Byla 2-1355-381/2016
Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Beker“ 2016 m. sausio 11 d. kreditorių susirinkimo posėdyje priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „MEDALPAS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl uždarosios akcinės bendrovės „Beker“ 2016 m. sausio 11 d. kreditorių susirinkimo posėdyje priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė UAB „MEDALPAS“ (toliau – pareiškėja arba UAB „MEDALPAS“) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė pripažinti negaliojančiais uždarosios akcinės bendrovės „Beker“ (toliau – UAB „Beker“) 2016 m. sausio 11 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus, kuriais nutarta kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkti didžiausios kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Schuco Lietuva“ (toliau – UAB „Schuco Lietuva“) atstovą A. M., UAB „Beker“ bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, paskirti bankroto administratoriumi uždarąją akcinę bendrovę „Apertus“ (toliau – UAB „Apertus“ arba bankroto administratorius), patvirtinti kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką. Skunde nurodė, kad UAB „Beker“ pranešimą apie 2016 m. sausio 11 d. 10.00 val. šaukiamą kreditorių susirinkimą išsiuntė UAB „MEDALPAS“ 2016 m. sausio 8 d., t. y. penktadienį. UAB „MEDALPAS“ šį pranešimą gavo tik 2016 m. sausio 11 d., kadangi prieš tai buvo nedarbo dienos. Pareiškėja, tą pačią dieną gavusi pranešimą apie 2016 m. sausio 11 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą, neturėjo galimybės pasiruošti susirinkimui ir jame dalyvauti, pareikšti savo nuomonę dėl skundžiamų nutarimų priėmimo. Tokiu būdu UAB „Beker“ pažeidė susirinkimo sušaukimo tvarką, kreditorių teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkime, todėl visi šiame kreditorių susirinkime priimti nutarimai turi būti panaikinti. Teigia, kad UAB „Beker“ kreditorių susirinkimo protokole nustatyta, jog susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų sumą sudaro 81,32 proc. visų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. UAB „Beker“ nepateikė nei kreditorių susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašo, nei kreditorių, kurių reikalavimų terminai dar nebuvo suėję susirinkimo dienai, duomenų, kas sudaro pagrindą manyti, jog siekiant nesąžiningai pasinaudoti kreditorių balsų dauguma, visi UAB „Beker“ kreditoriai, kurių reikalavimo terminas dar nebuvo suėjęs, nebuvo įtraukti į bendrą reikalavimų sumą. Paskirtas bankroto administratorius UAB „Apertus“ yra susijęs su UAB „Beker“ savininkais ir vadovu. UAB „Beker“ vienas iš akcininkų ir vadovų yra V. K., kuris buvo BUAB „Aliuminio linija“ (įmonė išregistruota 2013 m. gegužės 28 d.) akcininku. BUAB „Aliuminio linija“ bankroto proceso metu bankroto administratoriumi taip pat buvo UAB „Apertus“. Bankroto administratoriaus ryšiai su UAB „Beker“ savininkais ir vadovu gali trukdyti nešališkai ir tinkamai atlikti įmonės bankroto procedūras ne teismo tvarka, todėl šios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą panaikinti skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus.

5Atsakovė BUAB „Beker“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Apertus“, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad pati pareiškėja neginčija, kad apie 2016 m. sausio 11 d. kreditorių susirinkimą jai buvo pranešta likus 3 dienoms iki susirinkimo. Įstatymas nereglamentuoja, prieš kiek dienų turi būti pranešta apie kreditorių susirinkimą, kuriame turi būti svarstomi bankroto procedūros ne teismo tvarka klausimai, todėl nagrinėjamu atveju dėl ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų įvykdymo iš esmės nėra ginčo. Pareiškėja sąmoningai neatskleidžia, kuriuo metu (kokią valandą) 2016 m. sausio 11 d. gavo pranešimą apie kreditorių susirinkimą, neginčija, jog pranešimą gavo prieš susirinkimą, todėl tuo atveju, jeigu pareiškėjai laiku gavus pranešimą neužteko laiko pasiruošti susirinkimui ir jame dalyvauti, apie tai pareiškėja turėjo informuoti kreditorių susirinkimą iki susirinkimo pradžios. Pareiškėja, atsižvelgiant į turimą kreditorinio reikalavimo dydį (5 722,46 Eur), susirinkime turėtų tik 3,51 proc. balsų, tuo tarpu susirinkimo nutarimai priimti 81,32 proc. visų kreditorių balsų dauguma, todėl pareiškėjos balsavimas neturėtų jokios įtakos ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimui. Pareiškėjai nebuvo pateiktas visų įmonės kreditorių sąrašas ir dalyvavusių kreditorių susirinkime kreditorių sąrašas, kadangi pareiškėja šių dokumentų neprašė. Skundo argumentai, kad, siekiant nesąžiningai pasinaudoti balsų dauguma, visi UAB „Beker“ kreditoriai nebuvo įtraukti į bendrą reikalavimų sumą, neatitinka faktinių aplinkybių ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Skundo argumentai dėl administratoriaus kandidatūros tinkamumo grindžiami ĮBĮ numatytais reikalavimais, taikomais, kai administratorius yra skiriamas teismo iškėlus įmonei bankroto bylą. Nagrinėjamu atveju kreditoriams nutarus dėl įmonės bankroto ne teismo tvarka, administratorių skiria kreditorių susirinkimas (IĮBĮ 13 straipsnio 2 dalis), o pareiškėjos nurodomos ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies normos taikomos atsižvelgiant į specialiųjų ĮBĮ 12 ir 13 straipsnių normų reikalavimus. Skundo teiginiai apie tariamas bankroto administratoriaus sąsajas su UAB „Beker“ akcininku ir vadovu vien todėl, kad pastarasis bankroto administratorius administravo kitą įmonę, kurioje tas pats asmuo irgi turėjo akcijų, neatitinka ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje numatytų pagrindų, kai administravimas teismo iškeltoje bankroto byloje yra negalimas.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „MEDALPAS“ skundą dėl 2016 m. sausio 11 d. UAB „Beker“ kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

8Teismas nurodė, kad vadovaujantis ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalimi, jei įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), įmonės vadovas, savininkas (savininkai), numatęs siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka privalo pranešti raštu kiekvienam kreditoriui, kartu nurodydamas kreditorių susirinkimo datą ir vietą; kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto siūlymo išsiuntimo kreditoriams dienos (ĮBĮ 12 straipsnio 3 dalis). ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato prievolę apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka informuoti kiekvieną kreditorių, kartu nurodant kreditorių susirinkimo datą bei vietą. Kreditorių informavimas apie siūlymą pradėti neteisminę bankroto procedūrą ypač svarbus dėl to, kad vykdant bankroto procesą ne teismo ir teismine tvarka skiriasi kreditorių teisių ir pareigų mastas, pastarojo proceso metu bankroto procedūrų teisėtumo kontrolę tiesiogiai vykdo teismas, o neteisminiame bankroto procese teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-721-381/2016).

9Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad UAB „Beker“ kreditorių susirinkimas buvo sušauktas 2016 m. sausio 11 d. 10.00 val. UAB „Beker“ patalpose; pranešimas dėl UAB „Beker“ kreditorių susirinkimo sušaukimo ir darbotvarkės surašytas 2016 m. sausio 7 d., išsiųstas pareiškėjai 2016 m. sausio 8 d. Pareiškėjos pateiktais duomenimis teismas taip pat nustatė, kad, atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. sausio 9 – 10 d. buvo savaitgalis, pareiškėja laišką apie kreditorių susirinkimą gavo tik 2016 m. sausio 11 d., t. y. tą dieną, kai vyko UAB „Beker“ kreditorių susirinkimas, dėl ko ji nedalyvavo kreditorių susirinkime bei nepareiškė nuomonės dėl skundžiamų nutarimų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad tai, kad pareiškėja pranešimą apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gavo tą pačią dieną, kai vyko kreditorių susirinkimas, t. y. nesilaikant ĮBĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino, nereiškia, kad kreditorių susirinkimo nutarimus galima naikinti remiantis vien tik formaliais pagrindais.

10Teismas, remdamasis UAB „Beker“ pateiktais dokumentais (2016 m. sausio 11 d. įmonės kreditorių sąrašu, kreditorių susirinkimo protokolu, kreditorių susirinkimo registracijos žurnalu), nustatė, kad 2016 m. sausio 11 d. kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 81,32 proc. visų kreditorinių reikalavimų sumos; už skundžiamus nutarimus balsavo visi susirinkime dalyvavę kreditoriai, t. y. daugiau negu numatytas minimumas (ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalis). Remdamasis šiais duomenimis teismas konstatavo, kad pareiškėjai net dalyvavus UAB „Beker“ kreditorių susirinkime ir balsuojant prieš nutarimų projektus, pareiškėja negalėtų įtakoti susirinkimo rezultatų. Teismas, vertindamas skundžiamų kreditorių nutarimų pagrįstumą, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju jie nepažeidžia bendrųjų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, jais nėra diskriminuojami kitų (balsavusių prieš ar iš viso nebalsavusių) kreditorių bei kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai.

11Teismas atmetė pareiškėjos skundo argumentus, kad siekiant nesąžiningai pasinaudoti balsų dauguma, visi UAB „Beker“ kreditoriai, kurių reikalavimų terminas dar nebuvo suėjęs, nebuvo įtraukti į bendrą įmonės reikalavimų sumą. Teismas nurodė, kad sistemiškai aiškinant ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalį su kitomis ĮBĮ nuostatomis, apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka turi būti informuojami visi kreditoriai, nutarimo dėl bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka priėmimo dieną turintys reikalavimą įmonei t. y. net ir tie kreditoriai, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad UAB „Beker“ atsiliepime į skundą pateikė kreditorių sąrašą, kuriame vienu iš kreditorių nurodytas UAB „MEDALPAS“ su 5 722,46 Eur kreditorinio reikalavimo suma, taip pat į tai, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog visi UAB „Beker“ kreditoriai, kurių reikalavimų terminas dar nebuvo suėjęs, nebuvo įtraukti į bendrą įmonės reikalavimų sumą, bei į tai, kad kiti įmonės kreditoriai neapskundė 2016 m. sausio 11 d. UAB „Beker“ kreditorių susirinkimo nutarimų, sprendė, kad vien deklaratyvūs pareiškėjos teiginiai nesudaro pagrindo išvadai, kad į įmonės kreditorių sąrašą nebuvo įtraukti visi bankrutuojančios įmonės kreditoriai.

12Teismas nesutiko su pareiškėjos skundo argumentais, kad paskirtas įmonės bankroto administratorius UAB „Apertus“ yra susijęs su bendrovės savininkais ir vadovu, todėl tai gali jam trukdyti nešališkai ir tinkamai atlikti įmonės bankroto procedūras. Vertindamas šiuos skundo argumentus, teismas pažymėjo, kad bankroto administratorius yra itin plačius įgaliojimus įmonės bankroto procese turintis asmuo, nuo kurio veiksmų didele dalimi priklauso visų kreditorių ir pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas ir skaidrumas, todėl bankroto administratoriui įstatymas nustato aukštus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumą, nepriklausomumą, nešališkumą ir teisinį nesuinteresuotumą konkrečios bankroto bylos baigtimi (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalis, 112 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 16 dalimi, 13 straipsnio 1 ir 2 dalimis, sprendė, kad aplinkybė, jog UAB „Apertus“ ankščiau administravo įmonė, kurios akcininkas yra ir UAB „Beker“ akcininku ir vadovu, negali būti vertinama kaip aplinkybė, leidžianti abejoti paskirto bankroto administratoriaus nešališkumu ar trukdančia bankroto administratoriui tinkamai atlikti UAB „Beker“ bankroto procedūras.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Pareiškėja UAB „MEDALPAS“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai pareiškėjos skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, tinkamai nepranešdamas šalims apie posėdžio datą ir laiką, kas sudaro absoliutų skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Nei CPK, nei ĮBĮ nenumato, kad skundai dėl kreditorių susirinkimo nutarimų yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, todėl remiantis teismų formuojama praktika tokie skundai turi būti nagrinėjami žodinio proceso tvarka (Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-709-544/2015, 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. B2-2250-413/2015 ir kt.).

162. Kreditorių susirinkimo sprendimas leisti vykdyti UAB „Beker“ bankroto procesą ne teismo tvarka yra susijęs su kitų įmonės kreditorių teisėmis ir pareigomis, kurie nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Šis procesinis pažeidimas sudaro atskirą absoliutų skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

173. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bankroto administratoriaus pateikta tikrovės neatitinkančia informacija, padarė neteisingą išvadą, kad 2016 m. sausio 11 d. kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 81,32 proc. visų kreditorinių reikalavimų sumos. Remiantis 2016 m. sausio 11 d. kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 1 ir 2016 m. kovo 10 d. raštu dėl BUAB „Beker“ kreditorių susirinkimo rezultatų, visi įmonės kreditoriai, kurių reikalavimo terminas dar nebuvo suėjęs, nebuvo įtraukti į bendrą reikalavimų sumą, kas patvirtina, jog buvo pažeista skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka.

184. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad UAB „Beker“ bankroto procedūros inicijavimas vyko skubotai, sąmoningai nuslepiant susirinkimą nuo visų įmonės kreditorių, dėl ko buvo pažeista kreditorių teisė dalyvauti ir balsuoti 2016 m. sausio 11 d. kreditorių susirinkime (ĮBĮ 12 straipsnis, 21 straipsnis).

195. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, keliančių abejonių dėl bankroto administratoriaus nešališkumo. Bankroto administratorius susijęs su įmonės savininkais ir vadovu, kas gali trukdyti nešališkai ir tinkamai atlikti UAB „Beker“ bankroto procedūras ne teismo tvarka.

20Atsakovė BUAB „Beker“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Apertus“, atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

211. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjos skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Kreditorių skundai, nagrinėjami bankroto byloje, yra tarpinis procesinis veiksmas. Nagrinėjant kreditorės skundą įmonės bankroto bylą iš esmės nebuvo sprendžiama, todėl skundas galėjo būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 290 straipsnis).

222. Atskirojo skundo argumentai, kad neįtraukus į bylos nagrinėjimą visų UAB „Beker“ kreditorių buvo padarytas procesinis pažeidimas, sudarantis absoliutų pagrindą pripažinti skundžiamą teismo nutartį negaliojančia, taip pat nepagrįsti, kadangi atskirajame skunde nenurodyta, dėl kokių konkrečiai kreditorių teisių ir pareigų galėjo būti nuspręsta nagrinėjant UAB „MEDALPAS“ skundą, kuris buvo grindžiamas tik tariamu pačios pareiškėjos teisių pažeidimu.

233. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisingai konstatavo, kad 2016 m. sausio 11 d. kreditorių susirinkime dalyvavo ir už skundžiamus nutarimus balsavo kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 81,32 proc. visų kreditorinių reikalavimų sumos, todėl pareiškėjai net dalyvavus nurodytame kreditorių susirinkime ir balsuojant prieš skundžiamus nutarimų projektus, pareiškėjos balsas negalėtų įtakoti susirinkimo rezultatų.

244. Atskirojo skundo argumentai dėl administratoriaus kandidatūros tinkamumo grindžiami ĮBĮ numatytais reikalavimais, taikomais tais atvejais, kai administratorius yra skiriamas teismo nutartimi įmonei iškėlus bankroto bylą. Nagrinėjamu atveju kreditoriams nutarus dėl įmonės bankroto ne teismo tvarka, administratorių skiria kreditorių susirinkimas (IĮBĮ 13 straipsnio 2 dalis), o pareiškėjos nurodomos ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies normos taikomos atsižvelgiant į specialiųjų ĮBĮ 12 ir 13 straipsnių normų reikalavimus.

255. Atskirojo skundo argumentai apie tariamas bankroto administratoriaus sąsajas su UAB „Beker“ akcininkais ir vadovu vien dėl to, kad pastarasis anksčiau administravo kitą įmonę, kurioje tas pats asmuo turėjo akcijų, neatitinka ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje numatytų pagrindų.

26IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

28Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos UAB „MEDALPAS“ skundas dėl 2016 m. sausio 11 d. UAB „Beker“ kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

29Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų procedūrinės patikros

30CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau –ĮBĮ). ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Neteisminių bankroto procedūrų pagrindinius ypatumus reglamentuoja ĮBĮ 13 straipsnis, pagal kurį svarbiausias bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, bruožas yra tas, kad visus teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia ne teismas, o kreditorių susirinkimas. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, bankroto procedūros, vykdomos ne teismo tvarka, tikslas – užbaigti įmonės veiklą ir patenkinti kreditorių reikalavimus bendru visų suinteresuotų asmenų sutarimu dėl nemokios įmonės finansinių problemų sprendimo būdų ir terminų, neinicijuojant įmonės ir jos kreditorių ginčo ir neįtraukiant į šią procedūrą teismo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1338-823/2016, 2016 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1129-370/2016, 2012 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1707/2012). Kita būtina sąlyga – kreditorių ir įmonės savininkų tarpusavio pasitikėjimas ir tikėjimas, kad jiems nereikalinga teismo pagalba ir įsikišimas vykdant bankroto procedūras.

31Taigi, tam, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka, turi būti konstatuotas įmonės negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais, kreditoriai turi išreikšti sutikimą bankroto procedūros ne teismo tvarka vykdymui, teismuose neturi būti iškelta bylų, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat iš įmonės negali būti išieškoma pagal teismo ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus (ĮBĮ 12 straipsnis).

32Dėl įmonės, įmonės akcininkų bei visų kreditorių informavimo apie siūlymą inicijuoti įmonės bankroto procedūrą ne teismo tvarka

33Apeliantė savo nesutikimą su UAB „Beker“ 2016 m. sausio 11 d. kreditorių susirinkimo metu priimtais nutarimais grindžia netinkamu įmonės akcininkų bei visų kreditorių informavimu apie siūlymą inicijuoti įmonės bankroto procedūrą ne teismo tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau pasisako šiuo klausimu.

34ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis numato, kad, jei įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), įmonės vadovas, savininkas (savininkai), numatę siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka privalo pranešti raštu kiekvienam kreditoriui, kartu nurodydami kreditorių susirinkimo datą ir vietą. Kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto siūlymo išsiuntimo kreditoriams dienos (ĮBĮ 12 straipsnio 3 dalis). Nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną (ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalis). Taigi ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato prievolę apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka informuoti kiekvieną kreditorių kartu nurodant kreditorių susirinkimo datą bei vietą. ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalį sistemiškai aiškinant su kitomis šio ĮBĮ straipsnio nuostatomis, darytina išvada, kad apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka turi būti informuojami visi kreditoriai, nutarimo dėl bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka priėmimo dieną turintys reikalavimą įmonei, t. y. net ir tokie kreditoriai, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę. Kreditorių informavimas apie siūlymą pradėti neteisminę bankroto procedūrą ypač svarbus dėl to, kad vykdant bankroto procesą ne teismo ir teismine tvarka skiriasi kreditorių teisių ir pareigų mastas, pastarojo proceso metu bankroto procedūrų teisėtumo kontrolę tiesiogiai vykdo teismas, o neteisminiame bankroto procese teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-721-381/2016, 2016 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1338-823/2016).

35Nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB „Medalpas“ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu laikėsi pozicijos, kad ji ir kiti bankrutuojančios įmonės kreditoriai tinkamai nebuvo informuoti apie UAB „Beker“ 2016 m. sausio 11 d. kreditorių susirinkimą bei siūlymą inicijuoti įmonės bankroto procedūrą ne teismo tvarka. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, susijusius su kreditorės UAB „Medalpas“ ir kitų kreditorių informavimu apie ginčo kreditorių susirinkimą, padarė išvadą, kad ši kreditorė buvo informuota apie kreditorių susirinkimą nesilaikant ĮBĮ nustatytos tvarkos, tačiau tokį procedūrinį pažeidimą vertino kaip formalų bei nesudarantį pagrindo naikinti skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus, kadangi UAB „Medalpas“ balsai ginčo kreditorių susirinkime negalėtų įtakoti susirinkimo rezultatų, o kiti įmonės kreditoriai pretenzijų šiuo klausimu neturi. Apeliantė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, tvirtina, kad UAB „Beker“ bankroto procedūros inicijavimas vyko skubotai, sąmoningai nuslepiant kreditorių susirinkimą nuo visų įmonės kreditorių, susirinkimo metu visi įmonės kreditoriai, kurių reikalavimo terminas dar nebuvo suėjęs, nebuvo įtraukti į bendrą reikalavimų sumą, todėl tokie procedūriniai pažeidimai negali būti laikomi formaliais bei sudaro pakankamą pagrindą 2016 m. sausio 11 d. kreditorių susirinkimo metu priimtų nutarimų pripažinimui negaliojančiais.

36Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja UAB „Beker“ yra bankrutuojančios UAB „Medalpas“ kreditorė. Pagal įmonės finansinės apskaitos duomenis, UAB „Beker“ skola UAB „Medalpas“ sudaro 5 722,46 Eur (b. l. 3). 2016 m. sausio 7 d. UAB „Beker“ rašytiniu pranešimu įmonės kreditoriai buvo informuoti apie tai, kad įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), todėl įmonės vadovas 2016 m. sausio 11 d. 10.00 val. šaukia kreditorių susirinkimą, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl bankroto procedūros įmonei vykdymo ne teismo tvarka. Įvertinus nurodyto bankrutuojančios įmonės pranešimo turinį, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl jame būtinos nurodyti informacijos išsamumo – kreditorių susirinkimo vietos, laiko ir kitų būtinų duomenų (ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis), todėl toliau iš esmės vertinamos aplinkybės, susijusios su šio pranešimo išsiuntimu ir įteikimu įmonės kreditoriams bei jų galimybėmis dalyvauti ginčo kreditorių susirinkime. Kaip matyti iš kreditorės pateikto UAB „Medalpas“ voko, nurodytą bankrutuojančios įmonės pranešimą kreditorė gavo sausio 9 dieną (b. l. 5-6). Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Beker“ 2016 m. sausio 7 d. pranešimas pareiškėjai buvo įteiktas ne sausio 9 d., o ginčo kreditorių susirinkimo dieną arba net po kreditorių susirinkimo, kas apsunkino jos galimybę pateikti kreditorių susirinkimui prašymą dėl posėdžio atidėjimo. ĮBĮ 12 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nėra numatyta, prieš kiek laiko iki planuojamo kreditorių susirinkimo turi būti informuoti įmonės kreditoriai, todėl nustatytas reikalavimas pranešti raštu kiekvienam kreditoriui apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka neturėtų būti vertinamas vien formaliai, laikotarpis nuo tokio pranešimo gavimo iki kreditorių susirinkimo turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis konkrečioje situacijoje buvo protingas bei pakankamas tinkamai pasiruošti ir dalyvauti kreditorių susirinkime. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB „Medalpas“ 2016 m. sausio 7 d. UAB „Beker“ rašytinį pranešimą gavo 2016 m. sausio 9 d., t. y. šeštadienį, nedarbo dieną. Ginčo kreditorių susirinkimas vyko 2016 m. sausio 11 d., pirmadienį. Taigi, faktiškai gavusi pranešimą ne darbo dieną, pareiškėja turėjo galimybę pasiruošti kreditorių susirinkimui bei jame dalyvauti tik tą pačią dieną, kai ir vyko ginčo kreditorių susirinkimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susidariusioje konkrečioje situacijoje toks ypatingai trumpas terminas negali būti vertinamas kaip pakankamas ir protingas kreditoriams pasiruošti ir dalyvauti kreditorių susirinkime, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju kreditorių informavimo tvarka iš esmės buvo pažeista.

37Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas, ar nustatytas procedūrinis pažeidimas buvo esminis ir turėjo tiesioginės įtakos skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumui, pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo būtina patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, bet ir nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes visi šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

38Remiantis bankrutuojančios įmonės pateiktais dokumentais, UAB „Beker“ skolas tiekėjams ir kitiems kreditoriams sudaro 163 249,45 Eur, ginčijamame kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai (132 755,12 Eur) sudaro 81,32 proc. visų kreditorinių reikalavimų sumos (b. l. 29-30). Pareiškėjos UAB „Medalpas“ finansinis reikalavimas sudaro 3,51 proc. visų kreditorinių reikalavimų sumos. Byloje ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad kiti UAB „Beker“ kreditoriai būtų pateikę teismui skundus dėl ginčo kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, taip pat nėra duomenų, kad bankrutuojančios įmonės atžvilgiu būtų pradėtos teisminės bylos ar būtų vykdomi išieškojimai. Kaip matyti iš ginčijamo kreditorių susirinkimo protokolo, už sprendimą vykdyti įmonės bankroto procedūrą ne teismo tvarka balsavo visi susirinkime dalyvavę kreditoriai, t. y. daugiau negu numatytas minimumas (ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalis). Duomenų, kad į bendrą UAB „Beker“ kreditorinių reikalavimų sumą būtų įtraukti ne visi kreditoriai, byloje nėra pateikta, todėl abejoti ginčo kreditorių susirinkimo metu balsavusių kreditorių bendra balsų procentine išraiška nėra jokio pagrindo. Įvertinus šias reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos UAB „Medalpas“ dalyvavimas ginčo kreditorių susirinkime nebūtų turėjęs lemiamos reikšmės ginčijamų nutarimų priėmimui, todėl nustatytas procedūrinis pažeidimas negali būti laikomas esminiu, galėjusiu lemti neteisėtų nutarimų priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-108/2012).

39Dėl paskirto įmonės bankroto administratoriaus šališkumo

40Pareiškėja bylos nagrinėjimo metu ir atskirajame skunde taip pat kelia klausimą dėl ginčo kreditorių susirinkime paskirto bankroto administratoriaus šališkumo. Pareiškėjos teigimu, paskirtas UAB ‚Beker“ bankroto administratorius susijęs su įmonės savininku ir vadovu, kas jam gali trukdyti nešališkai ir tinkamai atlikti įmonės bankroto procedūras ne teismo tvarka.

41Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas šiuo klausimu, pirmiausiai pažymi, kad įmonės administratorius bankroto procese yra vienas reikšmingiausių subjektų, kuris iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas, todėl nuo jo veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas, bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas. Bankrutuojančios įmonės administratoriaus funkcijos, jo teisės ir pareigos reglamentuotos ĮBĮ 11 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius yra teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, ĮBĮ nustatyta tvarka valdantis, naudojantis bankrutuojančios įmonės turtą, bankuose esančias lėšas ir jomis disponuojantis, privalantis užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovaujantis ūkinei komercinei veiklai, privalantis ginti visų kreditorių bei bankrutuojančios įmonės interesus, organizuojantis ir vykdantis visus būtinus bankroto procedūros darbus. Taigi, administratorius įmonės bankroto procese turi plačius įgalinimus ir nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas, skaidrumas, ekonomiškumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2459/2011, 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-778/2012). Todėl bankroto administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui įstatymas nustato aukštus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumą, nepriklausomumą, nešališkumą ir teisinį nesuinteresuotumą konkrečios bankroto bylos baigtimi (ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas gali keisti administratorių tik turėdamas pakankamai informacijos ir įrodymų, jog šis asmuo netinkamai atlieka savo funkcijas, nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų. Teismas neturi teisės keisti administratoriaus dėl formalių, nežymių teisės aktų pažeidimų arba dėl kreditorių nurodomų teiginių apie pažeidimus, kurie nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1100/2013; 2013 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1809/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1143/2014; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-659-241/2015).

42Nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB „Medalpas“ ginčo kreditorių susirinkime paskirto bankroto administratoriaus sąsajas su UAB „Beker“ akcininku ir vadovu grindžia apylinkėmis, kad paskirtas bankroto administratorius administravo kitą įmonę, kurioje UAB „Beker“ vadovas ir akcininkas V. K. taip pat turėjo akcijų. Kitų objektyvių duomenų ir jas pagrindžiančių įrodymų, suteikiančių pagrindą abejoti paskirto UAB „Beker“ bankroto administratorius suinteresuotumu ir nešališkumu ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalies taikymo prasme, pareiškėja nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos nurodytas bankroto administratoriaus sąsajas su vienu iš įmonės akcininku ir vadovu, konstatuoja, kad jos negali būti laikomos sudarančiomis pakankamą pagrindą išvadai dėl paskirto bankroto administratoriaus netinkamumo, kadangi bankroto administratorius turi specialius įgaliojimus ir neveikia įmonės dalyvių ar valdymo organų interesais. Nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo administratoriaus veiklą apibūdinančių veiksnių, dėl kurių klausimas nagrinėjamoje byloje nekeliamas, todėl nesant objektyvių duomenų, jog dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių bankroto administratorius negalės tinkamai vykdyti bankrutuojančios įmonės administratoriui tenkančias funkcijas, nėra pagrindo abejoti bankroto administratoriaus nešališkumu.

43Dėl proceso teisės pažeidimų

44Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo padaryti proceso teisės normų pažeidimai, kurie sudaro absoliutų skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindą. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisėtai pareiškėjos skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, tinkamai nepranešdamas šalims apie posėdžio datą ir laiką, taip pat neįtraukė į bylą visų įmonės kreditorių, su kurių teisėmis ir pareigomis susijusi nagrinėjama byla.

45Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tvarkos, pažymi, kad ĮBĮ imperatyviai nenumato, kad aptariamas klausimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo nagrinėtinas tik žodinio proceso tvarka, todėl, priešingai, nei teigia apeliantė, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika teismas turi teisę pasirinkti, ar klausimą dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų spręsti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Teismo posėdžio formą reglamentuojančio CPK 153 straipsnio 2 dalis numato, kad rašytinio proceso atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys apie teismo posėdį yra informuojami informaciją skelbiant specialiame interneto tinklalapyje, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka, o kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik CPK numatytais atvejais (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis). Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta klausimą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, t. y. klausimą ne dėl bylos esmės, išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą pareigos teismui informuoti bylos dalyvius apie tokį posėdį įstatymas nenumato, todėl konstatuoti apeliantės nurodytą proceso teisės normos pažeidimą nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-213/2012)

46Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės teiginiais, kad išnagrinėjus bylą rašytinio proceso tvarka buvo pažeista jos teisė būti išklausytai ar duoti byloje paaiškinimus. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantei buvo išsiųstas susipažinti atsakovės atsiliepimas į skundą, dėl kurio ji galėjo pateikti atitinkamus atsikirtimus, be to, apeliantė pasinaudodama savo teise apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, savo nuomonę sprendžiamu klausimu pateikė atskirajame skunde, todėl sutikti su argumentais, kad išnagrinėjus bylą rašytinio proceso tvarka buvo pažeista jos teisė būti išklausytai ar duoti paaiškinimus, nėra objektyvaus teisinio pagrindo.

47Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįsti apeliantės argumentai dėl kito, jos manymu, padaryto proceso teisės pažeidimo, t. y. į bylą neįtrauktų visų bankrutuojančios įmonės kreditorių. Pažymėtina, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali patys įstoti į bylą, būti įtraukti dalyvauti byloje motyvuotu šalių prašymu ar teismo iniciatyva ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar pareigoms (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, teikdama pirmosios instancijos teismui skundą dėl ginčo kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, jokių trečiųjų asmenų į bylos nagrinėjimą neįtraukė, bylos nagrinėjimo metu nekėlė klausimo dėl įmonės kreditorių suinteresuotumo ir dalyvavimo byloje, atskirajame skunde taip pat nenurodė, kokias kitų neįtrauktų trečiųjų asmenų teises ir kokių asmenų pažeidė kreditorių susirinkimas, kiti bankrutuojančios įmonės kreditoriai patys tokių argumentų ir skundų nepateikė, todėl sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad bylos išsprendimas turėjo tiesioginės įtakos neįtrauktų trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, nėra jokio teisinio pagrindo.

48Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

49Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl UAB „Beker“ 2016 m. sausio 11 d. kreditorių susirinkimo posėdyje priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, tinkamai įvertino reikšmingas bylai aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

51Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė UAB „MEDALPAS“ (toliau –... 5. Atsakovė BUAB „Beker“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi atmetė... 8. Teismas nurodė, kad vadovaujantis ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalimi, jei įmonė... 9. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad UAB „Beker“ kreditorių... 10. Teismas, remdamasis UAB „Beker“ pateiktais dokumentais (2016 m. sausio 11... 11. Teismas atmetė pareiškėjos skundo argumentus, kad siekiant nesąžiningai... 12. Teismas nesutiko su pareiškėjos skundo argumentais, kad paskirtas įmonės... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Pareiškėja UAB „MEDALPAS“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 15. 1. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai pareiškėjos skundą... 16. 2. Kreditorių susirinkimo sprendimas leisti vykdyti UAB „Beker“ bankroto... 17. 3. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bankroto administratoriaus... 18. 4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad UAB „Beker“... 19. 5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu... 20. Atsakovė BUAB „Beker“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB... 21. 1. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjos skundas dėl... 22. 2. Atskirojo skundo argumentai, kad neįtraukus į bylos nagrinėjimą visų... 23. 3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines... 24. 4. Atskirojo skundo argumentai dėl administratoriaus kandidatūros tinkamumo... 25. 5. Atskirojo skundo argumentai apie tariamas bankroto administratoriaus... 26. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 27. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 28. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 29. Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų procedūrinės patikros... 30. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos... 31. Taigi, tam, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka,... 32. Dėl įmonės, įmonės akcininkų bei visų kreditorių informavimo apie... 33. Apeliantė savo nesutikimą su UAB „Beker“ 2016 m. sausio 11 d. kreditorių... 34. ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis numato, kad, jei įmonė negali ir negalės... 35. Nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB „Medalpas“ bylos nagrinėjimo... 36. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja UAB „Beker“ yra... 37. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas, ar nustatytas procedūrinis... 38. Remiantis bankrutuojančios įmonės pateiktais dokumentais, UAB „Beker“... 39. Dėl paskirto įmonės bankroto administratoriaus šališkumo... 40. Pareiškėja bylos nagrinėjimo metu ir atskirajame skunde taip pat kelia... 41. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas šiuo klausimu, pirmiausiai... 42. Nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB „Medalpas“ ginčo kreditorių... 43. Dėl proceso teisės pažeidimų... 44. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios... 45. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl bylos nagrinėjimo... 46. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės teiginiais,... 47. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįsti apeliantės argumentai... 48. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos pirmosios... 49. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios... 50. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 51. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį palikti...