Byla e2A-8-881/2019
Dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą pripažinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1549-912/2018 pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovui A. L. dėl pažeistų teisių gynimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą pripažinimo.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė S. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą A. L. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškelti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Vilniuje, ( - ), statinius ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis Vilniuje, ( - ). Atsakovas 2008 metais nurodytame sklype pasistatė du statinius, dėl to ieškovė negali naudotis jai priklausančiu žemės sklypu.

82.

9Atsakovas A. L. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į 6 arų žemės sklypą, Vilniuje, ( - ). Atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje atsakovas nurodė, kad su ieškove susipažino 1995 metais. Kartu dirbo, vėliau santykiai peraugo į partnerystę, kartu vedė bendrą ūkį. 1997 metais atsakovas surado žemės sklypą, iš kurio ieškovė prašo jį iškeldinti. Atsakovas davė pinigų ieškovei, kuri sklypą įsigijo savo vardu. Vėliau ieškovė įsigijo kitą žemės sklypą, Vilniuje, ( - ), kuriame atsakovas, padedamas kitų asmenų, pastatė sodo namą. Namo statybai buvo nupirktas ir nugriautas senas namas. Atsakovas pirko reikiamas medžiagas, mokėjo asmenims už darbą. Namo statybai panaudota atsakovo nupirkta mediena, už kurią jis sumokėjo 4 761 rub. Atsakovas taip pat nupirko metalinę tvorelę ir ja aptvėrė sklypą. Ieškovė kartu su atsakovu 1997 metų pavasarį žemės sklype Nr. ( - ) pastatė vagonėlį-namelį, už kurį atsakovas sumokėjo 2 250 Lt. Dalį atsakovo išlaidas pagrindžiančių dokumentų turi ieškovė. Taip pat davė ieškovei 1 000 Lt sumokėti už atliktus geodezinius matavimus. Ieškovė teigė atsakovo seseriai, dukteriai, sodo kaimynams, kad atsakovas privalo rūpintis savo žemės sklypu. Atsakovo nuomone, jis bendrais veiksmais, darbu, lėšomis su ieškove sukūrė bendrą turtą, kurio dalis priklauso atsakovui. Jis savo išlaidas ir darbą statant sodo namą vertina ne mažesne nei 6 arų sklypo Vilniuje, ( - ), kaina.

103.

11Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad prie priešieškinio pateikti įrodymai patvirtina faktus, nesusijusius su ginčo žemės sklypo įsigijimu: 1992 m. kovo 13 d. orderis „stačiam miškui kirsti“ Nr. 020000 patvirtina, kad buvo kertamas miškas; 1992 metų kirtimų dabų eigos aprašas – miško kirtimo eigą; 1997 m. vasario 20 d. važtaraštis Nr. 211456, išrašytas Šalčininkų ŽŪB, – vagonėlio-namelio pirkimą; 1993 m. vasario 1 d. kvitas Nr. 723858 – 3 480 talonų gavimą; 1992 m. kvitas Nr. 036619 – pinigų, kurių kiekis neįskaitomas, gavimą. Tvirtina, jog ginčo žemės sklypas jai nuosavybės teise priklauso daugiau nei 20 metų, visą laiką ji mokėjo mokesčius, susijusius su sklypu, prisiėmė kitas prievoles, susijusius su sklypo išlaikymu. Nors atsakovas laiko save sklypo savininku, tačiau vengė tai išviešinti.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

144.

15Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė ir nusprendė iškeldinti atsakovą A. L. su visais jam priklausančiais daiktais iš sklypo Vilniuje, ( - ), nuosavybės teise priklausančio ieškovei S. R., ir priteisė ieškovei iš atsakovo 425 Eur bylinėjimosi išlaidų.

165.

17Teismas nustatė, kad ieškovė 1997 m. balandžio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo nuosavybės teise 0,06 ha žemės sklypą Vilniuje, ( - ) (unikalus Nr. ( - )). Sodininkų bendrijos „( - )“ 2017 m. rugsėjo 1 d. pažymoje nurodyta, kad ieškovė yra SB „( - )“ narė nuo 1997 m. balandžio 16 d., ji yra sklypo Nr. ( - ), esančio Vilniuje, ( - ), savininkė. Ieškovė mokėjo mokesčius, neturi finansinių įsiskolinimų. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. gruodžio 18, 20 d. rašto „Dėl žemės mokesčio“ matyti, kad ieškovė mokėjo žemės mokestį už ginčo žemės sklypą. Kasos pajamų orderis serija SMP Nr. 289 ir PVM sąskaita faktūra SM Nr. 0288 patvirtina, kad ieškovė 2008 m. birželio 16 d. sumokėjo 1 180 Lt už kadastrinius matavimus. Nekilnojamojo turto registras neturi duomenų apie žemės sklype esančius nekilnojamuosius daiktus. UAB „Sklypų matavimai“ parengtame ginčo žemės sklypo plane (M 1:500) pažymėti du statiniai taškais 5, 6, 7 ( - ) ir 8, 9, 10 ( - ).

186.

19Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė 2017 m. liepos 30 d. pranešimu informavo atsakovą, kad parduoda žemės sklypą ir nustatė atsakovui 1 mėnesio terminą pasiimti iš sklypo savo daiktus. Iš Nekilnojamojo turto registro 2017 m. rugpjūčio 18 d. išrašo matyti, kad ieškovei nuo 1997 liepos 17 d. iki 2012 m. rugpjūčio 30 d. nuosavybės teise taip pat priklausė žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )) Vilniuje, ( - ), kuriame yra priklausinys – sodo namas (unikalus Nr. ( - )). Pastarąjį žemės sklypą ieškovė 2012 m. rugpjūčio 29 d. dovanojo dukteriai L. R.. Iš 1997 m. vasario 20 d. važtaraščio matyti, kad atsakovas iš Šalčininkėlių ŽŪB už 2 250 Lt įsigijo vagonėlį-namelį. Tai patvirtina į bylą pateikti kvitai. Taip pat į bylą pateikti kiti kvitai, PVM sąskaitos faktūros, pagrindžia, kad buvo perkamos įvairios prekės UAB „Makveža“, UAB „Metalo prekyba“, UAB „Vėjuva“, UAB „Senukų prekybos centras“, UAB „Rodventa“ ir kt. Iš 1993 m. vasario 1 d. kvito originalo matyti, kad buvo sumokėtas 3 481 talonas. Ant jo ranka pieštuku užrašyta „stogo danga“. Atsakovui 1992 m. kovo 13 d. išduotas orderis stačiam miškui kirsti. Miško kirtimo darbus patvirtina į bylą pateiktas 1992 m. miško kirtimo darbų eigos aprašas. Ieškovė 1998 m. balandžio 27 d. parašė įgaliojimą atsakovui atstovauti jos interesams visose įstaigose dėl nuosavybės teisių atstatymo SB „( - )“, jos vardu pasirašyti ir atlikti veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Įgaliojimas galiojo iki 1999 m. gruodžio 30 d. Ieškovė 2005 m. spalio 20 d. įgaliojo atsakovą atstovauti ją tvarkant jos sodo sklypo, esančio SB „( - )“, ( - ), juridinius klausimus. Iš nekilnojamojo turto registro 2017 m. lapkričio 30 d. išrašų matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ( - ), ir butas Vilniuje, ( - ). Į bylą pateiktos pažymos apie ieškovės gautą darbo užmokestį nuo 2000 m. sausio iki 2010 m. gruodžio mėn.

207.

21Teismas sprendė, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas davė ieškovei pinigus ginčo žemės sklypui įsigyti, todėl atsakovo argumentus atmetė. Ieškovė 1997 m. balandžio 3 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ji nusipirko 0,06 ha žemės sklypą Vilniuje, ( - ). Šia sutartimi ieškovė įgijo nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą, sutarties pagrindu ieškovė nurodyta šio sklypo savininke Nekilnojamojo turto registre. Teismas atmetė atsakovo teiginį, kad jis davė pinigus ieškovei žemės sklypui įsigyti, kadangi teismo posėdyje atsakovas negalėjo nurodyti, kokią konkrečią pinigų sumą davė ieškovei, negalėjo nurodyti žemės sklypo kainos. Be to, liudytojas E. K. paaiškino, kad ieškovė pirmiau įsigijo žemės sklypus, o vėliau atsirado atsakovas. Teismas taip pat padarė išadą, jog atsakovas neįrodė, jog vedė bendrą ūkį su ieškove. Pasak teismo, į bylą pateikti ieškovės 1998 m. balandžio 27 d. išduotas įgaliojimas atsakovui atstovauti jos interesams visose įstaigose dėl nuosavybės teisių atstatymo SB „( - )“ ir 2005 m. spalio 20 d. įgaliojimas, išduotas atsakovui atstovauti ieškovei tvarkant jos sodo sklypo, esančio SB „( - )“, ( - ), juridinius klausimus, neįrodo, kad šalys vedė bendrą ūkį. Įgaliojimai išduoti atsakovui, kad jis atliktų konkrečius veiksmus. Be to, 1998 m. balandžio 27 d. išduotas įgaliojimas galiojo iki 1999 m. gruodžio 30 d.

228.

23Teismas konstatavo, jog iš teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo, UAB „Sklypų matavimai“ išduoto kasos pajamų orderio, PVM sąskaitos faktūros matyti, kad 2008 metais atlikti ginčo sklypo kadastriniai matavimai, už kuriuos sumokėjo ieškovė. Atsakovas teigia, kad ieškovės sodo namo statybai pirko įvairias medžiagas ir pateikė į bylą kvitus, PVM sąskaitas faktūras. Byloje nėra šalių ginčo, kad sodo namas, esantis Vilniuje, ( - ), pradėtas statyti 2001 metais. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad leidimas miškui kirsti išduotas ir kirtimo darbai atlikti 1992 metais, metalinis garažas pirktas 1992 metais rugsėjo 9 d., garažinė spyna – 1993 m. birželio 8 d., stogo danga – 1993 m. vasario 1 d., vagonėlis-namelis – 1997 m. vasario 20 d. Šie įrodymai, pasak teismo, pagrindžia, kad nurodyti daiktai įsigyti iki žemės sklypų įsigijimo. Nors atsakovas teigė, bet nepateikė duomenų, kad jie buvo panaudoti nameliui statyti. Be to, ieškovė neginčija, kad vagonėlis priklauso atsakovui. Kiti į bylą pateikti kvitai, PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad buvo perkamos prekės. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovas pirko prekes, bet ji visada atiduodavo pinigus. Atsakovas nurodo, kad pastatė sodo namelį ieškovei priklausiusiame sklype Vilniuje, ( - ). Bylą nagrinėjant teismo posėdyje nustatyta, kad sodo namelį padėjo statyti ieškovės brolis, kiti meistrai, taip pat padėjo ir atsakovas. Ieškovė neginčija, kad atsakovas padėjo statyti namelį, bet ji ir liudytoja Z. K. paaiškino, kad atsakovui už atliktus darbus būdavo sumokama. Atsakovas neginčijo, kad gaudavo atlygį už atliktus darbus. Liudytojas M. P. nenurodė jokių aplinkybių apie ieškovės ir atsakovo finansinius santykius.

249.

25Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodyta, kad pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008), o bendrosios jungtinės veiklos pradžia sietina su momentu, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-62/2015), teismas konstatavo, kad į bylą nepateikta duomenų, pagrindžiančių, kad šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, savo lėšomis sukūrė bendrą turtą, todėl atsakovo priešieškinį atmetė.

2610.

27Nustatęs, kad atsakovas vykdo ieškovės nuosavybės teisės pažeidimą, susijusį su žemės sklypo naudojimo ir valdymo netekimu, nes ieškovė, kaip savininkė, negali įgyvendinti valdymo ir naudojimo teisių į ginčo sklypą, teismas padarė išvadą, kad ieškovė, būdama savininke, turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, todėl ieškinį tenkino ir nusprendė iškeldinti atsakovą iš ieškovei priklausančio žemės sklypo.

28III.

29Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3011.

31Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

3211.1. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs tarp šalių kilusį ginčą, peržengė pareikšto ieškinio ribas ir procesinį sprendimą ieškovės naudai formulavo kitaip, nei ji prašė, t. y. iškeldino atsakovą iš ieškovei priklausančio žemės sklypo su visais jam priklausančiais daiktais, kurių, įskaitant ir žemės sklype esančius statinius, sprendimo rezoliucinėje dalyje neįvardino. Teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą, procesiniam sprendimui šioje ginčo dalyje suteikė kitokią lingvistinę ir teisinę reikšmę, negu buvo prašoma ieškovės ieškinio reikalavime. Teismo sprendimas yra neaiškus, ydingas ir neteisingas, grubiai pažeidžiantis atsakovo teises, lygiateisiškumo principą.

3311.2. Teismas nepagrįstai susiaurino tarp šalių kilusio ginčo ribas, neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, todėl padarė iš esmės neteisingą išvadą, kad atsakovas su ieškove nuo 1997 metų kaip sugyventiniai nevedė bendro ūkio, be to, tarp šalių kilusiems santykiams nepagrįstai netaikė CK 6.969 straipsnio nuostatų. Teismas nevertino išsamių ir nuoseklių atsakovo paaiškinimų apie bendro ūkio vedimą su ieškove ir turto – dviejų žemės sklypų ir pastato viename iš šių sklypų – įsigijimo aplinkybių. Atsakovas teismui paaiškino, kad nuo 1995 metų, po to, kai kartu dirbant vienoje darbovietėje ( - ) susipažino su ieškove, neilgai trukus jų santykiai peraugo į artimus santykius tarp sugyventinių, kurie truko beveik du dešimtmečius, tvarkantis bendrą buitį ir prižiūrint bendrą turtą.

3411.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas vykdo ieškovės nuosavybės teisės pažeidimą, susijusį su žemės sklypo naudojimo ir valdymo netekimu, ieškovės, kaip savininkės, galimybės įgyvendinti valdymo ir naudojimo teises į ginčo sklypą praradimu. Tokia teismo išvada yra be motyvų. Nors 1997 m. balandžio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgytas 0,06 ha žemės sklypas Vilniuje, ( - ), unikalus Nr. ( - ), yra registruotas ieškovės vardu, byloje yra pakankamai duomenų, iš kurių matyti, jog atsakovas, kaip ir ieškovė, šiuo žemės sklypu teisėtai naudojosi nuo pat jo įsigijimo 1997 metų pavasarį. Teismas neanalizavo aplinkybių, kodėl tokį ilgą laiką nepertraukiamai naudojantis žemės sklypu atsakovas nepažeidė jokių ieškovės teisių, pastaroji neginčijo jo naudojimosi sklypu, o ginčas teisme kilo tik praėjus dviem dešimtmečiams nuo ginčo žemės sklypo įsigijimo. Teismas nepagrįstai ginčo santykiams taikė CK 4.95 straipsnio nuostatas ir jį iškeldino šiuo pagrindu (daikto išreikalavimas iš neteisėto svetimo valdymo). Teismas sprendime tik išvardino ieškovės ir atsakovo į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, tačiau juos vertino formaliai ir neteisingai, pritardamas ieškovės liudytojų parodymams, kurie atsakovą menkinančiai apibūdino kaip mokamą darbininką (sargą, nuomininką), kuriant bendrąją nuosavybę. Tokio pobūdžio bylose tradiciškai ir tendencingai reikalavimų nepripažįstanti šalis deda visas pastangas, kad nebūtų įrodyti faktiškai egzistavę sugyventinių santykiai ir jų bendras siekis bei indėlis įgyjant nuosavybę.

3511.4. Teismas nevertino pačios ieškovės pozicijos, susijusios su ieškinyje dėstomu tariamu jos valdymo teisės netekimu, nurodant, kad atsakovas 2008 metais pasistatė du statinius, dėl ko ji netekusi galimybės naudotis žemės sklypu. Teismas neteisingai vertino atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais jis įrodinėjo medienos, statybinių medžiagų įsigijimą statyboms ieškovės žemės sklype, formaliai konstatuodamas, kad išvardinti daiktai įsigyti iki žemės sklypų įsigijimo ir kad atsakovas nepateikė duomenų, įrodančių, kad jie panaudoti nameliui statyti. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su medienos įsigijimu (1992 m. kovo 13 d. orderis „stačiam miškui kirsti Nr. 020000, 1992 metų kirtimų darbų eigos aprašas – miško kirtimo eiga, kt.) anksčiau, negu buvo vykdomi patys statybų darbai. Sodo pastato statybos buvo vykdomos ūkio būdu, naudojant didžia dalimi ne naujai įsigytą medieną ir medžiagas. Teismas nepagrįstai visų įrodinėjamų bylos aplinkybių kontekste nevertino byloje esančių įrodymų – atsakovo pateiktų namelio statybai / įsirengimui reikalingų prekių duomenų (kvitų, mokėjimo dokumentų ir kt.), kurie patvirtina, jog labiau tikėtina, kad gretimame su ginčo žemės sklypu esančiame sklype namo statybai buvo panaudotos medžiagos, kurias nupirko atsakovas, o taip pat medžiagos, gautos nugriovus seną namą. Jeigu atsakovas butų buvęs vien samdomas darbininkas, sargas ir kt., kaip teigia ieškovė, jos vykdomoms statyboms jis nebūtų galėjęs taip detaliai paaiškinti faktinių nuosavybės kūrimo su ieškove aplinkybių, pradedant ginčo žemės sklypo pirkimu ir baigiant sodo pastato gretimame žemės sklype statybos darbais.

3611.5. Teismas nesiaiškino, kokiu pagrindu praėjus 6 mėn. po žemės sklypo įsigijimo, ieškovė leido atsakovui pasistatyti vagonėlį-namelį ir laikyti jį žemės sklype ypatingai ilgą laiką iki pat teisminio ginčo kilimo. Teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad ilgus metus ginčo šalis siejo normalūs, nekonfliktiški sugyventinių santykiai, kurių rezultate šalys įsigijo po vieną žemės sklypą, atsakovas organizavo ieškovei priklausiusiame žemės sklype sodo pastato statybos darbus ir pats betarpiškai juose dalyvavo.

3711.6. Atsakovui yra apsunkintas įrodinėjimas dėl žemės sklypo įsigijimo aplinkybių, susijusių su pinigų sumos sumokėjimu, šio sklypo įsigijimo laikotarpiu – 1997 metais, juolab kad už žemės sklypą buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais. Teismas nesiaiškino aplinkybių, kaip buvo perkamas žemės sklypas, o į bylą netgi nėra pateikti jo įsigijimo dokumentai (1997 m. balandžio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartis), iš kurių turinio matyti, kad žemės sklypas buvo įsigytas iš Z. S., sutartyje nurodyta kaina – 1 800 litų. Šie įrodymai nenuginčijamai patvirtina, jog labiau tikėtina egzistavus atsakovo nurodomas aplinkybes.

3811.7. Atsakovas byloje nurodė, kad kartu su ieškove 1997 metų pavasarį žemės sklype Nr. ( - ) pastatė vagonėlį-namelį. Ieškovė nurodė, kad vagonėlį-namelį atsakovui leido pasistatyti viename žemės sklype, praėjus 6 mėnesiams po žemės sklypo įsigijimo. Dar daugiau, ieškovės dukra M. R. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovas į sodo namelį atsikraustė tik 2011 metais kaip sargas. Tokie ieškovės į bylą pateikti jos dukters paaiškinimai prieštarauja jos pačios nurodomoms aplinkybėms. Pagrįstai kyla klausimas, iš kur ieškovės dukra taip detaliai žino atsakovo gyvenimo aplinkybes, kurias dėsto rašytiniuose paaiškinimuose, jeigu pagal ieškovės poziciją ieškovė ir atsakovas nebuvo sugyventiniai ir nevedė bendro ūkio. Teismas dėl šių teiginių nepasisakė ir jų nevertino kitų bylos aplinkybių kontekste. Nors ieškovė nurodė, kad žemės sklypas jai priklauso daugiau nei 20 metų, ji vykdė su juo susijusias prievoles, mokėjo mokesčius, o atsakovas neišviešino nuosavybės teisių į jį, tokia ieškovės pozicija turi būti vertinama kritiškai, atsižvelgiant į šalis siejusius ilgą laiką pasitikėjimu pagrįstus partnerystės (sugyventinių) santykius. Akivaizdu, kad sodo žemės sklypo nuosavybės teisei, esant įregistruotai ieškoves vardu, su juo susijusios prievolės taip pat buvo adresuojamos turto savininkui, tačiau tai nereiškia, kad jos buvo vykdomos išimtinai tik ieškovės piniginėmis lėšomis, darbu ir pastangomis.

3911.8. Negalima sutikti su teismo pozicija, ne atsakovo naudai vertinant ieškovės jam 1998 m. balandžio 27 d. išduotą įgaliojimą, nurodant, kad jis savo turiniu nepatvirtina bendro ūkio vedimo. Ieškovės atstovas, duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, neigė įgaliojimą kaip su bendros sugyventinių nuosavybes įgijimo faktais susijusį įrodymą, tačiau nei jis, nei pati ieškovė teismui neatskleidė ir nepaaiškino, kokiu tikslu buvo išduotas šis įgaliojimas atsakovui, taip pat nieko nepasisakė ir dėl 2005 m. spalio 20 d atsakovui išduoto įgaliojimo turinio. Akivaizdu, kad toks pasitikėjimas galėjo sieti tik faktinius sugyventinius, todėl labiau tikėtina, kad egzistavo ši aplinkybė nei ieškovės dėstoma aplinkybė, kad atsakovas buvo paprastu pagalbininku ir netgi sodų bendrijoje esančio jos turto sargu. Netinkamai ir neteisingai teismas vertino ir liudytojų E. K. bei M. P. parodymus, padarant išvadą, kad ir jie nepagrindžia atsakovo nurodomų aplinkybių. Teismas turėjo kritiškai vertinti liudytojos Z. K. parodymus, nes ji yra ieškovės draugė ir buvusi bendradarbė.

4011.9. Civilinio kodekso 6.970 straipsnis nustato, kad partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykine reputacija ir dalykiniai ryšiai. Preziumuojama, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Pagal Civilinio kodekso 6.971 straipsnį partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis. Šiuo atveju bendra veikla buvo nukreipta į iš esmės žemes sklypų įsigijimą ir viename iš jų sodo namo pastatymą. Taigi teismas privalėjo aiškintis visas šias aplinkybes bendrame kontekste ir pasiūlyti atsakovui patikslinti priešieškinio reikalavimus, tačiau to nepadarė, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Dėl netinkamo priešieškinio reikalavimo suformulavimo atsakovo teisės ir teisėti interesai negali nukentėti. 12. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į skundą grindžia šiais argumentais:

4112.1. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad 0,06 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), Vilniuje, buvo įsigytas pagal 1997 m. balandžio 3 d. sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir Z. S.. Sutarties 3 punkte nurodyta, kad žemės sklypas parduodamas už 1 800 litų, kuriuos pardavėja Z. S. gavo iš ieškovės.

4212.2. Ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad ji sandorio sudarymo metu turėjo pakankamai lėšų ginčo žemės sklypui įsigyti, atsakovas nedalyvavo sudarant sandorį pas Vilniaus miesto 2-ojo biuro notarę D. Manzurovienę. Be to, ieškovė nuo ginčo žemės sklypo įsigijimo momento yra SB „( - )“ narė, mokėjo mokesčius už ginčo žemės sklypą, mokėjo kitas būtinąsias išlaidas, susijusias su ginčo žemės sklypu. Tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo tvirtinamą aplinkybę, jog jis prisidėjo ar galėjo prisidėti prie pirkimo-pardavimo kainos, žemės sklypo išlaikymo ir kt. Atsakovas apsiribojo tik žodiniais paaiškinimais, kurių nepatvirtino ir jo iniciatyva pakviesti į teismo posėdį liudytojai E. K. ir M. P..

4312.3. Atsakovo veiklos rezultatas matosi iš byloje pateiktų fotonuotraukų.

44Teisėjų kolegija

konstatuoja:

45IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4613.

47Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). 14.

48Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą A. L. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškelti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Vilniuje, ( - ), statinius. Atsakovas gi, atsikirsdamas į ieškinio reikalavimus, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į 6 arų žemės sklypą, Vilniuje, ( - ), kuriame yra jam nuosavybės teise priklausantys kilnojamieji daiktai. 15.

49Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovo vykdomas ieškovės nuosavybės teisės pažeidimas yra susijęs su žemės sklypo naudojimo ir valdymo netekimu, kadangi ieškovė, kaip sklypo savininkė, negali įgyvendinti valdymo ir naudojimo teisių į ginčo sklypą. 16.

50Atsakovas apeliaciniame skunde įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs tarp šalių kilusį ginčą, peržengė pareikšto ieškinio ribas ir procesinį sprendimą ieškovės naudai formulavo kitaip, nei ji prašė, t. y. iškeldino atsakovą iš ieškovei priklausančio žemės sklypo su visais jam priklausančiais daiktais, kurių, įskaitant ir žemės sklype esančius statinius, sprendimo rezoliucinėje dalyje neįvardino, toks teismo sprendimas, pasak apelianto, yra neaiškus, ydingas, neteisingas, grubiai pažeidžiantis atsakovo teises, lygiateisiškumo principą. Be to, apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino tarp šalių kilusio ginčo ribas, neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, todėl padarė iš esmės neteisingą išvadą, kad atsakovas su ieškove nuo 1997 metų kaip sugyventiniai nevedė bendro ūkio, be to, tarp šalių kilusiems santykiams nepagrįstai netaikė CK 6.969 straipsnio nuostatų. 17.

51Atsižvelgdama į apelianto apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, kuriame jis tvirtina, kad ieškovę ir atsakovą siejo partnerystės santykiai, kurių metu jie įsigijo po vieną žemės sklypą, atsakovas organizavo ieškovei priklausiusiame žemės sklype esančio sodo pastato statybos darbus ir pats betarpiškai juose dalyvavo, todėl jam priklauso dalis turto, sukurto vedant bendrą ūkį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi pasiūlė apeliantui pateikti įrodymus, susijusius su įrodinėjamomis aplinkybėmis, o būtent, įrodymus, kurie patvirtintų bendro ūkio (bendros veiklos) vedimą, tokios veiklos pradžios ir pabaigos momentą, bendrai sukurto turto apimtį, vertę, kiekvienos iš šalių indėlį į bendrą veiklą, kitus įrodymus. 18.

52Civilinio kodekso 6.970 straipsnis nustato, kad partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai. Preziumuojama, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Pagal Civilinio kodekso 6.971 straipsnį partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis. 19.

53Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016). 20.

54Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu (Lietuvos Augiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015). 21.

55Tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė, siekdamos vienodo tikslo, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016). 22.

56Pasak atsakovo, bendra šalių veikla buvo nukreipta į žemės sklypų įsigijimą ir viename iš jų sodo namo pastatymą. Vykdydamas apeliacinės instancijos teismo nurodymą, atsakovas pateikė teismui paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog su ieškove bendrą jungtinę veiklą pradėjo nuo 1995 metų, šalys dirbo toje pačioje darbovietėje ( - ). 1995 m. pradžioje mirė atsakovo sutuoktinė, po kurios mirties, praėjus kuriam laikui, atsakovas pradėjo bendrauti su ieškove. Palaipsniui atsakovo ir ieškovės ryšys sustiprėjo, šalys pradėjo puoselėti bendrus planus, susijusius su nuosavybės sodų bendrijoje įsigijimu. Atsakovas teigia, suradęs neįdirbtą (neprižiūrėtą) žemės sklypą Nr. ( - ) sodų bendrijoje „( - )“, todėl įkalbinėjo ieškovę jį įsigyti, paaiškindamas, kad tam turi piniginių lėšų. Ieškovės pajamos buvo mažesnės nei atsakovo, be to, ji mokėjo kreditą už įsigytą butą darbdaviui. Įsigyjant žemės sklypą, visus klausimus, susijusius su nuosavybės įsigijimu, su jo buvusia savininke Z. S. tvarkė atsakovas. Sandorio sudarymo metu jis nedalyvavo, tačiau perdavė 1 800 Lt ieškovei, kad ši sumokėtų sklypo savininkei. Tais pačiais metais ieškovė įsigijo ir kitą žemės sklypą. Ginčo sklype atsakovas pasistatė metalinį garažą, kurį atsivežė iš darbovietės katilinės teritorijos. Šį garažą atsakovas įsigijo iš gamyklos „Neris“. Garažas atliko sandėlio paskirtį. Vėliau atsakovas su ieškove šiame sklype pasistatė šiltnamį, kuriame buvo auginami agurkai ir pomidorai. Sklype buvo auginamos ir kitos daržovės. Ieškovė nereiškė jokių pretenzijų į atsakovo nuosavybę. Atsakovas prižiūrėjo sklypą, kartą per mėnesį pjaudavo žolę. Atsakovas su ieškove jai priklausančiame žemės sklype (Nr. ( - )), kuris atliko šalių gyvenamosios zonos paskirtį, statėsi namą iš panaudotų rąstų. Visus techninius sprendimus, susijusius su namo statybomis, priiminėjo atsakovas. Atsakovas sumūrijo name 10 m aukščio kaminą su ortakiu, sumontavo namo elektros instaliaciją ir maitinimo kabelius nuo atramos iki apskaitos skydo ir iki namo įvadinio skydo. 2014 metų pabaigoje buvo įvestas internetas, atsakovo parašas ant sutarties ir kvitų patvirtina, kad internetą įvedė atsakovas. Be to, įvedant internetą, atsakovas paklojo kabelį, iškasė iki namo 8,5 metro ilgio tranšėją. 2016 metais atsakovas su ieškovės dukters draugu A. iš lauko pusės pastatė 4 vnt. vaizdo kamerų su valdymo aparatūra, 2017 metais pagal ESO reikalavimą sumontavo tvoros įžeminimą. 2017 metais šiame sklype buvo pastatytas antras šiltnamis. Apeliantas taip pat įrengė rūsį po namu, pritaikytą žemės sklype užaugintų rudens gėrybių sandėliavimui ir kitoms reikmėms. Rūsyje atsakovo lėšomis ūkio būdu, samdant vieną pagalbininką (F. A.) buvo įrengta suomiška pirtis (pirtis-sauna). Taigi atsakovas savo darbu, žiniomis, piniginėmis lėšomis, perkant medžiagas, samdant darbininkus ir su jais atsiskaitant, prisidėjo prie namo ieškovės žemės sklype statybos. Jungtinė veikla tęsėsi iki 2017 m. vasaros, kuomet sugyventinių santykiai nutrūko. 23.

57Apeliantas taip pat pateikė teismui naujus įrodymus: 2018 m. gruodžio 7 d. VSDFV pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą; išrašus iš VĮ Registrų centro internetinės svetainės apie nekilnojamojo turto vertę; fotografijas; 2014m. gruodžio 12 d. Telekomunikacinių paslaugų teikimo sutartį ir kasos pajamų orderius; pranešimą VPK viršininkui apie galimai padarytą nusikalstamą veiką; pareiškimą SB ,,( - )“ pirmininkui. Pasak apelianto, šie įrodymai patvirtina, jog ieškovė ir atsakovas nuo 1995 metų iki 2017 metų vedė bendrą ūkį, kurį vedant jis savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie namo ieškovės žemės sklype statybos. 24.

58Ieškovė pateikė paaiškinimus dėl naujai pateiktų įrodymų, kuriuose nurodė, jog nei VSDFV pažyma apie atsakovo pajamas, nei VĮ Registrų centro duomenys apie nekilnojamojo turto vertę nepatvirtina aplinkybės, kad šalys vedė bendrą ūkį, ar kad atsakovas investavo į ieškovės turto pagerinimą, namelio statybą ar sklypo įsigijimą. Šių aplinkybių nepatvirtina ir atsakovo pateiktos fotografijos, kuriose šalys kartu net neužfiksuotos. Pasak ieškovės, priešingai nei teigia atsakovas, Telekomunikacijų paslaugų teikimo sutartis yra 2014 metų gruodžio 12 d., tuo tarpu sklypas ir sodo namas, esantis ( - ), Vilniuje, nuo 2012 m. rugpjūčio 30 d. priklauso M. R.. Ieškovė atkreipė dėmesį, jog atsakovo pateikti įrodymai turi būti vertinami kritiškai, nes ant jų matyti ištaisymai. 25.

59Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kuris ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat tai, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.), sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, visų byloje esančių įrodymų kontekste, galima daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ginčo šalis ilgą laiką siejo partnerystė, todėl atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovė jam kompensuotų jo atliktus ieškovės turto pagerinimus, kurie turi būti įrodinėjami bendra tvarka, pagal CPK nustatytas įrodinėjimo taisykles. 26.

60Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio (priešieškinio) dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinyje (priešieškinyje) yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimą teisę ar interesą arba jo pažeidimą ar ginčijimą. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Dėl to teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). 27.

61Minėta, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškelti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Vilniuje, ( - ), statinius. Atsakovas gi, atsikirsdamas į ieškinio reikalavimus, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į 6 arų žemės sklypą, Vilniuje, ( - ), kuriame yra jam nuosavybės teise priklausantys kilnojamieji daiktai. 28.

62Atsakovas įrodinėja, jog vesdamas bendrą ūkį su ieškove, jis prisidėjo prie nuosavybės sukūrimo, todėl jam turėtų būti pripažinta nuosavybės teisė į sklypą, iš kurio ieškovė jį reikalauja iškeldinti. 29.

63Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 ir kt.). 30.

64Minėtoms aplinkybėms, susijusiomis su šalių partneryste ir bendros nuosavybės sukūrimu pagrįsti, apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, kurie nurodyti nutarties 23 punkte. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo naujai pateikti įrodymai patvirtina tik partnerystės faktą, bet niekaip neįrodo atsakovo teisių į žemės sklypą, į kurį nuosavybės teises prašo pripažinti atsakovas priešieškiniu. Ir nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, dėl netinkamo priešieškinio reikalavimo suformulavimo atsakovo teisės ir teisėti interesai negali nukentėti, o pirmosios instancijos teismas privalėjo pasiūlyti atsakovui patikslinti priešieškinio reikalavimus, tačiau to nepadarė, tačiau, kaip jau buvo minėta, pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą ieškinio (priešieškinio) dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo (atsakovo), o ne teismo pareiga, o apeliacinės instancijos teismas negali peržengti ieškinio ir prieškieškinio ribų, todėl atsakovo apeliacinį skundą atmeta. 31.

65Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad atsakovo argumentai, susiję su faktiškai atliktų ieškovės turto pagerinimų konkrečiu dydžiu, nebuvo pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo dalyku. Atsakovas pirmosios instancijos teismui tik pateikė savo paaiškinimus ir fragmentinius įrodymus, kurie turėtų pagrįsti jo tikrąjį indėlį į bendro ūkio vedimą, bendrą nuosavybės sukūrimą, ieškovės turto pagerinimą. 32.

66Atkreipiamas dėmesys, jog atsakovui, manančiam, kad ieškovė turėtų kompensuoti jam bendro ūkio vedimo metu atliktus ieškovės turto pagerinimus, neužkertama teisė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tokių pagerinimų atlyginimo. Ir nors šioje byloje atsakovas pateikė VĮ Registrų centro duomenų banko išrašus apie žemės sklypo ir namo, prie kurio pagerinimo atsakovas tvirtina prisidėjęs savo darbu, asmeninėmis lėšomis ir kt., vertę, pagal pareikštus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus šioje byloje šios aplinkybės nebuvo įrodinėjamos, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako, nes atlikdamas šių įrodymų tyrimą ir vertinimą, apeliacinės instancijos teismas peržengtų pirmosios instancijos teismo išnagrinėtos bylos ribas. Kita vertus, įvertinusi visus byloje esančius ir apeliacinės instancijos teismui papildomai pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, kad atsakovas, o ne ieškovė, sumokėjo už ginčo sklypą, taigi atsakovas neįrodė priešieškinio reikalavimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai prieieškinio reikalavimą atmetė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 1997 m. balandžio 3 d. žemės sklypo, esančio Vilniuje, ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį, kurią patvirtino Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarė D. Manzurovienė, pasirašė ieškovė S. R.. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog 1 800 Lt pardavėja iki sudarant sandorį gavo iš S. R.. S. R. nuo 1997 m. balandžio 16 d. yra SB ,,( - )“ narė, ji mokėjo mokesčius, įsiskolinimų neturi (2017 m. rugsėjo 1 d. SB ,,( - )“ pažyma). Iš VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. gruodžio 18, 20 d. rašto „Dėl žemės mokesčio“ matyti, kad ieškovė mokėjo žemės mokestį už ginčo žemės sklypą. Kasos pajamų orderis serija SMP Nr. 289 ir PVM sąskaita faktūra SM Nr. 0288 patvirtina, kad ieškovė 2008 m. birželio 16 d. sumokėjo 1 180 Lt už kadastrinius matavimus. Byloje nėra nei vieno įrodymo, išskyrus paties atsakovo paaiškinimus, jog jis prisidėjo prie ginčo žemės sklypo įsigijimo ar valdymo, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apelianto argumentais, nėra pagrindo. 33.

67Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs tarp šalių kilusį ginčą, peržengė pareikšto ieškinio ribas ir procesinį sprendimą ieškovės naudai formulavo kitaip, nei ji prašė, t. y. iškeldino atsakovą iš ieškovei priklausančio žemės sklypo su visais jam priklausančiais daiktais, kurių, įskaitant ir žemės sklype esančius statinius, sprendimo rezoliucinėje dalyje neįvardijo. 34.

68Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais sutinka iš dalies ir nutaria patikslinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo rezoliucinę dalį. Ieškinio dalyką sudaro ne tik rezoliucinė ieškinio dalis ir jame suformuluotas prašymas – įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškelti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Vilniuje, ( - ), statinius – bet ir faktinis ieškinio pagrindas, kuriame ieškovė nurodo, jog ieškovei nuosavybės teise priklausančiame sklype atsakovas pastatė du statinius. Nors ieškovė kitaip suformulavo ieškinio reikalavimą, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė iškeldinti atsakovą su visais jam priklausančiais daiktais iš sklypo Vilniuje, ( - ), priklausančio nuosavybės teise ieškovei S. R.. Kita vertus, iš pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, kad sprendimą teismas grindžia CK 4 knygos, reglamentuojančios nuosavybės teisę, normomis, o ne 6 knygos, reglamentuojančiomis asmens iškeldinimą, normomis, todėl teisėjų kolegija, nekeisdama sprendimo motyvų ir teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą, nutaria patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį pagal pareikšto ieškinio reikalavimus. 35.

69Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jų analizė neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui. Kaip nurodoma teismų praktikoje, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, kt.). 36.

70Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. 37.

71Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta. 38.

72Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (nutartis), jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 500 Eur atstovavimo išlaidų, kurias ji patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų pobūdį, atsižvelgdama į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius, šį ieškovės reikalavimą tenkina ir priteisia ieškovei iš atsakovo 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

73Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

74Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

75Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:

76,,Patenkinti ieškovės S. R. ieškinį atsakovui A. L. dėl pažeistų teisių gynimo.

77Atmesti atsakovo A. L. priešieškinį ieškovei S. R. dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą pripažinimo.

78Įpareigoti atsakovą A. L. (asmens kodas ( - ) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškelti iš ieškovei S. R. (asmens kodas ( - ) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Vilniuje, ( - ), (unikalus Nr. ( - )), laikinus statinius.

79Priteisti ieškovei S. R. (asmens kodas ( - ) iš atsakovo A. L. (asmens kodas ( - ) 425 Eur bylinėjimosi išlaidų.“

80Priteisti ieškovei S. R. (asmens kodas ( - ) iš atsakovo A. L. (asmens kodas ( - ) 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias ji patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija,... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė S. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti... 8. 2.... 9. Atsakovas A. L. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti atsakovui... 10. 3.... 11. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė jį atmesti.... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 4.... 15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį... 16. 5.... 17. Teismas nustatė, kad ieškovė 1997 m. balandžio 3 d. pirkimo-pardavimo... 18. 6.... 19. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė 2017 m. liepos 30 d. pranešimu... 20. 7.... 21. Teismas sprendė, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas... 22. 8.... 23. Teismas konstatavo, jog iš teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro... 24. 9.... 25. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodyta, kad pakankamas... 26. 10.... 27. Nustatęs, kad atsakovas vykdo ieškovės nuosavybės teisės pažeidimą,... 28. III.... 29. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 30. 11.... 31. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 32. 11.1. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs tarp šalių kilusį... 33. 11.2. Teismas nepagrįstai susiaurino tarp šalių kilusio ginčo ribas,... 34. 11.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas vykdo ieškovės... 35. 11.4. Teismas nevertino pačios ieškovės pozicijos, susijusios su ieškinyje... 36. 11.5. Teismas nesiaiškino, kokiu pagrindu praėjus 6 mėn. po žemės sklypo... 37. 11.6. Atsakovui yra apsunkintas įrodinėjimas dėl žemės sklypo įsigijimo... 38. 11.7. Atsakovas byloje nurodė, kad kartu su ieškove 1997 metų pavasarį... 39. 11.8. Negalima sutikti su teismo pozicija, ne atsakovo naudai vertinant... 40. 11.9. Civilinio kodekso 6.970 straipsnis nustato, kad partnerio įnašu... 41. 12.1. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad 0,06 ha ploto žemės sklypas,... 42. 12.2. Ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad ji sandorio sudarymo metu... 43. 12.3. Atsakovo veiklos rezultatas matosi iš byloje pateiktų fotonuotraukų.... 44. Teisėjų kolegija... 45. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 46. 13.... 47. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 48. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti... 49. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovo vykdomas ieškovės... 50. Atsakovas apeliaciniame skunde įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas,... 51. Atsižvelgdama į apelianto apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, kuriame... 52. Civilinio kodekso 6.970 straipsnis nustato, kad partnerio įnašu... 53. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau... 54. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad pakankamas pagrindas... 55. Tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės... 56. Pasak atsakovo, bendra šalių veikla buvo nukreipta į žemės sklypų... 57. Apeliantas taip pat pateikė teismui naujus įrodymus: 2018 m. gruodžio 7 d.... 58. Ieškovė pateikė paaiškinimus dėl naujai pateiktų įrodymų, kuriuose... 59. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 60. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13... 61. Minėta, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti... 62. Atsakovas įrodinėja, jog vesdamas bendrą ūkį su ieškove, jis prisidėjo... 63. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių... 64. Minėtoms aplinkybėms, susijusiomis su šalių partneryste ir bendros... 65. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad atsakovo... 66. Atkreipiamas dėmesys, jog atsakovui, manančiam, kad ieškovė turėtų... 67. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat tvirtina, jog pirmosios instancijos... 68. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais sutinka iš dalies ir... 69. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau... 70. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija... 71. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų... 72. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (nutartis), jos turėtas... 73. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 74. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimą palikti... 75. Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimo... 76. ,,Patenkinti ieškovės S. R. ieškinį atsakovui A. L. dėl pažeistų teisių... 77. Atmesti atsakovo A. L. priešieškinį ieškovei S. R. dėl nuosavybės teisės... 78. Įpareigoti atsakovą A. L. (asmens kodas ( - ) per vieną mėnesį nuo teismo... 79. Priteisti ieškovei S. R. (asmens kodas ( - ) iš atsakovo A. L. (asmens kodas... 80. Priteisti ieškovei S. R. (asmens kodas ( - ) iš atsakovo A. L. (asmens kodas...