Byla e2A-5-661/2019
Dėl kelio servituto nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Vaclovo Pauliko ir Rūtos Petkuvienės,

2dalyvaujant sekretorei Martai Ribinkienei ir vertėjai O. J.,

3apeliantui (ieškovui) V. L. ir jo atstovui advokatui D. D.

4atsakovui J. Č. ir jo atstovui advokatui D. K.,

5trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atstovei G. R. ir trečiajam asmeniui S. G.,

6viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. patikslintą ieškinį atsakovams J. Č., R. S., tretieji asmenys – J. G., S. G., R. J., Ž. J., V. L., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, Valstybės įmonė Registrų centras, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, dėl kelio servituto nustatymo.

7Teismas

Nustatė

8I. Ginčo esmė

91.

10Ieškovas prašė nustatyti atsakovų J. Č. ir R. S. žemės sklype (tarnaujantis daiktas), kadastro Nr. ( - ), natūra esamo kelio vietoje, 0,0355 ha ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę prieiti ir privažiuoti transporto priemonėmis prie žemės sklypo (viešpataujantis daiktas), kadastro Nr. ( - ), kaip tai numatyta UAB „Geonorma“ 2015-07-10 sudarytoje schemoje „Esamo ir projektuojamo (numatomo) privažiavimo kelio prie žemės sklypo kad. Nr. ( - ) situacijos schema M1:5000“, tarp taškų 1, 2, 3, 4, 17, 18 (0,0127 ha) ir taškų 8, 9, 10, 11, 12, 13 (0,0228 ha) ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

112.

12Ieškovas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre nuo 1999-07-07 buvo įregistruotas kaip atsakovų bendroji dalinė nuosavybė žemės sklypas, kurio kadastro Nr. ( - ). Ieškovui vėliau buvo suformuotas žemės sklypas, kurio kadastro Nr. ( - ). Daiktinės teisės į minėtą sklypą ieškovui Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2001-04-26; 2009-10-23 daiktinės teisės į 5000/19519 dalis sklypo įregistruotos tretiesiems asmenims S. ir J. G.; 2009-03-16 daiktinės teisės į 5300/19519 dalis sklypo įregistruotos tretiesiems asmenims Raimundui ir Ž. J.. Šio sklypo bendraturčiai 2009-10-07 sudarė naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartį. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-10-29 nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2-1187-494/2015, buvo patvirtinta sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), bendraturčių taikos sutartis dėl naudojamų sklypo dalių atsidalijimo, pagal kurią ieškovui asmeninės nuosavybės teise atiteko 0,9212 ha ploto žemės sklypas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-03-10 sprendimo Nr. 48S-220 pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2014-04-14 įregistruotos daiktinės teisės į sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ). Nuo 2001-04-26 tiek jis, tiek vėliau tretieji asmenys privažiavimui į sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), naudojosi atsakovų savavališkai įrengtu privažiavimo keliu, kuris UAB „Geonorma“ sudarytoje situacijos schemoje atvaizduotas indeksu „1“. Nurodo, kad 2014 m. pavasarį įvažiavimas į sklypą Nr. ( - ) buvo užtvertas metaliniu užtvaru. Tad jis nuo tada nebeturi galimybės patekti į jo naudojamo sklypo Nr. ( - ) dalį ir jį prižiūrėti. Teigia, kad privažiavimo keliai ir kelių servitutai prie ginčo sklypo buvo pažymėti tik pirminiuose privatizavimo dokumentuose – žemės sklypų ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktuose, abrisuose ir laikinuosiuose žemės sklypų planuose, tačiau administraciniuose aktuose, kuriais suteikta nuosavybės teisė į žemę, keliai ir kelių servitutai jau nebebuvo nurodyti, atitinkamai jie neįregistruoti viešajame registre. Ieškovas nurodė, kad atsakovai patys neturi galimybės patekti į jų valdomą sklypą, kurio kadastro Nr. ( - ), išskyrus patekimą per savavališkai įrengtą privažiavimo kelią.

133.

14NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012-10-11 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-3579 buvo patvirtintas ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame aptariamoje vietovėje yra suprojektuotas vienintelis bendrojo naudojimo kelias nuo kelio ( - ), tarp sklypų, kurių kadastro numerių paskutiniai skaičiai yra ( - ) (dabartinis ( - )), einantis iki ( - ) upės. Tačiau šis vienintelis suprojektuotas kelias neišsprendžia žemės naudotojų problemų privažiuojant prie jų valdomų žemės sklypų, tame tarpe ieškovas negali patekti į savo valdomą ir naudojamą sklypo 159 dalį. Teigia, kad jis turi galimybę į jo valdomą ir naudojamą sklypo 159 dalį patekti iš suprojektuoto bendrojo naudojimo kelio, tačiau papildomai tiesiant kelią per ieškovui priklausantį sklypą 648. Tačiau šis sklypas yra pailgos formos, suformuotas išilgai ( - ) upės, sklypo plotis daugelyje vietų yra iki 10 metrų pločio. Turint omenyje tai, kad sklypui 648 yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos ir paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos, 4 metrų pločio kelio įrengimas (neįskaitant kelio apsaugos zonų) per visą sklypo ilgį akivaizdžiai prieštarautų protingumo kriterijams – žemės ūkio paskirties sklypas iš esmės taptų sklypu, skirtu keliui ir apsaugos juostų ir zonų aptarnavimui. Atsakovams teigiant, kad ieškovas turi kitas galimybes patekti prie savo sklypo Nr. 159, - jie turi šias aplinkybes įrodyti (CPK 178 str.). Šiame kontekste yra reikšminga LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2016-02-02 nuomonė Nr. VR-8.6-33, kad dėl sklypui 648 nustatytų naudojimo sąlygų jame privažiavimo kelio įrengti negalima. Dėl kompensacijos priteisimo nurodė, kad jis prašo nustatyti 0,0355 ha ploto kelio servitutą sklype, kurio bendras plotas yra 4,8238 ha, o vidutinė rinkos vertė – 26213 Eur. Tad maksimali atsakovų suvaržomo turto vertė yra 193 Eur. Ieškovas laikosi pozicijos, kad kelias, kuriam prašoma nustatyti servitutą, buvo natūroje sklypo atsakovams suteikimo metu ir buvo numatytas kaip servitutinis kelias, be to, šis kelias yra būtinas patiems atsakovams, tad prašomas nustatyti servitutas turi būti neatlygintinis.

154.

16Trečiasis asmuo V. L. pateiktame atsiliepime prašė ieškovo ieškinį tenkinti, nurodė, kad natūroje esantis ir naudojamas kelias buvo pažymėtas nuosavybės teisių atkūrimo bylose, jose esančiuose abrisuose ir žemės sklypo ribų parodymo ir paženklinimo vietoje aktuose.

175.

18Atsakovai J. Č. ir R. S. pateiktame atsiliepime nesutiko su ieškovo patikslintu ieškiniu, nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui jokių esminių naujų įrodymų apie tai, kad vienintelis privažiavimas prie žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), yra per jiems priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ). Teigia, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas. Ieškovas, teigdamas, kad kitaip nei per jų sklypą negali patekti į jam priklausantį sklypą, nutyli esmines ir svarbias bylai aplinkybes, o būtent, jog šiai dienai jis laisvai gali patekti į savo sklypą per savo nuosavą kitą sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ). Pasak ieškovo, jam tik kelis kartus metuose reikia patekti į ginčo sklypą su žemės ūkio technika ir jį nušienauti, tad atsakovų manymu, ieškovas savo teisę gali įgyvendinti važiuodamas iš ( - ) bei per savo sklypą 648. Teigia, kad ieškovas nepateikė jokių aiškių motyvų ir atsikirtimų, kodėl jis negalėtų patekti į savo sklypą nurodytu būdu. Pastebėjo, kad teismas siūlė ieškovui prašyti skirti geodezinę ekspertizę, tačiau ieškovas savo patikslintame ieškinyje visiškai neargumentuodamas pareiškė, jog tokios ekspertizės skyrimas nėra tikslingas. Pažymėjo, kad ieškovui yra pateikę pasiūlymą nusistatyti analogišką servitutą per ieškovo sutuoktinės V. L. žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ); šis servitutas reikalingas tam, kad jie galėtų patekti prie savo namo ir kitų pastatų, taip pat sklypo 159. Tačiau ieškovas savanaudiškai duoti analogišką servitutą atsisako, neva nurodydamas, kad servituto šiam keliui nustatymas išeina už šio ieškinio ribų.

196.

20Atsakovai taip pat paaiškino, kad ginčo sklypas 159 kažkada buvo vieno ieškovo, tada jis du sklypus pardavė, dabar reikia ir trečią parduoti. Sklypai vertingi. Ieškovas, prašydamas nustatyti ginčo servitutą, ne realiai siekia patekti prie savo sklypo ir jį apdirbti (nušienauti), bet siekia naudos, pakelti sklypo kainą. Atsakovai siūlė ieškovui variantą, kad jie galėtų patekti prie savo pastatų ir sklypo per ieškovo sutuoktinės sklypą, tuomet jie būtų sutikę su ieškovo prašomu nustatyti servitutu; ieškovas šio pasiūlymo atsisakė. Papildomai teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad pagal ieškovą, jo servituto pateiktas variantas yra vienintelis. Iš pradžių sklypas Nr. 159 priklausė vienam ieškovui, paskui dalį sklypo pardavė (J. ir G.), dabar yra 3 sklypai (5 bendraturčiai). Niekas Taikos sutarties nekvestionuoja, bet atsakovai ją sudarant nedalyvavo, kai buvo susitarta taip, kaip dabar per jų (atsakovų) nuosavybę nustatyti pravažiavimą; kokią gali turėti įtaką Taikos sutartis, ir procesas, kai atsakovai net nedalyvavo ir dabar sutartimi remiamasi.

217.

22Tretieji asmenys S. G., J. G. pateiktame atsiliepimu kategoriškai nesutiko su ieškiniu, nurodė, kad ieškovas klaidingai nurodo, jog nuo 2014 m. nebeturi galimybės patekti į jo naudojamą sklypo 159 dalį bei prižiūrėti sklypo. Pažymi, kad ieškovas į savo sklypą 159 dalį gali patekti per savo nuosavybės teise valdomą sklypą 648. Taigi, suvaržyti atsakovų nuosavybės teises, sklypui 17, o būtent keliui, nustatant servitutą, kai ieškovas turi realią galimybę patekti į sklypą 159, būtų neteisėta ir prieštarautų tiek CK, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad kelio įrengimas sklype 648 yra negalimas. Anaiptol, ieškovas ieškinyje yra nurodęs, kad skirti ekspertizę šioje byloje netikslinga. Teigia, kad tenkinus ieškovo ieškinį būtų sukurtas ydingas precedentas, kai asmuo turėdamas galimybę naudotis savo daiktu (sklypu) pagal paskirtį, suvaržo kitų asmenų teises. Papildomai pažymėjo, kad nustačius ieškovui kelio servitutą, būtų labai susiaurintos jų galimybės įgyvendinti savo nuosavybės neliečiamumą ir asmeninio gyvenimo privatumą, nes ieškovas yra labai ūmaus, konfliktiško būdo žmogus, epizodiškai ir tendencingai viešai reiškiantis įvairaus pobūdžio nepagrįstas pretenzijas ir grąsinimus.

238.

24Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime prašė ieškovo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, atkreipdama dėmesį, kad prašomo nustatyti kelio servituto plotis yra per siauras, neatitinkantis teisės aktų reikalavimų, kuriuos reikėtų įgyvendinti siekiant tiesti kelią. Ieškovo prašomas nustatyti 0,0355 ha kelio servitutas būtų per siauras keliui projektuoti ir įrengti.

259.

26Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius pateiktu atsiliepimu nesutiko su ieškovo patikslintu ieškiniu ir nurodė, kad prie žemės sklypo, esančio ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), privažiuoti yra suprojektuotas kelias nuo pagrindinio kelio ( - ). Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atstovė su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad kelias, plane pažymėtas indeksu 3, yra suprojektuotas privažiavimui prie visų sklypų, t.y. 17, 159 (ginčo sklypas) ir 648. Šis kelias yra suprojektuotas per valstybinę žemę. Be to, mano, kad neįrengiant kelio, ieškovas turi galimybę su žemės ūkio technika patekti į ginčo žemės sklypo dalį ir per jam nuosavybės teise priklausantį sklypą 648. Kelias, pažymėtas indeksu 3, privažiavimas prie sklypų buvo suprojektuotas prieš ieškovui atkuriant nuosavybės teises į sklypą 648. Papildomai teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas pateikė papildomai sklypų atidalinimo projektą 2017-01-17 suderinimui, bet institucijos specialistų buvo nustatyti neatitikimai, kadangi nėra numatytas privažiavimas prie žemės sklypo. Pritarė atsakovų atstovo paaiškinimams, nes ieškovas atidalindamas žemės sklypus (Nr. 159) nesprendė privažiavimo prie žemės sklypų, prie visų sklypų. Turėtų būti patikslintas žemės sklypo (Nr. 159) formavimo (pertvarkymas) projektas, kuris buvo atmestas; taigi J. patenka nuo pagrindinio kelio į savo sklypą, o G. ir ieškovas turi tikslinti projektą. Servitutas nustatomas, tik esant objektyvioms priežastims. Ieškinys nepagrįstas, turi būti atmestinas. Apibendrindamas atstovas paaiškino, kad ieškovas pats kaltas dėl situacijos, nes ieškovas sklypo projekto nederino, o nesuderinus privažiavimo klausimų, projektas negalimas. Ieškinys nepagrįstas dėl ieškovo kaltės ir atmestinas.

2710.

28Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ), 1.9519 ha buvo padalintas; prie šio žemės sklypo privažiuoti yra suprojektuotas kelias nuo pagrindinio kelio ( - ). Atsižvelgiant į tai, kad prie žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), privažiuoti yra suprojektuotas kelias nuo pagrindinio kelio ( - ) ir byloje nėra duomenų, jog ieškovas neturi galimybės įsirengti šio privažiavimo taip, kaip yra numatyta ar kitu būdu, mano, kad ieškovui neįrodžius, jog servituto būtinumas yra objektyvus ir vienintelis būdas išspręsti jo kaip viešpataujančio daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą, ieškinys turėtų būti atmestas. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti; paaiškino, kad ieškovas nėra pateikęs reikiamų įrodymų apie vandens apsaugos juostų ir zonų ribas; ieškovas nėra išnaudojęs visų galimybių. Be to, pats ieškovas yra kaltas dėl tokios situacijos susidarymo, jis buvo neapdairus ir nerūpestingas, kai atsidalijant ginčo sklypą (159), prie kurio yra suprojektuotas patekimas, neatsižvelgė į tai, jog jam tenkanti žemės sklypo dalis lieka be teisėto privažiavimo. Papildomai paaiškino, kad pritaria NŽT pozicijai, turėtų būti vadovaujamasi teisės aktais. Ieškinys nepagrįstas, neįrodytas; spręsti teismo nuožiūra.

29II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3011.

31Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į konkrečios situacijos specifiką, konstatuotina, kad yra būtinybė nustatyti kelio servitutą: ieškovas neturi objektyvios galimybės patekti į savo žemės sklypą (dalį) (unikalus Nr. ( - )) kitaip, kaip tik naudodamasis servitutu per tarnaujantįjį daiktą - arba per trečiojo asmens V. L. (unikalus Nr. ( - )) ir atsakovų R. S., J. Č. (unikalus Nr. ( - )) žemės sklypus, arba per trečiųjų asmenų S. ir J. G., R. ir Ž. J. žemės sklypų dalis (unikalus Nr. ( - )). Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas nustatyti kelio servitutą, nurodė šį prašymą pagrindžiančias aplinkybes, pateikė galimo servitutinio kelio (privažiavimo) per atsakovų žemės sklypą matavimus, schemą, žemės sklypų planus, ir kitokius įrodymus. Bylos duomenimis ir ginčo šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas V. L. kurį laiką naudojosi privažiavimu į savo žemės sklypą per atsakovų žemės sklypą. Servitutas privažiavimui nėra nustatytas. Kito privažiavimo į savo sklypą, kaip jau minėta, ieškovas V. L. neturi. Nesant galimybės ieškovui patekti į savo žemės sklypą, ieškovas objektyviai negalėtų tinkamai naudoti savo turto, juo disponuoti ir prižiūrėti. Taip pat byloje nustatyta, kad ginčo šalys sutiko ir nurodė, kad ginčijamas privažiavimas (kuriuo naudojosi ieškovas) per atsakovams priklausantį žemės sklypą nėra įteisintas, nors juo naudojamasi gana seniai. Ieškovas, siūlomame servitutinio privažiavimo vieninteliame variante, atžymėjo šio neįteisinto privažiavimo vietą planuose (schemose) ir pateikė jį kaip siūlomą servitutinį privažiavimą per atsakovų žemės sklypą, be kita ko paskaičiuodamas privažiavimo ilgį, palygindamas jį su kitu įrengtinu servitutiniu keliu per trečiųjų asmenų S. ir J. G. ir R. ir Ž. J. žemės sklypus, kurio tokį siūlomą variantą nurodė atsakovai. Ieškovo teigimu, servitutinis kelias per trečiųjų asmenų S. ir J. G. ir R. ir Ž. J. žemės sklypus būtų du kartus ilgesnis negu per atsakovų žemės sklypą, be to, pasak ieškovo, trečiųjų asmenų S. ir J. G. ir R. ir Ž. J. žemės sklypuose yra statiniai, didesnis savininkų skaičius.

3212.

33Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas, parengdamas ir pateikdamas įvairius planus, schemas, nepateikė konkrečių įrodymų apie siūlomo servitutinio kelio (privažiavimo) planų (schemų) atitiktį reglamentuojamiems teisės aktams. Pirmosios instancijos teismo nuomone, byloje esanti medžiaga nepatvirtina, kad minėtas kelias yra, kad siūlomas privažiavimo kelias būtų pažymėtas kaip lauko ar miško kelias ir pan. Iš 2014-02-14 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo Įsakymo Nr, 48VĮ-(14.482.2.)-599, kuriuo pakeistas žemės sklypų, suformuotų ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2012-10-11 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo Įsakymu Nr, 48VĮ-(14.482.2.)-3579, plotai, servitutai, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, pateikto patikslinto plano schemos matyti, kad nei ieškovo, nei atsakovų siūlomi privažiavimai (kaip projektuojami) nėra pažymėti; be to minėtose vietovėse yra miškai. Pastebėtina, jog apeliacinės instancijos teismas 2017 m. sausio 3 d. nutartyje, atkreipė dėmesį dėl servitutinių kelių projektavimo (22 punktas). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovui siūlant servitutinio kelio (privažiavimo) planą per atsakovų žemės sklypą bei atsakovams nesutinkant su ieškiniu ir nurodant kitus galimus variantus, byloje nepateikta jokių duomenų apie siūlomų servitutinių kelių (tiek per atsakovų, tiek per trečiųjų asmenų S. ir J. G. ir R. ir Ž. J. žemės sklypus) tikslias vietas, pločius, galimybę siūlomose vietose įrengti kelius, jų nustatymo leistinumą (neleistinumą); pateikti tik galimų servitutinių kelių ilgių paskaičiavimai. Bylos medžiaga teikia pagrindą daryti išvadą, kad nors per atsakovų žemės sklypą ginčo šalių buvo privažiavimu naudojamasi gana ilgai, tačiau minėtas kelias nėra pažymėtas jokiuose dokumentuose, registruose. Nustatant servitutą, būtina orientuotis į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus; servituto planas (schema) turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų peržengtos šio žemės sklypo išorinės ribos.

3413.

35Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu ginčo atveju pateikti privažiavimų projektai (siūlymai) su jokia institucija nederinti. Akcentuotina, kad sprendžiant dėl galimybės nustatyti ieškovo prašomą kelio servitutą, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad ieškovui V. L. 2013-03-04 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius išdavė Planavimo sąlygas rajono lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentams rengti, nurodant sekančius terminus: sąlygų parengimo data – 2013-03-14, sąlygos galioja – 2016-03-14 (civilinė byla Nr. e2-1187-494/2015). Byloje duomenų, kad minėtu laikotarpiu būtų parengtas ir suderintas su institucijomis servitutinio kelio planas, nėra.

3614.

37Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad trečiųjų asmenų esantys byloje pateikti duomenys: 2016-04-27 Vilniaus rajono savivaldybės atsiliepimu pažymima, kad minėtą krašto reikšmės kelią Vievis – Maišiagala - Nemenčinė Nr. 108, nuo kurio ieškovas prašo nustatyti privažiuojamo kelio pradžią, prižiūri VĮ „Vilniaus regiono keliai“. Taip pat Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2017-03-15 raštu atsisakydama derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, ieškovui V. L. ir UAB „Krianta“ yra nurodžiusi Projekto sprendinių neatitikimus (neatitikimai išvardinti aukščiau). Ieškovas neatsižvelgė į nei į nuorodas, nei minėtas pastabas, pasiūlymus, papildomų įrodymų nepateikė, todėl konstatuotina, kad ieškovas neįvykdė nurodytos įrodinėjimo pareigos, nes jo siūlymas pateiktas tiesiog žemės sklypų planuose abstrakčiai pažymėjus kelių kryptis, jie tik leidžia daryti prielaidą, jog ieškovo prašomo servitutinio kelio alternatyvos galbūt egzistuoja, kaip ir atsakovų byloje pateikti duomenys neteikia pagrindo daryti išvadą, jog galima įrengti servitutinį kelią kurioje nors iš jų nurodytų vietų per trečiųjų asmenų (S. ir J. G. ir R. ir Ž. J.) žemės sklypų dalis.

38III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3915.

40Apeliantas (ieškovas) V. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys būtų patenkintas visiškai.

4116.

42Apeliantas nurodo, kad teismas iš esmės sutiko su patikslinto ieškinio reikalavimais ir nurodė, jog Ieškovas objektyviai neturi galimybės patekti į savo sklypą, tačiau ieškinį atmetė visiškai nepagrįstais ir neteisėtais argumentais, kurie iš esmės pažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

4317.

44Apeliantas patikslinto ieškinio reikalavimas buvo pareikštas ne dėl kelio servituto einančio per trečiųjų asmenų S. ir J. G. ir R. ir Ž. J. žemės sklypus, o dėl kelio servituto einančio per Atsakovų žemės sklypo dalį Nr. ( - ). Taigi, Ieškovui įrodinėjimo pareiga kilo dėl kelio servituto nustatymo einančio per Atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies, dėl kurio ir kreipėsi Ieškovas. Apeliantas pateikė schemas, detalius užimamo ploto paskaičiavimus, kelio skersinius pjūvius, eksperto išvadą, matavimus ir t.t. Iš esmės Ieškovas įrodė visas aplinkybes, kurios buvo nurodytos 2017 m. sausio 3 d. apeliacinės instancijos teismo nutartyje ir pagrindė būtinumą kelio servituto nustatymui, ką iš esmės ir konstatavo Vilniaus rajono apylinkės teismas. Ieškovas V. L., atsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo nutartį ir įrodinėjo, jog Atsakovu pasiūlytas variantas per trečiųjų asmenų S. ir J. G. ir R. ir Ž. J. sklypus yra visiškai nelogiškas. Apeliantas nurodė, jog įrenginėti visiškai naują kelią yra neracionalu ir neekonomišką, kadangi jis dvigubai ilgesnis (kaip nustatyta Ieškovo brėžiniuose), o be to pažeidžia daugiau asmenų interesų. Taipogi, kelias per trečiųjų asmenų sklypus realybėje neegzistuoja, priešingai nei patikslintame ieškinyje prašomas nustatyti kelio servitutas per Atsakovų sklypą. Būtent dėl šios priežasties, siekiant byloje nustatyti ir pateikti objektyvius įrodymus, Ieškovas atliko galimo (neegzistuojančio) kelio einančio per trečiųjų asmenų sklypus ilgio paskaičiavimus, kurie dvigubai viršijo prašomo nustatyti servitutinio kelio ilgį. Pažymime, jog Ieškovas pateikė kelio ilgio apskaičiavimus per trečiųjų asmenų sklypus, kai tuo tarpu patys Atsakovai siūlydami kelio variantą (per trečiųjų asmenų sklypus), apskritai nepateikė jokių skaičiavimų, schemų ir t.t.

4518.

46Teismui manant, jog vis tik dvigubai ilgesnis realybėje neegzistuojantis ir šešių asmenų nuosavybės teises suvaržantis kelias galėtų būti racionalesnis sprendimas šioje civilinėje byloje, manytina, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas privalėjo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir įpareigoti Ieškovą/Atsakovą pateikti detalius, kelio per trečiųjų asmenų sklypus, paskaičiavimus, t.y. pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus, o ne atmesti pareikštą patikslintą ieškinį, kuris teismuose jau nagrinėjamas trejus metus. CPK 179 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. CPK 256 straipsnyje nurodoma, jog teismui iki sprendimo priėmimo pripažinus, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Būtent vien dėl šių nurodomų apeliacinio skundo argumentų, byla tūrėtų būti grąžinta pirmos apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dar daugiau, kaip minima ir aukščiau, Atsakovams neįrodinėjant servitutinio kelio per trečiųjų asmenų sklypus įrengimo kaštų, teismas turėjo patenkinti Ieškovo V. L. ieškinį, kadangi Atsakovai nors ir teigė, tačiau neįrodė faktinių aplinkybių, tad tokie Atsakovų argumentai, turėjo būti laikomi įrodymais nepagrįstais Atsakovų samprotavimais.

4719.

48Trečiasis asmuo V. L. pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo patenkinti apeliacinį skundą ir sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

4920.

50Atsakovai J. Č. ir R. S. pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nesutiko su apelianto skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai išemsė palaikė poziciją išdėstytą atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį bei sutiko su teismo motyvais.

5121.

52Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime prašė apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Tačiau nurodė, kad su priimtu teismo sprendimu sutinka.

5322.

54Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija pateiktame atsiliepime prašė apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Trečiojo asmens vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai nustatė bei įvertino visas teisiškai reikšmingas bylos faktines aplinkybes, vadovaudamasis aktualiais bylai teismų praktikos išaiškinimais priėmė pagrįstą sprendimą.

5523.

56Tretieji asmenys J. G. ir S. G. pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat jie nurodė, kad Apeliantas visapusiškai gali patekti į savo žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )) per savo kitą sklypą (kadastrinis Nr. ( - )), ką sėkmingai ir daro, t. y. Apeliantas per sklypą Nr. 648 patenka į sklypą Nr. 159, tiek su traktoriumi, tiek pėsčiomis ir/ar kita technika. Žemės sklypas Nr. 159 yra žemės ūkio paskirties, todėl patekti į sklypą su žemės ūkio technika per sklypą Nr. 648 šiai dienai nėra jokių kliūčių (taigi daiktu galima naudotis pagal paskirtį), tačiau net ir šitą sklypą (Nr. 648) visais būdais (gąsdinant) Apeliantas V. L. 2017-12-13 bando tretiesiems asmenims parduoti už 22 000 Eur (22,52 a), t. y. 10 kartų brangiau už rinkos kainą (Komercinis pasiūlymas („Pretenzija“) - pridedamas) (Registrų centro išrašas - pridedamas). Pavykus parduoti šį sklypą (Nr. 648) Apeliantas vėliau neabejotinai teigtų, kad nebeturi privažiavimo prie savo sklypo, todėl reikalinga nustatyti servitutus per kitų žmonių sklypus, kuriuose tariamai kažkada buvo keliukai. Ši hipotezė patvirtinama byloje esančiais faktais, o būtent: Apeliantas V. L. civilinėje byloje Nr. e2-l 187-494/2015 sudarydamas taiką, savo noru ir valia atsisakė privažiavimo per tretiesiems asmenims priklausančią sklypo dalį, neabejotinai žinodamas, kad į sklypą gali patekti per sklypą Nr. 648. Taigi susidaro kolizija, kad Apeliantas faktiškai turimų privažiavimų prie savo sklypo atsisako savo noru ir iniciatyva dėl turtinės naudos, o vėliau siekia papildomos turtinės naudos kitų asmenų sąskaita. Tokie Apelianto veiksmai, siekiant nustatyti servitutą, visiškai nesuderinami ir prieštaringi Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamai praktikai, kurioje nuosekliai yra nurodyta, kad „servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų.

57IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5824.

59Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

6025.

61Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl kelio servituto nustatymo.

6226.

63Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Dėl to siekiant apsaugoti nuosavybės teisę, kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (objektyviai būtinas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. P. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2014). Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. V. Z., bylos 3K-3-118/2012).

6427.

65Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. Teismų praktikoje akcentuojama, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose: 2005 04 04, bylos Nr. 3K-3-246/2005; 2007 06 11, byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2009 04 03, byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2010 06 22, byloje Nr. 3K-3-283/2010 ir kt.).

6628.

67Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė objektyvios būtinybės nustatyti ieškovo prašomą servitutą per atsakovų žemės sklypą.

6829.

69Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog apeliantas (ieškovas), parengdamas ir pateikdamas įvairius planus, schemas, nepateikė konkrečių įrodymų apie siūlomo servitutinio kelio (privažiavimo) planų (schemų) atitiktį reglamentuojamiems teisės aktams. Byloje esanti medžiaga nepatvirtina, kad minėtas kelias yra, kad siūlomas privažiavimo kelias būtų pažymėtas kaip lauko ar miško kelias ir pan. Iš 2014-02-14 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo Įsakymo Nr, 48VĮ-(14.482.2.)-599, kuriuo pakeistas žemės sklypų, suformuotų ( - )kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2012-10-11 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo Įsakymu Nr, 48VĮ-(14.482.2.)-3579, plotai, servitutai, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, pateikto patikslinto plano schemos matyti, kad nei apelianto (ieškovo), nei atsakovų siūlomi privažiavimai (kaip projektuojami) nėra pažymėti; be to minėtose vietovėse yra miškai.

7030.

71Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, sudarančias ieškinio pagrindą ir ne pagal įrodymų vertinimo taisykles vertino įrodymus. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Pastebėtina, jog apeliacinės instancijos teismas 2017 m. sausio 3 d. nutartyje, atkreipė dėmesį dėl servitutinių kelių projektavimo (22 punktas). Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantui siūlant servitutinio kelio (privažiavimo) planą per atsakovų žemės sklypą bei atsakovams nesutinkant su ieškiniu ir nurodant kitus galimus variantus, byloje nepateikta jokių duomenų apie siūlomų servitutinių kelių (tiek per atsakovų, tiek per trečiųjų asmenų S. ir J. G. ir R. ir Ž. J. žemės sklypus) tikslias vietas, pločius, galimybę siūlomose vietose įrengti kelius, jų nustatymo leistinumą (neleistinumą); pateikti tik galimų servitutinių kelių ilgių paskaičiavimai. Kolegijos nuomone, pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bylos medžiaga teikia pagrindą daryti išvadą, kad nors per atsakovų žemės sklypą ginčo šalių buvo privažiavimu naudojamasi gana ilgai, tačiau minėtas kelias nėra pažymėtas jokiuose dokumentuose, registruose. Nustatant servitutą, būtina orientuotis į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus; servituto planas (schema) turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų peržengtos šio žemės sklypo išorinės ribos.

7231.

73Pažymėtina, kad atsakovų R. S. ir J. Č., taip pat ir trečiųjų asmenų S. ir J. G., R. ir Ž. J. ir V. L. žemės sklypams taikytinas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų režimas. Pažymėtina, kad Specialiosios žemės naudojimo sąlygos - tai įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir jame vykdomos konkrečios veiklos, žemės sklype esančių statinių, aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos poreikių (Žemės įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Taigi pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nuostatas bet kokiems statybos, žemės kasybos ir rekreacijos infrastruktūros įrengimo darbams reikalingas nustatytąja tvarka parengtas projektas, kuris, be kitų institucijų, turi būti suderintas su Aplinkos ministerija ir kt. institucijomis, bei įgaliotos statybos priežiūros tarnybos išduotas leidimas. Be minėtuose žemės sklypuose taikytino Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų režimo, atsižvelgtina taip pat ir į Kelių įstatymo reikalavimus dėl kelių projektavimo, jiems keliamas sąlygas/apribojimus.

7432.

75Nagrinėjamu ginčo atveju pateikti privažiavimų projektai (siūlymai) su jokia institucija nederinti. Akcentuotina, kad sprendžiant dėl galimybės nustatyti ieškovo prašomą kelio servitutą, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad ieškovui V. L. 2013-03-04 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius išdavė Planavimo sąlygas rajono lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentams rengti, nurodant sekančius terminus: sąlygų parengimo data – 2013-03-14, sąlygos galioja – 2016-03-14 (civilinė byla Nr. e2-1187-494/2015). Byloje duomenų, kad minėtu laikotarpiu būtų parengtas ir suderintas su institucijomis servitutinio kelio planas, nėra.

7633.

77Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apelianto apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

7834.

79Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

8035.

81Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Trečiasis asmuo J. G. pateikė teismui duomenis apie patirtas 1200 eurų bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Dėl šio, iš apelianto V. L. trečiajam asmeniui J. G. priteistinos 1200 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

8236.

83Atsakovė R. S. pateikė teismui duomenis apie patirtas 800 eurų bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Dėl šio, iš apelianto V. L. atsakovei R. S. priteistinos 800 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

84Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Nutarė

85apelianto (ieškovo) V. L. apeliacinį skundą atmesti.

86Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

87Priteisti iš apelianto V. L. a.k. ( - ) trečiajam asmeniui J. G. a.k. ( - ) 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

88Priteisti iš apelianto V. L. a.k. ( - ) trečiajam asmeniui R. S. a.k. ( - ) 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. dalyvaujant sekretorei Martai Ribinkienei ir vertėjai O. J.,... 3. apeliantui (ieškovui) V. L. ir jo atstovui advokatui D. D.... 4. atsakovui J. Č. ir jo atstovui advokatui D. K.,... 5. trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atstovei G. R. ir... 6. viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo)... 7. Teismas... 8. I. Ginčo esmė... 9. 1.... 10. Ieškovas prašė nustatyti atsakovų J. Č. ir R. S. žemės sklype... 11. 2.... 12. Ieškovas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre nuo 1999-07-07 buvo... 13. 3.... 14. NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012-10-11 įsakymu Nr.... 15. 4.... 16. Trečiasis asmuo V. L. pateiktame atsiliepime prašė ieškovo ieškinį... 17. 5.... 18. Atsakovai J. Č. ir R. S. pateiktame atsiliepime nesutiko su ieškovo... 19. 6.... 20. Atsakovai taip pat paaiškino, kad ginčo sklypas 159 kažkada buvo vieno... 21. 7.... 22. Tretieji asmenys S. G., J. G. pateiktame atsiliepimu kategoriškai nesutiko su... 23. 8.... 24. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateiktame... 25. 9.... 26. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 27. 10.... 28. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija pateiktu atsiliepimu... 29. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 30. 11.... 31. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį... 32. 12.... 33. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas, parengdamas ir pateikdamas... 34. 13.... 35. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu ginčo atveju pateikti... 36. 14.... 37. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad trečiųjų asmenų... 38. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 39. 15.... 40. Apeliantas (ieškovas) V. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 41. 16.... 42. Apeliantas nurodo, kad teismas iš esmės sutiko su patikslinto ieškinio... 43. 17.... 44. Apeliantas patikslinto ieškinio reikalavimas buvo pareikštas ne dėl kelio... 45. 18.... 46. Teismui manant, jog vis tik dvigubai ilgesnis realybėje neegzistuojantis ir... 47. 19.... 48. Trečiasis asmuo V. L. pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 49. 20.... 50. Atsakovai J. Č. ir R. S. pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą... 51. 21.... 52. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateiktame... 53. 22.... 54. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija pateiktame... 55. 23.... 56. Tretieji asmenys J. G. ir S. G. pateikė atsiliepimą į pareikštą... 57. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 58. 24.... 59. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 60. 25.... 61. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl kelio servituto nustatymo.... 62. 26.... 63. Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės... 64. 27.... 65. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad asmuo gali kreiptis... 66. 28.... 67. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos... 68. 29.... 69. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog apeliantas... 70. 30.... 71. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas... 72. 31.... 73. Pažymėtina, kad atsakovų R. S. ir J. Č., taip pat ir trečiųjų asmenų S.... 74. 32.... 75. Nagrinėjamu ginčo atveju pateikti privažiavimų projektai (siūlymai) su... 76. 33.... 77. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 78. 34.... 79. Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir... 80. 35.... 81. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas... 82. 36.... 83. Atsakovė R. S. pateikė teismui duomenis apie patirtas 800 eurų bylinėjimosi... 84. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 85. apelianto (ieškovo) V. L. apeliacinį skundą atmesti.... 86. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti... 87. Priteisti iš apelianto V. L. a.k. ( - ) trečiajam asmeniui J. G. a.k. ( - )... 88. Priteisti iš apelianto V. L. a.k. ( - ) trečiajam asmeniui R. S. a.k. ( - )...