Byla e2-844-370/2017
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir bankroto proceso ne teismo tvarka nutraukimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos „Swedbank“, AB atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-411-278/2017, pagal pareiškėjos „Swedbank“, AB skundą suinteresuotiems asmenims bankrutuojančiai individualiai įmonei (toliau – IĮ) „Senasis ąsotis“, R. S. dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir bankroto proceso ne teismo tvarka nutraukimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Pareiškėja „Swedbank“, AB teismo prašė IĮ „Senasis ąsotis“ 2016-12-16 kreditorių susirinkime priimtus nutarimus pripažinti negaliojančiais bei nutraukti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka. Nurodė, kad 2017-01-31 iš Juridinių asmenų registro gavo IĮ „Senasis ąsotis“

    52016-12-16 kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nuspręsta dėl įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka, tačiau „Swedbank“, AB nebuvo informuota apie ketinimą vykdyti IĮ „Senasis ąsotis“ bankroto procedūras ne teismo tvarka, nors jos savininkas R. S. 2016-12-16 duomenimis yra skolingas „Swedbank“, AB 401 587,44 Eur sumą. Tokiu būdu buvo pažeistos ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalies nuostatos, taip pat 12 straipsnio 4 dalis, dėl to, kad kreditorių susirinkime dalyvavo tik kreditorė UAB „ARJ Logistics“, kurios finansinis reikalavimas yra 300 Eur, nors pagal ĮBĮ priimti nutarimą dėl bankroto proceso ne teismo tvarka gali kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip ¾ visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos.

  2. IĮ „Senasis ąsotis“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Nemokumas LT“, su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2016-12-08 viešai (laikraštyje „Lietuvos rytas“) buvo patalpinta informacija apie 2016-12-16 šaukiamą IĮ „Senasis ąsotis“ kreditorių susirinkimą dėl bankroto bylos iškėlimo, o 2016-12-22 visiems įmonės kreditoriams (kartu ir pareiškėjai) buvo išsiųstas pranešimas apie įmonei iškeltą bankroto bylą, kartu siūlant pateikti jų finansinius reikalavimus bankroto byloje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja vėliausiai apie įmonei iškeltą bankroto bylą sužinojo 2016-12-22, o ne 2017-01-31, todėl skundas paduotas praleidus apskundimo terminą. Šią aplinkybę patvirtina ir faktas, kad pareiškėja 2017-01-05 pateikė finansinį reikalavimą, kuris, beje, nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Bankroto administratorės teigimu, R. S. pareiškėjai yra skolingas kaip fizinis asmuo, todėl pareiškėja apskritai neturi pagrindo ginčyti IĮ „Senasis ąsotis“ kreditorių susirinkimo nutarimų.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. kovo 14 d. nutartimi pareiškėjos „Swedbank“, AB skundo netenkino, iš pareiškėjos „Swedbank“, AB atsakovei IĮ „Senasis ąsotis“ priteisė 360 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismo vertinimu, nebuvo pagrindo informuoti individualios įmonės savininko R. S. kreditorių (kartu ir pareiškėjos) apie ketinimą inicijuoti individualios įmonės kreditorių susirinkimą. Tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis ĮBĮ nuostatomis, pagal kurias individualios įmonės bankroto bylos iškėlimą turi teisę inicijuoti ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys (kreditoriai, įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose, turintis teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir likvidatorius), o pareiškėja, pagal bylos duomenis, nelaikytina įmonės kreditore. Teismas pažymėjo, kad nors individualios įmonės savininko (savininkų) kreditorius, įsiteisėjus nutarčiai (nagrinėjamu atveju – pasibaigus nutarimų apskundimui), yra įtraukiamas į bankrutuojančios individualios įmonės sąrašą, tačiau įstatymas jam nesuteikia teisės inicijuoti bankroto bylos įmonei iškėlimo bei ginčyti pirminius individualios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimus, susijusius su bankroto bylos įmonei iškėlimu. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad informacija apie šaukiamą kreditorių susirinkimą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo 2016-12-08 viešai skelbiama laikraštyje „Lietuvos rytas“, todėl pareiškėja turėjo galimybę sužinoti apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, jo vietą ir laiką.
  3. Teismas nenustatė pagrindo naikinti ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą pradėti IĮ „Senasis ąsotis“ bankroto procesą ne teismo tvarka, nesant procedūrinio pobūdžio pažeidimų (ĮBĮ 12 str. 1–4 d.). Teismo vertinimu, kreditorių susirinkime dalyvavo visi, t. y. vienintelė individualios įmonės kreditorė UAB „ARJ Logistics“, kuri 100 proc. pritarė kreditorių susirinkime siūlytiems nutarimų projektams pagal dienotvarkės klausimus.
  4. Be to, teismo vertinimu, net ir pripažinus, kad „Swedbank“, AB turi teisę ginčyti 2016-12-16 kreditorių susirinkimo nutarimus, laikytina, kad pareiškėja praleido ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą kreditorių susirinkime priimtų nutarimų apskundimo terminą. Tokią išvadą teismas padarė nustatęs, kad apie pranešimą dėl įmonei iškeltos bankroto bylos kartu su pasiūlymu pareikšti finansinius reikalavimus pareiškėja buvo informuota elektroniniu laišku 2016-12-22, o tai, kad šį pranešimą pareiškėja gavo, patvirtina 2017-01-05 pateiktas finansinis reikalavimas. Vien tai, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gautas 2017-01-31, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tik tada buvo sužinota apie priimtus nutarimus.
  5. Teismo vertinimu, ginčijamais kreditorių susirinkimo nutarimais nebuvo pažeistos kreditorės „Swedbank“, AB teisės, nes jai laiku pranešta apie bankroto bylos individualiai įmonei iškėlimą ir pasiūlyta pateikti finansinį reikalavimą.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

  1. Atskirajame skunde „Swedbank“, AB teismo prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – bankrutuojančios IĮ „Senasis ąsotis“ 2016-12-16 kreditorių susirinkimo nutarimus pripažinti negaliojančiais ir nutraukti bankroto procesą ne teismo tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Nesutiktina su teismo išvada, kad „Swedbank“, AB, būdama įmonės savininko kreditore, neturėjo būti informuota apie ketinimą IĮ „Senasis ąsotis“ kelti bankroto bylą ne teismo tvarka, taip pat apie šaukiamą kreditorių susirinkimą. Reikalavimai R. S. kildinami iš pasirašytų, bet tinkamai nevykdytų ir dėl to nutrauktų kredito sutarčių. Pagal ĮBĮ 12 straipsnį tuo atveju, jeigu esant tam tikroms sąlygoms įmonės vadovas siekia, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, jis privalo pasirašytinai pranešti kiekvienam kreditoriui apie kreditorių susirinkimą, kuriame būtų svarstomas toks klausimas, kartu nurodydamas ir kreditorių susirinkimo datą ir vietą. Atsižvelgiant į šį reguliavimą, taip pat įvertinus aplinkybę, kad IĮ „Senasis ąsotis“ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl bankrutuojančios IĮ „Senasis ąsotis“ bankroto byloje turi būti tvirtinami visų kreditorių finansiniai reikalavimai, nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku R. S., kaip fiziniu asmeniu, buvo sudaryti sandoriai, iš kurių kildinamas finansinis reikalavimas, pareiškėjai privalėjo būti pasirašytinai pranešta apie kreditorių susirinkimą, kuriame ketinta svarstyti klausimą dėl bankroto bylos IĮ „Senasis ąsotis“ iškėlimo ir jos vykdymo ne teismo tvarka.
    2. Kreditorių susirinkimo, įvykusio 2016-12-16, protokole nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad IĮ „Senasis ąsotis“ žinomiems kreditoriams pranešimai buvo įteikti asmeniškai apie 2016-12-16 įvyksiantį kreditorių susirinkimą, nes apeliantei pranešta nebuvo. Tai daro kreditorių susirinkimo nutarimus negaliojančiais.
    3. Nesutiktina, kad 2016-12-08 laikraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbta informacija laikytina tinkamu pranešimu apeliantei apie kreditorių susirinkimą dėl bankroto bylos IĮ „Senasis ąsotis“ iškėlimo. Ši įmonė nėra banko klientė, todėl apeliantė negalėjo žinoti, kad IĮ „Senasis ąsotis“ savininkas yra R. S..
    4. Nesutiktina, kad apeliantė praleido terminą skundui dėl 2016-12-16 kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pateikti. Terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo 2017-01-31, kuomet iš Juridinių asmenų registro buvo gauta 2016-12-16 kreditorių susirinkimo protokolo kopija (kurios bankroto administratorė pagal 2017-01-06 banko prašymą nepateikė), taip pat bankroto administratorės pranešimas su nutarimo projektu 2017-02-10 šaukiamam kreditorių susirinkimui, iš kurio paaiškėjo kreditorių sąrašas. Be to, 2017-02-03 banko skunde buvo prašoma šį terminą atnaujinti tuo atveju, jei būtų laikoma, kad jis praleistas.
    5. Nagrinėjamu atveju pažeista ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip ¾ visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną. Pažymėtina, kad apeliantės reikalavimai bankrutuojančiai įmonei 2016-12-16 sudarė 401 587,44 Eur, kai kreditorių susirinkime dalyvavusios vienos kreditorės reikalavimai buvo tik 300 Eur.
    6. Teismas priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į skundą parengimą.
  2. Atsiliepime į atskirąjį skundą BIĮ „Senasis ąsotis“, atstovaujama bankroto administratorės, teismo prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Sutiktina su teismo išvada, kad apeliantė praleido terminą skundui dėl 2016-12-16 įvykusiame kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pateikti. 2016-12-08 laikraštyje „Lietuvos rytas“ buvo patalpinta informacija apie 2016-12-16 šaukiamą IĮ „Senasis ąsotis“ kreditorių susirinkimą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2016-12-22 visiems IĮ „Senasis ąsotis“ kreditoriams, taip pat ir apeliantei, buvo išsiųstas pranešimas apie įmonei iškeltą bankroto bylą, o 2017-01-05 atsakovė atsiuntė savo finansinį reikalavimą, taigi laikytina, kad terminas skundui paduoti suėjo 2017-01-05.
    2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė, būdama įmonės savininko, kaip fizinio asmens, kreditore, o ne įmonės kreditore, neturėjo teisės dalyvauti įmonei keliant bankroto bylą (bankroto bylą individualiai įmonei gali iškelti tik įmonės kreditoriai, o ne savininko kreditoriai). Individualios įmonės savininko kreditoriai savo finansinius reikalavimus gali pareikšti jau prasidėjusiame bankroto procese, tačiau negali individualiai įmonei kelti bankroto bylos ar prieštarauti individualios įmonės bankroto bylos iškėlimui. Šie argumentai kartu paneigia ir apeliantės poziciją dėl ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalies pažeidimo, nes sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, apeliantės finansinio reikalavimo dydis neturi jokios reikšmės.
    3. Nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos apeliantės teisės. Visos bankroto procedūros atliktos tinkamai ir laiku, apeliantei buvo pranešta apie bankroto procesą bei patvirtintas jos finansinis reikalavimas.
    4. Teismo priteista 360 Eur suma už atsiliepimo į skundą parengimą atitinka 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-77 dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1r-85 dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtino pakeitimo (toliau – rekomendacijos) dydžius.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti „Swedbank“, AB skundą dėl 2016-12-16 kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo ir IĮ „Senasis ąsotis“ bankroto proceso, vykdomo ne teismo tvarka, nutraukimo, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta.
  3. Iš bylos duomenų matyti, kad 2016-12-16 pirmajame IĮ „Senasis ąsotis“ kreditorių susirinkime buvo sprendžiami tokie klausimai: „Dėl kreditorių susirinkimo darbo reglamento nustatymo“, „Dėl IĮ „Senasis ąsotis“ bankroto bylos iškėlimo“, „Dėl IĮ „Senasis ąsotis“ bankroto administratoriaus paskyrimo“, „Dėl bankroto administratoriaus išlaidų sąmatos iki pirmojo kreditorių susirinkimo nustatymo“, taip pat kiti einamieji klausimai. Nors atskirajame skunde, panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, prašoma skundą tenkinti, t .y. panaikinti visus šiame kreditorių susirinkime priimtus nutarimus, tačiau pažymėtina, kad jie visi susiję su apeliantės teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, neužtikrinant galimybės dalyvauti šiame kreditorių susirinkime, kuriame 2-uoju darbotvarkės klausimu pagal įmonės savininko pasiūlymą buvo nuspręsta IĮ „Senasis ąsotis“ vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. 2016-12-16 kreditorių susirinkimo protokole nustatyta, kad kreditorių susirinkimas sušauktas laikantis ĮBĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatytų terminų, žinomiems kreditoriams pranešimai išsiųsti registruotu paštu, kiti kreditoriai informuoti paskelbiant pranešimą laikraštyje „Lietuvos rytas“. IĮ „Senasis ąsotis“ kreditorių susirinkime dalyvavo viena kreditorė UAB „ARJ Logistika“, kuri balsavo raštu ir 100 proc. absoliučia balsų dauguma priėmė nutarimus minėtais darbotvarkės klausimais, kartu ir nutarė pradėti IĮ „Senasis ąsotis“ bankroto procesą ne teismo tvarka.
  4. Vienas iš pirmosios instancijos teismo motyvų, kurių pagrindu atsisakyta tenkinti „Swedbank“, AB skundą dėl 2016-12-16 įvykusiame kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir bankroto proceso ne teismo tvarka nutraukimo – tai, kad ji yra įmonės savininko, o ne įmonės kreditorė, todėl neturėjo teisės dalyvauti sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos individualiai įmonei iškėlimo ne teismo tvarka. Savo ruožtu apeliantė atskirajame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, nurodo, kad individualios įmonės bankroto specifika lemia tai, kad individualios įmonės bankroto byloje yra tvirtinami tiek jos, kaip juridinio asmens, tiek įmonės savininko, kaip fizinio asmens, finansiniai reikalavimai, todėl apeliantė, vadovaujantis ĮBĮ 12 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, ne tik turėjo būti tinkamai informuota apie ketinimą šaukti kreditorių susirinkimą, kuriame sprendžiamas klausimas dėl IĮ „Senasis ąsotis“ bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka, bet ir balsuoti šiuo klausimu, pažymint, kad jos balsas, įvertinus turimą finansinį reikalavimą, būtų buvęs reikšmingas.
  5. ĮBĮ ketvirtajame skirsnyje reglamentuojama galimybė nemokios įmonės bankroto procedūras vykdyti ir užbaigti ne teismo tvarka – bendru visų suinteresuotų asmenų susitarimu laikantis šio įstatymo reikalavimų tenkinti kreditorių reikalavimus, neinicijuojant įmonės ir jos kreditorių ginčo ir neįtraukiant į šią procedūrą teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-219/2017).
  6. Bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka tuo atveju, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose jai pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus (ĮBĮ 12 str. 1 d.). Tame pačiame straipsnyje nurodomos kitos įmonės bankroto procesui ne teismo tvarka keliamos sąlygos – įmonės vadovo (savininko) pareiga apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka raštu pranešti kiekvienam kreditoriui, kartu nurodant kreditorių susirinkimo datą ir vietą (ĮBĮ 12 str. 2 d.); kreditorių susirinkimo sušaukimas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo siūlymo išsiuntimo kreditoriams dienos (ĮBĮ 12 str. 3 d.); nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka priėmimas kreditorių, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip ¾ visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną (ĮBĮ 12 str. 4 d.). Taigi tam, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka, turi būti konstatuotas įmonės negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais, kreditoriai turi išreikšti sutikimą bankroto procedūros ne teismo tvarka vykdymui, teismuose neturi būti iškelta bylų, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat iš įmonės negali būti išieškoma pagal teismo ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-353-381/2017).
  7. Neteisminių bankroto procedūrų pagrindinius ypatumus reglamentuoja ĮBĮ 13 straipsnis, pagal kurį svarbiausias bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, bruožas yra tas, kad visus teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia ne teismas, o kreditorių susirinkimas. Bankroto procedūros, vykdomos ne teismo tvarka, tikslas – užbaigti įmonės veiklą ir patenkinti kreditorių reikalavimus bendru visų suinteresuotų asmenų sutarimu dėl nemokios įmonės finansinių problemų sprendimo būdų ir terminų, neinicijuojant įmonės ir jos kreditorių ginčo ir neįtraukiant į šią procedūrą teismo, visus klausimus sprendžiant kreditorių susirinkime (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2107-330/2016, 2016 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-1355-381/2016,2016 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1338-823/2016). Atsižvelgiant į tai, išskirtini tokie teisminę bankroto procedūrą nuo neteisminės atskiriantys kriterijai: pirma, ginčo tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių buvimo ar nebuvimo faktas – kai pastarieji susitaria dėl galimybės bankroto procedūras atlikti patiems; antra, minėtų asmenų tarpusavio pasitikėjimas ir tikėjimas, kad vykdant bankroto procedūras jiems nereikia teismo pagalbos ir įsikišimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-791-157/2017). Šie neteisminės bankroto procedūros ypatumai suponuoja kreditorių informavimo apie siūlymą ją pradėti svarbą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-721-381/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-791-157/2017).
  8. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad apeliantės reikalavimas kildinamas iš kredito sutarčių, sudarytų su individualios įmonės savininku, kaip fiziniu asmeniu (tai patvirtina tiek prie skundo pridėti duomenys, tiek šalių pozicijos, tiek duomenys, kad banko finansinis reikalavimas yra patvirtintas įmonės bankroto byloje), nėra, todėl esminis klausimas šioje byloje – individualios įmonės savininko kreditoriaus (šiuo atveju – apeliantės) teisė būti informuotai (informavimo tinkamumas) apie kreditorių susirinkimą, kuriame sprendžiamas individualios įmonės bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka klausimas, teisė jai tokiame susirinkime dalyvauti ir balsuoti. Taigi, iš esmės nagrinėjamu atveju keliamas tik procedūrinis klausimas – pareigos informuoti „Swedbank“, AB apie siūlymą inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka (ne)įgyvendinimas (įgyvendinimo tinkamumas), kaip pagrindas naikinti 2016-12-16 kreditorių susirinkime priimtus nutarimus ir nutraukti IĮ „Senasis ąsotis“ bankroto procesą ne teismo tvarka.
  9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad „Swedbank“, AB prievoliniai teisiniai santykiai siejo su R. S., kaip fiziniu asmeniu, kuris kartu yra ir bankrutuojančios individualios įmonės „Senasis ąsotis“ savininkas. Aplinkybė, kad IĮ „Senasis ąsotis“ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo lemia tai, kad individualios įmonės bankroto byloje savo reikalavimus reiškia tiek įmonės, tiek jos savininko, kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009). Taigi, subsidiari individualios įmonės savininko atsakomybė, taip pat būtinybė užtikrinti kreditorių lygiateisiškumo principą suponuoja išvadą, kad apie ketinimą vykdyti individualios įmonės bankrotą ne teismo tvarka turi būti informuoti tiek pačios įmonės, tiek ir jos savininko kreditoriai. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad R. S. žinojo apie savo turimus įsipareigojimus „Swedbank“, AB byloje nėra. Tai patvirtina notarės S. B. 2016-12-19 išduoti vykdomieji įrašai dėl 11 092,72 Eur sumos išieškojimo pagal hipotekos lakštą, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 75 573,68 Eur sumos išieškojimo pagal hipotekos lakštą, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 242 362,05 Eur sumos išieškojimo pagal hipotekos lakštą, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 242 362,05 Eur sumos išieškojimo pagal hipotekos lakštą, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 70 740,28 Eur sumos išieškojimo pagal hipotekos lakštą, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), iš R. S. hipotekos kreditoriui „Swedbank“, AB, vykdomuosiuose raštuose nurodant, kad šios skolos skolininkui skaičiuojamos nuo 2016-11-18. Pažymėtina, kad pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, skolininkui išsiunčia pranešimą, kuriame turi būti nurodyti hipotekos kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog įmonės savininkui įmonės neteisminio bankroto proceso inicijavimo metu galėjo (turėjo) būti žinoma apie skolos apeliantei išieškojimo pradžią, ir apie Swedbank, AB teisę skolos išieškojimą nukreipti ir į R. S. turtą-įmonę.
  10. Taigi, nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teismų praktika ir jų pagrindu padarytos teisinės išvados, paneigia pirmosios instancijos teismo poziciją, jog „Swedbank“, AB, nebūdama IĮ „Senasis ąsotis“ kreditore, apskritai neturėjo būti informuota apie kreditorių susirinkimą, kuriame sprendžiama dėl individualios įmonės bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka.
  11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad informacija apie šaukiamą kreditorių susirinkimą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo 2016-12-08 viešai skelbiama laikraštyje „Lietuvos rytas“, be to, pranešimas apie įmonei iškeltą bankroto bylą bei pasiūlymas pareikšti finansinius reikalavimus „Swedbank“, AB buvo išsiųstas 2016-12-22 elektroniniu laišku, o tai, kad šis pranešimas buvo gautas, patvirtina pareiškėjos 2017-01-05 pateiktas finansinis reikalavimas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė ne tik apie tinkamą informavimo pareigos apie šaukiamą kreditorių susirinkimą atlikimą (ĮBĮ 12 str.

    132, 3 d.), bet ir apie termino paduoti atskirąjį skundą praleidimą.

  12. Apeliantė atskirajame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad ji nebuvo informuota apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, o terminas skundui paduoti nėra praleistas, nes turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai buvo gautas skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos skundo argumentus laiko pagrįstais.
  13. Teismo vertinimu, R. S. žinant apie turimus įsipareigojimus „Swedbank“, AB ir turint pareigą apie ketinimą individualios įmonės bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka informuoti visus (tiek įmonės, tiek asmeninius kreditorius), skelbimas laikraštyje „Lietuvos rytas“ nagrinėjamu atveju nelaikytinas tinkamu ir pakankamu informavimo būdu. Įmonės vadovas (savininkas) ĮBĮ 12 straipsnyje įtvirtintas pareigas privalo atlikti taip, kad būtų užtikrintas kreditorių lygiateisiškumo principas, jiems būtų atskleisti visi duomenys, susiję tiek su įmonės turtine padėtimi (turimu kilnojamuoju, nekilnojamuoju turtu, debitorių skolomis), tiek su esamais įsipareigojimais kreditoriams. Tik tokiu atveju galima daryti išvadą, kad įstatyme nustatyta tvarka yra pasiektas susitarimas dėl galimybės bankroto procedūras atlikti patiems kreditoriams nesikreipiant į teismą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-791-157/2017).
  14. Nagrinėjamu atveju nėra ginčijama aplinkybė, kad „Swedbank“, AB nebuvo raštu (tiesiogiai) informuota apie vyksiantį kreditorių susirinkimą, kuriame turėjo būti (buvo) sprendžiamas klausimas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka įmonei taikymo. Savo ruožtu pranešimas laikraštyje, pagal savo turinį, negali būti laikomas kaip informatyvus (jame nurodomas tik kreditorių susirinkimo sušaukimo laikas, data, įmonė, telefono Nr.) ir pakankamai tikslus, nes jame vartojamos sąvokos neatitinka ĮBĮ 12 straipsnyje įtvirtinto bankroto, vykdomo ne teismo tvarka, proceso esmės (vartojama bankroto bylos iškėlimo, o ne bankroto proceso ne teismo tvarka sąvokos), o tai atitinkamai galėjo klaidinti kreditorius. Analogiška išvada darytina ir dėl 2016-12-22 siųsto pranešimo kreditoriams, kuriame nurodoma informacija, kad 2016-12-16 IĮ „Senasis ąsotis“ kreditorių susirinkimas iškėlė bankroto bylą IĮ „Senasis ąsotis“, nelaikytina tikslia ir informatyvia.
  15. Kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą (ĮBĮ 13 str. 1 d., 24 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad nepaisant 2016-12-22 pranešimo, taip pat aplinkybės dėl finansinio reikalavimo 2017-01-05 pateikimo tvirtinti, terminas atskirajam skundui dėl 2016-12-16 kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo paduoti negali būti skaičiuojamas nei nuo

    142016-12-22, nei nuo 2017-01-05, nes, kaip minėta, 2016-12-22 pranešime nurodyta informacija nebuvo tiksli ir informatyvi, o kartu su juo nepateiktas 2016-12-16 kreditorių susirinkimo protokolas. Byloje neginčijama, kad „Swedbank“, AB minėtą protokolą iš Juridinių asmenų registro gavo tik 2017-01-31, be to, tik šią dieną sužinota apie įmonės kreditorius (jų reikalavimus), todėl 14 dienų terminas skaičiuotinas nuo šio momento ir, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nelaikytinas praleistu (skundas teisme gautas 2017-02-03).

  16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju „Swedbank“, AB nebuvo tinkamai informuota apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, kuriame buvo nuspręsta individualiai įmonei taikyti bankroto procesą ne teismo tvarka, taip pažeidžiant ĮBĮ 12 straipsnyje reglamentuotas pasirengimo bankroto procesui, kuris vyks ne teismo tvarka, normas (ĮBĮ 12 str. 2 d.), neužtikrinant tokio proceso skaidrumo, kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimo, juolab įvertinus aplinkybę, kad nutarimus 2016-12-16 kreditorių susirinkime priėmė vienintelė kreditorė, turinti 300 Eur reikalavimo teisę į įmonę, kai apeliantės, kuri nesutinka su taikytu bankroto procesu ne teismo tvarka, reikalavimas į įmonės savininką pagal bylos duomenis sudaro 401 587,44 Eur. Tai suponuoja išvadą, kad tuo atveju, jei „Swedbank“, AB būtų buvusi tinkamai informuota apie 2016-12-16 kreditorių susirinkimą ir jame dalyvavusi, tikėtinai nebūtų priimtas nutarimas dėl individualios įmonės bankroto vykdymo ne teismo tvarka, nesant kvalifikuotos daugumos (ĮBĮ 12 str. 4 d.).
  17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bankroto proceso ne teismo tvarka inicijavimas apie tai tinkamai nepranešant visiems įmonės ir savininko kreditoriams (apeliantei) neatitinka ĮBĮ nuostatų, šio proceso ypatumų, esmės, pažeidžia apeliantės teises ir teisėtus interesus dalyvauti sprendžiant klausimą dėl bankroto proceso taikymo ne teismo tvarka IĮ „Senasis ąsotis“, taip pat sąžiningumo ir teisingumo, kreditorių lygiateisiškumo principus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šias aplinkybes, taikė teisės normas, reglamentuojančias bankroto procesą ne teismo tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos „Swedbank“, AB skundas tenkintinas ir IĮ „Senasis ąsotis“ 2016-12-16 kreditorių susirinkime priimti nutarimai naikintini, o bankroto procesas ne teismo tvarka nutrauktinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 338 str., 329 str. 1 d., 330 str.).
  18. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį ir tenkinus pareiškėjos skundą, dėl atskirojo skundo argumentų dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, nepasisakoma.

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Nutarė

16Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį, kuria „Swedbank“, AB skundas atmestas, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – „Swedbank“, AB skundą tenkinti: panaikinti IĮ „Senasis ąsotis“ 2016-12-16 kreditorių susirinkimo nutarimus ir nutraukti IĮ „Senasis ąsotis“

17(j. a. k. 304245110 ) bankroto procesą ne teismo tvarka.

Proceso dalyviai
Ryšiai