Byla 3K-3-389-969/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rustonas“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarties, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovo individualios įmonės „Seno dvaro sodyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Rustonas“ dėl sumokėtų lėšų pagal statybos rangos sutartį ir statybos trūkumų šalinimo išlaidų bei palūkanų priteisimo, taip pat pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rustonas“ priešieškinį ieškovui individualiai įmonei „Seno dvaro sodyba“ dėl įsiskolinimo už atliktus darbus priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiamas kilęs iš statybos rangos teisinių santykių ginčas dėl ieškovo (užsakovo) reikalavimų priteisti iš atsakovo (rangovo) permokėtas lėšas už šio nepagrįstus darbų aktus bei darbų trūkumų šalinimo išlaidas ir dėl atsakovo (rangovo) reikalavimo priteisti įsiskolinimą už atliktus rangos darbus.

6Ieškovas IĮ „Seno dvaro sodyba“ ir atsakovas UAB „Rustonas“ sudarė 2007 m. gruodžio 20 d., 2008 m. vasario 8 d., 2008 m. rugpjūčio 1 d. ir 2008 m. spalio 15 d. statybos rangos sutartis. Pagal jas atsakovas įsipareigojo per sutartyse nustatytus terminus pagal ieškovo užduotį ir pateiktą projektą pastatyti ir įrengti kavinę-motelį Kėdainių rajone, Stasinės kaime, bei atlikti įvairius elektros instaliavimo darbus, o ieškovas – sudaryti atsakovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyse nustatytą kainą. Atsakovas pagal 2007 m. gruodžio 20 d. statybos rangos sutartį įsipareigojo darbus pabaigti iki 2008 m. birželio 30 d., pagal 2008 m. vasario 8 d. sutartį – iki 2008 m. liepos 30 d., pagal 2008 m. rugpjūčio 1 d. – iki 2008 m. rugsėjo 15 d., o pagal 2008 m. spalio 15 d. sutartį – visus nebaigtus ir atliktus netinkamos kokybės pagal ankstesnes sutartis darbus pabaigti iki 2008 m. gruodžio 31 d. Ieškovo teigimu, paskutinės sutarties atsakovas nepradėjo vykdyti, ieškovui ėmus reikšti pretenzijas dėl nustatytų dviem ekspertizės aktais atliktų darbų kokybės trūkumų. Ieškovas dar vieno – teismo ekspertizės akto – pagrindu rėmėsi jame pateiktomis išvadomis apie netinkamos kokybės darbus, atsakovo netinkamai įkainotus darbus, pasikartojančių darbų aktų surašymą antrą ar trečią kartą, ir prašė įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovo sumokėtas 232 766,03 Lt (67 413,70 Eur) lėšas. Šiuo teismo ekspertizės aktu apskaičiuota atliktų pagal ieškovo pasirašytas rangos sutartis darbų vertė yra 660 608,27 Lt (191 325,37 Eur), ji skiriasi nuo atsakovo aktuose ir sutartyse nurodytų 857 963,43 Lt (248 483,38 Eur).

7Tuo remdamasis ieškovas IĮ „Seno dvaro sodyba“ prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Rustonas“ 232 766,03 Lt (67 413,70 Eur) sumokėtų lėšų pagal statybos rangos sutartį ir statybos trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas – 24 902,90 Lt (7212,38 Eur), ekspertizių atlikimo 8062 Lt (2334,92 Eur) išlaidas, 8,06 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8Atsakovas teigė, kad 2008 m. spalio 15 d. statybos rangos sutartis pasirašyta ne neatliktiems, bet papildomiems darbams kavinėje atlikti. Visų statybos rangos sutarčių 6 punktu ieškovas įsipareigojo atlikti statybos techninę priežiūrą ir už atliktus darbus sumokėti per tam tikrą sutartą laiką po mokėjimo dokumento gavimo. Todėl, kaip teigė atsakovas, ieškovas, prisiėmęs atsakomybę atlikti techninę statybos darbų priežiūrą, turėjo galimybę ir pareigą tikrinti atliktų darbų kiekį pagal sąmatą. Kadangi atliktų darbų aktuose nėra pažymėta apie neatliktus ar netinkamai apskaičiuotus darbus, tai ieškovas netenka teisės ginčyti neatliktus ar nepagrįstai aktuose įrašytus darbus, t. y. faktiškai mažiau atliktų darbų, negu nurodyta atliktų darbų aktuose, kiekį. Ieškovas, pasirašęs atliktų darbų aktus, sutiko su atliktų darbų kokybe ir kitomis darbų vykdymo sąlygomis, todėl pats savo rizika prisiėmė neigiamus tokių veiksmų padarinius ir neteko teisės ginčyti priimtų darbų kokybės ir kiekio. Atsakovas nurodė, kad ieškovas nuo 2008 m. spalio 16 d. iki 2008 m. spalio 31 d. už atliktus ir aktuose nurodytus papildomus statybos darbus pagal statybos rangos sutartis ir papildomų atliktų darbų aktą Nr. A002 atsakovui liko skolingas 194 589,16 Lt (56 356,92 Eur).

9Dėl to atsakovas pateiktu teismui priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo įsiskolinimą už atliktus statybos rangos darbus – 194 589,16 Lt (56 356,92 Eur) – ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

11Šiaulių apygardos teismas 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas ieškovui IĮ „Seno dvaro sodyba“ atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą ieškinio reikalavimams dėl žalos ir nuostolių dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų atlikimo pareikšti. Teismas priteisė ieškovui IĮ „Seno dvaro sodyba“ iš atsakovo UAB „Rustonas“ 149 350,73 Lt (43 254,96 Eur) žalos atlyginimo ir 65 252,12 Lt (18 898,32 Eur) statybos darbų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo bei 6 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2012 m. birželio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovui iš ieškovo teismas priteisė 37 091,27 Lt (10 742,37 Eur) nesumokėto už atliktus statybos darbus įsiskolinimo ir 6 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. birželio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė šalims taip: priteisė ieškovui iš atsakovo 1675,79 Lt (485,34 Eur) ekspertizių atlikimo išlaidų, 1094 Lt (316,84 Eur) advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 5681,35 Lt (1645,43 Eur) teismo ekspertizės išlaidų atlyginimo. Valstybei iš ieškovo teismas priteisė 932,42 Lt (270,05 Eur) žyminio mokesčio ir 17,56 Lt (5,09 Eur) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, o iš atsakovo – 5125,32 Lt (1484,39 Eur) žyminio mokesčio bei 87,50 Lt (25,34 Eur) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

12Teismas nustatė, kad pagal šalių sudarytas keturias statybos rangos sutartis rangovas UAB „Rustonas“ įsipareigojo per nustatytus terminus pagal užduotį ir pateiktą projektą atlikti bendruosius statybos darbus ir įrengti kavinę-motelį Kėdainių rajone, Stasinės kaime, t. y. atlikti sąmatoje nurodytus bendruosius statybos ir įrengimo darbus, atlikti įvairius elektros instaliacijos darbus, sienų šlifavimą ir gruntavimą bei papildomus darbus, o užsakovas IĮ „Seno dvaro sodyba“ – vykdyti savo pareigas pagal sutartis, prisiimti pareigą atlikti techninę priežiūrą, priimti darbų rezultatą ir sumokėti nustatytą kainą. 2006 m. gruodžio 29 d. atliktų darbų aktu šalys – IĮ „Senojo dvaro sodyba“ ir UAB „Ekoamžius“ – pasirašė dokumentą, patvirtinantį, kad kavinės-motelio rąstinis statinys surinktas, įrengta instaliacija, atlikti kiti smulkūs statybos darbai, taigi rąstinio namo statymo (surinkimo) darbai buvo atlikti iki šalims pasirašant statybos rangos sutartis.

13Pagal 2007 m. gruodžio 20 d. statybos rangos sutartį rangovas UAB „Rustonas“ ir užsakovas IĮ „Seno dvaro sodyba“ susitarė, kad rangovas už 427 365 Lt (123 773,45 Eur) atliks kavinės-motelio statybos darbus pagal sutarties priedą-sąmatą, t. y. iškas gruntą pastate (suprantama – pastato viduje), keičiant grindų lygį, sumūrys dūmtraukius, atliks medinio namo pirmo aukšto perdengimo, stogo konstrukcijų darbus, įskaitant ir stogo dangą, apšiltins perdangą ir stogo konstrukcijas, atliks pertvarų montavimo darbus, sudės langus, duris, įrengs laiptus, atliks pirmo aukšto grindų įrengimą, vidaus apdailą, įrengs nuogrindą apie pastatą ir cokolio tinkavimą. Sutartyje nurodoma, kad apmokėjimas bus vykdomas pagal atliktus darbus. Pagal paskesnę 2008 m. vasario 8 d. statybos rangos sutartį šalys susitarė dėl elektros darbų, žaibosaugos, gaisrinės ir priešgaisrinės signalizacijos, šildymo, vandentiekio įrenginių montavimo, lauko kanalizacijos tinklų, židinio ir kalvio darbo tvorelės įrengimo, aplinkos tvarkymo, bendrųjų statybos darbų (mūrinės pertvaros įrengimo). Visa darbų vertė pagal šią sutartį – 258 907 Lt (74 984,65 Eur). Pagal 2008 m. rugpjūčio 1 d. statybos rangos sutartį šalys susitarė dėl rąstinio namo sienų padengimo impregnantais. Vykdant šią sutartį pateiktas atliktų darbų už 121 065,12 Lt (35 062,88 Eur) per laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 4 d. iki 2008 m. rugsėjo 2 d. aktas. Jame nurodyti atlikti darbai: medinių paviršių šlifavimas, sienų gruntavimas, inventorinių pastolių įrengimas ir išardymas. 2008 m. spalio 15 d. statybos rangos sutartyje nenurodyta, kokie papildomi darbai bus atliekami pagal šią sutartį. Joje konkrečių darbų iš viso už 120 000 Lt (34 754,40 Eur) sąmatos nepateiktos, dėl to tikėtina, kad ji sudaryta neatliktiems darbams užbaigti. Ją vykdant atliktų darbų akte nurodyta darbų vertė ir pobūdis yra toks pat, t. y. akto turinys yra vienodas, lyginant jį su atliktų darbų aktu, pasirašytu vykdant 2008 m. rugpjūčio 1 d. statybos rangos sutartį. Atsakovas 2008 m. gruodžio 5 d. darbų perdavimo aktu siekė perduoti ieškovui atliktus darbus, bet šis jo nepasirašė, o atsakovas pažymėjo, kad ieškovas už atliktus darbus liko skolingas 37 091,27 Lt (10 742,37 Eur).

14Šalys po 2008 m. spalio 15 d. statybos rangos sutarties pasirašymo ir vėliau sutartinius santykius nutraukė, atsakovas statybos darbų objekte netęsė. Ieškovas 2010 m. sausio 16 d., o atsakovas – 2010 m. sausio 28 d. apsikeitė priešinėmis pretenzijomis dėl neatliktų darbų, atliktų netinkamos kokybės darbų bei nepagrįstai įtrauktų į atliktų darbų aktus lėšų grąžinimo ir apmokėjimo už atliktus, bet neapmokėtus darbus. Kavinė-motelis pripažinta tinkama naudoti 2008 m. gruodžio 8 d. ekspertizės aktu, o Nekilnojamojo turto registre įrašas apie statinio teisinę registraciją galioja nuo 2010 m. sausio 19 d.

15Ieškovas pateikė viešosios įstaigos Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro atliktus 2009 m. vasario 4 d. ir 2012 m. gegužės 21 d. statinio dalinės ekspertizės aktus, kuriuose apskaičiuota, kad statybos defektų šalinimo vertė, 2009 m. vasario 4 d. akto duomenimis, yra 31 245,63 Lt (9049,36 Eur) ir, 2012 m. gegužės 21 d. akto duomenimis, 27 826,59 Lt (8059,14 Eur), iš viso – 59 072,22 Lt (17 108,50 Eur), o atsakovo aktais patvirtintų, bet neatliktų statybos darbų vertė, 2009 m. vasario 4 d. akto duomenimis, yra 90 255,36 Lt (26 139,76 Eur) ir, 2012 m. gegužės 21 d. akto duomenimis, 17 144,34 Lt (4965,34 Eur), iš viso – 107 399,70 Lt (31 105,10 Eur). 2013 m. kovo 18 d. atliktos teismo techninės-ekonominės ekspertizės bei papildomos teismo ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad ieškovas pagal aptartas statybos rangos sutartis ir atsakovo pateiktus atliktų darbų aktus yra sumokėjęs atsakovui 820 872,26 Lt (237 741,03 Eur), nors faktiškai atliktų darbų vertė yra 660 608,27 Lt (191 325,37 Eur), o defektų pašalinimo vertė (kaina) yra 72 502,14 Lt (20 998,07 Eur).

16Teismas nustatė, remdamasis teismo ekspertizės akto duomenimis, kad ieškovas permokėjo 165 954,23 Lt (48 063,67 Eur), o netinkamos kokybės darbų atlikta už 31 407,93 Lt (9096,36 Eur). Šio fakto nepaneigia ieškovo pasirašymas atliktų darbų aktuose, kuriuose nurodytas jų kiekis ir vertė. Permokėtus 165 954,23 Lt (48 063,67 Eur) teismas pripažino įrodytais ieškovo nuostoliais.

17Ieškovas apie atsakovui permokėtą sumą sužinojo tik po viešosios įstaigos Kauno regiono statybos ir konsultavimo ir audito centro ataskaitos gavimo (2009 m. vasario 4 d.), taigi nuo nurodytos datos prasidėjo ieškinio senaties terminas. Ieškinys dėl nuostolių priteisimo pateiktas teismui 2012 m. birželio 25 d., t. y. praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą. Teismas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, dėl kurių praleistą terminą atnaujino, pripažino tai, kad atsakovas veikė nesąžiningai, padarydamas nuostolių ieškovui, o ieškovas buvo aktyvus, kreipdamasis į statybų ekspertus, siekdamas nustatyti nuostolių dydį.

18Atsakovas vienašališku aktu ieškovui darbus pagal statybos rangos sutartis perdavė 2008 m. gruodžio 5 d. Nepaisant to, ar ieškovas darbus priėmė, garantinis terminas dėl atliktų pagal rangos sutartis darbų trūkumų šalinimo skaičiuojamas nuo šios datos. Ieškovas, kreipdamasis su pretenzija į rangovą dėl darbų kokybės 2010 m. sausio 16 d., nepraleido CK 6.666 straipsnyje nustatyto protingo, bet ne ilgesnio kaip dveji metai kokybės garantijos termino reikalavimams dėl statybos darbų netinkamos kokybės pareikšti. CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų pareikšti teisme, taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Teismas nustatė, kad šis terminas praleistas, bet, remdamasis tais pačiais pirmiau nurodytais termino atnaujinimo motyvais, atnaujino ir šį terminą. Dėl netinkamos kokybės darbų vertės teismas pažymėjo, kad teismo techninės ekonominės ekspertizės akto išvadoje pateikiamas detalus skaičiavimas ir nuorodos, kokie darbai atlikti nekokybiškai, taip pat jų kaina ir trūkumų pašalinimo darbų vertė. Ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį. Išlaidų, reikalingų defektų šalinimo darbams atlikti, dydis apskaičiuotas ekspertizės akte – 72 502,14 Lt (20 998,07 Eur), šią sumą teismas laiko pagrįsta ir pakankama netinkamos kokybės darbų padarinių pašalinimui atlyginti. Reikalavimas priteisti dar ir sumokėtas už atliktus darbus lėšas leistų nepagrįstai ieškovui pasipelnyti atsakovo sąskaita, todėl šis reikalavimas dėl 31 407,93 Lt (9096,36 Eur) priteisimo netenkintas.

19Byloje nepateikta duomenų apie rangovo statybos darbų žurnalą ir apie užsakovo statybos techninės priežiūros atlikimą. Tačiau šios aplinkybės neturi lemiamos reikšmės sprendžiant dėl ieškovo reikalavimų tenkinimo, nes toks nerūpestingas užsakovo elgesys neturi įtakos sąžiningo rangovo pareigų vykdymui. Techninio statybos prižiūrėtojo statybos procese nebuvimas tik iš dalies turėjo įtakos ieškovo patirtiems nuostoliams, todėl jų atlyginimą teismas sumažino dešimčia procentų.

20Dėl priešieškinio teismas nurodė, kad atsakovas prašė priteisti iš ieškovo 121 065,12 Lt (35 062,88 Eur), nesumokėtų rangovui už pastato medinių paviršių papildomą šlifavimą, sienų papildomą gruntavimą ir padengimą antiseptinėmis medžiagomis bei impregnantais, inventorinių pastolių įrengimą ir išardymą, taip pat 73 524,04 Lt (21 294,03 Eur) už atliktus papildomus darbus. Teismas pažymėjo, kad šių dydžių atsakovas nepagrindė pateiktais įrodymais, o palyginus kitų įrodymų, patvirtinančių atliktus kitus statybos darbus, ir teismo ekspertizių išvadų duomenis, matyti, kad atsakovo nurodyti dydžiai neatspindi realios darbų kainos, įkainių ir kiekio, dėl to prašomas priteisti įsiskolinimas už atsakovo atliktus ir neapmokėtus darbus sumažintinas iki 37 091,27 Lt (10 742,37 Eur). 73 524,04 Lt (21 294,03 Eur) už atliktus papildomus darbus reikalavimas nepagrįstas faktiškai atliktais darbais, jų kaina ir kiekiu, dėl to teismas šį reikalavimą atmetė.

21Apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo UAB „Rustonas“ apeliacinį skundą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą: ieškovui IĮ „Seno dvaro sodyba“ iš atsakovo priteisė 177 618,44 Lt (51 441,85 Eur) ir 6 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. birželio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o atsakovui iš ieškovo – 37 091,27 Lt (10 742,37 Eur) ir 6 proc. procesines palūkanas už tą patį laikotarpį. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 6768,75 Lt (1960,36 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; valstybei iš ieškovo – 1832,02 Lt (530,59 Eur) žyminio mokesčio bei 17,56 Lt (5,09 Eur) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, o iš atsakovo – 7706,08 Lt (2231,83 Eur) žyminio mokesčio bei 87,50 Lt (25,34 Eur) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

22Apeliacinės instancijos teismas aplinkybę, kad statinys pripažintas tinkamu naudoti, įvertino kaip negalinčią paneigti rangovo pareigų pagal sutartį nevykdymo ir iš to kylančių pasekmių. Teismas nurodė, kad ieškovas iš esmės reikalauja ne atlyginti jam padarytą žalą, o priteisti lėšas, kurios buvo sumokėtos nepagrįstai. Tai reikalavimas dėl nepagrįsto praturtėjimo, kuriam taikytinas ieškinio senaties terminas yra 10 metų, šis terminas nepraleistas pareiškus ieškinį. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog apie dalį trūkumų ieškovas sužinojo iš 2009 m. vasario 4 d. VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro statinio dalinės ekspertizės akto, pretenziją atsakovui pareiškė 2010 m. sausio 16 d., o į teismą ieškovas kreipėsi 2012 m. birželio 26 d., sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui yra praleistas. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad ieškovas buvo aktyvus, siekdamas nustatyti trūkumų mastą bei išspręsti klausimą dėl atliktų darbų trūkumų šalinimo, dėl to pagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimui pareikšti.

23Teismas nurodė, kad teismo ekspertizės akte konstatuota atliktų statybos darbų vertė yra 660 608,27 Lt (191 325,37 Eur), o nepagrįstai aktuose nurodytų ir nekokybiškai atliktų darbų yra už 197 355,16 Lt (57 158,01 Eur), iš šios sumos defektų vertė yra 72 502,14 Lt (20 998,07 Eur). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė nepagrįstai aktuose nurodytų darbų vertę, nes ji, atskaičius defektų vertę, yra 124 853,02 Lt (36 159,93 Eur). Iš teismo ekspertizės akto matyti, kad rangovas nekokybiškai atliko perdangos ir stogo konstrukcijų apšiltinimą, panaudojo netinkamos kokybės vatą, sluoksniai nepersidengia, neįrengė garo izoliacijos ant perdangos, stogas peršąla ir virtuvės zonoje susidarantis „šalčio tiltas“ gadina gipskartonio plokščių apdailą, atsiradę trūkių sienų sandūroje. Šie trūkumai nėra akivaizdūs, todėl atliktų darbų perdavimo aktų pasirašymo faktas nepaneigia ieškovo teisės reikalauti atlyginti už atliktus netinkamos kokybės darbus bei nepagrįstai aktuose nurodytus darbus. Ieškovas nepasamdė techninio prižiūrėtojo, kaip nustatė sutartis, dėl to apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu 10 proc. iš atsakovo ieškovui priteistų lėšų sumažinimu. Kadangi nepagrįstai aktuose nurodytų darbų yra už 124 853,02 Lt (36 159,93 Eur), o defektų vertė yra 72 502,14 Lt (20 998,07 Eur), tai iš atsakovo ieškovui priteistina 112 367,18 Lt (32 543,78 Eur) už nepagrįstai aktuose nurodytus darbus bei 65 251,26 Lt (18 898,07 Eur) statybos defektų šalinimo išlaidų, iš viso 177 618,44 Lt (51 441,85 Eur). Dėl šios dalies apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atitinkamai pakeitė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą proporcingai tenkintų ir atmestų šalių reikalavimų daliai.

24III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

25Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Rustonas“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalis, kuriomis tenkinti ieškinio reikalavimai, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

26Teismai neteisingai kvalifikavo ieškinio reikalavimų dalį. Ieškovo reikalavimai turėjo būti kvalifikuojami kaip reikalavimas sumažinti atliktų darbų kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir reikalavimas atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal savo teisinę prigimtį abu šie ieškovo reikalavimai yra dėl atliktų darbų trūkumų pagal CK 6.665, 6.667 straipsnius. Pirmosios instancijos teismas juos nepagrįstai kvalifikavo kaip reikalavimą atlyginti žalą pagal CK 6.249 straipsnį, o apeliacinės instancijos teismas – kaip reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokio pobūdžio reikalavimas nevertintinas kaip reikalavimas atlyginti žalą, nes jis reiškiamas remiantis netinkama darbų kokybe, tai atitinka CK 6.667 straipsnyje nustatytas sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino taikymo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“, bylos Nr. 3K-3-540/2013). Teismai nepagrįstai netaikė sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, šis terminas nustatytas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje.

27Teismai neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias užsakovo teisę (pareigą) vykdyti statybų techninę priežiūrą ir patikrinti priimamus darbus. Teismai, nustatę byloje faktą, kad ieškovas, kaip užsakovas, nevykdė pareigos vykdyti statybų techninę priežiūrą, o priimdamas darbus, jokių pretenzijų rangovui dėl darbų trūkumų nepareiškė, nepagrįstai netaikė ieškovui CK 6.689 straipsnio 2, 4 dalyse, 6.662 straipsnio 2, 3 dalyse nustatytų teisinių pasekmių, t. y. kad ieškovas nebeturi teisės ginčyti rangovo atliktų darbų kokybės. Šių pasekmių taikymas turėjo lemti ieškinio atmetimą, o ne jo tenkinimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“, bylos Nr. 3K-3-540/2013, išaiškinta, kad paprastai darbų trūkumai gali būti nustatyti, užsakovui tinkamai apžiūrėjus ir įvertinus darbų rezultatą, t. y. įvykdžius CK 6.662 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą; užsakovas tokiu atveju negali remtis netinkama atliktų darbų kokybe, nes tokios galimybės akivaizdžių trūkumų nustatymo atveju įstatymas nenurodo, dėl to užsakovo reikalavimas rangovui buvo atmestas. Nors šie išaiškinimai pateikti sprendžiant ginčą dėl projektavimo darbų kokybės, jie yra aktualūs taip pat ir šio ginčo dėl statybos rangos atveju, nes atliktų darbų priėmimo pasekmes nustatantis CK 6.662 straipsnis, reglamentuojantis bendrąsias rangos sutarčių nuostatas, iš esmės taikomas visų rangų rūšims.

28Abiejų instancijų teismai pripažino, kad ieškovas dėl nerūpestingumo ir aplaidumo nevykdė pareigos atlikti statybų techninę priežiūrą, dėl to reikalavimą atsakovui teisme pareiškė praleidęs ieškinio senaties terminą. Esant šioms aplinkybėms, teismai nepagrįstai ex officio, nesant ieškovo prašymo, atnaujino kaip dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą. Teismai nepagrįstai svarbiomis aplinkybėmis atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pripažino ieškovo nebuvimą „statybų specialistu“, jo neapdairumą. Ieškovas per laikotarpį nuo 2009 m. vasario 4 d. VĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro statinio dalinės ekspertizės, kai sužinojo apie savo pažeistas teises, iki ieškinio teisme pareiškimo nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ginti savo teises.

29Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti atsakovo prašytus kviesti liudytojus A. Ž. ir S. J., kurių paaiškinimais atsakovas siekė įrodinėti, kad visi darbų aktuose užfiksuoti darbai buvo faktiškai atlikti be jokių trūkumų. Taip atsakovas neteko galimybės naudotis jam įstatymo suteiktomis įrodinėjimo priemonėmis bei padaryta neteisingą bylos išsprendimą lėmusi išvada, kad atsakovas aktuose nurodė neatliktus statybos darbus ir buvo nesąžiningas. Teismai nevertino aplinkybių ir įrodymų, kad ieškovas už atsakovo atliktus kavinės-motelio statybos darbus sumokėjo statybas kreditavusio „Parex“ banko lėšomis. Jei žemesnės instancijos teismai šias aplinkybes dėl statybų projekto kreditavimo būtų įvertinę, tikėtina, tai būtų lėmę kitokio sprendimo byloje priėmimą, t. y. atsakovo atlikti statybos darbai būtų buvę pripažinti kokybiškais ir atitinkančiais projektinę medžiagą, priešingu atveju bankas nebūtų šių statybų kreditavęs.

30Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas ĮĮ „Seno dvaro sodyba“ prašo palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį. Atsiliepime pateikti tokie esminiai argumentai:

31Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, ieškinio reikalavimai negalėjo būti kvalifikuojami kaip reikalavimas sumažinti darbų kainą, nes darbų dalies, už kurią ieškovas sumokėjo, atsakovas neatliko. Dėl to byloje nėra ginčo dėl neatliktų (nepagrįstai aktuose nurodytų) darbų kiekio ir kokybės. Kasatorius nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“, bylos Nr. 3K-3-540/2013, išaiškinimais, nes toje byloje nenagrinėti rangovo nesąžiningo neatliktų darbų prirašymo bei kitų rangovų atliktų darbų savinimosi atvejai, tai neturi nieko bendra su paties rangovo (atsakovo) atliktų darbų kiekiu ir kokybe. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ieškovo išlaidas už atsakovo neatliktus darbus kaip žalą, o apeliacinės instancijos teismas – kaip nepagrįstą praturtėjimą. Ieškovas pritaria išvadai, kad jo nepagrįstai sumokėtoms atsakovui lėšoms, kurias jis siekia prisiteisti, taikytinos nepagrįsto praturtėjimo normos (CK 6.237 straipsnio 1, 5 dalys) ir taikytinas 10 metų ieškinio senaties terminas, nes šie šalių teisiniai santykiai nėra statybos rangos sutarties dalykas. Šio termino ieškovas nepraleido. Dėl reikalavimo atlyginti netinkamos kokybės statybos darbų vertę teismai pagrįstai nustatė, kad praleistas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, ir sprendė šį terminą atnaujinti, atsižvelgę į ieškovo aktyvumą siekiant išsiaiškinti netinkamos kokybės darbų priežastis ir kiekį. Teismo ekspertė pažymėjo, kad ekspertizės akte nustatyti statybos darbų defektai nepriskirtini prie akivaizdžių, nebuvo matomi statybos darbų priėmimo aktų pasirašymo metu.

32Teismai įvertino aplinkybę, kad ieškovas nevykdė statybos techninės priežiūros, priteistą iš atsakovo sumą sumažindami dešimčia procentų, kartu įvertinę ir atsakovo nesąžiningus veiksmus, atlikus netinkamos kokybės darbus ir nepagrįstai prirašius faktiškai neatliktų darbų kiekį, už kuriuos ieškovas sumokėjo. Jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra netgi be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Atsakovas įrodymais nepaneigė statybos defektų, kurie užfiksuoti ieškovo pateiktuose byloje įrodymuose. Pasirašydamas atliktų darbų aktuose ieškovas pretenzijų atsakovui dėl atliktų darbų kiekio ir kokybės nereiškė, nes statybos darbų trūkumai pradėjo aiškėti ne pasirašant tuos aktus, o vėliau, garantinio termino laikotarpiu. Atliktų darbų kiekis ir defektų mastas ieškovui paaiškėjo tik atlikus statybų ekspertizes, kai jis sužinojo apie apmokėtus atsakovui jo neatliktus nepagrįstai aktuose nurodytus darbus ir už kelis kartus nepagrįstai aktuose nurodytus tuos pačius darbus. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad bankas, suteikęs paskolą statybai, neturėjo pareigos tikrinti statybos kokybės.

33Atsakovas naudojosi galimybėmis pirmosios instancijos teisme rinkti ir teikti įrodymus – jo prašymu skirta papildoma teismo ekspertizė, jai atsakovas pateikė klausimus. Jis turėjo galimybę iki papildomos ekspertizės atlikimo prašyti teismo apklausti papildomus du liudytojus, o pateikto šio prašymo priešpaskutiniame teismo posėdyje teismas netenkino, nes tai reikštų nepagrįstą bylos nagrinėjimo trukmės pailgėjimą.

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

36Dėl ginčo santykių teisinio kvalifikavimo

37Apeliacinės instancijos teismas, teisiškai kvalifikuodamas ieškovo reikalavimų dalį dėl ieškovo lėšų, sumokėtų už faktiškai neatliktus statybos rangos darbus, grąžinimo nurodė, kad ieškovas iš esmės reikalauja ne atlyginti jam padarytą žalą, o priteisti lėšas, kurios buvo sumokėtos rangovui nepagrįstai. Tai reikalavimas dėl nepagrįsto praturtėjimo, kuriam taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų bendrasis ieškinio senaties terminas. Šis terminas nepraleistas pareiškus 2012 m. birželio 25 d. ieškinį teismui.

38Kasaciniame skunde atsakovas išdėstė argumentus, kad abu ieškinio reikalavimai (dėl permokėtų lėšų už faktiškai neatliktus, bet darbų atlikimo aktuose nepagrįstai užfiksuotus darbus, grąžinimo ir dėl nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo) turėjo būti teismų teisiškai kvalifikuoti kaip reikalavimai dėl darbų trūkumų, kuriems taikomas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas.

39Vertinant nurodyto kasacinio skundo teiginio pagrįstumą, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje dėl nepagrįsto praturtėjimo teisės normoms taikyti būtinųjų sąlygų yra konstatuota, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ZAO „Grinvej“ v. Vytauto Zarembos individuali įmonė „Kiaunė“, bylos Nr. 3K-3-68/2011). Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo; vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas; jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo; taip pat jei atlyginta neegzistuojanti žala arba atlyginta daugiau, nei patirta, ji atlyginta nesant teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „Lesto“, bylos Nr. 3K-3-310/2013). Taigi sutartinių šalių santykių buvimas savaime neatima galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, kad ieškovo reikalaujamos grąžinti lėšos buvo sumokėtos atsakovui nesant prievolės pagal statybos rangos sutartis šalis siejusius sutartinius statybos rangos teisinius santykius. Dėl to ieškinio reikalavimą dėl šių lėšų priteisimo apeliacinės instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo kaip reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo, kuriam taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų bendrasis ieškinio senaties terminas. Kitą ieškovo reikalavimų dalį dėl nekokybiškai atliktų darbų trūkumų (defektų) šalinimo išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą teisiškai kvalifikuoti kaip reikalavimą dėl statybos darbų trūkumų, nes šis reikalavimas yra dėl mokėjimų, atliktų vykdant šalių sudarytas rangos sutartis.

40Dėl ieškinio senaties termino ieškovo (užsakovo) reikalavimui dėl statybos darbų trūkumų

41CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl atliktų rangos darbų trūkumų. Spręsdami dėl ieškovo reikalavimų dalies priteisti nekokybiškai atliktų darbų trūkumų (defektų) šalinimo išlaidas, teismai nustatė, kad, atsižvelgiant į tai, jog apie dalį trūkumų ieškovas sužinojo iš 2009 m. vasario 4 d. VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro statinio dalinės ekspertizės akto, pretenziją atsakovui pareiškė 2010 m. sausio 16 d., o į teismą ieškovas kreipėsi 2012 m. birželio 26 d., tai CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas šiai reikalavimo daliai yra praleistas. Tačiau, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų įvertinimu, ieškovas buvo aktyvus, siekdamas nustatyti trūkumų mastą bei išspręsti klausimą dėl atliktų darbų trūkumų šalinimo. Šias aplinkybes teismai pripažino svarbiomis termino praleidimo priežastimis, dėl to atnaujino ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimui pareikšti. Kartu apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad papildomos 2012 m. gegužės 21 d. ekspertizės akte buvo nustatyti kiti defektai, negu 2009 m. vasario 4 d. ekspertizės akte, konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad reikalavimui dėl šių darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo buvo praleistas ieškinio senaties terminas.

42Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai ex officio atnaujino praleistą vienerių metų ieškinio senaties terminą, nesant ieškovo prašymo atnaujinti šį terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Šis kasacinio skundo argumentas yra iš dalies pagrįstas.

43Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. Mažeikių sporto mokykla, bylos Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; kt.). Įstatymo nenustatyta, kad ieškovas privalo pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras, bylos Nr. 3K-3-170/2010). Taigi nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai turėjo teisę ex officio nustatyti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis ir jas vertinti.

44CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ieškinio senaties termino pradžia laikoma pretenzijos apie rangos darbų trūkumus pareiškimo data (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „SSPC–Klaipėda“ v. UAB „Mitnija“, bylos Nr. 3K-3-112-313/2015). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis CK 1.131 straipsnio 2 dalies prasme teismo galėtų būti vertinamos aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, pateisinančios termino praleidimo laikotarpį, sutrukdžiusios ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu per įstatyme nustatytą senaties terminą.

45Kaip nurodyta pirmiau, apie dalį nekokybiškai atliktų darbų trūkumų (defektų) trūkumų ieškovas sužinojo iš 2009 m. vasario 4 d. VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro statinio dalinės ekspertizės akto, pretenziją dėl minėtame ekspertizės akte nurodytų trūkumų atsakovui pareiškė 2010 m. sausio 16 d., o į teismą dėl statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo ieškovas kreipėsi beveik po dvejų su puse metų, t. y. 2012 m. birželio 26 d., praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl darbų trūkumų, nurodytų 2009 m. vasario 4 d. ekspertizės akte ir 2010 m. sausio 16 d. pretenzijoje, pareikšti. Nors teismai konstatavo, kad ieškovas buvo aktyvus, siekdamas nustatyti trūkumų mastą bei išspręsti klausimą dėl atliktų darbų trūkumų šalinimo, šias aplinkybes teismai pripažino svarbiomis termino praleidimo priežastimis, dėl to atnaujino ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimui pareikšti, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, teismų nurodyto ieškovo aktyvumo nustatant darbų trūkumus ir reiškiant dėl jų reikalavimus, kaip pagrindo dėl svarbių priežasčių atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nepagrindžia aplinkybės, kad ieškovas tik praėjus dvejiems metams nuo pretenzijos atsakovui pateikimo užsakė papildomą ekspertizę visų defektų šalinimo išlaidoms nustatyti, kurią atlikus surašytas 2012 m. gegužės 21 d. ekspertizės aktas, nors ieškovas pretenziją atsakovui pateikė dar 2010 m. sausio 16 d., o atsakovas pateikė atsakymą į pretenziją (priešinę pretenziją) 2010 m. sausio 28 d. Nuo šalių apsikeitimo pretenzijomis iki papildomos ekspertizės darbų trūkumų vertei nustatyti ir ieškinio pateikimo teismui dienos delsimo laikotarpį pateisinančių aplinkybių byloje teismų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas neapsiribojo vien tik formaliu rašytinės pretenzijos pateikimu atsakovui dėl atsiradusių darbų trūkumų, tačiau šiuo klausimu su atsakovu taip pat bendravo žodžiu, siekdamas ginčą išspręsti taikiai. Vis dėlto šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindė išimtinai atsakovo 2010 m. sausio 28 d. priešinėje pretenzijoje nurodytomis aplinkybėmis, kurios, kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo būti pagrindas spręsti apie ieškovo aktyvumą laikotarpiu tarp pretenzijų (2010 m. sausio 16 d. – 2010 m. sausio 28 d.), tačiau ne vėlesniu laikotarpiu iki ieškinio pareiškimo 2012 m. birželio 26 d. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutarties išvada pripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis ir atnaujinti praleistą terminą ieškinio reikalavimui dėl 2009 m. vasario 4 d. ekspertizės akte ir 2010 m. sausio 16 d. pretenzijoje nurodytų darbų trūkumų šalinimo išlaidų. Atnaujindamas praleistą ieškinio senaties terminą šiam reikalavimui apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. AB firma „VITI“, bylos Nr. 3K-3-633/2013, išaiškinimais, nors nurodytoje byloje faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos, palyginti su nagrinėjama byla: nurodytoje byloje rangovo atsakymas į ieškovo (užsakovo) pretenziją nereiškė galutinio atsisakymo šalinti darbų trūkumus, o šalys bendradarbiavo ir po pretenzijos pateikimo; ieškovas siekė apginti teises ir kitomis teisinėmis priemonėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad remtis teismų praktika reikia itin apdairiai; nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siedamas šias su taikytina teisės norma. Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. M. v. UAB „Viknata“, bylos Nr. 3K-3-120/2008; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. M., T. M. v. M. O., bylos Nr. 3K-3-312/2009; 2011 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Nidulus Real Estate“ skundą, bylos Nr. 3K-3-71/2011; kt.). Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi bylos Nr. 3K-3-633/2013 išaiškinimu, kad praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo sąlyga galėtų būti aplinkybės, kai asmuo veikė protingai ir sąžiningai, aktyviais teisėtais veiksmais per visą laikotarpį iki bylos iškėlimo siekė ginti savo pažeistas teises. Tačiau nagrinėjamoje byloje teismams nenustačius tokių faktinių aplinkybių, nebuvo teisinio pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl 2009 m. vasario 4 d. ekspertizės akte ir 2010 m. sausio 16 d. pretenzijoje nurodytų rangos darbų defektų šalinimo išlaidų priteisimo. Kadangi ieškinio reikalavimų dalis, pareikšta praleidus senaties terminą ir jo neatnaujinus, turėjo būti atmesta atsakovo prašymu taikant ieškinio senaties termino praleidimo pasekmes (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), tai apeliacinės instancijos teismo nutartis ta apimtimi, kuria ieškovui priteistas visų nustatytų rangos darbų trūkumų (defektų) šalinimo išlaidų atlyginimas, neišskiriant 2009 m. vasario 4 d. ekspertizės akte ir 2010 m. sausio 16 d. pretenzijoje nurodytų rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, yra priimta netinkamai pritaikius nurodytas ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš dalies patenkintas ieškovo reikalavimas atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas (65 251,26 Lt (18 898,07 Eur), naikintina ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas)..

46Kartu teisėjų kolegija kaip teisiškai pagrįstą vertina apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad su ieškiniu 2012 m. birželio 26 d. kreipdamasis į teismą ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino reikalauti defektų, nustatytų 2012 m. gegužės 21 d. papildomos ekspertizės akte ir 2013 m. birželio 18 d. teismo ekspertizės akte, kurie nebuvo nustatyti 2009 m. vasario 4 d. ekspertizės akte ir 2010 m. sausio 16 d. pretenzijoje, šalinimo išlaidų. Tai reiškia, kad nagrinėjant bylą iš naujo būtina nustatyti, kokią dalį iš visų defektų šalinimo išlaidų sudaro išlaidos, būtinos šalinant 2009 m. vasario 4 d. ekspertizės akte ir 2010 m. sausio 16 d. pretenzijoje nurodytus defektus, o kokią – 2012 m. gegužės 21 d. ekspertizės akte bei 2013 m. birželio 18 d. teismo ekspertizės akte nurodytus trūkumus. Kasacinis teismas sprendžia teisės klausimus, yra saistomas teismų nustatytų faktinių aplinkybių ir jų iš naujo nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo ir spręsdamas dėl reikalavimo priteisti darbų defektų šalinimo išlaidas pagrįstumo, turėtų nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes (dėl darbų trūkumų, nurodytų 2009 m. vasario 4 d., 2012 m. gegužės 21 d. ir 2013 m. birželio 18 d. ekspertizių aktuose, galimos sutapties) bei spręsti dėl reikalavimo atlyginti trūkumų, nenurodytų 2009 m. vasario 4 d. ekspertizės akte, tačiau nurodytų 2012 m. gegužės 21 d. ekspertizės akte ir 2013 m. birželio 18 d. teismo ekspertizės akte, šalinimo išlaidų priteisimo.

47Dėl užsakovo pareigos atlikti statybų techninę priežiūrą

48Atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad ieškovas, kaip užsakovas, nevykdė sutartinės pareigos atlikti statybų techninę priežiūrą, dėl to jis neteko teisės ginčyti rangovo atliktų darbų kokybės, todėl nepagrįstai pareiškė ieškinį dėl darbų kokybės trūkumų.

49Pagal Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį statinio statytojas (užsakovas) statinio statybos techninę priežiūrą organizuoja, skirdamas ar samdydamas techninį prižiūrėtoją. Atlikti statinio statybos techninę priežiūrą buvo ir statybos rangos sutartyse nustatyta ieškovo (užsakovo) pareiga. Nagrinėjamoje byloje dėl užsakovo pareigos atlikti statybų techninę priežiūrą nevykdymo teismai 10 proc. sumažino užsakovui jo išmokėtų už neatliktus ir už nekokybiškai atliktus darbus lėšų priteisimą.

50Dėl užsakovo teisės reikalauti darbų trūkumų išlaidų atlyginimo, kai tie trūkumai galėjo ir turėjo būti nustatyti, bet jų nenustatė užsakovas, atsakingas už statybos techninę priežiūrą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta: užsakovui atsakomybė už netinkamą statybos darbų priežiūrą galėtų kilti CK 6.689 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju, t. y. kai tokios priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis; kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais; byloje nustatyta, kad defektų atsiradimo priežastis – būtent kasatoriaus (rangovo) netinkamai atlikti statybos darbai, todėl ieškovui nuostolių atlyginimas pagrįstai priteistas iš jo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DNSB „Taurakalnio namai, Vilnius“ v. UAB „Santechnikos verslas“, bylos Nr. 3K-3-20/2014). Už defektus, nustatytus per garantinį terminą, atsako rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas, jeigu neįrodo, kad šie defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 3 dalis). Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ v. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, bylos Nr. 3K-3-3/2014; 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DNSB „Taurakalnio namai, Vilnius“ v. UAB „Santechnikos verslas“, bylos Nr. 3K-3-20/2014).

51Nagrinėjamoje byloje teismai padarė išvadą, kad užsakovo įstatyme ir sutartyje nustatytos pareigos atlikti darbų techninę priežiūrą nevykdymas turėjo reikšmės užsakovo prašomų priteisti sumų susidarymui ir dėl to, įvertinus šios pareigos nevykdymo reikšmę susidarant užsakovo nuostoliams, prašomų priteisti sumų dydis sumažintas 10 proc. Ši teismų išvada, pagrįsta pareigos atlikti darbų techninę priežiūrą nevykdymo ir defektų atsiradimo priežastiniu ryšiu, yra suderinama su nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl ieškovo (užsakovo) pareigos atlikti statybų techninę priežiūrą nevykdymo pasekmių. Todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiu, kad vien dėl to, jog ieškovas (užsakovas) nevykdė nurodytos pareigos, jis nepagrįstai pareiškė ieškinį dėl darbų kokybės trūkumų.

52Dėl užsakovui priimant darbus neakivaizdžių darbų trūkumų nenurodymo

53Atsakovas kasaciniame skunde, be kita ko, teigė, kad ieškovas, kaip užsakovas, priimdamas darbus pagal pasirašytus darbų atlikimo aktus, jokių pretenzijų rangovui dėl darbų trūkumų nepareiškė, dėl to negali remtis netinkama atliktų darbų kokybe, nes tokios galimybės akivaizdžių trūkumų nustatymo atveju įstatymas neįtvirtina.

54Dėl užsakovo darbų trūkumų nenurodymo priimant darbus ir vėliau pareiškiant reikalavimus dėl tų trūkumų rangovui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota: net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu trūkumai neakivaizdūs; tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Pamario Andova“ v. A. ir Z. Zenkevičių antstolių kontora, bylos Nr. 3K-3-371/2008); byloje teismai, įvertindami užsakovo pastebėtų trūkumų pobūdį, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, esant teisiniam pagrindui sprendė, kad iš užsakovo negalima reikalauti daugiau, negu normali daikto apžiūra ir jo įvertinimas daikto priėmimo metu buvusiomis sąlygomis; trūkumai išryškėjo tik vėliau, po to užsakovas ir pareiškė rangovui pretenziją dėl darbų trūkumų; užsakovo vėliau nustatyti įrengimų trūkumai nebuvo akivaizdūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „SSPC–Klaipėda“ v. UAB „Mitnija“, bylos Nr. 3K-3-112-313/2015).

55Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė faktą, kad pagal pobūdį trūkumai yra neakivaizdūs. Kasaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl to, kad ši faktinė aplinkybė buvo nustatyta netinkamai aiškinant ar taikant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Kasaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“, bylos Nr. 3K-3-540/2013, išaiškinimais, kad paprastai darbų trūkumai gali būti nustatyti, užsakovui tinkamai apžiūrėjus ir įvertinus darbų rezultatą, t. y. įvykdžius CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą; užsakovas tokiu atveju negali remtis netinkama atliktų darbų kokybe, nes tokios galimybės akivaizdžių trūkumų nustatymo atveju įstatymas nenurodo, dėl to užsakovo reikalavimas rangovui turėtų būti atmestas. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija negali remtis nurodytos nutarties išaiškinimais, nes jie suformuluoti byloje, kurioje nustatytos akivaizdžių rangos darbų trūkumų faktinės aplinkybės. Skirtingai negu nurodytoje, nagrinėjamoje byloje nustatytas neakivaizdžių trūkumų faktas, tai reiškia, kad net ir apžiūrėjęs ir įvertinęs darbų rezultatą užsakovas trūkumų negalėjo nustatyti.

56Bylos nagrinėjimo metu darbų trūkumų vertė buvo apskaičiuota remiantis 2013 m. kovo 18 d. teismo ekspertizės akto išvadomis. Šiais duomenimis rėmėsi teismai, apskaičiuodami ir priteisdami ieškovui darbų trūkumų šalinimo vertės atlyginimą. Teismų konstatavimas, kad darbų trūkumai neakivaizdūs ir dėl to užsakovas neprarado teisės, jų nenurodęs darbų atlikimo aktuose, jais remtis vėliau reikalaudamas darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, yra suderinamas su nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Dėl to teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti išvadą, kad spręsdami apie užsakovo priimant darbus neakivaizdžių darbų trūkumų nenurodymo pasekmes teismai būtų netinkamai taikę materialiosios teisės normas ar nukrypę nuo jų taikymo kasacinio teismo praktikos.

57Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

58Atsakovas kasaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti atsakovo prašytus kviesti liudytojus A. Ž. ir S. J., kurių paaiškinimais atsakovas siekė įrodinėti, kad visi darbų aktuose užfiksuoti darbai buvo faktiškai atlikti be jokių trūkumų. Taip atsakovas teigė netekęs galimybės naudotis jam įstatymo suteiktomis įrodinėjimo priemonėmis bei padaryta neteisingą bylos išsprendimą lėmusi išvada, kad atsakovas aktuose nurodė neatliktus statybos darbus ir buvo nesąžiningas. Dėl šio kasatoriaus argumento pažymėtina tai, kad jis pateikė prašymą apklausti papildomus liudytojus ne parengiamojo teismo posėdžio metu, o nagrinėjant bylą iš esmės priešpaskutiniame teismo posėdyje. Atsakovas laiku neįgyvendino procesinės teisės pateikti teismui įrodymus ir nurodyti tuos įrodymus, kurių jis dėl tam tikrų priežasčių be teismo pagalbos negali pateikti (CPK 226 straipsnis), dėl to teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo.

59Kasatorius taip pat nurodo, kad teismai nevertino aplinkybių ir įrodymų, kad ieškovas už atsakovo atliktus kavinės-motelio statybos darbus sumokėjo statybas kreditavusio „Parex“ banko lėšomis. Šis teiginys dėl statybos darbų finansavimo banko kredito lėšomis neturi įtakos bylos rezultatui, nes tai, kad atsiskaitymas už darbus vyko ieškovo pasiskolintomis iš banko lėšomis, nėra susijęs su bylos ginčo dalyku – statybos darbų trūkumų nustatymu bei jų verte ir nepagrįstu sumokėjimu už neatliktus darbus, dėl to teismai neturėjo pagrindo vertinti šių aplinkybių kaip nesusijusių su įrodinėjimo dalyku byloje.

60Dėl bylos procesinės baigties

61Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria atnaujintas praleistas ieškinio senaties terminas pareikšti ieškinį dėl statybos rangos darbų trūkumų, nurodytų 2009 m. vasario 4 d. ekspertizės akte ir 2010 m. sausio 16 d. pretenzijoje ir iš dalies patenkintas ieškovo reikalavimas dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, priteisiant iš atsakovo ieškovui 65 251,26 Lt (18 898,07 Eur) ir 6 proc. procesinių metinių palūkanų, taip pat paskirstytos šalims bylinėjimosi išlaidos, naikintina ir dėl šios dalies byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kita apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš dalies patenkintas ieškovo reikalavimas dėl lėšų, sumokėtų už nepagrįstai aktuose nurodytus darbus, priteisimo, priteisiant iš atsakovo ieškovui 112 367,18 Lt (32 543,78 Eur) už nepagrįstai aktuose nurodytus darbus ir 6 proc. procesinių metinių palūkanų, paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai). Nors apeliacinės instancijos teismo nutartyje tenkinant du pirmiau nurodytus skirtingais faktiniais pagrindais pareikštus reikalavimus iš atsakovo ieškovui priteista bendra 177 618,44 Lt (51 441,85 Eur) suma, atskirai neišskiriant 112 367,18 Lt (32 543,78 Eur), priteistų už nepagrįstai aktuose nurodytus darbus, bei 65 251,26 Lt (18 898,07 Eur), priteistų statybos defektų šalinimo išlaidų, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustačius, jog reikalavimas pirmuoju pagrindu tenkintas pagrįstai, o antruoju pagrindu – iš dalies nepagrįstai (ta apimtimi, kuria priteista darbų trūkumų, nurodytų 2009 m. vasario 4 d. ekspertizės akte ir 2010 m. sausio 16 d. pretenzijoje, šalinimo išlaidų dalis), vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis) tikslinga, panaikinus nutarties dalį dėl 177 618,44 Lt (51 441,85 Eur) priteisimo, dėl jos priimti naują sprendimą: 1) priteisti iš atsakovo ieškovui 112 367,18 Lt (32 543,78 Eur) ir 6 proc. procesinių metinių palūkanų; 2) bylos dalį dėl ieškovo reikalavimo priteisti darbų trūkumų šalinimo išlaidas grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

62Dėl bylinėjimosi išlaidų

63Kasaciniame teisme patirta 9,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. birželio 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

64Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais ir 362 straipsniu,

Nutarė

65Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalis, kuriomis atnaujintas praleistas ieškinio senaties terminas pareikšti ieškinį dėl dalies statybos rangos darbų trūkumų ir priteista iš atsakovo ieškovui 177 618,44 Lt (51 441,85 Eur) bei 6 proc. procesinių metinių palūkanų, taip pat paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir:

661) priteisti ieškovui IĮ „Seno dvaro sodyba“ (įmonės kodas 301128671, buveinės adresas: Rasos g. 12-64, Kėdainiai) iš atsakovo UAB „Rustonas“ (įmonės kodas 172775940, buveinės adresas: Ramonų k., Raseinių r. savivaldybė) 112 367,18 Lt (32 543,78 Eur) ir 6 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2012 m. birželio 25 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

672) bylos dalį pagal ieškovo IĮ „Seno dvaro sodyba“ (įmonės kodas 301128671, buveinės adresas: Rasos g. 12-64, Kėdainiai) reikalavimą priteisti iš atsakovo UAB „Rustonas“ (įmonės kodas 172775940, buveinės adresas: Ramonų k., Raseinių r. savivaldybė) darbų, numatytų 2007 m. gruodžio 20 d., 2008 m. vasario 8 d., 2008 m. rugpjūčio 1 d. ir 2008 m. spalio 15 d. statybos rangos sutartyse, trūkumų šalinimo išlaidas ir 6 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo perduoti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

68Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

69Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiamas kilęs iš statybos rangos teisinių santykių ginčas... 6. Ieškovas IĮ „Seno dvaro sodyba“ ir atsakovas UAB „Rustonas“ sudarė... 7. Tuo remdamasis ieškovas IĮ „Seno dvaro sodyba“ prašė teismo priteisti... 8. Atsakovas teigė, kad 2008 m. spalio 15 d. statybos rangos sutartis pasirašyta... 9. Dėl to atsakovas pateiktu teismui priešieškiniu prašė priteisti iš... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 11. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį ir... 12. Teismas nustatė, kad pagal šalių sudarytas keturias statybos rangos sutartis... 13. Pagal 2007 m. gruodžio 20 d. statybos rangos sutartį rangovas UAB... 14. Šalys po 2008 m. spalio 15 d. statybos rangos sutarties pasirašymo ir vėliau... 15. Ieškovas pateikė viešosios įstaigos Kauno regiono statybos konsultavimo ir... 16. Teismas nustatė, remdamasis teismo ekspertizės akto duomenimis, kad ieškovas... 17. Ieškovas apie atsakovui permokėtą sumą sužinojo tik po viešosios... 18. Atsakovas vienašališku aktu ieškovui darbus pagal statybos rangos sutartis... 19. Byloje nepateikta duomenų apie rangovo statybos darbų žurnalą ir apie... 20. Dėl priešieškinio teismas nurodė, kad atsakovas prašė priteisti iš... 21. Apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo UAB „Rustonas“... 22. Apeliacinės instancijos teismas aplinkybę, kad statinys pripažintas tinkamu... 23. Teismas nurodė, kad teismo ekspertizės akte konstatuota atliktų statybos... 24. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 25. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Rustonas“ prašo panaikinti Šiaulių... 26. Teismai neteisingai kvalifikavo ieškinio reikalavimų dalį. Ieškovo... 27. Teismai neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas,... 28. Abiejų instancijų teismai pripažino, kad ieškovas dėl nerūpestingumo ir... 29. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti atsakovo... 30. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas ĮĮ „Seno dvaro sodyba“ prašo... 31. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, ieškinio reikalavimai negalėjo... 32. Teismai įvertino aplinkybę, kad ieškovas nevykdė statybos techninės... 33. Atsakovas naudojosi galimybėmis pirmosios instancijos teisme rinkti ir teikti... 34. Teisėjų kolegija... 35. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 36. Dėl ginčo santykių teisinio kvalifikavimo ... 37. Apeliacinės instancijos teismas, teisiškai kvalifikuodamas ieškovo... 38. Kasaciniame skunde atsakovas išdėstė argumentus, kad abu ieškinio... 39. Vertinant nurodyto kasacinio skundo teiginio pagrįstumą, pažymėtina, kad... 40. Dėl ieškinio senaties termino ieškovo (užsakovo) reikalavimui dėl statybos... 41. CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutrumpintas vienerių metų... 42. Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai ex officio atnaujino praleistą... 43. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio... 44. CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju,... 45. Kaip nurodyta pirmiau, apie dalį nekokybiškai atliktų darbų trūkumų... 46. Kartu teisėjų kolegija kaip teisiškai pagrįstą vertina apeliacinės... 47. Dėl užsakovo pareigos atlikti statybų techninę priežiūrą ... 48. Atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad ieškovas, kaip užsakovas, nevykdė... 49. Pagal Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį statinio statytojas (užsakovas)... 50. Dėl užsakovo teisės reikalauti darbų trūkumų išlaidų atlyginimo, kai... 51. Nagrinėjamoje byloje teismai padarė išvadą, kad užsakovo įstatyme ir... 52. Dėl užsakovui priimant darbus neakivaizdžių darbų trūkumų nenurodymo... 53. Atsakovas kasaciniame skunde, be kita ko, teigė, kad ieškovas, kaip... 54. Dėl užsakovo darbų trūkumų nenurodymo priimant darbus ir vėliau... 55. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė... 56. Bylos nagrinėjimo metu darbų trūkumų vertė buvo apskaičiuota remiantis... 57. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų ... 58. Atsakovas kasaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas... 59. Kasatorius taip pat nurodo, kad teismai nevertino aplinkybių ir įrodymų, kad... 60. Dėl bylos procesinės baigties ... 61. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės... 62. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 63. Kasaciniame teisme patirta 9,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 64. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 65. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 66. 1) priteisti ieškovui IĮ „Seno dvaro sodyba“ (įmonės kodas 301128671,... 67. 2) bylos dalį pagal ieškovo IĮ „Seno dvaro sodyba“ (įmonės kodas... 68. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 69. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...