Byla 3K-3-222-611/2015
Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Andžej Maciejevski (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Transimeksa“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Transimeksa“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Varicom“ dėl restitucijos taikymo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių tiesioginio lizingo ir pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis bei nuostolių dėl šių sutarčių nutraukimo atlyginimą, ekspertizės skyrimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, palūkanų priteisimą, aiškinimo bei taikymo klausimai.

6Ieškovas ir atsakovas 2010 m. vasario 1 d. sudarė „EutelTRACS“ judriojo ryšio terminalų lizingo (finansinės nuomos) ir ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr.10/02/EUT (toliau – ir Lizingo sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo sutartyje nurodytais terminais perduoti ieškovui 47 „EutelTRACS“ judriojo ryšio terminalus su automobilio kontrolės įrenginiu QFMX valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad, sumokėjus visą sutartyje nustatytą įrangos IMCT kainą, įranga (IMCT) pereis ieškovo nuosavybėn, ir penkerius metus su nuolaida tiekti ieškovui (visiems 47 įrenginiams) „EutelTRACS“ ryšio paslaugas, o ieškovas – sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka mokėti lizingo įmokas bei ryšio paslaugų kainą (Lizingo sutarties 1.1. punktas). Tą pačią dieną (2010 m. vasario 1-ąją) šalys pasirašė „EutelTRACS“ ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr.10/02/01/AB (toliau – Ryšio paslaugų teikimo sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti ieškovui duomenų perdavimo paslaugas, ieškovui prijungiant „EutelTRACS“ įrangą prie EUTELSAT duomenų perdavimo tinklo, o ieškovas – laiku sumokėti už atsakovo teikiamas duomenų perdavimo paslaugas pagal galiojančius tarifus ir pagal sutartyje nurodytą atsiskaitymo tvarką.

72012 m. liepos 27 d. ieškovas pranešė atsakovui, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 28 d. vienašališkai nutraukia abi sudarytas sutartis dėl esminio sutarčių pažeidimo, t. y. atsakovo pateikta įranga ir teikiamos ryšio paslaugos yra netinkamos kokybės, todėl ieškovas negauna iš sutarčių to, ko pagrįstai galėjo tikėtis. Atsakovas su vienašališku sutarčių nutraukimu nesutiko. Šalys 2012 m. rugsėjo 21 d. ir 2012 m. rugsėjo 25 d. sudarė įrangos perdavimo–priėmimo aktus, jais ieškovas atsakovui perdavė įrangą.

8Atsakovas 2012 m. spalio 4 d. pateikė ieškovui pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, kuria pareikalavo sumokėti 3433,97 Lt (994,55 Eur) už 2012 m. rugsėjo mėn. naudotą įrangą, atlyginti 183 790,08 Lt (53 229,29 Eur) nuostolius ir sumokėti 47 000 Lt (13 612,14 Eur) netesybas, bei siūlė įsigyti perduotą įrangą už 248 719,50 Lt (15 416,28 Eur). Ieškovas 2012 m. lapkričio 9 d. raštu nesutiko su atsakovo reikalavimais ir nurodė, kad šalių sudarytos sutartys nutrauktos dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovui neatsiranda pareigos atlyginti atsakovo nuostolius.

9Ieškovas 2012 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti restituciją ir priteisti jam iš atsakovo 219 816,50 Lt (63 663,26 Eur) sumokėtų įmokų, 6 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2012 m. šešis kartus kreipėsi į atsakovą su pretenzijomis dėl perduotos įrangos ir atsakovo teikiamų paslaugų trūkumų, tačiau atsakovas jų neištaisė. Ieškovo teigimu, atsakovo pateikta įranga ir teiktos paslaugos neatitiko jų aprašymo ir ieškovo reikalavimų. Atsakovas negalėjo užtikrinti atitinkamų teritorijų tinkamų žemėlapių įtraukimo į paslaugų žemėlapių aprėptį; kad automobilis būtų pavaizduojamas žemėlapyje toje vietoje, kurioje jis iš tikrųjų yra; kad ataskaitoje būtų pavaizduojami realiai įvykę įvykiai; kad 24 val. per parą ir 7 d. per savaitę veiktų biuro ir vilkikų ryšys; kad veiktų visi ryšio terminalai; kad ieškovo vairuotojų žinutės rusų kalba pasiektų biurą neiškraipytos; kad automobilio maršruto taškai būtų pavaizduojami žemėlapyje pagal automobilio realų judėjimą, o ne buvimo vietos taškus sujungiant tiesėmis; kad atsakovas operatyviai atsakytų į ieškovo užklausas; kad įranga ir paslaugos atitiktų pažangiausias technologijas šioje srityje. Ieškovas pažymėjo, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog atsakovo teikiamos paslaugos buvo netinkamos kokybės, be to, jis nepateikė išsamios informacijos apie sutarčių sudarymo metu jau buvusias transporto valdymo sistemas, valdomas judriojo ryšio pagrindu, nors tuo metu tokias paslaugas galėjo pasiūlyti.

10Atsakovas 2013 m. sausio 17 d. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismo: 1) pripažinti Lizingo sutarties ir Ryšio paslaugų sutarties nutraukimą neteisėtu; 2) priteisti jam iš ieškovo

11248 719,50 Lt (72 034,15 Eur) nuostolių – įmokas, kurias būtų gavęs, jeigu lizingo gavėjęs būtų tinkamai vykdęs sutartį; 3) 183 790,08 Lt (53 229,29 Eur) nuostolių kaip kompensaciją už ryšio paslaugoms suteiktas nuolaidas; 4) 47 000 Lt (13 612,14 Eur) šalių aptartus sutartinius nuostolius, skirtus atsakovo patirtoms išlaidoms dėl sutarties nutraukimo kompensuoti; 5) 1882,54 Lt

12(545,22 Eur) atsakovo patirtų išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka; 6) 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovas nurodė, kad Lizingo sutartimi atsakovas įsipareigojo išskirtinėmis sąlygomis perduoti ieškovui valdyti ir naudotis verslo tikslais „EutelTRACS“ (IMCT) įrangą ir lengvatinėmis sąlygomis su nuolaida penkerius metus teikti ryšio paslaugas, o ieškovas – penkerius metus nustatytam įrangos kiekiui (t. y. ne mažiau kaip 104 vnt.) naudotis atsakovo paslaugomis ir mokėti lizingo įmokas bei ryšio paslaugų kainą. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas naudojosi atsakovo teikiamomis judriojo palydovinio ryšio paslaugomis ir tokiais pačiais „EutelTRACS“ dviejų komponentų terminalais su automobilių kontrolės įrenginiais dar iki Lizingo sutarties sudarymo; prieš įsigydamas, ieškovas tikrindavo įrangos ir ryšio paslaugų veikimą. Rinkoje atsiradus naujai GSM/GPRS ryšio pagrindu veikiančiai įrangai, ieškovas ėmė reikšti nepagrįstas pretenzijas dėl atsakovo parduotos įrangos ir ryšių paslaugų kokybės, argumentuodamas tuo, kad ieškovo Lizingo sutarties pagrindu naudojama įranga technologiškai paseno. Atsakovo teigimu, ieškovas neteisėtai nutraukė sutartis, todėl jam tenka pareiga atlyginti sutartyse aptartus atsakovui dėl sutarčių nutraukimo kylančius nuostolius.

13II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

14Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies: pripažino ieškovo vienašališką Lizingo ir Ryšio paslaugų teikimo sutarčių nutraukimą neteisėtu; priteisė atsakovui iš ieškovo 248 719,50 Lt (72 034,15 Eur) nuostoliams dėl nesumokėtų įrangos įmokų atlyginti, 183 790,08 Lt (53 229,29 Eur) nuostoliams dėl ryšio paslaugoms suteiktų nuolaidų atlyginti, 47 000 Lt (13 612,14 Eur) sutartines netesybas, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (479 509,58 Lt) (138 875,57 Eur) nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2013 m. sausio 17-osios) iki šios teismo sprendimo dalies visiško įvykdymo; kitą priešieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovui iš ieškovo 8758 Lt (2536,49 Eur) žyminio mokesčio išlaidų, 3275,01 Lt (948,51 Eur) dokumentų vertimo išlaidų ir 13 000 Lt (3765,06 Eur) su atstovavimu susijusių išlaidų atlyginimo, valstybei – 26,29 Lt (7,61 Eur) procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų atlyginimo.

15Teismas sprendė, kad 2010 m. vasario 1 d. šalių sudarytos sutarties dėl judriojo ryšio terminalų lizingo (finansinės nuomos) turinys ar ikisutartiniai šalių santykiai nepatvirtina, jog šalys siekė sudaryti būtent lizingo sutartį. Teismas pažymėjo, kad lizingo davėjo pagrindinis interesas – gauti palūkanas už suteiktą finansavimą, įgyjant lizingo gavėjui reikalingą daiktą, tačiau šalys dėl tokių mokėjimų nesusitarė. Atsakovas turėjo tikslą parduoti turimą įrangą ir sutiko, kad jos kaina jam būtų sumokėta dalimis per tam tikrą šalių nustatytą laikotarpį. Jokie kiti tik lizingui būdingi mokėjimai, išskyrus daiktų vertės dengimą dalimis, pavyzdžiui, sutarties administravimo mokestis, palūkanos už ieškovo kreditavimą, nuomos mokestis už naudojimąsi daiktu, nei sutartyje, nei jos prieduose pateiktuose mokėjimo grafikuose nebuvo nustatyti. Teismas nesirėmė atsakovo byloje pateiktu preliminariu finansinės nuomos įmokų grafiku, sudarytu vienam įrangos komplektui, nes jis šalių nepasirašytas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas šalių sutartinius teisinius santykius kvalifikavo kaip daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai (kreditan) sutartį, kada daikto pardavėjas kartu to daikto savininkas, kuriam nuosavybės teisė į parduodamą daiktą išlieka tol, kol pirkėjas nesumokės visos sutartyje nustatytos daikto kainos (CK 6.411 straipsnio 1 dalis). Teismas ieškovą pripažino pirkėju, o ne lizingo gavėju, o atsakovą pardavėju, o ne lizingo davėju, juolab kad atsakovas yra JAV bendrovės „Qualcomm“, gaminančios ir parduodančios šią įrangą, atstovas Lietuvoje. Dėl to teismas, vertindamas sutarties vykdymo aplinkybes, rėmėsi pirkimo–pardavimo santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.

16Teismas pažymėjo, kad atsakovas, būdamas „EutelTRACS“ ryšio paslaugų teikėjas, turėjo ne tik interesą parduoti ieškovui ginčo sutartyje nurodytą įrangą išsimokėtinai, bet ir teikti ryšio paslaugas pagal Ryšio paslaugų teikimo sutartį. Šis papildomas susitarimas, teismo vertinimu, patvirtina, kad šalis siejo mišrūs, t. y. pirkimo–pardavimo išsimokėtinai ir atlygintinų paslaugų teikimo (CK 6.716 straipsnis) teisiniai santykiai, kurie patvirtina, kad abiem šalių sudarytomis sutartimis atsakovas siekė to paties tikslo, t. y. atsakovas buvo suinteresuotas ne finansinės naudos palūkanų forma, o naudos iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos, parduodamas savo atstovaujamo gamintojo daiktus bei gaudamas užmokestį už teikiamas palydovinio ryšio paslaugas per sutartyse nustatytą penkerių metų laikotarpį, gavimu. Tai, kad atsakovas perdavė ieškovui naudotis ginčo įranga išsimokėtinai (kreditan) su sąlyga, jog jis apibrėžtą laikotarpį naudosis atsakovo teikiamomis ryšio paslaugomis, teismo nuomone, be kita ko, patvirtina šalių susitarimas atlyginti nuostolius ir sumokėti netesybas, jeigu Ryšio paslaugų teikimo sutartis būtų nutraukta nesuėjus terminui.

17Teismas, pasisakydamas dėl to, ar ieškovas pagrįstai nutraukė sutartis dėl esminio jų pažeidimo, pažymėjo, kad esminiu pažeidimu ieškovas laiko netinkamą sutarties pagrindu jam perduotos įrangos kokybę. CK 6.334 straipsnyje nustatyta pirkėjo teisė, įsigijus netinkamos kokybės daiktą, reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kada netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis ir kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialiąją paskirtį. Įvertinęs visų byloje esančių rašytinių įrodymų ir kiekvienos šalių iniciatyva apklaustų liudytojų paaiškinimų visumą, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog jam atsakovo perduota ryšio paslaugų teikimo įranga buvo netinkamos kokybės, dėl kurios ieškovas negavo to, ką turėjo gauti pagal sutartį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Teismas nurodė, kad ieškovas, kaip ir atsakovas, yra verslininkas, savo srities profesionalas, taigi jam taikytini didesni atidumo, rūpestingumo standartai tiek sudarant sutartis, tiek prisiimant atitinkamas prievoles, tiek jas vykdant. Teismas pažymėjo, kad dar iki ginčo sutarties sudarymo ieškovas iš atsakovo buvo įsigijęs panašius, kaip ir ginčo įranga, daiktus – 27 vnt. „EutelTRACS“ judriojo ryšio dviejų komponentų terminalus su automobilio kontrolės įrenginiu QFMX, ir jais bei kitais atsakovo parduodamais įrenginiais ne vienerius metus naudojosi savo veikloje, be to, prieš juos įsigydamas 2008 m., neatlygintinai išbandė (testavo). Dėl to teismas sprendė, kad ieškovas pasinaudojo daiktų, dėl kurių vyksta ginčas, kokybės patikros teise (CK 6.337 straipsnis) ir, būdamas susipažinęs su įrangos galimybėmis, jos veikimo principais, vis dėlto 2010 m. išreiškė savo valią įsigyti papildomai tokios pačios įrangos iš atsakovo ir dar penkerius metus naudotis atsakovo teikiamomis paslaugomis. Ginčo sutartį, sudarytą 2010 m. dėl 47 vnt. įrangos išsimokėtinai įsigijimo, ieškovas vienašališkai nutraukė tik praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo pirmosios įrangos (27 vnt.) iš atsakovo įsigijimo.

18Teismas pažymėjo, kad visos ieškovo pretenzijos atsakovui buvo susiję ne su įrangos technine būkle (konkrečiais jos trūkumai) ar dėl šios priežasties pablogėjusiu jos veikimu, o su įrangos atliekamomis funkcijomis ir galimybėmis arba su atsakovo teikiamomis paslaugomis. Įrangos funkcijos ir jos pritaikymo galimybės ieškovui buvo gerai žinomos. Be to, visos pretenzijos atsakovui buvo pareikštos per ganėtinai trumpą laiką iki sutarties nutraukimo, o atsakovas reagavo į jas, nurodė, kokiu būdu galima padidinti įrangos funkcionalumą. Teismo nuomone, tikėtina, kad ieškovo elgesys (reiškiant pretenzijas atsakovui, o vėliau – vienašališkai nutraukiant sutartis) buvo nulemtas pažangesnių ir pigesnių technologijų bei įrangos rinkoje atsiradimo; tai iš dalies pripažįsta pats ieškovas, tvirtindamas, kad atsakovas, prieš sudarydamas ginčo sutartis, nesuteikė ieškovui informacijos apie naujesnių technologijų atsiradimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nebuvo aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą nutraukti šalių sudarytas sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, todėl sutartys nutrauktos nepagrįstai.

19Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo grąžinti jam sumokėtas atsakovui už ginčo įrangą įmokas, pažymėjo, kad, remiantis CK 6.414 straipsnio 1 dalimi, iš atsiėmusio daikto pardavėjo pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtas įmokas, jeigu sutartyje nenustatyta kas kita. Sutartyje dėl įrangos išsimokėtinai įsigijimo šalys susitarė, kad, sutartį nutraukus, pirkėjo įmokos nebus jam grąžinamos (Sutarties 8.6.3, 9.3 punktai). Taigi ieškovas sutartyje atsisakė teisės reikalauti grąžinti jam sumokėtas įmokas už įrangą. Teismas, atsižvelgdamas į sutarties dalyką (judriojo ryšio technologijos ir kompiuterinė įranga) ir greitą jos nuvertėjimą rinkoje, taip pat į CK 6.414 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad iš grąžintinų įmokų yra atskaitomos sutartyje nurodyto daikto nusidėvėjimo ir naudojimosi juo išlaidos, nepripažino tokio šalių susitarimo nesąžiningu ar neprotingu; pažymėjo, kad ieškovas, savo iniciatyva nutraukęs sutartį, grąžinęs pardavėjui daiktus ir reikalaudamas grąžinti jam sumokėtas įmokas, nesąžiningai siekia daugiau nei dvejus metus neatlygintinai naudotis kito asmens nuosavybe. Tokie ketinimai prieštarauja pirkimo–pardavimo išsimokėtinai teisiniam reglamentavimui ir CK 6.222 straipsnio nuostatoms. Be to, teismas pažymėjo, kad restitucijos taikyti negalima dar ir dėl tos priežasties, jog iš esmės pasikeitė sutarties dalyko vertė: vienokia ji buvo 2010 m. vasario 1 d. ir visai kitokia – po ilgo ir intensyvaus įrangos naudojimo laikotarpio ir grąžinimo atsakovui 2012 m. rugsėjo 25 d. Atsakovas pateikė įrodymų, kurie patvirtina, kad jis ieškojo įrangos pirkėjų Lietuvoje ir užsienyje, tačiau jų neatsirado, nes įranga nusidėvėjusi ir atsirado pažangesnių technologijų, t. y. dėjo pastangas sumažinti savo nuostolius, todėl teismas netenkino ieškinio ir dėl šios aplinkybės.

20Teismas sprendė, kad atsakovas turi teisę į jo dėl sutarčių nutraukimo patirtų nuostolių atlyginimą: priteisė jam iš ieškovo 248 719,50 Lt (72 034,15 Eur) nesumokėtų pagal sutartį įmokų, kartu sprendė, kad vien nesumokėtų įmokų priteisimas, kompensuojant tik atsakovo išlaidas, turėtas įsigyjant įrangą, neatkuria šalių interesų pusiausvyros, todėl tenkino atsakovo reikalavimą priteisti jam iš ieškovo iš anksto sulygtų minimalių jo nuostolių (netesybų) – po 1000 Lt (289,62 Eur) už kiekvieno iš 47 vnt. įrangos komplekto atsisakymą – atlyginimą (CK 6.221 straipsnio 2 dalis, 6.256 straipsnio 4 dalis), neįskaitant šių netesybų į atsakovo nuostolių dėl negautos už įrangą kainos atlyginimą. Teismas pažymėjo, kad nuostoliai turi būti atlyginami visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), todėl šiuos minimalius nuostolius tapatinti su neapmokėta įrangos verte ir tokį reikalavimą vertinti kaip neatitinkantį CK 6.258 straipsnio 2 dalies reikalavimo nėra pagrindo. Teismas taip pat tenkino atsakovo reikalavimą priteisti jam iš ieškovo 183 790,08 Lt (53 229,29 Eur) už ieškovui suteiktas atlygintinio ryšio paslaugų nuolaidas kaip tiesioginių atsakovo nuostolių atlyginimą (Sutarties 9.3. punktas). Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčo dėl nuolaidų sumos už suteiktas judriojo ryšio paslaugas apskaičiavimo, o ieškovo teiginiai, kad atsakovas jokių nuolaidų jam apskritai netaikė, paneigiami Sutarties 4.2, 6.3., 8.6.2. punktų, priedo Nr. 1 nuostatomis. Teismas taip pat priteisė atsakovui iš ieškovo nuo priteistos sumos 6 proc. dydžio metines palūkanas; netenkino atsakovo priešieškinio reikalavimo priteisti jam 1882,54 Lt (545,22 Eur) dėl nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka, t. y. už teisines paslaugas, nes šias išlaidas, kaip ir kitas panašias atsakovo išlaidas (už faktinių aplinkybių konstatavimą, už darbuotojų komandiruotes), visiškai kompensuoja sutartinės 47 000 Lt (13 612,14 Eur) netesybos (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis).

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2014 m. liepos 16 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą: panaikino sprendimo dalį, kuria priteista atsakovui iš ieškovo 47 000 Lt (13 612,14 Eur) sutartinių netesybų ir šią atsakovo priešieškinio dalį atmetė; atitinkamai sumažino sumą, nuo kurios apskaičiuotinos atsakovui iš ieškovo priteistos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, ir atsakovui bei valstybei iš ieškovo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumas.

22Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šalių 2010 m. vasario 1 d. sudarytos „EutelTRACS“ judriojo ryšio terminalų lizingo (finansinės nuomos) ir ryšio paslaugų teikimo sutarties teisinio kvalifikavimo, pažymėjo, kad ieškovas nurodo, jog šalis siejo pirkimo–pardavimo išsimokėtinai teisiniai santykiai, kurie kartu yra tiesioginio lizingo teisiniai santykiai, ir jiems mutatis mutandis taikytinos lizingo teisinius santykius reglamentuojančios CK nuostatos, o atsakovas laikosi pozicijos, kad šalis siejo tiesioginio lizingo civiliniai teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija, spręsdama, ar nurodyta sutartis gali būti kvalifikuojama kaip lizingo sutartis, nurodė, kad sutarties kvalifikavimą kaip lizingo sutartį lemia jos šalių atliekamų funkcijų ir teisių bei pareigų pasiskirstymas, esminių lizingo požymių buvimas: lizingo sutartimi lizingo davėjas įsipareigoja nuosavybėn įsigyti lizingo gavėjo pageidaujamą daiktą tam, kad vėliau jį perduotų lizingo gavėjui valdyti ir naudotis už atitinkamą užmokestį (netiesioginis lizingas), arba lizingo davėjas nuosavybės teise valdomą turtą perduoda lizingo gavėjui valdyti ir naudotis už atitinkamą užmokestį (tiesioginis lizingas) (CK 6.567 straipsnio 1 dalis), taigi, pirma, lizingo davėjas atlieka finansavimo funkciją ir turi tik finansinį interesą; antra, lizingo gavėjas įsipareigoja mokėti lizingo davėjui periodines įmokas už naudojimąsi daiktu, jam tenka didžioji dalis naudos ir rizikos, susijusios su lizingo objektu; trečia, daiktas naudojamas verslo tikslais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių sudarytos sutarties pavadinimą (lizingo (finansinės nuomos), sutarties nuostatas (atsakovas sutartimi įsipareigojo perduoti ieškovui 47 „EutelTRACS“ judriojo ryšio terminalus valdyti ir naudoti verslo tikslais (Sutarties 1 punktas), lizingo gavėjui vienašališkai atsisakius ar dėl kitų priežasčių nesugebant vykdyti sutarties ar sutartį nutraukus, atsakovas turi teisę pareikalauti sumokėti visą likusią įrangos kainą ir apskaičiuotus delspinigius iš karto arba bet kada atsiimti perduotą įrangą ir reikalauti, kad klientas atlygintų tokio dydžio nuostolius, kurie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu klientas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (Sutarties 8.6.3, 9.3 punktai), sutarties tikslą, dalyką, vykdymą (įrangą lizingo objektą perduoti verslo tikslais lizingo gavėjui, kuris ją naudoja tiesioginėje ekonominėje veikloje siekdamas pelno bei įtraukdamas įrangos naudojimo išlaidas į įmonės sąnaudas, kai naudojama įranga dėl jos eksploatavimo per palyginti trumpą laiką nuvertėja ir dėl to lizingo gavėjas moka periodines įrangos nusidėvėjimą kompensuojančias įmokas lizingo davėjui), atskirų sutarties punktų loginius ryšius, šalių statusą, vykdomą veiklą, sutarties objektą, vartojamus terminus ir jų atitiktį lizingo teisinius santykius reglamentuojančioms teisės normoms, sprendė, kad šalis siejo tiesioginio lizingo teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys nesusitarė dėl papildomų, ne tik daiktų vertės dengimo įmokų mokėjimo. Nors Lizingo sutarties 4.1 punkte ir jos prieduose – mokėjimo grafikuose – šalys susitarė, kad vieno įrenginio kaina – 10 260 Lt

23(2971,50 Eur) ir nedetalizavo periodinių įmokų per 60 mėnesių sutarties galiojimo laikotarpį, tačiau atsakovas nuosekliai nurodo, kad į nustatytą kainą įtraukta ne tik įrenginio kaina, bet ir palūkanos už lizingo sandorio finansavimą bei sutarties administravimo išlaidos, lizingo įmokos buvo skirtos įrangos nusidėvėjimui kompensuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos atsakovo teiginius patvirtina aplinkybės, kad ieškovas 2007 m. pirko iš atsakovo tokią pačią įrangą už mažesnę kainą – po

247950 Lt (2302,48 Eur) už vieną komplektą, 2008 metais – už 6600 Lt (1911,49 Eur), o įrangos komplekto vertė nuo 2005 iki 2008 m. sumažėjo. Išvada, kad technologiškai greitai nuvertėjanti kompiuterinė įranga 2010 m. kainuotų daug brangiau, įvertinant aplinkybę, jog ieškovas ketino įgyti naudojimui verslo tikslais didelį kiekį (47 vnt.) įrangos komplektų, neatitiktų ekonominės verslo logikos. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti atsakovo pateiktu preliminariu finansinės nuomos įmokų grafiku, kuriame detalizuota Lizingo sutarties pagrindu perduotos įrangos vieno komplekto kaina (10 260 Lt) (2971,50 Eur): 7950 Lt (2302,48 Eur) įrangos vieneto kaina, 2184,84 Lt (632,77 Eur) palūkanos ir 125,16 Lt (36,25 Eur) administravimo mokestis; taip pat detalizuotos periodinės mėnesio įmokos už vieną įrangos komplektą (171 Lt) (49,53 Eur). Taigi teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo turto išpirkimo įmoką šalys siejo ne su atlyginimu už naudojimąsi turtu, bet su turto įgijimu pirkėjo nuosavybėn. Šalių susitarimą sudaryti lizingo sutartį, kuria lizingo davėjas finansuoja lizingo gavėjo naudojimąsi lizingo dalyku verslo tikslais, patvirtina ir Lizingo sutarties 6.10 punkto nuostata, kad klientas (lizingo gavėjas) turi teisę pirma laiko sumokėti visą nesumokėtą įrangos kainą, nei nustatyta mokėjimų grafike, tačiau tokiu atveju jis privalės sumokėti iki tol apskaičiuotą nuomos mokestį, netesybas bei kompensuoti kitus lizingo davėjo nuostolius. Ieškovas naudojosi lizingo objektu verslo tikslais – panaudodamas išsinuomotą įrangą krovinių pervežimo veiklai optimizuoti – transporto priemonėms stebėti, vairuotojams kontroliuoti, informacijai vairuotojams perduoti, degalams taupyti, sukauptiems duomenims analizuoti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, praėjus vos pusei šalių sutartyje nustatyto laikotarpio (dvejiems su puse metų), įranga neteko savo ekonominės vertės, o tai taip pat paneigia aplinkybę, jog pagrindinis lizingo gavėjo interesas buvo įsigyti įrangą nuosavybės teise. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo šalių santykius kvalifikavo kaip pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį (CK 6.411 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Remivilas“ v. AB „SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-154/2013) ir kad šalių teisiniams santykiams dėl 47 vnt. įrangos „EutelTRACS“ įsigijimo ir perdavimo ieškovui valdyti ir naudotis finansavimo taikytinos lizingo teisinius santykius reglamentuojančios CK XXX skyriaus teisės normos. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kad lizingo davėjas neįsigijo nuosavybės teise lizingo objekto įrangos turėdamas tikslą perduoti ją lizingo sąlygomis konkrečiam lizingo gavėjui, o būdamas licencijuotas korporacijos „Qualcomm“ gaminamos įrangos „EutelTRACS“ platintojas ir paslaugų teikėjas Lietuvoje, ieškovo užsakymu įgijo šią įrangą iš gamintojo ir buvo įrangos savininkas (Lizingo sutarties 5, 6.5 punktai), ir Lizingo sutarties pagrindu šią įrangą perdavė valdyti ir naudoti ieškovui, sprendė, kad šalių santykiai atitinka tiesioginio lizingo sampratą. Tiesioginio lizingo atveju pretenzijas dėl lizingo sutartimi perduodamo turto kokybės ir komplektiškumo, perdavimo terminų ir kitas lizingo gavėjas gali pareikšti tiesiogiai lizingo davėjui – daikto savininkui (CK 6.573 straipsnis). Kitos lizingą reglamentuojančios CK XXX skyriaus nuostatos (dėl lizingo sampratos, dalyko, jo perdavimo ir atsitiktinio žuvimo bei sugedimo rizikos, lizingo sutarties įtakos tretiesiems asmenims bei lizingo sutarties nutraukimo) tiesioginiam lizingui taikomos taip pat, kaip ir netiesioginiam lizingui.

25Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šalių sudarytos lizingo sutarties esminio pažeidimo ir vienašališko nutraukimo ieškovo (lizingo gavėjo) iniciatyva teisėtumo, pažymėjo, kad lizingo gavėjas įrodęs, jog netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, turi teisę atsisakyti pirkimo–pardavimo sutarties, tai sudaro pagrindą lizingo gavėjui dėl esminio sutarties pažeidimo vienašališkai nutraukti ir lizingo sutartį, nelikus lizingo dalyko, bei reikalauti atlyginti patirtus nuostolius (CK 6.217–6.218, 6.221 straipsniai). CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriuo remdamasis ieškovas nutarė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalavo iš atsakovo grąžinti visas už lizingo dalyką sumokėtas įmokas, nustatyta, jog, nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą, pirkėjas turi teisę (kaip vieną iš kelių alternatyvių pasirinkimų) pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, taikė perkamų daiktų kokybę ir pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė lizingo dalyko kokybės neatitikties šalių sudarytos sutarties reikalavimams ir pirkimo–pardavimo, taigi ir tiesioginio lizingo, sutarties esminio pažeidimo bei pagrindo ieškovui šias sutartis vienašališkai nutraukti.

26Teisėjų kolegija nurodė, kad lizingo dalykas – judriojo ryšio terminalai „EutelTRACS“ su automobilio kontrolės įrenginiu QFMX – buvo apibūdintas šalių sudarytoje Lizingo sutartyje ir jos prieduose, jis turi išsamų techninį aprašymą, šis buvo pateiktas ieškovui kartu su įranga. Kartu su kiekvienu įrangos komplektu ieškovui buvo pateikiamas vairuotojams skirtas išsamus įrangos vartotojo gidas. Šių aplinkybių ieškovas neginčija. Atsakovo teikiamomis judriojo palydovinio ryšio paslaugomis ir tokiais pačiais „EutelTRACS“ dviejų komponentų terminalais su automobilių kontrolės įrenginiais QFMX ieškovas ne vienerius metus naudojosi dar iki sudarydamas Lizingo sutartį – buvo įsigijęs net 27 vnt. tokių terminalų su automobilio kontrolės įrenginiu QFMX; prieš įsigydamas tokią įrangą 2008 m., ją išbandė (testavo), taigi pasinaudojo tiek daiktų patikrinimo, tiek ir daiktų kokybės patikrinimo teise (CK 6.328, 6.337 straipsniai). Siekiant tinkamai naudoti įrangą, ieškovo darbuotojus apmokydavo atsakovo specialistai, ieškovo atstovai dalyvaudavo specializuotose transporto ir logistikos parodose, seminaruose, konferencijose, viešai teikė savo komentarus žiniasklaidai apie įrangos pranašumus ir t. t. Dėl palankesnių finansavimo sąlygų ieškovas buvo atsisakęs atsakovo paslaugų 2004 metais ir pirko jas iš kitų operatorių, taip pat nutraukė su atsakovu 2008 metais sudarytą kitos įrangos pirkimo–pardavimo sutartį, aktyviai derėjosi dėl Lizingo sutarties ir ryšio paslaugų teikimo sutarties galiojimo laikotarpio bei paslaugų tarifų dydžio. Taigi ieškovo vadovai elgėsi kaip apdairūs verslininkai, atidžiai tyrinėję rinką ir panašias prekes. Visa tai, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad ieškovas buvo išsamiai susipažinęs su Lizingo sutarties pagrindu naudojamos įrangos galimybėmis, jos veikimo principais ir laisva valia apsisprendė sudaryti Lizingo sutartį dėl papildomų 47 vnt. įrangos komplektų nuomos ir Ryšio paslaugų teikimo sutartį penkerių metų laikotarpiui. Pagal Lizingo sutartį lizingo dalykui buvo nustatyta vienerių metų garantija, per šį laikotarpį ieškovas nereiškė jokių pretenzijų atsakovui dėl įrangos kokybės. Ginčo sutartį ieškovas vienašališkai nutraukė tik praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo jos sudarymo. Taigi, ieškovas neteko teisės remtis daiktų neatitiktimi kokybės reikalavimams, nes per protingą terminą pardavėjui nepranešė ir nenurodė, kokių sutartyje aptartų reikalavimų daiktas neatitinka (CK 6.327 straipsnio 5 dalis).

27Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas pradėjo reikšti atsakovui pretenzijas dėl įrangos kokybės tik praėjus dvejiems metams nuo Lizingo sutarties vykdymo pradžios (2012 m. kovo mėn.) ir per trumpą laiką iki sutarties nutraukimo. Visų pirma, jos susijusios ne su visų ieškovui išnuomotų judriojo ryšio terminalų darbo trūkumais, o tik kai kurių įrangos komplektų neesminiais veikimo sutrikimais, kuriuos lėmė įrangos funkcinės galimybės, bet ne jos kokybės trūkumai. Antra, atsakovas pagrįstai nurodo, kad dauguma pretenzijų nesusijusios su įranga, perduota ieškovui pagal Lizingo sutartį, nes iš viso pagal kelias sutartis ieškovas naudojosi ne mažiau kaip 104 „EutelTRACS“ terminalų komplektais. Trečia, kai kurie įrangos funkcionavimo sutrikimai atsirasdavo dėl netinkamos paties ieškovo kompiuterinės įrangos ar vairuotojų veiksmų. Ketvirta, Lizingo sutarties 6.2 punkte nustatyta, kad yra galimi palydovinio ryšio nuokrypiai, apie kuriuos atsakovas turėjo informuoti klientą. Penkta, bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas vykdė bendradarbiavimo su ieškovu pareigą, reagavo į jo reiškiamas pretenzijas, nurodė, kokiu būdu galima padidinti įrangos funkcionalumą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, sprendė, kad ieškovo argumentai, jog atsakovas neištaisė ir neketino taisyti ieškovo pretenzijose nurodytų trūkumų, nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad aplinkybė, jog ginčo sutarties sudarymo metu rinkoje buvo ar po sutarties sudarymo atsirado technologiškai naujesnių, platesnių funkcinių galimybių ar pigesnių daiktų, neturi reikšmės sprendžiant dėl perduotos pagal Lizingo sutartį įrangos kokybės. Pardavėjas atsako tik už parduodamo daikto atitiktį to daikto aprašymui, bet ne už pirkėjo pasirinkimą tarp panašių tai pačiai ar panašiai funkcijai vykdyti skirtų daiktų, todėl atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, jog atsakovas privalėjo, žinodamas ieškovo verslo pobūdį ir poreikius, pasiūlyti jam geresnių funkcinių savybių įrangą, būtiną verslui plėtoti iki Lizingo sutarties sudarymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai patvirtina, kad visos ieškovo pretenzijos atsakovui buvo siejamos ne su įrangos kokybe ir su tuo susijusiu netinkamu įrangos darbu, o su šios įrangos atliekamomis funkcijomis bei galimybėmis. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kad neįrodyta, jog ieškovui perduota išsimokėjimui įranga buvo iš esmės netinkamos kokybės, sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovas negavo to, ką turėjo gauti pagal sutartį, ir kad atsakovas padarė esminį sutarties pažeidimą dėl lizingo dalyko (CK 6.333 straipsnio 6 dalis, 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kuris būtų pagrindas nutraukti Lizingo sutartį.

28Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, pripažino teisėtu pirmosios instancijos teismo atsisakymą skirti byloje ekspertizę; pažymėjo, kad įrodinėjimo dalyko pagal byloje pareikštus reikalavimus nustatymas yra teismo, bet ne eksperto prerogatyva, byloje nėra reikalingos specialiosios žinios tirti lizingo sutarties pagrindu ieškovui perduotos „EutelTRACS“ įrangos funkcines galimybes, nes dėl jų nėra šalių ginčo. Kita vertus, ieškovas, prašydamas skirti ekspertizę, neįvykdė visų procesinių reikalavimų, būtinų teismo ekspertizei paskirti. Nors teismas ne kartą išaiškino ieškovui, kad jis ne tik turi pateikti klausimus ekspertams, jų kandidatūras, bet ir apytikrę ekspertizės kainą, tačiau ieškovas net ir paskutinio teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti ekspertizės kainos. Tai taip pat sudarė pagrindą netenkinti ieškovo prašymo skirti ekspertizę (CPK 90 straipsnio 1–3 dalys). Teisėjų kolegija nurodė, kad dėl tų pačių priežasčių nėra pagrindo skirti ekspertizę apeliacinės instancijos teisme.

29Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Lizingo sutarties nutraukimo patirtų atsakovo nuostolių dydžio, pažymėjo, kad atsakovo patirtus nuostolius sudaro ieškovo visų nesumokėtų įmokų už lizingo sutartimi perduotą turtą sumos – 248 719,50 Lt (72 034,15 Eur) – ir lizingo davėjui grąžinto turto pardavimo kainos skirtumas. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas pagal sutartį sumokėjo 233 500,50 Lt (67 626,42 Eur) už lizingo dalyką, bendra lizingo įmokų suma buvo 482 220 Lt (139 660,57 Eur), taigi liko nesumokėta už lizingo sutartimi perduotą turtą 248 719,50 Lt (72 034,15 Eur) įmokų. Byloje nustatyta, kad atsakovas, vykdydamas šalių bendradarbiavimo pareigą, ėmėsi aktyvių veiksmų parduoti grąžintus judriojo ryšio terminalus Lietuvos įmonėms ir užsienyje, siūlė ieškovui ieškoti įrangos pirkėjų ar ją pardavinėti, taip pat paimti lizingo dalyką už nesumokėtų įmokų sumą. Tačiau rinkoje atsiradus naujų pažangesnių technologijų tokiai pačiai paslaugai teikti, nė vieno naudotos įrangos komplekto parduoti ir sumažinti nuostolį, nutraukus Lizingo sutartį, nepavyko. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priteisti atsakovui iš ieškovo visą nesumokėtų pagal sutartį įmokų sumą – 248 719,50 Lt (72 034,15 Eur),

30t. y. sumą, kurią lizingo davėjas būtų gavęs, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir lizingo gavėjas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Kartu teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į atsakovui iš ieškovo priteistinų nuostolių atlyginimą neįtraukė Lizingo sutartyje šalių nustatytų netesybų (47 000 Lt) (13 612,14 Eur), nes pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį ir 6.258 straipsnio 2 dalį, jeigu nustatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti iš skolininko ir netesybų bei realiai įvykdyti prievolę, todėl panaikino šią teismo sprendimo dalį ir atmetė priešieškinio reikalavimą priteisti netesybas.

31Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kompensacijos už ryšio paslaugoms suteiktas nuolaidas, atsakovui iš ieškovo priteisimo pagrįstumo, nurodė, kad Lizingo sutarties 4.2 punkte šalys susitarė, jog baziniam judriojo palydovinio ryšio paslaugų paketui taikoma nuolaida ir įrangos lizingo metu šio ryšio paslaugos klientui teikiamos už 1 Lt užmokestį per mėnesį. Priede Nr. 1 prie Ryšio paslaugų teikimo sutarties Nr.10/02/01/AB nustatytas 172 Lt (49,81 Eur) bazinis mėnesinis mokestis vienam įrangos IMTC (dviejų komponentų terminalui su QFMX) paketui. Taigi vienam įrangos komplektui ryšio paslaugos nuolaida pagal sutartį buvo 171 Lt (49,53 Eur). Lizingo sutarties 8.6.2. punkte šalys susitarė, kad, klientui atsisakius judriojo palydovinio ryšio paslaugų daliai „EutelTRACS“ terminalų, kuriems veikti reikalingos atsakovo teikiamos judriojo palydovinio ryšio paslaugos, kai dar nėra suėjęs sutarties galiojimo penkerių metų terminas, klientas įsipareigoja atlyginti paslaugos teikėjui tiesioginius nuostolius, kurie lygūs suteiktų ir kliento neapmokėtų nuolaidų sumai (paslaugoms suteiktos mėnesinės nuolaidos, sumažėjusio terminalų skaičiaus ir mėnesių, kuriais buvo paslaugomis naudojamasi su nuolaida, skaičiaus sandaugai). Atsakovas per Lizingo sutarties galiojimo laikotarpį (nuo 2010 m. kovo iki 2012 m. rugsėjo mėn.) suteikė ieškovui 183 790,08 Lt (53 229,29 Eur) nuolaidą ryšio paslaugoms, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė šią sumą atsakovui iš ieškovo (paslaugos gavėjo).

32Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir nemotyvavimo, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas, įvertinus įrodymų visetą, vadovaujantis įrodinėjimo taisyklėmis, logikos dėsniais, o tai, kad teismas ieškovo reikalavimus atmetė ar kad skundžiamame sprendime atskirai neaptarė tam tikrų įrodymų, nepatvirtina, jog jų nevertino ir priėmė nemotyvuotą bei nepagrįstą sprendimą; pažymėjo, kad ieškovas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų vertinant byloje įrodymus ir nustatinėjant faktus, bet, abstrakčia forma nesutikdamas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, tik pateikia savo nuomonę bei teiginius, jog tam tikrais fakto klausimais teismo išvados turėjo būti kitokios. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovas, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

33Teisėjų kolegija, atsakydama į ieškovo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, pažymėjo, kad įstatyme nustatyta, jog procesinių palūkanų galima reikalauti visais atvejais, kai nevykdoma piniginė prievolė, t. y. nesumokama teismo sprendimu priteista pinigų suma (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovo reikalavimą priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo jam priteistos sumos.

34III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

35Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 16 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

361. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, formuojamos dėl teisinių padarinių taikymo, nutraukus lizingo sutartį. Lizingo sutarties esminio pažeidimo teisiniai padariniai įtvirtinti CK 6.574 straipsnyje. Šioje teisės normoje nurodyti du lizingo davėjo teisių gynimo būdai, lizingo gavėjui iš esmės pažeidus sutartį: pirma, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą; antra, jis gali nutraukti sutartį. Šie teisių gynimo būdai yra savarankiški ir nėra vienas kito taikymo sąlyga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.574 straipsnį, nurodė, kad lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjo išlaidas, patirtas vykdant lizingo sutartį (t. y. susijusias su lizingo dalyko įgijimu, pristatymu ir pan.), kaip jos būtų atlygintos, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, be to, sumokėti atlyginimą (palūkanas) lizingo davėjui už suteiktą finansavimą (teisę naudotis daiktu). Lizingo davėjo nuostoliai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis kaip savo nuosavybę pasilieka lizingo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kavaska“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Swedbank lizingas“ v. E. K., bylos Nr. 3K-3-237/2013). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovui priteistinas ne tik lizingo objektas (įranga), tačiau ir visa pagal lizingo sutartį neįmokėtų periodinių įmokų suma, neišskaičiuojant lizingo objekto vertės. Taip apeliacinės instancijos teismas dvigubai atlygino dėl lizingo sutarties nutraukimo atsakovo tariamai patirtus nuostolius ir pažeidė CK 6.574 straipsnį. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta lizingo davėjo nuostolių apskaičiavimo tvarka: tuo atveju, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas, siekdamas susigrąžinti atliktas pinigines investicijas, paprastai imasi priemonių realizuoti iš lizingo gavėjo atgautą daiktą, buvusį lizingo sutarties dalyku. Kadangi daikto realizavimo kaina mažinami dėl lizingo sutarties nutraukimo galimi lizingo davėjo nuostoliai, tai akivaizdu, kad kuo brangiau daiktas parduodamas, tuo mažiau nuostolių patiria lizingo davėjas ir tuo mažesnė atsakomybė dėl sutarties nutraukimo tenka lizingo gavėjui. Taigi lizingo davėjas perėmęs daiktą kartu prisiima ir pareigą realizuoti jį už maksimalią kainą (CK 6.259 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Swedbank lizingas“ v. UAB ,,Strategy and management group“, bylos Nr. 3K-3-155/2014). Kasatoriaus teigimu, aptarti kasacinio teismo išaiškinimai patvirtina, kad, apskaičiuojant lizingo davėjo nuostolius dėl lizingo sutarties nutraukimo, turi būti įvertinama: 1) kiek lizingo davėjas investavo, kad įsigytų lizingo objektą (išimtinai lizingo gavėjui reikalingą daiktą); 2) kokia yra finansavimo paslaugos už visą likusį sutarties laikotarpį kaina (užmokestis už finansavimo paslaugą); 3) kokia yra likutinė lizingo objekto vertė. Kasatorius pažymi, kad, pirma, šalys sudarė tiesioginio lizingo sutartį, tai reiškia, jog atsakovas dar iki jos sudarymo buvo lizingo objekto savininkas ir nuosavybės teise daiktą įgijo ne dėl kasatoriaus (lizingo gavėjo) interesų (CK 6.574 straipsnis), todėl neturėjo (ir neįrodinėjo, kad turėjo) jokių specialių investicijų, kurias kasatorius turėtų jam atlyginti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Antra, Lizingo sutarties šalys nebuvo susitarusios dėl užmokesčio už finansavimą, kaip tai suprantama pagal lizingo esmę (palūkanų, administravimo išlaidų ir kt., padengiančių lizingo objekto nuvertėjimą). Lizingo sutarties šalys buvo sutarusios dėl fiksuotos įrangos išpirkimo kainos. Lizingo sutartyje nepasisakyta dėl palūkanų ar apmokėjimo už finansavimo paslaugos. Priešingai, Lizingo sutartyje aiškiai nustatyta lizingo objektą sudarančių atskirų dalių (įrangos komplektų) kaina (10 260 Lt) (2971,50 Eur) (Lizingo sutarties 4.1 punktas), kurios mokėjimas buvo atidėtas ateičiai. Dėl to, kasatoriaus teigimu, negalima įvertinti, kiek atsakovas būtų uždirbęs iš finansavimo paslaugos, nes jos neteikė. Į šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas taip pat neatsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo pateiktu preliminariu įmokų mokėjimo grafiku, kuriame periodinės įmokos pagal sutartį detalizuotos, nes jis nepasirašytas, parengtas atsakovo ir nėra Lizingo sutarties priedas. Trečia, apeliacinės instancijos teismas nevertino tikrosios įrangos turto vertės Lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) įrangos perdavimo metu. Kasatoriaus vertinimu, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, skaičiuojant lizingo davėjo tariamai patirtus nuostolius, privalo būti atsižvelgta į tai, kad nutraukus sutartį lizingo davėjui yra grąžinamas daiktas. Dėl to, nustatant nuostolių dydį, turi būti atsižvelgta ir į grąžinto daikto vertę. Atsakovas niekada neįrodė tikrosios įrangos likutinės rinkos vertės, jos nenustatinėjo ir bylą nagrinėję teismai, jie tik konstatavo, kad, rinkoje atsiradus naujų pažangesnių technologijų tokiai pačiai paslaugai teikti, atsakovui nepavyko parduoti (ir taip sumažinti nuostolį) nė vieno naudotos įrangos komplekto. Kasatoriaus nuomone, aplinkybė, kad rinkoje atsirado naujų technologijų, savaime nesuponuoja, kad lizingo objektas yra bevertis. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs reikšmingų aplinkybių, sudarė prielaidas atsakovui gauti iš sutarties nutraukimo naudos, o tai neatitinka ne tik CK 6.574 straipsnio nuostatų, bet ir bendrųjų civilinės atsakomybės taisyklių (CK 6.249 straipsnio 6 dalis), į kurias privalo būti atsižvelgta taikant CK 6.574 straipsnį ir Lizingo sutarties 9.3 punktą, kuriame nustatytas lizingo davėjo nuostolių kompensavimas tik tiek, kad jis būtų grąžintas į padėtį, kuri būtų buvusi, jei lizingo sutartis būtų įvykdyta, t. y. šalys buvo sutarusios dėl kompensacinio nuostolių pobūdžio.

372. Dėl netinkamo lizingą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas ginčo teisinius santykius kvalifikavo kaip lizingo santykius ir taikė visas netiesioginį lizingą reglamentuojančias teisės normas, taip pažeisdamas CK 6.567 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad netiesioginį lizingą reglamentuojančios teisės normos tiesioginio lizingo atveju taikomos tik mutatis mutandis, t. y. apeliacinės instancijos teismas pažeidė subsidiarų netiesioginį lizingą reglamentuojančių normų taikymą tiesioginio lizingo santykiams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiesioginiam lizingo sandoriui labiau būdingi pirkimo pardavimo požymiai, lizingo santykius reglamentuojančios normos jam taikomos mutatis mutandis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „4 vėjai ir KO“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-99/2012). Neatsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad tiesioginis ir netiesioginis lizingas iš esmės skiriasi tik tuo, jog tiesioginio lizingo atveju lizingo gavėjas pretenzijas dėl daikto kokybės teikia tiesiogiai lizingo gavėjui, o ne trečiajam asmeniui – daikto pardavėjui. Šalys nebuvo susitarusios dėl esminio lizingo santykių elemento – lizingo gavėjo finansavimo, teikiamo lizingo davėjo tam, kad lizingo gavėjas galėtų vykdyti veiklą, nes lizingo objektas lizingo sutarties sudarymo metu priklausė atsakovui, jam nereikėjo specialiai investuoti į įrangą, siekiant patenkinti kasatoriaus poreikius. Dėl šios priežasties ginčo šalys Lizingo sutartyje susitarė ne dėl atlyginimo už finansavimo paslaugą, o dėl atlyginimo už prekę. Šią aplinkybę, inter alia, patvirtina ir tai, kad periodiniai mokėjimai niekada nebuvo amortizuojami, t. y. skaičiuojami atsižvelgiant į įrangos nusidėvėjimą. Visą įsigyjamą įrangą sudarė 47 mobiliojo ryšio terminalai, kuriuos kasatorius išpirkinėjo. Taigi, kasatoriaus nuomone, nurodyti argumentai patvirtina, kad šalis siejo tiesioginio lizingo santykiai, kurie pagal savo esmę visiškai atitiko pirkimo–pardavimo išsimokėtinai santykius. Teisės doktrinoje taip pat pripažįstama, kad tiesioginio lizingo santykių iš esmės net nėra prasmės atskirti nuo pirkimo–pardavimo išsimokėtinai (Lisauskas G. Finansinės nuomos ir tiesioginio lizingo santykis pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą. Jurisprudencija Nr. 47 (39), 2003, p. 114). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalis siejo pirkimo–pardavimo išsimokėtinai teisiniai santykiai.

383. Dėl atsisakymo skirti ekspertizę ir įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas paskirti ekspertizę, pažeidė ekspertizės skyrimą ir įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, kasatoriaus teisę į teisminę gynybą ir rungimosi principą. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas Lizingo sutarties pagrindu pateikė kasatoriui tinkamos kokybės įrangą ir ar kasatorius pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį. Kasatorius, atsižvelgdamas į tai, kad lizingo objektas pasižymi technine specifika, tiek bylą nagrinėjant pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme prašė skirti ekspertizę įrangos kokybei įvertinti (CPK 212 straipsnis). Kasatoriaus vertinimu, teismų diskrecija dėl ekspertizės skyrimo nėra absoliuti ir ji turi būti skiriama, jei ginčo objektas yra susijęs su aplinkybėmis, kurių tinkamai įvertinti bei pagrįsti nei proceso šalys, nei teismas negali. Bylą nagrinėję teismai atsisakė paskirti ekspertizę, motyvuodami tuo, kad kasatorius netinkamą įrangos kokybę grindė ne jos techninės būklės, bet atliekamų funkcijų ir galimybių trūkumais. Kasatoriaus nuomone, taip, pirma, buvo pažeistas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), nes apribotos kasatoriaus galimybės pagrįsti savo teiginius dėl įrangos kokybės. Kasatorius viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad atsakovo jam perduota įranga buvo netinkamos kokybės: ji neužtikrino, kad į paslaugų žemėlapių aprėptį būtų įtraukti tinkami atitinkamų teritorijų žemėlapiai; kad automobilis būtų pavaizduojamas žemėlapyje toje vietoje, kurioje jis iš tikrųjų yra; kad ataskaitoje būtų pavaizduojami realiai įvykę įvykiai; kad 24 val. per parą ir 7 d. per savaitę veiktų biuro ir vilkikų ryšys; kad veiktų visi ryšio terminalai; kad ieškovo vairuotojų žinutės rusų kalba pasiektų biurą neiškraipytos; kad automobilio maršruto taškai būtų pavaizduojami žemėlapyje pagal automobilio realų judėjimą, o ne buvimo vietos taškus sujungiant tiesėmis; kad atsakovas operatyviai atsakytų į ieškovo užklausas; kad įranga ir paslaugos atitiktų pažangiausias technologijas šioje srityje. Techninių priežasčių, dėl kurių egzistuoja šie kokybės trūkumai, kasatorius, nebūdamas transporto priemonių kontrolės įrenginių ir ryšių profesionalas, negali objektyviai paaiškinti. Tačiau šios aplinkybės patvirtina, kad kasatorius negavo iš sutarties to, ko tikėjosi – užtikrinti kasatoriaus transporto priemonių ir jas vairuojančių vairuotojų saugumą, nuolatinį stebėjimą, nenutrūkstamas ir tinkamos kokybės paslaugas. Byloje pateikti kasatoriaus susirašinėjimai su atsakovu patvirtina, kad atsakovas pripažino, jog kasatoriaus nurodyti įrangos trūkumai buvo, ir žadėjo juos ištaisyti. Antra, bylą nagrinėję teismai, atsisakydami skirti ekspertizę, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą nustatančias taisykles, nes savo išvadas grindė išimtinai tik atsakovo pateiktais paaiškinimais, kasatoriaus ir atsakovo verslo santykių praktika bei prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas svaraus pagrindo, konstatavo, kad vienintelis vienašališko sutarčių nutraukimo motyvas – siekis išbandyti technologines naujoves. Kasatoriaus teigimu, tokia teismo išvada prieštarauja verslo logikai. Kasatorius ir atsakovas bendradarbiavo beveik 20 m., todėl sutarčių nutraukimas vien tik tam, kad būtų galima išbandyti naują įrangą, būtų neracionalus. Be to, bylą nagrinėję teismai sprendė, kad aplinkybės, jog, prieš sudarydamas Lizingo sutartį, kasatorius testavo įsigyjamą įrangą ir buvo įsigijęs panašių į Lizingo sutarties objektų, patvirtina, kad Lizingo sutarties pagrindu kasatoriui perduota įranga buvo tinkamos kokybės. Kasatoriaus nuomone, ilgalaikis šalių bendradarbiavimas savaime nesuponuoja, kad konkretus Lizingo sutarties objektas – įranga – yra tinkamos kokybės. Įrangos kokybė turėjo būti vertinama, atsižvelgiant į jos techninę charakteristiką ir veikimą, o ne į ankstesnį kasatoriaus ir atsakovo bendradarbiavimą ir įsigytos įrangos faktą. Šios aplinkybės neturi įrodomosios galios byloje, todėl bylą nagrinėję teismai, jomis remdamiesi, pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę. Taigi bylą nagrinėję teismai, pažeisdami įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir atsisakydami paskirti ekspertizę, nepagrįstai konstatavo, kad įranga buvo tinkamos kokybės, juolab kad įrangos trūkumus atsakovas pripažino.

393. Dėl atsakovo nuostolių atlyginimo. Kasatorius pažymi, kad atsakovas neturi teisės į žalos atlyginimą ir netesybas, nes kasatorius teisėtai nutraukė sutartį. CK 6.64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kreditoriui pažeidus prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu ir visą laiką, kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu. CK 6.574 straipsnyje nustatyti lizingo davėjo teisių gynimo būdai taikytini tik lizingo gavėjui iš esmės pažeidus sutartį, o tai reiškia, kad atsakovas pagal lizingo sutartį neturi jokios reikalavimo teisės kasatoriui, o kasatorius turi teisę reikalauti iš atsakovo tiek restitucijos, tiek nuostolių atlyginimo. Kasatoriaus teigimu, Lizingo sutarties 9.3 punkto nuostata, kad įrangos atsiėmimo atveju kasatoriaus sumokėtos periodinės įmokos negrąžinamos, šiuo atveju netaikytina, nes ji galėtų būti taikoma tik tada, jeigu sutartį būtų pažeidęs kasatorius (lizingo gavėjas), o ne atsakovas. Kasatoriaus teigimu, jis teisėtai nutraukė sutartį, todėl turi teisę į visų įmokų grąžinimą (restituciją), nes atidavė atsakovui turtą, kurį išpirkinėjo, o, minėta, į mokėtinas lizingo įmokas nebuvo įtraukti sutarties administravimo, daiktų nusidėvėjimo, kompensacijos už suteiktą finansavimą mokesčiai (vieno įrangos komplekto kaina – 10 260 Lt (2971,50 Eur) (Lizingo sutarties 4.1 punktas), padauginta iš įsigyjamų vienetų kiekio, buvo išdėstyta konkrečiam periodui). CK 6.222 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jei ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi.

404. Dėl kompensacijos už suteiktas ryšio paslaugas. Kasatoriaus įsitikinimu, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą priteisti jam neva suteiktas 183 790,08 Lt (53 229,29 Eur) nuolaidas ryšių paslaugoms. Kasatorius laikosi pozicijos, kad atsakovo nuolaida paslaugoms buvo šalių sutarta kaina už palydovinio ryšio paslaugas. Jei kasatorius būtų vykdęs Lizingo sutartį ir išmokėjęs visą įrangos kainą atsakovui, jis neturėtų pareigos kompensuoti jo neva padarytos nuolaidos paslaugoms. Lizingo sutarties 4.2 punkte tik nurodoma, kad ryšio paslaugos teikiamos už 1 Lt užmokestį per mėnesį. Dėl to, kasatoriaus nuomone, atsakovas neturi teisės reikalauti iš jo atlyginti atsakovo neva dėl suteiktos nuolaidos ryšio paslaugoms patirtus nuostolius.

415. Dėl palūkanų priteisimo. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai priteisė atsakovui iš kasatoriaus 6 proc. dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas nuo bendros

42(479 509,58 Lt) (138 875,57 Eur) sumos nuo priešieškinio priėmimo dienos (2013 m. sausio 17 d.) iki visiško šios teismo sprendimo dalies įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kompensuojamųjų palūkanų, kaip kreditoriaus nuostolių, priteisimas taip pat turi atitikti kompensuojamąjį civilinės atsakomybės pobūdį, todėl už bylos nagrinėjimo laiką priteistos procesinės palūkanos turi būti įskaitomos į bendrus kreditoriaus nuostolius. Procesinės palūkanos nėra kokia nors papildoma išmoka ieškovui. Jos mokamos tikslingai ir tik pagal įstatymą, kaip minimali kompensacija už neteisėtą negalėjimą naudotis ieškovui priklausančiais pinigais bylos nagrinėjimo laikotarpiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-7-378/2005). Šis išaiškinimas, kasatoriaus nuomone, pagrindžia jo poziciją dėl procesinių palūkanų neteisėto priteisimo. Kompensuojamasis civilinės atsakomybės pobūdis neleidžia bet kuriai iš šalių ginčo atveju gauti iš kitos šalies daugiau, nei ji būtų gavusi visiškai įvykdžiusi visą sutartį, pridedant dėl sutarties nutraukimo patirtus su sutarties nutraukimu susijusius tiesioginius nuostolius. Taigi tuo atveju, jeigu kasacinis skundas būtų netenkintas, atsakovo gautinas nuostolių atlyginimas pagal Lizingo sutartį turi apimti tiek Lizingo sutarties 8.4 punkte nustatytas netesybas, tiek procesines palūkanas, tiek ir atsakovo tariamai suteiktą nuolaidą už ryšio paslaugas.

43Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

441. Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo. Atsakovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius kaip tiesioginio lizingo ir pagrįstai taikė jiems lizingą reglamentuojančias teisės normas. Pirma, priešingai nei teigia kasatorius, bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad nors lizingo objektą (įrangą) atsakovas buvo įsipareigojęs įgyti pats ir tik tada perduoti kasatoriui naudoti verslo tikslais, tačiau įranga buvo įgyta kasatoriaus pasirinkimu ir užsakymu, t. y. atsakovas savo lėšomis finansavo įrangos įsigijimą tam, kad ją lizingo sutarties pagrindu perduotų naudotis kasatoriui. Toks lizingo teisinių santykiu modelis pasirinktas tam, kad pretenzijas dėl lizingo objekto kasatorius galėtų reikšti tiesiogiai atsakovui, ne Nyderlandų Karalystėje reziduojančiam įrangos pardavėjui. Antra, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Lizingo sutarties mokėjimų grafike nedetalizuotos periodinės įmokos apėmė ne tik įrangos išpirkimo kainą, bet ir palūkanas už lizingo sandorio finansavimą bei sutarties administravimo išlaidas, o dėl spartaus telekomunikacijų techninės įrangos nuvertėjimo jos nusidėvėjimas naudojimosi laikotarpiu viršijo mokamas įmokas. Tai patvirtina ne tik finansinės nuomos įmokų grafikas, bet ir Lizingo sutarties analizė, taip pat kiti įrodymai, kurie sudaro pagrindą teigti, kad į 2010 m. sudaryto sandorio kainą buvo įtraukta ne tik įrangos vertė (byloje nustatyta, kad 2007 m. tokios pačios įrangos vienas komplektas kasatoriui parduotas už 7950 Lt (2302,48 Eur), todėl, vadovaujantis ekonomine logika, 2010 m. jis negalėjo kainuoti daug brangiau (t. y. 10 260 Lt (2971,50 Eur), ypač įvertinant aplinkybę, jog ieškovas Lizingo sutarties pagrindu įgijo verslo tikslais didelį kiekį – 47 – įrangos komplektų. Trečia, Lizingo sutarties esmė – lizingo davėjo lizingo gavėjui teikiamas finansavimas, kurio forma yra ne piniginė, bet suteikta galimybė lizingo gavėjui valdyti ir naudotis jo verslui reikalingu daiktu (gaunant iš to naudos), ir už tai gaunamas lizingo davėjo atlyginimas, kurį sudaro periodinės įmokos ir palūkanos. Lizingo teisiniuose santykiuose lizingo gavėjo vyraujantis interesas – naudotis daiktu, bet ne įsigyti jį nuosavybėn. Sprendžiant, ar šalių sudarytiems teisiniams santykiams labiau būdingi finansavimo (finansinės nuomos) ar pirkimo pardavimo interesai, atsakovo nuomone, atsižvelgtina į tai, kad kasatoriaus Lizingo sutarties pagrindu naudojama įranga dėl technologinės pažangos ir nusidėvėjimo labai greitai nuvertėja, todėl, sutarčiai pasibaigus (po 5 metų nuo jos sudarymo) ir kasatoriui įgijus įrangą nuosavybėn, ji būtų bevertė. Be to, byloje nustatyta, kad sutarties dalyką sudaranti įranga savo ekonominę vertę buvo visiškai praradusi praėjus vos pusei jos naudojimo laikotarpio, todėl, atsakovo nuomone, akivaizdu, kad Lizingo sutarties nutraukimo atveju (kai įranga grąžinama atsakovui) kasatoriaus sumokėtos įmokos negrąžinamos, o lizingo gavėjui tenka papildoma pareiga atlyginti įrangos lizingo kainos ir likutinės vertės bei sumokėtų įmokų sumos skirtumą.

452. Dėl netiesioginį lizingą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Atsakovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas aplinkybės, kad tiesioginio lizingo atveju pretenzijos dėl lizingo objekto gali būti reiškiamos tiesiogiai lizingo davėjui – daikto savininkui, nevertino kaip vienintelės, kuri sudaro pagrindą atskirti tiesioginio ir netiesioginio lizingo teisinius santykius. Tiesioginio lizingo teisiniai santykiai turi ypatumų, kurie iki šiol Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išsamiai neatskleisti, tačiau, atsakovo nuomone, jie nėra prilyginami pirkimo–pardavimo išsimokėtinai teisiniams santykiams ar juolab netapatūs jiems (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Remivilas“ v. AB „SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-154/2013). Atsakovo teigimu, tiesioginio lizingo teisiniams santykiams būdinga tai, kad daikto davėjas turi ne tik grynąjį finansinį interesą (uždirbti iš investuotų į daiktą lėšų lizingo gavėjo mokamų palūkanų forma), bet ir interesą realizuoti turimą daiktą (t. y. gauti naudos iš nuosavybės teise valdomo daikto, perduodant jį lizingo gavėjo naudojimui su galimybe išpirkti, sumokėjus visą lizingo sutartyje nustatytą kainą). Tačiau tiesioginio lizingo atveju (skirtingai nuo pirkimo–pardavimo išsimokėtinai teisinių santykių) vyrauja daikto nuomos (naudojimosi) interesas. Atsižvelgiant į tai, lizingo teisinius santykius reglamentuojančioje teisės normoje – CK 6.573 straipsnio 1 dalyje – nustatyta, kad lizingo gavėjas turi visas CK šeštojoje knygoje nustatytas pirkėjo teises ir pareigas, išskyrus pareigą sumokėti už įsigytą turtą, taip, kaip jis ją turėtų, jeigu būtų pirkimo–pardavimo sutarties šalis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiesioginio lizingo teisiniuose santykiuose vyrauja daikto nuomos (naudojimosi) interesas, pagrįstai sprendė, kad tiesioginiam lizingui taikytinos lizingo nuostatos dėl lizingo sampratos, dalyko, jo perdavimo ir sutarties nutraukimo atsirandančių teisinių padarinių, nes pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos šiuo atveju neatskleidžia tiesioginiam lizingui būdingų ypatumų.

463. Dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl perduotos įrangos kokybės ir kasatoriaus teisės vienašališkai nutraukti Lizingo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo. Atsakovo nuomone, kasatoriaus nurodyti argumentai dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų ir pareigos pakankamai motyvuoti procesinį sprendimą pažeidimo nepagrįsti, nes bylą nagrinėję teismai neprivalėjo pažodžiui atkartoti šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų ir keliamų klausimų, dėl jų visų detaliai pasisakyti, taip pat atskirai aptarti kiekvieną įrodymą, o ne vertinti įrodymų visetą. Bylą nagrinėję teismai argumentuotai pasisakė dėl ginčo esmės, turinčios įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, savo motyvus parėmė byloje buvusiais įrodymais, jie yra nuoseklūs, atitinka bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis. Atsakovas pažymi, kad į visas jam kasatoriaus pateiktas pretenzijas pateikė detalius atsikirtimus ir juos pagrindžiančius įrodymus. Tik vienas kasatoriaus pretenzijoje nurodytas atvejis buvo susijęs su kasatoriui Lizingo sutarties pagrindu perduotos įrangos veikimo sutrikimu, kuris buvo nulemtas paties kasatoriaus netinkamų veiksmų (transporto priemonės akumuliatoriaus atjungimo įrangos budėjimo režime) ir nustatytas jau pasibaigus įrangos garantiniam terminui, tačiau, padedant atsakovui, šis sutrikimas pašalintas. Kiti kasatoriaus pateikti konkretūs nusiskundimai buvo ne dėl perduotos pagal Lizingo sutartį įrangos (t. y. dėl anksčiau kasatoriaus įsigytos tokios pačios įrangos, kuri buvo naudojama jau daugiau nei ketverius metus), arba dėl kitos – GSM/GPRS ryšio pagrindu veikiančios įrangos, kuri kasatoriui buvo perduota išbandyti. Atsakovas, be kita ko, pateikė bylą nagrinėjusiems teismams įrodymų, kad kasatorius neužtikrino darbo vietose tinkamo interneto ryšio ar programinės įrangos veikimui reikalingų kompiuterių techninių parametrų. Dalis atsakovui grąžintos įrangos turėjo mechaninių gedimų, atsiradusių jos naudojimo laikotarpiu dėl kasatoriaus kaltės. Atsakovas pažymi, kad apie lizingo sutarčių pagrindu įsigyjamos įrangos funkcijas ir galimybes kasatorius, prieš sudarydamas ginčo sutartį, žinojo ir jam buvo suteikta visa reikšminga informacija (tai, be kita ko, patvirtina kasatoriaus vadovo D. V. ir vykdomojo direktoriaus E. G. duoti parodymai); apie pigesnę GSM/GPRS ryšio pagrindu veikiančią įrangą kasatorius buvo atsakovo informuotas ir tokia įranga kasatoriui buvo perduota išbandyti iš karto po to, kai atsakovas gavo pavyzdžius iš gamintojo. Būtent tada, kai išbandė naują įrangą, kasatorius pradėjo reikšti atsakovui pretenzijas dėl technologiškai pasenusios Lizingo sutarties pagrindu naudojamos įrangos. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad tokią pačią, kaip Lizingo sutarties pagrindu naudojamą, įrangą (27 komplektus) kasatorius įsigijo iš atsakovo ir naudojo nuo 2007 m., o panašiai veikiančią įrangą – nuo 1997 m., bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad kasatorius, remiantis CK 6.328 straipsniu, pasinaudojo įrangos patikrinimo teise. Priešingai nei nurodo kasatorius, šios aplinkybės ir šalių ilgalaikio bendradarbiavimo faktas bylą nagrinėjusių teismų buvo pabrėžtos, vertinant kasatoriaus argumentus dėl kasatoriaus veiklos tikslų ir jo lūkesčių neatitikusių įrangos funkcijų. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad pretenzijas dėl įrangos kokybės kasatorius ėmė reikšti tik praėjus dvejiems metams nuo Lizingo sutarties sudarymo, todėl, remdamiesi CK 6.327 straipsnio 5 dalimi, bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad kasatorius negalėjo remtis daiktų neatitiktimi kokybės reikalavimams, nes per protingą terminą atsakovui nepranešė ir nenurodė, kokių sutartyje aptartų reikalavimų daiktas neatitinka.

47Atsakovas nesutinka su kasatoriaus argumentais, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai atsisakė paskirti byloje ekspertizę. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekspertizę skiria teismas, jei tam yra pagrindas – būtinybė išsiaiškinti tam tikrą byloje kilusį klausimą, kai reikalingos specialios mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinios (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizę atlikti yra tikslinga. Dalyvaujantis byloje asmuo, reikalaudamas skirti ekspertizę tam tikram klausimui išsiaiškinti, turi tokį reikalavimą motyvuoti, kuo remiantis tikimasi nustatyti ar paneigti tam tikras byloje reikšmingas aplinkybes, nurodyti, kokių specialiųjų žinių, jo nuomone, reikia tokiam klausimui išsiaiškinti. Ekspertizės skyrimas, nepagrindus tikėtinumo jos metu nustatyti byloje reikšmingus duomenis, prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. A. v. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-26/2005; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. ir kt. v. VšĮ„ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė“, bylos Nr. 3K-3-59/2010). Atsakovo teigimu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme metu kasatorius ne tik nepagrindė prašymo skirti ekspertizę tikslingumo, bet net ir po pakartotinių teismo raginimų nepašalino tokio prašymo procesinių trūkumų, t. y. nenurodė ekspertizės kainos. Dėl nurodytų priežasčių kasatoriaus prašymas skirti ekspertizę pagrįstai atmestas.

48Atsakovas taip pat nesutinka su kasatoriaus teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas grindžiamas prielaidomis ir neturinčiais teisinės galios įrodymais. Bylą nagrinėję teismai išvadas dėl tikrųjų kasatoriaus motyvų vienašališkai nutraukti lizingo sutartį padarė, atsižvelgdami į byloje surinktų įrodymų visumą: pretenzijų atsakovui pareiškimo laiką (po to, kai kasatorius išbandė naują GSM/GPRS pagrindu veikiančią technologiją), pranešimuose dėl sutarčių nutraukimo nurodytas priežastis, nesuteikimą atsakovui protingo termino tariamiems sutarčių vykdymo trūkumams pašalinti, naujos technologiškai pažangesnės GSM/GPRS įrangos atsiradimą.

49Atsakovas pažymi, kad esminio sutarties pažeidimo faktą privalo įrodyti ta šalis, kuri nori pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise, todėl, priešingai nei teigia kasatorius, ne atsakovas turėjo įrodyti, kad įranga buvo tinkamos kokybės, o kasatorius – kad jam perduota įranga buvo su esminiais kokybės trūkumais ir dėl to buvo iš esmės suvaržyti kasatoriaus interesai. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai aptarė esminiam sutarties pažeidimui konstatuoti teismų praktikoje išskiriamas bendras vertinamojo pobūdžio sąlygas ir motyvus, kodėl buvo laikoma, kad kasatorius neįrodė esminio sutarties pažeidimo, todėl atmestinas kaip nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, jog teismų sprendimuose nebuvo pasisakyta dėl sutarčių nutraukimo teisėtumo dėl esminio pažeidimo (CK 6.217 straipsnis).

504. Dėl Lizingo paslaugų sutarties nutraukimo teisinių padarinių bei nuostolių dydžio. Atsakovo teigimu, priešingai nei nurodo kasatorius, bylą nagrinėję teismai nustatinėjo kasatoriaus grąžintos įrangos likutinę rinkos vertę ir, apskaičiuodami atsakovo nuostolius, į ją atsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas, vykdydamas šalių bendradarbiavimo pareigą, ėmėsi aktyvių veiksmų parduoti grąžintus judriojo ryšio terminalus Lietuvos ir užsienio įmonėms, siūlė kasatoriui ieškoti įrangos pirkėjų ar ją pardavinėti, taip pat paimti lizingo dalyką už nesumokėtą įmokų sumą. Tačiau rinkoje atsiradus naujų pažangesnių technologijų tokiai pačiai paslaugai teikti, atsakovui nepavyko parduoti nė vieno naudotos įrangos komplekto ir taip sumažinti nuostolius. Atsakovo įsitikinimu, tiesioginio lizingo sutarties nutraukimo atveju lizingo davėjo nuostoliams apskaičiuoti apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir grąžinto lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Swedbank lizingas“ prašymą patvirtinti kreditoriaus reikalavimą, bylos Nr. 3K-3-1/2012; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kavaska“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Swedbank lizingas“ v. E. K., bylos Nr. 3K-3-237/2013).

515. Dėl kompensacijos už suteiktas ryšio paslaugas priteisimo. Atsakovas nesutinka su kasacinio skundo teiginiais, kad atsakovas realiai nesuteikė kasatoriui nuolaidos ryšio paslaugoms. Nutraukus Lizingo sutartį, pas kasatorių likusiems įrangos vienetams veikti reikalingų ryšio paslaugų kaina liko nepakitusi (mėnesinis bazinis „EutelTRACS“ trijų komponentų (MCT) terminalo priežiūros mokestis buvo 159 Lt (46,05 Eur), dviejų komponentų (IMCT) terminalo – 172 Lt (49,81 Eur), o Lizingo sutarties pagrindu naudojamiems „EutelTRACS“ dviejų komponentų (IMCT) terminalams buvo pritaikytas 1 Lt (0,29 Eur) mėnesinis bazinis priežiūros mokestis). Be to, pasibaigus sutartyje nustatytam penkerių metų terminui, pritaikyta nuolaida turėjo būti panaikinta. Atsakovo teigimu, nepagrįstai kasatoriaus argumentai, kad, net jam ir nenutraukus sutarties, vis tiek paslaugos būtų teikiamos su nuolaida. Kasatoriaus įsipareigojimas naudotis atsakovo teikiamomis ryšio paslaugomis ne trumpiau nei penkerius metus (Lizingo sutarties 6.9.2. punktas) ir nemažinti įrenginių – „EutelTRACS“ terminalų, kuriems atsakovas teikia telekomunikacinio ryšio paslaugas, skaičiaus (Lizingo sutarties 6.9.3. punktas), apėmė ne tik naujus Lizingo sutarties pagrindu perduodamus 47 „EutelTRACS“ (IMCT) terminalus, bet ir kasatoriaus iki tol naudotus „EutelTRACS“ terminalus, kad bendras jų skaičius nebūtų mažesnis nei 104. Be to, Lizingo sutarties pagrindu perduotos įrangos ryšio paslaugoms nuolaida buvo suteikta tik baziniam mėnesiniam mokesčiui, todėl kasatoriui pagal poreikį galėjo būti teikiamos ir papildomos ryšio paslaugos, kurias teikdamas atsakovas gaudavo papildomų pajamų.

526. Dėl palūkanų priteisimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-7-378/2005, kuria remiasi ieškovas ir kurioje pasisakyta dėl procesinių palūkanų į bendrus kreditoriaus nuostolius įskaitymo, ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Nurodytoje byloje buvo pareikštas reikalavimas priteisti bankui mokėtas palūkanas, nors nustatyta, kad, vykdant ankstesnį teismo sprendimą, iš atsakovo buvo išieškota ne tik priteista nuostolių suma, bet ir procesinės palūkanos, t. y. tie patys nuostoliai buvo kompensuoti ankstesniu teismo sprendimu. Šios bylos faktinė situacija kitokia. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos skirtos minimaliems ginčo šalies nuostoliams nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo visiško įvykdymo kompensuoti, nes geruoju piniginių prievolių, kurias teismas priteisia, neįvykdęs skolininkas bylinėjimosi laikotarpiu turi galimybę naudotis kreditoriui priklausančiomis lėšomis, taip pažeisdamas kreditoriaus interesus ir lemdamas jo nuostolius dėl negalėjimo naudotis tokiomis lėšomis. Bylą nagrinėjusiems teismams pagrįstai nusprendus, kad atsakovo reikalavimai priteisti jam iš kasatoriaus nuostolių atlyginimą teisėti, darytina išvada, kad nuo pat teisminio proceso pradžios kasatorius nuostolių atlyginimą sudarančiomis lėšomis naudojosi neteisėtai, todėl jam kyla pareiga sumokėti procesines palūkanas.

53Teisėjų kolegija

konstatuoja:

54IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai Dėl tiesioginio lizingo ir pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių kvalifikavimo ir atribojimo

55CK 6.567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lizingo (finansinės nuomos) sutartimi viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (netiesioginis lizingas). Lizingą reglamentuojančios CK XXX skyriaus normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas. Pagal kasacinio teismo praktiką lizingo sutarties esmė – lizingo davėjo lizingo gavėjui teikiamas finansavimas, kurio forma yra ne piniginė, bet suteikta galimybė lizingo gavėjui valdyti ir naudotis jo verslui reikalingu daiktu (gaunant iš to naudos), specialiai tam įsigytu lizingo davėjo, ir lizingo davėjui mokant už tai periodines įmokas, kurių dydis priklauso nuo konkrečios sutarties sąlygų, bet kurios visais atvejais skirtos kompensuoti lizingo davėjo praradimus įsigyjant daiktą (įvertinamos sutarties administravimo sąnaudos, daikto nusidėvėjimas jo naudojimo procese ir kt.) bei atlyginti jam už suteiktas finansavimo paslaugas (mokant palūkanas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kavaska“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB SEB lizingas v. RAB „Vingriai“, bylos Nr. 3K-3-277/2013; 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB SEB lizingas v. A. S. , bylos Nr. 3K-3-367/2013; 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių banko lizingas“ v. K. V., bylos Nr. 3K-3-464/2013; kt.). Lizingo davėjas, sudarydamas lizingo sutartį, turi iš esmės tik finansinį interesą gauti pelną (palūkanų forma) iš investuotų lėšų. Lizingo davėjo nuosavybės teisė į lizingo sutarties dalyką atlieka tik lizingo gavėjo prievolių pagal lizingo sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo funkciją: lizingo gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų mokėti periodines įmokas, lizingo davėjas savo nuostolius galėtų padengti realizavęs jam nuosavybės teise priklausantį lizingo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Swedbank lizingas“ v. UAB ,,Strategy and management group“, bylos Nr. 3K-3-155/2014). Teisės doktrinoje tokio pobūdžio teisiniai santykiai, kai lizingo davėjas lizingo gavėjo nurodymu iš trečiųjų asmenų įsigyja savo vardu daiktą ir perduoda jį naudotis lizingo gavėjui už užmokestį, laikomi klasikiniais lizingo teisiniais santykiais. Būtent toks finansinės nuomos (lizingo) modelis yra įtvirtintas ir UNIDROIT 1988 m. Otavos konvencijoje „Dėl tarptautinės finansinės nuomos“. Teisiniai santykiai, kai lizingo davėjas yra nuomojamo daikto savininkas ir jį išnuomoja lizingo gavėjui naudotis už tam tikrą užmokestį, vadinami tiesioginiu lizingu. Lietuvos teisėje tiesioginis lizingas įtvirtintas CK 6.567 straipsnio 1 dalyje, t. y. kaip finansinė nuoma, kuriai mutatis mutandis taikomos lizingo santykius reglamentuojančios teisės normos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai lizingo davėjas yra ir nuomojamo turto savininkas, tokiam sandoriui labiau būdingi pirkimo ir pardavimo požymiai, lizingo santykius reglamentuojančios teisės normos jam taikomos mutatis mutandis (CK 6.567 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „4 vėjai ir KO“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-99/2012).

56Savo esme tiesioginio lizingo teisiniai santykiai yra labai panašūs į daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai teisinius santykius. CK 6.411 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai (kreditan) sutartį pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamus daiktus tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje nustatytos kainos, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Taigi, tiek tiesioginio lizingo, tiek daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties sudarymo atveju nuosavybės teisė į perduodamus daiktus išlieka lizingo davėjui (pardavėjui), lizingo gavėjas (pirkėjas) gauna daiktą naudotis, o lizingo davėjui (pardavėjui) moka sutartyje nustatytas įmokas; lizingo davėjas (pardavėjas) savo nuosavybės teises į neregistruojamus daiktus gali panaudoti prieš trečiuosius asmenis tik tuo atveju, jeigu lizingo ar pirkimo–pardavimo sutartis buvo įregistruota įstatymų nustatyta tvarka viešame registre (CK 6.411 straipsnio 2 dalis, 6.572 straipsnio 1 dalis), o perduoto daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka daiktą gavusiam asmeniui (pirkėjui ar lizingo gavėjui) (CK 6.412 straipsnis, 6.571 straipsnio 1 dalis). Be to, skirtingai nuo klasikinės finansinės nuomos (lizingo), tiesioginio lizingo atveju lizingo davėjas prieš lizingo gavėją atsako ir kaip daikto pardavėjas (CK 6.573 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad taip pat pirkimo ir pardavimo išsimokėtinai atveju šalys gali susitarti dėl pirkėjo mokėtinų palūkanų ir administravimo mokesčio mokėjimo už daikto kainos sumokėjimo atidėjimą, todėl palūkanų nustatymas sutartyje savaime nesudaro pagrindo ją kvalifikuoti kaip lizingo sutartį. Tačiau pirkimo ir pardavimo išsimokėtinai atveju, priešingai nei tiesioginio lizingo atveju, sumokėjus visas sutartyje nustatytas įmokas, nuosavybės teisė į sutarties dalyku esantį daiktą visada pereis pirkėjui, o finansinės nuomos atveju nuosavybės teisės perėjimas lizingo gavėjui nėra būtinas. Kaip ir lizingo sutarties sudarymo atveju, perkant ir parduodant išsimokėtinai pardavėjo nuosavybės teisė į pirkimo–pardavimo sutarties dalyką atlieka pirkėjo prievolių pagal pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo funkciją. Tačiau jeigu esant lizingo teisiniams santykiams lizingo davėjo pagrindinis interesas – gauti finansinę naudą iš investuotų lėšų, tai esant pirkimo–pardavimo išsimokėtinai teisiniams santykiams – parduoti daiktą, o finansinė nauda palūkanų forma yra išvestinė, papildoma (arba jos gali iš viso nebūti – CK 6.415 straipsnis). Taigi, kvalifikuojant sutartį kaip tiesioginio lizingo ar pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį, būtina nustatyti, kokie esminiai sutarties šalių tikslai buvo sudarant sutartį. Tai nustatoma pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Jeigu šalys susitaria, kad nuosavybės teisė į daiktą pereis sumokėjus visą kainą be jokių papildomų sąlygų, o nuosavybės teise daiktą valdantis asmuo, jį perduodamas naudotis, siekia visų pirma daiktą parduoti ar gauti naudą kitokia forma, o palūkanų gavimas yra tik papildomas interesas, tokia sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis.

57Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2010 m. vasario 1 d. šalys sudarė „EutelTRACS“ judriojo ryšio terminalų lizingo (finansinės nuomos) ir ryšio paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo sutartyje nurodytais terminais kasatoriui perduoti 47 „EutelTRACS“ judriojo ryšio terminalus su automobilio kontrolės įrenginiu QFMX valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad, sumokėjus visą sutartyje nustatytą įrangos IMCT kainą, įranga (IMCT) pereis kasatoriui nuosavybės teise, bei penkerius metus su nuolaida tiekti kasatoriui (visiems 47 įrenginiams) „EutelTRACS“ ryšio paslaugas, o kasatorius – sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka mokėti lizingo įmokas bei ryšio paslaugų kainą (Sutarties 1.1 punktas). Be to, teismai nustatė, kad atsakovas yra „QUALCOMM Enterprise Services Europe B.V.“ produktų ir licencijuotos programinės įrangos, įskaitant ir ginčo dalyku esančius daiktus, atstovas Lietuvoje, prekiaujantis šia įranga ir teikiantis ryšio paslaugas. Ši veikla yra pagrindinė atsakovo veikla, kuria siekiama platinti nurodytus produktus ir teikti jiems veikti reikalingas ryšio paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas vykdytų lizingo veiklą. Šalių sudarytos sutarties sąlygos patvirtina, kad kasatorius siekė įgyti nuosavybės teises į ginčo įrenginius ir naudotis atsakovo teikiamomis ryšio paslaugomis, atidedant jų sumokėjimo kainą, o atsakovas siekė parduoti savo platinamus įrenginius ir teikti ryšio paslaugas, taip gaudamas finansinę naudą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalių sudaryta sutartis, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš esmės atitinka pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties požymius. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šalys sutartimi sureguliavo tarpusavio atsakomybę, kai sutartis nutraukiama dėl vienos jų įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymo. Šalių sudarytos sutarties 9.3 punkte nustatyta, kad, nutraukus sutartį, atsakovas turi teisę pareikalauti sumokėti visą likusią įrangos kainą ir apskaičiuotus delspinigius, atsiimti perduotą įrangą ir reikalauti, kad kasatorius atlygintų tokio dydžio nuostolius, kurie atsakovą grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu kasatorius būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Tokiu atveju kasatorius privalo padengti gautinų pagal sutartį sumų ir grąžintos įrangos vertės bei iki sutarties nutraukimo apskaičiuotų delspinigių skirtumą. Pažymėtina, kad šalys, be kita ko, susitarė, jog atsakovui atsiėmus įrangą, kasatoriaus sumokėtos periodinės įmokos negrąžinamos. Atsižvelgiant į nurodytame sutarties punkte įtvirtintus sutarties nutraukimo padarinius, darytina išvada, kad jie iš esmės atitinka lizingo sutarties nutraukimo padarinius, reglamentuojamus CK 6.574 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo gavėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. O sutarties sąlyga, kad, atsakovui atsiėmus įrangą, kasatoriaus sumokėtos periodinės įmokos negrąžinamos, atitinka pirkimą–pardavimą išsimokėtinai reglamentuojančio CK 6.414 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą galimybę atsisakyti grąžinti pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties įmokas, jeigu šalys dėl to susitaria. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nors nustačius šalių sudarytos sutarties tikslus ji galėtų būti kvalifikuojama kaip pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis, tačiau joje nustatyti sutarties nutraukimo padariniai sudaro pagrindą spręsti, kad sutartis turi tiek pirkimo–pardavimo išsimokėtinai, tiek tiesioginio lizingo požymių, todėl ji kvalifikuotina kaip sutartis, turinti kelių rūšių sutarčių elementų. Įstatyme nedraudžiama šalims sudaryti tokias sutartis (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Tokius atveju sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei. Tai reiškia, kad šalys turėjo teisę į ginčo sutartį įtraukti lizingo teisinius santykius reglamentuojančią teisės normą (CK 6.574 straipsnis), kaip labai artimo pagal savo pobūdį ir turinį pirkimui–pardavimui išsimokėtinai CK instituto normą, Sutarties 9.3 punkto sąlygos neprieštarauja šalių sudarytos sutarties esmei, todėl ji pagrįstai ir teisėtai bylą nagrinėjusių teismų buvo taikyta šalių ginčui dėl sutarties nutraukimo padarinių spręsti.

58Dėl kasatoriaus nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, formuojamos dėl teisinių padarinių, nutraukus lizingo sutartį, taikymo Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovui iš kasatoriaus priteistinų nuostolių dydžio, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, formuojamos teisinių padarinių, nutraukus lizingo sutartį, taikymo klausimais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalių sudarytos sutarties nuostatos dėl sutarties nutraukimo teisinių padarinių iš esmės atitinka CK 6.574 straipsnio „Lizingo sutarties nutraukimas“ nuostatas, sprendžia, jog, pasisakant dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų, kuriomis nuspręsta dėl atsakovui iš kasatoriaus priteistinų nuostolių, turėtų nutraukus šalių sudarytą sutartį, dydžio teisėtumo, inter alia, taikytina lizingo (finansinės nuomos) sutarties nutraukimo teisinius padarinius formuojanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tačiau atsižvelgiant į tai, jog šalių sudaryta sutartis, minėta, turi kelių sutarčių – pirkimo–pardavimo išsimokėtinai ir lizingo – požymių, kurie lemia tam tikrą kasatoriaus nuostolių apskaičiavimo specifiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 6.574 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, kad šioje normoje apibrėžtas lizingo davėjo nuostolių ir atitinkamai – lizingo gavėjo civilinės atsakomybės – dydžio kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ v. A. S., bylos Nr. 3K-3-367/2013), t. y. lizingo davėjas iš lizingo gavėjo gali reikalauti, kad jis atlygintų lizingo davėjo nuostolius, kuriuos sudaro išlaidos, patirtos vykdant lizingo sutartį (t. y. susijusios su lizingo dalyko įgijimu, pristatymu ir pan.), kaip jos būtų atlygintos, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, taip pat atlyginimas (palūkanos) už suteiktą finansavimą (teisę naudotis daiktu), atėmus iš lizingo sutarties iki jos nutraukimo gautą naudą. Lizingo davėjo nuostoliai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis kaip savo nuosavybę pasilieka lizingo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kavaska“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Swedbank lizingas“ v. E. K., bylos Nr. 3K-3-237/201; 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Swedbank lizingas“ v. UAB ,,Strategy and management group“, bylos Nr. 3K-3-155/2014; kt.). Kartu išaiškinta, kad lizingo davėjas, perėmęs daiktą, kartu prisiima ir pareigą realizuoti jį už maksimalią kainą (CK 6.259 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Swedbank lizingas“ v. UAB ,,Strategy and management group“, bylos Nr. 3K-3-155/2014). Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į šiuos išaiškinimus ir nenustatė, kokius konkrečius nuostolius dėl ginčo sutarties nutraukimo patyrė atsakovas, t. y. 1), kiek jis investavo, kad įsigytų lizingo objektą (išimtinai lizingo gavėjui reikalingą daiktą); 2) kokia yra finansavimo paslaugos visam likusiam sutarties laikotarpiui kaina (užmokestis už finansavimo paslaugą); 3) kokia yra likutinė lizingo objekto vertė.

59Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nurodyto kasatoriaus argumento pagrįstumo, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju šalys ginčo sutartyje buvo susitarusios dėl konkrečių periodinių įmokų už įsigyjamą įrangą mokėjimo ir jos sutartyje nedetalizuotos, o kasatoriaus vienašališkai parengtas ir pateiktas tokias įmokas sudarančių dalių paaiškinimas, priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, negali būti vertinamas kaip abiejų šalių valią atitinkantis (jų suderintas) ir patikimas įrodymas. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šalys buvo susitarusios dėl įmokų už įsigyjamą įrangą mokėjimo, kurias gauti ir buvo kasatoriaus siekiama nauda, t. y. šalių sutarties nuostatos, kuriose įtvirtinta mokėjimo už įsigyjamą įranga tvarka ir įmokų dydis, atitinka pirkimo–pardavimo išsimokėtinai, o ne lizingo sutarties nuostatas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismai turėjo nustatyti, kokias išlaidas atsakovas patyrė, įsigydamas daiktą, taip pat kokia yra finansavimo paslaugos kaina. Atsižvelgiant į šalių sudarytos sutarties 9.3 punkto nuostatas, sprendžiant dėl atsakovui iš kasatoriaus priteistinų nuostolių dydžio, šiuo atveju reikšminga buvo nustatyti: 1) kasatoriaus gautinas pagal sutartį sumas; 2) grąžintos įrangos vertę ir 3) iki sutarties nutraukimo apskaičiuotus delspinigius.

60Remiantis byloje teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalimi), jeigu šalių sutartis būtų buvusi įvykdyta, atsakovas pagal ją būtų gavęs 482 220 Lt

61(139 660,57 Eur). Byloje nėra ginčo, kad kasatorius pagal šią sutartį sumokėjo atsakovui

62233 500,50 Lt (67 626,42 Eur), taigi liko nesumokėti 248 719,50 Lt (72 034,15 Eur). Priešingai nei nurodo kasatorius, atsižvelgiant į skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį, apeliacinės instancijos teismas tyrė ir vertino aplinkybes, susijusias su atsakovui grąžintos judriojo ryšio terminalų įrangos verte; remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų grąžintiems judriojo ryšio terminalams Lietuvos ir užsienio įmonėms parduoti, siūlė kasatoriui ieškoti įrangos pirkėjų ar ją pardavinėti, taip pat paimti lizingo dalyką už nesumokėtų įmokų sumą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad rinkoje atsirado naujų pažangesnių technologijų tokiai pačiai paslaugai teikti, nė vieno naudotos įrangos komplekto parduoti ir sumažinti nuostolį, nutraukus šalių sudarytą sutartį, atsakovui nepavyko. Pažymėtina, kad kasatorius, teigdamas, jog apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir, apskaičiuodamas atsakovui priteistinus nuostolius, nevertino nurodytos įrangos vertės bei nepagrįstai nesumažino ja atsakovui iš kasatoriaus priteistinų nuostolių dydžio, nepateikė jokių konkrečių nurodytos įrangos vertę, taip pat galimybių šią įrangą parduoti patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad grąžinimo atsakovui momentu ginčo įranga nebeturėjo paklausos rinkoje, todėl, negalint jos realizuoti, pagrįstai įvertinta kaip nebeturinti realios vertės, kurią būtų galima įvertinti, apskaičiuojant atsakovo nuostolius. Pažymėtina, kad, minėta, jog ginčo sutarties 9.3 punkte šalys, be kita ko, susitarė, kad atsakovui atsiėmus įrangą, kasatoriaus sumokėtos periodinės įmokos negrąžinamos. Byloje nebuvo atskirai sprendžiamas reikalavimas dėl delspinigių apskaičiavimo ir priteisimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų, kaip kasatoriaus nuostolių sudėtinės dalies, nepasisako.

63Teisėjų kolegija, remdamasi aptartų aplinkybių visuma, konstatuoja, kad nors apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog kasatoriaus mokamos įmokos, be kita ko, apėmė įrangos įsigijimo išlaidas ir užmokestį už teikiamą finansavimo paslaugą, tačiau tinkamai, nepažeisdamas šalių sudarytos sutarties reikalavimų bei nenukrypdamas nuo aktualios CK 6.574 straipsnio aiškinimo bei taikymo klausimais formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl pareigos, apskaičiuojant dėl lizingo sutarties nutraukimo lizingo davėjo patirtus nuostolius, atsižvelgti į grąžintinos įrangos vertę, apskaičiavo atsakovui iš kasatoriaus priteistiną nuostolių, turėtų nutraukus šalių sudarytą sutartį, atlyginimą.

64Kasatorius teigia, kad atsakovas apskritai neturi teisės į nuostolių atlyginimą ir netesybas, nes kasatorius teisėtai nutraukė sutartį; CK 6.574 straipsnyje nustatyti lizingo davėjo teisių gynimo būdai taikytini tik lizingo gavėjui iš esmės pažeidus sutartį, o tai reiškia, kad atsakovas pagal lizingo sutartį neturi jokios reikalavimo teisės kasatoriui, o kasatorius turi teisę reikalauti iš atsakovo tiek restitucijos, tiek nuostolių atlyginimo.

65Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigia kasatorius, bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, jog kasatorius neįrodė ginčo sutarties dalyko kokybės neatitikties šalių sudarytos sutarties reikalavimams ir atsakovo padaryto esminio sutarties pažeidimo, taigi ir pagrindo nutraukti ginčo sutartį. Dėl to kasatoriui dėl neteisėto sutarties nutraukimo atsiranda pareiga atlyginti atsakovo patirtus nuostolius (CK 6.574 straipsnis).

66Dėl atsisakymo skirti ekspertizę ir įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo, sprendžiant dėl sutarties dalyko atitikties kokybės reikalavimams

67Eksperto išvada – viena iš civiliniame procese leistinų rašytinių įrodinėjimo priemonių (CPK XIII skyrius „Įrodymai ir įrodinėjimas“, septintas skirsnis „Eksperto išvada“). Ekspertizę skiria teismas savo ar byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, kad išsiaiškintų bylos nagrinėjimo metu kylančius klausimus, kuriems reikia specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Ekspertizės paskyrimas reiškia, kad byloje dalyvaujantys asmenys turės papildomų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, taip pat pailgės bylos nagrinėjimo trukmė, nes paprastai, paskyrus ekspertizę, bylos nagrinėjimas sustabdomas iki tol, kol ekspertas (kompetentinga ekspertizės įstaiga) pateiks ekspertizės išvadą (CPK 164 straipsnio 2 punktas). Dėl to kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, jog jos atlikimas yra tikslingas ir jos paskyrimas atitiks pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal M. Ž. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-26/2005; 2014 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės vandenys“ v. AB firma „Šilutės Rambynas“, bylos Nr. 3K-3-29/2014). Dalyvaujantis byloje asmuo, reikalaudamas teismo skirti ekspertizę tam tikram klausimui išsiaiškinti, turi tokį reikalavimą motyvuoti, nurodyti, kokias reikšmingas bylai aplinkybes ekspertas turėtų nustatyti ir kokių specialių žinių tam reikia, o teismas, spręsdamas dėl ekspertizės paskyrimo, turi atsižvelgti tiek į ekspertizę prašančio paskirti asmens argumentus, tiek ir šalių reikalavimų bei atsikirtimų į juos pobūdį, byloje pateiktus įrodymus, taip pat įvertinti, kokią įtaką eksperto išvada turėtų teisingam bylos išsprendimui. Tokiu atveju, kai prašymas skirti byloje ekspertizę grindžiamas tik spėlionėmis ir abejonėmis, o ne pagrįstu įsitikinimu, jog tam tikrų byloje kilusių klausimų išsiaiškinimui yra būtinos specialios žinios, teismas turi pagrindą prašymo skirti ekspertizę netenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės vandenys“ v. AB firma „Šilutės Rambynas“, bylos Nr. 3K-3-29/2014).

68Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Teismas įvertina, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kapitalo valdymo grupė“ v. UAB „Penki kontinentai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. vasario 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Šilutės vandenys“ v. AB firma „Šilutės Rambynas“, bylos Nr. 3K-3-29/2014).

69Nagrinėjamoje byloje teismai vertino byloje surinktų įrodymų visumą ir sprendė, kad šių įrodymų pakanka išvadoms dėl kasatoriaus iš atsakovo įsigytų judriojo ryšio terminalų kokybės padaryti, todėl atsisakė paskirti byloje ekspertizę. Kasatoriaus teigimu, teismai, atsisakydami paskirti ekspertizę, pažeidė ekspertizės skyrimą reglamentuojančias proceso teisės normas, jo teisę į gynybą ir rungimosi principą.

70Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kasatoriaus nurodytų, jo nuomone, bylą nagrinėjusių teismų padarytų proceso teisės normų pažeidimų, pažymi, kad, bylos duomenimis, kasatorius reiškė prašymą paskirti ekspertizę tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, motyvuodamas jį tuo, kad atsakovo ginčo sutarties pagrindu jam perduoti judriojo ryšio terminalai yra netinkamos kokybės, t. y. į paslaugų žemėlapių aprėptį neįtraukti tinkami atitinkamų teritorijų žemėlapiai; įranga neužtikrina, kad automobilis būtų pavaizduojamas žemėlapyje toje vietoje, kurioje jis iš tikrųjų yra; kad ataskaitoje būtų pavaizduojami realiai įvykę įvykiai; kad 24 val. per parą ir 7 d. per savaitę veiktų biuro ir vilkikų ryšys, visi ryšio terminalai; kad ieškovo vairuotojų žinutės rusų kalba pasiektų biurą neiškraipytos; kad automobilio maršruto taškai būtų pavaizduojami žemėlapyje pagal automobilio realų judėjimą, o ne buvimo vietos taškus sujungiant tiesėmis; kad atsakovas operatyviai atsakytų į kasatoriaus užklausas; kad įranga ir paslaugos atitiktų pažangiausias technologijas šioje srityje. Bylą nagrinėję teismai, atsižvelgdami į kasatoriaus nurodytus pateiktos įrangos trūkumus, sprendė, kad jie susiję ne su įrangos technine būkle (konkrečiais jos trūkumais) ar dėl šios priežasties pablogėjusiu jos veikimu, o su įrangos atliekamomis funkcijomis ir galimybėmis arba su atsakovo teikiamomis judriojo ryšio paslaugomis. Tokia bylą nagrinėjusių teismų išvada padaryta tiek įvertinus kasatoriaus ir atsakovo paaiškinimus, byloje pateiktą šalių susirašinėjimą dėl įrangos trūkumų, tiek atsižvelgiant į tai, kad kasatorius nepagrindė, jog nurodyti trūkumai galėjo atsirasti dėl techninių jam perduotos įrangos (o ne jos atliekamų funkcijų) trūkumų, kuriuos nustatyti ir įvertinti galėtų (ir turėtų) kompetentingas ekspertas. Pažymėtina, kad byloje teismų nustatyta, jog kasatorius, įsigydamas iš atsakovo įrangą, gavo dokumentus, kuriuose nurodytos įrangos techninės savybės, todėl nepagrįstas jo teiginys, kad, atsižvelgiant į jo nurodytus įrangos trūkumus, neįmanoma nustatyti, ar įranga jas atitinka, pvz., kokie žemėlapiai turi būti įtraukti į žemėlapių aprėptį arba kokiu būdu sujungiami automobilio judėjimo taškai (pagal realų judėjimą ar sujungiant taškus tiesėmis), be to, kasatoriaus pageidavimas, kad atsakovas operatyviai atsakytų į ieškovo užklausas, taip pat kad įranga ir paslaugos atitiktų pažangiausias technologijas šioje srityje, apskritai nesusijęs nei su įrangos techninėmis savybėmis, nei su jos funkcijomis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus ir nurodytas teismų nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai, atsisakydami paskirti ekspertizę, nepažeidė jos skyrimą reglamentuojančių proceso teisės normų ir rungimosi principo, nesuvaržė kasatoriaus teisės į teisminę gynybą.

71Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, atsisakę paskirti byloje ekspertizę, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles, nes savo išvadas grindė tik atsakovo pateiktais paaiškinimais, kasatoriaus ir atsakovo verslo santykių praktika ir nepatvirtintomis prielaidomis, kad kasatorius nutraukė ginčo sutartį tik dėl atsiradusių pažangesnių technologijų rinkoje.

72Teisėjų kolegija, atmesdama šiuos kasacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, pažymi, kad, minėta, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu (ar keliais įrodymais), bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013).

73Iš bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų matyti, kad, teismai, spręsdami dėl kasatoriaus reikalavimo priteisti jam nuostolius dėl netinkamos judriojo ryšio terminalų įrangos kokybės pagrįstumo, tyrė ir vertino reikšmingų byloje kilusiam ginčui spręsti aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visumą, be kita ko, atsakovo paaiškinimus, taip pat aplinkybes, patvirtinančias, kad šalys ilgą laiką (20 metų) bendradarbiavo: kasatorius periodiškai įsigydavo iš atsakovo judriojo ryšio terminalų ir jiems veikti reikalingas judriojo ryšio paslaugas, todėl buvo susipažinęs su esminėmis kasatoriaus siūlomos įrangos techninėmis savybėmis ir jos funkcijomis. Šios aplinkybės yra reikšmingos, sprendžiant, ar kasatorius gavo tai, ko tikėjosi ar pagrįstai galėjo tikėtis gauti pagal sudarytą ginčo sutartį (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Byloje nenustatyta ir kasatorius neįrodinėjo, kad šalių sudaryta sutartimi jam pateikta visiškai kitokia, nepanaši nei techninėmis, nei funkcinėmis savybėmis judriojo ryšio terminalų įranga, nei ta, kurią jis įsigydavo pagal anksčiau sudarytas sutartis. Be to, bylą nagrinėję teismai nustatė, kad tam tikru laikotarpiu šalių bendradarbiavimas buvo nutrūkęs, kitam judriojo ryšio paslaugų teikėjui pasiūlius kasatoriui palankesnes ryšio teikimo sąlygas, todėl pagrįstai sprendė, jog kasatorius domėjosi jam reikalingų paslaugų tiekimo rinka ir žinojo jos siūlomas galimybes. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog kasatorius pradėjo reikšti atsakovui pretenzijas dėl netinkamos ginčo sutarties pagrindu valdomos įrangos kokybės netrukus po to, kai rinkoje atsirado naujos pažangesnės GPRS ryšio pagrindu veikiančios technologijos, bylą nagrinėjusių teismų įvertinta tik kaip viena iš galimų priežasčių, kodėl kasatorius nusprendė vienašališkai nutraukti su atsakovu sudarytą sutartį, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad kasatorius pats pripažįsta, jog jo nebetenkino įsigytos iš atsakovo įrangos atliekamos funkcijos ir jos galimybės ir kad jis buvo apie tai nurodęs atsakovui. To, kad įsigyta įranga buvo netinkamos kokybės, t. y. jos techninės savybės, nepriklausomai nuo to, jog kasatorius buvo su jomis susipažinęs ir žinojo, kokios įrangos veikimo galimybės, neatitiko joms keliamų reikalavimų, kasatorius byloje neįrodė ir nepateikė argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl teismų išvadų šiuo klausimu nepagrįstumo bei neteisėtumo. Dėl to bylą nagrinėjusių teismų išvados, kuriomis konstatuota, kad byloje neįrodyta, jog kasatoriui perduota įranga buvo netinkamos kokybės ir kad kasatorius turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo, padarytos tinkamai vadovaujantis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis.

74Dėl kompensacijos už suteiktas ryšio paslaugas

75Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą priteisti jam kompensaciją už kasatoriui ryšio paslaugoms suteiktas nuolaidas –

76183 790 (53 229,29 Eur), nes tai buvo ne nuolaida, o šalių sutarta kaina už teikiamas ryšio paslaugas; jeigu kasatorius būtų visiškai įvykdęs sutartį ir sumokėjęs visą įrangos kainą, jis neturėtų pareigos grąžinti neva jam suteiktos nuolaidos paslaugoms.

77Remiantis teismų byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, judriojo ryšio paslaugų teikimas ir užmokestis už jas buvo aptarti šalių sudarytoje sutartyje. Kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, šios sutarties 4.2 punkte šalys susitarė, kad baziniam judriojo palydovinio ryšio paslaugų paketui taikoma nuolaida ir įrangos lizingo (kaip nustatyta šioje byloje – pirkimo–pardavimo išsimokėtinai) metu šio ryšio paslaugos klientui teikiamos už 1 Lt užmokestį per mėnesį. Priede Nr. 1 prie Ryšio paslaugų teikimo sutarties Nr.10/02/01/AB nustatytas 172 Lt (49,81 Eur) bazinis mėnesinis mokestis vienam įrangos IMTC (dviejų komponentų terminalui su QFMX) paketui. Taigi vienam įrangos komplektui ryšio paslaugos nuolaida pagal sutartį buvo 171 Lt (49,53 Eur). Sutarties 8.6.2 punkte šalys susitarė, kad, klientui atsisakius judriojo palydovinio ryšio paslaugų daliai „EutelTRACS“ terminalų, kurių veikimui užtikrinti teikiamos atsakovo judriojo palydovinio ryšio paslaugos, kai dar nėra suėjęs sutarties galiojimo penkerių metų terminas, klientas (kasatorius) įsipareigoja atlyginti paslaugos teikėjui (atsakovui) tiesioginius nuostolius, kurie lygūs suteiktų ir kliento (kasatoriaus) neapmokėtų nuolaidų sumai (paslaugoms suteiktos mėnesinės nuolaidos, sumažėjusio terminalų skaičiaus ir mėnesių, kuriais buvo paslaugomis naudojamasi su nuolaida, skaičiaus sandaugai). Nurodytos nuostatos sudaro pagrindą sutikti su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis, kad šalys buvo susitarusios dėl nuolaidos ryšio paslaugoms ir kad kasatorius turi ją atlyginti, nes dalies judriojo ryšio paslaugų atsisakė anksčiau nei po penkerių metų nuo ginčo sutarties sudarymo. Tokios išvados pagrįstumą, be kita ko, patvirtina atsakovo atsiliepime į kasacinį skundą nurodytos aplinkybės, kad, nutraukus šalių sudarytą sutartį, pas kasatorių likusiems įrangos vienetams veikti reikalingų ryšio paslaugų kaina liko nepakitusi (mėnesinis bazinis „EutelTRACS“ trijų komponentų (MCT) terminalo aptarnavimo mokestis buvo 159 Lt (46,05 Eur), dviejų komponentų (IMCT) terminalo – 172 Lt (49,81 Eur).

78Dėl procesinių palūkanų priteisimo

79Skolininkui pažeidus piniginę prievolę, inter alia, taikytina CK 6.37 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje teisės normoje įtvirtintos vadinamosios procesinės palūkanos, kurios pradedamos skaičiuoti nuo bylos iškėlimo (ieškinio teisėjo rezoliucija priėmimo momento (CPK 137 straipsnio dalis) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Jos skirtos būsimiems, nuo teisminio nagrinėjimo pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidarysiantiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-595/2008). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. M. D., bylos Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau juos sumokėti kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. O. v. E. O., bylos Nr. 3K-3-342/2007). Pažymėtina, kad teismas, gavęs kreditoriaus prašymą priteisti procesines palūkanas, nesant šalių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokiam prašymui tenkinti. Taigi procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Be to, kreditoriaus reikalavimas turi būti tenkinamas.

80Byloje nustatyta, kad atsakovas, teikdamas priešieškinį dėl nuostolių dėl neįvykdytos sutarties priteisimo (t. y. dėl piniginės prievolės įvykdymo), be kitų reikalavimų, prašė priteisti jam 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo priešieškinį iš dalies; apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažindamas atsakovui iš kasatoriaus priteistą sumą. Taigi dalis atsakovo reikalavimų tenkinta. Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad byloje nustatytos visos sąlygos atsakovo reikalavimui priteisti procesines palūkanas nuo jam priteistos sumos tenkinti ir bylą nagrinėję teismai pagrįstai jį tenkino.

81Pažymėtina, kad kasatorius nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-7-378/2005, pateiktais išaiškinimais, nes skiriasi nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Nurodytoje byloje buvo pareikštas reikalavimas priteisti delspinigius ir palūkanas bei nustatyta, kad dalis jų, kaip atsakovo nuostolių dėl praleisto sutarties įvykdymo termino, jau buvo atlyginta. Šioje byloje tokių ar panašių aplinkybių (kad kasatorius jau yra atlyginęs atsakovui procesines palūkanas) nenustatyta. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė byloje aktualias materialiosios bei proceso teisės normas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl nėra pagrindo, remiantis kasacinio skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis). Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

82Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Kasaciniame teisme atsakovui atstovavo advokatas Albertas Buta; už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą atsakovas sumokėjo 6670,13 Lt (1931,80 Eur) (įrodymai pridėti), prašo priteisti

835512,50 Lt (1596,53 Eur). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punktą (2004 m. balandžio 2 d. nutarimo redakcija), sprendžia, kad atsakovo prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš kasatoriaus 579,24 Eur advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų atlyginimo (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

84Kasacinis teismas turėjo 3,01 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnis).

85Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

86Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

87Priteisti atsakovui UAB „Varicom“ (j. a. k. 122274784) iš ieškovo UAB „Transimeksa“

88(j. a. k. 144903169) 579,24 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis Eur 24 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

89Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Transimeksa“ (j. a. k. 144903169) 3,01 Eur (tris Eur 1 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo. Priteista suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

90Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių tiesioginio lizingo ir... 6. Ieškovas ir atsakovas 2010 m. vasario 1 d. sudarė „EutelTRACS“ judriojo... 7. 2012 m. liepos 27 d. ieškovas pranešė atsakovui, kad nuo 2012 m. rugpjūčio... 8. Atsakovas 2012 m. spalio 4 d. pateikė ieškovui pretenziją dėl nuostolių... 9. Ieškovas 2012 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti... 10. Atsakovas 2013 m. sausio 17 d. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismo:... 11. 248 719,50 Lt (72 034,15 Eur) nuostolių – įmokas, kurias būtų gavęs,... 12. (545,22 Eur) atsakovo patirtų išlaidų, susijusių su nuostolių... 13. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė... 14. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį... 15. Teismas sprendė, kad 2010 m. vasario 1 d. šalių sudarytos sutarties dėl... 16. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, būdamas „EutelTRACS“ ryšio paslaugų... 17. Teismas, pasisakydamas dėl to, ar ieškovas pagrįstai nutraukė sutartis dėl... 18. Teismas pažymėjo, kad visos ieškovo pretenzijos atsakovui buvo susiję ne su... 19. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo grąžinti jam sumokėtas... 20. Teismas sprendė, kad atsakovas turi teisę į jo dėl sutarčių nutraukimo... 21. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 22. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šalių 2010 m. vasario 1 d. sudarytos... 23. (2971,50 Eur) ir nedetalizavo periodinių įmokų per 60 mėnesių sutarties... 24. 7950 Lt (2302,48 Eur) už vieną komplektą, 2008 metais – už 6600 Lt... 25. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šalių sudarytos lizingo sutarties... 26. Teisėjų kolegija nurodė, kad lizingo dalykas – judriojo ryšio terminalai... 27. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas pradėjo reikšti atsakovui... 28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, pripažino teisėtu pirmosios... 29. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Lizingo sutarties nutraukimo patirtų... 30. t. y. sumą, kurią lizingo davėjas būtų gavęs, jeigu sutartis nebūtų... 31. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kompensacijos už ryšio paslaugoms... 32. Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus dėl pirmosios... 33. Teisėjų kolegija, atsakydama į ieškovo argumentą, kad pirmosios... 34. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 35. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 36. 1. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, formuojamos... 37. 2. Dėl netinkamo lizingą reglamentuojančių teisės normų taikymo.... 38. 3. Dėl atsisakymo skirti ekspertizę ir įrodinėjimą bei įrodymų... 39. 3. Dėl atsakovo nuostolių atlyginimo. Kasatorius pažymi, kad atsakovas... 40. 4. Dėl kompensacijos už suteiktas ryšio paslaugas. Kasatoriaus įsitikinimu,... 41. 5. Dėl palūkanų priteisimo. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai... 42. (479 509,58 Lt) (138 875,57 Eur) sumos nuo priešieškinio priėmimo dienos... 43. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą... 44. 1. Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo. Atsakovo teigimu,... 45. 2. Dėl netiesioginį lizingą reglamentuojančių teisės normų taikymo.... 46. 3. Dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl perduotos įrangos kokybės ir... 47. Atsakovas nesutinka su kasatoriaus argumentais, kad bylą nagrinėję teismai... 48. Atsakovas taip pat nesutinka su kasatoriaus teiginiais, kad apeliacinės... 49. Atsakovas pažymi, kad esminio sutarties pažeidimo faktą privalo įrodyti ta... 50. 4. Dėl Lizingo paslaugų sutarties nutraukimo teisinių padarinių bei... 51. 5. Dėl kompensacijos už suteiktas ryšio paslaugas priteisimo. Atsakovas... 52. 6. Dėl palūkanų priteisimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų... 53. Teisėjų kolegija... 54. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai Dėl tiesioginio lizingo ir... 55. CK 6.567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lizingo (finansinės nuomos)... 56. Savo esme tiesioginio lizingo teisiniai santykiai yra labai panašūs į... 57. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2010 m. vasario 1 d. šalys sudarė... 58. Dėl kasatoriaus nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos,... 59. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nurodyto kasatoriaus argumento... 60. Remiantis byloje teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (CPK 353... 61. (139 660,57 Eur). Byloje nėra ginčo, kad kasatorius pagal šią sutartį... 62. 233 500,50 Lt (67 626,42 Eur), taigi liko nesumokėti 248 719,50 Lt (72 034,15... 63. Teisėjų kolegija, remdamasi aptartų aplinkybių visuma, konstatuoja, kad... 64. Kasatorius teigia, kad atsakovas apskritai neturi teisės į nuostolių... 65. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigia kasatorius, bylą... 66. Dėl atsisakymo skirti ekspertizę ir įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą... 67. Eksperto išvada – viena iš civiliniame procese leistinų rašytinių... 68. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, vertindami šalių pateiktus... 69. Nagrinėjamoje byloje teismai vertino byloje surinktų įrodymų visumą ir... 70. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kasatoriaus nurodytų, jo nuomone, bylą... 71. Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, atsisakę paskirti byloje... 72. Teisėjų kolegija, atmesdama šiuos kasacinio skundo argumentus kaip... 73. Iš bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų matyti, kad, teismai,... 74. Dėl kompensacijos už suteiktas ryšio paslaugas... 75. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai tenkino atsakovo... 76. 183 790 (53 229,29 Eur), nes tai buvo ne nuolaida, o šalių sutarta kaina už... 77. Remiantis teismų byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, judriojo... 78. Dėl procesinių palūkanų priteisimo... 79. Skolininkui pažeidus piniginę prievolę, inter alia, taikytina CK 6.37... 80. Byloje nustatyta, kad atsakovas, teikdamas priešieškinį dėl nuostolių dėl... 81. Pažymėtina, kad kasatorius nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo... 82. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame... 83. 5512,50 Lt (1596,53 Eur). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos... 84. Kasacinis teismas turėjo 3,01 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu... 85. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 86. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 87. Priteisti atsakovui UAB „Varicom“ (j. a. k. 122274784) iš ieškovo UAB... 88. (j. a. k. 144903169) 579,24 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis Eur 24... 89. Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Transimeksa“ (j. a. k. 144903169)... 90. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...