Byla 2A-981-186/2015
Dėl įmonės pabaigos, priimto bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Saulės dovanos“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorių D. G., A. M., J. M., V. M., A. S., M. M. ir uždarosios akcinės bendrovės „Aruodas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo dėl įmonės pabaigos, priimto bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Saulės dovanos“ bankroto byloje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 6 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Saulės dovanos“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Admivita“. Įmonė Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

6Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Saulės dovanos“ bankroto administratorius prašė priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Bankroto administratorius nurodė, kad BUAB „Saulės dovanos“ likvidavimo procedūrų terminas baigėsi dar 2014 m. gegužės 17 d. 2014 m. gegužės 29 d. BUAB „Saulės dovanos“ skola bankroto administratoriui sudarė 205 276,66 Lt, BUAB „Saulės dovanos“ neturi turto ir lėšų, iš kurių galėtų būti tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai ir apmokamos administravimo išlaidos, administratoriaus veiklos ataskaitos yra patvirtintos kreditorių susirinkimų nutarimais ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, Vilniaus apygardos teismui yra pateiktas įmonės likvidacinis balansas ir kiti dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 32 straipsnio 4 dalyje.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 28 d. priėmė sprendimą dėl BUAB „Saulės dovanos“ pabaigos.

9Teismas, įvertinęs bankroto proceso eigą pagal byloje esančius duomenis, sprendė, kad dėl visų bankroto procese privalomai teismo spręstinų klausimų yra priimtos teismo nutartys, jos visos yra įsiteisėjusios, visi kreditorių susirinkimų nutarimai, sukeliantys realias teisines pasekmes bankroto procese, yra įsiteisėję bei galiojantys. Teismas, vadovaudamasis sprendimo visuotino privalomumo principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnyje, nurodė, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Teismas rėmėsi tokiais kasacinio teismo išaiškinimais: administratorius yra atskaitingas kreditorių susirinkimui ir vykdo šio susirinkimo sprendimus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punktas), administratoriaus ataskaitą pirmiausia yra kompetentingas tvirtinti kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas), kreditorių susirinkimo nutarimai yra priimami kreditorių balsų, priklausančių nuo patvirtintų jų reikalavimų sumos, dauguma (ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis), administratoriaus ataskaitos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita. Kadangi susiklosto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės prievoliniai pavedimo teisiniai santykiai, tai ataskaitos patvirtinimas, be kita ko, reiškia prievolės įvykdymo priėmimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.123 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011).

10Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatęs, kad bankroto byloje visos privalomos procedūros buvo atliktos įstatymo nustatyta tvarka, teismo nutartys ir kreditorių susirinkimų nutarimai yra įsiteisėję, įmonė turto nebeturi, likvidavimo procedūrų terminas pasibaigė 2014 m. gegužės 17 d. ir nėra objektyvaus poreikio bei galimybių atlikti papildomus veiksmus, padarė išvadą, jog neliko pagrindo bankroto procedūras tęsti. Bankroto administratorius teismui pateikė 2014 m. birželio 16 d. likvidacinį BUAB „Saulės dovanos“ balansą ir 2014 m. birželio 16 d. likvidacinę pelno (nuostolių) ataskaitą, taip pat Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2014 m. gegužės 6 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad agentūra duomenų apie bankrutavusioje UAB „Saulės dovanos“ sukauptas atliekas ir užterštą dirvožemį ar gruntą neturi.

11Teismas nurodė, kad suinteresuotų asmenų motyvai, kurias jie grindė nesutikimą su sprendimu dėl įmonės pabaigos, nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo tęsti bankroto procedūras. Nors suinteresuotas asmuo A. J. nurodė, kad 2013 m. birželio 28 d. vykusio kreditorių susirinkimo balsavimo biuletenį jo vardu pasirašė kitas asmuo ir todėl prašė panaikinti 2013 m. birželio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, teismo nuomone, tenkinti tokį prašymą nėra jokio pagrindo. Teismas visų pirma pažymėjo, kad A. J. į kreditorių sąrašą buvo įtrauktas tik 2014 m. birželio 16 d. nutartimi vietoje A. J. individualios įmonės, todėl jis neturi teisės skųsti 2013 m. birželio 28 d. vykusio ir beveik prieš dvejus metus įsiteisėjusių kreditorių susirinkimo nutarimų. Be to, A. J. priklauso tik 0,75 procentai visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, todėl, net ir pasitvirtinus parašo suklastojimo faktui, jis jokios reikšmingos įtakos balsavimo rezultatams neturėtų ir nekeistų priimtų nutarimų.

12Suinteresuotų asmenų argumentai, kad yra būtina sušaukti kreditorių susirinkimą, išspręsti klausimą dėl terminų apskųsti kreditorių susirinkimų nutarimus atnaujinimo, svarstyti tyčinio bankroto bei administratoriaus pakeitimo, žemės sklypų pardavimo klausimus ir išsiaiškinti, kur dingo BUAB „Saulės dovanos“ turtas, kurį perėmė administratorius po bankroto bylos iškėlimo, nepagrįsti ir neturi esminės įtakos priimamam sprendimui. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 19 d. nutartimi sprendė prašymą dėl įpareigojimo bankroto administratoriui sušaukti kreditorių susirinkimą, tačiau jo netenkino, išaiškindamas teisę patiems kreditoriams sušaukti susirinkimą ĮBĮ nustatyta tvarka. Kad tokia teisė suinteresuotiems asmenims buvo ir yra žinoma, patvirtina nustatytos aplinkybės, jog kreditorių susirinkimo pirmininkas A. M. 2014 m. rugpjūčio 20 d. ir 2014 m. rugsėjo 24 d. buvo sušaukęs kreditorių susirinkimus. Dėl šios priežasties egzistuojant objektyviam poreikiui, suinteresuotas asmuo turėjo galimybę šia teise pasinaudoti dar kartą ir spręsti iškilusius klausimus. Suinteresuoti asmenys, turėdami abejonių apie bankroto procedūrų teisėtumo ar žinodami apie tyčinio bankroto požymius, turėjo teisę ir pareigą tokius veiksmus atlikti, tačiau kreditorių susirinkimų nutarimų neskundė, patvirtino bankroto administratoriaus ataskaitą, kuomet buvo pristatyta situacija dėl įmonės peržiūrėtų sandorių teisėtumo bei bankroto priežasčių, nurodant, kad jį lėmė verslo nesėkmė ir nepasiteisinę lūkesčiai dėl 46,43 ha ploto teritorijos, esančios Pupinės kaime, Vilniuje, detaliojo plano, o ne sąmoningas blogas įmonės valdymas. Teismas taip pat pažymėjo, kad suinteresuoti asmenys, teigdami, jog būtina svarstyti tyčinio bankroto klausimą, teismui nepateikė jokių pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą vertinti, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia. Argumentai dėl BUAB „Saulės dovanos“ turto iššvaistymo nėra pagrįsti jokiais įrodymais ir prieštarauja byloje esantiems duomenims apie tai, kad visas administratoriaus po bankroto bylos iškėlimo perimtas turtas buvo realizuotas ĮBĮ ir kreditorių susirinkimų nutarimų nustatyta tvarka.

13III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

14Apeliantai (kreditoriai) A. M., J. M., V. M., M. M., A. S., D. G. ir UAB „Aruodas“ apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

15Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teisėja Aldona Tilindienė savo elgesiu (teisėja neskyrė naujos teismo posėdžio datos ir laiko, o paliko tą patį laiką, kurį jau buvo paskyrusi nušalinta teisėja Eglė Surgailienė; naudojo psichologinį spaudimą prieš kreditorius, tyčiojosi iš kreditorių; neatidėjo teismo posėdžio ir jį tęsė net po darbo valandų, turėdama tikslą formaliai baigti bankroto bylą, o ne išnagrinėti įrodymus ir priimti teisingą sprendimą; be kreditorių sutikimo tęsdama posėdį iki 21 valandos teisėja siekė kreditorius išvarginti, priversti skubėti, nervintis ir tik formaliai apklausti visus dalyvaujančius byloje asmenis pažeidė ne tik civilinio proceso kodekso nuostatas, bet ir piliečių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teises.
  2. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. R. buvo BUAB „Saulės dovanos“ direktorius ir akcininkas, o jo asmeninis iš AB Parex banko paimtas kreditas buvo įtrauktas į AB Parex banko finansinį reikalavimą ir patvirtintas teismo. Kreditorius UAB „Baltic Petroleum“ nusipirko banko patvirtintą finansinį reikalavimą ir beveik veltui įsigijo BUAB „Saulės dovanos“ žemės sklypus. Bankroto administratorius UAB „Baltic Petroleum“ kreditorinio reikalavimo dydžio neginčijo (baudų už sandorio nevykdymą), kai kitų kreditorių sandoriuose nustatytas baudas ginčijo. Be to, pirmasis bankroto administratorių UAB „Admivita“ administruoti BUAB „Saulės dovanos“ pasiūlė AB Parex bankas, tačiau vėliau pareiškimą atsiėmė. Manytina, kad bankas į bankroto bylą ir įstojo tam, jog „prakištų“ savo administratorių ir vėliau bankroto byloje pasitvirtintų bendrą V. R. ir BUAB „Saulės dovanos“ kreditavimo sutartimis pagrįstą finansinį reikalavimą. 2010 metais kreditorius UAB „Aruodas“ ginčijo tokią banko kreditorinio reikalavimo prigimtį, tačiau buvo konstatuota, kad terminas ginčyti yra praleistas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrovės „Aruodas“ pareiškimo nagrinėjimo metu V. R. prisipažino, jog bendrovėje buvo klastojami dokumentai, tą girdėjo ir posėdyje dalyvavęs bankroto administratorius, tačiau nesiėmė jokių veiksmų įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, nebandė išieškoti žalų iš bendrovės vadovų ir akcininkų.
  3. Sprendime teismas cituoja administratoriaus ataskaitas, kreditorių nutarimus, tačiau teismas visiškai neįsigilino į tai, kad bankroto administratoriaus pažeidinėjo įstatymus, pvz., penktame kreditorių susirinkime pats pabrėžė, jog negalima mieste parduoti žemės sklypų, kol neatlikti kadastriniai matavimai, tačiau šeštajame kreditorių susirinkime didžiausiems įmonės kreditoriams priėmus nutarimą parduoti mieste esančius žemės sklypus be kadastrinių matavimų, tokio kreditorių susirinkimo nutarimo neskundė.
  4. Teisėja, susipažinusi su BUAB „Saulės dovanos“ bankroto bylos medžiaga, privalėjo įžvelgti, kad didžiausi įmonės kreditoriai, bankroto administratorius ir teisėjas Šarūnas Račkauskas pažeidė viešąjį interesą, užginčyti tokias nutartis bei kreditorių nutarimus ir perduoti bylą prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui.
  5. Administratorius ataskaitoje nurodė, kad nenustatė tyčinio bankroto požymių, tačiau jų ir neįmanoma nustatyti, jei patikrini tik 36 mėnesių laikotarpio sandorius. Vien bylos duomenys patvirtina AB Parex banko finansinio reikalavimo bankroto byloje nepagrįstumą. Vėlesni įmonės sandoriai ir paskolos iš fizinių asmenų taip pat kelia įtarimų (situacijos, kai lėšos nepatenka į bendrovės sąskaitą ir neaišku, kur yra panaudojamos, taip pat kai nėra aišku, ar sudarytiems laidavimo sandoriams pritarė įmonės akcininkai). Nei vienam iš Vilniaus apygardos teismo teisėjų nekilo klausimas, kur buvo panaudoti penki milijonai litų, surinktų iš kreditorių pagal sandorius, jei, kaip administratorius teigia, įmonės bankrotą lėmė verslo nesėkmė ir nepasiteisinę lūkesčiai dėl 46,43 ha ploto teritorijos, esančios Pupinės kaime, Vilniuje, detaliojo plano, o ne sąmoningai blogas įmonės valdymas.
  6. Kreditoriai pateikė pakankamai įrodymų, kad būtų galima suabejoti ne tik bankroto administratoriaus teiktomis ataskaitomis, bet ir bylą nagrinėjusių teisėjų, ypač teisėjo Šarūno Račkausko, kuris neteko teisėjo pareigų dėl savo nekompetencijos, procesiniais sprendimais. Be to, nepriėmus galutinio sprendimo bankroto byloje, visi anksčiau priimti procesiniai sprendimai negali būti laikomi galutiniais net jei jų nepakeitė apeliacinės instancijos teismas. Bankroto procese kreditoriai neturėjo galimybės ginčyti priimamų sprendimų, nes buvo „nusikalstamai“ suformuota kreditorių dauguma. Faktas, kad teisėja neišnagrinėjo akivaizdžių prieštaravimų bankroto bylos medžiagoje, rodo arba teisėjos nekompetenciją nagrinėti sudėtingas bylas, arba akivaizdų šališkumą. Dėl šios priežasties kreditoriai tolimesnį bylos nagrinėjimą pavedė stebėti Tarptautiniam prigimtinės teisės tribunolui iškeliant teisėjos ir bankroto administratoriaus nekompetencijos (arba korumpuotumo) faktus.

16Atsakovas BUAB „Saulės dovanos“ atsiliepime prašo netenkinti nemotyvuoto apeliantų prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliacinius skundus atmesti.

17Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Apeliantai nenurodė teisės normų, kurios buvo pažeistos priimant sprendimą.
  2. Apeliacinių skundų motyvai yra tik subjektyvi ir deklaratyvi apeliacinius skundus pateikusių kreditorių nuomonė iš esmės net ne dėl sprendimo, o dėl baigtų bankroto procedūrų, kurių metu trečios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai, realizavus visą įmonės turtą, nebuvo patenkinti, nes tam nepakako lėšų.
  3. Apeliantų (kreditorių), skunduose išdėsčiusių nuoskaudą dėl nepatenkintų trečios eilės kreditorių finansinių reikalavimų, tikrasis tikslas yra neapibrėžtą laiko terminą vilkinti BUAB „Saulės dovanos“ bankroto procesą. Šiuo metu visos bankroto procedūros yra baigtos, turto, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai, neliko, terminas likvidavimo procedūroms vykdyti pasibaigė dar 2014 m. gegužės 17 d., visi įmonės dokumentai yra perduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvui toliau saugoti.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Dėl apeliantų prašymų

20Apeliantai skunduose prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, šio prašymo pateiktuose skunduose nemotyvuoja. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantams procesiniuose dokumentuose nenurodžius aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, kad bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenustačius ir apeliacinės instancijos teismui, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis, 322 straipsnis).

21Dėl apeliantų apeliacinių skundų

22Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą patikrina neperžengdamas apeliacinių skundų ribų.

23Ginčas byloje yra kilęs dėl to, ar pirmosios instancijos teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos.

24Dėl proceso teisės normų, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių pažeidimo

25Apeliantai skundus visų pirma grindžia aplinkybe, kad teisėja, priėmusi sprendimą dėl įmonės pabaigos, pažeidė CPK nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas piliečių konstitucines teises. Apeliantams abejonių kelia ta aplinkybė, kad sprendimą dėl įmonės pabaigos priėmusi teisėja galėjo neturėti pakankamai laiko susipažinti su didelės apimties bankroto byla. Iš bylos duomenų matyti, kad teisėjai Aldonai Tilindienei civilinė byla buvo perduoda nagrinėti 2015 m. balandžio 1 d. (XIX t., b. l. 60). Iki teisėjos Aldonos Tilindienės bankroto bylą nagrinėjusi teisėja Eglė Surgailienė, tenkinus pareiškėjo, BUAB „Saulės dovanos“ kreditorių susirinkimo pirmininko A. M., pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo, buvo nušalinta. Ši teisėja dar iki jos nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo buvo paskyrusi klausimą dėl įmonės pabaigos nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2015 m. gegužės 6 d. 16 val. Teisėjas kiekvienoje byloje pats asmeniškai įvertina, ar jis yra visapusiškai ir tinkamai susipažinęs su bylos medžiaga, kad galėtų tinkamai vykdyti jam iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančią pareigą vykdyti teisingumą. Dėl šios priežasties ta aplinkybė, kad byloje nebuvo paskirta nauja teismo posėdžio data, nesudaro pagrindo spręsti dėl procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad minėta aplinkybė patvirtina, jog sprendimo dėl įmonės pabaigos rezultatas buvo aiškus dar iki paskirto teismo posėdžio datos.

26Apeliantai taip pat teigia, kad sprendimą dėl įmonės pabaigos priėmusi teisėja pažeidė jų konstitucines teises. Pažeidimas, apeliantų nuomone, pasireiškė tuo, kad teisėja teismo posėdžio metu naudojo psichologinį spaudimą prieš kreditorius, netenkino kreditorių susirinkimo pirmininko, kitų kreditorių prašymo atidėti teismo posėdį. Aplinkybė, kad teisėja netenkino prašymo atidėti teismo posėdį, savaime nepatvirtina apeliantų nurodomų aplinkybių. Tokių aplinkybių nepatvirtina ir 2015 m. gegužės 6 d. teismo posėdžio garso įrašas. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, prašymas buvo grindžiamas tuo, kad kreditoriai neturi advokato, todėl jų galimybės apsiginti yra apribotos. Prašyme taip pat nurodyta, kad kreditoriai negali gintis ir dėl to, jog A. M., turintis prašymus, su sūnumi pateko į avariją (XIX t., b. l. 78). Teismas teismo posėdžio metu minėto prašymo netenkino, nurodęs, kad kreditoriams apie paskirtą teismo posėdį buvo žinoma iš anksto, todėl turėjo advokatu pasirūpinti iki teismo posėdžio. Apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad jie iš tikrųjų turėjo pakankamai laiko pasirūpinti advokatu dar iki teismo posėdžio , kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl įmonės pabaigos. Taip pat pažymėtina, kad A. M., nors ir pavėlavęs, į teismo posėdį atvyko, jam buvo išaiškintos teisės ir pareigos, suteikta galimybė teikti prašymus. Esant tokioms aplinkybės teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus dėl proceso normų, taip pat piliečių teisių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, pažeidimo.

27Dėl pagrindo priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos

28Bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas tikslu įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos suponuojančios, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų egzistuojant realią galimybę tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014; 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013; 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014). Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas BUAB „Saulės dovanos“ veiklą pasibaigusia, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad yra atliktos ĮBĮ nustatytos bankroto procedūros iki sprendimo dėl įmonės pabaigos stadijos. Bylos duomenimis, bankroto administratorius, kreipdamasis į teismą dėl įmonės pabaigos, pateikė teismui įstatymo reikalaujamus dokumentus (ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktas, 32 straipsnio 4 dalis). BUAB „Saulės dovanos“ bankroto procedūros vykdomos nuo 2009 m. sausio 6 d., visos procedūros šiuo metu yra baigtos, įmonė turto, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai, neturi, terminas BUAB „Saulės dovanos“ likviduoti baigėsi 2014 m. gegužės 17 d. Bylai išnagrinėti pateikti duomenys, nepatvirtina apeliantų skunduose nurodytos aplinkybės, kad bankroto procedūros atliktos / užbaigtos netinkamai, jog administratorius neišnaudojo visų galimybių patenkinti kreditorių reikalavimus ir kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

29Apeliantai skunduose kelia klausimą dėl AB Parex banko reikalavimo nepagrįstumo. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 1 d. nutartimi patvirtino AB Parex banko finansinį reikalavimą 7 180 109,33 Lt sumai (V t., b. l. 72-74). Ta pačia nutartimi buvo patvirtinti ir apeliantų A. M., J. M., V. M., M. M., A. S., D. G. ir UAB „Orbis Vita“, kuris 2010 m. kovo 18 d. kreditorinio reikalavimo sutartimi perleido savo reikalavimą UAB „Aruodas“, finansiniai reikalavimai. A. M., J. M., R. Š., A. S., UAB „Vilmestos projektai“ atskiraisiais skundais skundė Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartį, prašė ją panaikinti (V t., b. l. 81-83, 88-90, 95-97,98-100, 108-111). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus, 2009 m. spalio 8 d. nutartimi panaikino tik Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas D. D. finansinis reikalavimas, ir bylą dėl šios dalies perdavė tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Tai reiškia, kad AB Parex banko finansinio reikalavimo pagrįstumas yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartimi, ši aplinkybė nebuvo paneigta viso bankroto proceso metu, todėl apeliantų argumentai, susiję su AB Parex banko patvirtintu finansiniu reikalavimu, kurį bankas vėliau perleido AS „Reverta“, o ši – UAB „Baltic Petroleum“, nepatvirtina teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos neteisėtumo ir nepagrįstumo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ paskyrimo klausimas taip pat buvo išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 6 d. nutartimi. Byloje nebuvo nustatyta, kad paskirtas bankroto administratorius ĮBĮ jam nustatytas pareigas atliko netinkamai, buvo šališkas. Priešingai, bankroto administratoriaus ataskaitas už atitinkamus jo veiklos laikotarpius kreditoriai patvirtino, tokiu būdu išreikšdami pritarimą bankroto administratoriaus veiklai.

30Apeliantai kaip pagrindą nepriimti sprendimo dėl įmonės veiklos pabaigos įvardija ir tai, kad bankroto administratorius pažeidė įmonių bankrotą reglamentuojantį įstatymą, nes pats bankroto administratorius penktajame kreditorių susirinkime pabrėžęs, kad negalima mieste parduoti žemės sklypų iki bus atlikti kadastriniai matavimai, neskundė šeštajame kreditorių susirinkime kreditorių priimto nutarimo parduoti mieste esančius BUAB „Saulės dovanos“ priklausančius žemės sklypus be tokių matavimų. Apeliantų argumentai, kad bankroto administratorius, neskųsdamas kreditorių susirinkime priimto nutarimo dėl BUAB „Saulės dovanos“ turto pardavimo, pažeidė ĮBĮ, yra nepagrįsti. Klausimus, ar bankrutavusios įmonės turtą tikslinga pardavinėti ir kokiomis kainomis jį parduoti, turi spręsti kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 33 straipsnis). Kaip patys apeliantai nurodo skunduose, kreditoriai kreditorių susirinkime nutarė žemės sklypus pardavinėti, be kita ko, nustatė ir turto pardavimo tvarką bei kainas. Kreditorių susirinkimuose priimti nutarimai įsiteisėjo, įmonės likvidavimo proceso metu turtas buvo realizuotas pagal kreditorių susirinkimuose išreikštą kreditorių valią, todėl šios aplinkybės taip pat nepatvirtina aplinkybių, dėl kurių turėtų būti tęsiamos bankroto procedūros, egzistavimo.

31Apeliantai skunde nesutinka su bankroto administratoriaus sprendimu nesikreipti į teismą dėl BUAB „Saulės dovanos“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Iš bylos duomenų matyti, kad BUAB „Saulės dovanos“ bankroto bylą administravęs bankroto administratorius nenustatė tyčinio bankroto požymių, tą nurodydamas savo ataskaitoje (XIX t., b. l. 87-88). BUAB „Saulės dovanos“ ataskaitoje, pateiktoje 2011 m. rugsėjo 2 d. kreditorių susirinkime iškeltais klausimais, bankroto administratorius nurodė, kad buvo atlikta tyčinio bankroto požymių analizė bei vertinimas, ir, peržiūrėjus įmonės sandorius bei įvertinus įmonės veiklą, bankroto administratoriaus nuomone, BUAB „Saulės dovanos“ bankrotą lėmė verslo nesėkmė, nepasiteisinę lūkesčiai dėl 46,43 ha ploto teritorijos, esančios Pupinės kaime, Vilniuje, detaliojo plano tvirtinimo, o ne sąmoningas blogas įmonės valdymas (VIII t., b. l. 87-89). Kreditoriai, turėdami duomenų, kurie patvirtintų BUAB „Saulės dovanos“ bankrotą buvus tyčiniu, viso bankroto proceso metu galėjo kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, nes tokia jų teisė tiesiogiai įtvirtinta ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje. Be to, tokia teisė (kartu su jos įgyvendinimo tvarka) įmonės kreditoriams buvo išaiškinta dar Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1092/2011. Kreditoriai šia savo teise nesinaudojo, nors BUAB „Saulės dovanos“ bankroto byla buvo iškelta 2009 m. sausio 6 d., todėl sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos apeliantų nurodomos aplinkybės dėl tyčinio bankroto nėra reikšmingos.

32Apeliantams taip pat kelia abejonių administratoriaus skubėjimas baigti BUAB „Saulės dovanos“ bankroto bylą, kai įmonė bankroto administratoriui yra skolinga už bankroto administravimo paslaugas. Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad bankroto administratorius, baigęs visas bankroto procedūras, kurios nuosekliai vykdomos tam tikromis stadijomis, kreipdamasis į teismą dėl įmonės pabaigos, vykdo jam ĮBĮ nustatytą pareigą. BUAB „Saulės dovanos“ bankroto procedūros žymiai viršija ĮBĮ nustatytą trukmę, o vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių rejestro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007; 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014). Bankrutavusios įmonės skola bankroto administratoriui už administravimo paslaugas yra jo vykdomos ūkinės veiklos rizikos dalis. Skolos egzistavimo faktas negali būti pagrindas tęsti bankroto procedūras, kurios, kaip jau minėta, viršija įstatyme nustatytą terminą. Apeliantai skunde neįvardija, kokius papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu, bankroto administratorius turėtų atlikti tęsiant bankroto procedūras, kokios dar galimybės neišnaudos siekiant kreditorių reikalavimų tenkinimo. Apskritai skundų argumentais apeliantai neįrodinėja, kad egzistuoja kokios nors realios galimybės tęsiant bankroto procedūras patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi. Apeliantai skunduose nurodo aplinkybes, kurios, jų nuomone, patvirtina bankroto proceso metu teismo priimtų nutarčių, taip pat kreditorių susirinkimuose kreditorių priimtų nutarimų nepagrįstumą, tačiau tiek bankroto procedūrų metu teismo priimtos nutartys, tiek kreditorių susirinkimų nutarimai yra įsiteisėję ir galiojantys, todėl yra privalomi.

33Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų nėra pagrindo keisti ar panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas.

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 6 d. nutartimi uždarajai akcinei... 6. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Saulės... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 28 d. priėmė sprendimą dėl... 9. Teismas, įvertinęs bankroto proceso eigą pagal byloje esančius duomenis,... 10. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatęs, kad bankroto byloje visos... 11. Teismas nurodė, kad suinteresuotų asmenų motyvai, kurias jie grindė... 12. Suinteresuotų asmenų argumentai, kad yra būtina sušaukti kreditorių... 13. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai... 14. Apeliantai (kreditoriai) A. M., J. M., V. M., M. M., A. S., D. G. ir UAB... 15. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    16. Atsakovas BUAB „Saulės dovanos“ atsiliepime prašo netenkinti nemotyvuoto... 17. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Apeliantai... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Dėl apeliantų prašymų... 20. Apeliantai skunduose prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, šio... 21. Dėl apeliantų apeliacinių skundų ... 22. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo... 23. Ginčas byloje yra kilęs dėl to, ar pirmosios instancijos teisėtai ir... 24. Dėl proceso teisės normų, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų... 25. Apeliantai skundus visų pirma grindžia aplinkybe, kad teisėja, priėmusi... 26. Apeliantai taip pat teigia, kad sprendimą dėl įmonės pabaigos priėmusi... 27. Dėl pagrindo priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos ... 28. Bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos,... 29. Apeliantai skunduose kelia klausimą dėl AB Parex banko reikalavimo... 30. Apeliantai kaip pagrindą nepriimti sprendimo dėl įmonės veiklos pabaigos... 31. Apeliantai skunde nesutinka su bankroto administratoriaus sprendimu nesikreipti... 32. Apeliantams taip pat kelia abejonių administratoriaus skubėjimas baigti BUAB... 33. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti...