Byla 1A-334-360/2015
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-12 nuosprendžio, kuriuo L. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 d., ir jam paskirta 100 MGL (3800 EUR) bauda

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus,

2sekretoriaujant Sabinai Vigelytei,

3dalyvaujant prokurorui Ruslanui Ušinskui,

4nuteistajam L. M.,

5gynėjui advokatui Henrikui Mackevičiui,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. M. ir jo gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-12 nuosprendžio, kuriuo L. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 d., ir jam paskirta 100 MGL (3800 EUR) bauda.

7Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. K. ir V. K., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai negauti.

8Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

9A. K. ir L. M. pagamino netikrą dokumentą ir A. K. jį panaudojo: 2011–2012 metais Klaipėdos mieste, tikslus laikas ir vieta nenustatyti, veikdami bendrininkų grupe, L. M. pagamino, atspausdino ir pasirašė netikrus dokumentus:

102009-03-01 ir 2010-02-01 paskolos sutartis, pagal kurias bendrovė ( - ), esanti ( - ), atstovaujama L. M., neva A. K. skolina 450 000 eurų, nors ( - ) pinigų A. K. niekada neskolino. A. K., vykdydamas bendrą susitarimą, pasirašė netikrus dokumentus – 2009-03-01 ir 2010-02-01 paskolos sutartis. Po to A. K. šias paskolos sutartis panaudojo, pateikdamas jas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybai.

11Apeliaciniu skundu nuteistasis ir jo gynėjas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015- 06-12 nuosprendį L. M. ir baudžiamąją bylą dėl L. M. nutraukti, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui; nutarus nenutraukti baudžiamojo proceso dėl senaties termino suėjimo, prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo

122015-06-12 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – išteisinti L. M. pagal jam pareikštą kaltinimą, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

13Apeliaciniame skunde teigiama, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje neanalizavo klausimų, susijusių su L. M. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminu. Manytina, jog tai gali būti paaiškinta aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo esą 2009-03-01 ir 2010-02-01 paskolos sutartys parengtos ne jose nurodytu laiku, o ne anksčiau kaip 2011-10-11 ir ne vėliau kaip 2012-01-04. Kaip buvo nurodyta L. M. gynybos baigiamojoje kalboje, neradus patikimų įrodymų, jog šioje byloje tiriamos sutartys realiai sukurtos vėliau nei 2009-03-01 ir 2010-02-01, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai turėtų būti skaičiuojami nuo tiriamose sutartyse nurodomų datų. Nėra pagrindo laikyti L. M. veiką tęstine, todėl baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, jei L. M. nusikalstamą veiką apskritai atliko, prasidėjo nuo veikos padarymo. Taigi net jei pripažintų, kad L. M. iš tiesų klastojo paskolos sutartis, senaties terminas dėl nurodytų veikų sueina 2015-02-01, o tai reiškia, jog pagal BK 95 str. 1 d. apkaltinamasis nuosprendis L. M. nebegalėjo būti priimtas ir turėjo būti nutrauktas pagal LR BPK 3 str. 1 d. 2 p. Pasisakydamas dėl galimo paskolos sutarčių pagaminimo laiko, pirmosios instancijos teismas tarp šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų mini A. K. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, ikiteisminio tyrimo metu atliktų kratų, dokumentų pateikimo protokolų, apžiūrų ir kompiuterinių failų tyrimo duomenis. Tačiau iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad minėta išvada iš esmės daroma remiantis tik kito nuteistojo A. K. parodymais. Yra rimtų pagrindų abejoti A. K. duodamais parodymais, o kiti teismo minimi duomenys nepagrindžia teismo padarytos išvados apie paskolos sutarčių surašymą ne anksčiau kaip

142011-10-11 ir ne vėliau kaip 2012-01-04.

15Taip pat apeliantai teigia, kad kito nuteistojo A. K. parodymų, jog paskolos sutartys buvo parengtos ir pasirašytos tik po pareigūnų atliktų kratų, negalima laikyti patikimais. Pažymėtina, kad pradiniame ikiteisminio tyrimo etape dėl 2009-03-01 ir 2010-02-01 paskolos sutarčių su „( - )“ LLP klastojimo A. K. neprisipažino ir paaiškino, kad šiose sutartyse nurodytas pinigų sumas jis iš tiesų skolinosi ir tik vėliau, bylos nagrinėjimo teisme metu, ėmė tvirtinti, jog minėtos sutartys buvo sukurtos tik siekiant pagrįsti piniginių lėšų turėjimą ir buvo sukurtos ne 2009 ir 2010, o 2011 metais. A. K. šioje byloje buvo pareikšti kaltinimai pagal LR BK 300 str. 1 d., 1891 str. 1 d., 220 str. 1 d., 222 str. 1 d., taigi tikėtina, kad mėgindamas sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, A. K. yra linkęs duoti paaiškinimus, atitinkančius valstybinio kaltinimo poziciją, nes siekė būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 40 str. 2 d. nustatyta tvarka, todėl jam buvo būtina prisipažinti pagal visus jam pareikštus kaltinimus.

16Apeliaciniame skunde teigiama, kad nei kompiuterio apžiūros duomenys, nei liudytojo D. A. paaiškinimai nepagrindžia teismo pozicijos apie tiriamų paskolos sutarčių sukūrimą ne anksčiau kaip 2011-10-11 ir ne vėliau kaip 2012-01-04. Abejonės dėl L. M. kaltės nebuvo išsklaidytos, todėl nebuvo išsiaiškinta, ar minėtų dokumentų išsaugojimo duomenys negalėjo atsirasti pakeitus failo pavadinimą arba perkėlus į kitą kompiuterį.

17Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad valstybinis kaltinimas turėjo įrodyti, kad 2009-03-01 ir 2010-02-01 paskolos sutartyse užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. kad L. M. sukūrė netikrą dokumentą. L. M., parengdamas 2009-03-01 ir 2010-02-01 paskolos sutartis, suteikė teisines paslaugas savo klientui „( - )“ LLP, pats L. M. nėra šiose sutartyse nurodytos paskolos davėjas. A. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog negali pasakyti, ar L. M. žinojo, kad pagal nurodytas paskolos sutartis pinigai nebus skolinami, tokiu būdu neįmanoma ir nustatyti, ar L. M. žinojo, kaip A. K. panaudos šias sutartis. Pasak A. K., jei pinigai pagal 2009-03-01 bei 2010-02-01 sutartis ir nebuvo skolinami, L. M. apie tai nežinojo. Tai tik patvirtina L. M. parodymus, jog jis nurodytų sutarčių sudaryme atliko tik teisines paslaugas teikiančio asmens vaidmenį, o jokių patikimų įrodymų, kad L. M. kūrė paskolos sutartis, žinodamas apie šių sandorių fiktyvumą, baudžiamojoje byloje nėra. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą tampa visiškai akivaizdu, kad L. M. veiksmuose nurodyto nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės elemento – tiesioginės tyčios – nėra. Nors L. M. ir veikė kaip paskolos davėjo atstovas, jis neturėjo pagrindo abejoti kliento „( - )“ LLP ir A. K. nurodytais faktais apie piniginių lėšų skolinimą ir pinigų perdavimą A. K., juo labiau, kad L. M. nebuvo pavesta perduoti A. K. pinigines lėšas (tai, kaip minėta, patvirtino net ir pats A. K.). Taigi, jei L. M. parengtose paskolos sutartyse ir būtų įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, atsakomybė už šių duomenų teisingumą tenka sandorio šalims, o ne L. M..

18Apeliantai nurodo, kad iš L. M. darbo vietos ir iš jo darbo kompiuterio paimtais duomenimis negalima vadovautis kaip įrodymais. Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo šiuos L. M. gynybos iškeltus argumentus ir motyvus, neatsižvelgė į dalies įrodymų surinkimo veiksmų neatitiktį įstatymo reikalavimams, todėl skundžiamą nuosprendį iš dalies pagrindė neteisėtais būdais surinktais duomenimis, kuriuos imperatyviai draudžiama laikyti įrodymais. Bylą nagrinėjusiam teismui buvo pateiktas ir prie bylos medžiagos pridėtas Lietuvos advokatūros 2013-07-15 raštas Nr. 500, kuriame pasisakoma, kad pagal LR Advokatūros įstatymo 46 str. 5 d. draudžiama viešai ar slapta susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir naudoti ją kaip įrodymą. Advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis, taip pat kliento pavedimu advokato surinkti duomenys. Kaip nurodė Lietuvos advokatūra, analogiškos nuostatos taikytinos ir advokato padėjėjo turimai informacijai, be to, ši informacija išlaiko profesinės paslapties statusą neterminuotai. Nors Lietuvos advokatūra minėtame rašte nurodė, kad laikinai išbraukus asmenį iš advokatų padėjėjų sąrašo, Lietuvos Advokatūros atstovai neprivalo būti kviečiami dalyvauti laikinai išbraukto iš advokatų padėjėjų sąrašo advokato padėjėjo darbo vietoje, tačiau taip pat pažymėjo, jog prieš atliekant šiuos veiksmus, teisėsaugos institucijos pareigūnai turėtų įsitikinti, kad procesinių veiksmų atlikimo vietoje nėra buvusio advokato padėjėjo veiklos dokumentų, kuriuose galėtų būti profesinę paslaptį sudarančios informacijos. Jei yra abejonių, kad tokios informacijos procesinių veiksmų atlikimo vietoje esama, Lietuvos advokatūros vertinimu, į šiuos procesinius veiksmus pagal LR advokatūros įstatymo 46 str. 4 d. turėtų būti kviečiamas Advokatūros atstovas. Nagrinėjamu atveju tiek krata L. M. darbo vietoje, tiek jo darbe naudoto kompiuterio poėmis ir apžiūra buvo atlikta neįsitikinus dėl to, ar L. M. neturi profesinę paslaptį sudarančios informacijos. Kadangi nesilaikyta LR advokatūros įstatymo reikalavimų, minėtų procesinių veiksmų metu gauti duomenys neatitinka LR BK 20 str. 4 d., numatančios, kad „įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys“.

19Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad valstybinio kaltinimo iniciatyva kaip liudytojas buvo apklaustas V. G., kurio pagrindinis parodymų motyvas – įmonė „( - ) LLP“ neturėjo galimybių skolinti pinigus. Negana to, šis liudytojas savo iniciatyva pateikė teismui papildomus įrodymus, kurie, pasak jo, patvirtino jo nurodytas aplinkybes. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, V. G. pateiktais duomenimis ir parodymais buvo grindžiama teismo išvada, jog „( - ) LLP“ neturėjo galimybių skolinti pinigines lėšas. Be to, liudytojo V. G. apie L. M. duodami parodymai yra visiškai nepatikimi, kadangi V. G. dėl konfliktiškų santykių su kaltinamuoju turi pagrindą L. M. apkalbėti. Konfliktiškus santykius tarp V. G. ir L. M. patvirtina jau vien tai, kad V. G. ne kartą kreipėsi į Lietuvos advokatų Tarybą, reikalaudamas iškelti L. M. drausmės bylą. 2015-04-29 teisiamojo posėdžio metu V. G. išsakyti teiginiai tik dar kartą patvirtina, jog šis liudytojas, kalbėdamas apie L. M., yra neobjektyvus, negana to, turi suinteresuotumą šios bylos baigtimi, kadangi, kaip jis pats nurodė, atsižvelgiant į šios baudžiamosios bylos išnagrinėjimo rezultatą, ketina kreiptis į teisėsaugos institucijas su skundais. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas vardija paskutiniojoje „( - ) LLP“ finansinėje ataskaitoje nurodomas piniginių lėšų sumas, kurios yra sąlyginai nedidelės. Manytina, kad iš to pirmosios instancijos teismas ir padarė išvadą apie skolinimo galimybių nebuvimą, tačiau teismas visiškai neįvertino ypač reikšmingos aplinkybės, kad „( - ) LLP“ veikė kaip patikėtinė, kitaip tariant, valdė kitam asmeniui ar asmenims priklausanti turtą, o tai reiškia, kad „( - ) LLP“ finansinės ataskaitos apie šiai įmonei priklausančias pinigines lėšas ar turtą nebūtinai atspindi įmonės veiklos mastą ir tai, kokias piniginių lėšų sumas ši įmonė galėjo skolinti.

20Apeliaciniame skunde teigiama, kad nei valstybinis kaltintojas, nei teismas iki galo neatskleidė A. K. pateikto pakvitavimo reikšmės, todėl paliko byloje daug neišspręstų klausimų. Apeliantai mano, jog būtų visiškai logiška, kad jei, prokuratūros manymu, yra suklastotos paskolos sutartys, atitinkamai yra suklastotas ir šių sutarčių įvykdymą patvirtinantis pakvitavimas, taigi ir jį sukūrusiam ir panaudojusiam asmeniui turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, tačiau šiuo atveju, kaip minėta, kaltinimai niekam nepareikšti. Be to, A. K. turint nežinomo asmens pasirašytą pakvitavimą apie paskolos grąžinimą, praranda prasmę kalbėti apie paskolos grąžinimo užtikrinimą pagal neginčijamą pakvitavimą – paskola grąžinta, o tai gali būti padaryta tik tuo atveju, jei paskola buvo realiai suteikta. Pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių neišsiaiškino ir nepadarė dėl jų jokių motyvuotų ir pagrįstų išvadų, todėl bylos nagrinėjimo, kiek jis susijęs su L. M. pareikštais kaltinimais, negalima laikyti visapusišku ir objektyviu.

21Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis L. M. ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

22Apeliacinis skundas atmestinas.

23Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 str. 3 d., pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

24Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų, jame padarytos išvados pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Įrodymų vertinimo taisykles nustatančios baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir sprendimų argumentavimu.

25Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi minėtų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, savo išvadas, išdėstytas nuosprendyje, pagrindė išsamia įrodymų visumos analize. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančių įrodymų, turinčių esminę reikšmę išsiaiškinant faktines bylos aplinkybes, visumą. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad jame yra išdėstyti bei analizuoti nuteistojo L. M. parodymai, liudytojų M. U., V. G. (V. G.), D. A. bei nuteistojo A. K. parodymai, dokumentai – atstovavimo sutartis, paskolos sutartys 2009-03-01 ir 2010-02-01 datomis, kratos metu paimtas ir apžiūrėtas kompiuteris. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir pagrįstai pripažino L. M. kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., padarymo.

26BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas – dokumentas – tai kiekvienas bet kokia forma sudarytas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-263/2010, 2K-401/2011, 2K-113/2012, 2K-139/2012). Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Dokumento turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361/2012). Kvalifikuojant dokumento suklastojimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, jog suklastoja dokumentą, kuris gali sukelti teisines pasekmes, ir nori taip veikti. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba aiškiai netikrą arba aiškiai suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šioje BK 300 straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali (neapima padarinių atsiradimo), o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Taigi ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jeigu dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011) (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-113/2012).

27Iš baudžiamosios bylos matyti, kad L. M. nuteistas už tai, kad jis pagamino netikrą dokumentą ir A. K. jį panaudojo: 2011–2012 metais Klaipėdos mieste, tikslus laikas ir vieta nenustatyti, veikdami bendrininkų grupe, L. M. pagamino, atspausdino ir pasirašė netikrus dokumentus: 2009-03-01 ir 2010-02-01 paskolos sutartis, pagal kurias bendrovė ( - ), esanti ( - ), atstovaujama L. M., neva A. K. skolina 450 000 eurų, nors ( - ) pinigų A. K. niekada neskolino. A. K., vykdydamas bendrą susitarimą, pasirašė netikrus dokumentus – 2009-03-01 ir 2010-02-01 paskolos sutartis. Po to A. K. šias paskolos sutartis panaudojo, pateikdamas jas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybai.

28Siekdamas išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą pagal apeliantų apeliacinį skundą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, apygardos teismas atliko įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis), dar kartą apklausė liudytoją D. A. ir vertindamas bylos įrodymų visumą, daro išvadas, kad L. M. kaltė, padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pagrįsta įrodymais, o ne prielaidomis, kaip teigiama apeliaciniame skunde.

29L. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad kaltinamame akte aprašytu laiku jis buvo advokato padėjėjas, todėl informacija, susijusi su jo klientais, sudaro profesinę paslaptį. 2009 m. pradžioje advokatas M. U. kreipėsi į L. M. su prašymu padėti jo kliento draugui, ieškančiam pasiskolinti pinigų. L. M. pažadėjo pasidomėti. Suradęs galimybę paskolinti A. K. pinigų, L. M. buvo kliento įpareigotas sudaryti paskolos sutartį. A. K. atvyko į L. M. kontorą ir pasirašė jo parengtą sutartį, patvirtindamas, kad pinigus gavo. Po to L. M. pasirašė šią sutartį už savo klientą, nes buvo jo įgaliotas tai padaryti. Po metų istorija pasikartojo. A. K. atvyko su prašymu paskolinti dar pinigų. Tokiomis pačiomis aplinkybėmis buvo paruošta ir antra paskolos sutartis. 2010 metų vasarį A. K. pasirašė sutartyje, kad pinigus yra gavęs. L. M. taip pat pasirašė paskolos sutartį. Ar A. K. panaudojo paskolos sutartis, L. M. nežino, tuo nesidomėjo. Dar po metų, 2011 m. pradžioje, kitoje L. M. kontoroje A. K. paprašė tų sutarčių kopijų. L. M. atspausdino dokumentų kopijas ir jas patvirtino. Ar paskolos davėjas perdavė A. K. pinigus, L. M. nežino, pinigų perdavime jis nedalyvavo. A. K. savo parašu sutartyje patvirtino, kad pinigus gavo. L. M. nežino, ar A. K. pinigus paskolos davėjui grąžino. L. M. bendravimo su „( - )“ steigėjais aplinkybės yra profesinė paslaptis. L. M. tvirtina, kad paskolos sutartys buvo sudarytos ir pasirašytos tuo pačiu laiku, kuris yra nurodytas sutartyse. L. M. negali komentuoti byloje esančių firmos „( - )“ finansinių ataskaitų.

30Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde pateiktais argumentais bei išanalizavusi visus teisme ištirtus duomenis, mano, kad L. M. teisme pateiktuose parodymuose nurodytos aplinkybės, jog jo ir A. K. pasirašytos 2009-03-01 ir 2010-02-01 paskolos sutartys, pagal kurias bendrovė ( - ), esanti ( - ), atstovaujama L. M., A. K. skolina 450 000 eurų, yra nesuklastotos ir atspindi tikruosius A. K. ir jo, kaip įmonės „( - )“ atstovo, ketinimus, dėl to jos ir buvo surašytos, yra L. M. siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

31Kolegija nesutinka su nuteistojo L. M. ir jo gynėjo teiginiu, kad A. K. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, yra nepatikimi.

32Nuteistasis A. K. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2011 m. pavasarį jis iš Klaipėdos apskrities VMI gavo pranešimą, kad yra atliekamas jo pajamų ir išlaidų patikrinimas, ir reikalavimą pateikti pajamas ir išlaidas atspindinčią deklaraciją ir pateisinančius dokumentus. Mokesčių inspekcijos specialistė jam nurodė, kad dokumentų reikia pagrįsti apie 2 milijonų Lt pajamas. Dokumentų, pagrindžiančių, jog jis gavo pakankamai pajamų, kad galėtų patirti 2 milijonų litų dydžio išlaidas, jis neturėjo. Paprašė mamos V. K. paklausti savo pažįstamų, ar šie sutiktų pasirašyti netikras paskolų sutartis. V. K. sutiko jam padėti ir netrukus pristatė 2008-12-29 paskolos sutartį, pagal kurią B. J. jam neva paskolino 100000 Lt, ir 2008-12-28 paskolos sutartį, pagal kurią Z. R. jam neva paskolino 45 000 Lt. Minėtos paskolos sutartys buvo suklastotos, nes Z. R. ir B. J. jam pinigų niekada neskolino. A. K. sutartis pasirašė, patvirtindamas, kad paskolas gavo, ir jas pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistams. Tuo pačiu tikslu A. K. surašė 2008-03-25 ir 2008-02-24 paprastuosius vekselius, kuriose nurodė neteisingus duomenis apie tai, jog I. V. ir N. V. perdavė jam vekseliuose nurodytas pinigų sumas. Šie asmenys jam taip pat pinigų niekada neskolino. Suklastotus dokumentus pateikė Klaipėdos apskrities VMI specialistams. Su advokatu M. U. jis susipažino po to, kai FNTT pareigūnai jo namuose atliko kratą. M. U. supažindino jį su L. M.. M. U. kontoroje, esančioje prekybos ir verslo centre „Neapolis“, dalyvaujant M. U., buvo surašytos paskolos sutartys, patvirtinančios, kad ofšorinė kompanija „( - ) LLP“, atstovaujama L. M., paskolino A. K. 450 000 Eur. Už šią paslaugą A. K. L. M. sumokėjo apie 5000 Lt, o pažįstamam žmogui paliko dar 7000 Lt užstatą. Tas žmogus turėjo 7000 Lt atiduoti L. M., jeigu FNTT „užskaitys“ jo surašytas sutartis, kaip A. K. pajamas patvirtinančius dokumentus. A. K. sutarčių surašymo metu suabejojo, ar ofšorinė kompanija gali skolinti 1500000 Lt, ir ar L. M. surašytas paskolos sutartis pripažins FNTT. L. M. jį patikino, kad ofšorinė įmonė turi stambių sandorių, o jis pats yra teisininkas, todėl viskas bus gerai. Tą pačią dieną jie surašė ir pakvitavimą, kad A. K. pinigus ofšorinei įmonei grąžino. Šį pakvitavimą L. M. patvirtino antspaudu. Taip padarė dėl to, kad vėliau L. M. su fiktyviomis sutartimis nesikreiptų į teismą, reikalaudamas grąžinti pinigus, kurių neskolino. Paskolos sutartys buvo surašytos vėliau nei jose nurodyta sutarčių sudarymo data.

33Skirtingai nei nurodo apeliantai, kolegija mano, kad būtent A. K. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, laikytini patikimais, nes jie turi pakankamą tarpusavio ryšį su kitais byloje esančiais įrodymais, ir jie visi susieti į vientisą loginę grandinę, objektyviai atspindinčią įvykio eigą ir vertintini kaip įrodymų visuma.

34Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2011-05-20 raštu informavo ikiteisminio tyrimo pareigūną, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atlieka A. K. mokestinį tyrimą dėl patirtų išlaidų bei gautų oficialių pajamų įvertinimo. Mokestinio tyrimo metu A. K. buvo duotas mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti paaiškinimus apie laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2010-12-31 turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti dokumentais. 2011 m. gegužės 5 d. A. K. pateikė dokumentus: paskolos sutartį su B. J., pagal kurią B. J. paskolino 100 000 Lt; Z. R. paskolino 45 000 Lt; ir paprastuosius neprotestuotinus vekselius, pagal kuriuos N. V. paskolino 200 000 Lt; I. V. paskolino 300 000 Lt. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad visos šios paskolos sutartys buvo suklastotos – nurodant jose neteisingus duomenis, jog sutartys sudarytos 2008 m. ir kad A. K. skolinami pinigai, nors iš tikrųjų šios sutartys buvo surašytos 2011–2012 metais ir jokie pinigai A. K. nebuvo skolinami. Tą patvirtino šioje byloje anksčiau paminėti asmenys, byloje apklausti kaip liudytojai.

35Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2011-10-11 buvo atlikta krata A. K. gyvenamojoje vietoje, Dianos g. 21, Klaipėdoje, ir automobilyje BMW 730, valstybinis Nr. ( - ) siekiant rasti ir paimti A. K. pajamas ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Kratos metu tyrimui reikšmingų dokumentų nebuvo rasta, tačiau 2012-01-05 A. K. savo iniciatyva Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikė jo išlaidas pagrindžiančius dokumentus: 2009-03-01 ir 2010-02-01 paskolos sutarčių tarp A. K. ir kompanijos „( - ) LLP“, atstovaujamos L. M., kopijas. 2012-01-09 reikalaujamų daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad nuteistasis L. M. atsisakė pateikti ikiteisminio tyrimo pareigūnui protokole nurodytų reikalaujamų dokumentų – 2008-02-27 atstovavimo sutarties sudarytos tarp ( - ) ir L. M., 2009-03-01, 2010-02-01 paskolos sutarčių, sudarytų tarp ( - ) ir A. K., originalus. 2012-04-20 dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad nuteistasis L. M. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė reikalaujamus dokumentų – 2008-02-27 atstovavimo sutarties, sudarytos tarp ( - ) ir L. M., 2009-03-01, 2010-02-01 paskolos sutarties, sudarytos tarp ( - ) ir A. K., originalus. Šie dokumentai po apžiūros grąžinti L. M.. 2012-06-19 kratos protokole užfiksuota, kad atliekant kratą L. M. naudojamame automobilyje SUBARU BM/BR (LEGACY), valst. Nr. ( - ) rastas ir paimtas nešiojamasis kompiuteris HP Pavilion dm3, numeris CNC9432V5V, įpakuotas į policijos paketą ir užplombuotas. 2012-06-28 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint nešiojamąjį kompiuterį HP Pavilion dm3, numeris CNC9432V5V, paimtą 2012-06-19 kratos L. M. naudojamame metu, pasinaudojant „Microsoft Windows“ paieškos priemonėmis, įvedus paieškos raktažodį „K.“, buvo rasti 2 failai: „20100201 Paskolos sutartis ( - ) K. [LT] [ENG] final.doc“ ir „20090301 Paskolos sutartis ( - ) K. [LT] [ENG] final.doc“, kurie įrašyti į kompaktinį diską ir atspausdinti kartu atspausdinant failų savybių langų momentines nuotraukas. Failo lango momentinėse nuotraukose užfiksuota, kad failo dokumento, pavadinimu „20100201 Paskolos sutartis ( - ) K. (LT)“, turinys sukurtas (content created) 2012-01-04 15.09 val., paskutinį kartą išsaugotas (date last saved) 2012-01-04 15.35 val.; paskutinį kartą atspausdintas (last printed) 2012-01-04, 14.55; failo dokumento, pavadinimu „20090301 Paskolos sutartis ( - ) K. (LT)“, turinys sukurtas (content created) 2012-01-04 15.40 val., paskutinį kartą išsaugotas (date last saved) 2012-01-04 15.40 val.; paskutinį kartą atspausdintas (last printed) 2012-01-04 14.55.

36Taigi anksčiau pateikti įrodymai visiškai patvirtina nuteistojo A. K. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kad 2009-03-01 ir 2010-02-01 paskolos sutartys, sudarytos tarp ( - ), atstovaujamos L. M., ir A. K., sudarytos ne paskolos sutartyse nurodytu metu, o vėliau, 2011 m. pavasarį, po VMI pranešimo apie atliekamą patikrinimą ir reikalavimą pateikti pajamas ir išlaidas atspindinčią deklaraciją ir pateisinančius dokumentus. Paskolos sutartyse nurodytu laiku net nebuvo siekio sudaryti šias sutartis, o tik VMI pareigūnams pareikalavus pateikti dokumentus, A. K. pradėjo ieškojo žmonių, kas surašytų fiktyvias paskolos sutartis ar pasirašytų vekselius, ir tai patvirtina sutartis sudarę asmenys, išskyrus L. M.. Netikėti paminėtų liudytojų parodymais, nors tie asmenys ir buvo kaltinamieji, kolegija neturi pagrindo, nes juos patvirtina kiti įrodymai, surinkti baudžiamojoje byloje. Taigi remiantis tiek nuteistojo A. K. teisme duotais parodymais, tiek anksčiau paminėtų liudytojų parodymais bei kratos metu paimto kompiuterio duomenimis, kolegijai nelieka pagrindo abejoti, kad 2009-03-01 ir 2010-02-01 paskolos sutartys, sudarytos tarp ( - ), atstovaujamos L. M., ir A. K. galėjo būti sudarytos paskolos sutartyse nurodytu laiku. Taigi, apeliantų argumentas, jog L. M. negalėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nes yra suėjęs patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas ir byla nuteistajam L. M. turi būti nutraukta, yra visiškai nepagrįstas.

37Be to, remiantis tais pačiais anksčiau paminėtais įrodymais galima pagrįstai teigti, kad nuteistasis L. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis yra nuteistas. Be šių įrodymų, kad 2009-03-01 ir 2010-02-01 paskolos sutartys, sudarytos tarp ( - ), atstovaujamos L. M., ir A. K., yra suklastotos, įrodyta baudžiamojoje byloje pateiktais ir kitais įrodymais.

38Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdyba EUROPOL 2012-05-11 raštu Nr. FM/03433/040/LT/12 informavo ikiteisminio tyrimo instituciją, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba 2010 m. yra tikrinusi kompaniją „( - ) LLP“. EUROPOL-as pateikė duomenis apie bendrovę: registruotas bendrovės pavadinimas „( - ) LLP“, registruota Įmonių rūmai, ( - ), būklė: likviduota 2010-10-12. Kompanija įsteigta 2008-02-27 Jungtinėje Karalystėje. Bendrovės tipas: ribotos atsakomybės bendrija. Verslo pobūdis nenurodytas. Paskutinė buhalterinė ataskaita parengta iki 2009-02-28; paskutinės apyvartos data 2009-02-27.

39Apklaustas kaip liudytojas V. G. parodė, kad L. M. pažįsta, buvo susidūręs su jo atstovaujama užsienio valstybės ofšorine kompanija „( - ) LLP". 2009 m. liepos mėnesį ši kompanija pateikė teismui civilinį ieškinį, prašydama iš V. G. įmonės priteisti didelę pinigų sumą. Civilinėje byloje V. G. ir jo atstovė advokatė S. B. kreipėsi į Jungtinės Karalystės „( - )“ biurą, siekdami gauti informaciją apie kompaniją „( - ) LLP“. Kompanija „( - )“ pateikė jiems įmonės „( - ) LLP“ paieškos ataskaitą. Pagal šią ataskaitą UAB „( - ) LLP“ buvo likviduota 2010 m. Jokio turto balanso už 2009 m. įmonė JK institucijoms nėra pateikusi. Liudytojas V. G. žino, kad nutraukiant įmonės veiklą, būtina pateikti balansą. Ofšorinės kompanijos antspaudus turi kaltinamasis L. M.. Liudytojas V. G. teismui pateikė dokumentus, gautus iš JK įmonių registro apie bendrovę „( - ) LLP“. JK įregistruotos įmonės „( - ) LLP“ narių ataskaitą už finansinį laikotarpį nuo 2008 m. vasario 27 d. iki 2009 m. vasario 28 d. Šiame dokumente užfiksuota, kad įmonė einamuoju finansiniu laikotarpiu veikė kaip patikėtinė ir gavo komisinį atlygį (t. 34, b. l.101–103); taip pat JK registruotos įmonės „( - ) LLP“ pelno ir nuostolių ataskaitą už laikotarpį, pasibaigusį 2009 m. vasario 28 d., patvirtinančią, kad bendrovė gavo pajamų – 2786 JK svarus – ir patyrė išlaidų, susijusių su darbu: 1500 DB svarų (iš jų biuro išlaidos – 300 JK svarų, vadovo atlyginimas – 700 DB svarų ir mokesčiai už profesines paslaugas – 500 svarų). Veiklos pelnas – 1286 svarai, visas ataskaitinio laikotarpio pelnas ir nepaskirstytas pelnas – 1286 JK svarai (t. 34, b. l. 101,107); JK įmonės „( - ) LLP“ balansą pagal 2009 m. vasario 28 d. duomenis, patvirtinantį, kad įmonė turėjo grynųjų pinigų banke arba grynaisiais – 3086 JK svarus – ir einamieji įsipareigojimai – 1500 JK svarų (t. 34, b. l. 105).

40Dėl apeliaciniame skunde nuteistojo L. M. ir jo gynėjo atskirų argumentų, jog teismas neatskleidė A. K. pateikto pakvitavimo reikšmės; jog liudytojo V. G. parodymai laikytini nepatikimais; jog liudytojo parodymai nepagrindžia teismo pozicijos apie tiriamų paskolos sutarčių sukūrimą ne anksčiau kaip 2011-10-11 ir ne vėliau kaip 2012-01-04, kolegija pasisakė nagrinėdama anksčiau nurodytų skundo argumentus, kurie yra susieti vienas su kitu, todėl atskirai dėl kiekvieno argumento kolegija nepasisakys, nekartodama anksčiau nurodytų motyvų.

41Dėl kratos metu gautų duomenų naudojimo

42Apeliantai nurodo, kad iš L. M. darbo vietos ir iš jo darbo kompiuterio paimtais duomenimis negalima vadovautis kaip įrodymais, nes jie surinkti neteisėtais būdais, kadangi krata buvo atlikta nedalyvaujant advokato atstovui (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 str. 4 d.) ir kompiuterio apžiūra atlikta neįsitikinus, kad joje nėra profesinę paslaptį sudarančios informacijos (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 str. 5 d.).

43Advokato statusas suteikia jam specialias veiklos garantijas, o jo darbo vieta yra speciali saugos zona, todėl kratai joje atlikti yra keliami papildomi reikalavimai. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 str. 3 d. nuostatas draudžiama apžiūrėti, tikrinti ar paimti advokato veiklos dokumentus ar laikmenas, kuriuose yra jo veiklos duomenų, tikrinti pašto siuntas, klausytis telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir kitokį susižinojimą ar veiksmus, išskyrus atvejus, kai advokatas yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Šis leidimas taikomas tik su pareikštais įtarimais ar kaltinimais susijusiems dokumentams. Be to, šio įstatymo 4 d. numatyta, kad krata ar poėmis advokato, įrašyto į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, darbo vietoje, gyvenamosiose patalpose, transporto priemonėje, asmens krata, dokumentų, pašto siuntos apžiūra, patikrinimas ar poėmis gali būti atliekami tik dalyvaujant Lietuvos advokatūros advokatų tarybos nariui arba jos įgaliotam advokatui. Iš byloje esančių duomenų, o būtent 2012-05-18 Lietuvos advokatūros rašto, matyti, kad L. M. išbrauktas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo. Taigi 2012-06-19 atliekant kratą L. M. automobilyje, L. M. negaliojo Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 str. 4 d. nuostata, kad „krata ar poėmis advokato, įrašyto į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, darbo vietoje, gyvenamosiose patalpose, transporto priemonėje, asmens krata, dokumentų, pašto siuntos apžiūra, patikrinimas ar poėmis gali būti atliekami tik dalyvaujant Lietuvos advokatūros advokatų tarybos nariui arba jos įgaliotam advokatui, nes tuo metu advokato padėjėju jis nebuvo

44(t. 30, b. l. 61).

45Dalyvaujantis Lietuvos advokatūros advokatų tarybos narys arba jos įgaliotas advokatas turi užtikrinti, kad nebūtų paimti dokumentai, nesusiję su advokatui pareikštais įtarimais ar kaltinimais, taigi tai yra papildoma apsauga, jog bus paimti tik su bylos tyrimu susiję objektai. 2012-06-19 atliekant kratą L. M. automobilyje, jokie kiti dokumentai, nesusiję su advokatui pareikštais įtarimais, nebuvo paimti, todėl netikslinga teigti, kad buvo pažeista LR advokatūros įstatyme 46 str. 4 d. numatyta advokato garantija, nors jau advokato padėjėju jis ir nebuvo.

46Advokatūros įstatymo 46 str. 5 d. numato, jog draudžiama viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą. Advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2012-06-19 kratos protokole užfiksuota, kad atliekant kratą L. M. naudojamame automobilyje SUBARU BM/BR (LEGACY), valst. Nr. ( - ) rastas ir paimtas nešiojamasis kompiuteris HP Pavilion dm3, numeris CNC9432V5V, įpakuotas į policijos paketą ir užplombuotas. 2012-06-28 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint nešiojamąjį kompiuterį HP Pavilion dm3, numeris CNC9432V5V, paimtą 2012-06-19 kratos metu iš L. M., dalyvavo L. M. ir jo gynėjas advokatas H. Mackevičius. Pasinaudojant „Microsoft Windows“ paieškos priemonėmis, įvedus paieškos raktažodį „Kaušpėdas“, buvo rasti 2 failai: „20100201 Paskolos sutartis ( - ) K. [LT] [ENG] final.doc“ ir „20090301 Paskolos sutartis ( - ) K. [LT] [ENG] final.doc“, kurie įrašyti į kompaktinį diską ir atspausdinti kartu atspausdinant failų savybių langų momentines nuotraukas. Failo lango momentinėse nuotraukose užfiksuota, kad failo dokumento, pavadinimu „20100201 Paskolos sutartis ( - ) K. (LT)“, turinys sukurtas (content created) 2012-01-04 15.09 val., paskutinį kartą išsaugotas (date last saved) 2012-01-04 15.35 val.; paskutinį kartą atspausdintas (last printed) 2012-01-04 14.55; failo dokumento, pavadinimu „20090301 Paskolos sutartis ( - ) K. (LT)“, turinys sukurtas (content created) 2012-01-04 15.40 val., paskutinį kartą išsaugotas (date last saved) 2012-01-04, 15:40 val.; paskutinį kartą atspausdintas (last printed) 2012-01-04 14.55. Po apžiūros kompiuteris buvo įdėtas į specialų paketą ir užplombuotas (t. 29,145).

47Taigi, kaip matyti iš kompiuterio apžiūros, rasti ir apžiūrėti dokumentai ir joje esanti informacija nesudarė advokato profesinės paslapties, juolab, kad šių dokumentų kopijas ir originalus jau anksčiau tyrėjams buvo pateikę tiek A. K., tiek L. M.. Jokie kiti dokumentai, nesusiję su byla, nebuvo apžiūrėti, todėl su kita draudžiama viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija nebuvo susipažinta. Dėl kokių nors neteisėtų veiksmų nei L. M., nei jo gynėjas po apžiūros pastabų nepareiškė.

48Taigi apeliantų argumentas, kad iš L. M. darbo vietos ir iš jo darbo kompiuterio paimtais duomenimis negalima vadovautis kaip įrodymais, nes jie surinkti neteisėtais būdais, yra nepagrįsti.

49Be to, pažymėtina, jog Advokatūros įstatymo 5 str. 3 p. numato, jog vienas pagrindinių advokatų veiklos principų yra teisėtumas. Advokatūros įstatymo normos yra skirtos tik teisėtos advokato veiklos garantijoms užtikrinti. Veika, kuria buvo kaltinamas, o šiuo metu nuteistas L. M., nesietina su teisėta advokato veikla, todėl tokiai jo veiklai LR advokatūros įstatymo numatytos garantijos netaikytinos.

50Visos reikšmingos bylai teisingai išspręsti aplinkybės proceso metu buvo patikimai nustatytos, todėl nuteistojo ir jo gynėjo prašymai dėl naujų įrodymų tyrimo, t. y. ekspertizės skyrimo, liudytojų apklausos, netenkintini, nesant jokio pagrindo manyti, kad atlikus prašomus įrodymų tyrimo veiksmus galėtų būti daromos kitokios išvados dėl bylai reikšmingų aplinkybių.

51Taigi nuteistojo L. M. kaltė grindžiama ne prielaidomis ir spėjimais, o teismo posėdyje ištirtais ir tarpusavyje susijusiais įrodymais, kurie apylinkės teismo įvertinti nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių, pateikus įrodymų visumos analizę, susiejus juos į vientisą loginę grandinę, leidusią vidiniam teismo įsitikinimui dėl nuteistojo kaltumo susiformuoti. Šioje byloje teismo išvada, kad L. M. padarė tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, padaryta remiantis bylos faktinių aplinkybių, byloje surinktų įrodymų visumos įvertinimu – netiesioginiai įrodymai su tiesioginiais įrodymais pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

52Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-12 nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

53Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

54nuteistojo L. M. ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Sabinai Vigelytei,... 3. dalyvaujant prokurorui Ruslanui Ušinskui,... 4. nuteistajam L. M.,... 5. gynėjui advokatui Henrikui Mackevičiui,... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 7. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. K. ir V. K., tačiau dėl jų... 8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 9. A. K. ir L. M. pagamino netikrą dokumentą ir A. K. jį panaudojo: 2011–2012... 10. 2009-03-01 ir 2010-02-01 paskolos sutartis, pagal kurias bendrovė ( - ),... 11. Apeliaciniu skundu nuteistasis ir jo gynėjas prašo panaikinti Klaipėdos... 12. 2015-06-12 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – išteisinti L. M.... 13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas... 14. 2011-10-11 ir ne vėliau kaip 2012-01-04.... 15. Taip pat apeliantai teigia, kad kito nuteistojo A. K. parodymų, jog paskolos... 16. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nei kompiuterio apžiūros duomenys, nei... 17. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad valstybinis kaltinimas turėjo... 18. Apeliantai nurodo, kad iš L. M. darbo vietos ir iš jo darbo kompiuterio... 19. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad valstybinio kaltinimo iniciatyva... 20. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nei valstybinis kaltintojas, nei teismas iki... 21. Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis L. M. ir jo gynėjas... 22. Apeliacinis skundas atmestinas.... 23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio... 24. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai jis priimtas ir surašytas... 25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi... 26. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas – dokumentas – tai... 27. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad L. M. nuteistas už tai, kad jis pagamino... 28. Siekdamas išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą pagal apeliantų... 29. L. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltu... 30. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame... 31. Kolegija nesutinka su nuteistojo L. M. ir jo gynėjo teiginiu, kad A. K.... 32. Nuteistasis A. K. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2011 m. pavasarį jis... 33. Skirtingai nei nurodo apeliantai, kolegija mano, kad būtent A. K. parodymai,... 34. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2011-05-20 raštu... 35. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu... 36. Taigi anksčiau pateikti įrodymai visiškai patvirtina nuteistojo A. K.... 37. Be to, remiantis tais pačiais anksčiau paminėtais įrodymais galima... 38. Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdyba EUROPOL... 39. Apklaustas kaip liudytojas V. G. parodė, kad L. M. pažįsta, buvo susidūręs... 40. Dėl apeliaciniame skunde nuteistojo L. M. ir jo gynėjo atskirų argumentų,... 41. Dėl kratos metu gautų duomenų naudojimo... 42. Apeliantai nurodo, kad iš L. M. darbo vietos ir iš jo darbo kompiuterio... 43. Advokato statusas suteikia jam specialias veiklos garantijas, o jo darbo vieta... 44. (t. 30, b. l. 61).... 45. Dalyvaujantis Lietuvos advokatūros advokatų tarybos narys arba jos įgaliotas... 46. Advokatūros įstatymo 46 str. 5 d. numato, jog draudžiama viešai arba... 47. Taigi, kaip matyti iš kompiuterio apžiūros, rasti ir apžiūrėti dokumentai... 48. Taigi apeliantų argumentas, kad iš L. M. darbo vietos ir iš jo darbo... 49. Be to, pažymėtina, jog Advokatūros įstatymo 5 str. 3 p. numato, jog vienas... 50. Visos reikšmingos bylai teisingai išspręsti aplinkybės proceso metu buvo... 51. Taigi nuteistojo L. M. kaltė grindžiama ne prielaidomis ir spėjimais, o... 52. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 53. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 54. nuteistojo L. M. ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti....