Byla e2-945-543/2015
Dėl skolos priteisimo

1Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja I. K. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „S. IMPERIJA Creditor.lt” ieškinį atsakovei D. M. dėl skolos priteisimo ir

Nustatė

2ieškovė UAB „S. IMPERIJA Creditor.lt“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės D. M. 297,09 EUR skolą, 4,76 EUR delspinigius, 115,51 EUR palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 15,00 EUR žyminį mokestį. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2012-11-15 sutartimi suteikė atsakovei kreditus, o atsakovė įsipareigojo gautus kreditus laiku grąžinti, sumokėti kreditų mokestį ir netesybas, jei atsiranda prievolė jas sumokėti. Ieškovė suteikė atsakovei 231,70 EUR kredito sumą, o suėjus terminui grąžinti kreditą su kredito mokesčiu – 303,52 EUR, atsakovė kreditą pratęsė iki 2014-08-21, tačiau 2014-08-21 suėjus terminui grąžinti kreditą su kredito mokesčiu – 297,09 EUR ir atsakovei neatsiskaičius su ieškove, pradėtos skaičiuoti palūkanos pagal Sutarties 6 punktą ir delspinigiai pagal Sutarties 9.1 punktą. Atsakovė 2014-09-09 įmokėjo tik 5,79 EUR, todėl likusią skolos, delspinigių ir palūkanų sumą prašo priteisti teismine tvarka.

3Atsiliepime į ieškinį atsakovė D. M. sutiko su ieškovės reikalavimu dėl skolos ir delspinigių priteisimo, tačiau nesutiko su reikalavimu priteisti palūkanas, nes jos yra neprotingai didelės, pažeidžia sąžiningumo principą, vertintinos kaip lupikavimas, kadangi ieškovė paskaičiavo palūkanas, taikydama 126,18 procentų metinių palūkanų normą, jos dešimt kartų viršija paskolos suteikimo laikotarpiu buvusias bankų metines palūkanas, kurios buvo 13,10 procento. Ieškovės prašomos priteisti palūkanos sudaro maždaug pusę pagrindinės skolos dydžio, be to ieškovė palūkanų normą nustatė savo iniciatyva ir ją eilę kartų keitė be jos sutikimo. Be to, ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti kartu ir netesybas, ir kompensuojamąsias palūkanas, kas reiškia dvigubos atsakomybės taikymą. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius – į kompensuojamųjų palūkanų dydį. Prašo palūkanas sumažinti iki 13,10 procento per metus.

4Dublike ieškovė nurodė, kad ji su atsakovės pozicija nesutinka, nes atsakovė klaidina teismą prilygindama smulkaus vartojimo kredito paslaugas bankinėms paskoloms, todėl nėra teisinga sulyginti taikomą metinių palūkanų normą, vartojimo kreditų bendrovės griežtai kontroliuojamos Lietuvos banko ir vadovaujasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymu, kurio 21 straipsnis numato, kad kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu negali būti didesnė kaip 200 procentų. Labai dažnai yra painiojama metinė palūkanų norma ir bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, o tuomet skelbiama, kad palūkanos už greituosius kreditus siekia porą šimtų procentų. Vidutiniškai mėnesio palūkanos už smulkų kreditą yra apie 8-9 procentai ir ji nesiekia maksimaliai leistinos. Atsakovės kredito grąžinimo terminas buvo 2014-08 -21, kreditas pradelstas daugiau kaip 200 dienų. Pagal nuostolių ataskaitą ieškovė, negalėdama investuoti paskolintos sumos, prarado pelną. Ieškovė suteikė 782,36 Lt paskolą už 243,42 Lt kredito mokestį (metinė palūkanų norma 126,18 proc. - 2,7045Lt/d), tad atsakovei vėluojant 200 dienų ieškovė prarado 540,92 Lt. Atsakovei kreditas suteiktas 2012-11-15, kredito grąžinimo terminą pratęsė ne vieną kartą. Atsakovė turėjo galimybę susipažinti su Specialiosiomis sutarties sąlygomis ir netvirtinti sutarties sąlygų bei kredito grąžinimo termino nepratęsti, tačiau atsakovė niekada neginčijo taikomų palūkanų, taip pat nesikreipė į ieškovę dėl skolos išdėstymo dalimis. Atsakovė pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus, CK 6.200. 6.205 str. nuostatas, pagal kurias sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytais terminais, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą pinigų sumą sutartyje nustatyta tvarka ir mokėti palūkanas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 str.). Remiantis CK 6.874 str. 1 d jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjai CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Todėl ieškovės prašymu iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą skolą.

5Tripliko atsakovė D. M. teismui nepateikė.

6Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2012-11-15 Vartojimo kredito sutartimi ieškovė suteikė atsakovei 231,70 EUR kredito sumą, o suėjus terminui grąžinti kreditą su kredito mokesčiu – 303,52 EUR, atsakovė kreditą pratęsė iki 2014-08-21, tačiau 2014-08-21 suėjus terminui grąžinti kreditą su kredito mokesčiu – 297,09 EUR ir atsakovei neatsiskaičius su ieškove, pradėtos skaičiuoti palūkanos pagal Sutarties 6 punktą ir delspinigiai pagal Sutarties 9.1 punktą. Atsakovė 2014-09-09 įmokėjo tik 5,79 EUR. Šalių 2012-11-15 sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. 30540 6.1. punktu atsakovė įsipareigojo už išmokėtą ir negrąžintą kredito sumą mokėti sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas palūkanas už naudojimąsi ieškovės suteiktais pinigais. Sutarties 6.2. punktas numato, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos iki realaus kredito grąžinimo, t. y. iki dienos, kai grąžinamas visas kreditas. Sutarties 6.4 punktas numato, kad kredito palūkanos privalo būti kredito gavėjo sumokamos kredito grąžinimo dieną.

8Dėl skolos priteisimo

9Konstatuotina, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu tarp ieškovės ir atsakovės atsirado prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.2 str., 6.881 str. 1 d., 6.886 str. 1 d. 1 p.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 ir 2 d.). Ieškovė savo įsipareigojimus pagal šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį vykdė tinkamai, suteikė atsakovei vartojimo kreditą. Atsakovė pažeidė vartojimo kredito sutarties sąlygas, savo prievolės sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti gautą kredito sumą bei sumokėti kredito kainą tinkamai nevykdė, todėl ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.870 str. 1 d.).

10Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo

11Atsakovė sutiko sumokėti skolą ir delspinigius, tačiau nesutiko mokėti palūkanų, kurios, jos manymu, vertintinos kaip lupikavimas, kadangi ieškovė paskaičiavo palūkanas, taikydama 126,18 % metinių palūkanų normą, jos dešimt kartų viršija paskolos suteikimo laikotarpiu buvusias bankų metines palūkanas, kurios buvo 13,10 %. Prašo palūkanas sumažinti iki 13,10 % per metus.

12Sutarties 9.1 punktu šalys susitarė, kad tuo atveju, jei kreditas laiku negrąžinamas, tai už laiku negrąžintą kreditą iki visiško faktinio kredito grąžinimo yra skaičiuojamos ir kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui Sutarties Bendrųjų sąlygų 6 skyriuje bei Sutarties Specialiųjų sąlygų pirmame skyriuje numatytas palūkanas, kurios pagal sutartį yra 126,18 %.

13Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimą – mokėjimo palūkanos (pavyzdžiui, CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą – kompensuojamosios palūkanos (CK 6.261 straipsnis). Ieškovė paskaičiavo ir prašo priteisti iš atsakovės 115,51 EUR kompensuojamąsias palūkanas. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgos AC-37-1 7.2. punktas).

14Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims be bendrųjų sutarčių teisės normų taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo kaip silpnesniosios sutarties šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2008; Nr. 3K-3-502/2009; Nr. 3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004, 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007). Tačiau kreditorius gali nesąžiningai nustatyti neprotingai dideles palūkanas ir iš to pasipelnyti, todėl teismas turi vertinti, ar susitarimas dėl palūkanų dydžio nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006 ir 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005), sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Kaip nutartyse ne kartą yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas, palūkanoms mutatis mutandis taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas (nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-174/2005; Nr. 2A-325/2007; Nr. 2A-131/2012), todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio nuostatas bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šių reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Be to, kreditoriaus arba nukentėjusiojo asmens kaltė yra pagrindas sumažinti skolininko atsakomybę arba nuo jos visiškai atleisti (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.259 straipsnis). Nukentėjusysis privalo įmanomai stengtis išvengti nuostolių arba įmanomai neleisti jiems padidėti. Atsakovui įrodžius, kad ieškovas pats savo nerūpestingumu, aplaidumu sudaro sąlygas žalai padidėti, teismas atleidžia atsakovą nuo civilinės atsakomybės arba atitinkamai sumažina išieškomų nuostolių dydį.

15Ieškovės prašomos priteisti 115,51 EUR dydžio sutartinės palūkanos (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma pagal šalių sudarytą sutartį yra 200 procentų, t. y. lygi Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai maksimaliai jos ribai), vertintinos kaip akivaizdžiai neprotingai didelės, neatitinkančios šalių interesų pusiausvyros, sąžiningos verslo praktikos reikalavimų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Be to, laikytina, kad ieškovė, daugiau nei penkis mėnesius delsusi kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, nesilaikė pareigos stengtis išvengti nuostolių arba įmanomai neleisti jiems padidėti, pati savo nerūpestingumu, aplaidumu sudarė sąlygas nuostoliams padidėti, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė yra vartotoja, kuri paskolos sutartį su ieškove sudarė prisijungimo būdu, prašomos priteisti palūkanos mažintinos. Įvertinus tai, kas išdėstyta ieškovės reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas tenkintas iš dalies, prašoma priteisti palūkanų suma mažintina iki 60,00 EUR (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis).

16Dėl netesybų įskaitymo į kompensuojamąsias palūkanas

17Pagal Bendrųjų kredito sąlygų 9.1 punktą atsakovė už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos privalo mokėti ieškovei 0,05 procentų dydžio delspinigius. Priėmus naują Vartojimo kredito įstatymo redakciją, kurioje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą mokėti dieną, todėl tuo vadovaudamasi ieškovė paskaičiavo ir prašo priteisti iš atsakovės 0,05 proc. dydžio delspinigius. Sutarties 9.1 punktu šalys susitarė, kad tuo atveju, jei kreditas laiku negrąžinamas, tai už laiku negrąžintą kreditą iki visiško faktinio kredito grąžinimo yra skaičiuojamos ir kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui Sutarties Bendrųjų sąlygų 6 skyriuje bei Sutarties Specialiųjų sąlygų pirmame skyriuje numatytas palūkanas. Iš šių šalių sudarytos sutarties nuostatų matyti, kad šalys sutartyje už piniginės prievolės neįvykdymą laiku numato ne tik kompensuojamąsias palūkanas, bet ir netesybas (delspinigius). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad papildomas susitarimas paskolos sutartyje dėl netesybų neprieštarauja CK 6.258 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, jog už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Tačiau, sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją. Kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palūkanų, ir netesybų, ir kitų nuostolių, palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą, o likusių nuostolių dydį turi įrodyti kreditorius (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgos AC-37-1 5 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Atsižvelgiant į tokią teisminę praktiką netesybos (4,75 EUR delspinigiai) įskaitytinos į priteisiamų kompensuojamųjų palūkanų sumą (60,00 EUR) ir papildomai nepriteistinos.

18Dėl procesinių palūkanų

19Iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

20Dėl bylinėjimosi išlaidų

21Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys tenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo įstatymo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Įvertinus šias įstatymines nuostatas, atmestiną ieškinio dalį, jos įtaką sumokėto žyminio mokesčio dydžiui bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, ieškovei iš atsakovės priteistinas visas jos sumokėtas 15,00 EUR žyminis mokestis, kuris pripažintinas būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis.

22Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 441 straipsniais,

Nutarė

23ieškinį tenkinti iš dalies.

24Priteisti iš atsakovės D. M. 297,09 EUR skolą, 60,00 EUR palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-02-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „S. IMPERIJA Creditor.lt“.

25Ieškovės UAB „S. IMPERIJA Creditor.lt“ prašomą priteisti 4,76 EUR delspinigių sumą įskaityti į priteisiamas 60,00 EUR kompensuojamąsias palūkanas ir jų papildomai nepriteisti.

26Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

27Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja I. K. rašytinio proceso tvarka... 2. ieškovė UAB „S. IMPERIJA Creditor.lt“ ieškiniu prašo priteisti iš... 3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė D. M. sutiko su ieškovės reikalavimu dėl... 4. Dublike ieškovė nurodė, kad ji su atsakovės pozicija nesutinka, nes... 5. Tripliko atsakovė D. M. teismui nepateikė.... 6. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2012-11-15 Vartojimo... 8. Dėl skolos priteisimo ... 9. Konstatuotina, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu tarp... 10. Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo... 11. Atsakovė sutiko sumokėti skolą ir delspinigius, tačiau nesutiko mokėti... 12. Sutarties 9.1 punktu šalys susitarė, kad tuo atveju, jei kreditas laiku... 13. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už pinigų... 14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad... 15. Ieškovės prašomos priteisti 115,51 EUR dydžio sutartinės palūkanos... 16. Dėl netesybų įskaitymo į kompensuojamąsias palūkanas... 17. Pagal Bendrųjų kredito sąlygų 9.1 punktą atsakovė už kiekvieną termino... 18. Dėl procesinių palūkanų... 19. Iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už visą... 20. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje... 22. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 23. ieškinį tenkinti iš dalies.... 24. Priteisti iš atsakovės D. M. 297,09 EUR skolą, 60,00 EUR palūkanas, 5... 25. Ieškovės UAB „S. IMPERIJA Creditor.lt“ prašomą priteisti 4,76 EUR... 26. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 27. Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka...