Byla 2K-173/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Alvydo Pikelio, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, advokatams Gyčiui Mekioniui, Gintarei Leškevičienei, Vidmantui Jakavičiui, Jonui Butkui, nukentėjusiajai L. P., UAB „T.“ atstovui Vytautui Vancevičiui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. L., jo gynėjo advokato Jono Butkaus ir civilinio atsakovo UAB „T.“ kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo, panaikinus Vilniaus m. 3 - ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. išteisinamąjį nuosprendį,

2P. L. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Iš P. L. priteista 12 614 Lt nukentėjusiajai L. P. atstovų advokatų paslaugoms apmokėti.

3Iš UAB DK „PZU LIETUVA“ L. P. priteista 5373,03 Lt turtinei žalai atlyginti ir 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš UAB „T.“ L. P. priteista 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, civilinio atsakovo UAB „T.“ atstovą, prašiusį kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjus, prašiusius kasacinį skundą tenkinti, nukentėjusiąją ir jos atstovą prašiusius kasacinius skundus atmesti, prokurorą, prašiusį kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

5P. L. nuteistas už tai, kad būdamas neblaivus vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, t.y., jis 2005 m. rugpjūčio 23 d., apie 10.33 val., būdamas neblaivus, vairuodamas UAB „T.“ automobilį GAZ SAZ 3507, valst. Nr. ( - ), važiuodamas Vilniuje, Liepkalnio gatvės pirmąja eismo juosta link miesto pusės, ties pastatu ( - ), buvo neatsargus ir neatidus – prieš sukdamas ne sankryžoje į kairę pusę, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio bei sukėlė grėsmę eismo saugumui – priešpriešais priešingos krypties eismo juosta link išvažiavimo iš miesto važiavusiam motociklui SUZUKI GSX-R 750, valst. Nr. ( - ), vairuojamam A. J., sudarydamas kliūtį, dėl ko su juo susidūrė ir įvykio vietoje žuvo motociklo SUZUKI GSX-R 750, valst. Nr. ( - ), vairuotojas A. J. Šiais veiksmais P. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 68, 145. 152 punktų reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje.

6Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. liepos 17 d. nuosprendžiu P. L. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 6 dalį išteisino, nustatęs, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 6 dalyje, požymių. Spręsdamas priežastinio ryšio su eismo įvykiu ir atsiradusiais padariniais klausimą, teismas vadovavosi nuostata, kad eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, eismo įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebūtų įvykęs. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas padarė išvadą, kad, jeigu A. J. būtų važiavęs leistinu greičiu, kaltinamojo P. L. vairuojamas automobilis būtų padaręs posūkį ir jam kliūtimi nebūtų ir buvęs, nes P. L. būtų baigęs posūkį, o A. J. pravažiavęs be jokio trukdymo. Kadangi A. J. žymiai viršijo leistiną greitį, pažeisdamas KET reikalavimus ir dėl to iškilus grėsmei eismo saugumui, ne iš karto ėmėsi lėtinti greitį efektyviai stabdydamas motociklą ir visą kelią, kuo pažeidė KET reikalavimą, todėl jo veiksmai dėl eismo įvykio – yra autoavarijos priežastis ir yra priežastiniame ryšyje su įvykiu ir atsiradusia pasekme.

7Vilniaus apygardos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas apkaltinamąjį, nurodė, kad nuosprendyje apylinkės teismas neįvertino visų ištirtų byloje įrodymų, neaptarė įrodymų dalies, turinčių daug reikšmės teismo išvadoms sprendžiant P. L. kaltumo klausimą bei nuosprendžio aprašomojoje dalyje skirdamas pakankamai daug dėmesio motociklininko A. J. veiksmams nagrinėjamo autoįvykio metu aptarti, tinkamai neanalizavo P. L. elgesio jam atliekant posūkį į kairę ir dėl to padarė nelogiškas išvadas bei neteisingai įvertino reikšmingus įrodymus. Kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę, kaip padidinto pavojaus šaltinį, turėjo pareigą būti atsargiam ir kolegijos nuomone turėjo realią galimybę nagrinėjamojoje situacijoje suprasti daromų veiksmų rizikingumą ir pavojingumą, nes, kaip minėta, eismo sąlygos šiuo atveju buvo geros, o P. L. iki įvykio turėjo pakankamą autotransporto priemonių vairavimo patirtį. Eismo įvykio kilimą, kolegijos nuomone, galėjo įtakoti ir dėl P. L. neblaivumas autoįvykio metu.

8Nuteistasis P. L. kasaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. išteisinamąjį nuosprendį be pakeitimų. Skunde nurodo, kad BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl turi būti nustatyta veika, padariniai bei priežastinis ryšys tarp jų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jei motociklas, vairuojamas A. J., būtų važiavęs leistinu greičiu, nuteistasis būtų baigęs pradėtą manevrą ir eismo įvykis nebūtų kilęs, taigi padariniai kilo A. J. pažeidus KET 172 ir 173 punktų reikalavimus, o ne P. L. pažeidus KET 145 ir 153 punktų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas vienpusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, 301 straipsnio 1 dalį bei nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5. ir 3.1.8. punktuose pateiktų išaiškinimų. Visi šie pažeidimai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą bei lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Pripažindamas nepagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas apie tai, kad kairiojo posūkio manevrą nuteistasis pradėjo visiškai sustabdęs savo transporto priemonę, bei teigdamas, kad krovininė transporto priemonė tebuvo pristabdyta, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ne pirmosios ir apeliacinės instancijų teismo posėdžių metu ištirtais įrodymais, bet ikiteisminio tyrimo metu gautais nuteistojo apklausų duomenimis ir tokiu būdu pažeidė BPK 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį teisme, tokie duomenys negali būti pagrindu paneigti teismo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus, o jie teismo posėdžio metu net nebuvo perskaityti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino liudytojų V. ir Ž. K. parodymus, o pats juos atmetė kaip neinformatyvius, nes V. K. nurodytas atstumas iki krovininės transporto priemonės skyrėsi jį apklausiant bei atliekant parodymų patikrinimą vietoje, be to, kad šių liudytojų parodymai prieštarauja ekspertizių išvadoms. Tačiau, anot kasatoriaus, teismas nevertino šių liudytojų parodymų jų patikimumo aspektu – jie buvo pašaliniai, tiesiogiai įvykį matę asmenys, nesuinteresuoti bylos baigtimi, stresas išvydus žmogaus žūtį galėjo įtakoti įvykio eigos fiksavimą bei įsiminimą, o kad negali nurodyti atstumo tiksliai metrais, bet gali parodyti, kas kaip vyko įvykio vietoje, V. K. teigė jau per pirmą apklausą. V. ir Ž. K. taip pat nurodė ir kodėl negalėjo tiksliai nurodyti, ar krovininė transporto priemonė prieš darydama kairiojo posūkio manevrą buvo visiškai sustojus – jie tiesiog nekreipė į tai dėmesio, nes sunkvežimis buvo pakankamai toli nuo jų vairuojamo automobilio ir jiems jokios grėsmės nekėlė. Tačiau visiškai nepagrįstai teismas dėl virš minėtų netikslumų visiškai atmetė šių liudytojų parodymus, nes visą laiką jie buvo nuoseklūs, be to, buvo tiesioginiai įvykio liudytojai ir davė parodymus apie esmines bylos aplinkybes: kokiu atstumu jie pamatė krovininę transporto priemonę, sukančią kairėn, kada kokioje pozicijoje ji buvo, kur liudytojų automobilį aplenkė motociklas, kada šis pradėjo stabdyti, kad viršijo leistiną greitį. Teismas, nepagrįstai suteikdamas prioritetą ekspertizių išvadoms (kas tėra išvestiniai parodymai, be to, jos prieštaringos) prieš tiesioginius įrodymus (liudytojų parodymus), pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Visose ekspertizėse konstatuota, jog techniniu požiūriu priežastinis ryšys tarp eismo įvykio ir kilusių padarinių – žmogaus žūties – yra, tačiau priežastinis ryšys techniniu požiūriu (kurio kasatorius nė neginčija) dar nereiškia, kad yra priežastinis ryšys teisiniu požiūriu. Sprendžiant klausimą, ar nuteistojo pradėtas atlikinėti posūkio manevras buvo saugus, priklauso nuo atstumo, kuriame buvo motociklas pradedant atlikinėti minėtą manevrą. Gi šiuo klausimu visose ekspertizėse pateiktos skirtingos išvados, be to, atstumą jose pradėta skaičiuoti remiantis tik motociklo palikto stabdymo pėdsako pradžia, nors liudytojai V. ir Ž. K. aiškiai nurodė, kad motociklas, aplenkęs jų automobilį, stabdyti pradėjo ne iš karto, o tik po 7-10 m. baigęs lenkimą ir pravažiavęs dar apie 20 m. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas išvis nepasisakė, o tai reiškia, kasatoriaus įsitikinimu, kad teismas neįsigilino į visą bylos medžiagą, įrodymus vertino atsietai vienas nuo kito, o kai kurių išvis nevertino. Kelių eismo taisyklės įpareigoja asmenį, vairuojantį transporto priemonę, prieš keičiant važiavimo kryptį įvertinti atstumą iki pirmosios matomos kliūties, o kasatorius matė tik priešpriešiais atvažiuojantį automobilį „MAZDA 626“, kuris buvo pakankamai toli, kad būtų galima saugiai atlikti manevrą. Tai, kaip minėta, patvirtino ir liudytojai V. ir Ž. K.. Tačiau be viso to, apeliacinės instancijos teismas dar nurodė, kad kasatorius turėjo matyti už a/m „MAZDA 626“ važiuojantį motociklą, bent jau jo vairuotoją nuo pečių, jo galvą bei šalmą. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis atliktu eksperimentu, tačiau jis neatkreipė dėmesio į tai, kad eksperimentas buvo atliktas taip, kad motociklas buvo pastatytas iškart už minėto automobilio, lyg jis būtų važiavęs tiesiai už jo. Gi tuo tarpu iš liudytojų parodymų matyti, kad motociklas labai greitai priartėjo ir persirikiavo lenkimui, o kadangi A. J. viršijo leistiną greitį, be to, pagal ekspertizių aktų išvadas bei liudytojus parodymus – gan žymiai, lieka neaišku, kokiu atstumu iki kasatoriaus vairuojamos transporto priemonės motociklas buvo kasatoriui pradedant manevrą. Taipogi teismas neįvertino aplinkybės, kad net ir pamatęs priešais esančią kliūtį, A. J. ne iškart ėmė stabdyti jo vairuojamą transporto priemonę (motociklą), o tik pavažiavęs dar tam tikrą atstumą, kada jau realiai išvengti susidūrimo nebebuvo įmanoma, todėl tokie jo veiksmai, o būtent viršijamas leistinas greitis bei nesiėmimas priemonių transporto priemonei sustabdyti vos išvydus kelyje kliūtį, ir buvo, kasatoriaus įsitikinimu, autoavarijos ir jos padarinių pagrindinė priežastis. Apeliacinės instancijos teismas, be to, remdamasis vėlgi pavieniais duomenimis, nuosprendyje konstatavo, jog motociklas judėjo maždaug 70-80 km/h greičiu, kas nelaikytina dideliu ar žymiai viršijančiu greičiu. Apeliacinės instancijos teismas visiškai neanalizavo ir netyrė ir tos aplinkybės, kad, kaip nurodė posėdyje ir ekspertė L. Lazarenko, jei motociklas būtų važiavęs leistinu, tai yra 60 km/h greičiu, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Be to, teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad per eksperimentą nustatyta, jog motociklui esant už a/m „Mazda 626“, jį vairuojantis A. J. galėjo matyti pradedantį manevrą sunkvežimį 107 m atstumu, tiek motociklininkui esant sėdimoj padėty, tiek ir pilnai pasilenkus į priekį prie vairo. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 15.5 punkte nurodyta, kad jeigu transporto priemonę vairuojantis asmuo sukelia BK 281 straipsnyje numatytus padarinius patekęs į avarinę situaciją, susidariusią dėl nukentėjusiojo ar kito eismo dalyvio padarytų KET pažeidimų, būtina spręsti, ar konkrečioje situacijoje minėtas vairuotojas turėjo realią galimybę išvengti nusikalstamų padarinių. Kasatorius šiuo konkrečiu atveju nebuvo įpareigotas nustatinėti ar numatyti, kad kitas kelių eismo dalyvis pažeis KET reikalavimus, o pats nurodo KET 145 ir 152 punktų reikalavimų nepažeidęs, todėl yra įsitikinęs, kad pasekmės, jog žuvo žmogus, atsirado ne dėl jo kaltės.

9Kasatorius nesutinka ir su teismo išvada, kad transporto priemonę jis vairavo neblaivus. Jo kraujyje rasta 0,25 ‰ (promilės) alkoholio – t.y. neviršijo leistinos ribos. Ekspertas K. Vaičiulis posėdžio metu paaiškino, kad įvykio metu teoriškai alkoholio koncentracija turėjo viršyti leistiną kiekį, tačiau, kasatoriaus įsitikinimu, tai visiškai nereiškia, kad viršijo ir praktiškai. Taigi tokia teismo išvada tėra prielaida, pagrįsta spėlionėmis, o jomis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį draudžiama. Be to, pats ekspertas nurodė ir tai, kad dėl streso pas žmogų kraujyje alkoholio kiekis gali padidėti arba sumažėti, taigi lieka nepaaiškinta, kodėl teismas vis tik nusprendė, kad jis padidėjo. Nė vienas įvykyje buvęs liudytojas, tame tarpe ir policijos pareigūnas J. C., neparodė, kad jiems būtų kilę įtarimų dėl nuteistojo blaivumo ar kad nuo jo sklistų alkoholio kvapas. Visos abejonės turėjo būti aiškinamos kaltinamojo (teisiamojo) naudai.

10Nuteistojo gynėjas advokatas Jonas Butkus kasaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. išteisinamąjį nuosprendį be pakeitimų. Skunde nurodo nemažai aplinkybių, atkartojančių išdėstytąsias paties nuteistojo skunde, dėl to jos nebus kartojamos. Be to, nurodo, kad remiantis V. K. parodymais, jei A. J. nebūtų stabdęs ir manevravęs, jis būtų pravažiavęs pro krovininio automobilio užpakalinę dalį atsilaisvinusia eismo juostos dalimi. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatitikimą tarp liudytojų V. ir Ž. K. parodymų patikrinimo vietoje pagrįstai laikė sąžiningu Ž. K. suklydimu, tinkamai motyvavęs šią savo išvadą. Be to, liudytoja J. K. parodė, kad važiavo paskui krovininę transporto priemonę ir įvykio metu buvo pilnai sustabdžiusi savo automobilį, kas rodo, jog P. L. manevrą pradėjo iš stovimos pozicijos. Taip pat gynėjas atkreipia dėmesį į prof. A. A. Garmaus išvadą, jog dvigubas aortos plyšimas yra galimas atsimušus į kliūtį 90-100 km/h greičiu. Ekspertas R. Bojarun taip pat pateikė išvadą, kad sprendžiant pagal sužalojimų visumą greitis kontakto metu turėjo būti apie 100 km/h. Kompleksinė ekspertizė taip pat 25-30 km/h padidino motociklo greitį susidūrimo metu. Įrodžius neteisingus ekspertų parodymus apie mokslinių tyrimų metodikas, gavus duomenis apie klaidas vertinant tokį svarbų parametrą kaip motociklo judėjimo greitis, remtis ekspertų V. Šakėno, L. Lazarenko ir Z. Paskačimo išvadomis, anot gynėjo, nebuvo pagrindo. Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad ekspertai posėdyje patvirtino, jog jie V. ir Ž. K. parodymų patikrinimo vietoje gautais duomenimis nesivadovavo, o tai reiškia, kad atlikdami ekspertizes rėmėsi ne visa bylos medžiaga. Tai tik dar kartą patvirtina ekspertizių nepatikimumą. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikino dėl to, kad, kasatoriaus įsitikinimu, pasirinko netinkamą įrodymų vertinimo sistemą ir pradėjo įrodymų vertinimą nenustatęs, kokios teisiškai svarbios aplinkybės turi būti nustatytos šioje byloje ir kokie įrodymai patvirtina ar paneigia šias aplinkybes. Padaręs šią klaidą, teismas negalėjo tinkamai įvykdyti BPK 328 straipsnio 3 dalyje numatytų reikalavimų bei be pagrindo pritaikė BPK 329 straipsnio 2 dalį. Kas liečia nuteistojo neblaivumą, tai pirmosios instancijos teisme jis vertintas nebuvo, o tokiu būdu buvo apribota nuteistojo teisė įrodinėti ekspertų išvadų nepagrįstumą. Taip pat ir su civiliniu ieškiniu – pirmosios instancijos teismas jo dydžio klausimo nevertino, tačiau nurodė, kad nukentėjusiojo neatsargumo laipsnis prilyginamas 100 procentų. Gi apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, dėl procentinės nukentėjusiojo neatsargumo dėl kilusių padarinių dalies išvis nepasisakė, nors nustatyta pinigų suma, skirta neturtinės žalos atlyginimui, turėjo būti mažinama proporcingai nukentėjusiojo neatsargumo laipsniui dėl kilusių padarinių (2K-410/2008). Neatlikus visų šių veiksmų, nuteistojo padėtis buvo nepagrįstai apsunkinta būsimu regresiniu ieškiniu. Apeliacinės instancijos teismas, be to, laikė, jog ekspertų pasisakymas, jog P. L. manevrą atliko 17-20 km/h greičiu, yra logiškas ir teisingas, tačiau ši teismo išvada yra paneigta eksperimento metu, kada buvo nustatyta, jog krovininė transporto priemonė su 3500 kg kroviniu darydama posūkį 17-20 km/h greičiu greičiausiai būtų apvirtusi. Nepašalintos abejonės turėjo būti aiškinamos nuteistojo naudai. Atliekant kompleksinę ekspertizę, nustatant transporto priemonių susidūrimo greitį, buvo vertinami tik sunkvežimio sužalojimai. Gi ekspertas matė bei užfiksavo faktą, jog lūžęs motociklo rėmas, tačiau šių duomenų jis savo skaičiavimuose nepanaudojo ir tokiu būdu, kasatoriaus įsitikinimu, sumažino automobilių greitį susidūrimo momentu. Kas liečia faktą, kad P. L. turėjo matyti už automobilio „Mazda 626“ važiuojantį motociklą, tai, kasatoriaus įsitikinimu, dar nereiškia, jog matydamas motociklą, nuteistasis turėjo ir realią galimybę įvertinti jo greitį. Jis tegalėjo preziumuoti, kad už pirmojo automobilio važiuojantis motociklas juda leistinu greičiu. Taip pat advokatui kilo abejonių ir dėl to, ar teisėjų kolegija, vertindama ekspertizių išvadas, nesupainiojo dviejų nustatytų dydžių – t.t. motociklo greičio iki stabdymo pradžios bei jo greičio iki susidūrimo. Visos paminėtos aplinkybės rodo, jog A. J., vairuodamas motociklą, pažeidė KET 53, 172 ir 173 punktų reikalavimus, dėl ko kilo nagrinėjamo autoįvykio pasekmės. Civilinio ieškinio klausimas visų pirma siejasi su krovininės transporto priemonės vairuotojo kalte. Nesant kaltės, ieškinys negali būti tenkinamas. Neginčijamai įrodžius P. L. kaltę, teismas privalo nustatyti ir įvertinti nukentėjusiojo neatsargumo laipsnį, remiantis kuriuo mažinamas neturtinės žalos dydis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 27 10 punkte nurodyta, kad kai dėl kelių didesnio pavojaus šaltinių sąveikos kalti keli tų šaltinių valdytojai, tai jų turtui padarytą žalą turi atlyginti kaltieji valdytojai priklausomai nuo jų kaltės laipsnio, išreikšto procentais. Apeliacinės instancijos teismas ir šiuo klausimu nesilaikė suformuotos teismų praktikos.

11Civilinis atsakovas UAB „T.“ kasaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. išteisinamąjį nuosprendį be pakeitimų. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino civilinio ieškinio dydžio klausimo, nes nukentėjusiojo neatsargumo laipsnis buvo prilygintas 100 procentų ir konstatuota, jog pats nukentėjusysis pilnai kaltas dėl kilusių žalingų pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas visgi pripažino P. L. kaltu bei iš dalies tenkino byloje pareikštą civilinį ieškinį. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas nurodė, jog 420 000 Lt dydžio neturtinės žalos reikalavimas neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, bei atkreipė dėmesį į tai, jog motociklą vairavęs A. J. viršijo leistiną greitį ir tokiu būdu elgėsi rizikingai, taip pat pažymėjo, kad P. L. buvo nedidelio apsvaigimo laipsnio būsenos. Dėl šių priežasčių teismas iš UAB „T.“, kaip iš didesnio pavojaus šaltinio, priteisė 150 000 Lt. Civilinis atsakovas palaiko P. L. gynėjo kasacinį skundą bei mano, kad įvykis kilo būtent dėl to, kad A. J. žymiai viršijo leistiną greitį. Bylos medžiaga nepagrįstą išvadą apie motociklo judėjimo greitį apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus įsitikinimu, padarė dėl to, kad suklydo vertindamas kelių ekspertizių bei kelių specialistų išvadose naudojamas sąvokas (greitis susidūrimo momentu ir greitis iki stabdymo). Byloje nustatyta, kad A. J. leistiną greitį viršijo ne mažiau kaip 25 km/h, o tai rodo priežastinį ryšį su įvykio kilimu. Laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 27 „Dėl įstatymų taikymo nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu“ suformuotos teismų praktikos, apeliacinės instancijos teismas privalėjo procentine išraiška įvertinti P. L. ir A. J. kaltės laipsnį dėl eismo įvykio kilimo bei priteistą iš UAB „T.“ 150 000 Lt priteistą sumą atitinkamai sumažinti. Be to, teismas padarė išvadą, jog P. L. įvykio metu buvo neblaivus, tačiau kadangi ji tik tikimybinio pobūdžio, kasatoriaus įsitikinimu, ja grįsti civilinio ieškinio negalima. Civilinė ieškovė L. P., reikalaudama neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad A. J. žūtis negrįžtamai paveikė jos sveikatą, ji patyrė didelius psichologinius sukrėtimus, gydytojai nustatė galvos smegenų išemiją, intensyvų vestibulinį sindromą, nerimą, depresines reakcija ir kita, tačiau šie jos teiginiai nebuvo paremti įrodomąja medžiaga. L. P. medikų stebima jau nuo 1995 m., tačiau byloje duomenų apie jos sveikatos sutrikimus iki 2005 m. rugpjūčio 23 d. nėra. Tokius duomenis, siekdama įrodyti savo dvasinius išgyvenimus, teismui turėjo pateikti pati L. P. arba prokuroras, tačiau to padaryta nebuvo. Taigi civilinio ieškovo pareiga pateikti įrodymus dėl patirtos žalos dydžio nebuvo įvykdyta.

12Nuteistojo P. L. ir jo gynėjo J. Butkaus kasaciniai skundai atmestini, civilinio atsakovo UAB „T.“ kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

13Dėl kasacinių skundų argumentų, kuriais ginčijamas apeliacinės instancijos teismo išvados dėl įvykio aplinkybių ir įrodymų vertinimo

14Didžioji dalis kasaciniuose skunduose išdėstytų argumentų yra dėl apeliacinės instancijos teismo nustatytų autoįvykio faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimo. Nuteistojo ir jo gynėjo kasaciniuose skunduose pateikiamos autoįvykio aplinkybių versijos grindžiamos liudytojų V. ir Ž. K., J. K. parodymais, specialistų A.A. Garmaus, R. Bojarun atliktų tyrimų duomenimis, reiškiamos abejonės ir kritika apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos atliktu autoįvykio aplinkybių aiškinimu bei padarytomis išvadomis dėl nuteistojo P. L. kaltės. Kadangi didžioji dalis kasacinių skundų argumentų yra dėl byloje nustatytų faktų vertinimo, kasacinės instancijos teisėjų kolegija, minėtų argumentų nenagrinėja, nes tai nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalyku.

15Apeliacinės instancijos teismas dėl autoįvykio aplinkybių padarė priešingas išvadas nei pirmosios instancijos teismas, nors teismai rėmėsi tais pačiais byloje surinktais duomenimis, tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai autoįvykio aplinkybių vertinimui pasirinko skirtingas atskaitos pozicijas bei suteikė skirtingą reikšmę atskirų rūšių įrodymų šaltiniams. Pirmosios instancijos teismas svarbią reikšmę suteikė liudytojų V. ir Ž. K. bei J. K. parodymams, prie šių įrodymų šaltinių derindamas ir specialistų A. A. Garmaus ir R. Bojarun atliktų tyrimų duomenis.

16Baudžiamajame procese visi įrodymų šaltiniai kaip tam tikros duomenų bazės, turi vienodą reikšmę, tačiau tik įvertinus bylos duomenis patikimumo aspektu, galima nustatyti jų svarbą konstatuojant tikrąsias bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas suteikė didelę reikšmę liudytojų parodymams nustatant autoįvykio aplinkybes, todėl tinkamai neįvertino kitų įrodymų. Vertindamas šį įrodymų šaltinį pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino liudytojų parodymų subjektyvųjį aspektą, suvokiant autoįvykio kaip objektyviosios tikrovės reiškinio ypatumus. Objektyviosios tikrovės reiškiniai žmogaus atmintyje fiksuojami per sąmonės psichinius procesus, todėl kiekvienu atveju individo padarytos išvados yra nulemtas ne tik individualių tikrovės suvokimo psichologinių veiksnių, bet ir konkrečių aplinkybių, kuriomis vyko autoįvykio mechanizmo ir jo atskirų detalių fiksavimas. Todėl vertindamas liudytojų parodymus pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad liudytojai patys važiavo transporto priemonėse (judėjo) viskas įvyko per labai trumpą laiko atkarpą — kelias sekundes, įvykis liudytojams buvo netikėtas, sukėlė jiems tam tikrą emocinį sukrėtimą. Įvykio aplinkybių vaizdas laikui bėgant žmogaus atmintyje kinta priklausomai nuo naujos informacijos gavimo ir apdorojimo bei kitų aplinkybių. Todėl liudytojų parodymai šios kategorijos bylose turi būti itin kruopščiai patikrinami bei gretinami su specialistų ir ekspertinių tyrimų duomenimis. Vertinant ekspertinių tyrimų išvadų patikimumą šioje byloje kaip tik akcentuotina tai, kad ikiteisminio bylos tyrimo ir bylos nagrinėjimo teismuose metu nekilo abejonių ir ginčų dėl autoįvykio pirminių pėdsakų fiksavimo tikslumo, tam buvo palankios ir gamtinės sąlygos (vasaros metas, šviesus paros laikas, sausa) į įvykio vietą kelių minučių bėgyje atvyko policijos pareigūnai ir ji buvo atitverta. Tokiomis aplinkybėmis tyrimą atlikę ekspertai autotechnikai turėjo visus reikalingus tyrimui duomenis bei galimybes nustatyti įvykio mechanizmą.

17Apeliacinės instancijos teismas nurodė prieštaravimus liudytojų parodymuose ir išdėstė argumentus, kuriais remiantis pripažįsta liudytojų V. K. ir Ž. K. parodymus nepatikimais. Taip pat pagrįstai pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tik trumpai ir paviršutiniškai pasisakyta dėl atliktų autotechninių ekspertizių atlikimo pagrįstumo, neanalizuojant jų išvadų, o ekspertizių rezultatai atmesti pasiremiant tuo, kad jie neatitinka liudytojų K. parodymų. Tirdamas ir vertindamas bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Nepagrįstai nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, jog ekspertizės išvados byloje yra išvestiniai įrodymai, o liudytojų parodymai yra tiesioginiai įrodymai. Bylos duomenų vertė yra nustatoma ne pagal jų ryšį su įrodinėjamomis aplinkybėmis, o pagal jų patikimumą ir svarbą nustatant teisiškai reikšmingus faktus. Todėl pagrįstai ekspertizių tyrimuose, modeliuojant autoįvykio mechanizmą, buvo remiamasi objektyviais autoįvykio vietoje užfiksuotais pėdsakais bei kitais objektais, o ne liudytojų parodymais. Skunde remiamasi specialisto A. Garmaus išvada, jog A. J. vairuojamo motociklo greitis turėjo viršyti 100 km/h greitį, nes jam buvo konstatuotas aortos plyšimas, tačiau kolegijos nuomone tokia išvada yra nepatikima, nes nenurodytas konkretus mokslinis šaltinis ar metodika, kuria remiantis buvo padaryta tokia išvada. Neteisingas nuteistojo kasacinio skundo teiginys, jog prieš lenkimą būdamas už automobilio „MAZDA 626“ motociklo vairuotojas privalėjo matyti manevrą bepradedantį sunkvežimį. Prieš lenkimą motociklininkas buvo didesniu nei 107 m. atstumu nuo sunkvežimio, todėl, jei sunkvežimis būtų pradėjęs posūkio manevrą motociklininkui dar neaplenkus automobilio „MAZDA 626“ tai būtų posūkį atlikęs pilnai ir neužtvėręs važiuojamosios dalies. Nepagrįstas ir nuteistojo kasacinio skundo teiginys, jog motociklininkas turėjo stabdyti iškart aplenkęs automobilį „MAZDA 626“, nes intensyviai stabdydamas jis būtų sudaręs neišvengiamą kliūtį aplenktam automobiliui. Nuteistojo gynėjo kasacinio skundo teiginys, jog sunkvežimio greitis darant posūkio manevrą buvo mažesnis nei nurodyta ekspertų išvadose (17-20 km/h), nes priešingu atveju jis su kroviniu būtų apsivertęs, tik patvirtina Lietuvos teismo ekspertizių centro atliktų ekspertizių išvadas, jog sunkvežimis, lėtai atlikdamas posūkio manevrą užtvėrė kelią ir sudarė kliūtį motociklui. Šie bei kiti kasaciniuose skunduose dėstomi teiginiai yra išsamiai aptarti atliktų ekspertinių tyrimų išvadose bei apeliacinės instancijos teismo motyvuose. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007-05-18 komisinės autotechninės ekspertizės akto išvadomis bei 2009-02-21 kompleksinės autotechninės, teismo medicinos ir medžiagų patvarumo ekspertizių duomenimis apie autoįvykio aplinkybes, kurios iš esmės atitinka ir kitų Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktų ekspertinių tyrimų duomenis šioje byloje dėl autoįvykio priežasčių ir mechanizmo. Apeliacinės instancijos teismas išdėstė motyvus, nurodė argumentus kuriais remiantis nepriimtini ir atmetami kiti bylos duomenys dėl autoįvykio, todėl, kolegijos nuomone, bylos aplinkybės dėl autoįvykio priežasčių bei mechanizmo yra išnagrinėtos išsamiai ir nešališkai, laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino juridiškai reikšmingą būtinąjį priežastinį ryšį, tarp nuteistojo P. L. veiksmų ir kilusių padarinių.

18Dėl nuteistojo girtumo laipsnio nustatymo bei neturtinės žalos dydžio

19Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos duomenis, gautus nustatant apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį ir pagrįstai rėmėsi medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu bei psichiatrijos ir narkologijos tarnybos eksperto apklausos duomenimis teismo posėdžio metu apie P. L. būseną autoįvykio metu. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi duomenimis, kurie gauti atlikus P. L. kraujo tyrimą, nes toks girtumo fakto nustatymo būdas yra įtvirtintas ir BK 281 straipsnyje. Eksperto išvada dėl girtumo laipsnio autoįvykio metu yra paremta mokslinėmis metodikomis ir buvo paskaičiuota maksimaliai palankiai P. L. atžvilgiu, buvo atsižvelgta ir į stresinio faktoriaus poveikį, tikrinamojo individualius bruožus (kūno svoris, lytis, amžius). Todėl nepagrįstai nuteistojo ir jo gynėjo kasaciniame skunde teigiama, jog nebuvo įvertintas streso poveikis P. L. neblaivumo būsenai. Apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso reikalavimų ir pagrįstai pripažino, jog Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą P. L. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

20Apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog A. J. žūtimi buvo padaryta neturtinė žala jo motinai L. P., todėl pagrįstai konstatavo, kad iš didesnio pavojaus šaltinio valdytojo UAB „T.“ turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Tačiau, nustatydamas neturtinės žalos dydį apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos šios kategorijos bylose už analogiškas veikas. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, jog įprastiniu atveju už žmogaus žūtį neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 80 000 iki 100 000 lt. Apeliacinės instancijos teismas priteisė 150 000 lt., neturtinės žalos atlyginimą, nors motyvuose pripažino, jog autoįvykio padariniams turėjo įtakos ir paties žuvusiojo rizikingas elgesys – leistino greičio viršijimas. Remiantis šiomis aplinkybėmis, neturtinės žalos dydis mažintinas.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

22pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, sumažinti L. P. priteistą neturtinės žalos atlyginimą, priteisiant iš UAB „T.“ 80 000 lt. neturtinės žalos atlyginimą L. P.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. P. L. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu ketveriems... 3. Iš UAB DK „PZU LIETUVA“ L. P. priteista 5373,03 Lt turtinei žalai... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, civilinio... 5. P. L. nuteistas už tai, kad būdamas neblaivus vairavo kelių transporto... 6. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. liepos 17 d. nuosprendžiu P. L.... 7. Vilniaus apygardos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo... 8. Nuteistasis P. L. kasaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m.... 9. Kasatorius nesutinka ir su teismo išvada, kad transporto priemonę jis vairavo... 10. Nuteistojo gynėjas advokatas Jonas Butkus kasaciniame skunde prašo Vilniaus... 11. Civilinis atsakovas UAB „T.“ kasaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos... 12. Nuteistojo P. L. ir jo gynėjo J. Butkaus kasaciniai skundai atmestini,... 13. Dėl kasacinių skundų argumentų, kuriais ginčijamas apeliacinės... 14. Didžioji dalis kasaciniuose skunduose išdėstytų argumentų yra dėl... 15. Apeliacinės instancijos teismas dėl autoįvykio aplinkybių padarė... 16. Baudžiamajame procese visi įrodymų šaltiniai kaip tam tikros duomenų... 17. Apeliacinės instancijos teismas nurodė prieštaravimus liudytojų parodymuose... 18. Dėl nuteistojo girtumo laipsnio nustatymo bei neturtinės žalos dydžio... 19. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos... 20. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog A. J. žūtimi buvo padaryta... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 382 straipsnio 6 punktu,... 22. pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nuosprendį dalyje...