Byla 2A-290-232/2017
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Ritos Kisielienės, Vido Stankevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m.lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos bei Generalinės prokuratūros dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos,

Nustatė

2I.GINČO ESMĖ

3ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos atovaujamos Teisingumo ministerijos ir Generalinės prokuratūros 41 010,51 Lt turtinės ir 500 000 neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškinyje ir dublike nurodė, kad jo atžvilgiu 2007-10-14 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-40060-07 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 3 dalyje požymius. 2007-12-18 pareikšti įtarimai dėl minėtos veikos padarymo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-12-19 nutartimi neteisėtai paskirta kardomoji priemonė - suėmimas buvo tęsiama iki 2008-05-22 (imtinai). Paleidus iš suėmimo, jo atžvilgiu taikytos kitos kardomosios bei procesinės prievartos priemonės:. dokumentų paėmimas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2007-12-19, 2008-02-15 ir 2008-04-15 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimis bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis, nepagrįstai konstatuoti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo pagrindai, nurodant, ieškovą įtariamą padarius sunkų nusikaltimą, buvus anksčiau teistą, negyvenantį pagal deklaruotą gyv. vietą, nedirbantį, neturintį legalaus pragyvenimo šaltinio, turintį ryšių užsienyje, iš ko teismai ir prokurorai padarė išvadas, jog ieškovas gali bėgti (slėptis) nuo ikteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujus nusikaltimus. Kad tokios išvados padarytos remiantis neteisingais bylos duomenimis, netinkamai pritaikius teisės normas, 2008-05-22 nutartyje konstatavo Vilniaus apygardos teismas, panaikindamas ieškovui paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą. Teismai skirdami ieškovui kardomąją priemonę - suėmimą pažeidė įstatymų nuostatas, reglamentuojančias kardomųjų priemonių paskyrimo ir pratęsimo pagrindus bei sąlygas ir neteisėtai ilgą laiką, pačia griežčiausia kardomąją priemone, ribojo ieškovo laisvę.

5Ieškovas taip pat nurodė, kad jis Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu nepagrįstai buvo pripažintas kaltu padarius sunkų nusikaltimą. Išteisintas Vilniaus apygardos teismo 2010-11-18 nuosprendžiu, kuriame konstatuota: byloje surinktų įrodymų prieštaringumas, nenuoseklumas, įrodymų rinkimas neteisėtais būdais. Nuosprendyje nepagrįstai remtasi nenuosekliais, prieštarinagais, nepatikimais ir nerealiais liudytojo parodymais, nesant kitų patikimų įrodymų, neteisėtai gautais įslaptinto liudytojo, neteisėtai užfiksuotais telefoniniais pokalbiais. Ieškovas išteisinas, ne įrodžius jo dalyvavo inkriminuotos nusikalstamos veiklos padaryme.

6Atsakovo atstovai Teisingumo ministerija ir Generalinė prokuratūra atsiliepimuose ir triplikuose su ieškovo ieškiniu bei patikslintu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad iš ieškovo pateiktų dokumentų turinio matyti, kad 2007-12-18 jam buvo pareikšti įtarimai pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. 2007-12-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi ieškovui paskirtoji kardomoji priemonė – suėmimas, kuri pratęsta to paties teismo 2008-02-15 nutartimi dviem mėnesiams, nutartis patirinta instancine tvarka Vilniaus apygardos teismui 2008-03-17 nutartimi atmetus ieškovo skundą, nurodant jog yra pagrindo, kad būdamas laisvėje A. M. bėgs ir slėpsis, darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

72008-04-15 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi suėmimo terminas buvo pratęstas dviem mėnesiams, minėtą nutartį Vilniaus apygardos teismas 2008-05-22 nutartimi panaikino ir nurodė, jog suėmimo paskyrimo įtariamajam pagrindai ir sąlygos toliau tęsti pačią griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą, išnyko, o ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga yra gana prieštaringa, tačiau faktiniai duomenys, leidžiantys manyti, kad ieškovas padarė jam inkriminuojamą veiką, visgi yra.

8Pažymėjo, kad proceso stadijoje kai taikomas suėmimas negali būti sprendžiamas klausimas, ar įtariamasis aplamai yra kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, kadangi tai bus nustatyta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, priimant nuossprendį. Teismas spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, vertina ne įrodymus, o būtent faktinius duomenis, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

9Skirdamas suėmimą teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog ieškovas buvo įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, 2007-02-26 teistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį už savavaldžiavimą, panaudojant psichinę ar fizinę prievartą, buvo įtariama, jog ieškovas jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė veikdamas kartu su kitais asmenimis ir įtariamojo vaidmuo darant inkriminuojamą nusikaltimą nebuvo antraeilis, kad ieškovas nebuvo vedęs, gyveno kitoje, nei deklaruotoji gyvenamojoje vietoje. Jo atžvilgiu taikytas Organizuoto nusikaltimo užkardymo įstatymas, leido teismui daryti teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog ieškovas, būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Skiriant ir pratęsiant suėmimą, minėtų pagrindų nešalino skunduose nurodytos aplinkybės, kad ieškovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, mažametį vaiką. Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 straipsnis bei dokumento (paso) paėmimas (LR BPK 134 straipsnis) ieškovui taip pat buvo paskirtos teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgiant į faktinius baudžiamosios bylos duomenis bei siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

10Vilniaus apygardos teismas 2010-11-18 nuosprendžiu apkaltinamasis nuosprendis ieškovo atžvilgiu panaikintas konstatavus jog surinkti įrodymai negali neginčijamai patvirtinti kaltinamųjų kaltės, dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas kitaip vertino byloje surinktus įrodymus, tačiau ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas teigti, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo veiksmai buvo neteisėti.Teismai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamiesi įstatymu, todėl negalima teigti, jog teisėjas, nagrinėjęs bylą pirmoje instancijoje ir įvertinęs įrodymus kitaip, nei tai padarė Vilniaus apygardos teismo teisėjai, nusižengė įstatymo reikalavimams.

11Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo panaikintas, negalima teigti, jog tokie teisėjo veiksmai buvo neteisėti. Ieškovui kardomoji priemonė suėmimas buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai. Todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo (negautų pajamų bei papildomų išlaidų ) turėtų būti atmestas. Ieškovas nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių kokiu pagrindu jis buvo atleistas iš darbo Lietuvos bušido federacijoje. Ieškovas nepagrindė prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos ir jos dydžio patikimais įrodymais.

12Trečiasis asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškovo ieškinio reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010-11-18 išteisinamąjame nuosprendyje nebuvo konstatuoti neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmai. Neįrodytas pareigūnų neapdairumas ar veikimas aiškiai nekvalifikuotai, nevykdant bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Išteisinamajame nuosprendyje nėra ir negalėjo būti pasisakyta apie taikytų kardomųjų priemonių, taip pat laikino sulaikymo, pagrįstumą ir teisėtumą ar neteisėtumą.

13Baudžiamasis procesas byloje vyko protingą laikotarpį, kaltės klausimas negali būti išspręstas dar ikiteisminio tyrimo metu. Teisėsaugos ar kitų valdžios institucijų veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka ir tai nėra preziumuojama. Ieškovas nenurodė kokie konkretūs prokuratūros ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesiniai veiksmai buvo neteisėti.

14Europos žmogaus teisių teismas yra pasisakęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatose numatytas suėmimo pagrindas (pagrįstas įtarimas padarius nusikaltimą) reikalauja ne teisėto asmens pripažinimo kaltu, tačiau teisėto suėmimo, suėmimo taikymas yra pirmasis žingsnis baudžiamajame procese siekiant išsiaiškinti, ar įtariamas asmuo iš tiesų padarė nusikaltimą. Todėl tam, kad būtų galima pateisinti asmeniui taikytas kardomąsias priemones bei laikiną sulaikymą, įtarimo pagrįstumas gali būti ne tokio paties lygio, koks yra reikalingas pripažinti asmenį kaltu nusikaltimo padarymu. Todėl ir faktai, keliantys tokį įtarimą, neturi būti tokie pat įtikinantys, kokie turėtų būti vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose, kardomosios priemonės bei laikino sulaikymo pagrindas yra pagrįstas įtarimas, kuris suprantamas kaip faktai ar informacija, pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką.

15Ieškovas laikinai sulaikytas, įvertinus bylos konkrečias aplinkybes ir apsvarsčius visus argumentus už ir prieš asmens laisvės apribojimą įsitikinus jog nekliudomam baudžiamosios bylos tyrimui ir kaltojo asmens patraukimui baudžiamojon atsakomybėn užtikrinti ir viešajam interesui apsaugoti, reikalinga taikyti kardomąją priemonę. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl jo sveikatos būklės pablogėjimo taip pat nėra grindžiamos jokiais įrodymais, todėl ieškovo sveikatos sutrikimai yra visiškai nesusiję su vykusia baudžiamąja byla ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais ar neveikimu joje, be to, ieškovo nurodyta neturtinė žala yra nepagrįstai didelė bei neprotinga ir neatitinka nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau tekste ir LAT arba kasacinis teismas), nei Europos žmogaus teisių teismo (toliau tekste ir EŽTT) suformuotos teismų praktikos.

16Trečiasis asmuo Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškovo ieškininiais reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad Teisingumo ministro 2003-06-04 Įsakymu Nr. 168 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų nuostatų patvirtinimo" patvirtintų Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo nuostatų 8.1 punkte numatyta, jog Lukiškių TI-K vykdo kardomąją priemonę – suėmimą.

17Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnyje numatyta asmenų pristatymo į tardymo izoliatorius pagrindai ir tvarka, minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartis (nuosprendis) skirti suėmimą yra asmens pristatymo į tardymo izoliatorius pagrindas. Todėl Lukiškių TI-K negali kvescionuoti teismų sprendimų bei nevykdyti asmenims paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo. Nei trečiojo asmens administracijos veiksmai, nei ieškovo laikymo sąlygos neturėjo jokios įtakos ieškovo nurodomam susirgimui bei jo gydymui.

18Ieškovas nurodė buvęs privestas būti kamerose su rūkančiais asmenimis, tačiau ieškinyje pripažino ir pats rūkęs suėmimo metu. Medicinos literatūroje yra nurodoma, visa eilė faktorių sąlygojančių inkstų vėžio susirgimą. Ieškovas jokių patikimų įrodymų, kad jo ligą išprovokavo taikytas suėmimas ir jo laikymo TI-K sąlygos, kuriuos būtų galima įvardinti tikrai objektyviais šioje byloje, nepateikė.

19Sprendžiant ieškovo ieškininių reikalavimų pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, jog Lukiškių TI-K deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat yra būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo ieškovo nurodytų žalų atsiradimą. Tuo tarpu ieškovas pateikia tik abstrakčius teiginius ir ne pagrindžia bei konkrečiai neįvardinta Valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo (ar neveikimo) ir kilusių jo nurodomų pasekmių.

20Nenustačius ir neįrodžius visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškininius reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Ieškovas Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti tuo metu laikomi asmenys, jokių išimčių, pabloginančių jo buvimą minėtoje įstaigoje nebuvo taikyta. Tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai ir patyrimai paprastai yra neišvengiama kardomosios priemonės - suėmimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais bei saugiu vykdymu.

21Ieškovas nei laikotarpiu nuo 2007-12-28 iki 2008-05-22 kai buvo suimtas, nei vėliau dėl netinkamų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų nesikreipė. Ieškinį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pateikė tik 2012-04-11 dieną, nepagrįstai ilgai nesikreipė į teismą dėl savo tariamai pažeistų teisių gynimo, CK 1.125 straipsnyje nustatyts, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Prašė ieškinį atmesti.

22II PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO NUSTATYTOS FAKTINĖS APLINKYBĖS ARGUMENTAI IR MOTYVAI

23 Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 11 04 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybės naudai 13,10 Eur pašto išlaidų

24Ištyręs bylose esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, teismas priėjo išvados, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl netenkintinas Teismas nurodė, kad remiantis BPK 166 straipsnio 1 dalimi ikiteisminis tyrimas yra pradedamas: gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba jeigu prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai patys nustato nusikalstamos veikos požymius ir surašo tarnybinį pranešimą, be to, pagal BPK 166 straipsnio 2 dalies nuostatas, šio kodekso nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas.

25Pažymėjo, kad BPK nuostatose nustatyti galimi laisvės ribojimo ir kitų procesinės prievartos priemonių taikymo pagrindai ir tvarka siejami su teisingumo vykdymu baudžiamojoje byloje nuo jos iškėlimo iki nuosprendžio (nutarties) priėmimo, o procesinių prievartos priemonių tikslas - užtikrinti tinkamą proceso eigą baudžiamojoje byloje ir ištirti nusikaltimą, todėl procesinis veiksmas, kuris buvo atliktas nepažeidžiant nustatytų taisyklių, negali būti laikomas pažeidžiančiu asmens teises ir laisves, nes jis buvo atliktas teisėtai.

26Teismų praktikoje pažymima, jog išteisinamasis teismo nuosprendis savaime nepreziumuoja viso baudžiamojo proceso neteisėtumo, ir savaime nereiškia prezumpcijos, kad visas baudžiamasis procesas, taip pat ir konkretūs pareigūnų veiksmai ikiteisminiame tyrime, yra neteisėti.

27CK 6.272 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos tiesiogiai, civilinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl pareikšto reikalavimo, nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skundžiamas procesinis veiksmas, dėl kurio ieškovo teigimu buvo padaryta žala ir tuo atveju, kai procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumas buvo tikrinamas instancine tvarka, civilinę bylą nagrinėjantis teismas privalo tą aplinkybę nurodyti sprendime ir padaryti dėl jos atitinkamas teisines išvadas.

28Teismas apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą sprendžia ištyręs ir pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, todėl teismas gali padaryti kitokią išvadą, negu buvo nuspręsta patikrinus procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumą instancine tvarka ir pripažinti jį neteisėtu, jeigu civilinėje byloje nustato kitas esmines aplinkybes.

29Remdamasis kasacinio teismo praktika nurodė, jog išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme. Tačiau toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai buvo neteisėti.

30Taip pat pažymėjo jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką kardomoji priemonė - suėmimas yra ne bausmė už nusikaltimą, o procesinės prievartos priemonė, turinti specifinius uždavinius, kurių svarbiausias - užtikrinti tinkamą proceso vyksmą baudžiamojoje byloje, siekiant ištirti nusikaltimą, be to, suėmimo taikymas baudžiamajame procese yra pirmasis žingsnis, siekiant išsiaiškinti, ar įtariamas nusikaltimo padarymu asmuo iš tiesų padarė konkretų nusikaltimą, o vėlesnis baudžiamosios bylos nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių procesinių sprendimų neteisėtumo ir nėra besąlyginis pagrindas atlyginti asmeniui žalą, jeigu atitinkami procesiniai sprendimai buvo priimti laikantis procesinių normų reikalavimų

31Teismas išnagrinėjęs bylos faktines aplinkybes priėjo išvados, kad iš suėmimo ieškovui skyrimo ir jo termino pratęsimo dokumentų turinio matyti, jog suėmimas jam buvo motyvuotai skiriamas ir tęsiamas manant, kad ieškovas būdamas laisvėje bėgs ir slėpsis ir darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leido manyti ir daryti išvadą, jog ieškovas visgi padarė jam inkriminuojamą veiką. Buvo atsižvelgta ir į ieškovo asmenybę, kad ieškovas jau buvo teistas 2007-02-26 nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dį (savivaldžiavimas, panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui), kad taip pat buvo atsižvelgta ir į tą aplinkybę, jog ieškovas negyvena savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje bei nedirbo, kadangi negalėjo nurodyti kokio dydžio darbo užmokestis jam yra mokamas, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Buvo atsižvelgta taip pat ir į tą aplinkybę, kad ieškovas įtariamas sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, už kurį buvo numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų.

32Pirmosios instancijos teismas priėjo išvados jog teismai teisėtai ir pagrįstai pagal visą tuo metu surinktą medžiagą taikė griežčiausią karodomąją priemonę – suėmimą ir jokių BK bei BPK nuostatų nepažeidė, jokių kitų neteisėtų veiksmų neatliko. Pagal esamą įrodymų visetą bei vidinį teismų įsitikinimą, buvo priimti teisėti, pagrįsti, motyvuoti bei savalaikiai procesiniai sprendimai, kuriais buvo skiriamos bei tęsiamos kadomosios priemonės. Vilniaus apygardos teismas 2008-05-22 nutartimi panaikinęs suėmimo paskyrimą (pratęsimą) ieškovui, nenurodė, jog ankstesnėse teismų nutartyse nurodytų ieškovo suėmimo pagrindų bei sąlygų nebuvo ar kad šios nutartys buvo neteisėtos, nepagrįstos bei naikintinos, priešingai, minėtoje nutartyje buvo konstatuota svarbi aplinkybė, jog ieškovo suėmimo pagrindai ir sąlygos yra šnykę, o ne, kad jos iš viso neegzistavo nuo suėmimo pradžios. Minėtoje nutartyje taip pat konstatuota, kad tyrimo metu surinkta medžiaga yra gan prieštaringa, tačiau yra visi faktiniai duomenys, leidžiantys manyti, jog ieškovas visgi padarė jam inkriminuojamą veiką, taip pat buvo konstatuota, kad visgi ieškovo atžvilgiu šiuo metu reikia taikyti švelnesnes kardomąsias priemones. 2008-03-17 nutartyje Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas ieškovo skundą, taip pat konstatavo, jog naujai nustatytos aplinkybės, kad ieškovas turi gyvenamąją vietą ir gyvena su šeima bei, kad jo teistumas yra išnykęs, negali būti teisinis pagrindas paleisti ieškovą iš suėmimo. BPK 122 straipsnyje įtvirtintus šios kardomosios priemonės taikymo pagrindus bei sąlygas ir esminės procedūrinės suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo taisyklės taip pat nebuvo pažeistos, o pagrindas įtarti ir kaltinti ieškovą padarius minėtą nusikaltimą irgi akivaizdžiai buvo, be to, pradėjus baudžiamąjį persekiojimą, nėra ir objektyviai negali būti žinomas bylos galutinis rezultatas, remdamasis šiais argumentais pirmosios instancijos teismas šioje dalyje ieškovo argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Teismas laikė, kad kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (paso) paėmimas ieškovui buvo paskirtos taip pat teisėtai bei pagrįstai, atsižvelgiant į visus faktinius baudžiamosios bylos duomenis bei siekiant BPK 119 straipnyje numatytų tikslų ir atsižvelgiant į EŽTT praktiką, todėl ieškovo argumentus šioje dalyje teismas taip pat atmetė.

33Teismas priėjo išvados, kad Vilniaus apygardos teismo 2010-11-18 nuosprendžiu apkaltinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprends panaikintas, konstatavus, jog baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai negali neginčijamai patvirtinti kaltinamųjų kaltės, t.y. apeliacinės instancijos teismui kitaip negu pirmosios instancijos teismui vertinus byloje surinktus įrodymus. Todėl ši aplinkybė nėra pakankamas teisinis pagrindas teigti, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo veiksmai, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, buvo neteisėti. BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamiesi įstatymų nuostatomis ir nors teisėjo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, kuris formuojasi laikantis procesinių taisyklių bei materialinės teisės normų, tačiau vertinant įrodymus konkrečioje byloje pagal savo vidinį įsitikinimą vis tiek egzistuoja subjektyvus elementas, priklausantis nuo kiekvieno teisėjo, kaip asmenybės bei savo srities profesionalo individualių savybių, todėl darytina išvada, jog dėl šios priežasties negalima teigti, kad teisėjas, nagrinėjęs bylą pirmojoje instancijoje bei kitaip įvertinęs esamus įrodymus byloje, negu apeliacinės instancijos teismas, padarė BPK bei BK nuostatų pažeidimus ar atliko kitokią neteisėtą veiką ir šiuo atveju, kad ieškovas apeliacinėje instancijoje buvo išteisintas, tai nėra teisinis pagrindas konstatuoti tą aplinkybę, jog ieškovo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai, todėl ir šioje dalyje ieškovo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti.

34Atmesdamas ieškovo ieškinį dalyje kurioje jis nurodė, jog visą suėmimo laikotarpį, nuo 2007-12-19 iki 2008-05-22 buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis dėl ko patyrė stresą, teismas pažymėjos, jog be dviejų ieškovo laiškų kopijų advokatui V. V., kuriuose jis minėtam advokatui skundžiasi tik dėl šių prastų laikymo sąlygų Vilniaus areštinėje, kad nėra ventiliacijos, ribojamas pasivaikščiojimas bei neduodama karšto virinto vandens), daugiau jokių rašytinių įrodymų į šią civilinę bylą pateikta nėra. Todėl priėjo išvados, kad ieškovas šiuo atveju neįrodė aplinkybių dėl jo blogų kalinimo sąlygų, ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovas dėl netinkamų laikymo sąlygų ar dėl sveikatos būklės pablogėjimo, esant tokioms sąlygoms, būtų kreipęsis ar rašęs raštus – prašymus ar skundus Kalėjimų departamentui ar Lukiškių TI-K administracijai bei, kad šiuo klausimu būtų buvę surašyti tarnybiniai pranešimai. Teismas, pažymėjo, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio matyti, jog atitinkamos įstaigos sistemingai atlieka patikrinimus dėl areštinių būklės, todėl darytina išvada, jog nei nurodytų areštinių pareigūnai, nei Lukiškių TI-K pareigūnai nepadarė jokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo ieškovo atžvilgiu. Byloje atliktos ekspertizės išvados patvirtina tą aplinkybę, kad ieškovo kardomojo kalinimo - sulaikymo sąlygos jokiu būdu negalėjo būti ieškovo inksto vėžinio susirgimo ar kitomis ligomis bei ieškovo sveikatos pablogėjimo priežastimis, todėl ieškovo argumentus šioje dalyje taip pat atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus. (CPK 176 - 179 straipsniai). Teismas konstatavo jog ieškovas neįrodė ir neturtinės žalos. Taip pat atmetė reikalavimus dėl turtinės žalos nurodęs, kad ieškovo pateikti vekseliai bei kita nurodyta turtinė žala (pateikti kvitai, čekiai ir kt.) neturi jokio tiesioginio priežastinio ryšio su atsakovo veiksmais, o liudytojos V. M. parodymus vertinino kritiškai,nes ją su ieškovu sieja artimi ryšiai (ieškovas yra šios liudytojos anūko tėvas bei jos dukters sugyventinis). Liudytoja nepilnai ir neišsamiai galėjo paaiškinti visas vekselių atsiradimo aplinkybes (kas ruošė vekselių blankus, kada ir kas konkrečiai juos pasirašė, kam ji būtent atidavė atitinkamas piginų sumas ir kt.). Ieškovo nurodyta jo patirta žala dėl mašinos akumuliatoriaus teismas laikė neįrodyta nes liudytoja V. M. nurodė, jog automobilis priklauso jai ir ji su savo vyru rūpinosi naujo akumuliatoriaus įsigijimu ir jos pasiėmimu todėl byloje neįrodyta ieškovo teisę reikalauti minėtų išlaidų atlyginimo. Į bylą ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus (kvitus, čekius ir kt.) teismas vertino kritiškai, nes iš jų turinio matyti, jog prekių ir reikmenų buvo įsigyjama įvairaus pobūdžio,tarp jų yra ir nereikalingų ieškovo poreikiams įkalinimo įstaigoje, kai kurie kvitai ir čekiai vėlesnio laikotarpio, negu ieškovo suėmimo laikotarpis.

35Teismas atmetė ieškovo argumentus, jog dėl jo atžvilgiu visuomenės informavimo priemonėse paskleistos neigiamos ir neatitinkačios tikrovės informacijos jis patyrė stresą, išgyvenimus bei reputacijos pablogėjimą bei kitus neigiamus padarinius, patyrė neturtinę žalą, nurodęs jog byloje nėra jokių duomenų apie tai ir ieškovas neįrodė tos aplinkybės, jog atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnai neteisėtais būdais ar kitais neteisėtais veiksmais paskleidė ir davė neteisėtą informaciją apie ieškovą žiniasklaidos atstovams (CPK 176 – 179 straipsniai), todėl konstatavo atsakova nesant tinkamau atsakovu šioje reikalavimų dalyje.

36III.APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMŲ Į JĮ MOTYVAI

37Ieškovas apeliaciniu skundu prašo 2015 11 04 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti visiškai: priteisti iš atsakovo apelianto naudai 11 877,46 Eur turtinės 144 810, 01 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

38Nurodė jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas formaliai vertino įrodymus rėmėsi tik atsakovo nepagrįsta pozicija, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, išvadas grindė nenuosekliais, prieštaringais bylos duomenimis, prielaidomis, tinkamai nemotyvo, o tik perrašė iš esmės vien dokumentuose fiksuotus duomenis.

39Apeliantas teigė jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos įrodymų vertinio praktikos. Teismas neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų, kurie akivaizdžiai rodo jog tiek iki teisminio tyrimo pradėjimo metu, tiek, apelianto nuomone, ilgalaikio kardomojo kalinimo metu, tiek skiriant šią kardomąją priemonę ikiteisminio tyrimo medžiagoje nebuvo realiai patikimų teisėtais būdais gautų ikiteisminio tyrimo duomenų, leidžiančių jį įtartį padarius nusikaltimą. Teismas sprendime tik išdėstė deklaratyvius teiginius, jog suėmimo skyrimo metu egzistavo BPK 122 straipsnyje numatyti suėmimo pagrindai. Teismas nevertino, kad teismų nutartyse, kuriomis suėmimas apeliantui buvo paskirtas ir vėliau tęsiamas tik formaliai išvardinti bylos duomenys neva leidžiantys teigti, jog jis yra padaręs jam inkriminuojamą veiką, kad šie duomenys buvo prieštaringi, nenuoseklūs, kad nebuvo objektyvių duomenų įtarimui pagrįsti. Skiriant suėmimą buvo nurodyti klaidingi duomenys apie jo gyvenamąją vietą, socialinius ryšius, pastovių pajamų neturėjimą, ką vėliau 2008 05 22 nutartyje paneigė Vilniaus apygardos teismas panaikindamas suėmimą, konstatavęs jog apeliantas gyvena faktinėje šeimoje, jog byloje yra duomenų, kad apeliantas iki suėmimo dirbo.

40Teismas nevertino jog išteisinamąjį nuosprendi Vilniaus apygardos teismas priėmė ne tik dėl skirtingo įrodymų vertinimo, bet ir dėl išsamaus nešališko bylos išnagrinėjimo, ko nebuvo padaręs apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas remdamasis prieštaringais, neteisėtai surinktais įrodymais todėl šio teismo teisėjo veiksmai buvo neteisėti.

41Teismas be pagrido atmetė apelianto argumentus, kad suėmimio metu jis buvo laikomas nenormaliomis, nežmoniškomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, ką jis patvirtino duodamas paaiškinimus ir ką nurodė liudytojas M. P. ir kas žinoma iš viešai skelbiamos informacijos.

42Teismas šioje dalyje netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas, kad sąlygos buvo tinkamos turėjo įrodyti trečiasis asmuo arba suėmimo vietos administracija. Teismas be pagrindo kritiškai vertino V. P. parodymus apie kalinimo sąlygas, nes būdami įtariamaisiais vienoje byloje appeliantas ir V. P. turėjo būti laikomi tose pačiose sąlygose. Teismas be pagrindo atmetė jo prašymą išreikalauti tuo pačiu metu kalėjusių asmenų sąrašą, kas atėmė iš jo galimybę įrodyti, kad jis 7- 8 kv. metrų kamerose buvo laikomas kartu su dar 3-4 asmenimis. Kameros buvo suremtuotos jau po to kai ieškovas buvo paleistas. Todėl informacija apie remontus nepaneigia, kad jis buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis.

43Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepagrindė žalos fakto ir priežastinio ryšio. Pažymėjo jog dėl neteisėtų pareigūnų ir teismo veiksmų neteko legalių pajamų šaltinio, o dėl paviešinimo žiniasklaidoje, kai prokuratūros ir policijos pareikgūnai duodami interviu įvardindavo, kad buvo atskleistas nusikaltimas, bei priimto apklatinamojo nuosprendžio negalėjo rasti kito darbo. Dėl žalos negautų darbo pajamų forma pirmosios instancijos teismas nepasisakė iš viso. Dėl pasklidusios informacijos apeliantas teigė nebegalėjęs bendrauti su jam priimtina aplinka. Patyrė stresą, skausmą, neigiamus psichologinius išgyvenimus, dėl ko prarado sveikatą.

44Taip pat nepagrįstai atmesti reikalavimai dėl pasiskolintų pinigų (vekselių), kurie buvo reikalingi, tiek jam pačiam būtiniems daiktams įsigyti, tiek sugyventinei O. M. ir bendram jų vaikui išlaikyti ir pragyvenimui. Šioje dalyje apelianto teigimu teismas taip pat nepagrįstai kritiškai vertino O. M. ir jos motinos, skolinusios pinigus V. M. parodymus.

45Teismas be pagrindo, remdamsasis ekspertizės išvadomis atmetė jo argumentus dėl sveikatos sužalojimo, nes iš ekspertų paaiškinimų seka jog nėra jokios metodikos susirgimo vėžiu pradžiai nustatyti. Todėl byloje realiai jokiais įrodymais nepaneigta, kad šį susirgimą išprovokavo suėmimas ir nepagrįsti kaltinimai. Ieškovo nuomone suėmime buvusios sąlygos išprovokavo eilę kitų susirgimų paaštrėjimą. Teigė iki suėmimo buvęs sveikas daug sportavęs, o po suėmimo jam pašalintas inkstas.

46Generalinė prokuratūra ir teisingumo ministerija atsiliepimais prašė apeliacinį skundą atmesti palikti galioti 2015 11 04 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimus grindė argumentais išsakytais atsiliepime į ieškinio pareiškimą bei triplike.

47Nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad suėmimas ieškovui buvo taikytas neteisėtai be pagrindo, nurodė. kad Vilniaus apygardos teismas 2008 05 22 nutartyje, kuria remiasi apeliantas teismas konstatavo suėmimo pagrindus esant išnykusius, tačiau taip pat nurodė jog kai kurie duomenys jog apeliantas padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą visgi yra.

48Sutiko su sprendimo motyvais jog suėmimas apeliantui buvo skiriamas motyvuotomis teismo nutartimis. Nesutiko jog šiuo atveju galima vadovautis teismų praktikoje susiformavusia pozicija, kad teismas vertindamas suėmimo skyrimo pagrįstumą civilinėje byloje gali kitaip nei baudžiamojoje byloje įvertinti tuos pačius įrodymus. Pabrėžė jog toks vertinimas galimas nustačius kitas esmines aplinkybes. Ieškovas tokių aplinkybių nenurodė, o tai, kad jis pats kitaip vertina nustatytas aplinkybes nereiškia jog sprendimas yra nepagrįstas. Suėmimo paskyrimas 2008 02 15 nutartimi buvo patikrintas instancine tvarka apeliacinės instancijos teismui 2008 04 19 nutartimi palikus galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. 2008 05 22 Vilniaus apygardos teismas panaikino suėmimo pratęsimą nurodęs jog suėmimo skyrimo pagrindai išnyko, tačiau nenurodė jog anksčiau ši kardomoji priemonė skirta be pagrindo.

49Apkaltinamasis nuosprendis ieškovo atžvilgiu nebuvo įsiteisėjęs todėl realių pasekmių apeliantui nesukėlė. Išteisinamojo nuosprendžio formuluotė taip pat nesudaro pagrindo teigti jog ikiteisminis tyrimas pradėtas ir jis atiduotas teismui. visiškai be pagrindo.

50Pritarė teismo vertinimui, jog apeliantas neįrodė, kad suėmime buvo laikomas išskirtinai nepalankiomis sąlygomis, o tam tikri laisvo judėjimo, privatumo apribojimai, neigiami išgyvenimai yra neišvengiama suėmimo taikymo pasekmė. Dėl antisanitarinių sąlygų pažymėjo jog iš TI-K administracijos pateiktos informacijos matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas apeliantas tiek prieš jį ten patalpinant, tiek po to buvo atliekami remonto darbai. Pirminės apžiūros įkalinimo vietoje metu, apeliantas sveikatam nesiskundė ir dėl sveikatos pablogėjimo taip pat nesikreipė.

51Nurodė, jog dalyje dėl neteisėto suėmimo jo atžvilgiu taikymo ieškovas yra praleidęs senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, prašė šioje dalyje taikyti ieškinio senatį.

52Medicinos ekspertai išvadose patvirtino jog vėžinis susirgimas jokiu būdu negali būti ieškovo laikymo suėmime pasekmė, apeliantas šių išvadu nepaneigia. Ekspertai taip pat pasisakė dėl ieškovo širdies kraujagyslių susirgimų ir nurodė jog tai seni nepakankamai kontroliuojami patologiniai procesai.

53Sutiko su sprendimo argumentais dėl rašytinių įrodymų, kuriais apeliantas įrodinėjo turtinę žalą vertinimo. Pažymėjo, kad ieškovo prašoma priteisti neturtinės žalos suma neadekvati ir neatitinka teismų praktikoje priimtų dydžių.

54Trečiasis asmuo Kalėjimų departamentas prie teisingumo ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad reikalavimams dėl nepalankių suėmimo sąlygų pareikšti ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ir prašė šiems reikalavimams taikyti ieškinio senatį. Apeliantas nepateikė jokių duomenų leidžiančių teigti, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime būtų sąmomingai siekiama su apeliantu elgtis nežmoniškai. Iš esmės apeliantas nurodo tik vieną esminį nusiskundimą gyvenamojo ploto trūkumą, iš ko galima spręsti, kad gyvenimo sąlygos buvo patenkinamos.

55Pažymėjo, kad teismų praktikoje neturtine žala pripažįstama ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, o toks kuris sukelia ne vienkartinius trumpalaikius išgyvenimus, emocijas reiškiant reikalavimus dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai nurodyti jog neteisėti veiksmai sukėlė tam tikras pasekmes.

56IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

57Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

58Byloje nustatyto faktinės aplinkybės

59Iš civilinėje ir baudžiamojoje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2007-10-14 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-40060-07 pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (plėšimas organizuotoje grupėje panaudojant šaunamąjį ginklą ir pagrobian didelės vertės turtą),

602007-12-18 ieškovui buvo pareikšti įtarimai dėl minėtos veikos padarymo įtarus, kad apeliantas ir V. G. kartu su dviem nenustatytais asmenimis, dalyvaudami organizuotoje grupėje, turėdami vieningą tikslą pagrobti didelės vertės svetimą turtą, 2007-10-14 apie 17.59 val. parduotuvės „Maxima“, esančios Vilniuje, Salininkų g. 131, vidiniame kieme, užvaldė UAB „Falck Security“ priklausantį inkasacijai skirtą automobilį VW Transporter, valst. Nr. ( - ), V. G. panaudojus šaunamąjį ginklą A. M. pistoletu šaunamuoju ginklu, grasinant UAB „Falck Security“ inkasatoriui vairuotojui pagrobė inkasacijos automobilį VW Transporter, valst. Nr. ( - ), nuvažiavo į Kelmijos sodų 37- ąją g., Vilniuje, kur pagrasinus inkasatoriui fiziniu susidorojimu bei sudavus ne mažiau 5 smūgių šiam į įvairias kūno vietas, iš inkasatorių automobilio pagrobė inkasacijos maišelius, su 1 794 646,25 litų.

612007-12-18 ieškovas buvo sulaikytas. 2007-12-19 prokuroras kreipėsi į teismą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ieškovui. Pareiškime rėmėsi duomenimis leidžiančiais manyti apeliantą padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą: įvykio vietos apžiūros protokolu, nukentėjusiojo parodymais, liudytojų parodymais, duomenimis, gautais kontroliuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, tarnybiniais pranešimais, kratos atliktos įtariamojo gyvenamojoje vietoje, ( - ), Vilniuje, metu paimtais tirti daiktiniais įrodymais. Suėmimo pagrindu pareiškime nurodyta tai, kad įtariamasis gali bėgti, slėptis, nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo, nes įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta reali laisvės atėmimo bausmė be alternatyvių bausmių, deklaruotoje gyvenamojoje vietoje negyvena, nevedęs ir nesusaistytas tvirtais socialiniais ryšiais, dažnai lankosi užsienyje, praeityje teistas, jo atžvilgiu taikytas organizuoto nusikalstamumo užkardimo įstatymas (baudž.b. t. 1, b.l. 9, t.3, b.l. 106-107; civ. b. 1. t. b.l. 27).

62Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismas 2007-12-19 nutartimi, tenkinant prokuroro pareiškimą apeliantui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviejų mėnesių terminiui, nurodant jog minėti prokuroro pareiškime nurodyti duomenys leidžia manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie sunkių nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki dešimties metų. Teismas minėtoje nutartyje atsižvelgė ir į apeliantą charakterizuojančius duomenis: praeityje teistas už savivaldžiavimą, kadangi apklausos metu negalėjo nurodyti savo darbo užmokesčio, teismas priėjo išvados jog įtariamasis nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl manytina, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus (civ.b. t. I, b.l. 27-28).

632008-02-15 prokuroro pareiškime dėl suėmimo termino apeliantui pratęsimo kaip duomenys, leidžiantys manyti, jog apeliantas padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, įvardijami įvykio vietos apžiūros protokolas, nukentėjusiųjų parodymai, kratų medžiaga, duomenys, gauti kontroliuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, specialisto išvada, rašytinė bylos medžiaga bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Kaip pagrindai pratęsti suėmimą nurodyti nusikaltimo sunkumas, apelianto ankstesnis teistumas, įtariamajam gresianti griežta reali laisvės atėmimo bausmė, ryšiai užsienyje nepastovi gyvenamoji vieta (negyveno vietoje, kurią buvo deklaravęs), išsiskyręs (civ. b. t.1, b.l. 29-30).

64Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-02-15 nutartimi pratęsė apeliantui suėmimą dviems mėnesiams, skaičiuojant nuo 2008-02-19 (imtinai), o Vilniaus apygardos teismas 2008-03-17 nutartimi, įtariamojo skundą atmetė ir paliko nutartį galioti (civ. b.l. t.1, b.l. 29-33).

652008-04-15 pareiškime dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo apeliantui prokuroras rėmėsi įvykio vietos apžiūros protokolu, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, atpažinimo protokolu, duomenimis gautais kontroliuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, specialisto išvada, rašytine bylos medžiaga bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Kaip pagrindai pratęsti suėmimą pareiškime nurodytas nusikaltimo sunkumas, ankstesnis teistumas, pareikšto įtarimo sunkumas, gresianti griežta reali laisvės atėmimo bausmė, ryšiai užsienyje, faktas, kad jis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje negyvena bei yra išsiskyręs (civ. b. t. 1, b.l. 34-35).

66Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-04-15 nutartimi konstatavo, kad esant pagrindui manyti, jog įtariamasis, būdamas laisvėje, darys naujas nusikalstamas veikas, nes įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl suvokdamas griežtos laisvės atėmimo bausmės realumą, gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės neteisėtais būdais, ir pratęsė suėmimo terminą dar dviems mėnesiams.

67Vilniaus apygardos teismas 2008-05-22 nutartimi nustatė, kad suėmimo paskyrimo apeliantui pagrindai ir sąlygos toliau tęsti pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, išnyko. Teismas nurodė jog nustatyta, kad A. M. turi tamprius teigiamus socialinius ryšius ir atsižvelgus į jo suėmime jau išbūtą laiką, daugiau nei penkis mėnesius vykstantį ikiteisminį tyrimą, kas reiškia, kad įtariamasis bus pareigūnų akiratyje sprendė jog tikimybė, kad jis darys naujus nusikaltimus, nėra didelė. Todėl jo atžvilgiu BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti ir švelnesnio pobūdžio kardomiosiomis priemonėmis. Remdamasis šiais faktais apeliacinės instanciojos teismas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-04-15 nutartimi pratęstą kardomąją priemonę - suėmimą panaikino (civ. b. t. 1, b.l. 38-40).

68Po minėtos nutarties priėmimo apeliantui buvo pritaikytos kitos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (paso) paėmimas (civ. b. t.1, b.l. 42-44).

69Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-06-11 nuosprendžiu ieškovas buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numartytą 180 straipsnio 3 dalyje (baudž. b. t.12, b.l. 67-79).

70Vilniaus apygardos teismo 2010-11-18 nuosprendžiu, tenkinant apelianto skundą pirmosios instancijos teismo apkaltinamais nuosprendis jo atžvilgiu panaikintas BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu neįrodžius apelianto dalyvavimo jam inkriminuoto nusikaltimo padarymu.

71 Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlygų

72Apeliantas ieškiniu ir apeliaciniu skundu reikalavo priteisti jam turtinės ir neturtinės žalos atsiradusios dėl, jo nuomone, neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų tiriant ir nagrinėjant minėtą baudžiamąją bylą, neteisėtai paskiriant jam griežčiausią kardomąją priemonę suėmimą, neteisėtai nuteisiant, priimant jo atžvilbiu apkaltinamąjį nuosprendį. Taip pat žalą tiek turtinę, tiek neturtinę jis kildina ir iš netinkamų higienos reikalavimų netatitinkančių sąlygų kardomajame kalinime, dėl kurių jo nuomone atsirado žala taip pat ir jo sveikatai.

73Taigi, byloje kilęs ginčas dėl CK 6.272 straipsnyje numatytos atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, taikymo. Minėto straipsnio 1 ir 2 dalysee numatyta, jog žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Remiantis straipsnio 3 dalimi be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

74Pagal CK 6.246 straipsnio 1,3 dalis civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.Teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Kadangi apeliantas savo ieškinį grindžia neteisėtais pareigūnų ir teismo veiksmais baudžiamojoje byloje. Civilinės atsakovmybės sąlygos išskyrus neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltę nepreziumuojamos. Todėl visas likusias tris civilinės atsakomybės sąlygas šiuo ateju turėjo įrodyti ieškovas.

75Pirmoji cvilinės atsakomybės sąlyga, kurią apeliantas turėjo įrodyti tai ikiteisminio tyrimo, prokuroro, teismo ir TI-K neteisėti veiksmai. Ikiteisminis tyrimas baudžiamosiose bylose vyksta pagal griežtai BPK reglamentuotą tvarką. Todėl siekdamas įrodyti pareigūnų ir teismo neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu ieškovas turėjo nurodyti kokios BPK nuostatos tiriant ir teisme nagrinėjant jo bylą buvo pažeistos. Tiek iš apelianto ieškinio, tiek iš jo apeliacinio skundo turinio galima spręsti jį esant įsistikinus, kad tas faktas, jog jo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis ir įrodo, kad visos jo atžvilgiu byloje taikytos prievartos priemonės bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai yra taip pat neteisėti. Tačiau tokie teiginiai prieštarauja kasacinio teismo suformuortai praktikai šios kategotrijos bylose.

76Kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiškinimo ir taikymo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi, civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (LAT 2009 02 04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 05 24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 12 04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (LAT 2008 06 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 01 24 nutartis, priimta civilinėje bylojes 3K-3-2/2012).

77Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų

78Apeliantas neteisėtus veiksmus paskiriant jam kardomąją priemonę suėmimą remia tuo faktu jog 2008 05 22 Vilniaus apygardos teismo nutartimi tenkinant jo skundą kardomoji primonė jam buvo panaikinta. Todėl laikytina jog apie savo pažeistą teisę jis taip pat sužinojo 2008 05 22. Todėl ieškovas yra praleidęs CK 125 straipsnio 85 dalyje numatytą 3 metų senaties terminą ieškiniui dėl žalos atlyginimo šioje dalyje pareikšti, nes ieškinys pareikštas tik 2012 04 13, kas laikytina savarankišku pagrindu ieškiniui šioje dalyje atmesti.

79Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (LAT 2010 05 03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 10 03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 02 05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; kt.).

80Civilinių bylų skyriaus kolegija pažymi jog pirmosios instancijos teismas kruopščiai ištyrė visus ikiteisminio tyrimo metu apelianto atžvilgiu atliktus veiksmus bei taikytas baudžiamąsias prievartos priemones ir jų pagrįstumą bei teisėtumą ir priėjo pagrįstos išvados nesant pagrindo tenkinti jo ieškinį dėl žalos atlyginimo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas remiantis BPK 166 straipsnio 1 dalimi ikiteisminis tyrimas yra pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) jeigu prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas patys nustato nusikalstamos veikos požymius ir surašo tarnybinį pranešimą, be to, pagal BPK 166 straipsnio 2 dalįatskirais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas.

81Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šios katergorijos bylose taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad kardomoji priemonė - suėmimas yra ne bausmė už nusikaltimą, o procesinės prievartos priemonė, turinti specifinius uždavinius, kurių svarbiausias - užtikrinti tinkamą proceso vyksmą baudžiamojoje byloje, siekiant ištirti nusikaltimą, be to, suėmimo taikymas baudžiamajame procese yra pirmasis žingsnis, siekiant išsiaiškinti, ar įtariamas nusikaltimo padarymu asmuo iš tiesų padarė konkretų nusikaltimą, o vėlesnis baudžiamosios bylos nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių procesinių sprendimų neteisėtumo ir nėra besąlyginis pagrindas atlyginti asmeniui žalą, jeigu atitinkami procesiniai sprendimai buvo priimti laikantis procesinių normų reikalavimų. Esmine asmens suėmimo teisėtumo sąlyga yra laikomas pagrįstas įsitikinimas, jog asmuo, kuriam skiriamas suėmimas, yra padaręs nusikaltimą, tačiau skiriant suėmimą kaltumo klausimas nėra sprendžiamas ir įrodymai yra netiriami, o atsižvelgiama į tikėtinumą, jog įtariamasis vengs tyrimo, trukdys nustatyti tiesą bei darys naujus nusikaltimus, todėl atsižvelgiant į tai, įtarimo pagrįstumas suėmimo skyrimo atveju yra ne tokio paties lygio, koks yra reikalingas pripažinti asmenį kaltu nusikaltimo padarymu, todėl faktai, keliantys tokį įtarimą, neturi būti tokie patys įtikinantys, kokie turėtų būti vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose, be to, kardomosios priemonės suėmimo neteisėtumą lemia jos paskyrimas ar taikymas, nesilaikant atitinkamų baudžiamojo proceso normų.

82Remiantis BPK 122 straipsnio nuostatomis suėmimas laikytinas teisėtu, esant pakankamam pagrindui įtarti ar kaltinti suimamą asmenį nusikalstamos veikos padarymu, nustačius BPK numatytus suėmimo taikymo pagrindus, bei siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms).

83BPK 122 straipsnis numato jog pakankamas suėmimo taikymo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, be to, skiriant suėmimą turi būti nurodytas jo skyrimo pagrindas ir motyvai. Suėmimas skiriamas atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (122 straipsnio 6,7 dalys).

84Kolegija pažymi jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šalių ginčą rėmėsi minėtomis BPK nuostatomis, atsižvelgė į kasacinio teismo bei EŽTT praktikoje formuojamus reikalavimus ir taisykles nagrinėjant tokio pobūdžio bylas. Kad pagrįstas įtarimas suprantamas kaip esantys faktai ar informacija, pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką (Balčiūnas v. Lithuania, no. 17095/02, judgment of 20 July 2010).

85Pirmosios instancijos teismas remdamasis aukščiau nurodytais vertinimo kriterijais kolegijos nuomone pagrįstai konstatavo, jog suėmimas apeliantui buvo motyvuotai skiriamas ir tęsiamas manant, kad ieškovas būdamas laisvėje bėgs, slėpsis ir darys naujus nusikaltimus, numatytus 122 straipsnio 4 dalimi, o ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leido manyti, jog ieškovas visgi galėjo padaryti jam inkriminuojamą veiką, taip pat buvo atsižvelgta ir į ieškovo asmenybę, jo teistumą 2007-02-26 nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalies nuostatas (savivaldžiavimas, panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui) atsižvelgta, jog ieškovas negyvena savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, nedirba, (tokios išvados pagrįstai prieita kadangi apeliantas negalėjo nurodyti kokio visgi dydžio darbo užmokestis jam yra mokamas, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, buvo įtariamas sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, už kurį buvo numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teismai teisėtai ir pagrįstai pagal visą tuo metu surinktą medžiagą padarė minėtas išvadas bei taikė griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Nei taikant suėmimą, nei jį pratęsiant jokių BPK nuostatų nei teismai, nei ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikę pareigūnai nepažeidė. Teismai apie šios kardomosios priemonės skyrimo būtinumą sprendė vertindami surinktų įrodymų visetą, pagal savo vidinį įsitikinimą, motyvuoti, savalaikiai. Apeliantui buvo užtikrinta galimybė skųsti visus su juo atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus tame tarpe ir teismų utartis dėl kardomosios priemonės taikymo. Ta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas 2008-05-22 nutartimi panaikino tolesnį suėmimo pratęsimą atsižvelgdamas į jo trukmę bei į tai, kad suėmimo taikymo pagrindai yra išnykę, nerodo jog ankstesnės nutartys buvo priimtos neteisėtai. Vilniaus apygardos teismas 2008-05-22 nutartyje, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nekonstatavo ankstesnėse teismų nutartyse nebebuvus pagrindų taikyti suėmimą ar kad šios nutartys buvo neteisėtos, nepagrįstos bei naikintinos. Priešingai, minėtoje nutartyje buvo konstatuota svarbi aplinkybė, jog ieškovo suėmimo pagrindai ir sąlygos būtent šiuo metu išnyko, o ne iš viso jos neegzistavo nuo pat ieškovo suėmimo pradžios. Šioje nutartyje taip pat nurodyta, jog nepaisant to, kad tyrimo metu surinkta medžiaga yra gan prieštaringa, visgi yra faktiniai duomenys, leidžiantis manyti, jog ieškovas galėjo padaryti jam inkriminuojamą veiką. Tačiau konstatavo nagrinėjimo metu esant galimybę taikyti švelnesnes kardomąsias priemones.

86Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog esminės procedūrinės suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo taisyklės nebuvo pažeistos, o pagrindas įtarti ir kaltinti ieškovą padarius minėtą nusikaltimą irgi akivaizdžiai buvo.

87Iš baudžiamojoje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu, 2007-10-15 apklaustas liudytojas V. V. detaliai papasakojo įvykdyto nusikaltimo aplinkybes bei 2008-05-06 davė parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, be to, atpažino kaip dalyvavusį šiame nusikaltime ieškovą, savo parodymus jis patvirtino 2008-04-11 parodymų patikrinimo vietoje metu. Vėliau šiam liudytojui buvo paskirta ambulatorinė psichiatrinė - psichologinė ekspertizė, tačiau liudytojas 2008-06-25 mirė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus I teismo psichiatrijos komisijos rašte nurodomata, jog šio liudytojo parodymuose nėra teiginių, leidžiančių spręsti apie tai, kad tuo metu jis buvo baimės, išgąsčio, pasimetimo ar panašioje emocinėje būsenoje, kuri galėjo iš esmės sutrikdyti jo realias galimybes suvokti aplinkos įvykius. Peržiūrėjus įtariamųjų atpažinimo vaizdajuostes, išnagrinėjus liudytojo apklausų protokolus, nenustatyta, jog atpažinimų ir apklausos metu liudytojo psichikos bei emocinė būsena buvo sutrikusi, liudytojo sūnus apklausos metu parodė, kad jo tėvas psichikos sutrikimų neturėjo, buvo sveikas, nebuvo linkęs fantazuoti ir adekvačiai reagavo į visus įvykius.

88Ikiteisminio tyrimo metu 2008-03-19 taip pat buvo apklaustas liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas (Nr. 9), kuris paliudijo tai, jog apie 2007-10-14 vakare prie “Maxima” parduotuvės įvykdytą nusikaltimą jam yra žinoma iš M. P., be to, liudytojas parodė, jog šį nusikaltimą be M. P. padarė ir A., A. ir V. G., be to, šis liudytojas smulkiai papasakojo detales, t. y. kaip buvo įvykdytas šis nusikaltimas (baudž. b.l. t. 4, b.l. 117-118 ; t. 5, b.l. 1-4, 10-12, 17-18, 20-24, 47-55, 80-81, 89-92).

89Iš ikiteisminio tyrimo metu 2007-10-31 LPKTC specialisto išvados turinio nustatyta, kad buvo konstatuota, jog tirti pateiktos penkios tūtelės buvo šautos iš vieno 7,65 mm kalibro ginklo ir tikėtina, jog tirti pateiktos penkios tūtelės ir kulka galėjo būti iššautos ir iš perdirbto (savadarbio) ginklo, pritaikyto šaudyti 7,65 kalibro “Brovvning” šoviniais.

902007-12-18 atlikus kratą apelianto name, ( - ), Vilniuje, rastas ir paimtas juodos spalvos pistoletas SILHOLIETTE SPORT PISTOL”, model ( - ) 2008-04-21 LPKTC specialisto išvadoje konstatuota, jog tirti pateiktas pistoletas yra pramoninės gamybos, 4,5 mm kalibro “( - ) modelio pneumatinis pistoletas “Crosman”, skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro pneumatiniams ginklams skirtomis kulkomis ir šis pistoletas yra D kategorijos šaunamasis ginklas, įstačius dujų balionėlį ginklas tinkamas šaudyti. 2008-01-23 ištyrus ant pistoleto rastas dvi stiklo mikrodaleles nustatyta jog jos yra vienodos (bendro grupinio priklausomumo) su stiklo šukėmis, paimtomis nuo automobilio Transporter, Valst. Nr. ( - ) priekinių sėdynių. Specialistas apklausos metu taip pat nurodė, kad rastos dalelės ant pistoleto “SILHOUETTE SPORT PISTOL” priklauso grūdinto stiklo grupei, o tokie stiklai dažniausiai naudojami automobilių šoninių durų langų įstiklinimui (baudž. b. t. 1, b.l. 170-172 ; t. 2, b.l. 27-31, 151-154 ; t. 8, b.l. 38-40, 44-46). Lietuvos teismo ekspertizės centras 2008-02-26 specialisto išvadoje nustatė, kad ant tirti pateiktų A. M. juodų sportinių kelnių rasti juodos spalvos poliesteriniai pluoštai, vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su automobilio VW Transporter, Valst Nr. ( - ) sėdynių apmušalų, kurių pavyzdys pateiktas tirti, atitinkamais pluoštais (baudž. b. t. 1, b.l. 183-184 ; t.3, b.l. 13-17). Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, kad 2008-02-15 pareiškime dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo ieškovui prokuroras nurodė, kad visi surinkti duomenys, yra leidžiantys manyti, jog A. M. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, nes yra įvykio vietos apžiūros protokolas, nukentėjusiųjų parodymai, kratų medžiaga, duomenys, gauti kontroliuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, specialisto išvada, rašytinė bylos medžiaga bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

91Sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios priemonės ar pritaikytos kitokios procesines prievartos priemonės teisėtumo, yra būtina įvertinti ir šių priemonių skyrimo tikslą ir jas skiriant asmens kaltumo klausimas yra nesprendžiamas, o tik siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą bei teisminį nagrinėjimą, be to, sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu, todėl dėl tų pačių priežasčių šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas klausimas, ar įtariamasis yra kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, kadangi tai bus atsakyta ikiteisminio tyrimo metu ar pirmosios instancijos teisme, priimant byloje procesinį sprendimą. Iš bylų medžiagų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2010-11-18 nuosprendžiu panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, konstatuodamas, jog baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai negali neginčijamai patvirtinti kaltinamųjų kaltės. Todėl darytina išvada, jog apeliacinės instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį konstatavęs neginčijamų apelianto kaltės įrodymų trūkumą. Taigi, išteisinamasis nuosprendis priimtas remiantis baudžiamajame procese, skirtingai nei civiliniame procese, taikomu įrodymų vertinimo principu. Baudžiamajame procese įrodymai galintys kelti mažiausią abejonę teisiamojo kaltumu turi būti vertinami teisiamojo naudai. Tuo tarpu civiliniame procese teismai vadovaujasi tikėtinumo taisykle kai remiantis pateiktais įrodymais teismai gali padaryti išvadas jog atsižvelgiant į įrodymų visumą labiau tikėtina faktą buvus, nei jo nebuvus. Todėl iš esmės išteisinamasis nuosprendis byloje priimtas nesurinkus neabejotinai apelianto kaltę patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindu teigti jog ikiteisminio tyrimo atidavimo teismui, nuteisimo veiksmai jo atžvilgiu buvo neteisėti.

92BPK 20 straipsnyje taip pat įtvirtintas principas jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu vadovaudamiesi įstatymų nuostatomis. Todėl nors įrodymų vertinimas vyksta laikantis atitinkamų procesinių taisyklių bei materialinės teisės normų, tačiau vertinant įrodymus konkrečioje byloje pagal savo vidinį įsitikinimą vis tiek egzistuoja subjektyvus elementas, priklausantis nuo kiekvieno teisėjo, kaip asmenybės bei savo srities profesionalo individualių savybių. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl šios priežasties negalima teigti, kad teisėjas, nagrinėjęs bylą pirmojoje instancijoje bei kitaip įvertinęs esamus įrodymus byloje, negu apeliacinės instancijos teismas, atliko neteisėtus veiksmus ar pažeidė procesines ar materialines teisės normas.

93

94Dėl kalinimo sąlygų

95Taigi nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų šiuo atveju nebūtų galimybės tenkinti apelianto ieškinio. Tačiau kadangi pirmosios instancijos teismas pasisakė ir dėl visų kitų sąlygų, kolegija pasisako ir dėl jų.

96Apelianto apeliacinio skundo teiginiai jog pirmosios instanciojos teismas be pagroindo atmetė jo teiginius, kad suėmimo metu jis buvo laikomas laikomas antisanitarinmėmis nežmoniškomis sąlygomis turėjo kęsti šaltį, didelę drėgmę, kamerose kur nebuvo gaivaus oro, nes buvo rūkoma, patalpos nebuvo tinkamai vėdinamos, pasivaikšiojimų laikas buvo nuolat ribojamas, kad ieškovas patyrė stresą, kad teismas be pagrindo atmetė liudytojo V. P. parodymus šiuo klausimu taip pat nesudaro pagrindo tenkinti jo apeliacinio skundo.

97Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė jog byloje be dviejų ieškovo laiškų kopijų advokatui V. V., kuriuose apeliantas advokatui skundžiasi tik dėl prastų laikymo sąlygų Vilniaus areštinėje, (nėra ventiliacijos, ribojamas pasivaikščiojimas bei neduodama karšto virinto vandens), daugiau jokių rašytinių įrodymų į šią civilinę bylą ne pateikė. Byloje nėra jokių dumenų kad apeliantas jo laikymo TI-K laikotarpiu būtų kreipęsis į TI-K administraciją tiesiogiai ar per advokatą dėl šių sąlygų pagerinimko ar perkėlimo į kitą kamerą.

98Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio teismas nuosekliai priėjo išvados jog atitinkamos įstaigos sistemingai atlieka patikrinimus dėl areštinių būklės. Todėl darytina išvada, jog nei areštinių pareigūnai, nei Lukiškių TI-K pareigūnai nepadarė jokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo ieškovo atžvilgiu. Remdamasis byloje atliktos ekspertizės išvadomis teismas pagrįstai konstatavo, kad apelianto kardomojo kalinimo - sulaikymo sąlygos negalėjo būti ieškovo inksto vėžinio susirgimo ar kitomis ligomis bei ieškovo sveikatos pablogėjimo priežastimis, todėl ieškovo argumentus šioje dalyje taip pat atmetė, kaip nepagrįsti bei neįrodytus.

99Liudytojo V. P. parodymus teismas vertino kritiškai ir nurodė tokio vertinimo priežastis. Kadangi M. P. patsai nurodė, jog jis niekada nebuvo kartu kalinamas su ieškovu vienoje kameroje ar patalpoje, be to, šis liudytojas negalėjo ir tiksliai nurodyti kokiose kamerose ar patalpose bei kokiomis sąlygiomis ir kokiu konkrečiai laiku buvo kalinamas ieškovas jo kardomojo kalinimo – suėmimo metu, todėl šio liudytojo parodymus teismas vertintino kaip abstrakčius, nekonkrečius išreiškiančius jo subjektyvią nuomonę bei deklaratyvius, paremtus liudytojo asmeniniais įspūdžiais bei subjektyvia nuomone. Ieškovo pateiktą medžiagą iš laikraščių: apžvalgas straipsnius ir kt. teismas taip pat pagrįstai vertino ne kaip rašytinius įrodymus, patvirtinančius nagrinėjamoje byloje nurodytas konkrečias faktines aplinkybes, o tik kaip informacinio bei deklaratyvaus pobūdžio literatūrą.

100Dėl turtinės ir netrtinės žalos

101Kolegija konstatuoja jog apeliantas be pagrindo kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje teismas nurodė jog apeliantas neįrodė tiek turtinės tiek ir neturtinės žalos dydžio. Kolegija pabrėžia jog pirmosios instancijos teiamas išsamiai ištyręs apelianto pateiktus rašytinius įrodymus vekselius kvitus, čekius ir kt. priėjo pagrįstos išvados, jog šie įrodymai nesusieti tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsakovo veiksmais.

102Liudytojos V. M. parodymus dėl jos neva skolintų apeliantui pinigų ir tuo pagrindu apelianto jai išrašytų vekseliu teismas turėjo pagrindo vertinti kritiškai, nes priešingai nei teigia apeliantas V. M. yra artimais ryšiais su apeliantu susijęs asmuo (jo sugyventinės motina). Be to teismui pagrįstų abejonių sukėlė faktai, kad liudytoja nepilnai ir neišsamiai galėjo paaiškinti visas vekselių atsiradimo aplinkybes (kas ruošė vekselių blankus, kada ir kas konkrečiai juos pasirašė, kam būtent ji atidavė atitinkamas piginų sumas ir kt.). Žala dėl automobilio, kuris V. M. teigimu yra jos nuosavybė akumuliatoriaus isigijimo bei jos užvedimo taip pat neįrodyta. Kritiškai vetindamas kitus pateiktus rašytinius įrodymus prekių čekius kvitus teismas nurodė, jog prekių ir reikmenų buvo įsigyjama įvairaus pobūdžio, tame tarpe ir nereikalingų ieškovo poreikiams įkalinimo įstaigoje, be to, kai kurie kvitai ir čekiai yra pateikti vėlesnio laikotarpio, negu buvo ieškovas suimtas.

103Kolegijos nuomone teismas taip pat pagrįstai kritiškai vertino ir liudytojos O. M. parodymus nes ją su ieškovu taip pat sieja artimi ryšiai (jie yra sugyventiniai, turi bendrą vaiką). Ši liudytoja negalėjo tiksliai bei aiškiai nurodyti visų aplinkybių dėl vekselių pasirašymo bei aplinkybių, kaip ir kokiems tikslams bei kokiu laikotarpiu ir kokiomis sumomis gauti pinigai pagal vekselius buvo išleisti. Pradžioje teigusi, jog visos sumos buvo išleistos išimtinai ieškovo bei jos šeimos interesms tenkinti, vėliau nurodė, pinigus pagal pirmąjį vekselį gavusi asmeniškai ir sumokėjusi advokatui neišrašiusiam čekio ar kvito, dalį pinigų išleidusi savo mokslams, sūnaus būreliams apmokėti ir ieškovo siuntiniams į įkalinimo įstaigą, tačiau negalėjo sukonkretinti kokias vidutiniškai sumas ji išleido, perkant minėtus siuntinius ieškovui, be to, taip pat nurodė, kad ieškovui pirko ir nešė cigaretes, kadangi už jas buvo galima gauti įvairių lengvatų.

104Ekspertizės akto Nr. EKG 36/13 (02) išvadose, nurodyta, kad inkstų vėžys apeliantui diagnozuotas ultragarsiniu profilaktiniu tyrimu ir kairiojo inksto vėžinio proceso laikas iki operacijos gali būti 2 - 3 ar daugiau metų ir ieškovo atžvilgiu taikytos suėmimo ir laikymo sąlygos jokiu būdu negali būti šio vėžinio susirgimo priežastimi, o atsakyti į klausimą, ar galėjo turėti įtakos proceso spartesniam vystymuisi, šiuo atveju duomenų nepakanka. Be to, ieškovui diagnozuotos širdies – kraujagyslių sistemos ligos, o jų klinikinės stadijos bei formos rodo šias ligas esant senais, nepakankamai kontroliuojamais potologiniais procesais su pažengusiomis komplikacijomis kaip: retinopatija, nefropatija, encefalopatija bei kardiopatija. Šių ligų progresavimui yra svarbūs daugybiniai rizikos veiksmai, tokie kaip: paveldėjimas, mažas judrumas, viršsvoris, mityba, aktyvus ir pasyvus rūkymas, stresas ir kiti veiksmai,. Stuburo juosmeninės ir kryžmeninės dalies tarpslankstelinių diskų ir sąnarių pakitimai yra sena ir progresuojanti degeneracinės kilmės patologija su gausėjančiais ir sunkėjančiais neurologiniais simptomais. Kategoriškai pasisakyti ar minimos nepalankios suėmimo ir laikymo sąlygos bei neigiamos emocijos turėjo esminės įtakos patologijos progresavimui nėra galimybės. Kad buvimas 5 mėnesių laikotarpiu suėmime kaip nors įtakojo apelianto sveikatą nepatvirtino ir teisme apklaustas ekspertas.

105Apeliantas taip pat neįrodė jog, kurie nors teisėsaugos pareigūnai visuomės informavimo priemonėse buvo įvardiję jį kaip asmenį dalyvavausi jam inkriminuotame nusikaltime ir kad dėl šios informacijos jis ilgą laiką negalėjo gauti darbo. Taip pat pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiam reikalavimui netinkamai pasirinktas atsakovas ir kad dėl ieškovo atžvilgiu visuomenės informavimo priemonėse paskleistos neigiamos ir neatitinkančios tikrovės informacijos, kurios pasėkoje ieškovas patyrė stresą, išgyvenimus bei reputacijos pablogėjimą bei kitus neigiamus padarinius, ieškovas turėjo kreiptis į žiniasklaidos atstovus.

106Kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LAT 2010 04 08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 02 07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 10 18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 11 18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2010 11 02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 08 80 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kaip minėta, apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindė procesinių normų, reguliuojančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procesus, pažeidimu. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, tvirtinama, kad teismas nevertino konkrečių įrodymų, kad sprendimas iš esmės deklaratyvus.

107Kolegija pažymi jog ta aplinkybė, kad apeliantas kitaip, subjektyviai, sau naudinga linkme vertina byloje pateiktus įrodymus, nesudaro pagrindo kvestionuoti pirmosios instancijos teismo pateikto išsamaus ir objektyvaus įrodymų vertinimo.

108Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

109Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Apeliacinį skundus atmetus remiantis CPK 93 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos šalių patirtos apeliacinėje instancijoje nepriteisiamos nei vienai šaliai.

110Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

111Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I.GINČO ESMĖ... 3. ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti... 4. Ieškinyje ir dublike nurodė, kad jo atžvilgiu 2007-10-14 buvo pradėtas... 5. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo... 6. Atsakovo atstovai Teisingumo ministerija ir Generalinė prokuratūra... 7. 2008-04-15 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi suėmimo terminas buvo... 8. Pažymėjo, kad proceso stadijoje kai taikomas suėmimas negali būti... 9. Skirdamas suėmimą teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog ieškovas buvo... 10. Vilniaus apygardos teismas 2010-11-18 nuosprendžiu apkaltinamasis nuosprendis... 11. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo panaikintas,... 12. Trečiasis asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos... 13. Baudžiamasis procesas byloje vyko protingą laikotarpį, kaltės klausimas... 14. Europos žmogaus teisių teismas yra pasisakęs, kad Europos žmogaus teisių... 15. Ieškovas laikinai sulaikytas, įvertinus bylos konkrečias aplinkybes ir... 16. Trečiasis asmuo Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos... 17. Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnyje numatyta asmenų pristatymo į tardymo... 18. Ieškovas nurodė buvęs privestas būti kamerose su rūkančiais asmenimis,... 19. Sprendžiant ieškovo ieškininių reikalavimų pagrįstumo klausimą, nėra... 20. Nenustačius ir neįrodžius visų būtinųjų civilinės atsakomybės... 21. Ieškovas nei laikotarpiu nuo 2007-12-28 iki 2008-05-22 kai buvo suimtas, nei... 22. II PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO NUSTATYTOS FAKTINĖS APLINKYBĖS ARGUMENTAI IR... 23. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 11 04 sprendimu ieškinį atmetė,... 24. Ištyręs bylose esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus,... 25. Pažymėjo, kad BPK nuostatose nustatyti galimi laisvės ribojimo ir kitų... 26. Teismų praktikoje pažymima, jog išteisinamasis teismo nuosprendis savaime... 27. CK 6.272 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos tiesiogiai, civilinę bylą... 28. Teismas apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą... 29. Remdamasis kasacinio teismo praktika nurodė, jog išteisinamojo nuosprendžio... 30. Taip pat pažymėjo jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką kardomoji... 31. Teismas išnagrinėjęs bylos faktines aplinkybes priėjo išvados, kad iš... 32. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvados jog teismai teisėtai ir... 33. Teismas priėjo išvados, kad Vilniaus apygardos teismo 2010-11-18... 34. Atmesdamas ieškovo ieškinį dalyje kurioje jis nurodė, jog visą suėmimo... 35. Teismas atmetė ieškovo argumentus, jog dėl jo atžvilgiu visuomenės... 36. III.APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMŲ Į JĮ MOTYVAI... 37. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo 2015 11 04 Vilniaus miesto apylinkės... 38. Nurodė jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas... 39. Apeliantas teigė jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio... 40. Teismas nevertino jog išteisinamąjį nuosprendi Vilniaus apygardos teismas... 41. Teismas be pagrido atmetė apelianto argumentus, kad suėmimio metu jis buvo... 42. Teismas šioje dalyje netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas, kad... 43. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepagrindė žalos fakto ir... 44. Taip pat nepagrįstai atmesti reikalavimai dėl pasiskolintų pinigų... 45. Teismas be pagrindo, remdamsasis ekspertizės išvadomis atmetė jo argumentus... 46. Generalinė prokuratūra ir teisingumo ministerija atsiliepimais prašė... 47. Nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad suėmimas ieškovui buvo taikytas... 48. Sutiko su sprendimo motyvais jog suėmimas apeliantui buvo skiriamas... 49. Apkaltinamasis nuosprendis ieškovo atžvilgiu nebuvo įsiteisėjęs todėl... 50. Pritarė teismo vertinimui, jog apeliantas neįrodė, kad suėmime buvo... 51. Nurodė, jog dalyje dėl neteisėto suėmimo jo atžvilgiu taikymo ieškovas... 52. Medicinos ekspertai išvadose patvirtino jog vėžinis susirgimas jokiu būdu... 53. Sutiko su sprendimo argumentais dėl rašytinių įrodymų, kuriais apeliantas... 54. Trečiasis asmuo Kalėjimų departamentas prie teisingumo ministerijos... 55. Pažymėjo, kad teismų praktikoje neturtine žala pripažįstama ne bet koks... 56. IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI... 57. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 58. Byloje nustatyto faktinės aplinkybės ... 59. Iš civilinėje ir baudžiamojoje byloje esančių rašytinių įrodymų... 60. 2007-12-18 ieškovui buvo pareikšti įtarimai dėl minėtos veikos padarymo... 61. 2007-12-18 ieškovas buvo sulaikytas. 2007-12-19 prokuroras kreipėsi į... 62. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismas 2007-12-19 nutartimi, tenkinant... 63. 2008-02-15 prokuroro pareiškime dėl suėmimo termino apeliantui pratęsimo... 64. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-02-15 nutartimi pratęsė apeliantui... 65. 2008-04-15 pareiškime dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino... 66. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-04-15 nutartimi konstatavo, kad esant... 67. Vilniaus apygardos teismas 2008-05-22 nutartimi nustatė, kad suėmimo... 68. Po minėtos nutarties priėmimo apeliantui buvo pritaikytos kitos kardomosios... 69. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-06-11 nuosprendžiu ieškovas buvo... 70. Vilniaus apygardos teismo 2010-11-18 nuosprendžiu, tenkinant apelianto skundą... 71. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlygų... 72. Apeliantas ieškiniu ir apeliaciniu skundu reikalavo priteisti jam turtinės ir... 73. Taigi, byloje kilęs ginčas dėl CK 6.272 straipsnyje numatytos atsakomybės... 74. Pagal CK 6.246 straipsnio 1,3 dalis civilinė atsakomybė atsiranda... 75. Pirmoji cvilinės atsakomybės sąlyga, kurią apeliantas turėjo įrodyti tai... 76. Kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės... 77. Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų ... 78. Apeliantas neteisėtus veiksmus paskiriant jam kardomąją priemonę suėmimą... 79. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir... 80. Civilinių bylų skyriaus kolegija pažymi jog pirmosios instancijos teismas... 81. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šios katergorijos bylose taip pat yra... 82. Remiantis BPK 122 straipsnio nuostatomis suėmimas laikytinas teisėtu, esant... 83. BPK 122 straipsnis numato jog pakankamas suėmimo taikymo pagrindas yra... 84. Kolegija pažymi jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šalių... 85. Pirmosios instancijos teismas remdamasis aukščiau nurodytais vertinimo... 86. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog esminės... 87. Iš baudžiamojoje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta,... 88. Ikiteisminio tyrimo metu 2008-03-19 taip pat buvo apklaustas liudytojas, kuriam... 89. Iš ikiteisminio tyrimo metu 2007-10-31 LPKTC specialisto išvados turinio... 90. 2007-12-18 atlikus kratą apelianto name, ( - ), Vilniuje, rastas ir paimtas... 91. Sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios priemonės ar pritaikytos... 92. BPK 20 straipsnyje taip pat įtvirtintas principas jog teisėjai įrodymus... 93. ... 94. Dėl kalinimo sąlygų ... 95. Taigi nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų šiuo... 96. Apelianto apeliacinio skundo teiginiai jog pirmosios instanciojos teismas be... 97. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė jog byloje be dviejų... 98. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio teismas nuosekliai priėjo... 99. Liudytojo V. P. parodymus teismas vertino kritiškai ir nurodė tokio vertinimo... 100. Dėl turtinės ir netrtinės žalos ... 101. Kolegija konstatuoja jog apeliantas be pagrindo kvestionuoja pirmosios... 102. Liudytojos V. M. parodymus dėl jos neva skolintų apeliantui pinigų ir tuo... 103. Kolegijos nuomone teismas taip pat pagrįstai kritiškai vertino ir liudytojos... 104. Ekspertizės akto Nr. EKG 36/13 (02) išvadose, nurodyta, kad inkstų vėžys... 105. Apeliantas taip pat neįrodė jog, kurie nors teisėsaugos pareigūnai... 106. Kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK... 107. Kolegija pažymi jog ta aplinkybė, kad apeliantas kitaip, subjektyviai, sau... 108. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir... 109. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal... 110. Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 111. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti...