Byla 1A-20-354/2019
Dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 176 straipsnio 1 dalį 40 MGL (1506,40 Eur) bauda, įpareigojant baudą sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus, Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui, nukentėjusiojo S. M. atstovui advokatui Andriui Pėstininkui, nuteistajai D. G., jos gynėjui advokatui Mantui Liugui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. G. gynėjo advokato Manto Liugo apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 176 straipsnio 1 dalį 40 MGL (1506,40 Eur) bauda, įpareigojant baudą sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

3Nukentėjusiojo S. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir iš A. G. įmonės ( - ) S. M. naudai priteista 6000 Eur neturtinės žalos.

4Iš A. G. įmonės ( - ) priteista 2016,66 Eur už advokato pagalbą nukentėjusiajam S. M..

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

71.

8D. G. nuteista už tai, kad būdama A. G. įmonės ( - ) vadove, tai yra darbdave, atsakinga už darbuotojų saugą ir sveikatą, neužtikrino, kad A. G. įmonės ( - ) mechaninių remonto dirbtuvių salėje traktorininkui-šaltkalviui S. M. atliekant šienapjovės švyturėlio remontą būtų suteikti darbui aukštyje tinkami įrenginiai – kolektyvinės ir asmeninės apsaugos priemonės, apsaugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio, tai yra privalėjo įgyvendinti priemones, užtikrinančias, kad laikinas darbas aukštyje būtų dirbamas saugiai, bei neįvertino darbuotojo, atliekančio remonto darbus aukštyje, profesinės rizikos, tai yra neužtikrino S. M. darbo vietoje saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, ir pažeidė:

9a)

10Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos darbe įstatymo (Nr. IX-1672, priimto 2003-07-01, įsigaliojusio 2003-07-13) 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus: „Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės“; 25 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus: „Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas: 1) imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus; 2) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą; 3) pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo bei technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas“;

11b)

12Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999-12-22 Nr. 102 (toliau - Nuostatų) 2 priedo 4.1.1 p. reikalavimus, kad „Darbdaviui atstovaujantis asmuo, vykdydamas pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnyje dėl rizikos vertinimo, nuo šio priedo 4 punkto įsigaliojimo dienos įgyvendina priemones, užtikrinančias, kad laikinas darbas aukštyje būtų dirbamas saugiai taip kaip dirbama būdingomis ergonominėmis sąlygomis (ne aukštyje). Siekdamas šio tikslo darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo parinkti tokius darbo įrenginius, kurie geriausiai užtikrintų saugias darbo sąlygas. Pirmenybė turi būti teikiama kolektyvinėms apsauginėms priemonėms, bet ne asmeninėms apsauginėms priemonėms. Darbo įrenginių matmenys turi atitikti darbo, kurį reikia atlikti, pobūdį ir galimą apkrovą bei sudaryti sąlygas darbuotojams saugiai judėti. Turi būti parinktos tinkamiausios ir saugios patekimo į aukštyje esančias laikino darbo vietas priemonės, atsižvelgiant į jų naudojimo dažnumą ir trukmę bei nustatytą kėlimo aukštį. Kilus neišvengiamam pavojui, parinkta priemonė turi būti pritaikyta evakuotis. Perėjimas bet kuria kryptimi tarp kėlimo priemonės ir platformų, pastolių aukštų ar laiptų neturi kelti papildomo pavojaus nukristi“;

13c)

14Profesinės rizikos vertinimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 (galiojančių nuo 2012-11-01) 9 punkto nurodymą, kad „rizikos vertinimas atliekamas visose darbo vietose (esančiose statinyje ar lauke, nuolatinėse, laikinose, mobiliose, laikinose kitose įmonėse) ar kitose vietose, kuriose darbuotojas gali būti atlikdamas darbą arba vykdydamas darbdavio ar jo įgaliotų asmenų pavedimus“,

15dėl to dėl nurodytųjų darbų saugos įstatymuose ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimų įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ir atsirado sunkių padarinių, tai yra 2017-05-23, apie 15.00 val., A. G. įmonės ( - ) mechaninių remonto dirbtuvių salėje, esančioje ( - ), traktorininkas-šaltkalvis S. M., atlikdamas šienapjovės švyturėlio remontą, užlipo ant traktoriaus „Fortschrit E302“ variklio dangčio, turėdamas tikslą pasiekti ir suremontuoti švyturėlį, tačiau neišlaikęs pusiausvyros nukrito, to pasėkoje buvo padaryti sužalojimai: galvos smegenų dešinio pusrutulio sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, kietojo galvos smegenų dangalo sužalojimas, pleištakaulio, dešinio momenkaulio, dešinio smilkinkaulio, akytkaulio, dešinio viršutinio žandikaulio, dešinės akiduobės vidinės ir šoninės sienelių lūžiai, nugaros smegenų sumušimas, stuburo kaklinės dalies 6 slankstelio panirimas, 6/7 slankstelių tarpslankstelinio disko išvarža, muštinė žaizda dešiniame momenyje, kraujosruva dešinės akies srityje, tai yra S. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

16II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

172.

18Apeliaciniu skundu nuteistosios D. G. gynėjas advokatas M. Liugas prašo Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir D. G. atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

192.1.

20Skunde gynėjas nurodo, jog pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako tik specialūs subjektai – darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi, dėl šios priežasties kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami tie įstatymai, įstatymų įgyvendinamieji ir įmonių vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimo srityje bei sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju, siekiant konstatuoti ar teisės aktuose nustatyti darbuotojų saugos ar sveikatos reikalavimai buvo pažeisti, būtina nustatyti, kas buvo atsakingas už jų įgyvendinimą, t. y. kada, kam ir kokia apimtimi tokie įgaliojimai buvo suteikti. Tokią praktiką nuosekliai formuoja kasacinis teismas, tačiau nagrinėjamu atveju šių reikalavimų pirmosios instancijos teismas nesilaikė.

212.2.

22Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. V. nebuvo pavesti jokie valdingi nurodymai reikalauti ar imtis kokių nors darbo drausminimo priemonių, nes jis yra tik koordinatorius, konsultantas ir saugios darbo bazės organizatorius. Pažymima, jog darbdavio įgaliotas asmuo – padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Gynėjas teigia, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką darbdavio įgaliotas asmuo – tai asmuo, kuris dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą darbe, darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos darbe norminių aktų laikymąsi. Atkreipia dėmesį, jog BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl aiškinant sąvokas „darbdavys“ ir „jo įgaliotas asmuo“ ir nagrinėjant bylą kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami tie įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Gynėjo manymu, byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog įmonėje ( - ) yra paskirti du asmenys, atsakingi už darbuotojų saugą ir sveikatą, t. y. darbų saugos specialistas E. V. ir dirbtuvių vedėjas A. B., nes pagal jų pareiginius nuostatus yra nustatyti ne tik įgalinimai (teisės), bet ir pareigos, be kita ko, laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą.

232.3.

24Gynėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui nepavesti jokie valdingi nurodymai reikalauti ar imtis kokių nors darbo drausminimo priemonių, prieštarauja to paties cituojamo dokumento (pareiginių nuostatų) 3.4.3 p., 3.4.5 p. nuostatoms, kuriose aiškiai nurodyta, kad darbų saugos specialistas turi teisę reikalauti, kad padalinio ar darbų vadovas sustabdytų darbus, taip pat duoti privalomus nurodymus padalinių vadovams, kad būtų pašalinti nustatyti pažeidimai (šiuo atveju A. B., kuris taip pat yra atsakingas už darbų saugą jo žinioje esančiame padalinyje). Gynėjas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju A. B. įgaliojimai darbuotojų saugos ir sveikatos aspektu pirmosios instancijos teismo apskirtai nebuvo įvertinti, tai yra neišsamaus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo pasekmė. Nurodo, jog darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, šias darbdavio pareigas įgyvendina darbdaviui atstovaujantis asmuo. Pareigos, kylančios darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos srityje, darbdaviui atstovaujančio asmens gali būti perleistos paskirtiems kitiems įgaliotiems asmenims (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11, 32 straipsniai). Tokiais atvejais šie asmenys laikytini BK 176 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektu.

252.4.

26Be to, skunde nurodoma, jog tarp aktų, kuriais privalo vadovautis už darbuotojų saugą ir sveikatą atsakingi asmenys, yra Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies pagrindu 2011 m. birželio 2 d. Nr. A1-266/V-575 patvirtinti Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai (toliau – Nuostatai). Nuostatų 10 punkte yra numatyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas atlieka ne tik konsultavimo (kaip tai konstatuoja teismas), bet ir kitas funkcijas, be kita ko, kontroliuoja darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų laikymąsi įmonėje (10.10 p.) ir kt. Nuostatų 15 punkte aiškiai nurodyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai privalo informuoti darbdaviui atstovaujantį asmenį, darbdavio įgaliotą asmenį apie pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai ir prevencines priemones, kurių reikia imtis (15.1 p.), o taip pat privalo reikalauti, kad struktūrinio padalinio vadovas, darbdavio įgaliotas asmuo, darbdaviui atstovaujantis asmuo imtųsi reikiamų priemonių darbams sustabdyti, kai darbuotojas (darbuotojai) neišmokytas saugiai dirbti (15.2.1 p.); <...> dirbama neįrengus reikiamų kolektyvinių apsaugos priemonių (15.2.4 p.); darbuotojai neaprūpinti reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis (15.2.5 p.); darbo aplinka kelia pavojų darbuotojų gyvybei ir kenkia jų sveikatai (15.2.6 p.). Teigiama, jog pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 32 straipsnį darbdaviui atstovaujantis asmuo gali pavesti padalinių vadovams įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencines priemones, todėl šiuo atveju tai ir buvo padaryta įmonėje, nes tai patvirtina tiek teisės aktai, tiek lokaliniai vidaus aktai, kuriuos rengė pats darbų saugos ir sveikatos specialistas ir įsipareigojo teisės aktų reikalavimų laikytis, tačiau teismas šios reikšmingas aplinkybės nevertino, tai įtakojo neteisingas išvadas. Pažymima, jog tuo atveju, kai pareigos užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą yra paskirstytos keliems asmenims, būtina nustatyti, kurio (kurių) iš atsakingų asmenų savo pareigų neįvykdymas nulėmė nelaimingą atsitikimą darbe, avariją ar kitokių sunkių padarinių atsiradimą. Gynėjo manymu, šios aplinkybės rodo, kad D. G. veikoje nenustatyti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai.

272.5.

28Gynėjas teigia, jog teismas neteisingai traktuoja, kad būtent D. G., kaip įmonės vadovė, yra atsakinga už darbuotojų saugą ir sveikatą, kad įmonės darbuotojai turėtų pakankami lengvai prieinamų kolektyvinių saugos priemonių, padedančių dirbti aukštyje, nes tokia išvada neparemta byloje surinktų įrodymų visuma. Atkreipia dėmesį į tai, jog D. G. yra inkriminuojamas neveikimas (nors to iš esmės nebuvo kaltinamajame akte), kad esminę reikšmę byloje turi ne šių priemonių turėjimas, o užtikrinimas, kad darbuotojai, atlikdami savo pareigas, vardan savo saugumo jomis naudotųsi, taip pat neparemta bylos medžiaga. Pažymi, jog šiuo atveju vadovė, siekdama užtikrinti, kad darbuotojai turėtų pakankamai įrengimų (kopėčių, keltuvą, rampą ir pan.), atliko savo pareigą ir aprūpino, tačiau, ar jomis naudojamasi ir tinkamai naudojamasi, privalo užtikrinti už darbuotojų saugą ir sveikatą atsakingi asmenys, o ne D. G.. Be to, nurodo, jog nėra paneigti D. G. ir kitų liudytojų parodymai dėl to, kad švyturėlį nagrinėjamu atveju turėjo keisti ne nukentėjusysis, o elektrikas, kuris yra apmokytas šiam darbui.

292.6.

30Gynėjas pažymi, kad neturi objektyvaus pagrindo teismo išvada, jog S. M. nebuvo instruktuotas. Teismas nurodė, kad nors kaltinamoji ir jos gynėjas tvirtina, jog nukentėjusysis buvo supažindintas su norminiais aktais, reglamentuojančiais saugų elgesį darbe, teismų praktikoje, nustatant priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir kilusios žalos, esminę reikšmę turi ne formalus dokumentų pasirašymas ar įforminimas, o realus darbuotojų instruktavimas, to nepatvirtino nei vienas byloje apklaustas asmuo, o taip pat nenustatė ir patikrinimą atlikę pareigūnai (1 t., b. l. 131). Tačiau, gynėjo vertinimu, šią teismo išvadą paneigia bylos medžiaga, o specialistas (į kurio parengtą dokumentą teismas daro nuorodą) nurodė, jog šios aplinkybės (dėl instruktavimo tinkamumo) tirti jis negalėjo, nes tai neįeina į jo kaip specialisto kompetenciją. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, yra tik neginčijamai nustatyti kilę padariniai, tačiau D. G. veikos kvalifikavimo procesas nebuvo atliktas tinkamai, teismas siaurai tyrė objektyviuosius veikos požymius, todėl padarė neteisingas išvadas dėl asmens kaltumo, todėl tai laikytina esminiu BPK pažeidimu, sutrukdžiusiu teismui priimti teisingą sprendimą.

312.7.

32Skunde teigiama, jog teismo išvada dėl priežastinio ryšio neturi apsiriboti vien tik ekspertizės akto ar specialisto išvados atkartojimu, taikant baudžiamąją atsakomybę asmeniui, atsakingam už darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą darbe, turi būti nustatyta, kokius konkrečiai norminių aktų reikalavimus jis pažeidė ir kad būtent šie pažeidimai yra būtina sąlyga ir pagrindinė priežastis padariniams kilti, teismo išvada dėl priežastinio ryšio buvimo turi būti motyvuota, tačiau šiuo atveju to nėra. Pažymima, jog byloje surinktų ir aptartų įrodymų turinys taip ir nesudarė pagrindo tinkamai įvertinti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje susiklosčiusį priežastinį ryšį ir padaryti neginčijamą išvadą apie nelaimingo atsitikimo priežastį.

332.8.

34Apeliantas atkreipia dėmesį, jog nors teismas nurodo, kad „atsižvelgiama, kad toks reikalavimas nurodytas pačiam darbuotojui, tuo neginčijamai įrodyta ir paties nukentėjusiojo itin neatsargūs veiksmai naudojantis parankine priemone – kibiru, nes šie veiksmai iš dalies lėmė nelaimingo atsitikimo kilimą“, tačiau toliau pirmosios instancijos teismas iš esmės daugiau nieko ir nepaaiškino, ką toks faktas reiškia, sprendžiant D. G. atsakomybės klausimą. Nurodo, jog apžiūros metu nebuvo sudaryta įvykio vietos schema, nebuvo apžiūrėti, aprašyti ir užfiksuoti kiti ūkiniame pastate esantys objektai ar paimti tyrimui svarbūs objektų fragmentai, paveiksluojant savaeigį traktorių nebuvo naudojami jokie matavimo pagalbiniai prietaisai, todėl nėra aišku, kuo remiantis buvo nustatomi transporto priemonės realūs aukščiai ir atstumai tarp įvairių jos konstrukcinių elementų, apžiūros metu be policijos pareigūno nedalyvavo niekas kitas nedalyvavo, todėl A. G. nebuvo sudarytos galimybės ne tik pareikšti pastabas dėl atliekamos apžiūros trukmės ir išsamumo, bet ir pateikti tyrimui reikšmingus objektus, tuo metu buvusius ūkiniame pastate. Gynėjas pažymi, jog nei policijos pareigūnui, nei vėliau atvykusiems darbo inspekcijos atstovams nebuvo sudaryta kliūčių išsamiai ir visapusiškai užfiksuoti faktines įvykio aplinkybes ir maksimaliai tiksliai rekonstruoti veiksmų seką, nulėmusią tokias pasekmes, to dėl nesuprantamų priežasčių atlikta nebuvo, apsiribojus tuo metu tik nukentėjusiojo asmens paaiškinimais.

352.9.

36Gynėjas nurodo, jog tyrimo metu nukentėjusiojo ir liudytojų buvo nuolat minimas kibiras arba talpa, kurį policijos pareigūnas buvo nupaveikslavęs kartu su savaeigiu traktoriumi, bet šio daikto nebuvo pareikalauta tam, kad būtų nustatytas galimas priežastinis ryšys ir nustatytas tikėtinas sužalojimo mechanizmas. Teigia, kad byloje iš viso nėra tikslesnių duomenų apie greta transporto priemonės kitų mechanizmų bei pagalbinių daiktų kiekį, lokalizaciją, bendrą skaičių ir naudojimosi jais intensyvumą, tai yra svarbu individualizuojant ne tik teisiamosios kaltumo laipsnį, bet ir įvertinant nukentėjusiojo asmens realias galimybes pasinaudoti turimomis bendrovėje pagalbinėmis priemonėmis. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad pats nukentėjusysis nurodo ir jo žodžius patvirtina medicininiai dokumentai, kad jis ruošėsi klubo sąnario operacijai, todėl tikėtina, kad jau ilgą laiką kūno svoris galėjo būti paskirstytas netolygiai kaip einant taip ir stovint ant kokio nors pakylėjimo. Gynėjo manymu, neatmestina ir prielaida, kad galimai S. M., nenorėdamas gamybinės pertraukos metu kviesti ką nors sau į pagalbą, paėmė arčiausiai buvusi pirmą po ranka pakliuvusį daiktą, t. y. plastmasinę talpą, tam, kad, jo supratimu, būtų patogiau pakeisti švyturėlį, tačiau neįvertinęs jos tvirtumo ir stabilumo palipant savo kūno svoriu ją iš šono deformavo, tai ir galėjo nulemti jo kritimą nuo tos transporto priemonės. Teigia, jog nukentėjusiojo pusiausvyros praradimui, kaip paaiškino S. M., įtakos galėjo turėti jo klubo sąnarys, kuris paskaudėdavo.

372.10.

38Taip pat skunde nesutinkama su apylinkės teismo išvada, jog įmonėje buvo nusistovėjusi ydinga praktika dėl švyturėlių keitimo ir dėl to įmonėje nebuvo imamasi reikiamų priemonių, nes įmonės prekių judėjimo dokumentai rodo, jog švyturėliai savaeigėms šienapjovėms ir rapsapjovėms (,,Fortscritt“) buvo keičiami ne daugiau kaip tris kartus. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog ,,Fortschritt E-302“, kurią remontavo S. M., buvo įsigyta tik 2017 m. kovo 3 d., o anksčiau bendrovė turėjo kitos markės (kartos) to paties gamintojo šienapjovę ,,Fortschritt E-303“, kurios techniniai parametrai, aukštis, konstruktyvas yra skirtingi nei E-302 markės šienapjovės, tai patvirtino parodymus davę darbuotojai, ,,Fortschritt E-303“ variklio gaubtas turėjo paaukštinimą, dėl to švyturėlis buvo pasiekiamas be jokių pagalbinių priemonių, tai, tikėtina, ir sudarė įsitikinimą dirbtuvių vedėjui A. B., kad taip keisti švyturėlį, jo supratimu, yra saugu. Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje neskirta pakankamai dėmesio tam, kad būtų įvertinta, ar panaudojus kopėčias, keltuvą, rampą ar kitokią tam skirtą paaukštinimo priemonę, būtų galima išvengti pavojingų pasekmių kilimo. Gynėjo manymu, paties nukentėjusiojo S. M. didelis neatsargumas buvo tiesioginė nelaimingo atsitikimo priežastis, organizacinės priežastys turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui įvykti, tačiau nebuvo lemiamos, organizacinės darbų saugos priemonės yra skirtos rizikos mažinimui gamybiniame procese, tačiau jos negali pašalinti rizikos veiksnių tais atvejais, kai nesilaikoma elementarių saugos reikalavimų.

392.11.

40Skunde daroma išvada, kad, jei asmuo (šiuo atveju įmonės vadovė D. G.) nors ir turėjo, tačiau negalėjo suprasti daromos veikos rizikingo ar pavojingo pobūdžio ir numatyti nelaimingo atsitikimo darbe, avarijos ar kitokių sunkių padarinių kilimo, nusikalstamas nerūpestingumas negali būti inkriminuojamas, nes iš asmens negalima reikalauti neįmanomo elgesio, tuo labiau už tai patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

413.

42Apygardos teismo posėdyje nuteistoji D. G. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras ir nukentėjusiojo S. M. atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

43III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

444.

45Nuteistosios D. G. gynėjo advokato M. Liugo apeliacinis skundas tenkinamas.

465.

47Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-492/2013, 2K-232/2014).

486.

49Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo D. G. nuteista pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir padarė neteisingą ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstą išvadą D. G. kaltės klausimu. Todėl skundžiamas nuosprendis dėl D. G. nuteisimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį naikinamas kaip neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių, ir D. G. dėl šios nusikalstamos veikos išteisinama, nes ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

506.1.

51Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl aiškinant sąvokas „darbdavys“ ir „jo įgaliotas asmuo“ ir nagrinėjant bylą kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami tie įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje darbdavio įgaliotas asmuo apibrėžiamas kaip padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje. Teismų praktikoje darbdavio įgaliotas asmuo apibūdinamas kaip asmuo, dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų atsakingas už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2012, 2K-182-677/2016, 2K-355-788/2016 ir kt.).

526.2.

53Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą, nustatydamas įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskirdamas darbdavio įgaliotus asmenis ir duodamas jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones. To paties įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog darbdaviui atstovaujantis asmuo gali pavesti darbdavio įgaliotiems asmenims, iš jų – padalinių vadovams, įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencines priemones, kaip nustatyta šio Įstatymo 11 ir kituose straipsniuose. Pavedimas įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones įforminamas darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu, potvarkiu ar kitu dokumentu. Toks pavedimas gali būti numatytas padalinio vadovo ar kito darbdavio įgalioto asmens darbo sutartyje arba pareigybės aprašyme (instrukcijoje). Taigi, iš minėto įstatymo nuostatų matyti, kad darbdavį atstovaujantis asmuo gali pareigas, kylančias darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos srityje, perleisti paskirtiems kitiems įgaliotiems asmenims ir tokiais atvejais būtent šie asmenys laikytini BK 176 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektu.

546.3.

55Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pastebima apeliaciniame skunde, A. G. įmonėje ( - ) už darbų saugą ir sveikatą atsakingais buvo paskirti (jiems perleistos pareigos, kylančios darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos srityje) kiti įgalioti asmenys, todėl šiuo atveju D. G. dėl minimos priežasties negali būti laikoma tinkamu atsakomybės subjektu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.

566.4.

57Pažymėtina, kad iš byloje esančios nukentėjusiojo S. M. darbo sutarties matyti, jog jis A. G. įmonėje ( - ) dirbo traktorininku ir šaltkalviu (1 t., b. l. 50–51). Pagal traktorininko pareiginius nuostatus, su kuriais S. M. supažindintas pasirašytinai, traktorininkas yra pavaldus mechaninių dirbtuvių vedėjui ir privalo neatidėliotinai vykdyti tiesioginio viršininko nurodymus, pagal šaltkalvio pareiginius nuostatus, su kuriais S. M. taip pat supažindintas pasirašytinai, šaltkalvis yra tiesiogiai pavaldus dirbtuvių vedėjui ir privalo neatidėliotinai vykdyti dirbtuvių vedėjo nurodymus (1 t., b. l. 54–56, 57–59). Pagal šaltkalvio saugos ir sveikatos instrukcijos nuostatas, jeigu reikia atlikti darbus, kurių atlikimo tvarka nenumatyta šioje instrukcijoje, prieš darbo pradžią būtina išsiaiškinti su darbų vadovu, kaip tai padaryti saugiai (1 t., b. l. 103–106). Atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusysis S. M. patyrė sužalojimus dirbdamas mechaninių remonto dirbtuvių salėje. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju dirbtuvių vedėju dirbo A. B., o pagal mechaninių dirbtuvių vedėjo pareiginius nuostatus, mechaninių dirbtuvių vedėjas privalo vadovautis įmonės darbo tvarkos taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis, be to, privalo vadovauti turimos technikos ir įrenginių remonto darbams, užtikrinti savalaikį mašinų ir mechanizmų remontą (1 t., b. l. 112). Pagal 2012 m. gegužės 10 d. A. G. įsakymą Nr. 4, nuo 2012 m. gegužės 10 d. už darbų saugą įmonės teritorijoje atsakingu paskirtas dirbtuvių vedėjas A. B. (3 t., b. l. 52). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal A. G. įmonės ( - ) darbo tvarkos taisyklių 3.3.7 punktą, darbuotojai privalo laikytis saugos ir sveikatos darbe instrukcijų reikalavimų, su kuriais jie supažindinami prieš pradedant darbą (1 t., b. l. 60–64). Iš darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbe vietoje registravimo žurnalo matyti, jog A. G. įmonėje ( - ) instruktavimo funkcijas atliko ne D. G., bet mechaninių dirbtuvių vedėjas, be to, iš minėto žurnalo matyti, kad S. M. tiek pradėdamas darbą A. G. įmonėje ( - ), tiek ir vėliau pakartotinai, buvo supažindintas ir instruktuotas dėl darbų saugos (1 t., b. l. 101–102).

586.5.

59Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. G. įmonėje ( - ) nuo 2005 m. gruodžio 28 d. darbo saugos ir sveikatos tarnybos vadovu paskirtas E. V. (1 t., b. l. 184). Pažymėtina, kad pagal darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto pareiginių nuostatų 1.6 punktą specialistas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, norminiais aktais darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais ir šiais nuostatais, koordinuoja ir kontroliuoja organizacinių, teisinių, ekonominių, techninių ir higienos priemonių įgyvendinimą, siekiant išvengti darbuotojų traumatizmo, profesinių ligų, sudaryti darbo vietose sąlygas jų sveikatai ir darbingumui išsaugoti; pagal minėtų nuostatų 2.5 punktą darbų saugos specialistas vykdo traumatizmo ir profesinių ligų profilaktikos, kontrolės, organizacines ir kitas funkcijas; pagal 2.7. punktą, vykdydamas kontrolės funkcijas specialistas tikrina (apie rastus trūkumus informuoja įmonės savininką), kaip įmonėje vykdomi norminiai aktai darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, ar padalinių vadovai sudaro saugias ir sveikas darbo sąlygas, ar aprūpina darbuotojus atitinkamomis individualios ir kolektyvinės saugos priemonėmis, ar užtikrina reikiamą jų priežiūrą, be to, tikrina, ar įmonėje laiku ir tinkamai instruktuojami, mokomi darbuotojai, tvarkoma bei saugoma darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentacija; pagal 2.8 punktą specialistas organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų laikymąsi įmonės padaliniuose ir tikrina jų kokybę, padalinių vadovų aprūpinimą norminiais aktais bei vaizdinėmis priemonėmis darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais; pažymėtina, jog pagal 3.4.3 punktą, specialistas turi teisę reikalauti, kad padalinio arba darbų vadovas sustabdytų darbus, kai darbuotojai neapmokyti saugiai dirbti, kai darbuotojai neaprūpinti reikiamomis individualiomis ir kolektyvinėmis saugos priemonėmis, jeigu padalinio ar darbo vadovas atsisako įvykdyti reikalavimą sustabdyti darbą, arba jeigu minėtų asmenų nėra, specialistas nutraukia darbus, prireikus išveda darbuotojus iš pavojingos zonos ir apie tai informuoja vadovus, be to, specialistas turi teisę duoti padalinių vadovams privalomus nurodymus, kad būtų pašalinti nustatyti pažeidimai (3.4.5 punktas) (2 t., b. l. 30–33). Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad įmonėje dirbančiam darbų saugos specialistui nėra pavesta jokių valdingų nurodymų reikalauti ar imtis kokių nors darbo drausminių priemonių, nes kaip jau minėta, iš darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto pareiginių nuostatų 3.4.3 bei 3.4.5 punktų matyti, jog darbų saugos specialistas turi teisę reikalauti sustabdyti darbus, o kai darbuotojai yra neaprūpinti reikiamomis individualiomis ir kolektyvinėmis saugos priemonėmis, netgi išvesti darbuotojus iš pavojingos zonos, tuo pačiu turi teisę duoti padalinių vadovams privalomus nurodymus.

606.6.

61Taigi, iš 5.5. ir 5.6. punktuose paminėtų nuostatų akivaizdu, jog ne A. G. įmonės ( - ) vadovei D. G. buvo priskirtos funkcijos ir pareigos, susijusios su darbuotojų atliekamų darbų sauga mechaninėse dirbtuvėse. Šios funkcijos pagal pareiginius nuostatus buvo perleistos kitiems įmonėje dirbusiems asmenims, todėl būtent jie galėtų būti tinkami baudžiamosios atsakomybės pagal BK 176 straipsnio nuostatas subjektai, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje yra sprendžiamas būtent D. G. baudžiamosios atsakomybės klausimas, teisėjų kolegija plačiau dėl įmonėje dirbusių asmenų, kuriems buvo perleistos funkcijos ir pareigos, susijusios su darbuotojų atliekamų darbų sauga, veiksmų teisėtumo nepasisako.

627.

63Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir tapo būtina sąlyga ir pagrindinė priežastis sunkiems padariniams kilti, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei.

647.1.

65Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog A. G. įmonėje ( - ) iš tiesų nebuvo atliktas profesinės rizikos vertinimas nukentėjusiojo darbo vietoje, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nebuvo būtina sąlyga ir pagrindinė priežastis sunkiems padariniams kilti, nes vien atliktas rizikos vertinimas dar negarantuoja, kad ir pats įmonės darbuotojas elgsis saugiai ir protingai atlikdamas pavestus darbus. Pažymėtina, kad byloje taip ir liko nepaneigta D. G. versija, jog darbo vietoje buvo pakankamai lengvai prieinamų pagalbinių apsaugos priemonių, kurios būtų apsaugojusios S. M. nuo traumų, tačiau dėl neaiškių priežasčių nukentėjusysis jomis nesinaudojo. Atkreiptinas dėmesys, jog įvykio vietos apžiūros protokolas yra itin neišsamus, nes buvo apžiūrimas tik savaeigis traktorius „Fortschrit E302“, tačiau neaprašyta, kas buvo (arba nebuvo, pvz., kopėčios, keltuvas ar kt. priemonės) pačioje patalpoje, be to, nors iš įvykio foto nuotraukų matytų, jog po minėtu savaeigiu traktoriumi yra sulankstyta talpa, tačiau tai nebuvo atskirai pažymima protokole (1 t., b. l. 10–15), be to, iš nelaimingo atsitikimo darbe akto taip pat nėra matyti, jog tiriant įvykį būtų buvę aiškintasi, ar nukentėjusysis turėjo realią galimybę pasinaudoti esamomis saugos priemonėmis ir ar apskritai tokios įmonėje buvo (1 t., b. l. 81–82). Pažymėtina, kad teisme apklaustas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą atlikęs vyriausiasis darbo inspektorius A. Š. nurodė, kad jų tikslas nėra po teritoriją ieškoti saugos priemonių, nes atvykę į įvykio vietą jie apžiūrėjo tik 10–12 m. plotą, jo nuomone, jei būtų naudojamos kolektyvinės apsaugos priemonės, jos būtų buvusios kažkur šalia, tačiau toje vietoje, kur buvo apžiūrima, jokių saugos priemonių nematė, lauke rampos nematė (2 t., b. l. 149–151). Teismo vertinimu, tokie A. Š. parodymai taip pat patvirtina, kad tyrimas buvo atliktas pasyviai, nesistengiant išsiaiškinti visų bylai reikšmingų aplinkybių, o susikoncentruojant tik į nukentėjusiojo tvarkyto traktoriaus apžiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad nuo įvykio yra praėjęs ilgas laiko tarpas, šių netikslumų pašalinti nėra jokios galimybės. Minėta, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Šiuo atveju pažymėtina, jog dar ikiteisminio tyrimo metu D. G. gynėjas buvo pateikęs duomenis, kurie patvirtina, jog A. G. įmonėje ( - ) buvo pakankamai įvairių saugos priemonių (kopėčios, mobilus keltuvas), kuriomis galėjo naudotis įmonės darbuotojai atlikdami darbus (1 t., b. l. 169–183), apylinkės teisme nagrinėjant bylą buvo pateiktos foto nuotraukos, patvirtinančios, jog įmonėje buvo kopėčios, keltuvas ir rampa (2 t., b. l. 117–119).

667.2.

67Atkreiptinas dėmesys ir į paties nukentėjusiojo nenuoseklumą ir jo duotų parodymų prieštaringumą viso proceso metu: pirminėse apklausose S. M. nurodė, jog su visais darbo saugos reikalavimais yra supažindintas, dėl įvykio nieko nekaltina, ant traktoriaus lipo savavališkai, neišlaikė pusiausvyros, todėl nukrito (1 t., b. l. 17–18, 20–21), tačiau jau vėlesnėje apklausoje nukentėjusysis nurodė, kad dėl patirtų gydymo išlaidų turintis pretenzijų, be to, nurodė, jog jokių palipimo priemonių nebuvo, nei kopėčių, nei keltuvų (1 t., b. l. 22–23). Pažymėtina, jog nukentėjusysis, duodamas paaiškinimus darbo inspektoriui, nurodė, jog jam jokių paaukštinimo priemonių nedavė, nors pripažino, kad įmonėje buvo aliumininės kopėčios, nurodė, jog įmonėje nėra tokios vietos, prie kurios privažiavus būtų galima pakeisti švyturėlį nelipant ant traktoriaus kapoto, be to, pripažino, jog lipdamas ant kapoto buvo kažką pasidėjęs, jog pusiausvyros praradimą galėjo įtakoti skaudantis klubo sąnarys, kurio operacijai yra užsiregistravęs (1 t., b. l. 95), paskutinį kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis teigė, kad kopėčių dirbtuvėse nebuvo, kur jos galėjo būti, nežino, apie kibirą nieko paaiškinti negalinti (2 t., b. l. 36–37). Apklausiamas teisme nukentėjusysis taip pat nebuvo nuoseklus bei davė prieštaringus parodymus, nes nurodė, kad jokių kopėčių patalpoje nebuvo, kibiro nepamena, nors pripažįsta, kad nešėsi kibirą su tepalu, vėliau, prieštaraudamas savo anksčiau duotiems parodymams, nurodė, jog gal kopėčios ir buvo, tačiau jos buvo nepritaikytos dirbti tokiame aukštyje, nepamena, ar dėjosi kibirą palipimui, be to, nurodė, kad ir pats nemanė, kad jam reikalingos kopėčios, taip pat nurodė anksčiau tyrimo metu nepaminėtą aplinkybę, neva, jis dirbtuvių vedėjo prašęs kopėčių, tačiau jų negavęs (2 t., b. l. 108). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į in dubio pro reo reikalavimą, t. y. vertinant visas abejones D. G. naudai, byloje nėra nustatyta, kad D. G., būdama įmonės vadovė, nebūtų užtikrinusi saugos priemonių naudojimą įmonėje, priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad įmonėje buvo įvairių kopėčių, keltuvas ir netgi rampa, ir tai iš esmės paneigia ir paties nukentėjusiojo parodymus, neva minėtų priemonių įmonėje nebuvo, be to, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog įmonės darbuotojai neturėjo pakankami lengvai prieinamų saugos priemonių, padedančių dirbti aukštyje, taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo S. M. tik teisme nurodytą aplinkybę, neva jis prašęs dirbtuvių vedėjo kopėčių, nors, pats sau prieštaraudamas, kartu nurodė, jog nemanė, kad jam reikalingos kopėčios, todėl tai tik kelia abejonių paties nukentėjusiojo parodymų patikimumu dėl neva prašytų kopėčių. Pažymėtina ir tai, kad ir pats nukentėjusysis nagrinėjamu atveju elgėsi itin neatsakingai, nes palipimui ant tvarkomo traktoriaus naudojosi nestabiliu kibiru (talpa) (S. M. pripažino, jog buvo kažką pasidėjęs palipimui, o iš įvykio vietos foto nuotraukų matosi po traktoriumi esantis sulankstytas kibiras(talpa)), be to, pats S. M. pripažino, kad turėjo problemų dėl klubo sąnario, dėl to ir galėjo prarasti pusiausvyrą. Tai, jog S. M. turėjo sveikatos problemų dėl klubo sąnario, patvirtina byloje esantys duomenys iš gydymo įstaigų (3 t., b. l. 67, 68, 69). Pažymėtina ir tai, kad pats nukentėjusysis pirmose apklausose nurodė, jog instruktažas dėl darbo saugos buvo, tik vėliau tyrimo metu ši jo pozicija pakito nurodant, kad su darbo aukštyje sauga nesupažindintas (2 t., b. l. 36–37). Apklausiamas teisme liudytojas A. V., kuris dirba įmonėje ( - ) patvirtino, kad dėl darbo aukštyje instruktažas buvo, liudytojas E. V. taip pat nurodė, kad darbuotojai dėl darbo saugos yra instruktuoti (2 t., b. l. 138, 140). Apygardos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju įmonėje neatliktas profesinės rizikos vertinimas S. M. darbo vietoje gali būti laikomas tik kaip darbo teisės aktų pažeidimas (neįvertinta profesinė rizika, nors pagal galiojančius teisės aktus tai turėjo būti padaryta), tačiau ne kaip būtina sąlyga, kuri nulėmė sunkių padarinių kilimą S. M., nes, kaip jau minėta anksčiau, A. G. įmonėje ( - ) buvo galimybė pasinaudoti saugos priemonėmis ir taip išvengti sunkių padarinių, tačiau nukentėjusysis dėl nenustatytų priežasčių minėtomis priemonėmis nepasinaudojo ir pasirinko itin neatsargų ir nesaugų darbo atlikimo būdą, neatsižvelgdamas į savo paties esamą sveikatos būklę dėl klubo sąnario, todėl įmonės vadovė negalėjo numatyti pavojingų padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią, t. y. nėra jos kaltės. Tuo pačiu nesutiktina su apylinkės teismo išvada, jog ydinga švyturėlio keitimo praktika buvo nusistovėjusi įmonėje, nes, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, minėto modelio savaeigis traktorius įmonėje buvo tik vienas ir tik pirmą kartą šiam traktoriui buvo keičiamas švyturėlis, be to, nuo 2000 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. spalio 16 d. įmonėje tik tris kartus buvo keičiami švyturėliai savaeigiams traktoriams „Fortschritt“, modeliui E303 – du kartus, o modeliui E302 (nuo kurio nukrito nukentėjusysis) – vieną kartą (3 t., b. l. 28, 29, 36–37). Taigi, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad įmonėje švyturėlių keitimas savaeigiams traktoriams „Fortschritt“ buvo atliekamas tik itin retais atvejais.

687.3.

69Pažymėtina ir tai, kad byloje sprendžiant dėl D. G. kaltės, buvo nepagrįstai siauriai vertinamos Darbo įrenginių naudojimo bendrosios nuostatos, suabsoliutinant Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2 priedo Atsargos priemonės naudojant darbo įrenginius 4.1.1. punkto nuostatas, kuriose yra numatyti bendri reikalavimai, jog „Darbdaviui atstovaujantis asmuo, vykdydamas pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnyje dėl rizikos vertinimo, nuo šio priedo 4 punkto įsigaliojimo dienos įgyvendina priemones, užtikrinančias, kad laikinas darbas aukštyje būtų dirbamas saugiai taip kaip dirbama būdingomis ergonominėmis sąlygomis (ne aukštyje). Siekdamas šio tikslo darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo parinkti tokius darbo įrenginius, kurie geriausiai užtikrintų saugias darbo sąlygas. Pirmenybė turi būti teikiama kolektyvinėms apsauginėms priemonėms, bet ne asmeninėms apsauginėms priemonėms. Darbo įrenginių matmenys turi atitikti darbo, kurį reikia atlikti, pobūdį ir galimą apkrovą bei sudaryti sąlygas darbuotojams saugiai judėti. Turi būti parinktos tinkamiausios ir saugios patekimo į aukštyje esančias laikino darbo vietas priemonės, atsižvelgiant į jų naudojimo dažnumą ir trukmę bei nustatytą kėlimo aukštį. Kilus neišvengiamam pavojui, parinkta priemonė turi būti pritaikyta evakuotis. Perėjimas bet kuria kryptimi tarp kėlimo priemonės ir platformų, pastolių aukštų ar laiptų neturi kelti papildomo pavojaus nukristi“. Nagrinėjamu atveju buvo visiškai neatsižvelgta ir nevertintos minėto priedo 4.1.2 bei 4.2. punktų nuostatos, kur yra nurodyta, jog „kopėčios darbui aukštyje gali būti naudojamos tik laikantis 4.1.1 punkte nurodytų sąlygų ir tik tada, jei kitų saugesnių įrenginių naudojimas yra netikslingas dėl mažos rizikos ir trumpos jų naudojimo trukmės <...>“ (4.1.2. punktas), o 4.2. punkte yra reglamentuota tvarka, kaip turi būti saugiai naudojamasi kopėčiomis. Taigi, iš paminėtų nuostatų matyti, kad laikinas darbas aukštyje gali būti atliktas naudojant ir kopėčias. Kaip jau minėta, A. G. įmonėje ( - ) buvo daug įvairių kopėčių, kuriomis nukentėjusysis galėjo naudotis, patikimų duomenų, kad įvykio metu įmonėje nebūtų buvę kopėčių ar nebūtų buvę galimybės jomis pasinaudoti, nėra. Pažymėtina ir tai, kad nors profesinės rizikos vertinimas šiuo atveju ir nebuvo atliktas, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad įmonėje faktiškai buvo įgyvendintos priemonės, užtikrinančios, kad laikinas darbas aukštyje būtų dirbamas saugiai (buvo kopėčios, keltuvas bei, priešingai nei teigia nukentėjusysis, rampa). Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų pažeidimas šiuo atveju iš esmės yra kildinamas dėl to, jog įmonėje nebuvo atliktas profesinės rizikos vertinimas, tačiau kaip jau anksčiau konstatuota, nagrinėjamu atveju neatliktas profesinės rizikos vertinimas nelaikytinas būtinąja sąlyga kilti sunkiems padariniams, todėl ir Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų pažeidimas BK 176 straipsnio prasme laikytinas tik formaliu, kadangi faktiškai įmonėje buvo įgyvendintos priemonės, užtikrinančios, kad laikinas darbas aukštyje būtų dirbamas saugiai.

708.

71Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, sprendžia, jog D. G. dėl kaltinimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį išteisintina, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

729.

73Panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimant naują nuosprendį iš naujo išspręstini ir kiti procesiniai klausimai.

749.1.

75BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra nurodyta, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad D. G. yra išteisinama pagal BK 176 straipsnio 1 dalį kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinio ieškovo S. M. civilinis ieškinys, pareikštas A. G. įmonei ( - ), yra paliekamas nenagrinėtu.

769.2.

77BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad D. G. šiuo atveju yra išteisinama, kitų asmenų, skundžiamu nuosprendžiu pripažintų kaltais, nėra, todėl prašymai iš D. G. priteisti S. M. jo patirtas išlaidas apmokant atstovo advokato paslaugas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (2016,66 Eur) ir apeliacinio proceso metu (998,25 Eur) netenkinami.

789.3.

79Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – A. G. įmonės ( - ) instrukcijos Nr. 3, 4, 8, 9, 12, 13, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 28, 29, 30, 32, 34 (Paketas Nr. 1) – paliktini saugoti prie bylos.

80Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

81Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

82D. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį išteisinti, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

83Civilinio ieškovo S. M. civilinį ieškinį, pareikštą A. G. įmonei ( - ), palikti nenagrinėtu.

84Netenkinti prašymų iš D. G. išieškoti nukentėjusiojo S. M. turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje pirmosios instancijos teisme (2016,66 Eur) ir apeliacinio proceso metu (998,25 Eur), paslaugoms apmokėti.

85Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – A. G. įmonės ( - ) instrukcijas Nr. 3, 4, 8, 9, 12, 13, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 28, 29, 30, 32, 34 (Paketas Nr. 1) – palikti saugoti prie bylos.

86Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Nukentėjusiojo S. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš... 4. Iš A. G. įmonės ( - ) priteista 2016,66 Eur už advokato pagalbą... 5. Teisėjų kolegija... 6. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 7. 1.... 8. D. G. nuteista už tai, kad būdama A. G. įmonės ( - ) vadove, tai yra... 9. a)... 10. Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos darbe įstatymo (Nr.... 11. b)... 12. Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos... 13. c)... 14. Profesinės rizikos vertinimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos... 15. dėl to dėl nurodytųjų darbų saugos įstatymuose ir sveikatos apsaugos... 16. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 17. 2.... 18. Apeliaciniu skundu nuteistosios D. G. gynėjas advokatas M. Liugas prašo... 19. 2.1.... 20. Skunde gynėjas nurodo, jog pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako tik... 21. 2.2.... 22. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. V. nebuvo pavesti... 23. 2.3.... 24. Gynėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog darbuotojų... 25. 2.4.... 26. Be to, skunde nurodoma, jog tarp aktų, kuriais privalo vadovautis už... 27. 2.5.... 28. Gynėjas teigia, jog teismas neteisingai traktuoja, kad būtent D. G., kaip... 29. 2.6.... 30. Gynėjas pažymi, kad neturi objektyvaus pagrindo teismo išvada, jog S. M.... 31. 2.7.... 32. Skunde teigiama, jog teismo išvada dėl priežastinio ryšio neturi apsiriboti... 33. 2.8.... 34. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog nors teismas nurodo, kad „atsižvelgiama,... 35. 2.9.... 36. Gynėjas nurodo, jog tyrimo metu nukentėjusiojo ir liudytojų buvo nuolat... 37. 2.10.... 38. Taip pat skunde nesutinkama su apylinkės teismo išvada, jog įmonėje buvo... 39. 2.11.... 40. Skunde daroma išvada, kad, jei asmuo (šiuo atveju įmonės vadovė D. G.)... 41. 3.... 42. Apygardos teismo posėdyje nuteistoji D. G. ir jos gynėjas prašė apeliacinį... 43. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių... 44. 4.... 45. Nuteistosios D. G. gynėjo advokato M. Liugo apeliacinis skundas tenkinamas.... 46. 5.... 47. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties... 48. 6.... 49. Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus,... 50. 6.1.... 51. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo,... 52. 6.2.... 53. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos... 54. 6.3.... 55. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pastebima apeliaciniame skunde, A. G.... 56. 6.4.... 57. Pažymėtina, kad iš byloje esančios nukentėjusiojo S. M. darbo sutarties... 58. 6.5.... 59. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. G. įmonėje ( - ) nuo... 60. 6.6.... 61. Taigi, iš 5.5. ir 5.6. punktuose paminėtų nuostatų akivaizdu, jog ne A. G.... 62. 7.... 63. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad BK 176 straipsnio 1 dalyje... 64. 7.1.... 65. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog A. G. įmonėje (... 66. 7.2.... 67. Atkreiptinas dėmesys ir į paties nukentėjusiojo nenuoseklumą ir jo duotų... 68. 7.3.... 69. Pažymėtina ir tai, kad byloje sprendžiant dėl D. G. kaltės, buvo... 70. 8.... 71. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, sprendžia, jog D. G. dėl... 72. 9.... 73. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimant naują... 74. 9.1.... 75. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra nurodyta, kad teismas, priimdamas... 76. 9.2.... 77. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 78. 9.3.... 79. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – A.... 80. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 81. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 11 d.... 82. D. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį... 83. Civilinio ieškovo S. M. civilinį ieškinį, pareikštą A. G. įmonei ( - ),... 84. Netenkinti prašymų iš D. G. išieškoti nukentėjusiojo S. M. turėtas... 85. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – A.... 86. Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos....