Byla e2-1338-823/2016
Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kartotinis“ kreditorių susirinkimo nutarimų iškelti UAB „Kartotinis“ bankroto bylą ne teismo tvarka bei nutrauktas ne teismo tvarka pradėtas BUAB „Kartotinis“ bankroto procesas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kartotinis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3975-562/2016, kuria buvo tenkintas pareiškėjo akcinės bendrovės DNB banko skundas dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kartotinis“ kreditorių susirinkimo nutarimų iškelti UAB „Kartotinis“ bankroto bylą ne teismo tvarka bei nutrauktas ne teismo tvarka pradėtas BUAB „Kartotinis“ bankroto procesas,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Pareiškėjas AB DNB bankas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais 2015 m. gruodžio 28 d. BUAB „Kartotinis“ kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus iškelti UAB „Kartotinis“ bankroto bylą ne teismo tvarka ir paskirti įmonės administratoriumi UAB „Personlita“; nutraukti ne teismo tvarka pradėtą BUAB „Kartotinis“ bankroto procesą.

4Nurodė, kad AB DNB banko naudai įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1619-560/2010 iš M. G., D. R. ir D. K. yra priteista solidari 577 530,21 EUR skola pagal 2006 m. vasario 28 d. kreditavimo sutartį Nr. 982-06IL. Bankui yra išduoti vykdomieji raštai dėl priteistos skolos išieškojimo. Banko naudai už 2006 m. vasario 28 d. kreditavimo sutarties Nr. 982-06IL tinkamą įvykdymą 2006 m. vasario 28 d. įregistruotu hipotekos lakštu yra įkeistas atsakovei BUAB „Kartotinis“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – keturi žemės sklypai, esantys ( - ). Visų sklypų vertė nurodyta hipotekos lakšte yra 955 746,06 EUR (3 300 000 Lt). Iš Įmonių bankroto departamento skelbiamos informacijos bankas sužinojo apie įmonei iškeltą bankroto bylą ir kad kreditoriai iki 2016 m. sausio 18 d. bankroto administratoriui UAB „Personlita“ turi teisę pareikšti kreditorinius reikalavimus. Bankas nedelsdamas, 2016 m. sausio 15 d. elektroniniu bei registruotu paštu išsiuntė BUAB „Kartotinis“ bankroto administratoriui finansinį reikalavimą dėl 993 956,28 EUR kreditorinio reikalavimo įkaito davėjos BUAB „Kartotinis“ bankroto byloje patvirtinimo. Bankroto administratorius pranešė, kad kreditorinis reikalavimas nebus tvirtinamas, o su banku, kaip hipotekos kreditoriumi, bus atsiskaityta pardavus iš varžytynių bankui įkeistus įmonei priklausančius žemės sklypus.

5Bankas, nors ir yra atsakovės UAB „Kartotinis“ hipotekos kreditorius, nebuvo raštu informuotas apie siūlymą iškelti BUAB „Kartotinis“ bankroto bylą ne teismo tvarka ir nebuvo šaukiamas į kreditorių susirinkimą, todėl neturėjo galimybės balsuoti. Banko kreditorinis reikalavimas sudaro 28,53 proc. visų BUAB „Kartotinis“ kreditorių balsų. Tuo atveju, jei banko kreditorinis reikalavimas būtų įtrauktas į bendrą kreditorių reikalavimų sumą, ir bankas būtų balsavęs „prieš“ siūlymą atsakovei iškelti bankroto bylą ne teismo tvarka, nutarimas, nepakakus ¾ kreditorių balsų, nebūtų priimtas. Nutarimas iškelti atsakovei bankroto bylą ne teismo tvarka yra priimtas tarpusavyje susijusių asmenų balsais. AB DNB bankas apie 2015 m. gruodžio 28 d. įvykusio UAB „Kartotinis“ kreditorių susirinkimo nutarimus ir jų priėmimo aplinkybes sužinojo 2016 m. vasario 10 d., kai iš Juridinių asmenų registro buvo gautas BUAB „Kartotinis“ 2015 m. vasario 28 d. įvykusio kreditorių susirinkimo protokolas bei kiti su bankroto bylos iškėlimu susiję dokumentai, iš kurių paaiškėjo, kad bankas nebuvo įtrauktas į BUAB „Kartotinis“ kreditorių sąrašą ir nebuvo informuotas apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, todėl terminas skundui paduoti nepraleistas. Teismui manant, kad skundo padavimo terminas yra praleistas, pareiškėjas prašė jį atnaujinti, kaip praleistą dėl objektyvių priežasčių, kadangi BUAB „Kartotinis“ direktorius nepranešė bankui apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, nepateikė kreditorių susirinkimo protokolo. Termino praleidimą sąlygojo išimtinai atsakovės nesąžiningi veiksmai.

6Atsakovė BUAB „Kartotinis“ atsiliepimu į skundą prašė taikyti senaties terminą skundui pateikti bei AB DNB banko skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas yra įkaito turėtojas, tačiau ne kreditorius, kurio reikalavimas būtų patvirtintas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka. BUAB „Kartotinis“ nėra paskolos laiduotojas ar kitaip įsipareigojęs grąžinti fiziniams asmenims suteiktą paskolą. Pardavus turtą, kuris buvo įkeistas pareiškėjui, administratorius atsiskaitys su įkaito turėtoju. Bankroto administratoriui nėra žinoma, už kokią sumą bus parduotas nekilnojamas turtas, todėl pareiškėjo negalima įtraukti į BUAB „Kartotinis“ kreditorių sąrašą. Įkeistas nekilnojamas turtas šiuo metu nuosavybės teise priklauso BUAB „Kartotinis“, tačiau įkeisto nekilnojamo turto hipotekos sutartis, kaip to imperatyviai reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.185 straipsnio 6 dalies nuostatos, nėra pakeista. BUAB „Kartotinis“ niekada nebuvo ir šiai dienai nėra prisiėmęs įsipareigojimų pareiškėjui, dėl ko pareiškėjas nėra BUAB „Kartotinis“ hipotekos kreditoriumi. BUAB „Kartotinis“ įgijus nuosavybės teisę į nekilnojamą turtą, išliko nekilnojamam turtui taikytina hipoteka, tačiau vien nekilnojamo turto nuosavybės teisės perleidimu pareiškėjas teisiškai netapo BUAB „Kartotinis“ hipotekos kreditoriumi. Jeigu pareiškėjas būtų BUAB „Kartotinis“ hipotekos kreditoriumi pagal hipotekos sutartį, pareiškėjas galėtų reikšti finansinį reikalavimą tik įkeisto turto vertei, bet ne visam finansiniam reikalavimui, kurį kredito gavėjai privalo grąžinti pareiškėjui.

7Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo įvairiuose dokumentuose pateikiamos skirtingos kreditorinio reikalavimo sumos, bankroto administratoriui nėra žinoma, kuri suma turėtų būti patvirtinta kaip pareiškėjo kreditorinis reikalavimas. Pareiškėjas skunde remiasi UAB „Ober - Haus“ 2009 m. balandžio 7 d. pažyma kaip aktualia ir realia dabartinę nekilnojamo turto rinkos vertę nustatančia pažyma, nors pareiškėjo Turto vertinimo skyrius 2010 m. balandžio 8 d. atliko turto vertinimą ir išrašė pažymą Nr. DB100413, pagal kurią nekilnojamo turto rinkos vertė siekia 217 215,01 EUR (750 000 Lt), o likvidacinė vertė yra 120 771,55 EUR (417 000 Lt). Be to, Lietuvos banko 2016 m. vasario 23 d. rašte nurodoma įkeisto turto vertė yra 160 000 EUR, tokio dydžio pareiškėjo kreditorinis reikalavimas siekia 4,90 proc. balsų, todėl susirinkimo metu nebūtų turėjęs įtakos nutarimų priėmimui. Pažymėjo, kad yra praleistas terminas skundui paduoti, kadangi pareiškėjas apie 2015 m. gruodžio 28 d. įvykusį BUAB „Kartotinis“ kreditorių susirinkimą sužinojo gerokai anksčiau nei nurodo skunde. Apie tai, jog nuspręstą pradėti bankroto procesą ne teismo tvarką, pareiškėjui buvo žinoma 2016 m. sausio 15 d., teikiant finansinį reikalavimą.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjo AB DNB banko skundą tenkino ir nutraukė ne teismo tvarka pradėtą BUAB „Kartotinis“ bankroto procesą.

10Teismas sprendė, kad skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų iškelti UAB „Kartotinis“ bankroto bylą ne teismo tvarka ir paskirti bankroto administratorių panaikinimo teisme gautas praleidus ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje numatytą kreditorių nutarimų apskundimo terminą, tačiau, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą, kaip praleista dėl pateisinamų priežasčių.

11Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pagrindiniai skolininkai nėra grąžinę skolos pagal kredito sutartį, todėl pripažintina, jog bankrutuojant įkaito davėjui, hipotekos kreditorius įgyja teisę reikalauti, kad įkaito davėjas vykdytų hipotekos lakštu prisiimtus įsipareigojimus. Teismas konstatavo, kad bankas turi teisę reikšti reikalavimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Kartotinis“ bankroto byloje, nes tokią teisę numato ĮBĮ 16 straipsnio bei CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos.

12Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, sistemiškai vertinant ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalies nuostatas su kitomis ĮBĮ nuostatomis, galima daryti išvadą, jog apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka turi būti informuojami visi kreditoriai, nutarimo dėl bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka priėmimo dieną turintys reikalavimo teisę įmonei t. y. net ir tie kreditoriai, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui AB DNB bankui nebuvo pranešta apie 2015 m. gruodžio 28 d. BUAB „Kartotinis“ kreditorių susirinkimą bei tokiu būdu nebuvo laikytasi bankroto ne teismo tvarka inicijavimo sąlygų, t. y. buvo pažeista imperatyvi prievolė apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka informuoti kiekvieną kreditorių. Teismas sprendė, jog minėtos pareigos neatlikimas yra pakankamas pagrindas nutraukti ne teismo tvarka pradėtą BUAB „Kartotinis“ bankroto procesą.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Atsakovė BUAB „Kartotinis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį ir pareiškėjo AB DNB banko skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151) BUAB „Kartotinis“ savininkams ir/ar vadovui taikoma ĮBĮ imperatyvi prievolė pranešti įmonės kreditoriams apie keliamą bankrotą ne teismo tvarka buvo vykdoma pasitelkus BUAB „Kartotinis“ buhalterinės apskaitos programą (finansinę atskaitomybę), kurios duomenimis remiantis buvo išsiųsti pranešimai BUAB „Kartotinis“ kreditoriams. BUAB „Kartotinis“ buhalterinės apskaitos programoje (finansinėje atskaitomybėje) AB DNB banko nebuvo, nes BUAB „Kartotinis“ nebuvo sudariusi paskolos sutarties, laidavusi ar dar kitaip įsipareigojusi pareiškėjui, kad pareiškėjo kaip kreditoriaus duomenys atsispindėtų BUAB „Kartotinis“ buhalterinės apskaitos sistemoje. BUAB „Kartotinis“ vadovas nepranešė pareiškėjui apie ketinamą šaukti kreditorių susirinkimą ir dėl to, kad šiai dienai nėra pakeista įkeisto nekilnojamo turto hipotekos sutartis, kaip to imperatyviai reikalauja CK 4.185 straipsnio 6 dalies nuostatos. BUAB „Kartotinis“ vadovas, pranešęs kreditoriams apie keliamą bankrotą ne teismo tvarka, formaliai laikėsi ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos.

162) Kreditorių susirinkimo protokolas atitiko visas ĮBĮ nustatytas taisykles, nes pareiškėjo kreditorinis reikalavimas siekia vos 4,90 proc., todėl pareiškėjo balsas susirinkimo metu nebūtų turėjęs įtakos nutarimų priėmimui.

173) Įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo nutarčiai, BUAB „Kartotinis“ vėl iš pradžių, vadovaujantis visomis ĮBĮ nuostatomis, sieks iškelti nemokiai įmonei neteisminį bankrotą. Pareiškėjas ir apeliantė atsidurs tokioje pačioje situacijoje, nes ginčijamoje nutartyje teismas nenustatė, koks turėtų būti pareiškėjo kreditorinio reikalavimo dydis. Pakartotinis bankroto bylos kėlimas pareikalaus papildomų išlaidų.

18Pareiškėjas AB DNB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti iš atsakovės BUAB „Kartotinis“ pareiškėjo AB DNB banko naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą – 1 089 EUR. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

191) Atskirajame skunde teigiama, kad bankas apie 2015 m. gruodžio 28 d. įvykusį atsakovės kreditorių susirinkimą nebuvo informuotas dėl to, kad atsakovės buhalterinės apskaitos sistemoje bankas nefigūravo kaip kreditorius. Šie argumentai patvirtina, kad pati atsakovė pripažįsta, jog nepanešė bankui apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, tačiau neinformavimo priežastys nepateisina ir nedaro kreditorių susirinkimo ir jo metu priimto nutarimo iškelti atsakovei neteisminį bankroto procesą teisėtais. Atskirajame skunde iškelta versija apie tai, kad bankas nefigūravo atsakovės apskaitos sistemoje yra neatitinkanti tikrovės, nes atsakovės direktorius M. G. 2015 m. gruodžio 21 d. siūlyme kreditoriams dėl neteisminio bankroto proceso pradėjimo nurodė klaidingą informaciją, kad atsakovė neturi įkeisto turto, be to, į bylą pateiktose atsakovės finansinės atskaitomybės aiškinamuosiuose raštuose nurodyta, kad žemės sklypų vertė yra 3 000 000 Lt, tokia pati žemės sklypų vertė taip pat nurodyta įmonės balanse, todėl atsakovė negalėjo neturėti apskaitoje duomenų, kad vienintelis įmonės turimas nekilnojamasis turtas yra įkeistas bankui, ypač, kai šis turtas nuo 2010 m. balandžio 23 d. yra areštuotas.

202) Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, koks turi būti banko kreditorinio reikalavimo dydis. Byloje sprendžiamas ginčas ne dėl nutarimo patvirtinti ar nepatvirtinti banko kreditorinį reikalavimą teisėtumo, bet dėl neteisėtai pradėto neteisminio atsakovės bankroto proceso nutraukimo ir kreditorių susirinkimo nutarimo iškelti bankroto bylą ne teismo tvarka panaikinimo. Banko kreditorinio reikalavimo dydis šioje byloje yra reikšmingas tiek, kiek jis susijęs su ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalyje numatytos kreditorių balsų daugumos taisyklės pažeidimu, t.y. byloje buvo padaryta pagrįsta išvada, kad, jei bankas būtų buvęs informuotas apie 2015 m. gruodžio 28 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą ir būtų balsavęs „prieš“ siūlymą iškelti atsakovei bankroto procesą ne teismo tvarka, tai nutarimas iškelti atsakovei neteisminį bankroto procesą nebūtų priimtas, nes nebūtų pakakę visų kreditorių balsų daugumos tokiam nutarimui priimti.

213) Atsakovės bankroto administratoriaus nesutikimas su banko kreditorinio reikalavimo dydžiu nesuteikia teisės pačiam administratoriui vertinti jo pagrįstumo ir teisėtumo, nes pagal ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalį šis klausimas neteisminio bankroto proceso atveju yra pavestas spręsti kreditorių susirinkimui, bet ne administratoriui.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

24Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo nutrauktas įmonės bankroto ne teismo tvarka procesas. Pirmosios instancijos teismas įmonės bankrotą ne teismo tvarka nutraukė konstatavęs ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos neteisminės bankroto procedūros iniciavimo tvarkos pažeidimą – vieno iš kreditorių neinformavimą apie kreditorių susirinkimą, kuriame buvo nutarta vykdyti BUAB „Kartotinis“ bankroto procedūras ne teismo tvarka.

25Neteisminių bankroto procedūrų pagrindinius ypatumus reglamentuoja ĮBĮ 13 straipsnis, pagal kurį svarbiausias bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, bruožas yra tas, kad visus teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia ne teismas, o kreditorių susirinkimas. Bankroto procedūros, vykdomos ne teismo tvarka, tikslas – užbaigti įmonės veiklą ir patenkinti kreditorių reikalavimus bendru visų suinteresuotų asmenų sutarimu dėl nemokios įmonės finansinių problemų sprendimo būdų ir terminų, neinicijuojant įmonės ir jos kreditorių ginčo ir neįtraukiant į šią procedūrą teismo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1707/2012). Taigi, pagrindinis kriterijus, atskiriantis teisminę bankroto procedūrą nuo neteisminės, yra ginčo tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių buvimo ar nebuvimo faktas. Įstatymas galimybę vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka sieja su gana griežtų šių procedūrų taikymo sąlygų įvykdymu. Tam, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka, turi būti konstatuotas įmonės negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais, kreditoriai turi išreikšti sutikimą bankroto procedūros ne teismo tvarka vykdymui, teismuose neturi būti iškelta bylų, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat iš įmonės negali būti išieškoma pagal teismo ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus (ĮBĮ 12 straipsnis).

26ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis numato, kad, jei įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), įmonės vadovas, savininkas (savininkai), numatę siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka privalo pranešti raštu kiekvienam kreditoriui, kartu nurodydami kreditorių susirinkimo datą ir vietą. Kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto siūlymo išsiuntimo kreditoriams dienos (ĮBĮ 12 straipsnio 3 dalis). Nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną (ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalis). Taigi ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato prievolę apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka informuoti kiekvieną kreditorių kartu nurodant kreditorių susirinkimo datą bei vietą. ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalį sistemiškai vertinant su kitomis šio ĮBĮ straipsnio nuostatomis, darytina išvada, kad apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka turi būti informuojami visi kreditoriai, nutarimo dėl bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka priėmimo dieną turintys reikalavimą įmonei t. y. net ir tokie kreditoriai, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę. Kreditorių informavimas apie siūlymą pradėti neteisminę bankroto procedūrą ypač svarbus dėl to, kad vykdant bankroto procesą ne teismo ir teismine tvarka skiriasi kreditorių teisių ir pareigų mastas, pastarojo proceso metu bankroto procedūrų teisėtumo kontrolę tiesiogiai vykdo teismas, o neteisminiame bankroto procese teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-721-381/2016).

27Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai konstatavo, kad apeliantė ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą įgyvendino netinkamai. Atskirajame skunde pati apeliantė nurodo, kad hipotekos kreditorius AB DNB bankas nebuvo informuotas apie kreditorių susirinkimą, kuriame buvo nutarta BUAB „Kartotinis“ bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka. AB DNB banko neinformavimą apeliantė grindžia tuo, kad AB DNB banko duomenų nebuvo BUAB „Kartotinis“ buhalterinės apskaitos programoje (finansinėje atskaitomybėje), nes BUAB „Kartotinis“ nebuvo sudariusi paskolos sutarties, laidavusi ar dar kitaip įsipareigojusi pareiškėjui. Pasak apeliantės, BUAB „Kartotinis“ vadovas nepranešė pareiškėjui apie ketinamą šaukti kreditorių susirinkimą dar ir dėl to, kad šiai dienai nėra pakeista įkeisto nekilnojamo turto hipotekos sutartis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės nepaneigia ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos nevykdymo. Kaip minėta, apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka turi būti informuojami visi kreditoriai, nutarimo dėl bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka priėmimo dieną turintys reikalavimą įmonei. Kreditoriaus, turinčio reikalavimą įmonei, teisė būti informuotam apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka jokiu būdu neturi priklausyti nuo to, ar kreditorius yra įtrauktas į įmonės buhalterinės apskaitos programą, kadangi vidaus apskaitą ūkio subjektai tvarko savarankiškai ir vien tik tam tikrų duomenų neįvedimas į įmonės buhalterinės apskaitos programą negali įtakoti trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų.

28Byloje neginčijama, kad BUAB „Kartotinis“ priklausantys žemės sklypai, esantys ( - ), už fizinių asmenų paskolą yra įkeisti AB DNB bankui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punktą, hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą prieš terminą, jei pradedama įkeisto daikto savininko bankroto procedūra. Pagal ĮBĮ 3 straipsnį bankrutuojančios įmonės kreditoriais įvardijami fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus. Šios įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje pateikta sąvoka, apibūdinanti įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditoriaus reikalavimus, kurie apibrėžiami kaip pagal įkeitimo sutartį arba įregistruotą hipotekos ar įkeitimo lakštą kreditoriaus (įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus) įgyta teisė, jeigu įmonė neįvykdė įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintos prievolės, šio įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia patenkinti jo reikalavimus; jeigu įkeisto turto nepavyksta parduoti, perduoti šį turtą jo nuosavybėn. Šiomis ĮBĮ nuostatomis patvirtinama įkeitimo kreditoriaus teisė reikšti savo kreditoriaus reikalavimą įkeisto turto savininkui, kai jam iškeliama bankroto byla (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-830-798/2016). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas yra atsakovės kreditorius, kuriam pagal ĮBĮ 12 straipsnį privalėjo būti pranešta apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka.

29Sutartinės svetimo daikto hipotekos ypatumas yra tas, kad skolos išieškojimo atveju įkeisto daikto savininkas kreditoriui už skolininko įsipareigojimo įvykdymą atsako tik įkeistu savo daiktu (CK 4.195 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad įkeisto daikto savininko atsakomybė kreditoriui aptariamu atveju ribojama įkeisto turto verte (pardavimo iš varžytynių kaina), t. y. įkeisto turto savininkas atsako ne už visą skolininko įsipareigojimą, o tik tą jo dalį, kuri lygi įkeisto turto kainai, gautai šį daiktą pardavus iš varžytynių. Svetimo daikto hipotekos atveju, kai daikto savininkas kreditoriui atsakingas tik įkeistu savo daiktu, šio daikto tiksli vertė paaiškėja tik pardavus jį varžytynėse. Tačiau tai nereiškia, kad kreditoriaus reikalavimas, užtikrintas svetimo daikto hipoteka, negali būti sukonkretintas tvirtinant tokio kreditoriaus reikalavimus. Aptariamo pobūdžio kreditoriaus reikalavimų sumą labiausiai atspindi bei atitinka įkeisto daikto rinkos vertė, kurios dydis paprastai nurodomas hipotekos lakšte. Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo turto rinkoje objektyviai gali atsirasti turto kainų pokyčių, nustatant kreditoriaus reikalavimų sumą, gali būti vadovaujamasi tiek Nekilnojamojo turto registro pateiktu įvertinimu, tiek bet kuriuo kitu vėliau atliktu nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymu, jei tai padaryta laikantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2012).

30AB DNB bankas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodė, kad jo kreditorinis reikalavimas BUAB „Kartotinis“ bankroto byloje pagal hipotekos lakšte nurodytą įkeisto turto vertę yra 955 746,06 EUR, kas sudaro 28,53 proc. visų BUAB „Kartotinis“ kreditorių balsų. Apeliantė, nesutikdama su AB DNB banko nurodoma jo kreditorinio dydžio suma, atskirajame skunde teigia, kad AB DNB bankas savo žinioje turėdamas aktualesnį turto vertinimą, remiasi žymiai senesniu turto vertinimu. Pasak apeliantės, vadovaujantis Lietuvos banko 2016 m. vasario 23 d. išrašu, įkeisto turto vertė yra 160 000 EUR, kas reiškia, kad pareiškėjo kreditorinis reikalavimas siekia vos 4,90 proc. visų BUAB „Kartotinis“ kreditorių balsų ir jis kreditorių susirinkimo metu nebūtų turėjęs įtakos nutarimų priėmimui. Taigi tarp šalių yra ginčas dėl AB DNB banko kreditorinio reikalavimo dydžio, o konkrečiai – dėl įkeisto nekilnojamojo turto vertės, kas savaime nėra suderinama su bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, esme. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apie bankroto procedūrų vykdymą ne teismo tvarka tikslinga kalbėti tada, kai bent bankroto bylos iškėlimo stadijoje nekyla teisinių ginčų, t. y. kai kreditoriai ir įmonės savininkai sutaria dėl galimybės bankroto procedūras atlikti patiems. Kita būtina sąlyga – kreditorių ir įmonės savininkų tarpusavio pasitikėjimas ir tikėjimas, kad jiems nereikalinga teismo pagalba ir įsikišimas vykdant bankroto procedūras. Atsižvelgęs į šiuos bankroto procedūros, vykdomos ne teismo tvarka, bruožus, bei įvertinęs aptartą nesutarimą dėl įkeisto nekilnojamojo turto vertės bei AB DNB banko kreditorinio reikalavimo dydžio, teismas sprendžia, kad tokio pobūdžio teisinių konfliktų egzistavimas iš esmės nesuderinamas su bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, pobūdžiu ir tikslais. Dėl paminėto apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su AB DNB banko kreditorinio reikalavimo dydžiu.

31Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismo nustatytas pažeidimas (kreditoriaus neinformavimas apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka) nėra formalus. Šis pažeidimas galėjo sutrukdyti vienam iš įmonės kreditorių prieštarauti neteisminės bankroto procedūros taikymui, teikti savo argumentus ir įrodymus, siekti savo teisių gynimo teisme, ypač atsižvelgiant į paminėtą nesutarimą dėl šio kreditoriaus reikalavimo dydžio. Teismų praktikoje pažymima, kad bankroto bylose esantis ryškus viešasis interesas negali pasireikšti tik vieno jo aspekto – kreditorių (ar vieno jų) teisių suabsoliutinimu ignoruojant kitą jo aspektą – procedūros teisėtumą. Be to, panaikinus neteisėtai pradėtą ir vykdomą procesą dėl bankroto procedūros ne teismo tvarka, ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl įmonės kreditorių interesų užtikrinimas nėra paneigiamas (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-632-178/2015).

32Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog UAB „Kartotinis“ bankroto procedūra ne teismo tvarka buvo inicijuota pažeidžiant imperatyvius įstatymo nuostatų reikalavimus, ir vien dėl šios priežasties negali būti pripažinta teisėta.

33BUAB „Kartotinis“ atskirąjį skundą atmetus, pareiškėjui AB DNB bankui priteisiamos advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidos, neviršijančios Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo nurodytų dydžių, t. y. 302,76 EUR (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 98 straipsnio 3 dalimi,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

36Priteisti pareiškėjui įmonei AB DNB banko iš UAB „Kartotinis“ 302,76 EUR (tris šimtus du eurus septyniasdešimt šešis centus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Pareiškėjas AB DNB bankas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti... 4. Nurodė, kad AB DNB banko naudai įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2010... 5. Bankas, nors ir yra atsakovės UAB „Kartotinis“ hipotekos kreditorius,... 6. Atsakovė BUAB „Kartotinis“ atsiliepimu į skundą prašė taikyti senaties... 7. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo įvairiuose dokumentuose... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjo AB DNB... 10. Teismas sprendė, kad skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų iškelti... 11. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pagrindiniai skolininkai nėra... 12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, sistemiškai vertinant ĮBĮ 12... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Atsakovė BUAB „Kartotinis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 15. 1) BUAB „Kartotinis“ savininkams ir/ar vadovui taikoma ĮBĮ imperatyvi... 16. 2) Kreditorių susirinkimo protokolas atitiko visas ĮBĮ nustatytas taisykles,... 17. 3) Įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo nutarčiai, BUAB „Kartotinis“... 18. Pareiškėjas AB DNB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 19. 1) Atskirajame skunde teigiama, kad bankas apie 2015 m. gruodžio 28 d.... 20. 2) Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos... 21. 3) Atsakovės bankroto administratoriaus nesutikimas su banko kreditorinio... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 24. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo... 25. Neteisminių bankroto procedūrų pagrindinius ypatumus reglamentuoja ĮBĮ 13... 26. ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis numato, kad, jei įmonė negali ir negalės... 27. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai konstatavo, kad... 28. Byloje neginčijama, kad BUAB „Kartotinis“ priklausantys žemės sklypai,... 29. Sutartinės svetimo daikto hipotekos ypatumas yra tas, kad skolos išieškojimo... 30. AB DNB bankas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodė, kad jo... 31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priešingai nei teigia... 32. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas... 33. BUAB „Kartotinis“ atskirąjį skundą atmetus, pareiškėjui AB DNB bankui... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 35. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.... 36. Priteisti pareiškėjui įmonei AB DNB banko iš UAB „Kartotinis“ 302,76...