Byla 2K-452-788/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 10 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Viktoro Aiduko (kolegijos pirmininkas), Vytauto Masioko ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. V. T., V. N. B., G. M. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 10 d. nutarties.

3Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nuosprendžiu T. V. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų, 265 straipsnio 1 dalį areštu 80 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinus jas apimant, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vienuolikai metų. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2012 m. sausio 25 d. iki 2015 m. vasario 25 d.

4V. N. B. nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį areštu 60 parų, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinus jas apimant, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai metų. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2012 m. sausio 25 d. iki 2015 m. vasario 25 d.

5G. M. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 265 straipsnio 1 dalį areštu 60 parų, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinus jas apimant, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai metų. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2012 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. vasario 25 d.

6Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nuosprendis pakeistas – nuteistiesiems T. V. T., V. N. B. ir G. M. iš kaltinimo pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį pašalinta aplinkybė, kad T. V. T., V. N. B., prisijungęs prie nusikalstamos veikos nuo 2012 m. sausio 16 d., ir G. M. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bendrai įgyvendindami nusikalstamą sumanymą, laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo mėn. pabaigos iki 2012 m. sausio 25 d. rengėsi neteisėtai dar pagaminti 6208,47 g bendros masės kanapių ir jų dalių, kuri taip pat atitinka labai didelį kiekį šios narkotinės medžiagos. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

81. T. V. T., V. N. B. pagal BK 265 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, o G. M. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį nuteisti už nusikalstamas veikas, padarytas šiomis aplinkybėmis:

92011 m. rugpjūčio mėn., nenustatytam asmeniui pasiūlius, T. V. T. atvykęs į viešbutį, Vilniuje, ( - ), apsigyvenęs kambaryje Nr. 2, nuo 2011 m. rugpjūčio iki 2012 m. sausio mėn. to paties pastato rūsyje, vykdydamas nenustatyto asmens nurodymą, įrengė pertvaras ir suformavo 4 patalpas, skirtas kanapėms auginti. Po to T. V. T. atliko elektros įrengimo darbus, montavo oro filtrus, elektros lemputes, vandens siurblius, ventiliacijos vamzdžius, šviestuvus, vandens žarnas, ventiliatorius, elektros transformatorius, savadarbius šviestuvus, oro temperatūros ir drėgmės matuoklius, t. y. sumontavo specialią įrangą, pritaikytą kanapėms auginti. Ne vėliau kaip 2011 m. rugpjūčio mėn. T. V. T. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu į plastikinius indus pasodino didelį kiekį kanapių augalų ir neteisėtai juos augino, džiovino, taip gamino narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis). Nenustatyto asmens pasiūlymu 2012 m. sausio 16 d. į Lietuvą atvykęs V. N. B. prisijungė prie daromų nusikalstamų veiksmų. Toliau T. V. T. ir V. N. B. sodino kanapių augalus, juos laistė, tręšė, vėdino patalpas bei palaikė tinkamą augalams augti temperatūrą. Dalį užaugintų kanapių nupjovė, išdžiovino, susmulkino ir taip neteisėtai pagamino didelį kiekį – 724,45 g – narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė pastato, Vilniuje, ( - ), rūsyje. Kitą dalį užaugintų augalų, t. y. labai didelį kiekį – 4 397,84 g – narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), nupjovė ir neteisėtai šiose patalpose laikė, o likusius 2098 vnt. kanapių augalų dar augino, pažeisdami nustatytą tvarką, kol 2012 m. sausio 25 d., 23.00 val., šią narkotinę medžiagą kanapes (ir jų dalis) bei kanapių augalus kratos metu paėmė policijos pareigūnai.

10G. M., žinodamas apie nenustatyto asmens ir T. V. T. bei V. N. B. vykdomus nusikalstamus veiksmus, turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliu narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) kiekiu, nuo 2011 m. rugpjūčio iki 2012 m. sausio mėn. mokėjo už T. V. T. ir V. N. B. gyvenamąjį plotą Vilniuje, ( - ), vežė T. V. T. ir V. N. B. į parduotuvę nusipirkti maisto produktų, taip sudarydamas sąlygas nusikalstamai veikti padėjo T. V. T. ir V. N. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui neteisėtai auginti didelį kiekį kanapių, neteisėtai gaminti ir laikyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių.

11Taip T. V. T. ir V. N. B., padedant G. M., su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu bendrai įgyvendindami nusikalstamą sumanymą, nuo 2011 m. rugsėjo mėn. pabaigos iki 2012 m. sausio 25 d., išaugino didelį kiekį kanapių augalų, iš kurių pagamino labai didelį kiekį – iš viso 5122,29 g – narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių).

122. Kasaciniu skundu nuteistasis T. V. T. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą jam nutraukti.

132.1. Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra neteisėti, nes, nagrinėdami bylą ir priimdami skundžiamus sprendimus, teismai padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, dėl kurių buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą ir kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

142.2. Kasaciniame skunde nurodoma, kad BPK 44 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta viena iš asmens teisių apsaugos garantijų baudžiamajame procese – asmens teisė nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis. Dėl asmens teisės į adekvatų vertimą tinkamo įgyvendinimo priimta Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. spalio 20 d. direktyva Nr. 2010/64/ES, kuri turėjo būti įgyvendinta iki 2013 m. spalio 27 d. (Direktyvos 9 straipsnis), o pasibaigus šiam terminui, ji tapo tiesiogiai taikytinu teisės aktu. Direktyvos 2 straipsnio 8 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad vertimas žodžiu ir raštu baudžiamajame procese turi būti tokios kokybės, kuri užtikrintų proceso teisingumą. Šiam tikslui įgyvendinti valstybėms narėms nustatyta pareiga įsteigti nepriklausomų, tinkamai kvalifikuotų vertėjų registrą (Direktyvos 5 straipsnis). Taigi Lietuvos valstybė, garantuodama visiems lietuvių kalbos nemokantiems proceso dalyviams teisę į nemokamą vertimą, privalo užtikrinti, kad tas vertimas būtų kokybiškas, preciziškai tikslus ir teisingas, o tokias vertimo paslaugas gali suteikti tik profesionalus vertėjas.

152.3. Kasatorius pažymi, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ne kartą buvo keliamas klausimas dėl nekvalifikuoto ir neadekvataus vertimo žodžiu ir raštu iš vietnamiečių kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į vietnamiečių ikiteisminio tyrimo metu. Tai buvo nurodyta ir nuteistojo T. V. T. apeliaciniame skunde. Šie esminiai bylos proceso trūkumai ikiteisminio tyrimo metu, nuteistojo įsitikinimu, lėmė neteisingą ir netikslų jo kaip įtariamojo parodymų užfiksavimą ir SMS žinučių, rastų jo telefone, neteisingą turinį. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių šiems pažeidimams nustatyti ir įvertinti jų įtaką surinktų duomenų teisingumui, ir nuteistojo T. V. T. kaltę grindė būtent jo, kaip įtariamojo, parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir SMS žinutėmis, kurių turinys, kaip paaiškino vertėjas teisminio bylos nagrinėjimo metu, negali būti vienareikšmiškai traktuojamas taip, kaip yra nurodyta kaltinamajame akte, nes žodžių prasmė vietnamiečių kalboje priklauso nuo kirčiuotės, o šios SMS žinutės yra surašytos lotyniškais rašmenimis, be kirčių.

162.4. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šiuos jo apeliacinio skundo argumentus, Europos Sąjungos direktyva 2010/64/EU nesivadovavo, todėl pirmiau nurodytų teisės į teisingą ir kokybišką vertimą pažeidimų bei jų įtaką pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui tinkamai neįvertino, dėl to padarė iš esmės neteisingas išvadas, kad jo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl ikiteisminio tyrimo metu dalyvavusių vertėjų kvalifikacijos ir jų atlikto vertinimo kokybės tėra jo gynybinė versija. Tačiau paties apeliacinės instancijos teismo surinkti duomenys leidžia teigti, kad šios bylos ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užtikrinta jo teisė į teisingą ir kokybišką vertimą iš vietnamiečių kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į vietnamiečių kalbą, nes nė vienas į T. V. T. kaip įtariamojo apklausas vertėjais pakviestų asmenų neturėjo filologinio išsilavinimo, vertėjo kvalifikacijos ir vertėjo darbo patirties. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad UAB „Vertimų namai“ nėra gavę jokių nusiskundimų dėl šių asmenų darbo, kad vienas iš vertėjų 2015 m. baigė Tarptautinę verslo mokyklą, o kitas kažkada yra išklausęs 72 valandų rusų, kaip užsienio kalbos, kursą, yra formalūs ir nepaneigia nuteistojo apeliaciniame skundo nurodytų argumentų dėl nekokybiško ir neteisingo vertimo, kurio pagrindu jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl veikų, kurių nepadaręs. Nuteistojo nuomone, formalaus pobūdžio yra ir skundžiamos nutarties teiginiai, kuriais grindžiamas ikiteisminio tyrimo metu atlikto vertimo teisingumas, nurodant, kad vertėjai vertimo paslaugas teikė įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą, kad pastabų dėl vertimo nereiškė nuteistojo gynėja ir kad nė vienas proceso dalyvis nepareiškė vertėjams nušalinimo. Tačiau nei įspėjimas dėl baudžiamosios atsakomybės, nei kokie nors kiti proceso dalyvių veiksmai, priešingai negu nurodoma skundžiamoje nutartyje, savaime neužtikrina kvalifikuoto vertimo, o galimybė reikšti kokias nors pastabas ir (ar) nušalinimus, apskritai neegzistuoja, jei kiti proceso dalyviai (pavyzdžiui, gynėjai) nemoka kalbos, iš kurios ir į kurią atliekamas vertimas, o nuteistasis tokią galimybę įgijo tik tada, kai jam buvo įteiktas kito vertėjo į vietnamiečių kalbą išverstas kaltinamasis aktas ir jis galėjo susipažinti su ikiteisminio tyrimo metu užprotokoluotais savo parodymais.

172.5. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę į nešališką teismo procesą. Šio teismo teisėja R. Pocienė, išklausiusi gynėjų baigiamąsias kalbas ir kaltinamųjų paskutinį žodį, pranešė, jog nuosprendis bus skelbiamas 2014 m. lapkričio 28 d., tačiau nurodytu laiku nuosprendžio nepaskelbė, bet, būdama pasitarimų kambaryje, nusprendė atnaujinti įrodymų tyrimą. 2014 m. lapkričio 19 d. proceso dalyviai buvo sukviesti į teismo posėdį, kuriame buvo pranešta, kad įrodymų tyrimas atnaujinamas, tačiau teisėja šiuo klausimu nepriėmė ir nepaskelbė jokio procesinio sprendimo, kuriame būtų nurodytas kuris nors iš BPK 300 straipsnyje numatytų alternatyvių įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo pagrindų, tik lakoniškai pažymėjo, kad nuosprendžio priėmimo metu jai iškilo klausimų kaltinamajam G. M.. 2014 m. gruodžio 1 d. teisėja pateikė G. M. keletą klausimų, susijusių su apmokėjimu už vietnamiečių gyvenimą viešbutyje ir maisto produktų jiems pirkimu, o prokurorė pateikė teismui iš anksto (2014 m. lapkričio 24 d.) parengtą prašymą dėl kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių pakeitimo teisme, kuriuo prašė kaltinimą visiems trims kaltinamiesiems pakeisti tomis aplinkybėmis, dėl kurių tame pačiame teismo posėdyje buvo apklaustas G. M. Prašymas dėl kaltinimo pakeitimo buvo pateiktas su daug laiko reikalaujančiais vertimais į vietnamiečių bei gruzinų kalbas. Iš tokio proceso organizavimo nuteistajam ir kitiems proceso dalyviams susidarė įspūdis, kad prokurorė buvo iš anksto teismo informuota apie numatomas kaltinamųjų apklausų ribas ir turinį ir kad tarp teismo ir prokurorės egzistavo išankstinis neprocesinis susitarimas dėl prašymo pakeisti kaltinimą teisme pateikimo 2012 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio metu. T. V. T. nuomone, taip buvo iš esmės pažeistas rungimosi principas ir tai suteikė pagrindą abejoti teismo nešališkumu objektyviąja prasme, t. y. kad pirmosios instancijos teismas jau iš anksto buvo apsisprendęs dėl nuteistųjų kaltės ir dėl jiems pareikštų kaltinimų ribų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo tinkamai neįvertino ir paliko galioti iš esmės neteisingą šališko teismo sprendimą.

182.6. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas pripažino jo kaltės įrodymais bylos duomenis, neatitinkančius leistinumo reikalavimų (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Kasatoriaus ir kito nuteistojo V. N. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir jų telefonuose rastos SMS žinutes, nepaisant jų nekokybiško ir netikslaus vertimo, teismo buvo pripažinti pagrindiniais jo kaltės įrodymais, o jo parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu ir juos patvirtinantys kiti bylos duomenys buvo atmesti arba visiškai be jokių motyvų, arba motyvuojant tuo, kad jis, duodamas tokius parodymus, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Su tokiu įrodymų vertinimu sutiko ir apeliacinės instancijos teismas.

192.7. Kasaciniame skunde nurodoma, kad T. V. T. kaip įtariamojo parodymų ir SMS žinučių turinio negalima patikrinti BPK nustatyta tvarka, nes apklausų metu nebuvo daromi vaizdo ir garso įrašai, o SMS žinutės surašytos be vietnamiečių kalbai būdingos kirčiuotės, nuo kurios priklauso konkretaus žodžio reikšmė (tai teisminio nagrinėjimo metu patvirtino vertėjas). Jokių kitų bylos duomenų, kurie patvirtintų ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotus jo parodymus ir būtų pagrindas išvadai, kad jo veikoje yra BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 265 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėtys, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tik mechaniškai perkelti liudytojų parodymai ir kiti bylos duomenys, nenurodant jų ryšio su nuteistajam T. V. T. pareikštu kaltinimu ir kokias inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes jie patvirtina. To nenurodyta ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Be to, nė vienas teismas netyrė vietnamiečių kalbos specifikos dėl jai būdingų kirčiuočių ir nesiaiškino jų įtakos SMS žinučių turiniui, verčiant tekstą iš vietnamiečių kalbos į lietuvių kalbą. Apeliacinės instancijos teismas dėl šio skundo argumento pasisakė formaliai.

202.8. Nuteistasis pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino jo apeliacinio skundo argumentų, kad nė vienas liudytojas, kurio parodymais yra grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, nepatvirtina jokių faktinių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių, kurias pirmosios instancijos teismas pripažino nustatytomis, kad kai kurių liudytojų (pavyzdžiui, S. K.) parodymai netgi paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ikiteisminio tyrimo metu jo duotų parodymų tariamo teisingumo bei šioje byloje tariamai nustatytų faktinių aplinkybių atitikimo objektyviai tikrovei. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo teisme duotus parodymus, kaip prieštaraujančius kitiems bylos duomenims, jokių konkrečių duomenų, kurie pagrįstų būtent tokias apeliacinės instancijos teismo išvadas, nenurodė. Priešingai negu teigiama apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kanabinoidų pėdsakai nepaneigia teisme jo duotų parodymų; iš bylos duomenų akivaizdu, kad jis turėjo santykį su kanapėmis, nes, būdamas priklausomas nuo į Lietuvą jį atvežusių asmenų, prižiūrėjo kitų asmenų auginamas kanapes.

212.9. Kasatorius pažymi, kad teismai privalėjo, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje, išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, sudarančias įrodinėjimo dalyką ir objektyviai nustatyti, ar T. V. T. veiksmuose yra visi būtinieji objektyvieji ir subjektyvieji jam inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai. BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 265 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padaromos tiesiogine tyčia, todėl teismai privalėjo nustatyti, kad jis, vykdydamas bendrą su kitais nuteistaisiais sumanymą, augino didelį kiekį kanapių, suvokė, kad augina didelį kiekį kanapių ir norėjo taip veikti, taip pat, kad pagamino didelį (724,45 g) ir labai didelį kiekį (4397,84 g) kanapių kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, suvokė šių nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo taip veikti – pagaminti narkotinę medžiagą ir ją laikyti. Iš tikrųjų byloje nėra duomenų, kad auginami kanapių sodinukai, užaugintos ir išdžiovintos kanapės priklausė T. V. T. ir kad jis jas prižiūrėjo laisva valia. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis kanapes pjovė, smulkino ir džiovino, t. y. gamino ir laikė pastato rūsyje. Teismai nepaneigė nuteistojo nurodytų aplinkybių, susijusių su jo atvykimu į Lietuvą ir čia atliktais veiksmais. Taigi, kasatoriaus įsitikinimu, teismų nepagrįstai pripažinta, kad jo veikoje yra visi objektyvieji BK 260 straipsnio 3 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties požymiai.

222.10. Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar 2012 m. vasario 27 d., 2012 m. balandžio 25 d., 2012 m. gegužės 3 d., 2012 m. rugpjūčio 6 d., 2012 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvados, kurių duomenimis apibrėžiamas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų dalykas, yra patikimos, ar specialisto tyrimo atlikimo tvarka nekelia abejonių dėl gautų tyrimų rezultatų. Nuteistasis apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį į tai, kad specialistai, atlikdami cheminį tyrimą ir nustatinėdami kratos metu paimtų augalų ir jų sodinukų svorį, juos svėrė su šaknimis ir stiebais, o ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracijos apskritai nenustatinėjo. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas šiuos apeliacinio skundo argumentus, apklausė specialistę R. Sakalauskaitę, atlikusią vieną iš keturių tyrimų, kuri patvirtino apeliaciniame skunde keltas abejones, paaiškindama, jog iki 2013 m. gruodžio 30 d. (nuo 2013 m. gruodžio 30 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos rekomendacijos), tetrahidrokanabinolio koncentracija nebuvo tiriama, o kanape buvo laikoma ir požeminė, ir antžeminė augalo dalis. Tačiau pagal Jungtinių Tautų Organizacijos 1961 m. Bendrąją narkotinių medžiagų konvenciją (kuri yra aukštesnės teisinės galios teisės aktas, nei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymų patvirtintos rekomendacijos), kanapių šaknys ir stiebai nėra priskiriami prie narkotinių medžiagų. Todėl abiejų instancijų teismų išvados dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo dalyko – narkotinės medžiagos labai didelio kiekio – yra nepagrįstos ir neteisingos, nes padarytos remiantis neteisingomis specialisto išvadomis, kuriose narkotinės medžiagos kiekis buvo nustatomas specialistams išdžiovinus ir pasvėrus viso kanapės augalo masę, t. y. šaknis, stiebus, lapus ir žiedynus, be to, didžioji dalis specialistų išdžiovintų ir svertų augalų buvo sodinukai, t. y. nesubrendę augalai, o veikliųjų medžiagų kiekis, jų koncentracija kanapėse ir atskirose jų dalyse, apskritai nebuvo nustatinėjama.

232.11. Taigi pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas (nors tai buvo nurodyta apeliaciniame skunde) ne tik kad nesivadovavo aukštesnę teisinę galią turinčiu teisės aktu, kuris turėjo esminę reikšmę teismų išvadų teisingumui, bet ir netaikė T. V. T. teisinę padėtį palengvinančio teisės akto – nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų redakcijos.

242.12. Nuteistasis T. V. T. pažymi, kad teismai jokiais objektyviais bylos duomenimis nenustatė jo tyčios atlikti jam inkriminuotus nusikaltimus turinio, o ir teisminio bylos nagrinėjimo metu negauta jokių duomenų, kurie paneigtų jo aiškinimus dėl atvykimo į Lietuvą tikslo, veiksmus, atliktus viešbučio rūsyje, ir jo subjektyviojo santykio su atliktais veiksmais. Teismai šiuo atveju nesivadovavo susiklosčiusia teismų praktika tokio pobūdžio bylose, įpareigojančia asmens kaltės turinį atskleisti per visapusišką ir objektyvų visų bylos duomenų ištyrimą ir nešališką vertinimą, bet vadovavosi samprotavimais ir prielaidomis. Kasatorius nurodo, kad jo kaltė buvo preziumuota pagal faktinę situaciją, iš kurios matyti, kad kanapės pastato rūsyje buvo auginamos, džiovinamos ir laikomos, o vieninteliai dėl šių veikų sulaikyti asmenys, prižiūrėję šiuos kitiems asmenims priklausančius ir būtent jų auginamus augalus, buvo socialiai ir psichologiškai pažeidžiami Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečiai.

253. Kasaciniu skundu nuteistasis V. N. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir jį išteisinti.

263.1. Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti, nes priimti šališkai išnagrinėjus bylą, remiantis tik kaltinimo pateikta versija, nenuosekliais, neteisėtais, nepatikimais vien kaltinimo pateiktais duomenimis. Teismų išvados dėl V. N. B. kaltės yra prieštaringos, padarytos išsamiai neišnagrinėjus visų bylos aplinkybių, remiantis prielaidomis, ignoruojant jį teisinančius įrodymus (jo ir kitų nuteistųjų teisme duotus parodymus bei juos patvirtinančius įrodymus, kitus objektyvius bylos įrodymus), nepateikus jokių aiškių argumentų, dėl ko šie bylos įrodymai atmetami. Be to, nagrinėjant bylą nebuvo imtasi visų įmanomų priemonių tikrosioms bylos aplinkybėms nustatyti.

273.2. Nuteistasis pabrėžia, kad apkaltinamajame nuosprendyje turi būti išdėstomos nusikalstamos veikos aplinkybės, taip pat įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai), be to, nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismų sprendimuose kiekvienas inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymis privalo būti ištirtas ir įrodytas objektyviais, patikimais, teisėtais būdais gautais ir teisingais įrodymais, tačiau šių nuostatų bylą nagrinėję teismai nesilaikė. Taigi, nagrinėjant bylą, buvo padaryta esminių BPK 20 straipsnio 2, 4, 5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio nuostatų pažeidimų, kurie lėmė neteisingų, nepagrįstų išvadų padarymą, kasatoriaus, kaip kaltinamojo, teisių suvaržymą, tai taip pat sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

283.3. Kasatorius įsitikinimu, teismų sprendimuose išdėstyta pozicija, kad nuteistųjų nesutikimas su jiems pareikštais kaltinimais, nepaneigia pareikštų kaltinimų pagrįstumo, o jų paaiškinimai tėra tik jų gynybinė pozicija, rodo bylą nagrinėjusių teismų šališkumą, palankumą kaltinimo pusei. Taip buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, nes būtent kaltinimą palaikančiam prokurorui tenka pareiga įrodyti pareikštų kaltinimų pagrįstumą, tačiau to nebuvo padaryta – įrodinėjimo pareiga buvo perkelta nuteistiesiems, iš esmės iš jų reikalaujant paneigti jiems pareikštus kaltinimus.

293.4. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jo dalyvavimas padarant jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas grindžiamas jo paties ir kito nuteistojo T. V. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu, teismui paskelbus bylos medžiagą ir apklausus jį bei nuteistąjį T. V. T., paaiškėjo, jog atliekant ikiteisminį tyrimą, apklausų, asmens parodymo atpažinti ir kitų procesinių veiksmų atlikimo metu buvo nekvalifikuotai verčiama iš vietnamiečių į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į vietnamiečių kalbą, dėl to procesiniuose dokumentuose buvo užfiksuoti tikrovės neatitinkantys, iškraipyti parodymai dėl svarbių bylai aplinkybių. Pasak kasatoriaus, nėra galimybės BPK nustatyta tvarka patikrinti šių parodymų atitikimo tuo metu jo ir kito nuteistojo T. V. T. realiai duotiems parodymams, nes nurodytų apklausų metu nebuvo daromi garso ir vaizdo įrašai. Tačiau objektyvūs bylos duomenys rodo, kad ikiteisminio tyrimo metu iš vietnamiečių kalbos buvo verčiama nekvalifikuotai, neteisingai, o protokoluose ir kituose procesiniuose dokumentuose buvo fiksuojama tik tai, ką norėjo girdėti ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminio tyrimo metu tiek kasatoriui, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams vertėjas sakė, kad daug ko nesupranta, kad reikia kito vertėjo, tačiau vertėjas nebuvo pakeistas. Tai, kad neteisingai buvo verčiama ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta ir teisme apklausus kitą nuteistąjį T. V. T. Teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat paaiškėjo, kad neteisingai buvo išverstos ir nuteistųjų telefonuose buvusių žinučių, parašytų vietnamiečių kalba, turinys. Tai patvirtino teisme dalyvavęs vertėjas, nurodydamas, kad vietnamiečių kalboje labai svarbus yra kirtis, dėl kurio keičiasi žodžio prasmė, o SMS žinutėse kirčiai nesudėti, todėl tiksliai paaiškinti, ką jos reiškia, negalima. Apeliacinės instancijos teismui išreikalavus ikiteisminio tyrimo metu dalyvavusių vertėjų duomenis, paaiškėjo, kad jie neturi filologinio išsilavinimo ir vertėjo kvalifikacijos, o tai ir lėmė neteisingą ir netikslų kasatoriaus ir kito nuteistojo T. V. T. parodymų fiksavimą, neteisingą SMS žinučių vertimą. Nepaisant to, apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas šiais ikiteisminio tyrimo metu gautais nepatikimais įrodymais, o ne V. N. B. ir kito nuteistojo T. V. T. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad dėl kanapių auginimo ir narkotinės medžiagos gaminimo jis su niekuo nesitarė, kad iki atvykimo į Lietuvą nežinojo, jog turės auginti kanapes, kad tik atvykus į Lietuvą T. V. T. jam parodė, kaip reikia laistyti kanapes, ir tai jis darė tik trumpą laiką (9 dienas). Iš tikrųjų 9 dienų laikotarpiu nuo atvykimo į Lietuvą iki sulaikymo, V. N. B. jokių kitų veiksmų, išskyrus laistymą, neatliko, t. y. kanapių nesodino, jų nekirpo, nedžiovino, nepakavo, nesvėrė, jo nuomone, objektyvių, patikimų, tinkamai ištirtų ir teisėtų bylos įrodymų, pagrindžiančių kaltinime nurodytas aplinkybes, nėra. Teismų argumentas, kad ikiteisminio tyrimo metu dalyvavę gynėjai jokių pastabų dėl vertimo nereiškė, taip pat nereiškė vertėjams nušalinimų, kasatoriaus manymu, nelogiškas, nes nė vienas iš procese dalyvavusių gynėjų nemoka vietnamiečių kalbos, todėl negalėjo suprasti, ar teisingai verčiama ir dėl to negalėjo reikšti pastabas.

303.5. Kasaciniame skunde dėstant apie valstybinės kalbos principo užtikrinimo svarbą baudžiamajame procese, saugant procesinius interesus tų baudžiamojo proceso dalyvių, kurie nemoka procese vartojamos kalbos, nurodoma tarptautinė jurisprudencija (Europos Žmogaus Teisių Komisijos bylos Roos prieš Švediją (1994 m.) sprendimas, Europos Žmogaus Teisių Teismo bylos: Stanford prieš Jungtinę Karalystę (1994 m.), Kamasinskis prieš Vokietiją (1989 m.), Brozicek prieš Italiją (1989 m.) ir Cuscani prieš Jungtinę Karalystę (2002 m.), taip pat Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. spalio 20 d. direktyva 2010/64/ES „Dėl teisės į vertimą žodžiu ir raštu paslaugų baudžiamajame procese“ ir teigiama, kad šioje byloje nebuvo užtikrintas adekvatus, teisingas ir kvalifikuotas vertimas. Dėl to, nuteistojo V. N. B. teigimu, buvo pažeista jo teisė į tinkamą gynybą, teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, ir duoti su reiškiamu įtarimu, vykdytu tyrimu, pareikštu kaltinimu bei šia byla susijusius teisingus parodymus, o tai lėmė neteisėtų, tikrovės neatitinkančių, neteisingai išverstų jo ir kito nuteistojo T. V. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų fiksavimą, o kartu ir nepagrįstų teismų išvadų dėl dalyvavimo padarant jam inkriminuotas veikas konstatavimą, nes teismai šiuos pažeidimus ignoravo ir savo išvadas grindė būtent ikiteisminio tyrimo metu duotais kasatoriaus ir kito nuteistojo T. V. T. parodymais.

313.6. Pasak nuteistojo, priešingai negu nurodoma skundžiamuose teismų sprendimuose, kiti bylos duomenys (kratos protokolas, daiktų pateikimo bei apžiūrų protokolai, specialistų išvados) nepatvirtina kaltinimo versijos, kad jis prisidėjo prie narkotinės medžiagos gaminimo ir laikymo. Nuteistasis viso bylos proceso metu neneigė buvęs patalpose, kuriose augo kanapės, jas kitų nurodymu laistė, taigi turėjo tiesioginį sąlytį su augalais, dėl to ir buvo rasti kanabinoidų pėdsakai ant jo drabužių. Byloje nebuvo pateikta neabejotinų, patikimų įrodymų, kad kanabinoidų pėdsakai ant rankų ir drabužių gali būti aptinkami tik tuo atveju, kai asmuo gamina narkotinę medžiagą, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad minėti duomenys paneigia jo ir kito nuteistojo T. V. T. teisme nurodytas aplinkybes, grįstos prielaidomis.

323.7. Kasatoriaus teigimu, teismai neginčijamai neįrodė BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties esminio požymio – labai didelio narkotinės medžiagos kiekio. Pagal teismų praktiką, nustatant BK 260 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyko kiekį, vadovaujamasi ne rastų ir paimtų visų medžiagų, kuriose yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų priemaišų, kiekiu, o šiose medžiagose esančiu grynu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Kasatorius abejoja byloje atliktų tyrimų objektyvumu bei specialisto išvadose nurodomų narkotinės medžiagos kiekių teisingumu.

333.8. Nuteistasis nurodo, kad iš 2012 m. vasario 27 d. ir 2012 m. gegužės 3 d. specialisto išvadų neaišku, iš kur buvo gauta tirti pateikta narkotinė medžiaga, ar tai tikrai iš viešbučio paimta medžiaga (augalai), nes 2012 m. vasario 27 d. specialisto išvadoje teigiama, jog buvo tirti šviežiai skinti augalai iš patalpos Nr. 4, bei augalų viršūnės iš patapos Nr. 3, tačiau iš kratos protokolo matyti, kad jokie šviežiai skinti augalai nebuvo rasti ir paimti iš patalpos Nr. 4, taip pat nebuvo rastos ir paimtos augalų viršūnės patalpoje Nr. 3. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad abiejų instancijų teismuose gynyba prašė apklausti tyrimus atlikusius ir išvadas pateikusius specialistus, tačiau pirmosios instancijos teismas tokį prašymą atmetė, o apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta tik R. Sakalauskaitė, kuri atliko vienintelį tyrimą ir surašė tik 2012 m. gegužės 3 d. specialisto išvadą. Specialistė R. Sakalauskaitė negalėjo paaiškinti specialisto A. Žebrausko pateiktos išvados surašymo aplinkybių bei atliktų tyrimų eigos. Be to, atliekant kanapių, jų sodinukų tyrimus bei priimant skundžiamus teismų procesinius sprendimus buvo išimtinai remiamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis su vėlesniais pakeitimais, visiškai neatsižvelgiant į Jungtinių Tautų Organizacijos 1961 m. Bendrąją narkotinių medžiagų konvenciją, pagal kurią kanapių šaknys ir stiebai nėra priskiriamos prie narkotinių medžiagų. Tačiau iš byloje atliktų specialistų išvadų matyti, kad, tiriant ir nustatinėjant svorį, augalai buvo sveriami su šaknimis ir stiebais, o 2012 m. balandžio 25 d. specialisto išvada, kad paimtose kanapėse ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 8,8 proc., padaryta tiriant tik dalį kratos metu paimtų augalų viršūnių (žiedynų) ar dalį sodinukų su šaknimis ir stiebais bei nenurodant, kuri augalų dalis buvo tiriama, koks grynosios medžiagos kiekis (koncentracija) yra visose rastose kanapėse (jų dalyse). Taigi, nuteistojo įsitikinimu, 2012 m. balandžio 25 d. specialisto išvadoje nebuvo pateikta objektyvių duomenų, kokioje tirtoje medžiagos dalyje buvo nustatyta tetrahidrokanabinolio koncentracija, ir kad visose tirtose medžiagos dalyse (tiek atskiruose žiedynuose, tiek sodinukuose su šaknimis, tiek stiebuose) buvo narkotinės medžiagos bei minima tetrahidrokanabinolio koncentracija. Atliekant kitus tyrimus tetrahidrokanabinolio koncentracija apskritai nebuvo tirta ir nustatyta. Tuo tarpu apklausta specialistė patvirtino, kad sprendžiama, ar pateikta tirti kanapė yra pluoštinė ar narkotinė, tik remiantis tetrahidrokanabinolio koncentracija. Taigi konstatuojant, kad buvo gaminamas ir laikomas labai didelis narkotinės medžiagos kiekis, patikimais įrodymais nebuvo įrodyta, kad visos rastos ir skirtingais specialistų tyrimais tirtos kanapės buvo narkotinės, o ne pluoštinės. Be to, didžioji dalis išdžiovintų ir pasvertų augalų buvo sodinukai, kuriuose veikliosios medžiagos koncentracija yra arba labai maža, arba visai jos nėra, todėl jie negalėjo būti vertinami kaip narkotinė medžiaga. Kadangi veikliųjų medžiagų kiekis (jų koncentracija) atskiruose augaluose, kanapėse (ar jų dalyse) nebuvo nustatinėjamas, teismų išvados dėl disponavimo (gaminimo ir laikymo) narkotinių medžiagų dideliu ir labai dideliu kiekiu yra nepagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas nesiėmė priemonių šiems pažeidimams ištaisyti ir išdėstė poziciją, kad atliekant tyrimą nebuvo poreikio nustatyti tetrahidrokanabinolio koncentracijos, o pagal tuometinį reglamentavimą kanapės ir jų dalys buvo narkotinė medžiaga, todėl nebuvo aktualu ar augalas buvo tiriamas su šaknimis, ar be jų. Su tokia teismo argumentacija nuteistasis nesutinka, nes pagal dabartinį teisinį reglamentavimą, galiojusį ir skundžiamų teismų sprendimų priėmimo metu, baudžiamoji atsakomybė numatyta tik už disponavimą narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, o byloje specialistų išvadomis neginčijamai nenustatyta, kad visos kratos metu paimtos medžiagos yra narkotinė, o ne pluoštinė kanapė, taip pat neginčijamai nenustatyta, kad narkotinė medžiaga, kuri lemia tam tikrą žmogaus apsvaigimą, apskritai yra augalų šaknyse ar stiebuose.

343.9. Pasak kasatoriaus, nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodytas ir objektyviais duomenimis pagrįstas inkriminuotų nusikalstamų veikų subjektyvusis požymis – kaltė (tiesioginė tyčia), šis požymis nustatytas remiantis tik prielaidomis ir nepatikimais duomenimis. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, kad atvykdamas į Lietuvą nuteistasis nežinojo, kokį darbą jam teks dirbti, tarp jo, kitų nuteistųjų ir nenustatytų asmenų jokio bendro susitarimo nebuvo nei dėl kanapių auginimo, nei juo labiau dėl labai didelio kiekio narkotinės medžiagos gaminimo ar jos laikymo. Tik atvykus į Vilnių, po kelių dienų kitas nuteistasis T. V. T. parodė, kad jam reiks laistyti augalus, kurių kilmės ir paskirties iki sulaikymo jis nežinojo. Priešingai negu teigia teismai, kasatorius jokių augalų neskynė, nepjovė, nesmulkino, nedžiovino ir nepakavo, tokie veiksmai jam atvykus nebuvo atliekami. Atvykus į Lietuvą jam nebuvo sumokėti pinigai, o grįžti atgal į Čekiją jis, kaip ir T. V. T., lėšų neturėjo, dėl to buvo priverstas prižiūrėti (laistyti) viešbučio rūsyje buvusius augalus. Šiuos veiksmus kasatorius teigia atlikęs ne savo, o kito asmens valia, nuo kurio buvo priklausomas finansiškai, be to, tas žmogus žinojo jo šeimą, todėl vykdė jo nurodymus, bijodamas dėl savo šeimos saugumo. Be to, nei kasatorius, nei kitas nuteistasis T. V. T. nemokėjo jokios kitos kalbos, išskyrus vietnamiečių, dėl to su kitais asmenimis negalėjo susikalbėti. Nurodytos aplinkybes, taip pat tai, kad Lietuvoje iki sulaikymo jis išbuvo tik 9 dienas, per kurias, išskyrus augalų laistymą, jis neatliko jokių kitų kaltinime nurodytų veiksmų, paneigia teismų teiginius, kad jis padarė nusikalstamas veikas ir jas įvykdė sąmoningai, veikdamas bendrininkų grupe, tiesiogine tyčia. Nuteistojo nuomone, jis tapo prekybos žmonėmis auka, nes buvo pasinaudota jo pažeidžiamumu – sunkia turtine padėtimi, menku išsilavinimu, kalbos barjeru, žadant gerą piniginį atlygį už neva teisėtą darbą, t. y. jam nežinant ir nesuvokiant jis buvo užverbuotas daryti nusikalstamą veiką ir priverstas vykdyti kai kuriuos kitų asmenų vykdytos nusikalstamos veikos veiksmus. Dėl to šie asmenys turi atsakyti baudžiamąja tvarka kartu ir pagal BK 147 straipsnio 2 dalį. Šių aplinkybių teismai nesiaiškino. Nuteistasis pažymi, kad pagal BK 147 straipsnio 3 dalį nukentėjęs nuo šiame straipsnyje numatytos veikos asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, kurią jis buvo priverstas tiesiogiai padaryti dėl jam padarytos šiame straipsnyje numatytos veikos. Kitu atveju ši aplinkybė yra svarbi jam taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skiriant švelnesnę bausmę, nei numatyta straipsnio sankcijoje.

354. Kasaciniu skundu nuteistasis G. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą jam nutraukti.

364.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų, sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą išteisinamąjį nuosprendį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

374.2. Pasak nuteistojo G. M., teismai pažeidė lygiateisiškumo ir teisės į teisingą teismą principus, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, darydami išvadas dėl jo dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas, pažeidė BPK 301 straipsnio ir 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nesiaiškino dalies aplinkybių, nepatikrino duomenų bei nesurinko įrodymų, turinčių svarbią reikšmę sprendžiant jo kaltės ir atsakomybės klausimus, visapusiškai nevertino bylos duomenų ir nepagrįstai pripažino juos įrodymais, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Taip pat buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, nes visos abejonės ir prieštaravimai dėl svarbių aplinkybių buvo vertinami jo nenaudai.

384.3. Kasatorius pažymi, kad teismas, pripažindamas asmenį kaltu už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti BPK nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

394.4. Nuteistasis nurodo, kad narkotines medžiagas augino, gamino ir laikė T. V. T. ir V. N. B., o jis (G. M.) viso bylos tyrimo metu neigė dalyvavęs darant šias nusikalstamas veikas ir žinojęs apie jų darymą. Teismas neįrodė, kad kasatorius mokėjo už minėtų asmenų viešbutį, o jie ir patys parodė, kad nežino, kas tai darė. Nuteistojo manymu, T. V. T. ir V. N. B. nuvežimas į parduotuvę maisto pats savaime nėra nusikaltimas. Šiuo atveju teismas nurodė, kad G. M. vežė juos į parduotuvę, žinodamas, kad jie augina, laiko, gamina narkotinę medžiagą, taigi šią aplinkybę konstatavo kaip savaime suprantamą dalyką, kurio įrodinėti nereikia.

404.5. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad nusikaltimai padaryti bendrininkų grupe, nurodė, kad susitarimas veikti bendrai gali būti išreikštas bet kokia forma, tačiau, kokia konkrečiai – nenustatė ir nenustatinėjo, tiesiog deklaratyviai konstatavo faktus. Pasak kasatoriaus, teismai nustatė, kad T. V. T. ir V. N. B. į Lietuvą pasikvietė nenustatytas asmuo, vardu Do, kuris jiems pažadėjo geresnį atlyginimą negu Čekijoje, juos apgyvendino, nurodydavo, kada kokius veiksmus reikia atlikti, o jie veikė jo vadovaujami. Taigi akivaizdu, kad šiame mechanizme kasatoriaus nėra. Nuteistajam G. M. neaišku, kaip jis savo veiksmais (T. V. T. ir V. N. B. nuvežimu į parduotuvę maisto) padėjo padaryti nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 265 straipsnio 1 dalyje. Iš tikrųjų kasatorius nemokėjo už T. V. T. ir V. N. B. gyvenimą viešbutyje, be to, pagal jų parodymus jis tik vieną kartą juos vežė apsipirkti, paprastai jiems paskambindavo Do ir kažkas juos nuveždavo į parduotuvę. Viešbučio darbuotojai nenurodė pastebėję, kad G. M. būtų su jais bendravęs ar kur nors juos vežiojęs. Bet kokiu atveju pripažįstant asmenį bendrininku, svarbu nustatyti, kad jo veiksmai ar neveikimas yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, sudaro sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ir papildo juos, t. y. jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų. Tačiau tokių kasatoriaus veiksmų, kurie atitiktų išdėstytas sąlygas, byloje nenustatyta – jam inkriminuotas nuteistųjų T. V. T. ir V. N. B. nuvežimas į parduotuvę maisto nėra susijęs su BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 265 straipsnio 1 dalyje numatytomis nusikalstamomis veikomis, nes nesudarė sąlygų jas padaryti, niekaip nepalengvino jų padarymo ir nebuvo būtinas jų įgyvendinimui. Teismai neatskleidė, kokius veiksmus kaip padėjėjas jis atliko. Byloje nenustatyta, kad kasatorius būtų užėjęs į patalpą, kurioje buvo auginamos kanapės, ar žinojo apie tokias patalpas. Aplinkybė, kad G. M. gyveno tame pačiame viešbutyje, kaip ir kiti nuteistieji, ir kad nuvežė juos į parduotuvę, jo kaltės nepatvirtina.

414.6. Kasatorius pabrėžia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Visos abejonės, nepavykus jų pašalinti, turi būti aiškinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai; draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį esant nepašalintoms abejonėms

424.7. Nuteisiant kasatorių už labai sunkaus ir apysunkio nusikaltimo padarymą už tai, kad nuvežė asmenis, auginusius ir laikiusius narkotines medžiagas, į parduotuvę nusipirkti maisto, nežinant, kad jie užsiima neteisėta veikla, buvo padaryti esminiai BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimų pažeidimai.

434.8. Kasatorius pabrėžia, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 265 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padaromos tiesiogine tyčia, kuri tokio pobūdžio bylose paprastai nustatoma ne tik pagal kaltininko parodymus, bet ir pagal bylos faktines aplinkybes. Tačiau nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie kasatoriaus tyčią, byloje nenustatyta – jo veiksmai nesusiję su narkotinių medžiagų auginimu, laikymu ar gaminimu.

444.9. Nuteistasis G. M. teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir toliau dėsto analogiškus skundo argumentus, kaip ir nuteistojo T. V. T. kasaciniame skunde, todėl jie nekartojami. Tik papildomai kasatorius G. M. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo išdėstė niekuo nepagrįstą subjektyvią savo nuomonę ir akcentavo, kad kaltinimas buvo pakeistas nežymiai, tik papildytas faktinėmis aplinkybėmis apie G. M. mokėjimą už vietnamiečių gyvenimą viešbutyje ir vežiojimą jų apsipirkti, nekeičiant veikos kvalifikacijos. Nuteistojo vertinimu, tokia argumentacija rodo, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai neįsigilino į esmines bylos aplinkybes ir bylą išnagrinėjo formaliai, nes nurodytos aplinkybės ir yra vieninteliai jo padaryti veiksmai, kuriais jis neva padėjo vietnamiečiams padaryti nusikaltimus.

455. Atsiliepimu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Jūratė Radišauskienė prašo nuteistųjų kasacinius skundus atmesti.

465.1. Prokurorė nurodo, kad kasacinių skundų argumentai dėl teismo šališkumo nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. lapkričio 19 d. viešame teismo posėdyje, dalyvaujant visiems proceso dalyviams, paskelbė, kad atnaujino įrodymų tyrimą, viešai nurodė atnaujinimo priežastį ir papildomo įrodymų tyrimo ribas, t. y. kad bus apklaustas teisiamasis G. M. Po to, kai prokurorė 2014 m. gruodžio 1 d. viešame teismo posėdyje pateikė nežymiai papildytą 2014 m. lapkričio 24 d. surašytą kaltinimą, teismas patenkino gynybos prašymus daryti pertrauką ir leido pasirengti gynybai. Šios aplinkybės rodo, kad proceso dalyviai buvo lygiaverčiai ir nebuvo pažeistas rungtyniškumo principas. Nuteistųjų baiminimasis, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes naujame kaltinime nurodytos aplinkybės susijusios su aplinkybėmis, apie kurias G. M. apklausė bylą nagrinėjęs teismas, yra subjektyvus ir nėra objektyviai pagrįstas. Dėl šių priežasčių nebuvo BPK 58 straipsnyje numatytų nušalinimo pagrindų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenusišalino, o apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atmetė apeliacinius skundus dėl teismo šališkumo,. Prokurorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, kurio nešališkumu proceso dalyviai suabejojo, patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ar neobjektyviai įvertino bylos įrodymus.

475.2. Pasisakydama dėl teisės į vertimą užtikrinimo nagrinėjamoje byloje, prokurorė nurodo, kad nuo pat įtariamųjų T. V. T. ir V. N. B. pirmosios apklausos momento iki ikiteisminio tyrimo pabaigos dalyvavo vertimų biuruose dirbantys vietnamiečių kalbos vertėjai T. H. N., M. L. T. D. ir L. K. N., dėl kurių ikiteisminio tyrimo įstaiga kreipėsi į UAB „Vertimų namai“ ir į VšĮ „Visuomenės mokymo ir konsultavimo centras“. Šie vertėjai pagal darbdavio pasirašytas sutartis teikė vertimo paslaugas ne tik Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, bet ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir kitoms įstaigoms, šių vertėjų darbas buvo vertinamas teigiamai, dėl jų darbo skundų negauta. T. V. T. ir V. N. B. apklausose, kurios visos buvo atliekamos dalyvaujant gynėjams, iš viso dalyvavo trys vertėjai, dėl kurių vertimo skundų bei pastabų pareikšta nebuvo. Abejonių dėl vertėjo kvalifikacijos nekilo ir apklausų metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nors tuo metu dalyvavo kitas vertėjas nei pas ikiteisminio tyrimo pareigūną. T. V. T. ir V. N. B. parodymai esmingai nesiskyrė, o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, T. V. T., V. N. B. parodymai nuo parodymų ikiteisminio tyrimo metu pasikeitė tik dėl kanapių nupjovimo, džiovinimo, pakavimo, laikymo, susitarimo dėl atlygio už darbą ir G. M. vaidmens. Kita parodymų dalis, kiek tai susiję su apysunkio nusikaltimo pagal BK 265 straipsnio 1 dalį požymiais, viso proceso metu išliko nepakitę. Dėl šių priežasčių, prokurorės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad T. V. T. ir V. N. B. teiginiai, jog jų parodymai netikslūs dėl blogo vertimo, yra gynybinė versija ir pagrįstai pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistųjų teisė į vertimą nebuvo pažeista. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir patikrinęs nuteistųjų teiginius, argumentuotai juos atmetė.

485.3. Pasak prokurorės, priešingai negu nurodoma kasaciniuose skunduose, nuteistųjų T. V. T., V. N. B. ir G. M. kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, pagrįsta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, visi jie aptari teismų baigiamuosiuose aktuose, o gynybos versijos motyvuotai atmestos. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus dėl nusikaltimo dalyko, atliko dalinį įrodymų tyrimą ir apklausė specialistę R. Sakalauskaitę. Kasatorių teiginiai, kad teismai, priėmę sprendimą dėl T. V. T., V. N. B. ir G. M. pripažinimo kaltais pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, neatsižvelgė į švelnesnio įstatymo galiojimą atgal, kad nuo 2013 m. gruodžio 30 d. dekriminalizuotas disponavimas visu kanapės augalu, o kriminalizuotas neteisėtas disponavimas tik antžeminėmis kanapės dalimis, išskyrus sėklas, nepagrįsti, nes T. V. T., V. N. B., G. M. nuteisti už tai, kad, pažeisdami nustatytą tvarką, augino didelį kiekį kanapių augalų, dalį užaugintų kanapių nupjovė, išdžiovino, susmulkino, taip pagamino didelį kiekį – 724,45 g – narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė pastato rūsyje; kitą dalį užaugintų augalų – 4 397,84 g (tai sudaro labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) nupjovė ir neteisėtai tose pačiose patalpose laikė, t. y. nuteisti už tai, kad pagamino ir laikė labai didelį kiekį – iš viso 5122,29 g – kanapių (ir jų dalių). Tai daugiau kaip du kartus viršija labai didelio narkotinės medžiagos kiekio ribą, numatytą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintose rekomendacijose. Kadangi kanapės buvo nupjautos, jų sudėtyje nebuvo augalo šaknų. Prokurorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas iš kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pašalino rengimąsi neteisėtai pagaminti dar 6208,47 g bendros masės kanapių, kurią sudarė tiek antžeminės, tiek požeminės augalo dalys, nors tai nepakeitė nusikaltimo kvalifikavimo. Prokurorė nesutinka su kasatorių teiginiu, kad nebuvo tiriama ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija kanapėse. Iš specialisto išvados Nr. 11-688(12) matyti, kad tirti pateiktose kanapėse šios medžiagos koncentracija yra 8,8 proc., o tai 44 kartus viršija 0,2 proc. ribą.

495.4. Atsiliepime nurodoma, kad teismų išvados dėl nuteistųjų kaltės buvo grindžiamos ne tik ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir SMS žinutėmis, bet ir kitais bylos duomenimis. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo tirtos SMS žinutės apie kanapių pakavimą, svėrimą, įrodymams patikrinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti T. V. T., V. N. B. parodymai, pagal kuriuos G. M. buvo kanapių šeimininkas, jis buvo užėjęs į patalpas, kuriose buvo auginamos, džiovinamos kanapės, jis turėjo mokėti procentus nuo parduotų kanapių kiekio. Šiais parodymais teismas vadovavosi tiek, kiek juos patvirtino kiti bylos duomenys. Tai, kad visi trys nuteistieji tarpusavyje bendravo ir padarė jiems inkriminuotas veikas patvirtino šie bylos įrodymai: telekomunikacijos įvykių išklotinės ir Čekijos operatoriaus kortelių turėjimas; liudytojų parodymai apie tai, kad vietnamiečiai gyveno kambaryje Nr. 2, o G. M. – Nr. 5, kad už T. V. T., V. N. B. pragyvenimą mokėjo G. M., kad jis vežė juos pirkti maisto; biologinių tyrimų duomenys, iš kurių matyti, kad ant nuorūkų patalpose, kuriose augo ir buvo laikomos nupjautos kanapės, rasta T. V. T. ir V. N. B. biologinių pėdsakų, o ant jų drabužių rasta kanabinoidų pėdsakų; 2012 m. sausio 22 d. parduotuvės „Maxima“ čekis, rastas pas nuteistąjį V. N. B., kuriame įrašytos svarstyklės „Vulcano EK 9250“, ant kurių, atlikus tyrimą, rasti kanapių pėdsakai, ant G. M. kambaryje buvusio vaakuminio įrenginio „Zepter“ rasti kanapių pėdsakai, jų rasta ir ant svarstyklių „Zelmer“, be to, ant šių svarstyklių rasta ir V. N. B. piršto atspaudas; V. N. B. telefone išlikusi G. M. nuotrauka, o kompiuterinėje laikmenoje rastos nuotraukos, kuriose matyti šalia Ho Ši Mino pamiklo kartu nusifotografavę V. N. B. ir G. M., kuris, kol nebuvo susipažinęs su visa baudžiamosios bylos medžiaga, neigė pažintį su V. N. B. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Europos arešto orderį sulaikius Vokietijos oro uoste G. M., šis apskritai neigė bet kokį ryšį su kanapėmis, į Lietuvą perduotame G. M. lagamine su oro uosto plombomis rasta kanapių pėdsakų ir raktas nuo kambario Nr. 5, svarbu ir tai, kad V. N. B., atvykus policijos pareigūnams, slėpėsi po laiptais ir išmetė raktą nuo patalpų, kuriose buvo auginamos ir laikomos kanapės. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė įrodymų visuma pagrįstą išvadą, kad T. V. T., V. N. B. aktyviai dalyvavo narkotinės medžiagos auginimo ir gaminimo procese, kad jie visi suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. padarė BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 265 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus kaip vykdytojai, o G. M. padėjo vykdytojams padaryti šias nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenustatė ir motyvuotai atsakė į visus apeliacinių skundų argumentus.

505.5. Prokurorės nuomone, kasatorių skundo argumentai dėl išankstinio susitarimo nebuvimo, nepagrįsti. Baudžiamajame kodekse įtvirtintas bendrininkavimo institutas nereikalauja išankstinio susitarimo daryti nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė gali būti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (BK 25 straipsnio 2 dalis).

515.6. Prokurorė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybę V. N. B. ir pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo nuteistajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta sankcijoje. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, nes nenustatė BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindų.

526. Nuteistųjų T. V. T., V. N. B., G. M. kasaciniai skundai atmestini.

53Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų

546.1. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teismas bylos įrodymų iš naujo nevertina, naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja, tik patikrina, ar, gaunant, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl to nuteistųjų paduotų kasacinių skundų teiginiai, kuriais ginčijamos teismų nustatytos aplinkybės, kritikuojamas atliktas įrodymų vertinimas, siūloma kitaip juos vertinti ir, atsižvelgus į atskirus bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, negu padarė abiejų instancijų teismai, paliktini nenagrinėti. Taip pat nenagrinėtini nuteistojo V. N. B. kasacinio skundo teiginiai, kad teismai nesiaiškino aplinkybių, jog jis tapo nusikaltimo prekybos žmonėmis auka, todėl, remiantis BK 147 straipsnio 3 dalimi, jis, kaip nukentėjusysis, turėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės arba jam turi būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nuteistasis V. N. B. tokio klausimo apeliaciniame skunde nekėlė ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje apie tai nepasisakyta.

55Dėl teismo šališkumo

566.2. Nuteistųjų T. V. T. ir G. M. kasacinių skundų argumentai, kurie, jų nuomone, rodo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviąja prasme buvo šališkas, atmestini. Nešališkumo principas – tai konstitucinis principas, kurio reikalavimais būtina vadovautis viso baudžiamojo proceso metu, nesvarbu, kokia šio proceso stadija. Nešališkumo principas reiškia, kad tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą su proceso šalimis būtų elgiamasi vienodai, kad procesą vykdantys subjektai (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ir teismas) nebūtų suinteresuoti vienai iš šalių priimti palankaus sprendimo ar kitaip nesudarytų prielaidų suabejoti jų veiklos objektyvumu. Teismo šališkumas gali būti susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Vertinant teisėjo objektyvaus nešališkumo klausimą, svarbios ir kitos baudžiamosios bylos aplinkybės, t. y. teisėjo pozicija vertinant įrodymus byloje, prašymų nagrinėjimas teisme, naujo sprendimo (nuosprendžio ar nutarties) priėmimas ir kitos aplinkybės. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant objektyviuosius teisėjo nešališkumo aspektus, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Nešališkumo principo baudžiamajame procese tinkamas įgyvendinimas tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas leidžia užtikrinti, kad visas baudžiamasis procesas vyktų teisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2014, 2K-145-139/2015).

576.3. Iš bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėjusi teisėja R. Pocienė, išklausiusi baigiamąsias kalbas bei kaltinamųjų paskutinį žodį, proceso dalyviams pranešė nuosprendžio paskelbimo datą – 2014 m. lapkričio 28 d., tačiau 2014 m. lapkričio 19 d. sušauktame teismo posėdyje protokoline nutartimi nusprendė atnaujinti įrodymų tyrimą ir pateikti keletą klausimų kaltinamajam G. M. Posėdis toliau nebuvo tęsiamas, nes dėl ligos neatvyko G. M. advokatas D. Zagreckas. 2014 m. gruodžio 1 d. teisiamajame posėdyje teisėja pranešė, kad atnaujino įrodymų tyrimą, nutarusi pateikti keletą klausimų kaltinamajam G. M. dėl maisto vietnamiečiams pirkimo ir kambario, kuriame jie gyveno, apmokėjimo. Šio posėdžio metu prokurorė pateikė teismui 2014 m. lapkričio 24 d. prašymą dėl kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių pakeitimo teisme su vertimu į vietnamiečių ir gruzinų kalbas. Buvo prašoma papildyti kaltinimą faktinėmis aplinkybėmis apie G. M. apmokėjimą už kaltinamųjų T. V. T. ir V. N. B. gyvenimą patalpose ir jų vežiojimą apsipirkti. Šio prašymo kopijos su vertimu buvo pateiktos kaltinamiesiems ir jų gynėjams, suteikta pertrauka pasirengti gynybai. Iš aptartos situacijos akivaizdu, kad teisiamojo posėdžio metu įrodymų tyrimo atnaujinimo ir kaltinimo teisme pateikimo procedūra nebuvo pažeista. Įrodymų tyrimas teisme atnaujintas protokoline nutartimi, aiškiai nurodant priežastį ir papildomo tyrimo ribas, o prokurorei pateikus prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, buvo padaryta pertrauka, taip suteikiant galimybę kaltinamiesiems ir jų gynėjams pasirengti gynybai ir pasisakyti dėl naujai pateikto pakeisto kaltinimo. Taigi nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas objektyviąja prasme buvo šališkas, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas rungtyniškumo principas, priešingai – bylos nagrinėjimo metu proceso šalims nebuvo apribota teisė įgyvendinti savo procesines teises. Tai, kad po kaltinamojo G. M. apklausos prokurorė pateikė teismui prašymą pakeisti kaltinimą aplinkybėmis, dėl kurių G. M. buvo apklaustas teismo, taip pat nėra pagrindas konstatuoti teismo šališkumą. Tai yra nuteistųjų subjektyvus vertinimas, nepagrįstas objektyviais bylos duomenimis.

58Dėl teisės į vertimą užtikrinimo (BPK 44 straipsnio 7 dalis)

596.4. Kasatorių T. V. T. ir V. N. B. argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užtikrinta teisė į teisingą ir kokybišką vertimą iš vietnamiečių kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į vietnamiečių kalbą, nepagrįsti.

606.5. BPK 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta viena iš kaltinamojo (įtariamojo) teisių, užtikrinančių teisingą bylos nagrinėjimą – teisė nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nesupranta ar nekalba lietuviškai. Tokia kaltinamojo teisė garantuojama ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies e punkte. Be to, tam tikros taisyklės, susijusios su teise į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese, yra nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. spalio 20 d. direktyvoje 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese (toliau – Direktyva). Iš BPK priedo 11 punkto matyti, kad šios Direktyvos nuostatos kodekse įgyvendintos (2013 m. lapkričio 26 d. įstatymas Nr. XII-617, įsigaliojo nuo 2013 m. gruodžio 5 d.). Priešingai negu teigiama T. V. T. kasaciniame skunde, direktyva nėra tiesiogiai taikytinas teisės aktas. Tačiau, vadovaujantis Europos Sąjungos teisėje įtvirtinta Sąjungos teisę atitinkančio aiškinimo pareiga, įgyvendinant Direktyvą reikšmingos BPK nuostatos turi būti interpretuojamos kiek įmanoma atsižvelgiant į Direktyvos nuostatas ir tikslus (su atitinkamais pakeitimais žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2005 m. birželio 16 d. Sprendimą Pupino, C-105/03; 2015 m. spalio 15 d. Sprendimą Covaci, C-216/14). Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo ir dalies proceso pirmosios instancijos teisme (baudžiamoji byla šiame teisme gauta 2013 m. birželio 14 d.) Direktyvos nuostatos dar nebuvo formaliai įgyvendintos Lietuvos teisėje.

616.6. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra konstatuota, kad Konvencijos 6 straipsnis, kaip visuma, garantuoja kaltinamojo teisę veiksmingai dalyvauti baudžiamajame procese. Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punkte kaltinamajam, kuris nemoka teismo procese vartojamos kalbos, garantuojama teisė nemokamai naudotis vertėjo pagalba apima visus dokumentus ar pasisakymus baudžiamajame procese, kuriuos kaltinamajam būtina suprasti arba perteikti proceso kalba siekiant pasinaudoti teise į teisingą bylos nagrinėjimą. Pagal Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punktą nereikalaujama rašytinio visų įrodymų ir kitų proceso dokumentų vertimo. Teikiama vertėjo pagalba turi būti tokia, kad suteiktų kaltinamajam galimybę susipažinti su jam iškelta byla ir gintis, pateikiant teismui savąją įvykių versiją (pvz., Kamasinski v. Austria, no. 9783/82, judgment of 19 December 1989, § 74; Ucak v. the United Kingdom, no. 44234/98, decision of 24 January 2002). Siekiant užtikrinti, kad Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punkte garantuojama teisė būtų reali ir veiksminga, kompetentingų institucijų pareiga neapsiriboja vertėjo paskyrimu; tuo atveju, jeigu joms pranešta apie tam tikras aplinkybes, ši pareiga gali apimti tam tikros apimties kontrolę, ar vertimas yra tinkamas (ten pat). EŽTT praktikoje nenustatyta konkrečių formalių reikalavimų vertėjo kvalifikacijai; reikalaujama vertimo kokybė iš esmės turi atitikti pirmiau nurodytą teisės į vertėjo pagalbą procesinę paskirtį (žr., be kita ko, 2010 m. sausio 5 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Diallo prieš Švediją, peticijos Nr. 13205/07).

626.7. Iš esmės analogiškais principais grindžiamos ir Direktyvos nuostatos dėl vertėjų kvalifikacijos ir vertimo kokybės. Antai atitinkamai pagal Direktyvos 2 straipsnio 5 dalį ir 3 straipsnio 5 dalį valstybės narės užtikrina, kad, be kita ko, vadovaujantis pagal nacionalinę teisę nustatytomis procedūromis, įtariamiesiems ar kaltinamiesiems būtų suteikta galimybė skųsti vertimo žodžiu ir raštu kokybę, jei ji nepakankamai gera teisingam procesui apsaugoti; pagal Direktyvos 2 straipsnio 8 dalį ir 3 straipsnio 9 dalį vertimo, atitinkamai, žodžiu ir raštu paslaugos, teikiamos remiantis šių straipsnių nuostatomis, turi būti pakankamai kokybiškos, kad būtų užtikrintas teisingas procesas, ypač užtikrinant, kad įtariamieji ar kaltinamieji būtų supažindinti su jiems iškelta byla ir galėtų pasinaudoti teise į gynybą. Pagal Direktyvos 5 straipsnio 1 dalį valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad teikiamos vertimo žodžiu ir raštu paslaugos atitiktų kokybę, kurios reikalaujama pagal 2 straipsnio 8 dalį ir 3 straipsnio 9 dalį. Pagal Direktyvos 5 straipsnio 2 dalį valstybės narės, siekdamos skatinti adekvatų vertimą žodžiu ir raštu bei veiksmingą prieigą prie jų, stengiasi sukurti nepriklausomų, tinkamą kvalifikaciją įgijusių, vertėjų raštu ir žodžiu registrą ar registrus. Taigi šioje nuostatoje įtvirtintas tik priemonių, o ne rezultato reikalavimas.

636.8. BPK 34 straipsnyje nustatyta, kad vertėjas yra vertimui reikiamas kalbas mokantis arba nebylio ar kurčiojo ženklus suprantantis asmuo, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo pakviestas dalyvauti procese šio Kodekso nustatyta tvarka. Nekompetentingo vertėjo pakeitimo klausimas sprendžiamas reiškiant jam nušalinimą (BPK 58 straipsnio 3 dalis). Taigi baudžiamojo proceso įstatyme, kaip ir pirmiau nurodytuose Europos teisės šaltiniuose, nenustatyta konkrečių formalių reikalavimų vertėjo kvalifikacijai. Sistemiškai aiškinant BPK nuostatas, atsižvelgiant ir į pirmiau nurodytas EŽTT praktikos bei Direktyvos nuostatas, darytina išvada, kad vertėjo kvalifikacija ir vertimo kokybė turi būti tokia, kad lietuvių kalbos nemokantis asmuo galėtų veiksmingai įgyvendinti savo procesines teises ir būtų užtikrinta jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516/2014). Nagrinėjamoje byloje šių reikalavimų laikytasi.

646.9. Iš byloje esančios ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad T. V. T., kaip įtariamasis, buvo apklaustas septynis kartus (šešis kartus ikiteisminio tyrimo pareigūno, vieną kartą – ikiteisminio tyrimo teisėjo); V. N. B., kaip įtariamasis, buvo apklaustas keturis kartus (tris kartus ikiteisminio tyrimo pareigūno, vieną kartą – ikiteisminio tyrimo teisėjo). Šių procesinių veiksmų metu dalyvavo vertėjai M. L. T. D., L. K. N., T. H. N., kurie, būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą ar žinomai melagingą vertimą, vertė iš lietuvių kalbos į vietnamiečių kalbą ir iš vietnamiečių kalbos į lietuvių kalbą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nekilo jokių nesklandumų, susijusių su netinkama vertimo kokybe; nei įtariamieji, nei jų gynėjai pastabų dėl nekokybiško, neadekvataus vertimo nereiškė, nušalinimų vertėjams taip pat nereiškė, priešingai, visais atvejais išvertus įtariamiesiems T. V. T. ir V. N. B. jų apklausų protokolų, teismo posėdžio protokolų turinį, šie pasirašydami patvirtino, kad jų žodžiai (tekstas) išversti teisingai, tai reiškia, kad vertimas buvo atliktas kokybiškai, tiksliai, neiškraipant apklausiamų asmenų parodymų turinio. Pažymėtina, kad klausimus dėl vertėjų, dalyvavusių apklausose ikiteisminio tyrimo metu, kvalifikacijos, nekokybiško vertimo nuteistieji iškėlė tik pirmosios instancijos teisme. Šis teismas, įvertinęs viso proceso metu T. V. T. ir V. N. B. duotus parodymus, tokius argumentus motyvuotai atmetė. Be to, pirmosios instancijos teismas 2014 m. kovo 17 d. posėdyje, dalyvaujant vertėjui, dėl kurio darbo kokybės nuteistieji nesiskundė, aiškinosi jų nurodytus SMS žinučių vietnamiečių kalba vertimo trūkumus, kurių vertėjas iš esmės nepatvirtino (tai konstatuota ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje).

656.10. Apeliacinės instancijos teismui atliekant įrodymų tyrimą, siekiant pašalinti apeliaciniuose skunduose keliamas abejones dėl vertėjų kvalifikacijos ir jų atlikto vertimo, prokurorė pateikė duomenis apie ikiteisminio tyrimo metu dalyvavusius vertėjus. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus 2016 m. vasario 9 d. rašte nurodyta, kad vietnamiečių kalbos vertėjai T. H. N. ir M. L. T. D. nuo 2011 m. dirba UAB „Vertimų namai“, o L. K. N. – nuo 2005 m. viešojoje įstaigoje Visuomenės specialaus mokymo ir konsultavimo centre. Šiose įstaigose nurodyti vertėjai pagal pasirašytas sutartis teikia vertimo paslaugas, t. y. atlieka vertimus iš (į) vietnamiečių kalbą Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir kitoms vidaus reikalų sistemos įstaigoms. UAB „Vertimų namai“ ir viešoji įstaiga Visuomenės specialaus mokymo ir konsultavimo centras, atsakydami į jiems atsiųstus raštus, nurodė, kad vietnamiečių kalbos vertėjai T. H. N. ir M. L. T. D. savo darbą visada atlieka tinkamai, nusiskundimų nėra gavę. Remdamasis šiais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ikiteisminio tyrimo metu dalyvavusių vertėjų kompetencija ir gebėjimas tinkamai atlikti vertėjo pareigas nekelia abejonių.

666.11. Teisėjų kolegija, patikrinusi nagrinėjamos bylos ikiteisminio tyrimo medžiagą ir apeliacinės instancijos teismo papildomai gautus pirmiau aptarus duomenis, konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pažeista įtariamųjų T. V. T. ir V. N. B. teisė į teisingą ir kokybišką vertimą iš vietnamiečių kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į vietnamiečių kalbą. Kadangi ikiteisminiame tyrime, pareiškiant įtarimus, įtariamųjų apklausų, akistatų ir kitų procesinių veiksmų metu dalyvavo kompetentingi ir tinkamai atliekantys savo pareigas vertėjai, kasatorių teisė į gynybą, teisė žinoti, kuo yra kaltinami, teisė duoti parodymus dėl pareikštų įtarimų nebuvo pažeista.

67Dėl įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo

686.12. Kasatorių T. V. T., V. N. B. ir G. M. argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo nepagrįsti. Pagal BK 265 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką augino didelį kiekį aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų. Šio nusikaltimo dalyku yra kanapių ir kiti straipsnio dispozicijoje nurodyti augalai, iš kurių gali būti gaminamos narkotinės medžiagos. Nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia atliekant veiksmus, sudarančius minėtų augalų auginimo procesą – nuo jų sėjos iki priežiūros auginimo metu, siekiant, kad augalai išaugtų, subręstų ir taptų tinkami narkotinėms medžiagoms gaminti. Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, ar kaltininkui šiuos augalus pavyko išauginti iki jų subrendimo stadijos, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-521/2014). Nusikaltimo sudėtis yra formalioji – neteisėtas aptariamos normos dispozicijoje nurodytų augalų auginimas laikomas baigtu nuo šių augalų pasėjimo, pasodinimo, priežiūros pradžios momento. Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą aptariamų augalų auginimą kyla tik tuo atveju, kai auginamas didelis šių augalų kiekis. Šio nusikaltimo subjektyvusis požymis pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad neteisėtai augina normos dispozicijoje nurodytus augalus, ir siekia tai daryti.

696.13. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji – jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2009, 2K-7-107/2013, 2K-60/2014). Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla vien tik už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, ir tikslas jas platinti nėra šios nusikaltimo sudėties privalomas subjektyvusis požymis, todėl jį įrodinėti nėra būtina (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2013, 2K-496/2014). Laikymas šio baudžiamojo įstatymo prasme – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-162/2011, 2K-53-895/2016).

706.14. Sprendžiant klausimą, ar medžiaga yra narkotinė ar psichotropinė, taip pat nustatant jos kiekį, turintį įtakos baudžiamosios atsakomybės diferencijavimui, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis (BK 269 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintas narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas kanapės (ir jų dalys) yra įtrauktos į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašą. Šių rekomendacijų 2003 m. balandžio 23 d. redakcijoje kanapių (ir jų dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g, didelis kiekis – daugiau kaip 500 g, labai didelis kiekis – daugiau kaip 2500 g. Kai šios nusikalstamos veikos dalykas yra kanapės (ir jų dalys), būtina atlikti rastų medžiagų objektyvų specialių žinių reikalaujantį tyrimą, siekiant nustatyti rastose kanapėse (ir jų dalyse) esančios veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio kiekį (jo procentinę išraišką bendroje jų masėje) tam, kad būtų galima nustatyti, ar tai narkotinio tipo kanapės, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, ar pluoštinės kanapės, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 proc. ir kurios pagal Europos Sąjungos teisę (Tarybos reglamentas Nr. 1782/2003) valstybėse narėse visuotinai nedraudžiamos.

716.15. Byloje nustatyta, kad T. V. T., V. N. B., kuris prisijungė nuo 2012 m. sausio 16 d., ir G. M., veikdami bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdami tikslą disponuoti labai dideliu narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) – kiekiu, savanaudiškais tikslais, nenustatytam asmeniui paskirsčius bendrininkų vaidmenis ir juos kontroliuojant, nuo 2011 m. rugsėjo mėn. pabaigos iki 2012 m. sausio 25 d. neteisėtai augino didelį kiekį kanapių augalų. Kratos metu rūsio patalpose kaltinime nurodytu adresu buvo rastas labai didelis kiekis 2098 vnt. auginamų kanapių augalų, kurių bendra masė 6 208,47 g, taip pat buvo rasta didelis (724,45 g) ir labai didelis (4 397,84 g) kiekiai pagamintos narkotinės medžiagos. Iš pradžių rūsio patalpose T. V. T. įrengė atskiras patalpas, skirtas kanapėms auginti, instaliavo jose elektrą, įmontavo oro filtrus, ventiliaciją, temperatūros ir drėgmės matuoklius, savadarbius šviestuvus ir kitą specialią įrangą, pritaikytą kanapėms auginti, ir nenustatyto asmens nurodymu augino kanapių augalus, t. y. į plastikinius indus sodino kanapių augalus, juos laistė, tręšė, vėdino patalpas ir palaikė tinkamą augalams augti temperatūrą, o iš užaugintų kanapių augalų gamino narkotinę medžiagą kanapes (ir jų dalis). Vėliau – nuo 2012 m. sausio 16 d. – prie šių daromų nusikalstamų veikų prisijungė ir V. N. B.. Nuo to laiko jie abu sodino kanapių augalus, juos prižiūrėjo, dalį užaugintų kanapių nuteistieji nupjovė, išdžiovino, susmulkino, taip neteisėtai pagamino didelį kiekį – 724,45 g – narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė rūsyje, kaltinime nurodytu adresu. Kitą dalį kanapių augalų – 4 397,84 g, t. y. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), nupjovė ir neteisėtai laikė tose pačiose rūsio patalpose, o likusius 2098 vnt. kanapių augalų, kurių bendra masė 6208,47 g, dar augino, pažeisdami nustatytą tvarką. T. V. T., V. N. B. darant šias veikas veikė kaip vykdytojai, o G. M., žinodamas, kad šie augina kanapių augalus ir gamina iš jų narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą pagaminta narkotine medžiaga disponuoti, mokėjo už viešbučio kambarį, kuriame jie gyveno, vežė juos į parduotuvę pirkti maisto, taip padėjo jiems daryti nusikalstamas veikas.

726.16. Pirmiau nurodyti T. V. T. ir V. N. B. neteisėti veiksmai atitinka BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 265 straipsnio 1 dalyje, o G. M. – BK 24 straipsnio 6 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir 24 straipsnio 6 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėtis.

736.17. Kasatoriai T. V. T. ir V. N. B. nurodo, kad, nustatant neteisėtai pagamintų ir laikytų narkotinių medžiagų kiekį, nepagrįstai draudžiamoms vartoti narkotinėms medžiagoms buvo priskirtas visas kanapės augalas, nes, vadovaujantis 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos nuostatomis, kanapių šaknys ir stiebai nėra priskiriami prie narkotinių medžiagų. Šie kasatorių argumentai nepagrįsti. Kaip minėta, BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintame narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąraše (pagal 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašą), galiojusiame nusikalstamos veikos padarymo metu, įrašytos kanapės (ir jų dalys) (Cannabis plant). Nors šis sąrašas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 30 d įsakymu Nr. V-1253 buvo pakeistas (pakeitimas įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d.), nurodant, kad narkotinė medžiaga, draudžiama vartoti medicinos tikslams, yra kanapės (antžeminės dalys) (Cannabis plant), tačiau ši aplinkybė įtakos nuteistųjų veiksmų teisiniam vertinimui neturi, nes būtent antžeminės kanapių dalys ir yra jiems inkriminuotos. Tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus anksčiau narkotine medžiaga buvo laikomas visas kanapės augalas, o nuo 2014 m. sausio 1 d. – visa antžeminė jo dalis, neprieštarauja pirmiau nurodytos konvencijos nuostatoms, nes griežtesnio reglamentavimo atskirų narkotinių medžiagų, nei numatytas bazinis standartas, pati konvencija nedraudžia.

746.18. Kasatorius V. N. B. teigia (apie tai kasaciniame skunde užsimena ir T. V. T.), kad ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija buvo tiriama tik dalyje kratos metu rastų augalų viršūnių (žiedynų), todėl, jo nuomone, patikimais įrodymais nebuvo įrodyta, kad visos rastos ir skirtingais specialistų tyrimais tirtos kanapės buvo narkotinės, o ne pluoštinės. Šis teiginys neatitinka bylos medžiagos. Iš 2012 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvados Nr. 140-(557)-IS1-5434 matyti, kad vienas iš tyrimo objektų buvo sausa, iš dalies susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš užlipdyto polietileninio paketo, paimto iš po laiptų prie įėjimo į rūsį, nustatyta, kad tai narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios bendroji masė yra 724,45 g. 2012 m. vasario 27 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(552)-IS1-1327 nurodyta, kad buvo pateikti tirti du objektai iš rūsio patalpos Nr. 4 – tai šviežiai skinti augalai ir augalų viršūnės (žiedynai). 2012 m. balandžio 25 d. specialisto išvadoje Nr. 11-688(12), atlikus cheminį tyrimą, nustatyta, kad iš rūsio patalpos Nr. 4 pateiktos tirti kanapės yra narkotinė medžiaga, jose ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 8,8 proc., o THC+CNB santykis yra didesnis už vienetą. Taigi iš tiesų, kaip teigia nuteistasis V. N. B., ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija buvo tiriama tik dalyje kratos metu rastų augalų viršūnių ir žiedynų, šios veikliosios medžiagos kiekis nebuvo nustatinėjamas prie įėjimo į rūsį rastose kanapėse (ir jų dalyse), taip pat kanapių augaluose. Tačiau apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė R. Sakalauskaitė nurodė, kad pagal teisinį reglamentavimą iki 2014 m. sausio 1 d. nustatinėti veikliosios medžiagos (tetrahidrokanabinolio) kiekio nereikėjo, tuo metu ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija augaluose nebuvo nustatinėjama, bet kokybės chromotogramoje buvo kanabinoidų, vadinasi, aktyvių medžiagų buvo, nepriklausomai kokio dydžio augalas būtų. Pasak specialistės, jeigu kanabinoidų koncentracija viršija 0,2 proc., išvadoje rašoma, kad tai yra narkotinė medžiaga.

756.19. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu patvirtintomis narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, byloje esančiomis specialistų išvadomis ir specialistės R. Sakalauskaitės paaiškinimais teisme, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistieji pažeisdami nustatytą tvarką augino didelį kiekį kanapių augalų, iš kurių gamino labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) ir ją laikė.

766.20. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-659/2012, 2K-135/2013, 2K-248/2014 ir kt.). Bylą nagrinėjant teisme, ekspertizės skyrimas priklauso nuo teismo įsitikinimo dėl tokio sprendimo būtinumo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismui pakako duomenų išvadai, kad nuteistieji pažeisdami nustatytą tvarką augino kanapių augalus, o šiems užaugus, neteisėtai gamino iš jų narkotinę medžiagą kanapes (ir jų dalis), t. y. padarė BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 265 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pluoštinės kanapės – tai kanapinių (Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.) rūšies veislių augalai, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau kaip 0,2 proc. ir kurie auginami vien tik pramoniniams tikslams (pluoštui ir sėkloms) arba sodininkystei (Pluoštinių kanapių įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Šios rūšies kanapės neturi narkotinėms medžiagoms būdingų savybių. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad nuteistieji užsiėmė sodininkyste, t. y. pluoštinių kanapių auginimu kaltinime nurodytomis sąlygomis, ir kad turėjo planą pluoštines kanapes pardavinėti vietoj narkotinės medžiagos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, neskirdamas ekspertizės dėl ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracijos kiekio nustatymo kratos metu rastuose kanapių augaluose ir išdžiovintoje medžiagoje, rastoje prie įėjimo į rūsį, įrodinėjimo (BPK 20 straipsnis) ir kitų esminių baudžiamojo proceso reikalavimų pažeidimų nepadarė.

776.21. Kasatorių argumentai, kad jie neveikė bendrininkų grupe ir jų veiksmuose nebuvo tyčios daryti jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, atmestini kaip nepagrįsti. Teismai, vadovaudamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalimi, įvertinę iš įvairių šaltinių surinktus įrodymus kaip visumą (kratos, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų duomenis, specialistų išvadas, nuteistųjų, liudytojo R. L. (L.) parodymus ir kitus duomenis), atskleidė nusikalstamų veikų mechanizmą, kiekvieno nusikaltimo dalyvio kaip bendrininko vaidmenį ir tyčinę jų kaltę. Teismai pagal T. V. T. ir V. N. B. parodymus nustatė, kad į Lietuvą juos pasikvietė nenustatytas asmuo, vardu Do, kuris jiems pažadėjo geresnį atlyginimą, negu jie gaudavo Čekijoje. Būtent jis nuteistuosius apgyvendino, nurodydavo, kada kokius veiksmus reikia atlikti, o jie veikė jo vadovaujami. T. V. T. ir V. N. B. už kambario nuomą nemokėjo, kai pritrūkdavo maisto, skambindavo Do, tada kažkas nuveždavo į parduotuvę apsipirkti, į parduotuvę vežė ir G. M. Tai, kad už vietnamiečių kambarį viešbutyje mokėjo G. M., patvirtino liudytojas R. L., jis taip pat nurodė, kad G. M. su vietnamiečiais kažkaip susikalbėdavo. Kad G. M. bendravo su T. V. T., ikiteisminio tyrimo metu patvirtino nuteistasis V. N. B., nurodydamas, kad T. V. T., bendraudamas su G. M. kažką suprato ir vertė jam (V. N. B.), jie tarpusavyje kalbėjo maišyta čekų, anglų, gal dar rusų kalba, T. V. T. jam sakė, kad G. M. yra kanapių šeimininkas. Tai, kad su šeimininku (G. M.) bendravo čekų kalba ir jie susišnekėdavo, patvirtino ir T. V. T. T. V. T., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, nurodė ir tai, kad G. M. kartais užeidavo į jų darbo vietą, kur buvo auginami augalai, juos apžiūrėdavo, paklausdavo, kaip sekasi, ir išeidavo. Kad nuteistieji buvo pažįstami ir bendravo, patvirtina V. N. B. telefone rastos nuotraukos su G. M., prie nuotraukų yra datos – 2011 m. gruodžio 9 d. ir 2012 m. sausio 12 d. USB atmintinėje, paimtoje iš viešbučio kambario Nr. 2, buvo rastos nuotraukos, kuriose V. N. B. užfiksuotas vienas, su G. M. ir kitais nenustatytais azijietiškos išvaizdos asmenimis, taip pat G. M. vienas ir su kitais nenustatytais azijietiškos išvaizdos asmenimis. Tarp nuteistųjų vyko intensyvus bendravimas telefonu, susirašinėjama SMS žinutėmis (šių įrodymų patikimumas patikrintas apeliacinės instancijos teisme). Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybę, jog visi trys nuteistieji veikė bendrai, patvirtina svarstyklių su kanapių (ir jų dalių) pėdsakais G. M. bei T. V. T. ir V. N. B. viešbučio kambariuose radimas, be to, ant svarstyklių, buvusių G. M. kambaryje, rastas V. N. B. rankos piršto pėdsakas.

786.22. Remiantis šiais duomenimis konstatuota, jog T. V. T. ir V. N. B. suprato, kad, veikdami bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, padedant G. M., jie augina kanapių augalus, iš jų gamina narkotinę medžiagą ir ją laiko, kad šios veikos yra uždraustos, už jų padarymą gresia atsakomybė, ir norėjo taip veikti. Taip pat teismai iš nustatytų aplinkybių sprendė, kad G. M. žinojo, jog T. V. T. ir V. N. B. su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu viešbučio rūsyje augina didelį kiekį kanapių ir iš jų gamina narkotinę medžiagą, ir, turėdamas tikslą disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), mokėjo už T. V. T. ir V. N. B. viešbučio kambarį, rūpinosi jų maistu ir taip atvykusiems į Lietuvą vietnamiečiams pagal susitarimą padėjo daryti nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 265 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad G. M. nors ir neatliko jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties objektyviųjų požymių, bet jis, kaip padėjėjas, palengvino šių nusikalstamų veikų požymius realizuoti vykdytojams T. V. T. ir V. N. B.

796.23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad baudžiamasis įstatymas – BK 260 straipsnio 3 dalis, 265 straipsnio 1 dalis T. V. T. ir V. N. B. ir 24 straipsnio 6 dalis, 260 straipsnio 3 dalis ir 24 straipsnio 6 dalis, 265 straipsnio 1 dalis – G. M. – taikytas tinkamai.

806.24. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis ir skundžiamų teismų sprendimų turinį, konstatuoja, kad abiejų instancijų teismai, vertindami įrodymus BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimų nepažeidė, savo išvadas dėl T. V. T., V. N. B. ir G. M. dalyvavimo padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas grindė tik teisėtais būdais gautais duomenimis, kurie buvo patikrinti teisiamajame posėdyje, jie buvo įvertinti teisėjų pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktais, priimtame apkaltinamajame nuosprendyje išdėstė įrodyta pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybes, įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus, taip pat pateikė išsamius ir aiškius nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvus ir išvadas.

816.25. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimų nepadaryta. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistųjų T. V. T., V. N. B. ir G. M. apeliacinius skundus, dėl visų esminių skundų argumentų išsamiai pasisakė, dar kartą patikrinęs bylos įrodymus, kaip to reikalauja įrodymų vertinimo taisyklės, pateikė aiškius motyvus, kodėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis, ištaisius jame padarytas klaidas nustatant veikos faktines aplinkybes, paliktinas galioti (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys).

826.26. Kasatorius V. N. B. teigia, kad iš 2012 m. vasario 27 d. ir 2012 m. gegužės 3 d. specialistų išvadų neaišku, ar tirti pateikti objektai (narkotinė medžiaga ir augalai) tikrai buvo paimti iš viešbučio, pasak jo, 2012 m. vasario 27 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad buvo tirti šviežiai skinti augalai, paimti iš patalpos Nr. 4, ir augalų viršūnės iš patalpos Nr. 3, nors šių tyrimo objektų minėtose patalpose nebuvo. Šie kasatoriaus teiginiai neatitinka tikrovės. 2012 m. vasario 27 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(551)-IS1-2855 nurodyta, kad tirti pateikti šviežiai skinti augalai, taip pat augalų viršūnės (žiedynai), rasti 2012 m. sausio 25 d. kratos metu rūsio patalpoje Nr. 4, Vilniuje, ( - ). Tai atitinka kratos protokole užfiksuotus duomenis, pagal kuriuos tyrimui pateikti objektai paimti būtent iš rūsio patalpos Nr. 4. Tas pats pasakytina ir dėl 2012 m. gegužės 3 d. specialisto išvados Nr. 140-(551)-IS1-2855, kurioje nurodyta, kad tyrimui pateikti žali augalai (stiebai su lapais), kurie paimti iš rūsio patalpų Nr. 2 ir 3. Kratos protokole užfiksuota, kad rūsio patalpoje Nr. 2 rasta 240 plastikinių vazonų, į kuriuos susodinta po 1 ar 2 augalus, iš esmės analogiškai rasta ir patalpoje Nr. 3. Taigi abejoti, kad nurodytose specialistų išvadose buvo ištirti objektai, paimti ne iš rūsio, esančio Vilniuje, ( - ), kuriame buvo vykdomos nusikalstamos veikos, nėra jokio pagrindo.

836.27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

84Atmesti nuteistųjų T. V. T., V. N. B. ir G. M. kasacinius skundus.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nuosprendžiu T. V. T.... 4. V. N. B. nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį areštu 60 parų, 260... 5. G. M. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 265 straipsnio 1 dalį areštu... 6. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 7. Teisėjų kolegija... 8. 1. T. V. T., V. N. B. pagal BK 265 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3... 9. 2011 m. rugpjūčio mėn., nenustatytam asmeniui pasiūlius, T. V. T. atvykęs... 10. G. M., žinodamas apie nenustatyto asmens ir T. V. T. bei V. N. B. vykdomus... 11. Taip T. V. T. ir V. N. B., padedant G. M., su ikiteisminio tyrimo metu... 12. 2. Kasaciniu skundu nuteistasis T. V. T. prašo panaikinti pirmosios... 13. 2.1. Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra... 14. 2.2. Kasaciniame skunde nurodoma, kad BPK 44 straipsnio 7 dalyje yra... 15. 2.3. Kasatorius pažymi, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme,... 16. 2.4. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šiuos... 17. 2.5. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę į... 18. 2.6. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas pripažino jo kaltės... 19. 2.7. Kasaciniame skunde nurodoma, kad T. V. T. kaip įtariamojo parodymų ir... 20. 2.8. Nuteistasis pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino jo... 21. 2.9. Kasatorius pažymi, kad teismai privalėjo, kaip to reikalaujama BPK 20... 22. 2.10. Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir... 23. 2.11. Taigi pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas... 24. 2.12. Nuteistasis T. V. T. pažymi, kad teismai jokiais objektyviais bylos... 25. 3. Kasaciniu skundu nuteistasis V. N. B. prašo panaikinti pirmosios... 26. 3.1. Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismų sprendimai nepagrįsti... 27. 3.2. Nuteistasis pabrėžia, kad apkaltinamajame nuosprendyje turi būti... 28. 3.3. Kasatorius įsitikinimu, teismų sprendimuose išdėstyta pozicija, kad... 29. 3.4. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jo dalyvavimas padarant jam... 30. 3.5. Kasaciniame skunde dėstant apie valstybinės kalbos principo užtikrinimo... 31. 3.6. Pasak nuteistojo, priešingai negu nurodoma skundžiamuose teismų... 32. 3.7. Kasatoriaus teigimu, teismai neginčijamai neįrodė BK 260 straipsnio 3... 33. 3.8. Nuteistasis nurodo, kad iš 2012 m. vasario 27 d. ir 2012 m. gegužės 3... 34. 3.9. Pasak kasatoriaus, nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodytas ir objektyviais... 35. 4. Kasaciniu skundu nuteistasis G. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos... 36. 4.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas... 37. 4.2. Pasak nuteistojo G. M., teismai pažeidė lygiateisiškumo ir teisės į... 38. 4.3. Kasatorius pažymi, kad teismas, pripažindamas asmenį kaltu už kurios... 39. 4.4. Nuteistasis nurodo, kad narkotines medžiagas augino, gamino ir laikė T.... 40. 4.5. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad nusikaltimai padaryti... 41. 4.6. Kasatorius pabrėžia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti... 42. 4.7. Nuteisiant kasatorių už labai sunkaus ir apysunkio nusikaltimo padarymą... 43. 4.8. Kasatorius pabrėžia, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 265 straipsnio 1... 44. 4.9. Nuteistasis G. M. teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo... 45. 5. Atsiliepimu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir... 46. 5.1. Prokurorė nurodo, kad kasacinių skundų argumentai dėl teismo... 47. 5.2. Pasisakydama dėl teisės į vertimą užtikrinimo nagrinėjamoje byloje,... 48. 5.3. Pasak prokurorės, priešingai negu nurodoma kasaciniuose skunduose,... 49. 5.4. Atsiliepime nurodoma, kad teismų išvados dėl nuteistųjų kaltės buvo... 50. 5.5. Prokurorės nuomone, kasatorių skundo argumentai dėl išankstinio... 51. 5.6. Prokurorė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino BK 54... 52. 6. Nuteistųjų T. V. T., V. N. B., G. M. kasaciniai skundai atmestini.... 53. Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų... 54. 6.1. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą,... 55. Dėl teismo šališkumo... 56. 6.2. Nuteistųjų T. V. T. ir G. M. kasacinių skundų argumentai, kurie, jų... 57. 6.3. Iš bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėjusi teisėja R. Pocienė,... 58. Dėl teisės į vertimą užtikrinimo (BPK 44 straipsnio 7 dalis) ... 59. 6.4. Kasatorių T. V. T. ir V. N. B. argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu... 60. 6.5. BPK 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta viena iš kaltinamojo (įtariamojo)... 61. 6.6. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra... 62. 6.7. Iš esmės analogiškais principais grindžiamos ir Direktyvos nuostatos... 63. 6.8. BPK 34 straipsnyje nustatyta, kad vertėjas yra vertimui reikiamas kalbas... 64. 6.9. Iš byloje esančios ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad T. V. T.,... 65. 6.10. Apeliacinės instancijos teismui atliekant įrodymų tyrimą, siekiant... 66. 6.11. Teisėjų kolegija, patikrinusi nagrinėjamos bylos ikiteisminio tyrimo... 67. Dėl įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo ... 68. 6.12. Kasatorių T. V. T., V. N. B. ir G. M. argumentai dėl netinkamo... 69. 6.13. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino,... 70. 6.14. Sprendžiant klausimą, ar medžiaga yra narkotinė ar psichotropinė,... 71. 6.15. Byloje nustatyta, kad T. V. T., V. N. B., kuris prisijungė nuo 2012 m.... 72. 6.16. Pirmiau nurodyti T. V. T. ir V. N. B. neteisėti veiksmai atitinka BK 260... 73. 6.17. Kasatoriai T. V. T. ir V. N. B. nurodo, kad, nustatant neteisėtai... 74. 6.18. Kasatorius V. N. B. teigia (apie tai kasaciniame skunde užsimena ir T.... 75. 6.19. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos... 76. 6.20. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese... 77. 6.21. Kasatorių argumentai, kad jie neveikė bendrininkų grupe ir jų... 78. 6.22. Remiantis šiais duomenimis konstatuota, jog T. V. T. ir V. N. B.... 79. 6.23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad baudžiamasis... 80. 6.24. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis ir skundžiamų teismų... 81. 6.25. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka BPK 320 straipsnio 3 dalies... 82. 6.26. Kasatorius V. N. B. teigia, kad iš 2012 m. vasario 27 d. ir 2012 m.... 83. 6.27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 84. Atmesti nuteistųjų T. V. T., V. N. B. ir G. M. kasacinius skundus....