Byla 3K-3-206/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Antano Simniškio ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Indrei Savkinienei, dalyvaujant ieškovo BUAB „Hronas“ atstovui advokatui Mindaugui Kazlauskui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Hronas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Hronas“ ieškinį atsakovui UAB „Molesta“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl statybos rangos sutarties neįvykdymo, prievolės pasibaigimo įskaitymu teisėtumo, šalių teisinių santykių kvalifikavimo.

52007 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas UAB „Hronas“ (rangovas) sudarė su atsakovu UAB „Molesta“ (užsakovas) statybos rangos sutartį Nr. 7A417 M-06, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti darbus objekte „Viešbutis Kempinski“ už 1 111 792,47 Lt. Ieškovas rangos darbus atliko, atsakovas juos priėmė, tačiau sumokėjo tik dalį kainos – 943 907,92 Lt, liko skolingas 167 884,54 Lt. Ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovo 167 884,54 Lt skolos, 7247,26 Lt delspinigių ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų.

6Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 10 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.

7Atsakovas pateikė prieštaravimus, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 10 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Jis nurodė, kad neginčija fakto, jog pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutartį sumokėjo ne visą kainą už atliktus darbus, tačiau neliko skolingas ieškovui 167 884,54 Lt, nes ši prievolė pasibaigė priešpriešiniu vienarūšių reikalavimų įskaitymu. Šalys buvo sudariusios dar vieną statybos rangos sutartį (2007 m. vasario 22 d. sutartis Nr. 7A096 M-70). Pagal ją atsakovas sumokėjo ieškovui 167 884,54 Lt avanso, tačiau rangos darbai nebuvo atlikti dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, nes statybos objektas sudegė. Atsakovas 2009 m. sausio 22 d. raštu Nr. 43 informavo ieškovą, kad atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 11 d sprendimu teismo preliminarų sprendimą pakeitė ir ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB „Molesta“ ieškovui UAB „Hronas“ 37 839,06 Lt skolos pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutartį, 586,51 Lt delspinigių ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų; kitą ieškinio dalį atmetė.

10Teismas nustatė, kad šalys buvo sudariusios dvi statybos rangos sutartis. Pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. rangos sutartį Nr. 7A417 M-06 ieškovas UAB „Hronas“ (rangovas) įsipareigojo atlikti ir perduoti atsakovui UAB „Molesta“ (užsakovas) medinių langų pagaminimo ir sumontavimo darbus objekte, esančiame Vilniuje, Universiteto g. 14/2. Atsakovas neginčija fakto, kad pagal šią sutartį jis liko skolingas ieškovui 167 884,54 Lt. Pagal kitą sutartį – 2007 m. vasario 22 d. statybos rangos sutartį Nr. 7A096 M-70 – ieškovas įsipareigojo atlikti langų pagaminimo ir jų sumontavimo darbus objekte, esančiame Širvintų rajone, Papiernios kaime, jeigu atsakovas iki 2007 m. balandžio 1 d. perduos jam darbų frontą. Pagal šią sutartį atsakovas sumokėjo ieškovui 167 884,54 Lt avanso. 2007 m. liepos 16 d. atsakovas informavo ieškovą, kad sustabdo sutarties vykdymą, nes statybos objektas (Širvintų rajone, Papiernios kaime) sudegė. 2007 m. liepos 24 d. ieškovas pranešė atsakovui, kad pagamino visus sutartyje nurodytus langus, juos sandėliuoja savo patalpose, taip pat nurodė, kad atsakovo sumokėti pagal sutartį 167 884,54 Lt visiškai kompensuoja langų pagaminimo išlaidas ir jis neturi finansinių reikalavimų atsakovui pagal šią sutartį; prie rašto pridėjo PVM sąskaitą-faktūrą HRA Nr. 548818 dėl 167 884,54 Lt sumokėjimo už langus. Atsakovas, atsakydamas į šį raštą, paprašė, kad ieškovas ir toliau sandėliuotų pas save pagamintus langus bei ieškotų galimybės juos realizuoti tretiesiems asmenims, o tai pavykus padaryti, grąžintų jam jo sumokėtą pagal sutartį 167 884,54 Lt avanso. 2007 m. rugsėjo 5 d. atsakovas pranešė ieškovui, kad neturi galimybės toliau vykdyti sutarties dėl force majeure aplinkybės (objektas visiškai sudegė) ir atleidžiamas nuo sutartinės atsakomybės; taip pat nesutiko patvirtinti ieškovo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros HRA Nr. 548818, nurodęs, kad sutarties dalykas buvo ne langų gamyba, o subrangos darbai – pagamintų langų sumontavimas objekte. 2009 m. sausio mėnesį atsakovas UAB „Molesta“ atliko šalių vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą: įskaitė savo 130 045,48 Lt skolą ieškovui pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutartį Nr. 7A417M-06 į ieškovo 167 884,54 Lt skolą atsakovui pagal 2007 m. vasario 22 d. statybos rangos sutartį Nr. 7A096M-70, po įskaitymo 37 839,06 Lt skirtumą pareikalavo jam grąžinti. Apie atliktą įskaitymą atsakovas pranešė ieškovui 2009 m. sausio 22 d. raštu Nr. 43.

11Teismas nurodė, kad pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį įskaitymui atlikti būtinos šios sąlygos: 1) prievolės šalis turi sieti abipusės teisės ir pareigos, kurios gali atsirasti nebūtinai tuo pačiu sutartiniu-prievoliniu pagrindu; 2) šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai – prievolių dalykas turi būti toks pat; 3) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; 4) abu reikalavimai turi būti galiojantys, vykdytini ir apibrėžti. Draudžiama įskaityti reikalavimus, ginčijamus teisme. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau būtina apie įskaitymą pranešti kitai šaliai. Kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymą, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų būtinų sąlygų įskaitymui atlikti. Teismas nustatė, kad atsakovas įskaitė 130 045,48 Lt skolą ieškovui ir apie tai jam pranešė 2009 m. sausio 22 d. raštu Nr. 43, ieškinys teismui paduotas 2009 m. balandžio 27 d., t. y. įskaitymas atliktas iki šalių ginčo atsiradimo. Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės bei tai, kad teisme neginčijamas atsakovo atliktas įskaitymas, sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovo prievolė pasibaigė atitinkama apimtimi. Teismas konstatavo, kad šalių ginčui išspręsti reikšmingas tik atlikto įskaitymo dydis. Teismas nurodė, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo 167 884,54 Lt skolos pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutartį, nes ši skola turi būti sumažinta atsižvelgiant į atsakovo prievolės dalies pasibaigimą įskaitymu (130 045,48 Lt), todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 37 839,06 Lt skolos ir 586,51 Lt delspinigių. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju būtinų sąlygų įskaitymui atlikti tyrimas neįeina į ginčo nagrinėjimo dalyką (įskaitymas atliktas iki ginčo teisme, ieškovas jo neginčija), tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalis siejo abipusės teisės ir pareigos, atsirandančios rangos sutarčių pagrindu; šalių reikalavimai yra vienarūšiai (pinigai), priešpriešiniai, galiojantys, vykdytini ir apibrėžti.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2010 m. spalio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo išvada, kad atsakovo atliktas vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas yra pagrįstas ir teisėtas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atlikto įskaitymo sąlygų tyrimas ir įvertinimas yra nagrinėjamo ginčo dalykas, nes atsiliepime į atsakovo prieštaravimus ieškovas ginčijo įskaitymą, įrodinėdamas, jog nebuvo įstatyme nustatytų būtinų sąlygų įskaitymui atlikti. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovo 2009 m. sausio 22 d. raštas Nr. 43 yra tinkamas pranešimas apie atliktą įskaitymą. Ieškovo argumentai, kad šiuo raštu atsakovas tik pasiūlė atlikti įskaitymą, kolegijos nuomone, yra teisiškai nepagrįsti, nes įskaitymui pakanka tinkamai išreikštos vienos šalies valios. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal 2007 m. vasario 22 d. rangos sutarties 5 straipsnį atsakovui mokėjimo pareiga atsiranda ieškovui perdavus, o jam priėmus darbus pagal aktą. Šiuo atveju darbų rezultatas atsakovui nebuvo perduotas, todėl jo sumokėtas avansas negalėjo būti panaudotas langų pagaminimo išlaidoms padengti. Atsakovo prašymas sandėliuoti langus pas ieškovą negali būti prilygintas jų perdavimui ir priėmimui. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas tapo ieškovo pagamintų langų savininku pagal 2007 m. vasario 22 d. statybos rangos sutartį. Teisėjų kolegija taip pat padarė išvadą, kad dėl to, jog rangos darbai neperduoti, neįrodyta langų montavimo darbų kaina, ir darbų statybinio pobūdžio šalių sudaryta statybos rangos sutartis negali būti modifikuota į pirkimo-pardavimo sutartį pagal CK 6.645 straipsnio 4 dalį. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas klaidingai teigia, jog kasacinis teismas 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2009, konstatavo, jog ginčo statybos objekte (Širvintų rajone, Papiernios kaime) nebuvo force majeure aplinkybių.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu ieškovas BUAB „Hronas“ prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį pakeisti ir ieškinį patenkinti visiškai: priteisti jam iš atsakovo UAB „Molesta“ 167 884,54 Lt skolos, 7247,26 Lt delspinigių ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Dėl CK 6.645 straipsnio 4 dalies netinkamo taikymo. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šiam ginčui taikė rangos santykius reglamentuojančias normas. CK 6.645 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo-pardavimo sutartimi. Apie tai kasacinis teismas pasisakė 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-887/2003, ir 2010 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2010. Pagal 2007 m. vasario 22 d. statybos rangos sutartį kasatorius įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti langus už 184 195,88 Lt. Pagamintų langų kaina – 167 884,54 Lt, jų montavimo darbų kaina – 16 311,34 Lt, t. y. 8,85 proc. visos sutarties kainos. Kasatoriaus nuomone, esant langų montavimo darbų kainai mažesnei nei 10 proc. visos sutarties kainos, šalių sutartis pripažintina ne rangos, o pirkimo-pardavimo sutartimi. CK 6.305 straipsnyje nustatyta pirkėjo pareiga priimti iš pardavėjo daiktą ir sumokėti už jį sutarties kainą. Kasatorius savo prievolę pagal 2007 m. vasario 22 d. sutartį įvykdė (pagamino langus) ir atsakovo sumokėtą 167 884,54 Lt avansą užskaitė kaip apmokėjimą už langus. Dėl to jam nekyla pareigos grąžinti atsakovui 167 884,54 Lt avanso.

162. Dėl CK 6.130, 6.131 straipsnių pažeidimo ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasatoriaus nuomone, šiuo atveju nebuvo visų būtinų sąlygų įskaitymui atlikti. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai 2007 m. vasario 22 d. rangos sutarties nepripažino pirkimo-pardavimo sutartimi, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad kasatorius privalo grąžinti atsakovui 167 884,54 Lt avanso. Net ir sutikus su išvada, kad šalis siejo rangos teisiniai santykiai, teismas vis tiek nepagrįstai sprendė, jog kasatorius negalėjo įskaityti avanso kaip apmokėjimo už pagamintus langus. Kasacinis teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2010, išaiškino, kad, net ir esant nepasirašytiems atliktų darbų aktams, užsakovo pareiga atsiskaityti už atliktus darbus išlieka. Kasatorius pagamino atsakovo užsakytus langus, todėl pagrįstai atsakovo sumokėtą avansą užskaitė kaip apmokėjimą už juos. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovo pranešimas apie įskaitymą atitiko CK 6.131 straipsnio reikalavimus, nukrypo nuo kasacinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2010, išaiškinimų, kad pareiškimas apie įskaitymą turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Kasatoriaus nuomone, atsakovo 2009 m. sausio 22 d. raštas Nr. 43 neatitiko pareiškimui apie įskaitymą keliamų reikalavimų, nes yra neaiškus ir dviprasmiškas. Iš šio rašto kasatorius nesuprato, kad atsakovas pareiškia apie įskaitymą, šį raštą jis laikė atsakovo atsakymu į jo pretenzija dėl 102 141,63 Lt skolos sumokėjimo ir atsakovo pasiūlymu dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo.

173. Dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto, 270 straipsnio 4 dalies pažeidimo ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismai sprendė, kad statybos objekte (Širvintų rajone, Papiernios kaime) įvykęs gaisras yra nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybė, todėl atsakovas pagrįstai informavo kasatorių apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, o kasatorius nepagrįstai atsakovo sumokėtą avansą užskaitė kaip apmokėjimą už pagamintus langus. Teismai laikė, kad force majeure aplinkybė buvo nustatyta kasacinio teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2009, ir 2010 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-370-2010. Šios kasacinio teismo nutartys buvo priimtos išnagrinėjus atsakovo UAB „Molesta“ ir ieškovės A. Č. ginčą, todėl jomis vadovautis teismai galėjo tik tuo atveju, jei priimti teismo sprendimai sukelia teisinių padarinių ir kasatoriui. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasacinis teismas nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-338/2009 ir Nr. 3-370-2010, nustatė force majeure aplinkybę. Šiose nutartyse kasacinis teismas nurodė, kad bylos faktinių aplinkybių kontekste kilęs gaisras nelaikytinas nenugalima jėga; gaisro kilimo faktą galima protingai numanyti, nes jo kilimo rizika statiniuose yra visuotinai žinomas dalykas; atsakovas UAB „Molesta“ nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesiėmė visų objekto apsaugos priemonių, todėl gaisras kilo ne dėl force majeure aplinkybių, o dėl atsakovo nerūpestingų veiksmų. Kasatoriaus nuomone, nesant force majeure aplinkybių, atsakovas nepagrįstai sustabdė savo įsipareigojimų pagal 2007 m. vasario 22 d. sutartį vykdymą ir atitinkamai nepagrįstai atsisakė priimti kasatoriaus pagamintus langus, o kasatorius pagrįstai atsakovo sumokėtą avansą įskaitė kaip apmokėjimą už juos.

18Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Molesta“ prašo skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Jame nurodoma, kad:

191) nepagrįsti skundo argumentai, kad 2007 m. vasario 22 d. rangos sutartis turi būti pripažįstama pirkimo-pardavimo sutartimi. Šios sutarties pagrindinis tikslas – langų montavimo darbai konkrečiame objekte. Vien sutarties pavadinimas suponuoja išvadą, kad tarp šalių susiklostė būtent statybos rangos, o ne pirkimo-pardavimo santykiai. Statybos rangos sutartį kvalifikavus kaip pirkimo-pardavimo sutartį, statybos darbams nebūtų suteikiama CK ir Statybos įstatyme nustatyta garantijos. Tai būtų neteisinga, todėl statybos darbams neturėtų būti taikomas CK 6.645 straipsnis;

202) nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad 2009 m. sausio 22 d. raštas Nr. 43 neatitiko reikalavimų, keliamų pareiškimui apie įskaitymą. Šiame rašte nurodyta prievolė, pagal kurią atliktas įskaitymas; įskaitymo pagrindas (2007 m. vasario 22 d. statybos rangos sutartis); įskaitoma suma (130 045,48 Lt); iš rašto turinio aiškiai suprantama, kad atsakovas praneša apie atliktą įskaitymą;

213) pagal Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 10 punktą rūmams suteikta teisė Vyriausybės nustatyta tvarka teikti pažymas, liudijančias force majeure aplinkybes. Atsakovas prie 2007 m. rugsėjo 5 d. rašto Nr. 1320 pridėjo Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų pažymą dėl statybos objekte nenugalimos jėgos aplinkybių. Šios pažymos kasatorius neginčijo.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Dėl šalių sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo

25Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino šalių 2007 m. vasario 22 d. sudarytos statybos rangos sutarties Nr. 7A096 M-70 pirkimo-pardavimo sutartimi. Jis nurodo, kad pagal šią sutartį pagamintų daiktų (langų) vertė sudaro daugiau kaip 90 proc. visos sutarties kainos, o jų montavimo darbų vertė – tik apie 10 proc., todėl, vadovaujantis CK 6.645 straipsnio 4 dalimi, ši sutartis turi būti pripažinta ne rangos, o pirkimo-pardavimo sutartimi. Šiam teiginiui pagrįsti kasatorius remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Jūtoma“ v. UAB „Saurida“ , bylos Nr. 3K-3-887/2003, ir 2010 m. gegužės 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Baltic orbis“ v. UAB „Fima“, bylos Nr. 3K-3-224/2010.

26Kasacinis teismas ne kartą akcentavo, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o kiekvienoje byloje atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Dėl šios priežasties kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Dėl to kasacinio teismo išaiškinimai taikytini tik nagrinėjant savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose į bylą, kurią nagrinėdamas kasacinis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“, bylos Nr.3K-3-252/2009; kt.).

27Kasatoriaus nurodomų kasacinio teismo išnagrinėtų civilinių bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Civilinėse bylose Nr. 3K-3-887/2003 ir Nr. 3K-3-224/2010 kasacinis teismas nagrinėjo šalių ginčą, kilusį iš pirkimo-pardavimo teisinių santykių, t. y. dėl skolų priteisimo pagal kuro išdavimo kolonėlių bei rezervinio maitinimo įrangos pirkimo-pardavimo sutartis. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl statybos rangos sutarties neįvykdymo, taigi iš visai kitokių sutartinių teisnių santykių. Dėl to, nagrinėjant šią bylą, nėra pagrindo vadovautis pirmiau nurodytomis kasacinio teismo nutartimis.

28CK 6.645 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuostatos dėl rangos sutarties dalyko. Jos taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kitų CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus „Ranga“ skirsnių normos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). CK 6.645 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo-pardavimo sutartimi. Šioje normoje reglamentuojamas rangos sutarties kvalifikavimas į pirkimo-pardavimo sutartį, neišskiriant atskirų rangos rūšių (vartojimo rangos, statybos rangos, projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos ir kt.).

29Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo iš statybos rangos teisinių santykių. Statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. Taigi statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką – tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis). Iš statybos rangos kylantiems santykiams, kaip specialiosios, prioritetiškai taikomos CK 6.681–6.699 straipsnių normos, bendrosios rangos sutarties nuostatos – tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jų nereglamentuotiems klausimams.

30Kasatorius, teigdamas, kad šalių sudaryta statybos rangos sutartis turi būti pripažinta pirkimo-pardavimo sutartimi, remiasi tuo, jog langų montavimo darbų vertė, palyginti su pagamintų langų verte, yra nedidelė. Teisėjų kolegijos nuomone, vien šis kriterijus negali lemti statybos rangos sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi. Siekiant išspręsti šį klausimą, būtina išsiaiškinti šalių sudarytos sutarties esmę ir tikslus.

31Pagal 2007 m. vasario 22 d. statybos rangos sutarties Nr. 7A096 M-70 1 straipsnio 2 punktą kasatorius įsipareigojo atlikti šiuos darbus: pagaminti langus ir juos sumontuoti objekte (apgyvendinimo ir paslaugų komplekse, esančiame Širvintų rajone, Papiernios kaime) pagal jo parengtus ir atsakovo patvirtintus darbo brėžinius (priedas Nr. 3), specifikacijas (priedas Nr. 2) ir sąmatą (priedas Nr. 1). Sutarties 2 straipsnyje nustatyta, kad atsakovas paveda kasatoriui, o kasatorius sutinka savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis laiku ir kokybiškai atlikti ir perduoti atsakovui darbus šalių suderintais terminais, o atsakovas įsipareigoja suteikti kasatoriui darbų frontą, priimti tinkamai ir laiku atliktus darbus bei atsiskaityti už juos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Analizuojant pirmiau nurodytas ir kitas šios sutarties nuostatas, darytina išvada, kad jos dalykas, tikslai ir tikroji šalių valią buvo langų pagaminimas ir jų sumontavimas atsakovo nurodytame konkrečiame objekte, o ne langų pardavimas atsakovui. Langų vertę lyginamuoju aspektu palygindamas su darbų verte, kasatorius į pastaruosius nepagrįstai neįskaičiuoja langų gaminimo darbų vertės.

32Teisėjų kolegija sprendžia, kad 2007 m. vasario 22 d. statybos rangos sutartis Nr. 7A096 M-70 atitinka visus statybos rangos teisinių santykių požymius, todėl negali būti pripažinta pirkimo-pardavimo sutartimi. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus dėl CK 6.645 straipsnio 4 dalies netinkamo taikymo kaip nepagrįstus.

33

34Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės

35Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, jog statybos objekte, kuriame pagal 2007 m. vasario 22 d. statybos rangos sutartį Nr. 7A096 M-70 kasatorius turėjo sumontuoti pagamintus langus, įvykęs gaisras yra force majeure aplinkybė, nes ji nustatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-338/2009, ir 2010 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3-370-2010.

36Kasacinis teismas 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2009, pasisakydamas civilinės atsakomybės klausimu, nurodė: „rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą (CK 6.657 straipsnis). Statybos objekto arba jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, kol jį priims užsakovas, tenka rangovui (CK 6.682 straipsnio 1 dalis). Gaisro įvykio ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad labiausiai tikėtina, jog gaisras galėjo kilti dėl pašalinių atviros ugnies šaltinių poveikio. Vadinasi, esant įstatymu ir sutartimi rangovui nustatytai statybos objekto apsaugos prievolei ir atitinkamai iš šios sutarties sąlygos jam kylančiai statybos objekto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikai, aplinkybė, kad rangovas neužtikrino statybos objekto apsaugos ir dėl tokio jo nerūpestingumo atsiradus pašalinių atviros ugnies šaltinių poveikio galimybei, lemia pagrindą taikyti rangovui atsakomybę, t. y. atsiranda rangovo turtinė prievolė atlyginti užsakovui patirtus tiesioginius nuostolius, nes, minėta, statybos objekto arba jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, kol jį priims užsakovas, tenka rangovui. Pripažinus rangovo atsakomybę dėl statybos objekto arba jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo, svarstytinas užsakovo patirtų nuostolių dydžio klausimas“. Taigi šioje nutartyje kasacinis teismas konstatavo, kad rangovas UAB „Molesta“ nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesiėmė visų objekto (apgyvendinimo ir paslaugų komplekso, esančio Širvintų rajone, Papiernios kaime) apsaugos priemonių, todėl dėl kilusio šiame objekte gaisro padarinių civilinė atsakomybė tenka rangovui.

37Kasacinis teismas 2010 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010, atmetė UAB „Molesta“ kasacinio skundo argumentus, kad apgyvendinimo ir paslaugų komplekse, esančiame Širvintų rajone, Papiernios kaime, kilęs gaisras yra force majeure aplinkybė, nurodydamas, kad „gaisras bylos faktinių aplinkybių kontekste negali būti laikomas nenugalima jėga, nes gaisro kilimo faktą galima protingai numanyti. Gaisro kilimo rizika statiniuose yra visuotinai žinomas dalykas, ką patvirtina, pavyzdžiui, tai, kad statiniams keliami priešgaisrinės saugos reikalavimai, valstybėje veikia priešgaisrinės saugos tarnybos ir kt. Dėl to gaisras laikytinas galimu numanyti reiškiniu. Gaisras nenugalima jėga gali būti pripažintas tik tada, kai jo atsiradimo priežastys tiek specifinės ar paplitimo mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (bonus pater familias) tokio gaisro atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis.“

38Taigi nurodytose kasacinio teismo nutartyse nebuvo nustatyta, kad statybos objekte, kuriame pagal 2007 m. vasario 22 d. statybos rangos sutartį Nr. 7A096 M-70 kasatorius turėjo sumontuoti pagamintus langus, įvykęs gaisras yra force majeure aplinkybė. Dėl to kasacinio skundo argumentai šios dalies yra pagrįsti.

39Dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo ir skolos bei delspinigių priteisimo

40Įskaitymas kaip prievolės pabaigos pagrindas reglamentuojamas CK 6.130-6.140 straipsniuose. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba nurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, kuriam atlikti pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Vienai prievolės šaliai pareiškus apie įskaitymą, jo teisiniai padariniai atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios dėl šio sandorio, jeigu jis atliktas nepažeidžiant įstatyme nustatytų įskaitymo sąlygų: įskaitomi reikalavimai turi būti priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys, vykdytini ir apibrėžti. Jeigu priešpriešinių reikalavimų dydžiai nesutampa, t. y. vienas reikalavimas yra didesnis už kitą, galimas dalinis įskaitymas (CK 6.131 straipsnio 4 dalis), tačiau tokiam įskaitymui turi būti žinomi tikslūs priešpriešinių reikalavimų dydžiai.

41Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad ieškinio pareiškime ieškovas UAB „Hronas“ nurodė, jog pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutartį Nr. 7A417 M-06 atsakovas UAB „Molesta“ jam skolingas 167 884,54 Lt. Prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo atsakovas UAB „Molesta“ pripažino, kad pagal šią sutartį sumokėjo ne visą sutarties kainą, bet nenurodė, kiek liko skolingas ieškovui. 2009 m. sausio 12 d. įspėjime ieškovas „UAB „Hronas“ nurodė, kad atsakovas jam skolingas 102 141,63 Lt, bet nenurodė, pagal kokią sutartį. 2009 m. sausio 22 d. rašte Nr. 43 atsakovas UAB „Molesta“ pripažino, kad pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutartį Nr. 7A417 M-06 skolingas ieškovui UAB „Hronas“ 102 141,63 Lt, tačiau tame pačiame rašte, informuodamas ieškovą apie įskaitymą, nurodė, kad pagal 2007 m. vasario 22 d. statybos rangos sutartį Nr. 7A096M-70 UAB „Molesta“ sumokėtas 167 884,54 Lt avansas dengia jo 130 045,48 Lt skolą ieškovui pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutartį Nr. 7A417 M-06, o susidariusį 37 839,06 Lt skirtumą ieškovas privalo padengti. Taigi iš šių šalių dokumentų neaišku, kiek atsakovas UAB „Molesta“ skolingas ieškovui UAB „Hronas“ pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutartį Nr. 7A417 M-06: 167 884, 54 Lt, 102 141,63 Lt ar 130 045,48 Lt.

42Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovas UAB „Molesta“ įskaitė ieškovo UAB „Hronas“ 130 045,48 Lt skolą, todėl atsakovo UAB „Molesta“ 167 884,54 Lt skola ieškovui pagal 2007 m. vasario 22 d. statybos rangos sutartį Nr. 7A096M-70 mažintina 130 045,48 Lt suma. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nustatė priešingai – kad atsakovas UAB „Molesta“ įskaitė savo 130 045,48 Lt skolą ieškovui pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. sutartį į ieškovo 167 884,54 Lt skolą pagal 2007 m. vasario 22 d. sutartį, tačiau pirmosios instancijos sprendimą, kuriuo iš atsakovo ieškovui priteista 37 839,06 Lt skolos pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutartį, paliko nepakeistą. Taigi iš teismų procesinių sprendimų neaišku, kokios yra šalių abipusės skolos pagal statybos rangos sutartis. Atliekant įskaitymą, visų pirma prievolės šalis turi sieti abipusės teisės ir pareigos, t. y. kreditorius kartu turi būti ir savo skolininko skolininkas, o skolininkas – kartu ir savo kreditoriaus kreditorius. Tokie šalių tarpusavio santykiai gali atsirasti nebūtinai tuo pačiu sutartiniu (prievoliniu) pagrindu. Taigi šalis gali sieti ne viena, bet kelios ar net daugetas prievolių. Šioje byloje teismai spręsdami dėl atsakovo atlikto įskaitymo teisėtumo, neanalizavo ir nekonstatavo kasatoriaus prievolės sumokėti 167 884,54 Lt atsakovui bei pastarojo teisės reikalauti, kad kasatorius įvykdytų tokią prievolę, atsiradimo pagrindo, momento ir pan.

43Teisėjų kolegija pažymi, kad, nekonstatavus nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės statybos objekte (apgyvendinimo ir paslaugų komplekse, esančiame Širvintų rajone, Papiernios kaime), būtina iš naujo įvertinti bylos faktines aplinkybes dėl ginčo šalių tarpusavio atsiskaitymo pagal 2007 m. vasario 22 d. statybos rangos sutartį Nr. 7A096 M-70.

44Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, tik pašalinus pirmiau nurodytus prieštaravimus ir neaiškumus teismų procesiniuose sprendimuose, įvertinus iš naujo bylos faktines aplinkybes dėl šalių tarpusavio atsiskaitymo pagal statybos rangos sutartis, galimas teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimas dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo teisėtumo. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

45Kasaciniame teisme patirta 31,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi bylos dalis perduodama nagrinėti iš naujo, tai dėl šių išlaidų priteisimo turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas.

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

47Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

48Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl statybos rangos sutarties neįvykdymo, prievolės... 5. 2007 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas UAB „Hronas“ (rangovas) sudarė su... 6. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 10 d. preliminariu sprendimu... 7. Atsakovas pateikė prieštaravimus, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 11 d sprendimu teismo preliminarų... 10. Teismas nustatė, kad šalys buvo sudariusios dvi statybos rangos sutartis.... 11. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį įskaitymui atlikti... 12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu ieškovas BUAB „Hronas“ prašo apeliacinės instancijos... 15. 1. Dėl CK 6.645 straipsnio 4 dalies netinkamo taikymo.... 16. 2. Dėl CK 6.130, 6.131 straipsnių pažeidimo ir nukrypimo nuo... 17. 3. Dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto, 270 straipsnio 4... 18. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Molesta“ prašo skundą... 19. 1) nepagrįsti skundo argumentai, kad 2007 m. vasario 22 d. rangos sutartis... 20. 2) nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad 2009 m. sausio 22 d. raštas Nr. 43... 21. 3) pagal Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Dėl šalių sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo... 25. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai... 26. Kasacinis teismas ne kartą akcentavo, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina... 27. Kasatoriaus nurodomų kasacinio teismo išnagrinėtų civilinių bylų... 28. CK 6.645 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuostatos dėl rangos sutarties... 29. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo iš statybos rangos teisinių... 30. Kasatorius, teigdamas, kad šalių sudaryta statybos rangos sutartis turi būti... 31. Pagal 2007 m. vasario 22 d. statybos rangos sutarties Nr. 7A096 M-70 1... 32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 2007 m. vasario 22 d. statybos rangos... 33. ... 34. Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės... 35. Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, jog... 36. Kasacinis teismas 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje... 37. Kasacinis teismas 2010 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje... 38. Taigi nurodytose kasacinio teismo nutartyse nebuvo nustatyta, kad statybos... 39. Dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo ir skolos bei... 40. Įskaitymas kaip prievolės pabaigos pagrindas reglamentuojamas CK 6.130-6.140... 41. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad ieškinio pareiškime ieškovas... 42. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovas UAB... 43. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nekonstatavus nenugalimos jėgos (force... 44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, tik pašalinus pirmiau nurodytus... 45. Kasaciniame teisme patirta 31,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 47. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010... 48. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...