Byla 2A-45-516/2011

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės ir Andžejaus Maciejevski, sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei dalyvaujant ieškovui V. V. ieškovo atstovei advokatei S.Gečaitei atsakovei A. V.

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. V. ir atsakovės A. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei A. V. bei pagal A. V. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio pakeitimo. Institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovas V. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) nutraukti santuoką dėl atsakovės A. V. kaltės, 2)nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, 3) nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią ne mažiau kaip 2 savaitgalius per mėnesį vaikai praleis su tėvu, o vaikų atostogų metu vaikai praleis kartu su tėvu ne mažiau kaip pusę moksleivių atostogų laiko, 4) priteisti ieškovui automobilį ( - ), valst. Nr. ( - ) 5) atsakovei priteisti iš ieškovo 250 Lt kompensaciją, 6) palikti santuokines pavardes, 7) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad su atsakove susituokė ( - ) Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. ( - ). Santuokoje susilaukė vaikų L. V. ir M. V. . Ieškovo ir atsakovės santykiai visiškai iširo, kai ieškovas sužinojo, kad atsakovė jam buvo neištikima. Prieš dvejus metus atsakovė nepasitarusi su ieškovu išvežė sūnų L. į Vilnių, kur jis pradėjo lankyti mokyklą. Vėliau išsikraustė į Vilnių, kartu pasiimdama ir jaunesnįjį sūnų M.. Dėl sūnų išlaikymo dydžio šalys yra susitarę taikos sutartimi Trakų rajono apylinkės teisme nagrinėtoje byloje pagal atsakovės pareikštą ieškinį ieškovui dėl išlaikymo priteisimo.

62009-12-10 teisme buvo priimtas atsakovės A. V. patikslintas priešieškinis, kuriuo atsakovė prašė:

71) santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės;

82) po santuokos nutraukimo atsakovei A. V. grąžinti iki santuokos buvusią pavardę Z.;

93) nepilnamečių vaikų L. V. ir M. V. gyvenamąją vietą nustatyti su motina;

104) pakeisti 2008-11-13 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi priteistą išlaikymą ir priteisti po 400 Lt kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės.

115) 0,77 dalis 300,85 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, esančio ( - ), kurių vertė 157000 Lt, pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe.

126) 0,23 dalių 300,85 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, esančio ( - ), kurių vertė 47000 Lt, pripažinti ieškovo ir atsakovės bendrąja jungtine nuosavybe;

137) Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: 0,08 dalis 300,85 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, esančio ( - )., kurių vertė 16400 Lt; želdinius, kurių vertė 9000 Lt; tvorą, kurios vertė 3000 Lt; pilkos spalvos keleivinį automobilį ( - ) v. n. ( - ) kurio vertė 3000 Lt; televizorių „Aiva", kurio vertė 700 Lt, vaizdo grotuvą LD, kurio vertė 100 Lt, vaizdo kamerą, kurios vertė 400 Lt, televizorių „Tauras", kurio vertė 300 Lt, kompiuterį, kurio vertė 700 Lt, mikrobangų krosnelę „Sharp", kurios vertė 300 Lt, viso už 2500 Lt.

148) atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: 0,15 dalių 300,85 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, esančio ( - ) , unikalus Nr. ( - ), kurių vertė 30600 Lt; virtuvės komplektą „Žemaitija", kurio vertė 2000 Lt, skalbimo mašiną „Beko", kurios vertė 1200 Lt ir keturių durų spintą kurios vertė 500 Lt, viso už 3700 Lt;

159) iš ieškovo atsakovei priteisti 10433 Lt piniginę kompensaciją už ieškovui tekusį didesnės vertės turtą;

1610) nepilnamečių vaikų L. V. ir M. V. bei atsakovės A. V. naudai iki vaikų L. V. ir M. V. pilnametystės nustatyti uzufrukto teisę į 300,85 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, esantį ( - ), nustatant tokią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką: atsakovė bei nepilnamečiai vaikai naudojasi patalpomis, pirmojo namo aukšto perplanavimo plane pažymėtomis indeksais 1-2 (11,91 kv. m.), 1-3 (4,53 kv. m.), 1-4 (1,27 kv. m.), 1-5 (14,65 kv. m.), 1-6 (15,52 kv. m.), 1-7 (31,63 kv. m.); atsakovė bei nepilnamečiai vaikai ir ieškovas bendrai naudojasi patalpa, pirmojo aukšto perplanavimo plane bei namo kadastrinėje byloje pažymėta indeksu 1-1 (1,72 kv. m.), laiptais į namo rūsį, rūsio patalpomis R-5 (3,38 kv. m.), R-4 (23,92 kv. m.). Ieškovas asmeniškai naudojasi rūsio patalpomis, pažymėtomis indeksais R-l (1,71 kv. m.), R-2 (1,67 kv. m.), R-3 (10,94 kv. m.), R-6 (5,12 kv. m.), R-7 (3,46 kv. m.), R-8 (52,99 kv. m.), laiptais, jungiančiais namo pirmąjį ir antrąjį aukštus, garažu, pažymėtu indeksu G-l (20,26 kv. m.), bei antrojo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-8 (4,98 kv.m.), 1-9 (3,45 kv. m.), 1-10 (10,09 kv. m.), 1-11 (27,21 kv. m.), 1-12 (28,72 kv. m.), 1-13 (18,79 kv. m.), terasa, pažymėta indeksu t;

1711) Nustatyti servitutą eiti, nešti daiktus per 0,2502 ha ploto žemės sklypą esantį ( - ). (tarnaujantis daiktas), įvažiuoti į šį žemės sklypą su transporto priemone ir pasistatyti ją tikslu pakrauti daiktus į transporto priemonę bei juos iš transporto priemonės iškrauti, įlipti žmonėms į transporto priemonę bei jiems iš transporto priemonės išlipti, kai viešpataujantis daiktas - ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausanti 0,15 dalių 300,85 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, esančio ( - )., unikalus Nr. ( - );

1812) įpareigoti ieškovą perduoti atsakovei vaikų dviaukštę lovą, du čiužinius, skirtus vaikų dviaukštei lovai, vaikų pripučiamą čiužinį, vaikų kompiuterinius žaidimus, vaikų knygas, vaikų žaislus bei sumokėti 700 Lt piniginę kompensaciją už sudaužytą fotoaparatą;

1913) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20Atsakovė nurodė, kad ieškovas ilgai niekur nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, naudojo fizinį smurtą atsakovės atžvilgiu, šeimą išlaikė atsakovė ir šalių motinos. 2006 metais šalys nustojo gyventi kaip šeima, nuo 2008 metų gruodžio atsakovė su vaikais apsigyveno Vilniuje pas savo motiną. Atsakovė neprieštarauja, jog vaikams norint ir ieškovui esant neapsvaigusiam nuo alkoholio, ieškovas su vaikais bendrautų, tačiau konkreti bendravimo tvarka nenustatytina. Paaiškino, kad visas gyvenamas namas, esantis ( - )., nėra ieškovo asmeninė nuosavybė, jo asmenine nuosavybe pripažintina tik dalis namo. 77 proc. baigtumo namas ieškovui buvo padovanotas 1998-10-28, dabar namo baigtumas yra 93 proc., o vertė - 204000 Lt. Santuokos metu namą statė ir įrenginėjo ieškovas ir atsakovė kartu. Namo baigtumas santuokos metu padidėjo 16 proc. Santuokos metu namo vertė padidėjo 47000 Lt. Atsakovės nuomone, 0,23 dalys gyvenamojo namo, kurių vertė 47000 Lt, turi būti pripažinta atsakovės ir ieškovo bendrąja jungtine nuosavybe ir tarp ieškovo ir atsakovės padalinta, kadangi ši namo dalis buvo įgyta šalims gyvenant santuokoje iš jų bendrų lėšų. Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalys įsigijo automobilį ( - ) v.n. ( - ) kurio vertė 3000 Lt. Kadangi su atsakove lieka gyventi du mažamečiai vaikai, atsakovei turėtų būti priteista 2/3 dalys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigyto turto, o ieškovui 1/3 dalis. Padalijus santuokoje įgytą turtą, ieškovui būtų priteista turto už 23467 Lt, o atsakovei turto už 44733 Lt.

21Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį patenkino iš dalies.

22Teismas santuoką, įregistruotą ( - ) Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. ( - ) tarp A. V. ir V. V. nutraukė dėl ieškovo V. V. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovui V. V. paliko santuokinę pavardę – V., atsakovei A. V. – Z..

23Nepilnamečių L. V. ir M. V. gyvenamąją vietą nustatė su jų motina A. V. .

24Teismas pakeitė Trakų rajono apylinkės teismo 2008-11-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1634-272/2007 nepilnamečių vaikų L. V. ir M. V. išlaikymo dalyje ir priteisė iš ieškovo V. V. nepilnamečiams vaikams L. V. ir M. V. išlaikymui po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės.

25Teismas priteisė atsakovei A. V. iš ieškovo 50000,00 Lt kompensaciją, įpareigojo ją sumokėti per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovui V. V. asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį ( - ) valstybinis Nr. ( - ) , virtuvės baldų komplektą „Žemaitija" ir keturių durų spintą, atsakovei A. V. asmeninės nuosavybės teise priteisė televizorių „Aiva", vaizdo grotuvą LD, vaizdo kamerą, televizorių „Tauras", kompiuterį, mikrobangų krosnelę „Sharp", skalbimo mašiną „Beko".

26Teismas įpareigojo ieškovą perduoti atsakovei vaikų dviaukštę lovą, du čiužinius, skirtus vaikų dviaukštei lovai, vaikų pripučiamą čiužinį, vaikų kompiuterinius žaidimus, vaikų knygas, vaikų žaislus.

27Nustatė ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais sūnumis L. V. ir M. V. , pagal kurią:

281) Ieškovas pasiima sūnus L. V. ir M. V. antrą ir ketvirtą kalendorinio mėnesio šeštadienį nuo 10 val. iš atsakovės A. V. gyvenamosios vietos bei grąžina sūnus sekmadienį iki 17 val. į A. V. gyvenamąją vietą.

292) Ieškovas vaikų atostogų metu su sūnumis praleidžia pirmąją moksleivių atostogų dalį nuo pirmos atostogų dienos 10 val. iki vidurinės atostogų dienos 20 val. Ieškovas įpareigojamas moksleivių atostogų dalies, kurią sūnūs praleidžia su tėvu, metu, jeigu vyksta užsiėmimai, sūnus nuvežti į jų lankomas papildomo ugdymo įstaigas ir juos parsivežti.

303) Ieškovas įpareigojamas sūnus nuvežti į savaitgaliais vykstančius mokyklos (ar vaikų lankomų papildomo ugdymo įstaigų) organizuojamus renginius bei užsiėmimus ir juos iš ten parsivežti.

31Kitoje dalyje ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį atmetė.

32Teismas priteisė iš ieškovo į valstybės pajamas 949,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės ieškovui 333,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

33Dėl santuokos nutraukimo priežasčių teismas konstatavo, jog atsakovės nurodytas aplinkybes dėl smurto šeimoje patvirtina į bylą pateikti įrodymai, t.y. Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto specialisto išvada. Tą aplinkybę, kad ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu patvirtino liudytojai bei byloje esančios nuotraukos. Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė jokių esminių atsakovės kaip sutuoktinės pareigų pažeidimų, o ieškovas nepateikė įrodymų apie atsakovės neištikimybę ar kitokį sutuoktinės pareigų pažeidimą, todėl jo teiginius dėl atsakovės kaltės dėl santuokos nutraukimo teismas atmetė kaip neįrodytus.

34Dėl turto padalinimo teismas konstatavo jog sutuoktinių dalintiną turtą sudaro: namo ir žemės sklypo, esančių ( - )., kuriuos ieškovas įgijo prieš santuokos sudarymą, padidėjęs baigtumo procentas, įvertintas pinigais, automobilis ( - ) valstybinis Nr. ( - ) ir kilnojamieji daiktai, esantys gyvenamajame name adresu ( - ). Bylos nagrinėjimo metu buvo atlikta ekspertizė, siekiant nustatyti namo baigtumo procentą bei dėl to pakitusią jo vertę. Santuokos sudarymo metu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas namo baigtumas buvo 77 proc., ekspertizės atlikimo metu – 93 proc. Atliekant ekspertizę, buvo įkainuoti atskirai namas, žemės sklypas, tvora ir želdiniai. Namo pakitusi vertė sudaro 47000,00 Lt, kuri įtrauktina į dalintino turto balansą. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, liudytojų paaiškinimais bei kompiuterinėse laikmenose esančiais duomenimis teismas nustatė, kad sutuoktiniams įsikeliant gyventi į namą (praėjus 3 mėnesiams po santuokos sudarymo) nebuvo želdinių (tik keli menkaverčiai sodinukai) ir dalis tvoros (buvo pradėti daryti dalis pamatų, kurių įvertinti neįmanoma), žemė nebuvo įdirbta. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovui buvo padovanotas namas ir žemės sklypas, tuo tarpu tvora, kuri taip pat yra nekilnojamasis daiktas, nebuvo dovanota, todėl ieškovo argumentą, kad tvora buvo namo dovanojimo metu, t.y. įgyta prieš santuoką, yra teismas atmetė kaip neįrodytą. Ekspertizės atlikimo metu želdiniai ir tvora įvertinti atitinkamai 9000,00 Lt ir 21000,00 Lt. Teismo teigimu, šios sumos taip pat įtraukiamos į dalintino turto balansą. Teismas konstatavo, kad tarp sutuoktinių dalintino nekilnojamojo turto vertė yra 77000,00 Lt.

35Teismo teigimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina sutuoktinių įsisenėjusius tarpusavio konfliktus, nesugebėjimą oriai bendrauti ir bendrai spręsti buities reikalus. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-03-12 nutartimi ieškovas buvo įpareigotas iki teismo sprendimo priėmimo netrukdyti atsakovei naudotis gyvenamojo namo tambūru, virtuve, vonios kambariu, tualetu, kambariu, kambariu-koridoriumi, laiptais, koridoriumi ir katiline. Minėta nutartis nebuvo vykdoma, priešingai, atsakovei atvykus į namą, kildavo konfliktai. Tai patvirtina šalių paaiškinimai, byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojų paaiškinimai. Teismo nuomone, sutuoktinių konfliktus negalima vertinti tik kaip paaštrėjusius dėl santuokos nutraukimo proceso. Motinai su vaikais likus gyventi viename name su tėvu, neabejotinai būtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, jie kęstų tėvų nesantaiką, tokiu būdu būtų pažeista jų teisė į psichologiškai saugią aplinką. Teismui priteisus kompensaciją, atsakovė galėtų spręsti gyvenamosios vietos įsigijimo klausimą. Teismo posėdyje ieškovas ne kartą pažymėjo, kad būtų pajėgus nupirkti butą Vilniaus ar Trakų rajone, todėl teismas padarė išvadą, jog jis yra pajėgus išmokėti kompensaciją.

36Atsakovė prašo priteisti jai didesnę dalį pagrindiniu motyvu nurodydama tai, kad su ja gyventi lieka nepilnamečiai vaikai. Teismas atsakovės nurodytą aplinkybę laikė svarbia, prioritetine ir sudarančia pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, kadangi tokiu būdu atsakovė galės suteikti geresnes gyvenimo sąlygas su ja liekantiems gyventi vaikams. Teismas pažymėjo, jog nukrypimas nuo sutuoktinių lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, yra pateisinamas ir ta prasme, kad atsakovei tenka didesnė našta, auginant ir ugdant šalių nepilnamečius vaikus.

37Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas atsakovei priteisė 50000,00 Lt dydžio kompensacija, kurią ieškovas privalo išmokėti per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

38Teismas atmetė atsakovės reikalavimą priteisti 700 Lt piniginę kompensaciją už sudaužytą fotoaparatą, kadangi byloje esantys įrodymai nepatvirtina tos aplinkybės, kad ieškovas šeimyninio konflikto metu sudaužė fotoaparatą .

39Sutuoktiniai santuokos metu įgijo vieną transporto priemonę ir kilnojamąjį turtą (buitinius prietaisus bei baldus). Kadangi šio turto vertė nėra nustatyta leistinais rašytiniais įrodymais, sutuoktinių nurodytos vertės ženkliai skiriasi, teismas dalindamas šį turtą, atsižvelgė į realų naudojimą, galimybę perkelti į kitą gyvenamąjį būstą bei apytikslę vertę. Kadangi ieškovas naudojasi automobiliu, virtuvės badų komplektas bei spinta yra pritaikyti būtent tam gyvenamam namui, todėl teismas juos paliko asmeninės nuosavybės teise ieškovui. Visą kitą kilnojamąjį turtą asmeninės nuosavybės teise priteisė atsakovei. Teismas taip pat tenkino atsakovės reikalavimą ir įpareigojo ieškovą perduoti atsakovei vaikų dviaukštę lovą, du čiužinius, skirtus vaikų dviaukštei lovai, vaikų pripučiamą čiužinį, vaikų kompiuterinius žaidimus, vaikų knygas ir vaikų žaislus.

40Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo teismas konstatavo, jog tiek Civilinio kodekso nuostatose, tiek formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje numatyta, kad didesnę vaiko išlaikymo dalį turėtų prisiimtas tas tėvas, kuris nevykdo kasdienės pareigos rūpintis vaiku. Tas tėvas, su kuriuo gyvena vaikas, turi mažesnes galimybes gauti geriau apmokamą darbą, jis deda ženkliais didesnes pastangas rūpindamasis vaiku. Atsakovė, rūpindamasi vaikais, dirba ir, siekdama įgyti įsilavinimą, mokosi universitete mokamose studijose. Tuo tarpu ieškovas ilgą laiką (net ir ekonominio pakilimo laikotarpiu, kai buvo darbo jėgos trūkumas) nedirbo arba vienoje darbovietėje dirbo trumpą laiką. Kadangi ieškovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, teismas laikė, jog jis turi objektyvias galimybes gauti darbą, todėl jo argumentą, kad jis neturi darbinių pajamų ir negali teikti reikalingą išlaikymą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

41Teismas konstatavo, jog atsakovės prašoma priteisti suma nėra nepagrįstai užaukštinta, o orientuota į gyvenimiškai svarbių poreikių patenkinimą. Šalių sutartas išlaikymo dydis – 300 Lt nėra pakankamas ir akivaizdžiai per skurdus, neužtikrintų net būtinų vaikui vystytis sąlygų. Vaikai yra tokio amžiaus, kad greitai išauga rūbus bei avalynę, jie lanko papildomo ugdymo įstaigas, dažnai serga peršalimo ligomis. Teismas pažymėjo ir tai, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas kitų išlaikytinių neturi, yra darbingo amžiaus vyras, realiai galintis gauti darbą ir teikti reikalingą išlaikymą vaikams, teismas iš atsakovo priteisė po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečių vaikų išlaikymui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės.

42Apeliaciniu skundu ieškovas V. V. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-11 sprendimą dalyje dėl ieškovo pripažinimo kaltu dėl santuokos iširimo ir dalyje dėl iš ieškovo atsakovei priteistos 50 000 Lt kompensacijos panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti, kad dėl santuokos iširimo kalta yra atsakovė, bei priteisti atsakovei iš ieškovo 18 381,56 Lt kompensaciją, įpareigojant ieškovą kompensaciją atsakovei sumokėti per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

43Ieškovas taip pat prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-06 nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

44Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. tiek ieškovas, tiek ir atsakovė nurodė, jog santuoka faktiškai iširo 2006 m., nuo 2006 m. sutuoktiniai kartu nebegyvena. Taigi teismas, spręsdamas dėl kurio iš sutuoktinių kaltės santuoka iširo, privalėjo vertinti tas aplinkybes, kurios buvo iki 2006 m., tačiau ne tas aplinkybes, kurios atsirado sutuoktiniams gyvenant atskirai. Teigia, jog ieškovas taip pat yra pateikęs teismui pareiškimų policijai kopijas, kuriose ieškovas nurodė, kad sužalojimai kilo konflikto su atsakove metu, kai atsakovė prieš ieškovą smurtavo. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad sutuoktiniams gyvenant kartu būtų vieno kito atžvilgiu naudotas smurtas. Santuokos iširimo priežastis buvo ta, jog atsakovė buvo iškviečiama į pokylius Trakų pilyje, atsakovė negrįždavo naktimis, su ieškovu santuokinio gyvenimo negyveno. Taigi nei tariamas ieškovo smurtas, nei ieškovo piktnaudžiavimas alkoholiu nebuvo santuokos iširimo priežastis. Teigia, kad nuotraukos, kuriose prie miegančio ieškovo pristatyta alaus butelių, vertintinos tik kaip atsakovės išradingumas kuriant kompozicijas, tačiau ne kaip įrodymas, kuriuo teismas galėtų temtis pripažįstant asmenį piktnaudžiavus alkoholiu. Be to, visos bylos nagrinėjimo metu atsakovė siekė gyventi kartu su ieškovu jam nuosavybės teise priklausančiame name. Tai patvirtina, jog iš ieškovo pusės nebuvo jokio netinkamo elgesio atsakovės atžvilgiu, nebuvo ir nėra grėsmės, kad ieškovas smurtaus ar piktnaudžiaus alkoholiu, nes jei atsakovei ir vaikams realiai reiktų kęsti smurtą, neabejotinai atsakovę siektų apsaugoti save ir savo vaikus nuo neigiamos aplinkos. Taigi teismas netinkamai įvertino įrodymus ir pripažino, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.
  2. dėl iš ieškovo atsakovei priteistos 50 000 Lt kompensacijos atsakovas pažymi, kad teismas privalėjo konstatuoti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Nurodo, jog teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą bei nustatydamas jo vertę įtraukė ieškovo sūnaus V. V. lėšomis padarytą namo pagerinimą. Teigia, jog teismas nustatydamas dalintiną sutuoktinių turtą, iš padidėjusio namo baigtumo procento, lyginant namo baigtumą įgytu iki santuokos (77 proc.) ir nustatytą teismo skirtos ekspertizės 2009-09-07 ekspertizės aktu (93 proc.), įvertintą pinigais 47 000 LT suma, privalėjo mažinti trečiųjų asmenų namo pagerinimams panaudota suma. Nurodo, jog palėpės baigtumo padidėjimas skaičiuojant vien tik nuo 2009-02-17 nustatytų VĮ Registrų centras – 76 proc. iki 2009-09-26, konstatuota teismo eksperto – 83,57 proc. yra 7,57 procento. 7,57 padidėjusi vertė įvertinta pinigais yra 22 236,87 Lt. Apelianto nuomone, mažiausiai šia suma privalėjo būti sumažinta turto vertė, kurią teismas dalino tarp sutuoktinių. Taigi teismas privalėjo iš 77 000 Lt sumos atimti mažiausiai 22 236,87 Lt, t.y. teismas privalėjo minusuoti ieškovo sūnaus lėšomis atlikto namo pagerinimą (22 236,87 Lt.). Be to, teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą bei nustatydamas jo vertę įtraukė ir kaimyninių namų valdų savininkų turto vertę (iš kitų dviejų pusių tvorą statė kaimynai). Taigi teismo priteistos kompensacijos taip pat turi būti minusuota ir kaimynų namų valdų savininkų turto vertė (21 000 Lt – 3000 Lt lygu 18 000 Lt). Viso tarp sutuoktinių dalintino turto vertė yra: 77 000 Lt – 22 236,87 Lt – 18 000 Lt lygu 36 763,13 Lt. Ši suma lygiomis dalimis ir yra dalintina tarp sutuoktinių, t.y. po 18 381,56 Lt. Teigia, jog teismas pakeitė išlaikymą vaikams – išlaikymą padidino, todėl priteisti atsakovei didesnę nei pusę santuokinio turto dalies nėra jokio teisinio pagrindo.

45Apeliaciniu skundu atsakovė A. V. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-11 sprendimo dalį pakeisti ir:

  1. priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise 0,15 dalių 300,85 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo, esančio ( - )., kurių vertė 30 600 Lt. Likusią dalintino turto dalį – 19 400 Lt išmokėti pinigine kompensacija;
  2. nepilnamečių vaikų L. V. ir M. V. bei atsakovės A. V. naudai iki vaikų L. V. ir M. V. pilnametystės nustatyti uzufrukto teisę į 300,85 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, esantį ( - ) nustatant tokią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką: atsakovė bei nepilnamečiai vaikai naudojasi patalpomis, pirmojo namo aukšto perplanavimo plane pažymėtomis indeksais 1-2 (11,91 kv. m.), 1-3 (4,53 kv. m.), 1-4 (1,27 kv. m.), 1-5 (14,65 kv. m.), 1-6 (15,52 kv. m.), 1-7 (31,63 kv. m.); atsakovė bei nepilnamečiai vaikai ir ieškovas bendrai naudojasi patalpa, pirmojo aukšto perplanavimo plane bei namo kadastrinėje byloje pažymėta indeksu 1-1 (1,72 kv. m.), laiptais į namo rūsį, rūsio patalpomis R-5 (3,38 kv. m.), R-4 (23,92 kv. m.). Ieškovas asmeniškai naudojasi rūsio patalpomis, pažymėtomis indeksais R-l (1,71 kv. m.), R-2 (1,67 kv. m.), R-3 (10,94 kv. m.), R-6 (5,12 kv. m.), R-7 (3,46 kv. m.), R-8 (52,99 kv. m.), laiptais, jungiančiais namo pirmąjį ir antrąjį aukštus, garažu, pažymėtu indeksu G-l (20,26 kv. m.), bei antrojo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-8 (4,98 kv.m.), 1-9 (3,45 kv. m.), 1-10 (10,09 kv. m.), 1-11 (27,21 kv. m.), 1-12 (28,72 kv. m.), 1-13 (18,79 kv. m.), terasa, pažymėta indeksu t. Nustatyti servitutą eiti, nešti daiktus per 0,2502 ha ploto žemės sklypą esantį ( - ). (tarnaujantis daiktas), įvažiuoti į šį žemės sklypą su transporto priemone ir pasistatyti ją tikslu pakrauti daiktus į transporto priemonę bei juos iš transporto priemonės iškrauti, įlipti žmonėms į transporto priemonę bei jiems iš transporto priemonės išlipti, kai viešpataujantis daiktas - ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausanti 0,15 dalių 300,85 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, esančio ( - )., unikalus Nr. ( - );
  3. likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

46Apeliacinis skundas grindžiamas šiuo argumentu: kad atsakovei priteista 50 000 Lt kompensacija iš ieškovo šiandien negali išspręsti jų nepilnamečių vaikų teises įsigyti nekilnojamąjį turtą (būstą) ir ateityje turėti kur gyventi savarankiškai. Apeliantės nuomone, tuo pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai. Atsakovė mano, kad teisingiau būtų neskirti kompensacijos, o paskirti turtą natūra, t.y. ieškovei priteisti asmeninės nuosavybės teise 0,15 dalių 300,85 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo, esančio ( - )., kurių vertė 30 600 Lt. Likusią dalintino turto dalį – 19 400 Lt išmokėti pinigine kompensacija ir nepilnamečių vaikų L. V. ir M. V. bei atsakovės A. V. naudai iki vaikų L. V. ir M. V. pilnametystės nustatyti uzufrukto teisę į 300,85 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, esantį ( - )., bei nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Apeliantė taip pat pažymi, kad teismo posėdyje dalyvavusi Vaikių teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio padidinimo ir uzufrukto nustatymo. Ji pažymėjo, kad namo dalies priteisimas bei uzufrukto nustatymas būtų būdas išspręsti vaikų gyvenamosios vietos klausimą, o jeigu dėl itin konfliktiškų sutuoktinių santykių iškiltų problemos gyventi visiems viename name, tai ieškovas galėtų atsakovei nuosavybės teise priteistą namo dalį nusipirkti rinkos kaina, arba realiai nupirkti atsakovei ir vaikams gyvenamąsias patalpas. Tai atitiktų vaikų interesus. Priešingu atveju išlaikymas turėtų būti tokio dydžio, kuris užtikrintų galimybę atsakovei su vaikais nuomotis būstą.

47Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė A. V. prašo ieškovo V. V. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

48Teigia, kad pradėjus gyventi kartu, paaiškėjo, jog sutuoktinis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Ilgainiui, gyvenant šeimoje, ypač būdamas neblaivus, atsakovas prieš ieškovę pradėjo naudoti fizinį ir psichologinį smurtą. Dėl nuolatinės įtampos šeimoje, santykiai su sutuoktinių labai pašlijo 2006m. pabaigoje

49Nurodo, jog atsakovei priteisus dalį namo ir nustačius uzufruktą, vaikai būtų turėję bent kiek daugiau erdvės negu dabar. Atsakovė pripažįsta, jog santuoka galutinai iširo ir joks bendras gyvenimas kartu neįmanomas. Namas yra 300 kv.m. Taigi yra galimybė pasidaryti pertvarą ir visiškai nematyti vienas kito, vienas kitam netrukdyti ir gyventi savo gyvenimus. Atsakovės nuomone, teismas teisingai įvertino ieškovo elgesį – tai, kad jis nedirbo, nerėmė šeimos materialiai, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais.

50Dėl iš ieškovo priteistos 50 000 Lt kompensacijos atsakovė pažymi, kad teigimas, kad namas jau buvo pilnai įrengtas ir tinkamas gyventi iki santuokos sudarymo ir kad visi pagerinimai buvo atlikti tik nuo 2006 m., t.y. ieškovui ir atsakovei nevedant bendro ūkio yra melagingas. Sudarius santuoką, name nebuvo net būtinų kanalizacijos ir šildymo sistemų įrengimo. Tam buvo panaudoti atsakovės mamos dovanoti ir skolinti pinigai ir atsakovės santaupos, gautos pardavus VCUP akcijas.

51Teigia, kad yra pateikta įrodymų, jog jau 2000 m. buvo apšiltintas stogo šlaitas, sukaltos lubos, sudėti langai ir durys. Tai įrodo, jog ieškovas visiškai nepagrįstai teigė, kad iki pat 2006 m. palėpė buvo visiškai neapšiltinta, nenaudojama, užkalta lentomis. Be to, ieškovo sūnus nėra įregistravęs jokios nuosavybės teisės šiame name. Taigi už atliktus kai kuriuos mansardos pagerinimus galėtų prašyti tik piniginės kompensacijos.

52Atsakovė taip pat nurodo, jog panaikinus 2009-04-06 nutartimi taikytą namo areštą, iškiltų grėsmė, kad apeliantas gali perleisti namą tretiesiems asmenims ir teismo sprendimo vykdymas gali pasidaryti neįmanomas.

53Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas V. V. prašo atsakovės A. V. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

54Nurodo, jog jis procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad dalis namo pagerinimų buvo atlikta ieškovo sūnaus iš pirmos santuokos lėšomis. Tvora, juosianti žemės sklypą, kuriame stovi namas, buvo statoma tik iš 2 pusių. Tačiau atsakovė savo skunde teismui nurodo, jog tarp sutuoktinių dalintino turto vertė, įskaitant 21 000 Lt vertės tvorą, yra 77 000 Lt. Taigi atsakovė žinodama, jog teismas į sutuoktinių dalintino turto balansą įtraukė ir kaimynų žemės sklypų savininkų turto vertę, apeliaciniu skundu klaidina teismą, nurodydama, jog tvoros vertė yra 21 000 Lt. Ieškovo teigimu, išskaitant teismo nepagrįstai įtrauktus 18 000 Lt ir ieškovo sūnaus įdėtas lėšas, tarp sutuoktinių dalintino turto vertė yra 36 763,13 Lt.

55Atsakovė nepagrįstai reikalauja turtą padalinti natūra, kadangi namas, esantis ( - ) yra ieškovo asmeninė nuosavybė ir tarp sutuoktinių negali būti dalijamas. Teigia, kad santuokos metu name nebuvo atliekamas nei kapitalinis remontas, nei rekonstrukcija, dėl ko kiltų atsakovei teisė reikalauti pripažinti dalį namo bendrąja jungtine nuosavybe. Gyvenant santuokoje buvo tvarkyta namo aplinka, nupirkit keli namų apyvokos reikmenys, o už į namo ir aplinkos pagerinimą įdėtos lėšos atsakovei priteistos kompensacijos. Tokią teisę pagal įstatymą atsakovė ir turi, t.y. reikalauti kompensuoti į asmeninį sutuoktinio turtą įdėtų bendrų lėšų dalį, tačiau ne pripažinti namo dalį bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti jį natūra.

56Ieškovo nuomone, vien tas faktas, kad atsakovė buvo sudariusi santuoką, nesuteikia teisės reikalauti iš kito sutuoktinio tiek, kad reikia būstui nusipirkti, taip pat reikalauti pripažinti nuosavybę į sutuoktinio turtą.

57Byloje jau dabar yra pakankamai įrodymų, kad šalių santykiai yra konfliktiški, o reikalavimo priteisti nekilnojamąjį turtą atsakovei natūra patenkinimas neužtikrins kitų taip pat svarbių nepilnamečių vaikų interesų, kaip turėti saugią ir darnią aplinką.

58Atsakovė taip pat nepagrįstai skundė nurodo, jog jei teismas jai nenustatys nuosavybės teisės į ieškovui priklausančio gyvenamojo namo dalį, išlaikymas vaikams turėtų būti tokio dydžio, kad atsakovė galėtų nuomotis butą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra bedarbis, jis iš pajamų už pavienius darbus visomis išgalėmis siekia ir sumoka priteistą išlaikymą vaikams po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, be to, atostogų metu ir nustatytais savaitgaliais rūpinasi vaikais, maitina vaikus, nors tuo pačiu metu atsakovei moka nustatytą išlaikymą. Taigi teismo priteistas išlaikymas yra maksimalus, kokį gali teikti ieškovas.

59Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.).

60Dėl santuokos iširimo priežasčių.

61Remiantis CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio normomis, santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 str. 1 d.). Reikalavimą pripažinti atsakovę kalta dėl santuokos iširimo ieškovas grindė jos santuokine neištikimybe bei aplinkybe, kad ji paliko šeimą. Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nurodydama, kad jis piktnaudžiavo alkoholiu, vartojo prieš ją smurtą.

62Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

63Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja visiškai nesirūpina (Civilinio kodekso 3.60 str. 3 d.). Taigi, įrodžius šioje teisės normoje nurodytų faktinių aplinkybių egzistavimą, gali būti preziumuojamas santuokos iširimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Pagal įstatymą preziumuojamų aplinkybių įrodinėti nereikia (Civilinio proceso kodekso 182 str. 1 d. 4 p.). Tai reiškia, kad nustačius bent vienos iš Civilinio kodekso 3.60 str. 3 d. numatytų aplinkybių egzistavimo faktą, nereikia įrodinėti, kad tai buvo santuokos iširimo priežastimi; įstatyminės prezumpcijos gali būti paneigtos, o tai reiškia, kad kita šalis, atsikertanti į tokio pobūdžio prezumpciją, turi įrodyti ne tik tai, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė tam tikras savo pareigas, bet ir tai, jog dėl tokio pažeidimo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimu, t.y. kad santuokos iširimo priežastis buvusi visiškai kita. Santuokinė neištikimybė ir šeimos palikimas bei visiškas nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus, kuriais buvo grindžiamas ieškinio reikalavimas, taip pat žiaurus elgesys su sutuoktiniu, kuriuo buvo grindžiamas priešieškinio reikalavimas, priskiriamas prie sutuoktinių kaltės prezumpcijų, todėl pakanka įrodyti tokių aplinkybių egzistavimą ir tai yra pagrindas konstatuoti vienos iš šalių kaltę dėl santuokos iširimo. Jeigu pripažįstamos įrodytomis abiejų sutuoktinių nurodytos aplinkybės, priskiriamos prie įstatyminių santuokos iširimo prezumpcijų, laikoma, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

64Pirmosios instancijos teismas konstatavo esant nustatyta (įrodyta) tik vieną iš įstatyminių prezumpcijų- ieškovo vartotą smurtą prieš atsakovę, kas sudarė pagrindą spręsti, jog santuoka iširo dėl ieškovo V. V. kaltės.

65Ieškovo apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, jog tiek jis, tiek ir atsakovė nurodė, kad santuoka faktiškai iširo 2006 m., nuo 2006 m. sutuoktiniai kartu nebegyvena.

66Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, nurodė kiek kitokias faktines aplinkybes: 2008-11-21 kreipdamasis į teismą (1 t., b.l. 2-4) ieškinyje nurodė, kad atsakovė šią vasarą (t.y. 2008 m. vasarą) išsikraustė į Vilnių kartu pasiimdama ir jaunesnįjį sūnų Mantą. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad maždaug prieš keletą metų jų santykiai visiškai pašlijo, jie nebevedė bendro ūkio, negyveno santuokinio gyvenimo. Analogiškas faktines aplinkybes nurodė priešieškinyje ir atsakovė. Šeimyninį gyvenimą apibūdina visuma santykių, tarp kurių bendras gyvenimas, bendro ūkio vedimas bei sutuoktinių santuokiniai (intymūs) ryšiai išskiriami kaip sudėtinės šeimos santykių dalys. Kai nebelieka nei vieno iš šių elementų, pripažįstama, jog santuoka yra iširusi. Pagal šalių nurodytas faktines aplinkybes, du iš nurodytų sudėtinių santuokos elementų (intymūs ryšiai bei bendro ūkio vedimas) šioje šeimoje nutrūko 2006 metais, tačiau iki 2008 m. vasaros, kol atsakovė su jaunesniuoju sūnumi gyveno ieškovui priklausančiame name ( - ), Trakų rajone, santuoka negali būti laikoma visiškai iširusia, nes sutuoktinių bendro gyvenimo aplinkybė dar sudaro prielaidas atkurti santuokinius ryšius. Dėl šios priežasties teismas, spręsdamas dėl santuokos iširimo priežasčių, pagrįstai atsižvelgė ne tik į sutuoktinių santykius iki 2006 metų, bet ir į tuos, kurie klostėsi vėliau, iki galutinio faktiško santuokos iširimo. Aplinkybė, kad tarp sutuoktinių kildavusių konfliktų metu buvo pereinama prie smurtinių veiksmų, yra įrodyta pirmosios instancijos teismo įvertintais ir aptartais įrodymais, taigi, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad smurto vartojimo faktas yra įrodytas ir tai sudaro pagrindą vadovautis minėta įstatymine prezumpcija, kad santuoka iširo būtent dėl šios priežasties. Aplinkybė, jog iki 2006 m. dėl smurto nebuvo kreipiamasi į policiją, nepaneigia aptartos prezumpcijos. Apelianto argumentas, jog jis taip pat yra pateikęs teismui pareiškimų policijai kopijas, kuriose ieškovas nurodė, kad sužalojimai kilo konflikto su atsakove metu, kai atsakovė prieš ieškovą smurtavo, įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi, kadangi jis savo ieškinio reikalavimo negrindė tokia faktine aplinkybe kaip smurto vartojimas jo atžvilgiu.

67Teismas ieškovo žiauraus elgesio su ieškove faktą nustatė remdamasis ne vien atsakovės paaiškinimais, bet ir rašytiniais įrodymais- specialistų išvada (1 t., b.l. 42), liudytojų parodymais. Nors specialisto išvada, kurioje yra užfiksuoti atsakovės sužalojimai (jų faktas bei pobūdis) nėra tiesioginis ieškovo kaltės įrodymas, jis, vertinant kartu su kitais įrodymais, sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui spręsti, kad sužalojimai ieškovei buvo padaryti būtent jos nurodytomis aplinkybėmis bei būdu: kad tarp ieškovo ir atsakovės kildavo konfliktai, neginčija ir pats ieškovas savo apeliaciniame skunde. Esminė aplinkybė nėra tai, kas dažniau tuos konfliktus išprovokuodavo; svarbiausia tai, kaip šalys elgėsi konflikto metu. Smurto vartojimas, kaip konfliktų sprendimo būdas, negali būti pateisinamas jokiomis aplinkybėmis, todėl, pirmosios instancijos teismui, remiantis įrodymų viseto ir tikimybių pusiausvyros principu, konstatavus, jog smurto vartojimo prieš atsakovę faktas yra įrodytas, t.y. pripažinus įrodytu vieną iš faktų, kurio pagrindu preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, nėra būtina įrodinėti, jog tai buvo santuokos iširimo priežastimi.

68Kaip jau buvo minėta, nustačius vieną iš preziumuojamų faktų (šiuo atveju-žiaurų sutuoktinio elgesį), kaip santuokos iširimo priežastį, ieškovas, siekdamas paneigti šią prezumpciją, turi įrodyti ne tik faktą, kad kitas sutuoktinis (šiuo atveju-atsakovė) pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, bet ir tai, jog šis pažeidimas buvo santuokos iširimo priežastimi. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad A. V. paliko šeimą ir ja nesirūpino, kaip viena iš santuokos iširimo prezumpcijų, yra nepagrįsta, kadangi atsakovė paliko ne šeimą, o ieškovą: ji persikėlė gyventi į Vilnių su vaikais, juos leido į mokyklą, prižiūrėjo, auklėjo, t.y. jais rūpinosi. Sutuoktinio palikimas dėl konfliktinės situacijos ir santuokinių ryšių pasibaigimo nevertintinas kaip sudarantis Civilinio kodekso 3.60 str. 3 d. numatytą prezumpciją.

69Atsakovės santuokinė neištikimybė, kurią kaip santuokos pasibaigimo pagrindą dėl atsakovės kaltės nurodė ieškovas, ją įrodžius, būtų pagrindas konstatuoti, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės ir tokiu atveju, minėta, esant dviems nustatytoms aplinkybėms, priskiriamoms prie įstatyminių santuokos iširimo kaltės prezumpcijų, būtų pagrindas konstatuoti abipusę sutuoktinių kaltę (Civilinio kodekso 3.61 str.). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nepateikė jokių atsakovės santuokinės neištikimybės įrodymų: aplinkybė, kad atsakovė dirbdavo ir naktimis, nepatvirtina neištikimybės fakto. Įrodymų apie buvusį nėštumą ir jo nutraukimą jau po to, kai sutuoktiniai buvo nutraukę intymius ryšius, ieškovas nepateikė. Atsakovė pripažįsta buvusį nėštumo nutraukimo faktą, tačiau nurodo, jog tai buvo 2003 metais, kai sutuoktiniai dar palaikė intymius santykius. Ieškovo apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad jo nurodytą neištikimybės bei nesantuokinio nėštumo faktą patvirtino ir liudytoja apklausta atsakovės draugė. Priešingai, ji nurodė, kad atsakovė buvo pastojusi, kai dar kartu gyveno su ieškovu (2 t., b.l.161- liudytojos E. J. parodymai)

70Aplinkybė, kad šeimoje buvo įtampa, sutuoktiniai negerbė vienas kito, gali būti pakankamai svaria santuokos iširimo priežastimi, tačiau tokie vertinamieji dalykai negali būti laikomi esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu, todėl, remiantis skirtingu sutuoktinių požiūriu į šeimą, jų emocinius ryšius, negalima konstatuoti vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, kai tokia situacija šeimoje truko gana ilgą laiką. Remiantis tuo, pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė aplinkybes, susijusias su santuokos pasibaigimo priežastimis ir teisingai jas įvertino, todėl šioje dalyje ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas.

71Dėl turto padalinimo būdo.

72Byloje yra nustatyta aplinkybė, kad 1998 m. spalio 28 d., iki santuokos sudarymo, ieškovui jo motina padovanojo nebaigtą statyti namą, kurio baigtumo procentas dovanojimo metu buvo 77 procentai ir žemės sklypą. Šis turtas tiek remiantis dovanojimo ir santuokos sudarymo metu galiojusiu Santuokos ir šeimos kodeksu (21 str.), tiek santuokos pabaigoje galiojančiu Civiliniu kodeksu (3.89 str. 1 d. 1 p.), yra pripažįstamas asmenine ieškovo nuosavybe. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad namas buvo padovanotas du mėnesiai iki santuokos sudarymo, jokios reikšmės nuosavybės formai neturi.

73Byloje yra nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei būnant santuokoje, namo baigtumo procentas buvo padidintas, t.y. sutuoktiniai santuokos metu pagerino ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį namą. Remiantis Civilinio kodekso 3.90 str. 1 d., turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Šiuo atveju, nors tarp šalių yra kilęs ginčas dėl namo pagerinimo masto, remiantis byloje surinktais įrodymais, nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog namas buvo pagerintas iš esmės. Netgi tuo atveju, jeigu nuo namo padovanojimo, kai jo baigtumas buvo 77 procentai, imki santuokos pabaigos namas būtų baigtas visiškai (iki 100 procentų baigtumo), pagerinimas, nesiekiantis ir ketvirtadalio namo įrengtumo (baigtumo) lygio, negalėtų būti vertinamas kaip esminis. Remiantis šiais argumentais, nėra pagrindo pripažinti atsakovei nuosavybės teisę į dalį ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo, juo labiau, kad santuokoje namas buvo pagerintas žymiai mažesniu procentu (dėl pagerinimo procento bus pasisakyta toliau). Todėl būtent namo pagerinimas (jo procentas) vertintinas kaip bendroji sutuoktinių nuosavybė Civilinio kodekso 3.88 str. prasme ir tai sudaro pagrindą spręsti, kokia bendrosios jungtinės nuosavybės (pagerinimų) dalis atsakovei turėtų būti kompensuojama, nutraukiant santuoką ir dalinant turtą.

74Nors ieškovas nurodė, o atsakovė procesiniuose dokumentuose neginčijo aplinkybės, kad nuo 2006 m. šalys bendro ūkio nevedė ir ieškovas prašė, remiantis Civilinio kodekso 3.127 str. 2 d., nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šį prašymą. Remiantis šalių paaiškinimais, šeimos bendro ūkio vedimas nutrūko būtent 2006 metais, sutuoktiniai atskirai tvarkė savo finansus, kitus turtinius reikalus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, pareikšdamas tokį prašymą, objektyvių įrodymų apie turto pagerinimą, jo lygį iki 2006 m. pabaigos, t.y. iki to momento, kada sutuoktiniai bendrai jungtinės nuosavybės reikalų nebetvarkė, nepateikė. Teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertizės akte nustatytu turto pagerinimo procentu (93 procentai namo baigtumas, t.y. pagerinimas 16 procentų), nustatytu ekspertizės akte 2009-09-26 datai, nes byloje yra objektyvaus pobūdžio įrodymai, kad 2009 m. vasario 20 d. namo baigtumo lygis buvo 88 procentai (1 t., b.l. 86) Šie duomenys yra užfiksuoti namo kadastrinių duomenų byloje ir nėra paneigti. Ieškovas būtent ir įrodinėjo aplinkybę, kad iš namo išsikėlus gyventi atsakovei, į jį įsikėlė ieškovo sūnus iš pirmosios santuokos su drauge, jis ėmėsi įsirenginėti palėpę ir taip savo lėšomis padidino namo baigtumo procentą. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija remiasi kadastrinių duomenų byloje esančiais namo baigtumo duomenimis, nes jie, lyginant su ekspertizės aktu, laiko prasme artimesni momentui, kada sutuoktiniai pardėjo gyventi skyriumi. Be to, ir atsakovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino aplinkybę, kad ieškovo sūnus Vytis atliko namo pastogėje remonto darbus, taip pagerindamas tam tikru mastu jos būklę, tuo pačiu- ir viso namo būklę. Tačiau kaip namo pagerinimo lygį, išreikštą procentais, teismas nevertina įrodymų apie esą palėpės įrengimui (medžiagoms, darbams) skirtas pinigų sumas, nes ne vien tiesioginės išlaidos, o ir daugelis kitų kriterijų lemia namo baigtumo procentą (šių kriterijų visuma detaliai išvardinta ekspertizės akte). Tokiu būdu, kaip namo pagerinimo procentą imant duomenis apie namo baigtumą nuo jo dovanojimo ieškovui (77 procentai) iki 2009-02-20 kadastrinių matavimų atlikimo momento (88 procentai), namo pagerinimas šalims esant santuokoje atitinka 11 procentų, kas vertine išraiška nuo ekspertizės akte apskaičiuotos namo, kurio baigtumas yra 93 procentai, vertės, yra 36032 Lt. Ši vertė nustatyta tokiu būdu: namo, kurio baigtumas 93 procentai vertė vertinimo dieną buvo 204000 Lt; 88 procentų baigtumo vertė paskaičiuota 204000x88/93= 193032 Lt; kadangi 77 procentų namo baigtumo vertė vertinimo dienai būtų 157 000 Lt, skirtumas tarp 88 procentų ir 77 procentų verčių sudaro pagerinimų, atliktų santuokos metu ir esančių dalinimo objektu, sumą, t.y. 193032-157000 =36032 Lt. Byloje taip pat yra nustatyta, kad santuokos metu iš esmės buvo sutvarkyta namo aplinka, želdinių kaina ekspertizės akte nustatyta 9000 Lt.

75Byloje iškilo ginčas ir dėl tvoros, įrengtos santuokos metu, vertės. Ieškovas apeliaciniu skundu skundžia sprendimo dalį, kuria kaip bendroji jungtinė nuosavybė padalinta tvora, kurios vertė ekspertizės akte nurodyta 21000 Lt. Skųsdama šią teismo sprendimo dalį, ieškovas nurodo, kad teismas kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę padalino ir kaimynų įrengtas tvoras iš dviejų sklypo pusių. Atsakovė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pripažino aplinkybę, kad dvi sklypo dalis (iš abiejų šonų) juosianti tvora buvo įrengta kaimynų, jų lėšomis, sutuoktiniai prie tų tvorų įrengimo savo lėšomis nėra prisidėję. Tai reiškia, jog teismas šioje dalyje neteisingai nustatė dalintino turto vertę. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, jog tvoros vertė turi būti nustatyta pagal atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytą tvoros vertę (3000 Lt). Ekspertizės akte yra duomenų, kuriais remiantis, yra galimybė nustatyti (bent apytiksliai) ginčo šalių įrengtos tvoros vertę. Būtent, Ekspertizės akto 36 lape yra nurodyta, kad ieškovas ir ekspertui nurodė, kad tvora pagal žemės sklypo kraštines 3-4 ir 1-2 pastatyta gretimų sklypų savininkų, tačiau ekspertas į šiuos paaiškinimus neatsižvelgė ir atlikdamas skaičiavimus šias tvoros dalis įtraukė į bendrą vertę. Tuo tarpu šių tvoros dalių pamatų vertės yra paskaičiuotos atskirai (tvoros 3-4 pamatų vertė 1845,54 Lt, tvoros 1-2 pamatų vertė 10273,85 Lt). Be to, yra sąmata tvoros elementų (metalinių ir medinių) (ekspertizės akto 12 priedas), kuria remiantis, kaimyninių sklypų tvorų elementų vertė yra 3063,82 Lt. su pridėtinėmis išlaidomis- 5994,23 Lt, atskaičiavus ekspertizės akte nurodytus nusidėvėjimo procentus (ekspertizės akto 36 lapas), šių elementų vertė yra 4057 Lt. Taigi, iš bendros tvoros vertės (21 000 Lt) atėmus kaimyninių sklypų savininkų įrengtus pamatus bei tvoros medinių ir metalinių elementų vertę, gaunama šalims prikalsiančios tvoros vertė (21000- 1845,54- 10273,85- 4057= 4823,61 Lt).

76Iš viso, santuokoje įgyto ir dalintino turto vertė yra ne 77000 Lt, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, bet 49855,61 Lt (36032 Lt namo pagerinimų vertė, 9000 Lt želdinių vertė ir 4823,61 Lt tvoros vertė).

77Civilinio kodekso 3.117 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso numatytais atvejais (to paties straipsnio 2 d.). Pagrindus, kuriems esant, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nustato Civilinio kodekso 3.123 str. 1 d. tai: nepilnamečių vaikų interesai, vieno iš sutuoktinių sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nuo sutuoktinių lygių dalių principo atsakovės naudai nukrypo, atsižvelgdamas į tai, kad su ja nustatyta dviejų nepilnamečių vaikų- L. ir M. gyvenamoji vieta.

78Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2004 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2004; 2003 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2003; 2002 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1180/2002). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, nukrypdamas nuo lygių dalių principo, teismas turi įvertinti, kiek įstatyme numatytų ar teismo pripažintų svarbiomis, t. y. sudarančiomis pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, aplinkybių yra byloje. Nepilnamečių vaikų interesus teismas privalo įvertinti tiek spręsdamas, ar neturi būti nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tiek ir nustatydamas bendro turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Dėl to kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir tuo pagrindu skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinamas jam tenkančia didesne našta, auginant ir ugdant šalių nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007, 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2008 ir kt.). Dėl to nepripažįstamas pagrįstu ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo turtą padalinti lygiomis dalimis, nes sūnums yra priteistas išlaikymas. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš ieškovo vaikų išlaikymui yra priteista tik po 400 Lt, t.y. pusė minimalios mėnesio algos suma kiekvienam vaikui, kas, remiantis teismų praktika, pripažįstama tik suma, galinčia patenkinti minimalius vaikų poreikius. Vadinasi, atsižvelgiant į vaikų interesus, didesnės turto dalies priteisimas atsakovei šiuo atveju yra pagrįstas, pateisinamas didesne atsakovei trenkančia jų priežiūros, auginimo bei ugdymo našta. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsižvelgiant į vaikų interesus, atsakovei priteistina ¾ dalys, o ieškovui- ¼ dalintino turto vertės, t.y. atsakovei priteistina piniginė kompensacija 37390 Lt dydžio, atitinkamai mažinant pirmosios instancijos teismo priteistą kompensaciją ir šioje dalyje pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą.

79Civilinio kodekso 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į turto vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu abiems sutuoktiniams turto padalinti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje kaip turtas, įgytas santuokoje, dalijamas namo ( - ) pagerinimas 11 procentų, kiemo želdiniai, tvora bei kilnojamieji daiktai. Dėl pastarųjų daiktų padalinimo būdo šalys teismo sprendimo neskundžia. Teismų praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas, laikomasi pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis turto padalijimo būdas labiausiai apsaugo savininko teises bei atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008 ir kt.). Tačiau tuo atveju, kai turto padalinti natūra nėra galimybės, taikomas alternatyvus padalinimo būdas- vienam iš sutuoktinių priteisiamas turtas, kitam- piniginė kompensacija. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, dalindamas turtą, atsižvelgdamas į atsakovės dalį ieškovui priklausančiame gyvenamajame name, kuri, kaip jau buvo nurodyta, yra netgi mažesnė, negu nustatė teismas, t.y. 11 procentų pagerinimas, reikalavimą namą padalinti natūra atmetė ir priteisė kompensaciją pinigais, dėl ko atsakovė nesutinka ir prašo turtą padalinti natūra, nustatant jos dalį bei priteisiant atitinkamas patalpas. Šis atsakovės reikalavimas negali būti patenkintas: pripažįstant, kad atsakovei tenkanti namo dalis tesudarytų 8,25 procentus, jai galėtų priklausyti vos 24,82 kv.m. bendro ploto visame name (pagal minėtą proporciją ¾ dalys ir ¼ dalis). Atsižvelgiant į tai, jog teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl ieškovo vartojamo smurto, taip pat dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu, priteisus atsakovei jai tenkančią turto dalį natūra, realios galimybės šia dalimi naudotis, atsakovė neturėtų. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, jog už priteistą kompensaciją atsakovė neturi galimybės įsigyti būstą, tačiau pažymi, jog dalinamas santuokoje įgytas turtas, bet ne tas turtas, kurį iki santuokos sudarymo yra įgijęs vienas iš sutuoktinių. Be to, nepriteisiant turto dalies natūra bei nenustatant uzufrukto teisės nepilnamečiams vaikams naudotis ieškovui priklausančiu gyvenamuoju namu, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad abu šalių vaikai lanko mokyklą Vilniuje, taip pat, pagal bylos medžiagą, abu intensyviai užimti popamokinėje veikloje, kad pati atsakovė priėmė sprendimą su vaikais persikelti gyventi į Vilnių būtent dėl šių priežasčių, todėl atsakovės siekis vaikų gyvenamąją vietą perkelti atgal į Trakų rajoną, juos kasdien vežioti į mokyklą, atsižvelgiant ir į itin konfliktiškus šalių santykius, neatitinka vaikų interesų augti saugioje, ramioje, jiems draugiškoje aplinkoje.

80Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

81Šis apelianto (ieškovo) prašymas tenkinamas iš dalies. Remiantis Civilinio proceso kodekso 150 str. 5 d., jeigu ieškinys (taip pat ir priešieškinis) patenkinamas, laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės buvo taikomos priešieškiniui užtikrinti, jos begali būti panaikintos, kol teismo sprendimas, kuriuo priteista kompensacija, nėra įvykdytas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nurodo, jog kompensacijos neturi galimybės išmokėti kitaip, kaip tik gaudamas paskolą iš banko ir įkeisdamas jam nuosavybės teise priklausantį namą, laikinoji apsaugos priemonė keistina, paliekant turto areštą bei draudimą disponuoti turtu, tačiau suteikiant ieškovui V. V. teisę įkeisti namą, tačiau ne bet kokiems tikslams, o būtent piniginės kompensacijos išmokėjimo A. V. tikslu.

82Dėl bylinėjimosi išlaidų.

83Paskirstydamas bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas, teismas rėmėsi tokia proporcija: iš šešių pareikštų ieškinio reikalavimų patenkinti penki, atitinkamai patenkinta penki priešieškinio reikalavimai iš pareikštų šešių. Teismas nustatė vienodą patenkintų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų proporciją-83,33 procentus ir atitinkamai paskirstė šalių realiai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi visi pareikšti turtiniai reikalavimai buvo skaičiuojami kaip vienas, iš dalies pakeitus teismo sprendimu priteistos piniginės kompensacijos dydį, patenkintų bei atmestų ieškinio reikalavimų proporcija iš esmės nekinta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nekeičiamas.

84Paduodama apeliacinį skundą, atsakovė A. V. sumokėjo 332 Lt žyminio mokesčio (2 t., b.l. 206, 216), nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo ji buvo atleista Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-07-07 nutartimi (2 t., b.l. 218), kadangi jos apeliacinis skundas netenkinamas, žyminis mokestis, kuris yra sumokėtas, apeliantei iš priešingos šalies nepriteisiamas (Civilinio proceso kodekso 93 str.), taip pat nepriteisiamos ir valstybei iš ieškovo tos išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovė buvo atleista (Civilinio proceso kodekso 96 str.). Ieškovas, paduodamas apeliacinį skundą, sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio (2 t., b.l. 187), nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo jis taip pat buvo atleistas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-06-04 nutartimi (2 t., b.l. 193-194). Kadangi ieškovo apeliacinio skundo prašymas nustatyti, kad santuoka iširo ne dėl jo, o dėl atsakovės kaltės, netenkinamas, o turtinio pobūdžio reikalavimas (dėl priteistos kompensacijos dydžio sumažinimo) patenkintas maždaug 38 procentais, ieškovui iš atsakovės priteisiama atitinkama proporcija už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio- 95 Lt.

85Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

Nutarė

86Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

87Priteistą atsakovei A. V. iš ieškovo V. V. piniginės kompensacijos sumą sumažinti iki 37390 Lt (trisdešimt septynių tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimties litų).

88Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

89Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-06 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones- ieškovui V. V. (asmens kodas ( - ) priklausančio gyvenamojo namo, esančio ( - ) (unikalus numeris ( - )) areštą, paliekant draudimą disponuoti areštuotu turtu, tačiau leidžiant areštuotą turtą įkeisti atsakovei A. V. priteistos 37390 Lt piniginės kompensacijos išmokėjimo tikslu. Turto arešto mastas- 37390 Lt. Turto areštas galioja iki piniginės kompensacijos išmokėjimo.

90Priteisti ieškovui V. V. iš atsakovės A. V. 95 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovas V. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) nutraukti... 5. Nurodė, kad su atsakove susituokė ( - ) Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. ( -... 6. 2009-12-10 teisme buvo priimtas atsakovės A. V. patikslintas priešieškinis,... 7. 1) santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės;... 8. 2) po santuokos nutraukimo atsakovei A. V. grąžinti iki santuokos buvusią... 9. 3) nepilnamečių vaikų L. V. ir M. V. gyvenamąją vietą nustatyti su... 10. 4) pakeisti 2008-11-13 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi priteistą... 11. 5) 0,77 dalis 300,85 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, esančio ( - ),... 12. 6) 0,23 dalių 300,85 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, esančio ( - ),... 13. 7) Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: 0,08 dalis 300,85 kv. m.... 14. 8) atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: 0,15 dalių 300,85 kv. m.... 15. 9) iš ieškovo atsakovei priteisti 10433 Lt piniginę kompensaciją už... 16. 10) nepilnamečių vaikų L. V. ir M. V. bei atsakovės A. V. naudai iki vaikų... 17. 11) Nustatyti servitutą eiti, nešti daiktus per 0,2502 ha ploto žemės... 18. 12) įpareigoti ieškovą perduoti atsakovei vaikų dviaukštę lovą, du... 19. 13) priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 20. Atsakovė nurodė, kad ieškovas ilgai niekur nedirbo, piktnaudžiavo... 21. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškovo... 22. Teismas santuoką, įregistruotą ( - ) Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. ( - )... 23. Nepilnamečių L. V. ir M. V. gyvenamąją vietą nustatė su jų motina A. V.... 24. Teismas pakeitė Trakų rajono apylinkės teismo 2008-11-13 nutartį... 25. Teismas priteisė atsakovei A. V. iš ieškovo 50000,00 Lt kompensaciją,... 26. Teismas įpareigojo ieškovą perduoti atsakovei vaikų dviaukštę lovą, du... 27. Nustatė ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais sūnumis L. V. ir M. V.... 28. 1) Ieškovas pasiima sūnus L. V. ir M. V. antrą ir ketvirtą kalendorinio... 29. 2) Ieškovas vaikų atostogų metu su sūnumis praleidžia pirmąją... 30. 3) Ieškovas įpareigojamas sūnus nuvežti į savaitgaliais vykstančius... 31. Kitoje dalyje ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį atmetė.... 32. Teismas priteisė iš ieškovo į valstybės pajamas 949,00 Lt bylinėjimosi... 33. Dėl santuokos nutraukimo priežasčių teismas konstatavo, jog atsakovės... 34. Dėl turto padalinimo teismas konstatavo jog sutuoktinių dalintiną turtą... 35. Teismo teigimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina sutuoktinių... 36. Atsakovė prašo priteisti jai didesnę dalį pagrindiniu motyvu nurodydama... 37. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas atsakovei priteisė 50000,00 Lt... 38. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą priteisti 700 Lt piniginę... 39. Sutuoktiniai santuokos metu įgijo vieną transporto priemonę ir kilnojamąjį... 40. Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo teismas konstatavo, jog tiek Civilinio... 41. Teismas konstatavo, jog atsakovės prašoma priteisti suma nėra nepagrįstai... 42. Apeliaciniu skundu ieškovas V. V. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo... 43. Ieškovas taip pat prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo... 44. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. tiek... 45. Apeliaciniu skundu atsakovė A. V. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo... 46. Apeliacinis skundas grindžiamas šiuo argumentu: kad atsakovei priteista 50... 47. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė A. V. prašo ieškovo V.... 48. Teigia, kad pradėjus gyventi kartu, paaiškėjo, jog sutuoktinis... 49. Nurodo, jog atsakovei priteisus dalį namo ir nustačius uzufruktą, vaikai... 50. Dėl iš ieškovo priteistos 50 000 Lt kompensacijos atsakovė pažymi, kad... 51. Teigia, kad yra pateikta įrodymų, jog jau 2000 m. buvo apšiltintas stogo... 52. Atsakovė taip pat nurodo, jog panaikinus 2009-04-06 nutartimi taikytą namo... 53. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas V. V. prašo atsakovės... 54. Nurodo, jog jis procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad dalis namo... 55. Atsakovė nepagrįstai reikalauja turtą padalinti natūra, kadangi namas,... 56. Ieškovo nuomone, vien tas faktas, kad atsakovė buvo sudariusi santuoką,... 57. Byloje jau dabar yra pakankamai įrodymų, kad šalių santykiai yra... 58. Atsakovė taip pat nepagrįstai skundė nurodo, jog jei teismas jai nenustatys... 59. Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovės apeliacinis... 60. Dėl santuokos iširimo priežasčių.... 61. Remiantis CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio normomis,... 62. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl... 63. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, jeigu... 64. Pirmosios instancijos teismas konstatavo esant nustatyta (įrodyta) tik vieną... 65. Ieškovo apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, jog tiek jis, tiek ir... 66. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, nurodė kiek kitokias faktines aplinkybes:... 67. Teismas ieškovo žiauraus elgesio su ieškove faktą nustatė remdamasis ne... 68. Kaip jau buvo minėta, nustačius vieną iš preziumuojamų faktų (šiuo... 69. Atsakovės santuokinė neištikimybė, kurią kaip santuokos pasibaigimo... 70. Aplinkybė, kad šeimoje buvo įtampa, sutuoktiniai negerbė vienas kito, gali... 71. Dėl turto padalinimo būdo.... 72. Byloje yra nustatyta aplinkybė, kad 1998 m. spalio 28 d., iki santuokos... 73. Byloje yra nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei būnant santuokoje, namo... 74. Nors ieškovas nurodė, o atsakovė procesiniuose dokumentuose neginčijo... 75. Byloje iškilo ginčas ir dėl tvoros, įrengtos santuokos metu, vertės.... 76. Iš viso, santuokoje įgyto ir dalintino turto vertė yra ne 77000 Lt, kaip... 77. Civilinio kodekso 3.117 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių... 78. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju... 79. Civilinio kodekso 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra,... 80. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.... 81. Šis apelianto (ieškovo) prašymas tenkinamas iš dalies. Remiantis Civilinio... 82. Dėl bylinėjimosi išlaidų. ... 83. Paskirstydamas bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas, teismas... 84. Paduodama apeliacinį skundą, atsakovė A. V. sumokėjo 332 Lt žyminio... 85. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str.,... 86. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimą iš... 87. Priteistą atsakovei A. V. iš ieškovo V. V. piniginės kompensacijos sumą... 88. Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.... 89. Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-06 nutartimi taikytas... 90. Priteisti ieškovui V. V. iš atsakovės A. V. 95 Lt už apeliacinį skundą...