Byla 2A-60-513/2016
Dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Giedrės Seselskytės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės (apeliantė) J. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-04 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3ieškovė teismo prašė pripažinti jai teisę privatizuoti 76,21 kv. m gyvenamąsias patalpas, esančias adresu ( - ), pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 24 str. 1 d. 2, 3 punktus. Ieškinį grindė aplinkybėmis, jog prasidėjus butų privatizavimo procesui, kartu su nepilnamečiais vaikais gyveno adresu ( - ) (dabartinis adresas – ( - )). Ieškovės pareiškimas dėl buto privatizavimo nebuvo priimtas, nes buvo pretendentas atkurti nuosavybes teises į šį namą, be to, tuo pačiu metu buvo svarstomas klausimas dėl gyventojų iškeldinimo iš namų Nr. ( - ), dėl numatytų statybų toje teritorijoje. Ieškovei kitas butas suteiktas 1994 m. Nuomos sutartis dėl šio buto nebuvo sudaryta. 1995 m. vasarą, ieškovei pateikus pareiškimą dėl buto privatizavimo, jį atsisakyta priimti, nurodant, kad butų privatizavimas pasibaigė, paaiškinant, jog yra galimybė pasikeisti butą į didesnį. 1996-03-21 sprendimu Klaipėdos miesto savivaldybė leido pakeisti ieškovės naudojamą butą, adresu ( - ), į kitą, adresu ( - ) 1996 m. ieškovės pareiškimą dėl buto privatizavimo atsisakyta priimti, nurodant, jog butų privatizavimas baigėsi. 2013-02-12 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsisakė leisti privatizuoti ginčo nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Teigė, jog ieškovė atitinka įstatymo numatytas sąlygas ginčo būstui privatizuoti. Nurodė, jog nuo 1971 m. iki 1994 m. ieškovės šeima gyveno avariniame name ( - ). Be jos šeimos, kartu gyveno dar 4 seserys ir mama su patėviu. 1994 metais ji su savo dviem vaikais gavo butą ( - ). 1995 m. ieškovė kreipėsi į savivaldybę dėl buto išpirkimo, bet iš jos pareiškimo nepriėmė, nes baigėsi terminas. 1996 metais ji su šeima persikėlė į kitą didesnį butą ( - ), tačiau ir vėl jai neleido išsipirkti, savivaldybėje jai pasakė: „Eikit lauk.“ Tuo metu ji dirbo ( - ), gaudavo apie 300 Lt algą, turėjo sutaupiusi pinigų butui pirkti. Į teismą kreipėsi tik 2014 m., nes sužinojo, kad kaimynė išsipirko butą.

4Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė nubausti ieškovę už piktnaudžiavimą teisėmis. Paaiškino, jog ieškovė nuo 1994 m. turėjo visas galimybes kreiptis dėl buto privatizacijos, taip pat ir po buto pakeitimo, t. y. kol galiojo Butų privatizavimo įstatymas. Ieškovė nepasinaudojo galimybe kreiptis į Seimo sudarytą Butų privatizavimo komisiją ir byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų pradėjusi buto privatizavimo procedūrą. Ieškovė nepradėjo buto privatizavimo procedūros, nes buvo pasikeitusi butą į didesnį naujos statybos pastate, o naujos statybos butai buvo parduodami pagal daug didesnes kainas. Ieškovės apsisprendimą nesiekti buto privatizacijos dėl finansinių galimybių patvirtina ieškovės 1996-02-27 pareiškime užfiksuotas 2 918,27 Lt įsiskolinimas. Ieškovė nepagrindė savo pajamų, neva turėtų butui įsigyti, nepateikė duomenų, kad artimas giminaitis nėra susitaręs su ieškove dėl buto privatizavimo ar įgijęs kito buto, nes bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog ieškovė gyveno ne tik su mama, seserimis, bet ir su patėviu, nepateikė įrodymų apie savo šeimos sudėtį. Neįtikinamais vertino ieškovės teiginius, jog iš jos savivaldybėje nepriėmė pareiškimo, nes ieškovės kaimynystėje esantys butai Nr. 15, 17 privatizuoti įstatymo nustatyta tvarka. Prašymai buvo siunčiami į Vilnių, į Centrinę privatizavimo komisiją.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-04 sprendimu atmetė ieškinio dalį dėl teisės privatizuoti ginčo butą pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 24 str. 1 d. 2 p. pripažinimo. Kitą bylos dalį nutraukė. Teismas, išdėstęs Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 24 str. 1 d. 2 ir 3 punktus, padarė išvadą, jog teismo sprendimas, kuriuo asmeniui pripažinta teisė privatizuoti jo nuomojamą savivaldybės būstą pagal Butų privatizavimo įstatymą, yra būtinas nuomininkui, siekiančiam pirkti savivaldybės būstą vadovaujantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 24 str. 1 d. 2 p. Atsižvelgdamas į tai, įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas pripažinti ieškovei teisę privatizuoti ginčo gyvenamąjį būstą ir pagal minėto įstatymo 24 str.1 d. 3 p. negali būti nagrinėjamas teisme, todėl šią bylos dalį nutraukė. Teismas rėmėsi kasacinės instancijos teismo išaiškinimais, jog teisė privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis gali būti pripažįstama nuomininkams, kurie Butų privatizavimo įstatymo nustatytu laiku ir tinkama forma išreiškė savo valią privatizuoti nuomojamas patalpas, jog sprendžiant dėl ieškovo teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sąlygas: 1) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 str.); 2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 str.); 3) ieškovas kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo bei atsakovo kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo. Teismas padarė išvadą, kad tam, kad būtų realizuota teisė lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą, asmuo turėjo būti valstybinio ar visuomeninio buto nuomininku, gyvenamoji patalpa (butas) galėjo būti privatizavimo objektu ir nuomininkas turėjo išreikšti ketinimą įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamąsias patalpas iki 1992 m. gruodžio 1 d. arba Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. VIII-206 numatyta tvarka buvo priimtas sprendimas leisti paduoti pareiškimą dėl buto privatizavimo iki 1997 m. gruodžio 31 d., t. y. 1993 m. balandžio 1 d. įstatymu Nr. I-116 Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnis buvo papildytas nauja antrąja dalimi (su vėlesniais pakeitimais), kurioje asmenims, ne dėl savo kaltės laiku nepadavusiems pareiškimų privatizuoti gyvenamąsias patalpas, buvo suteikta galimybė prašymus dėl butų privatizavimo pateikti ir vėliau, tačiau su išlyga, kad tokie prašymai bus pateikiami Seimo sudarytai Valstybinei komisijai, turėjusiai teisę leisti tokius prašymus paduoti iki 1997 m. gruodžio 31 d. Teismas, įvertinęs šalių argumentus, bylos medžiagą, padarė išvadą, jog ieškovė nepateikė teismui pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, kad ji iki 1992 m. gruodžio 1 d. raštu kreipėsi su pareiškimu į atsakovę dėl ginčo buto (ar namo dalies) privatizavimo, kad ieškovė ne dėl savo kaltės iki 1992 metų gruodžio 1 d. nepadavusi pareiškimo privatizuoti gyvenamąsias patalpas, prašymą dėl buto privatizavimo pateikė vėliau Seimo sudarytai Valstybinei komisijai, turėjusiai teisę leisti tokius prašymus paduoti iki 1997 m. gruodžio 31 d. Toks pareiškimas iki 2013 m. savivaldybėje nebuvo gautas. Ieškovė neįrodė, jog jos valia privatizuoti nuomojamą butą būtų buvusi atitinkamai išreikšta, taigi ieškovė teise privatizuoti butą nepasinaudojo, neatliko veiksmų, būtinų šiai teisei įgyti, dėl ko teisinis santykis tarp šalių, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, neatsirado. Kai nurodytos subjektinės teisės nėra, negali būti ir šios teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-543/2008). Argumentavo, jog Butų privatizavimo įstatymui nustojus galioti, galima įgyvendinti tik tą teisę, kuri buvo įgyta, remiantis įstatymu, jo galiojimo metu ir kuri buvo pažeista. Neįgijus subjektinės teisės, ji negali būti ginama pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 24 str. 1 d. 2 p. Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui naujų teisių įgyti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002, 2006-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008).

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Apeliantė skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Argumentuoja, jog ieškovė byloje įrodinėjo, jog galiojant Butų privatizavimo įstatymui aiškiai suformulavo ir išreiškė savo valią privatizuoti ginčo butą, tačiau dėl ne nuo ieškovės priklausančių aplinkybių, o tik dėl klaidinančių ir neteisėtų atsakovės tarnautojų veiksmų ši ieškovės teisė nebuvo realizuota – ieškovės prašymas privatizuoti butą nebuvo priimtas. Atsakovė piktnaudžiauja šiomis aplinkybėmis, ieškovės galimybės įrodinėti savo teisių pažeidimą yra ribotos. Tvirtina, jog ieškovė visiškai atitinka Paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 24 str. 1 d. 2 ir 3 punktų reikalavimus. Nesuprantama vertina skundžiamo sprendimo dalį, kuria nutraukta bylos dalis dėl ieškovės reikalavimo pripažinti jai teisę privatizuoti būstą pagal Paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 24 str. 1 d. 3 p. Šis punktas numato teisę leisti pirkti būstą nuomininkams, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Ieškovė byloje pateikė visus įrodymus, jog jos Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo metu turėtas būstas buvo paimtas visuomenės poreikiams ir jos šeima buvo iškeldinta. Šių aplinkybių teismas nepaneigė, todėl sprendimas bylos dalį nutraukti yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.

9Teismas nesirėmė kasacinės instancijos teismo išaiškinimais, inter alia, jog teismas, spręsdamas šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, turi aiškinti bei taikyti teisės normas ne formaliai, bet įvertindamas kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-192/2008, Nr. 3 K-3-278/2008, Nr. 3K-3-548/2009 ir kt.). Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog jos valia privatizuoti nuomojamą būstą būtų buvusi atitinkamai išreikšta. Teigia, jog tokia išvada padaryta pažeidžiant įrodymų civiliniame procese nagrinėjimo ir vertinimo principus, teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi principus, vienos iš šalių paaiškinimams nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją reikšmę nei kitos. Nurodo, jog 1995–1996 m. Klaipėdos miesto savivaldybėje neegzistavo „vienas langelis“ ir savivaldybei pateikiamų prašymų privaloma registravimo tvarka, o kiekvienos savivaldybės tarnautojai interesantus konsultuodavo tiesiogiai, paaiškindami tam tikras asmenų teises ar pareigas, ir priimdavo arba nepriimdavo asmenų teikiamų prašymų. Atsakovės nurodomomis aplinkybėmis, jog ieškovės kaimynystėje esantys butai Nr. 15, 17 buvo privatizuoti įstatymo nustatyta tvarka, kaip turinčiomis įrodomąją reikšmę, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės remtis, todėl atitinkamos teismo išvados nėra pagrįstos. Teismas, netinkamai įvertinęs ieškovės ir jos atstovės paaiškinimus, nepagrįstai teigė nustatęs juose prieštaravimų, nes neįvertino, jog šiuo atveju yra teisiškai nereikšminga ieškovės valios išraiška dėl būsto ( - ) privatizavimo, kadangi šis būstas negalėjo būti privatizavimo objektas. Pažymi, jog ieškovė šioje byloje nuosekliai įrodinėjo savo valios išreiškimą nuo 1995 m., t. y. kai atsirado tinkamas objektas privatizavimui – ginčo butas. Paaiškina, jog ieškovė nepradėjo jokių privatizavimo procedūrų iki 1995 m., kol negavo pradinio naujo būsto (( - )). Vėliau, su savivaldybės leidimu, pasikeitusi šį būstą į didesnio ploto ginčo butą, esantį adresu ( - ), 1996 m. ieškovė vėl kreipėsi į atsakovę jau dėl šio būsto privatizavimo, bet jai ir vėl buvo paaiškinta, jog butų privatizavimas baigėsi, ir pareiškimo atsakovės atstovai iš jos nepriėmė. Ieškovė neįrodinėjo, kad iki 1992 m. gruodžio mėn. raštu kreipėsi į atsakovę ar kitą instituciją, nes dar neturėjo ginčo būsto. Aplinkybės, jog ieškovė būtų kreipusis į atitinkamą Seimo komisiją, ieškovė neįrodinėjo, nes pripažino, jog į tokią komisiją nesikreipė, kadangi buvo suklaidinta atsakovės darbuotojų, apie tokią galimybę atsakovės darbuotojų nebuvo informuota, taigi šios galimybės nerealizavo ne dėl savo kaltės. Skundžiamą sprendimą vertina kaip nepagrįstą, nemotyvuotą ir neteisėtą, todėl naikintiną.

10Atsakovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, jog ieškovė teigdama, jog Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo metu, t. y. 1991 m., ji su šeima gyveno ( - ) (buvęs adresas ( - )), nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų, išskyrus tai, kad minėtu adresu tam tikriems fiziniams asmenims buvo grąžinta nekilnojamojo turto nuosavybė. Be to, kyla klausimų dėl ieškovės teiginio „su šeima“, t. y. ar ieškovė gyveno tik su savo vaikais, ar turi omenyje dar ir savo tėvus. Šios aplinkybės svarbios, nes kartu su ieškove gyvenant ir jos tėvams, pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 str., būsto nuomininkai, jų šeimos nariai turėjo susitarti, kieno vardu būstas bus privatizuojamas. Apeliantė teigė, jog nebuvo galimybės privatizuoti ginčo buto, tačiau VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, jog butai ( - ) g. 1-2, 1-4, 1-9, 1-14, 1-15, 1-17, 1-20, 1-23, 1-25, 1-26, 1-28, 1-29 buvo privatizuoti laikotarpiu nuo 1994-08-18 iki 1997-12-05 pagal 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymą. Privatizacijos procedūros trukdavo ne vieną mėnesį, todėl akivaizdu, jog ieškovė negalėjo nežinoti apie privatizacijos galimybes ir kaimynų pasiruošimą butų privatizacijai. Be to, ieškovė pasinaudojo galimybe pasigerinti šeimos gyvenimo sąlygas, t. y. pasikeitė tuo metu nuomotą mažesnį butą ( - ) (62,01 kv. m) į šiuo metu nuomojamą ginčo didesnį butą (76,21 kv. m) 1994 m. naujos statybos pastate pagal 1996-03-21 Klaipėdos miesto valdybos sprendimą Nr. 124. Siekdama butų mainų bei privatizacijos, ieškovė negalėjo nesidomėti procedūromis, tačiau dėl nurodytų motyvų pasitenkino tik butų mainais. Butų privatizavimo įstatymo 1 str. nurodo, jog privatizavimo procedūrų pradžia laikomas pareiškimas privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Pasinaudoti tokia galimybe ieškovė galėjo šio įstatymo galiojimo laikotarpiu, t. y. nuo 1991-05-28 iki 2000-12-31. Be to, jeigu nuomininko šeima siekdavo privatizuoti nuomojamą būstą, pagal šio įstatymo 5 str., šeimos nariai turėjo susitarti, kieno vardu jis bus privatizuojamas. Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovė būtų siekusi ar pradėjusi buto privatizavimo procedūras ir atlikusi minėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394, 2013 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2013). Ieškovė turėjo ir papildomą galimybę dėl buto privatizacijos kreiptis dar į Seimo sudarytą Butų privatizavimo komisiją, tačiau ir to nepadarė. Paaiškina, jog ieškovė turi teisę kreiptis į atsakovę su prašymu privatizuoti butą pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 str. 2 d., t. y. įsigyti butą už rinkos kainą. Be to, ieškovė, pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, nesiėmė jokių veiksmų tam, kad įgyvendintų, gintų savo tariamai turimas pažeistas teises privatizuoti ginčo butą (ieškinį pateikė tik 2015-03-16). Taigi ginčo atveju yra suėję ieškinio senaties terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2007).

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.). Šalys (jų atstovai) dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir byloje pakanka duomenų ją tinkamai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka.

13Byloje nagrinėjamas klausimas dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo teisės įgijimo. Ieškovė prašė pripažinti teisę privatizuoti butą, esantį ( - ), pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 ir 3 punktus.

14Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ginčo butas nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei (b. l. 11). 2012-07-04 šalys sudarė ginčo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kuria teisė gyventi bute suteikta ir ieškovės šeimos nariams – dukrai L. B., sūnui M. B. (b. l. 12, 13–14). Ieškovės, jos dukros ir sūnaus gyvenamoji vieta ginčo bute deklaruota nuo 1996-04-02 (b. l. 12). Iš 1991-03-27 pasitarimo pas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotoją Z. V. protokolo nustatyta, kad jame pritarta Klaipėdos rajono valdybos pasiūlymui iškeldinti gyventojus iš namo Nr. 170, esančio ( - ), bei namų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), esančių ( - ) (b. l. 58). 1992-06-26 Klaipėdos rajono valdybos potvarkiu Nr. 302-v nuspręsta P. Č. atkurti nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, esantį ( - ) (b. l. 19). 1994-01-28 Klaipėdos rajono valdybos potvarkiu nuspręsta suteikti naudotis žemės sklypus asmenims, kuriems atkurta nuosavybės teisė ( - ) apylinkėje (b. l. 20). 1996-02-23 sutartimi ieškovei ir jos šeimos nariams suteikta teisė naudotis gyvenamąja patalpa, esančia ( - ) (b. l. 44–45), šis gyvenamasis namas atiduotas naudoti 1993-10-05 (b. l. 43). 1996-02-27 ieškovė pateikė pareiškimą keisti gyvenamąją patalpą iš ( - ) į ( - ) (b. l. 40–41). 1996-03-21 Klaipėdos miesto valdybos sprendimu Nr. 124 ieškovei leista keistis butą į ( - ), 1996-03-28 ieškovei išduotas orderis apsigyventi ginčo bute (b. l. 17, 18). Byloje nustatyta ir įrodyta, jog tik 2013-01-24 ieškovė pateikė prašymą dėl leidimo lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti ginčo butą (b. l. 15). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2012-02-13 raštu (sprendimu) atsisakė tenkinti šį ieškovės prašymą, argumentuodama, jog leisti privatizuoti butą neturi teisinio pagrindo, nes ieškovė nėra pateikusi dokumentų, suteikiančių teisę privatizuoti butą (b. l. 16). Kaip liudytoja teismo posėdyje apklausta L. B. (ieškovės sesuo), be kita ko, paaiškino, jog ieškovė pinigų iš jos nesiskolino ir ji neatsimena, kad ieškovė būtų ketinusi išsipirkti ginčo butą.

15Butų privatizavimo įstatymo (toliau – BPĮ) 1 str. aiškiai nurodo, jog privatizavimo procedūrų pradžia laikomas pareiškimas privatizuoti gyvenamąją patalpą. Pasinaudoti tokia galimybe ieškovė galėjo BPĮ galiojimo laikotarpiu, t. y. nuo 1991-05-28 iki 2000-12-31. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, mano, jog ieškovė nepasinaudojo teise privatizuoti ginčo butą, neatliko veiksmų, būtinų šiai teisei įgyti.

16BPĮ įsigaliojo 1991 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. VIII-206 šio įstatymo galiojimo laikas buvo su išlygomis nustatytas iki 1998 m. liepos 1 d., o 2000 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. VIII-2033, įsigaliojusiu 2001 m. sausio 1 d., pripažintas netekusiu galios. Pasibaigus BPĮ galiojimui, galimybė savivaldybės (valstybės) gyvenamąsias patalpas privatizuoti laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri BPĮ nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, įtvirtinta Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. Pagal šiame įstatyme nustatytas sąlygas vienas iš atvejų, kai gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos, – kai patalpas privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą (Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 1 d. 2 p.).

17Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, pasibaigus BPĮ galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui. Šis aiškinimas grindžiamas tuo, kad civilinėje teisėje teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Tai reiškia, kad civiliniai įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems iki šių įstatymų įsigaliojimo, tai yra negalioja atgaline tvarka, ir kad netekę galios įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems pasibaigus įstatymų galiojimui, tačiau įstatymų galiojimo metu įgytos teisės ir pareigos neišnyksta ir gali būti įgyvendinamos pagal šių teisių ir pareigų atsiradimo metu galiojančią teisę (kasacinės instancijos teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2012; kt.). Sprendžiant dėl to, turėjo ieškovas teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal BPĮ ar ne, reikia nustatyti įstatyme nurodytas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (BPĮ 2, 3 str.); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (BPĮ 4 str.); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti (BPĮ 1, 5 straipsniai) (kasacinės instancijos teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006, kt.).

18Byloje nėra ginčo, jog ginčo butas, kuriame ieškovė gyvena su šeima, gali būti privatizavimo objektas, taip pat kad ieškovė yra tinkamas subjektas, Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu turėjęs teisę privatizuoti butą. Nagrinėjamu atveju esminis klausimas šioje byloje yra tai, ar ieškovė tinkamai išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdama per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti.

19Pažymėtina, kad nuomininkai valią įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas turėjo pareikšti iki 1992 m. gruodžio 1 d., tačiau, jeigu asmenys, turintys teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, laiku nepadavė atitinkamų pareiškimų, jiems buvo suteikta teisė kreiptis į Seimo sudarytą komisiją, kuri turėjo teisę leisti šiems asmenims paduoti pareiškimus gyvenamąsias patalpas privatizuoti iki 1997 m. gruodžio 31 d. (BPĮ 1 str. 1, 2 dalys). BPĮ 5 str. nustato, kad gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo–pardavimo sutartis nesudaroma. Sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą namą ar butą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas. Pareiškimus įsigyti gyvenamuosius namus, butus asmenys paduoda savivaldybei pagal gyvenamąją vietą, o jei namas, butas yra įmonės, įstaigos ar organizacijos balanse – atitinkamai jų administracijai.

20Ieškovė pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, jog 1995 metų vasarą, taip pat 1996 metais teikė pareiškimus dėl ginčo buto privatizavimo atsakovei, tačiau atsakovė (jos darbuotojai, tarnautojai) nepagrįstai atsisakė priimti jos pareiškimus, ieškovę suklaidindami, jog butų privatizavimas yra pasibaigęs, jog nėra jokių galimybių butą privatizuoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra daugiau jokių duomenų, kad šie pareiškimai raštu (ar kuris iš jų) tikrai buvo pateikti atsakovei ir užregistruoti. Taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kokiais motyvais buvo atsisakyta tenkinti nurodytus ieškovės pareiškimus (ar kurį iš jų). Apeliantės argumentai, jog tuo metu atsakovė neteikė „vieno langelio“ aptarnavimo paslaugos ir pan., jog interesantų prašymai, pareiškimai nebūdavo registruojami, yra faktiškai ir juridiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

21Pažymėtina, kad BPĮ 8 str. nustatė, kad atsisakymas parduoti arba šio įstatymo 7 str. numatytais atvejais neatlygintinai perduoti gyvenamąjį namą ar butą gali būti ginčijamas teismine tvarka. Taigi, ieškovė turėjo teisę skųsti, jos nuomone, nepagrįstą atsisakymą (-us) patenkinti (ir (ar) priimti) jos pareiškimą (-us), tačiau šia teise nepasinaudojo. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų ginčijusi atsakovės veiksmus (ar neveikimą) ar kitokiais veiksmais būtų siekusi įgyvendinti savo valią dėl buto privatizavimo.

22Pagal Teismų įstatymo 33 str. 4 d. teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodomų Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėtų civilinių bylų aplinkybės (ratio decidendi) skirtingos nei šios civilinės bylos, todėl iš esmės bendri, visiems tokio pobūdžio ginčams taikytini kasacinės instancijos teismo nurodyti teisės taikymo principai ir kt. per se nepaneigia teisingų ir pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų.

23Be to, teisiniam santykiui dėl buto privatizavimo atsirasti vieno juridinio fakto neužtenka, yra reikalinga juridinių faktų sudėtis. Todėl nesant vieno juridinio fakto – notaro patvirtinto šeimos narių susitarimo – negalima pripažinti, jog galiojant BPĮ ieškovė įgijo subjektinę teisę. Nesant byloje duomenų, kad pagrindinė buto nuomininkė (ieškovė) tinkama forma ir įstatyme nustatytu terminu išreiškė savo siekį privatizuoti gyvenamąsias patalpas ir kad buto nuomininkė bei jo šeimos nariai būtų sudarę susitarimą, kieno vardu bus privatizuojamas butas, negalima pripažinti, jog yra juridinių faktų sudėtis, leidžianti konstatuoti, kad ieškovė atliko veiksmus, būtinus subjektinei teisei įgyti, ir kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė santykiai dėl buto privatizavimo. Pripažintina, kad ši teisė nebuvo realizuota dėl pačios ieškovės kaltės ir nepateisinamo pasyvumo, todėl ieškinio dalis pagrįstai atmesta, o bylos dalis nutraukta.

24Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

25Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė turi teisę kreiptis į atsakovę su prašymu privatizuoti butą pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 str. 2 d., t. y. įsigyti butą už rinkos kainą.

26Dėl bylinėjimosi išlaidų

27Kadangi skundas atmestinas, apeliantei bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas nepateikė.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

29ieškovės J. V. apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. ieškovė teismo prašė pripažinti jai teisę privatizuoti 76,21 kv. m... 4. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė nubausti ieškovę už... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-04 sprendimu atmetė ieškinio... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Apeliantė skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 9. Teismas nesirėmė kasacinės instancijos teismo išaiškinimais, inter alia,... 10. Atsakovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, jog ieškovė... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės,... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo teisės... 14. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ginčo butas nuosavybės teise... 15. Butų privatizavimo įstatymo (toliau – BPĮ) 1 str. aiškiai nurodo, jog... 16. BPĮ įsigaliojo 1991 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m.... 17. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, pasibaigus BPĮ galiojimui, jo... 18. Byloje nėra ginčo, jog ginčo butas, kuriame ieškovė gyvena su šeima, gali... 19. Pažymėtina, kad nuomininkai valią įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias... 20. Ieškovė pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, jog 1995 metų vasarą,... 21. Pažymėtina, kad BPĮ 8 str. nustatė, kad atsisakymas parduoti arba šio... 22. Pagal Teismų įstatymo 33 str. 4 d. teismai, priimdami sprendimus atitinkamų... 23. Be to, teisiniam santykiui dėl buto privatizavimo atsirasti vieno juridinio... 24. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, pažymi, kad apeliacinio skundo... 25. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė turi teisę kreiptis į atsakovę su... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 27. Kadangi skundas atmestinas, apeliantei bylinėjimosi išlaidos apeliacinės... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 29. ieškovės J. V. apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės...