Byla 2-824-324/2016
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Algio Norkūno,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės advokatų profesinės bendrijos „Č. ir partneriai“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės advokatų profesinės bendrijos „Č. ir partneriai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Nagrinėjamoje byloje keliami teisės klausimai, susiję su ieškovės, atstovavusios atsakovei pagal Teisinių paslaugų teikimo sutartį, teisės gauti sėkmės mokestį ir skolos už atliktus darbus pagal valandinį įkainį priteisimo.

6Ieškovė advokatų profesinė bendrija „Č. ir partneriai“ 2014 m. balandžio 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Kamesta“ 943 874,57 Lt (273 364,97 Eur) skolos už suteiktas teisines paslaugas, 1887,80 Lt (546,74 Eur) netesybų bei 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

7Ieškovė su atsakove 2009 m. spalio 23 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. 219/2009, pagal kurią advokatų profesinės bendrijos advokatas G. Č. ir kiti bendrijai teisinę pagalbą teikiantys advokatai, advokatų padėjėjai bei dirbantys teisininkai įsipareigojo veikti kaip atsakovės patarėjai ir atstovai ginče su Kauno miesto savivaldybe dėl 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties netinkamo vykdymo, atlikti kitus klientės pavedimus, būtinus ginčui išspręsti, o atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovei visus reikiamus dokumentus ir būtiną informaciją, reikalingą įsipareigojimams tinkamai atlikti, pateikti paaiškinimus, reikalui esant dalyvauti susitikimuose, teismo posėdžiuose, informuoti bendriją apie ginčo išsprendimą, turimas pastabas dėl teisinių paslaugų teikimo ir sumokėti ieškovei minėtos sutarties 3 dalyje nustatytą šalių sutartą honorarą (toliau – Teisinių paslaugų sutartis). Ieškovė nurodė, kad honorarą pagal Teisinių paslaugų sutartį sudarė: 1) per visą laikotarpį atliktų darbų pagal valandinį įkainį sumos, nepriklausančios nuo to, kokia bus ginčo baigtis; 2) 25 procentų sėkmės mokestis, skaičiuojamas nuo Koncesijos sutarties 44.5 punkte nurodytos 8 procentų sumos; 3) 25 procentų sėkmės mokestis nuo papildomai gautų pajamų, kurias sumokėtų Kauno miesto savivaldybės administracija, susijusių su sutarties nutraukimu (Teisinių paslaugų sutarties 3.1 dalies d punktas). Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė pagal Teisinių paslaugų sutartį įsipareigojo sumokėti ieškovei sėkmės mokestį visais atvejais, kai ginčo sprendimas yra palankus atsakovei, todėl šiuo atveju sėkmės mokestis sudaro 918 943,20 Lt (266 144,35 Eur). Pasak ieškovės, ginčas su Kauno miesto savivaldybe dėl 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties netinkamo vykdymo buvo baigtas taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012, pagal kurią Kauno miesto savivaldybė įsipareigojo tinkamai įvykdyti Koncesijos sutartį joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Taip pat atsakovė skolinga 24 931,37 Lt (7220,62 Eur) už darbus pagal valandinį įkainį (2014 m. balandžio 1 d. PVM sąskaita faktūra serija APB 14 Nr. 129).

8I. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9Kauno apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino.

10Teismas, vertindamas prašymą priteisti 24 931,37 Lt (7220,62 Eur) skolos už darbus pagal valandinį įkainį, nurodė, kad nuo 2009 m. birželio 16 d. iki 2014 m. kovo 31 d. ieškovė suteikė atsakovei teisinių paslaugų už 248 433,88 Lt (71 951,42 Eur); atsakovė, remdamasi Teisinių paslaugų sutarties 3.1 dalies a punktu, yra sumokėjusi ieškovei 223 502,50 Lt (64 730,80 Eur) pagal 2014 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija APB 14 Nr. 129, tačiau liko skolinga ieškovei 24 931,37 Lt (7220,62 Eur) (su PVM). Kadangi atsakovė nereiškė pretenzijų nei dėl ieškovės parengtų dokumentų ar pasakytų kalbų teisme kokybės derybų su Kauno miesto savivaldybe metu, nei dėl suteiktų teisinių paslaugų kokybės ir apimties kokybės, todėl teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, kurių paslaugų pagal pateiktą ataskaitą ieškovė nesuteikė ar suteikė netinkamai, ataskaita nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, o į bylą nėra pateikta visų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų (CPK 178 straipsnis). Nurodyta, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovės prievolė sumokėti sėkmės mokestį ieškovei atsiranda tik tuo atveju, jeigu ginčas išsprendžiamas atsakovei palankiu teismo sprendimu, o ne kitu teismo baigiamuoju procesiniu dokumentu. Taikos sutartimi, patvirtinta Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012, bylos šalys – Kauno miesto savivaldybė ir UAB „Kamesta“ – įsipareigojo ir toliau vykdyti Koncesijos sutartį joje nurodytomis sąlygomis ir tvarka, Kauno miesto savivaldybė įsipareigojo tinkamai bei laiku mokėti einamuosius mokėjimus pagal Koncesijos sutartį ir taikos sutartyje nustatytais terminais dalimis sumokėti atsakovei 11 529 829,78 Lt (3 339 269,51 Eur) skolą. Dėl to spręsta, kad ginčo sprendimas ir galutinis teismo procesinis sprendimas buvo palankūs atsakovei, mokėjimai pagal taikos sutartį, nors ir priverstine tvarka, tačiau yra atliekami, atsakovė nenurodė, jog priteistų sumų negavo, todėl jai atsirado prievolė mokėti Teisinių paslaugų sutartyje nustatytą sėkmės mokestį. Teismas pažymėjo, kad ieškovės siekis ir ateityje gauti dalį atsakovės pelno (25 proc.) nuo atsakovės Kauno miesto savivaldybės sumokėtų sumų pagal Koncesijos sutartį neatitinka ne tik sąžiningumo, teisingumo, protingumo principų, bet ir prieštarauja advokatų veiklos principams. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamos bylos atveju šalys susitarė dėl sėkmės mokesčio, teisė jį gauti buvo susieta su tam tikro tikslo pasiekimu (ginčo dėl netinkamo Koncesijos sutarties vykdymu išsprendimu), todėl paslaugų teikėja, suteikusi paslaugas pagal teisinės pagalbos sutartį, turi teisę gauti sėkmės mokesčio dalį, proporcingą jos suteiktų paslaugų daliai. Teismas, įvertinęs advokatų darbo bei laiko sąnaudas (ginčo sprendimas tęsėsi 3 metus, advokatai atstovavo atsakovei ir vykdymo procese), pasiektus rezultatus, sprendė, kad prašomas priteisti 725 965,13 Lt (210 254,03 Eur) (be PVM) atlygis kaip sėkmės mokestis už suteiktas teisines paslaugas nėra neprotingai didelis, nepažeidžia bendrųjų protingumo standartų, todėl nėra pagrindo jo mažinti ir pagal Teisinių paslaugų sutarties 3.1 dalies d. punktą priteisė ieškovei 918 943,20 Lt (266 144,35 Eur) (su PVM) sėkmės mokesčio.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės UAB „Kamesta“ apeliacinį skundą, 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo dalį dėl 918 943,20 Lt (266 144,35 Eur) sėkmės mokesčio priteisimo ir dėl šios dalies priėmė naują teismo sprendimą – reikalavimą atmetė; panaikino Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo dalį dėl 24 931,37 Lt (7220,62 Eur) skolos, 1887,80 Lt (546,74 Eur) palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų bei 17 458 Lt (5056,19 Eur) bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės ieškovei ir 12,72 Lt (3,68 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo iš atsakovės valstybei ir perdavė šią bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl bylos sustabdymo ir ieškovės prašymus dėl papildomų įrodymų išreikalavimo bei apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

12Teisėjų kolegija, remdamasi Teisinių paslaugų sutarties nuostatomis, nustatė, kad atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti sėkmės mokestį, kurį sudaro dvi dalys: pirmoji apskaičiuojama nuo Koncesijos sutarties 44.5 punkte nurodytos 8 proc. sumos, o antroji – nuo papildomai gautų atsakovės pajamų, susijusių su sutarties nutraukimu, kurias turėtų sumokėti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracija. Remiantis Koncesijos sutarties nuostatomis ir atsakovės nuoseklia pozicija, spręsta, kad šalys susitarė dėl sėkmės mokesčio sumokėjimo tik Koncesijos sutarties nutraukimo atveju. Teisėjų kolegija sprendė, kad iš Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtintų taikos sutarties nuostatų matyti, jog, nagrinėjant Teisinių paslaugų sutartyje nurodytą ginčą, Koncesijos sutartis, sudaryta atsakovės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos, nebuvo nutraukta, ją susitarta vykdyti toliau ir pagal bylos duomenis nurodyta sutartis iki šiol yra tebevykdoma, todėl nagrinėjamu atveju kaip nepagrįstas vertintas ieškovės reikalavimas priteisti 918 943,20 Lt (266 144,35 Eur) sėkmės mokesčio. Vertindama dėl skolos už atliktus darbus pagal valandinį įkainį teisėjų kolegija nurodė, kad šalys į bylą pateikė skirtingus finansinius dokumentus: ieškovė pateikė vieną 2014 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą (248 433,87 Lt (71 951,42 Eur) su PVM), išrašytą už visas jos atsakovei suteiktas paslaugas pagal valandinį įkainį, nenurodant, jog tai yra suminė PVM sąskaita faktūra, bei 2014 m. balandžio 9 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą (-223 502,50 Lt (-64 730,80 Eur) su PVM), išrašytą tada, kai atsakovė atliko mokėjimus ieškovei, o atsakovė į bylą pateikė net septynias PVM sąskaitas faktūras, išrašytas ieškovės atsakovei nuo 2009 m. liepos 24 d. iki 2013 m. rugsėjo 12 d. (iš viso 223 502,50 Lt (64 730,80 Eur), bei duomenis apie šių sąskaitų apmokėjimą. Dėl to spręsta, kad iš pateiktų į bylą dokumentų nėra galimybės nustatyti, kokiu tiksliai pagrindu ieškovė turi teisę pareikšti reikalavimą dėl pirmiau nurodytos skolos priteisimo, t. y. kada ir kokios sumos PVM sąskaitas faktūras ji išrašė atsakovei, kokie buvo nurodyti jų apmokėjimo terminai. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, siekiant tinkamai ištirti aplinkybes, reikšmingas ieškovės reikalavimui dėl 24 931,37 Lt (7220,62 Eur) skolos priteisimo, būtina nustatyti, kokias tiksliai teisines paslaugas ieškovė suteikė atsakovei pagal Teisinių paslaugų sutartį, todėl bylos dalis dėl 24 931,37 Lt (7220,62 Eur) skolos perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu ieškovė advokatų profesinė bendrija „Č. ir partneriai“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą. Taip pat prašoma civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo. Ieškovei pasiekus, kad Koncesijos sutartis pagal Kauno miesto savivaldybės ieškinį nebūtų nutraukta, o atsakovė gautų kur kas geresnį rezultatą, teismas to nepagrįstai nelaikė sėkmės pasiekimu, nurodydamas, kad dėl tokio rezultato šalys nebuvo susitarusios. Šiuo atveju šalys susitarė ne dėl konkretaus teismo procesinio dokumento pavadinimo ar tam tikros sutarties nutraukimo, o dėl atsakovei palankios ginčo baigties pasiekimo. Ieškovė privalėjo imtis visų įmanomų veiksmų, kad atsakovė pasiektų naudingesnį ir ją labiau tenkinantį rezultatą. Tai patvirtina susitarimo tekstas, visos byloje esančios aplinkybės, veiksmai ir šalių elgesys. Aiškinant sutartį bei tikrąją šalių valią negalima visos sutarties vertinti tik pagal vieną punktą ar kelis žodžius. Iš kitų sutarties sąlygų akivaizdu, kad šalys susitarė dėl sėkmės mokesčio, kuris bus mokamas ginčo sėkmės atveju (Sutarties 1.3, 3.1 punktai). Sutartyje nustatyta, kad pareiga mokėti sėkmės mokestį ar jo dalį atsiranda proporcingai nuo faktiškai gautų sumų. Kai 2009 m. spalio 23 d. buvo pasirašoma sutartis dėl teisinių paslaugų, klientas nebuvo pavedęs advokatų profesinei bendrijai inicijuoti Koncesijos sutarties nutraukimą, taip pat ir Kauno miesto savivaldybė nebuvo inicijavusi ar nutraukusi šią sutartį, tą ji padarė tik 2009 m. spalio 30 d. Dėl to akivaizdu, kad, šalims siekiant, jog Koncesijos sutartis būtų nutraukta ir tai laikant sėkme, dalinė sėkmė būtų buvusi pasiekta jau 2009 m. spalio 30 d. Kauno miesto savivaldybei nutraukus sutartį. Teismo aiškinimas taip pat prieštarauja šalių elgesiui po susitarimo sudarymo, t. y. ieškinio parengimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, skolos, delspinigių bei palūkanų priteisimo, taikos sutarties 5 punkte atsakovė patvirtina savo įsipareigojimą sumokėti ieškovei sėkmės mokestį patvirtinus taikos sutartį, po taikos sutarties sudarymo atsakovė kreipėsi į ieškovę ir kitais teisiniai klausimais. Teisinių paslaugų sutarties nuostatos apie sėkmės mokestį buvo įtrauktos tik siekiant duoti nuorodą į sėkmės mokesčio apskaičiavimo taisykles, o ne nustatyti, kad sėkmė bus tik tuomet, kai bus priimtas atsakovei nenaudingas rezultatas. Sėkmės mokestis turi būti vertinamas ne tik pagal tai, ar jį, kaip naudingą, supranta sutarties šalys, bet ir ar toks rezultatas objektyviai gali būti vertinamas kaip sėkmingas ir naudingas.
  2. Dėl teismo sprendimo prejudicinės reikšmės. Teismas nevertino aplinkybių, kad teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis ir jos sąlygos bei joje nurodytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje ir jis ja turi vadovautis spręsdamas šią civilinę bylą. Tiek šioje nagrinėjamoje byloje, tiek byloje Nr. 2-389-173/2012 tam tikru procesiniu statusu dalyvauja ieškovė ir atsakovė. Dėl to civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 buvo nustatyta ir šioje byloje turi būti vadovaujamasi, kad šiame procese buvo pasiekta sėkmė, o atsakovė sutinka ir įsipareigoja sumokėti sėkmės mokestį.
  3. Dėl įrodymų vertinimo ir pagrindo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepasisakė, kodėl dalį jų atmeta, o sprendimą grindžia ne akivaizdžiais byloje esančiais įrodymais, o deklaratyviais teiginiais. Iš visų atsakovės pateiktų sąskaitų dvi yra išrašytos už kitas teisines paslaugas kituose teisiniuose ginčuose, tačiau su tuo sutinka abi šalys ir ginčo dėl to nėra, todėl teismas turėjo pats įvertinti situaciją pagal bylos duomenis dėl skolos buvimo ir jos dydžio, o ne grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmajai instancijai. Šalys negalės pateikti teismui jokių kitų finansinių dokumentų, nes byloje yra surinkti visi įrodymai. Teismas netinkamai suprato Koncesijos sutarties normas ir 8 proc. dydžio sumos reikšmę teisinių paslaugų sutarčiai bei mokėtinam sėkmės mokesčiui. Ši 8 proc. dydžio suma žymi ne atsakovės įneštą pradinį kapitalą, o minimalų iš anksto prognozuotiną atsakovės pelną pagal Koncesijos sutartį, kuris niekaip nebūtų gautas, jeigu ši sutartis būtų nutraukta. Tuo atveju, jeigu teismui kyla neaiškumų dėl nagrinėjamos bylos ar nustatomi prieštaravimai tarp byloje esančių įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių, teismas privalo tokius neaiškumus šalinti skirdamas žodinį posėdį, o ne grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
  4. Dėl sėkmės mokesčio aiškinimo. Tai, ar sėkmės mokestis laikytinas teisingu, padeda nustatyti tam tikros sąlygos: turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju teismas ne tik nevertino ginčo sudėtingumo, kurį lėmė ne tik pati ginčo apimtis, negausi tokio pobūdžio bylų praktika, bet ir to, jog sprendžiant ginčą turėjo būti aiškinamos įvairių teisės šakų normos ir teisinis reglamentavimas, taip pat nevertino teisininkų kvalifikacijos, atsakovės itin geros finansinės padėties. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė iš Kauno miesto savivaldybės pagal Koncesijos sutartį buvo gavusi daugiau nei 20 000 000 Lt (5 792 400,37 Eur), iš kurių didelę dalį sudaro būtent netesybos. Dėl interesų konflikto atstovaujant atsakovei ieškovė visą laiką negalėjo dalyvauti konkursuose, kuriuose Kauno miesto savivaldybė perka teisines paslaugas.
  5. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Ši byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes jos rezultatas bus reikšmingas visai advokatūros sistemai, suformuos praktiką dėl daugelio klausimų, kuriais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar nėra pasisakęs.

    15

16Atsakovė UAB „Kamesta“ atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti galioti. Ji nurodo, kad ginčo užbaigimas sudarant taikos sutartį per se nereiškia, kad buvo pasiekta sėkmė, nes atsakovė turėjo atsisakyti dalies byloje pareikštų reikalavimų, kurių bendra vertė – daugiau kaip 2 milijonai litų, todėl nepagrįstai kasatorė teigia, jog buvo pripažinti ir patenkinti visi atsakovės reikalavimai. Po taikos sutarties sudarymo Kauno miesto savivaldybė toliau nemokėjo einamųjų koncesijos mokesčių, inicijavo dvi bylas dėl proceso atnaujinimo byloje Nr. 2-389-173/2012, prašydama pripažinti taikos sutartį negaliojančia, dėl to atsakovė patiria naujų teisinių paslaugų išlaidų. Teisinių paslaugų sutarties 4.1 punkte įtvirtinta, kad ši sutartis galioja iki visiško pavedimo įvykdymo ar sutarties nutraukimo, tai jeigu kasatorė būtų pasiekusi sutarties rezultatą, t. y. sėkmę ginče, tai nebūtų kilusi būtinybė šią sutartį nutraukti. Teisinių paslaugų sutarties 3.1 dalies d punkto sąlyga dėl sėkmės mokesčio yra niekinė, nes pažeidžia Advokatūros įstatymo 50 straipsnio imperatyviąsias nuostatas, mat sėkmės mokestis gali būti taikomas tik kaip kitų atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas būdų alternatyva. Kasatorė teisinių paslaugų sutartyje įrašė sąlygas tiek dėl nuo ginčo baigties nepriklausančio atlyginimo, tiek dėl sėkmės mokesčio mokėjimo, iš esmės siekė nepagrįstai praturtėti. Po bylos dėl Kauno miesto savivaldybės vienašalės Koncesijos sutarties neteisėto nutraukimo kasatorė turėjo pakeisti Teisinių paslaugų sutarties 3.1 dalies d punktą arba nustoti veikti atsakovės vardu. Be to, pats pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad siekis ir ateityje gauti dalį atsakovės pelno nuo jai sumokėtų sumų pagal koncesijos sutartį prieštarauja advokatų veiklos ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams. Teisinių paslaugų sutarties tekstą rengė kasatorė, todėl ji turėjo visas galimybes suformuoti ir įrašyti sąlygą dėl sėkmės mokesčio apskaičiavimo nuo atsakovės gaunamo pelno pagal galiojančią ir šalių vykdomą Koncesijos sutartį, jeigu iš tikrųjų dėl to būtų susitarta. Teisinių paslaugų sutarties 3.1 dalies d punkte nenurodyta, kad apskaičiuojant sėkmės mokestį įskaitomas PVM, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sėkmės mokestį apskaičiavo su PVM. Kasatorės nurodomoje civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 pasiektos taikos sutarties sąlygos nelaikytinos prejudicinėmis, nes toje byloje nebuvo įrodinėjama, ar ginče buvo pasiekta sėkmė, o tuo labiau ar kasatorė turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti sėkmės mokestį. Pati kasatorė, suprasdama, kad neturi teisės reikalauti iš atsakovės sumokėti sėkmės mokestį, į taikos sutartį įrašė sąlygą dėl sėkmės mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai perdavė bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes į bylą buvo pateikti skirtingi finansiniai dokumentai: kasatorė pateikė vieną PVM sąskaitą faktūrą, o atsakovė – septynias iš kasatorės tam tikru laiku gautas bei apmokėtas sąskaitas, todėl neaišku, kada ir kokias sumas kasatorė išrašė atsakovei. Kasatorė atsakovei pateikė 462 633,87 Lt (133 988,03 Eur) sąskaitų už teisines paslaugas (be sėkmės mokesčio). Taip pat nustatyta kasatorės teiktos ataskaitos neatitiktis jos pateiktoms sąskaitoms, nes daugeliu atveju ataskaitoje tik nurodoma, kad neva kasatorė susipažino su byla, rengė ar susipažino su tam tikru procesiniu dokumentu, nepateikiant informacijos, kokioje civilinėje byloje dokumentas rengtas ar gautas. Nurodoma, kad ataskaitoje užfiksuotos teisinės paslaugos suteiktos ne ginče dėl netinkamo Koncesijos sutarties vykdymo, o dėl pradėto ikiteisminio tyrimo. Kasatorė teikė tik PVM sąskaitas faktūras, todėl nevykdė Teisinių paslaugų sutarties 3.1 dalies c ir 1 punktuose įtvirtintos pareigos informuoti apie suteikiamų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir sugaištą laiką. Kasatorė nenurodo jokių prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pagrindžiančių aplinkybių. Ji, kaip savo srities profesionalė, turėjo galimybę kasaciniame skunde nurodyti visus savo argumentus ir motyvus ginčo klausimu, todėl šis kasatorės prašymas atmestinas.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Dėl kasatorės prašymo skirti žodinį bylos nagrinėjimą

20CPK 356 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad kasacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Įstatymu taip pat nustatyta teismo diskrecijos teisė nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kai tai yra būtina (CPK 356 straipsnio 2 dalis), ji gali būti įgyvendinama tiek savo, tiek šalių iniciatyva. Šalis gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis teismui nėra privalomas. Taigi įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Ieškovė kasaciniame skunde teikia prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka kasacinės instancijos teisme, argumentuodama, kad šis sprendimas bus reikšmingas advokatūrai ir bus pasisakoma naujais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais. Būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą egzistavimo aspektu įvertinusi nagrinėjamą bylą bei šioje byloje pateiktą nurodytą ieškovės prašymą, atsižvelgusi į tai, kad dalyvaujančių byloje asmenų teisė būti išklausytiems buvo įgyvendinta tiek bylą žodinio proceso tvarka nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek jiems teikiant savo procesinius dokumentus apeliacinės instancijos ir kasaciniam teismams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą nenustatyta. Dėl to nurodytas ieškovės prašymas netenkintinas, byla pagal CPK 356 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę kasaciniame teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

21Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo

22Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl UAB „Kamesta“ ir advokatų profesinės bendrijos „Č. ir partneriai“ 2009 m. spalio 23 d. sudarytos teisinių paslaugų sutarties sąlygos, nustatančios advokatų honoraro dydį, aiškinimo.

23Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotas kasacinio teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. T. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-258/2009; 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ v. UAB „Norfos mažmena“, bylos Nr. 3K-3-120/2013; ir kt.). Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. B. v. UAB „JG Property developments“, bylos Nr. 3K-3-137/2011; 2015 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Columbus Lietuva“ v. UAB „Hoptransa“, bylos 3K-3-507-219/2015). Taigi, kiekviena sutartis sudaroma šalims siekiant tam tikrų tikslų, kurių nustatymas atskleidžia konkretaus susitarimo esmę. Atsižvelgiant į tai, kad šalių ketinimai yra būtinas sutarties elementas, vadovaujantis protingumo principu, nė viena sutartis negali būti aiškinama taip, kad iškreiptų tikrąją šalių valią. Siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, svarbu įvertinti ne tik sutarties tekstą, bet ir faktinius šalių veiksmus, kitas aplinkybes. Sutarties sąlygos, inter alia, turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Sutarties aiškinimas yra fakto klausimas, sprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų. Kasacinis teismas nesprendžia fakto klausimų, pagal kasaciniame skunde nurodytus argumentus patikrina, ar žemesnių instancijų teismai tinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles ir proceso teisės normas, nustatydami byloje turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat ar teismo išvados atitinka materialiosios teisės normas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

24Nagrinėjamu atveju 2009 m. spalio 23 d. teisinių paslaugų sutartimi šalys susitarė, kad advokatų profesinės bendrijos advokatai, advokatų padėjėjai bei dirbantys teisininkai įsipareigojo veikti kaip atsakovės patarėjai ir atstovai ginče su Kauno miesto savivaldybe dėl 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties netinkamo vykdymo, atlikti kitus klientės pavedimus, būtinus ginčui išspręsti, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei paminėtos sutarties 3 dalyje nustatytą šalių sutartą honorarą (Teisinių paslaugų sutarties 1.1 dalis, 2.1 dalies b punktas). Pagal Teisinių paslaugų sutarties 3.1 dalies d punkto nuostatas ginčo sėkmės atveju klientas (atsakovė) įsipareigoja sumokėti advokatų profesinei bendrijai 25 proc. sėkmės mokestį, skaičiuojamą nuo Koncesijos sutarties 44.5 punkte nurodytos 8 proc. sumos, bei 25 proc. sėkmės mokestį nuo papildomai gautų pajamų (kurias apmokėtų Kauno miesto savivaldybės administracija), susijusių su sutarties nutraukimu (Teisinių paslaugų sutarties 3.1 dalies d punktas). Koncesijos sutarties, 2005 m. rugpjūčio 1 d. sudarytos atsakovės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos, sutarties nutraukimo pagrindų 44.5 punkte nurodyta, kad nutraukus sutartį dėl šalies padaryto esminio pažeidimo suteikiančioji institucija privalės padengti visas koncesininko turėtas išlaidas, susijusias su koncesijos ruožo projektavimu, statyba, priežiūra ir eksploatacija, įskaitant koncesininko turėtas finansavimo išlaidas, priskaičiuojant įdėto nuosavo kapitalo procentus – 8 proc. dydžio, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, atskaičius suteikiančiosios institucijos koncesininkui sumokėtas sumas kaip pradinį finansavimą, numatytą sutarties 36 skyriuje, ir sumokėtą koncesijos mokestį, o koncesininkas turės perduoti koncesijos ruožą suteikiančiajai institucijai. Apeliacinės instancijos teismas aiškindamas Teisinių paslaugų sutarties 3.1 dalies d punkto nuostatą, padarė išvadą, kad abi sėkmės mokesčio sudedamosios dalys gali būti apskaičiuotos tik Koncesijos sutarties nutraukimo atveju, o kadangi Koncesijos sutartis nutraukta nebuvo, tai ieškovės reikalavimas dėl 918 943,20 Lt (266 144,35 Eur) sėkmės mokesčio priteisimo laikytas nepagrįstu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši teismo išvada negali būti laikoma pagrįsta, nes aiškindamas susitarimo sąlygą teismas atsižvelgė tik į 3.1 dalies d punkto tekstą, tačiau nevertino teisinių paslaugų sutarties esmės, tikslo, jos sąlygų tarpusavio ryšio, šalių elgesio po sutarties sudarymo ir kitų reikšmingų aplinkybių, todėl pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles.

25Teisinių paslaugų sutarties 3.1 dalies d punkte įtvirtinta, kad „šalys susitaria, jog ginčo sėkmės atveju klientas įsipareigoja sumokėti“ pagal šiame punkte nurodyto dydžio kriterijų apskaičiuotą sėkmės mokestį. Taigi, siekdamos nustatyti sėkmės mokesčio dydžio kriterijų teisinių paslaugų sutarties šalys davė nuorodą į Koncesijos sutarties, kurioje yra reguliuojami visai kitų šalių teisiniai santykiai, atitinkamas nuostatas, jas vertindami kaip atskaitos tašką nustatant sėkmės mokesčio galimą dydį. Tačiau net ir vadovaujantis vien lingvistine teksto analize negalima daryti išvados, kad šalių tikrieji ketinimai buvo susitarti, jog ginčo sėkmė yra Koncesijos sutarties nutraukimas ir tik tokiu atveju ieškovė įgyja teisę į sėkmės mokestį. Minėta, kad teismas turi tirti tiek sutarties tekstą, tiek teisiškai reikšmingas faktines sutarties sudarymo, jos vykdymo aplinkybes, vadovautis sisteminiu sutarties sąlygų aiškinimo principu. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia, kiekvienos konkrečios bylos dalykas, jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja pačios šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Statva“ v. UAB „Magna Baltija“, bylos Nr. 3K-3-298-687/2015).

26Byloje nustatyta, kad teisinių paslaugų sutarties sudarymo dieną Koncesijos sutartis dar nebuvo nutraukta, vėliau Kauno miesto savivaldybės administracija vienašališkai šią sutartį nutraukė. Dėl to atsakovė UAB „Kamesta“ kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydama pripažinti vienašalį atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2005 m. rugpjūčio 1 d. sudarytos Koncesijos sutarties Nr. 1717 nutraukimą neteisėtu. Šis teisminis procesas buvo baigtas 2012 m. birželio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, kuria buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis. Viso šio proceso metu atsakovei atstovavo ieškovė, kuriai buvo mokama už suteiktas teisines paslaugas pagal pateiktas sąskaitas. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo Teisinių paslaugų sutarties 1.2 punktu nustatytos advokatams suteikiamos teisės, tarp kurių – dalyvavimas derybose, taikinimo procedūroje, atlikimas kitų veiksmų, reikalingų šalių ginčui taikia išspręsti; 1.3 punkte buvo nustatyta, kad advokatai įsipareigoja teisinėmis priemonėmis siekti, jog teisinis klausimas būtų išspręstas kuo greičiau, ekonomiškiau ir palankesnėmis sąlygomis klientui; 1.5 punkte susitarta, kad visus atliekamus veiksmus (siunčiamus ir gaunamus dokumentus, raštus ir t. t.) advokatai įsipareigoja derinti su atsakove. Taigi atsakovė, sudarydama taikos sutartį, iš esmės sutiko su tokiu ginčo dėl Koncesijos sutarties sprendimo būdu. Sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad, ginčo šalims laikant, jog Koncesijos sutarties nutraukimas yra sėkmingas ginčo sprendimo rezultatas, nebūtų buvusių pirmiau nurodytų atsakovės veiksmų, t. y. ieškinio pareiškimo, taikos sutarties sudarymo ir kt. Dėl to darytina išvada, kad šalių valia negali būti aiškinama taip, kad ginčo sėkme yra laikomas tik Koncesijos sutarties nutraukimas.

27Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sėkmės mokestį nepagrįstai siejo su Koncesijos sutarties nutraukimo faktu ir tuo pagrindu šioje dalyje ieškinį atmetė, tai liko nenagrinėti kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su sėkmės mokesčio pagrįstumu ir teisėtumu bei jo dydžio vertinimu. Atsižvelgdama į tai, kad pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumą patikrina tik teisės aspektu ir faktinių aplinkybių nenustatinėja, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl 918 943,20 Lt (266 144,35 Eur) skolos priteisimo naikintina ir ši bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

28Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

29Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti, t. y. asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, gali būti užtikrinta tik tada, kai byla nuosekliai judės iš žemesnės į aukštesnę teisminę instanciją ir nebus nepagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. A. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2013; 2014 m. birželio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „AVG Statyba“ v. UAB „Medtec‘o LT“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-320/2014; kt.). Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas sprendimą ir perduodamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nutartyje privalo nurodyti bent vieną iš CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų bei jį motyvuoti, t. y. pagrįsti jo egzistavimą nagrinėjamos bylos atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. E. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-184/2008; 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-16/2012; kt.).

30Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 24 931,37 Lt (7220,62 Eur) skolos, 1887,80 Lt (546,74 Eur) palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų ir 17 458 Lt (5056,19 Eur) bylinėjimosi išlaidų paskirstymo naikintina ir ši bylos dalis perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes teismas neatskleidė bylos dalies dėl skolos už atliktus darbus pagal valandinį įkainį esmės ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad teismas turėjo pats įvertinti situaciją pagal bylos duomenis dėl skolos buvimo ir jos dydžio, šalys negalės pateikti byloje jokių kitų finansinių dokumentų, o kilusius neaiškumus buvo galima išsiaiškinti paskiriant žodinį posėdį, o ne grąžinant bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

31Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB „Revinė“, bylos Nr. 3K-3-121/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. P. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-118/2012; 2014 m. birželio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „AVG Statyba“ v. UAB „Medtec‘o LT“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-320/2014).

32Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė su atsakove į bylą pateikė skirtingus finansinius dokumentus: ieškovė pateikė vieną 2014 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą (248 433,87 Lt (71 951,42 Eur) su PVM) ir 2014 m. balandžio 9 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą (-223 502,50 Lt (- 64 730,80 Eur) su PVM), išrašytą atsakovės atliktų mokėjimų ieškovei sumai, o atsakovė į bylą pateikė net septynias PVM sąskaitas faktūras, išrašytas ieškovės atsakovei nuo 2009 m. liepos 24 d. iki 2013 m. rugsėjo 12 d. (iš viso 223 502,50 Lt (64 730,80 Eur), bei duomenis apie šių sąskaitų apmokėjimą. Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir perduodamas šią bylos dalį nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui, apskųstame sprendime nurodė, kad: iš pateiktų į bylą dokumentų nėra galimybės nustatyti, kokiu tiksliai pagrindu ieškovė turi teisę pareikšti reikalavimą dėl skolos priteisimo, t. y. kada ir kokios sumos PVM sąskaitas faktūras ji išrašė atsakovei ir kokie buvo nurodyti jų apmokėjimo terminai; esant šiems prieštaravimams, reikia išreikalauti iš ieškovės duomenis apie atsakovės atliktus mokėjimus ieškovei pagal Teisinių paslaugų sutartį (iš viso 223 502,50 Lt (64 730,80 Eur) su PVM) bei išsamiai ištirti atsakovės pateiktas jai ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, taip pat išreikalauti kitus finansinius dokumentus, patvirtinančius atsakovės atsiskaitymo (visiško ar dalinio) su ieškove aplinkybes.

33Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus, konstatuoja, kad sprendime nepateikta pagrįstų motyvų, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui įstatymo suteikta teisė spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, t. y. šis teismas turi pats ištaisyti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu padarytas tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo, tiek teisės normų aiškinimo bei taikymo klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo tik tada, kai pats negali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, gali iš naujo tirti ir vertinti byloje esančius įrodymus, analizuoti faktines aplinkybes, be to, tam tikrais atvejais – tirti bei vertinti naujus įrodymus, nustatyti pirmosios instancijos teismo neišsiaiškintas aplinkybes (CPK 314 straipsnis). Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad byloje esančių sąskaitų faktūrų, tarp šalių buvusio atsiskaitymo ir atliktų darbų aplinkybių tyrimas ir vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, nes šios aplinkybės buvo tirtos pirmosios instancijos teisme, dėl jų atlikto netinkamo vertinimo argumentuota apeliaciniame skunde, ir kad šis vertinimas, siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę, negalėjo būti atliktas apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro faktinis ir teisinis apeliacinio skundo pagrindas, todėl apeliacinės instancijos teismas, kuris turi teisę tirti faktus, gali pripažinti, kad būtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, jei yra teisinis pagrindas priimti naujus įrodymus (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 322 straipsnis, 314 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti bylos dalies dėl skolos priteisimo esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą naikinti šią bylos dalį ir perduoti ją šiam teismui nagrinėti iš naujo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylos dalis dėl 918 943,20 Lt (266 144,35 Eur) skolos grąžinta apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl siekdama koncentruotumo bei ekonomiškumo principo įgyvendinimo, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl 24 931,37 Lt (7 220,62 Eur) skolos naikintina ir ši bylos dalis taip pat grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

34Dėl kitoje byloje priimto teismo sprendimo prejudicinės galios nagrinėjamai bylai

35Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012, nustatytus prejudicinius faktus, kad šiame procese buvo pasiekta sėkmė ir atsakovė įsipareigojo sumokėti sėkmės mokestį (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

36Aiškindamas proceso teisės normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas yra suformulavęs tokius prejudicinių faktų kriterijus (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis; svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., bylos Nr. 3K-3-134/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal I. Č. prašymą, bylos Nr. 3K-3-294-916/2015; 2015 m. liepos 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Panevėžio žemprojektas“ v. Infrastruktūros plėtros departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-459-611/2015; kt.).

37Nagrinėjamu atveju kasatorės nurodomoje Kauno apygardos teismo byloje buvo nagrinėtas UAB „Kamesta“ ieškinys Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėto koncesijos sutarties nutraukimo, skolos ir delspinigių priteisimo bei pastarosios priešieškinis UAB „Kamesta“ pripažinti negaliojančiais Koncesijos sutarties priedą, kitus nurodomus darbų aktus. Šis teisminis ginčas buvo baigtas šalims pasinaudojus jų procesine teise sudaryti taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus 2012 m. birželio 13 d. nutartimi. Šalims pateikus tvirtinti taikos sutartį teismas ginčo iš esmės nenagrinėjo ir patvirtino šalių taikos sutartį, kuria priešieškinio reikalavimų buvo atsisakyta, iš dalies pripažinti ieškinio reikalavimai bei nustatytos kitos šalių tarpusavio sąlygos, tarp kurių šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos pačioms šalims; ieškovė atsisako reikšti reikalavimą atsakovei dėl advokatų kontoros sėkmės mokesčio ir sutinka pati apmokėti šias išlaidas. Taigi taikos sutartimi buvo išspręstas tarp UAB „Kamesta“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos kilęs ginčas. Šios bylos, pasibaigusios patvirtinta taikos sutartimi, procese kasatorė nedalyvavo. Minėta, kad prejudicinių faktų galią aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Atsižvelgdama į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 kasatorė nedalyvavo, be to, šioje byloje nebuvo nagrinėjamos ir nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, susijusios su teisinių paslaugų sutarties nuostatų aiškinimu, sėkmės mokesčio mokėjimu, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindo remtis Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartyje priimtu sprendimu kaip turinčiu prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas neturėjo. Tačiau ši aplinkybė gali būti vertinama kaip vienas iš įrodymų nagrinėjamoje byloje.

38Dėl bylinėjimosi išlaidų

39Kasaciniame teisme patirta 5,89 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

41Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

42Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Nagrinėjamoje byloje keliami teisės klausimai, susiję su ieškovės,... 6. Ieškovė advokatų profesinė bendrija „Č. ir partneriai“ 2014 m.... 7. Ieškovė su atsakove 2009 m. spalio 23 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį... 8. I. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino.... 10. Teismas, vertindamas prašymą priteisti 24 931,37 Lt (7220,62 Eur) skolos už... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Teisėjų kolegija, remdamasi Teisinių paslaugų sutarties nuostatomis,... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu ieškovė advokatų profesinė bendrija „Č. ir... 15. ... 16. Atsakovė UAB „Kamesta“ atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Dėl kasatorės prašymo skirti žodinį bylos nagrinėjimą... 20. CPK 356 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad kasacinė byla... 21. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo... 22. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl UAB „Kamesta“ ir advokatų... 23. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos... 24. Nagrinėjamu atveju 2009 m. spalio 23 d. teisinių paslaugų sutartimi šalys... 25. Teisinių paslaugų sutarties 3.1 dalies d punkte įtvirtinta, kad „šalys... 26. Byloje nustatyta, kad teisinių paslaugų sutarties sudarymo dieną Koncesijos... 27. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 28. Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės grąžinti bylą pirmosios... 29. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo... 30. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodyta, kad pirmosios... 31. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2... 32. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė su atsakove į bylą pateikė... 33. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo nutarties... 34. Dėl kitoje byloje priimto teismo sprendimo prejudicinės galios nagrinėjamai... 35. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas... 36. Aiškindamas proceso teisės normas dėl prejudicinių faktų taikymo,... 37. Nagrinėjamu atveju kasatorės nurodomoje Kauno apygardos teismo byloje buvo... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 39. Kasaciniame teisme patirta 5,89 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015... 42. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...