su užrašu TWINCONTROLLER, aparato su užrašu MAXIBRIGHT, šviestuvo – priklausomybę kažkokiems kitiems asmenims, bet ne jam. Kaip matyti iš 2017 m. liepos 31 d. kratos protokolo, nuteistasis V. P. apie garaže rastą stiklinį butelį su užrašu „Yestroleum Ethr 80 – 100“ paaiškino, jog minėtame butelyje esantį skystį jis naudoja kanapių purškimui (t. 1, b. l. 165 – 166). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis neneigia auginęs kanapes, jas džiovinęs, darytina išvada, kad garaže rasti daiktai (šviestuvai, dirvos ph matuoklis ir kt.) taipogi priklausė ne kam nors kitam, o, būtent V. P., kuris minėtus daiktus, naudojo narkotinių medžiagų gamybos procese.

3113. Kaip minėta, nuteistasis V. P. neigia, jog visos narkotinės medžiagos, rastos kratos metu jo gyvenamajame bute, priklausė jam, tvirtina, jog balkone rastos narkotinės medžiagos buvo D. G., o narkotines medžiagas, kurios buvo surastos buto viduje, jis buvo įsigijęs savo reikmėms, ne platinimo tikslais. Kaip matyti iš bylos duomenų, D. G., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas specialiuoju liudytoju BPK 80 straipsnio 1 punkto ir BPK 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, nurodė, jog vieną kartą V. P. jo paprašė nuvykti kartu su juo į garažą, kuris priklausė V. P. motinai, esantį ( - ). Garažo viduje ant išilgai garažo ištiestos virvės buvo sukabinta ir džiovinama iki 100 ar daugiau kanapių, V. P. paprašė jo padėti nuskabyti kanapių lapus, žadėjo už tai duoti parūkyti žolės. Jis padėjo V. P. skabyti kanapių lapus, už tai V. P. jam davė kelis gramus žolės. Daugiau nei prieš metus laiko V. P. kas mėnesį jam duodavo apie 10 g žolės, už gramą žolės V. P. jis mokėdavo po 5 eurus. Pats V. P. taip pat parūkydavo žolę. Iš kur V. P. gaudavo žolės jis tiksliai nežino, mano, kad nuteistasis pats augino ir pardavinėjo tuos garaže nuskabytus kanapių lapus. Liudytojo teigimu, dalį iš V. P. įgytos žolės jis pats suvartodavo, o dalį – parduodavo. Iš V. P. įgytą žolę jis laikydavo namuose. Paskutinį kartą iš V. P. narkotines medžiagas jis pirko likus maždaug mėnesiui iki V. P. sulaikymo (t. 1, b. l. 30 – 32). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytojas D. G. davė iš esmės kitokius parodymus, tvirtindamas, jog ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai jį mušė, gąsdino, kad uždarys, todėl jis pasirašė apklausos protokole po parodymais, kurių neskaitė, smurtą prieš jį naudojo kriminalistai, kurie jį ir apklausė, moteris tyrėja ikiteisminio tyrimo metu jo neapklausinėjo. Pirmosios instancijos teisme liudytojas D. G. parodė, kad iš V. P. kanapių nėra pirkęs, ir pats narkotinių medžiagų niekam nepardavinėjo. Liudytojo teigimu, pas sesę E. G. jis būdavo beveik kiekvieną dieną, padėdavo jai dukrą prižiūrėti, sesers bute būdavo jo daiktų ir šiuo metu ten jų yra. Kratos metu iš sesers buto buvo paimti jo daiktai – plastmasinės dėžės, kibiras ir krepšys su prarūgusia žole, kuriuos jis laikė buto balkone.

3214. Asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai, nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos, yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Liudytojo D. G. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, yra tinkami įrodymai BPK 20 str. prasme, tuo tarpu D. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra duoti ne ikiteisminio tyrimo teisėjui, o ikiteisminio tyrimo pareigūnui. BPK 276 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kada gali būti perskaitomi teisiamajame posėdyje kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai, laikant juos tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Šie parodymai turi būti duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, gali būti perskaitomi tik byloje esantiems įrodymams patikrinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis), t. y. šie parodymai nėra visavertis, savarankiškas įrodymų šaltinis, kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus.

3315. Liudytojas R. K. pirmosios instancijos teisme parodė, jog V. P. pažįsta nuo mokyklos laikų, žinojo, kad V. P. parūkydavo kanapes, todėl, kai kartą, būdamas su draugais, sugalvojo įsigyti kanapių, parašė V. P.. V. P. jam pardavė kanapių gal už 30 Eur. Liudytojo teigimu, kažkada ir anksčiau jis yra pirkęs kanapių iš V. P.. Šiuos liudytojo R. K. parodymus patvirtina 2017 m. spalio 30 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti faktiniai duomenys, iš kurių matyti, kad 2017 m. birželio 10 d. R. K. iš savo naudojamo mobiliojo ryšio telefono SMS žinutėmis susirašinėjo su V. P.. Kaip galima suprasti iš SMS žinučių turinio, R. K. paklausė V. P., ar galėtų iš šio įsigyti narkotinių medžiagų, V. P. R. K. atsako, kad, jeigu šis pirktų didesnį kiekį, pats V. P. jam narkotines medžiagas atvežtų. R. K. paklausus, kiek gramų jis turėtų pirkti, kad V. P. jam parduotų. V. P. atsako, kad bent už 50 eurų. Tada R. K. tarėsi su V. P., kur šis turėtų atvažiuoti ir atvežti galimai narkotines medžiagas (t. 1, b. l. 91 – 96). Išanalizavus byloje surinktus ir aptartus įrodymus, darytina išvada, jog, būtent, ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo D. G. parodymai apie tai, kad V. P. ne tik augino kanapes, bet šias narkotines medžiagas ir platino, atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Deklaratyvūs ir jokiais faktiniais bylos duomenimis nepagrįsti yra liudytojo D. G. aiškinimai, jog ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas spaudimas, pareigūnai naudojo prieš jį smurtą, jog jį apklausė vyrai kriminalistai, o ne moteris tyrėja, kaip nurodyta apklausos protokole. Siekiant patikrinti šias liudytojo D. G. nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teisme liudytoja buvo apklausta ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusi tyrėja E. S.. Liudytoja E. S. patvirtino, kad, būtent, ji, o ne kokie nors kiti teisėsaugos pareigūnai, ikiteismini tyrimo metu apklausė liudytoją D. G., liudytojui buvo išaiškinto procesinės teisės, D. G. sutiko duoti parodymus, ką liudytojas sakė, tą ji apklausos protokole užrašė, liudytojas perskaitė protokolą ir jame pasirašė. Iš byloje esančio liudytojo D. G. apklausos protokolo matyti, kad protokolas surašytas tinkamai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, protokolo pabaigoje yra liudytojo D. G. ranka darytas prierašas, jog protokolą liudytojas perskaitė, iš jo žodžių surašyta teisingai, taipogi ant kiekvieno apklausos protokolo lapo yra D. G. parašas, patvirtinantis protokole užfiksuotų faktinių duomenų teisingumą. Aplinkybes, jog apklausos protokole yra jo ranka rašytas prierašas ir parašas yra jo, pirmosios instancijos teisme patvirtino ir pats liudytojas D. G..

3416. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, vienas iš įrodymų, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė nuteistojo V. P. kaltę neteisėtai disponavus narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis, yra informacija iš nešiojamojo kompiuterio, kuris buvo paimtas kratos metu V. P. gyvenamojoje vietoje, o būtent – byloje esantis 2017 m. rugsėjo 18 d. Nešiojamojo kompiuterio apžiūros protokolas, kuriame nurodoma, kad jame programoje "Skype" sukurtas vartotojo profilis pavadinimu "two.pac19". Šio vartotojo kontaktų sąraše rastas vartotojas "esterixas119". Susirašinėjimas su šiuo vartotoju buvo nukopijuotas į kompaktinį diską (t. 2, b. l. 63 - 69). Sutikrinus kompaktiniame diske įrašytą susirašinėjimą su 2017 m. lapkričio 1 d. vyriausiosios tyrėjos E. S. tarnybiniame pranešime nurodoma informacija nustatyta, kad vartotojas pavadinimu "two.pac19" su iš sąrašo esančių kontaktu pavadinimu "esterixas119" susirašinėjimas fiksuotas laikotarpyje nuo 2016 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. lapkričio 2 d. bei vėlesni pokalbiai nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2015 m. spalio 2 d. Iš vartotojo "two.pac19" išsiųstos žinutės vartotojui "esterixas119", iš kurių turinio matyti, kad asmuo siunčiasi draudžiamas medžiagas galimai sintetinius kanabinoidus ar jų sėklas. Iš siųstų SMS galima suprasti, kad vartotojas dar negavo siuntinio, tačiau kalba taip pat galimai apie draudžiamas medžiagas, kurios apsvaigina, galima suprasti kad jas galimai pardavinėja. Vartotojas ieško kam parduoti didesnį kiekį galimai narkotinių ar psichotropinių medžiagų, įvardina kad duotų ir pabandyti, kalba ir galimai apie parduodamo vieno gramo kainą, t.y. po 5. iš 2016 m. rugsėjo 18 d. siųstų SMS matyti, kad asmuo įvardina "Su drauge kavinėj ir dukra“, t.y. galima suprasti, kad tai rašo V. P. apie savo sugyventinę E. G. ir mažametę dukrą. Taip pat vartotojas įvardina, jog "Varau suni vest", "Tai dar darytume toki pat bairy, kad man skola nurasyt?", t. y. galima suprasti, kad asmuo turi šunį bei turi skolų. Minėtame protokole nurodoma, jog iš šių aplinkybių matyti, kad šis vartotojas yra galimai V. P. (t. 2, b. l. 70 - 72). Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde tvirtina, jog minėtą kompiuterį įsigijo E. G., šis kompiuteris jam nepriklauso, jis niekada minėtu kompiuteriu nesinaudojo, jokių laiškų niekam nerašė, be to, jis nuo 2014 m. iki 2016 m. gruodžio gyveno ir dirbo Airijoje. Iš tyrėjos E. S. 2011 m. lapkričio 1 d. tarnybiniame pranešime pateiktos nešiojamame kompiuteryje, kuris buvo paimtas kratos metu iš E. G. priklausančio buto, įrašytos informacijos analizės galima suprasti, jog ,,Skype“ programos pagalba susirašinėję asmenys iš tiesų kalbėjosi apie narkotines ar psichotropines medžiagas, jų poveikį, kainas, galimybę įsigyti tokių medžiagų. Tačiau neginčytinų duomenų, jog vienas iš minėtuose susirašinėjimuose dalyvavusių asmenų buvo, būtent, V. P., byloje nėra. Asmens kaltė padarius nusikalstamą veiką gali būti grindžiama tik neginčytinais ir BPK 20 straipsnio prasme tinkamais įrodymais, tuo tarpu bet kokios abejonės ar neaiškumai, kurių negalima pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu, turi būti aiškinamos kaltininko naudai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo išvadų argumentavimu. Reikalavimas vadovautis įstatymu vertinant įrodymus reiškia, kad sprendimus baudžiamojoje byloje nulemia tik neabejotinai patikima, teisėtais būdais gauta informacija. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismas, nustatęs atskirų informacijos šaltinių nepatikimumą ar neleistinumą, negali jais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio išvadų. Tokiais atvejais teismas vertina kitus byloje esančius duomenis, atitinkančius įrodymams keliamus reikalavimus, jų pakankamumą baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens kaltumui nustatyti. Nagrinėjamu atveju iš V. P. gyvenamosios vietos paimto kompiuterio apžiūros metu surinkta informacija nėra tinkamas įrodymas BPK 20 straipsnio prasme, tačiau šis šaltinis yra tik vienas iš daugelio byloje esančių įrodymų šaltinių. Būtent, byloje surinktų kitų įrodymų visetas yra paknakamas V. P. kaltei neteisėtai disponavus narkotinėmis medžiagomis pagrįsti. Kratos metu V. P. naudojamame garaže rastos išdžiovintų kanapių augalų antžeminės dalys, priemonės galimai skirtos kanapių auginimui, priežiūrai, džiovinimui, kartos metu V. P. gyvenamojoje patalpoje rastos kanapių dalys, medžiaga paruošta rūkymui, daugybė polietileninių užspaudžiamų maišelių, svarstyklės, kiti daiktai, ant kurių rasti narkotinių medžiagų pėdsakai, patvirtina ir leidžia daryti išvadą, kad V. P. kanapes augino ne pirmi metai, gerai išmanė kanapių auginimo, priežiūros, džiovinimo technologiją, žinojo, kaip iš augalo (kanapės) išgauti medžiagas, tinkamas svaiginimuisi, šias medžiagas smulkino, fasavo po kelis gramus bei jas platino kitiems asmenims. Nuteistojo teiginiai apie tai, kad jis manė auginantis pluoštines kanapes, iš kurių norėjo spausti aliejų ir jį pardavinėti, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais faktiniais bylos duomenimis.

3517. Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde ginčija kratos metu E. G. bute rastas medžiagas tyrusio specialisto T. S. išvadą, nurodo, kad, apklausus specialistą T. S., buvo nustatyta daug prieštaravimų, kuriems pašalinti buvo būtina apklausti kitus specialistus bei skirti ekspertizę.

3618. Sprendžiant klausimą, ar medžiaga yra narkotinė ar psichotropinė, taip pat nustatant jos kiekį, turintį įtakos baudžiamosios atsakomybės diferencijavimui, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis (BK 269 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintas narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas kanapės (ir jų dalys) yra įtrauktos į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašą. Šių rekomendacijų 2003 m. balandžio 23 d. redakcijoje kanapių (ir jų dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g, didelis kiekis – daugiau kaip 500 g, labai didelis kiekis – daugiau kaip 2500 g. Kai šios nusikalstamos veikos dalykas yra kanapės (ir jų dalys), būtina atlikti rastų medžiagų objektyvų specialių žinių reikalaujantį tyrimą, siekiant nustatyti rastose kanapėse (ir jų dalyse) esančios veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio kiekį (jo procentinę išraišką bendroje jų masėje) tam, kad būtų galima nustatyti, ar tai narkotinio tipo kanapės, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, ar pluoštinės kanapės, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 proc. ir kurios pagal Europos Sąjungos teisę (Tarybos reglamentas Nr. 1782/2003) valstybėse narėse visuotinai nedraudžiamos.

3719. Šioje baudžiamojoje byloje kratos metu E. G. priklausančiame bute rastas ir paimtas medžiagas tyrė ir specialisto išvadą pateikė Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro specialistas T. S.. Specialistas T. S. buvo apklaustas ir pirmosios instancijos teisme, kur iš esmės patvirtino savo išvadą, tik sutiko su nuteistojo gynėjos pastebėta aritmetine klaida, kurią jis padarė skaičiuodamas bendrą narkotinės medžiagos – kanapių masę. Šią aritmetinę klaidą pirmosios instancijos teismas ištaisė, skundžiamame nuosprendyje sumažindamas V. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos apimtį, t. y. pakeisdamas kaltinimą iš 707,786 g į 610,756 g ir atitinkamai pakoreguodamas galutinį V. P. inkriminuotą narkotinių medžiagų kiekį, vietoje 4658,366 g nurodant 4561,366 g. Specialistas T. S. taipogi detaliai paaiškino technologiją, kaip nustatinėjamas tetrahidrokanabinolio kiekis tirti pateiktose kanapėse, t. y. nurodė, jog medžiagos pirmiausiai išdžiovinamos ir tada tiriamos, tokia yra tyrimo metodika. Todėl, nuteistojo apeliaciniame skunde išreikšti samprotavimai, kad, ištyrus E. G. buto balkone rastą šlapią medžiagą, joje tetrahidrokanabinolio kiekis būtų buvęs mažesnis nei 0,2 ir tai būtų pluoštinės kanapės, yra nepagrįsti, kadangi, kaip nurodė specialistas, yra nustatyta narkotinių medžiagų tyrimo metodika, pagal kurią atliekami tyrimai, t. y. tiriama išdžiovinta medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo abejoti tyrimą atlikusio specialisto T. S. kompetencija ir objektyvumu. Be to, pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-659/2012, 2K-135/2013, 2K-248/2014 ir kt.). Bylą nagrinėjant teisme, ekspertizės skyrimas priklauso nuo teismo įsitikinimo dėl tokio sprendimo būtinumo. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismui pakako duomenų išvadai, kad nuteistasis V. P., pažeisdamas nustatytą tvarką, augino kanapių augalus, o šiems užaugus, neteisėtai gamino iš jų narkotinę medžiagą – kanapes. Pluoštinės kanapės – tai kanapinių (Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.) rūšies veislių augalai, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau kaip 0,2 proc. ir kurie auginami vien tik pramoniniams tikslams (pluoštui ir sėkloms) arba sodininkystei (Pluoštinių kanapių įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Šios rūšies kanapės neturi narkotinėms medžiagoms būdingų savybių. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad nuteistasis V. P. užsiėmė sodininkyste, t. y. pluoštinių kanapių auginimu kaltinime nurodytomis sąlygomis, ir kad turėjo planą pluoštines kanapes pardavinėti vietoje narkotinės medžiagos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, neskirdamas ekspertizės, įrodinėjimo (BPK 20 straipsnis), rungimosi principo (BPK 7 straipsnis) ir kitų esminių baudžiamojo proceso reikalavimų pažeidimų nepadarė.

3820. Byloje surinktais ir jau aptartais įrodymais nustatyta, jog kratos metu garaže, esančiame ( - ), kuriuo naudojosi V. P., buvo rasta ir paimta labai didelis kiekis – 3950,58 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriomis neteisėtai disponavo (pagamino ir laikė, turėdamas tikslą platinti), būtent, nuteistasis V. P.. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog ir visos narkotinės medžiagos (610,756 g. kanapių), rastos kratos metu E. G. priklausančiame bute – tiek buto viduje, tiek buto balkone – priklausė V. P. ir, kad, būtent, V. P. visomis rastomis narkotinėmis medžiagomis neteisėtai disponavo (pagamino ir laikė, turėdamas tikslą jas platinti). Vertinant V. P. padarytos nusikalstamos veikos apimtį šioje dalyje, itin svarbūs yra liudytojo D. G. parodymai. Pirmosios instancijos teismas, liudytojo D. G. parodymus, duotus bylą nagrinėjant teisme, apie tai, kad kratos metu E. G. buto balkone rastos dėžės su narkotinėmis medžiagomis yra jo, nepagrįstai vertino kritiškai. Liudytojas D. G. pirmosios instancijos teisme nurodė iš esmės naujas aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu, tokie liudytojo parodymai yra tinkamas įrodymas BPK 20 straipsnio prasme. Vien ta aplinkybė, kad V. P. neteisėtai augino, gamino, jo motinai priklausančiame garaže laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių, savaime negali būti pagrindas išvadai, jog visos narkotinės medžiagos, kurios kratos metu buvo surastos V. P. gyvenamojoje vietoje, taipogi neginčytinai priklausė nuteistajam. Priešingai nei nurodoma skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, byloje esantys įrodymai (liudytojo D. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų R. A., M. Ž., D. V. parodymai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti faktiniai duomenys) leidžia pagrįstai manyti, jog kratos metu E. G. priklausančio buto balkone rastos medžiagos, kuriose, kaip nustatė specialistas yra 408,57 g narkotinės medžiagos – kanapių, galėjo priklausyti D. G.. Iš to seka, kad D. G. veikoje gali būti nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, požymių. Šių aplinkybių tyrimas neįeina į apeliacinės instancijos teismo kompetenciją. Kai teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškėja aplinkybės apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo apie tai pranešti prokuratūrai.

3921. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo dalykas – narkotinės ar psichotropinės medžiagos yra vienas iš BK 260 straipsnyje numatytų įrodinėtinų objektyvių nusikaltimo sudėties požymių, kuriais gali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, tikslus narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio nustatymas yra svarbi aplinkybė, turinti įtakos baudžiamosios atsakomybės diferencijavimui. Įvertinus išdėstytas faktines bylos aplinkybes bei laikantis nuostatos, kad įrodinėjant asmens kaltumą, turi būti vadovaujamasi visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), taip pat draudimu grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis, darytina išvada, jog byloje esančių įrodymų viseto nepakanka įrodyti, kad V. P. savo gyvenamojoje vietoje pagamino ir laikė, būtent, 610,756 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), turėdamas tikslą šias medžiagas platinti. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, V. P. pareikšto kaltinimo apimtis mažinama, nustatant, kad V. P. savo gyvenamosiose patalpose neteisėtai pagamino ir laikė 202,186 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), turėdamas tikslą jas platinti. Likęs V. P. inkriminuotas narkotinių medžiagų kiekis – 408,57 g kanapių (antžeminių dalių), kurių ? 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 0,7 % – iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintinas.

4022. Byloje surinktais ir aptartais įrodymais nustatyta, jog V. P. pagamino (sąmoningai augino, žinodamas ir suprasdamas, jog augina ne pluoštines kanapes, bet kanapes, iš kurių išgaunama narkotinė medžiaga, augalus džiovino, smulkino, fasavo) labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir šias narkotines medžiagas laikė savo gyvenamojoje vietoje (202,186 g) bei garaže, kuriuo naudojosi (3950,58 g), turėdamas tikslą jas platinti. Aplinkybė, kad narkotinės medžiagos – kanapės, kuriomis neteisėtai disponavo V. P., buvo surastos dviejose skirtingose vietose, juridiniam veikos vertinimui įtakos neturi, kadangi abi nusikalstamas veikas (narkotinių medžiagų neteisėtą laikymą, turint tikslą jas platinti) apėmė vieninga V. P. tyčia. Net ir susiaurinus V. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos apimtį, t. y. konstatavus, kad savo gyvenamojoje vietoje nuteistasis laikė 202,186 g narkotinių medžiagų – kanapių, V. P. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija nesikeičia, kadangi bendras narkotinių medžiagų kiekis, kuriuo neteisėtai disponavo V. P. yra 4152,766 g, o tai viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintas narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nustatytą labai didelį kanapių kiekį (2500 g). V. P. veikoje yra visi būtini nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje sudėties požymiai.

4123. Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirtos bausmės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dydžiu, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai o atžvilgiu netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

4224. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

4325. V. P. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena – numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Byloje nenustatyta nei V. P. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. P. praeityje neteistas, administracine tvarka baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimais, priklausomybės ar psichikos ligų įskaitoje nėra įrašytas, šiuo metu oficialiai nedirba, su sugyventine E. G. turi mažametę dukrą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam V. P. už jo padarytas nusikalstamas veikas, į visas nurodytas aplinkybes atsižvelgė, įvertino šių aplinkybių visumą bei už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, apsprendusios galutinės bausmės dydį, padarymą paskyrė nuteistajam minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

4426. Kaip minėta, įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. BK 62 straipsnio nuostatų taikymas susijęs su šiame straipsnyje nurodytų konkrečių sąlygų buvimu. Šioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio nuostatoms taikyti būtinos sąlygos nenustatytos.

4527. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes. Nuteistojo V. P. padaryta nusikalstama veika, susijusi su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, yra pavojinga, žalojanti visuomenę, tačiau, vertinant V. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei lyginant jį su rūšiniu nusikalstamos veikos pavojingumu, įvertintu įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje, būtina atsižvelgti ir į kitas aplinkybes – narkotinių medžiagų, kuriomis neteisėtai disponavo nuteistasis, rūšį, kiekį, kitas aplinkybes. Narkotinės medžiagos yra augalai, natūralios, gamtinės ar sintetinės medžiagos, įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos kontroliuojamų narkotinių medžiagų sąrašus, taip pat vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra narkotinių medžiagų, sukeliantys specifinį – stimuliuojamąjį, haliucinacinį, slopinamąjį, audrinamąjį – poveikį centrinei nervų sistemai ir galintys sukelti fizinę ir psichinę priklausomybę nuo jų – narkomaniją. Nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, visada keliamas pavojus visuomenės sveikatai, tačiau narkotinės medžiagos pagal savo poveikį, sukeliamus padarinius, pavojingumą žmonių gyvybei ir sveikatai nėra vienodos – vienos yra pavojingesnės, kitos kelia mažesnį pavojų. Kanapės, kuriomis neteisėtai disponavo nuteistasis V. P., yra augalinės kilmės medžiagos, jos priskiriamos prie narkotinių medžiagų, kurios kelia mažesnį pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, lyginat jas su tokiomis narkotinėmis medžiagomis, kaip heroinas, kokainas ir pan. Narkotinės medžiagos - kanapių, kuria neteisėtai disponavo V. P., kiekis nėra išskirtinai didelis, priešingai – kanapių kiekis, kuriuo neteisėtai disponavo nuteistasis žymiai neviršija minimalios labai didelio kiekio ribos. Išdėstytos aplinkybės rodo mažesnį V. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu. Išdėstytas aplinkybes įvertinus kontekste su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis – nuteistasis V. P. teisimas pirmą kartą, turi šeimą, mažametę dukrą, rūpinasi sergančia motina, darytina išvada, jog nuteistojo izoliavimas nuo šeimos ir visuomenės nors ir minimaliam BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytam terminui – dešimčiai metų, itin neigiamai paveiktų jo socialinius ryšius bei tolimesnes resocializacijos galimybes. Nagrinėjamu atveju pirmenybė turi būti suteikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas paskyrus V. P. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę negu BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta minimali bausmė.

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 3, punktu,

Nutarė

47Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendį pakeisti.

48Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, kad V. P. laikotarpyje nuo 2016 m. vasaros, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2017 m. liepos 31 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai pagamino ir laikė buto, esančio ( - ), pagalbinėse patalpose (balkone) 408,57 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių ? 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 0,7 %.

49V. P., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

50Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, ir V. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

51Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.