Byla e2-23400-820/2018
Dėl žalos atlyginimo, tretysis šios bylos asmuo uždaroji akcinė bendrovė „GRINDA“

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Deimantei Šinkūnaitei, dalyvaujant ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, atstovei K. A., atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei V. S., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „GRINDA“ atstovui D. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, tretysis šios bylos asmuo uždaroji akcinė bendrovė „GRINDA“.

2Teismas

Nustatė

3I.

4Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka

51.

6Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):

71.1.

8Priteisti iš atsakovo 221,83 EUR žalos atlyginimo.

91.2.

10Priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas.

111.3.

12Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

132.

14Ieškovas nurodė, jog 2018 m. kovo 12 d. Vilniuje, Filaretų g. 87A automobiliui SUBARU Legacy, valstybinis Nr. ( - ) (toliau tekste – automobilis), įvažiavus į duobę, buvusią kelio važiuojamojoje dalyje, buvo apgadintas automobilis (toliau tekste – ginčo įvykis). Vairuotojas kelių eismo taisyklių nepažeidė. Atsakovas netinkamai vykdė kelių priežiūrą, kelyje buvo atsivėrusi gili vandens apsemta duobė, todėl nepastebėjęs kliūties vairuotojas sugadino automobilį ir atsakovas yra kaltas dėl kilusios žalos.

153.

16Žalos dydis nustatytas automobilio atstovo bendrovės ir yra 221,83 EUR. Ieškovas išmokėjo vairuotojui draudimo išmoką, todėl dabar turi regreso teises į atsakovą.

174.

18Atsakovas atsakingas už ieškovo patirtus nuostolius, nes jis yra atsakinga už Vilniaus mieste esančių kelių priežiūrą.

19II.

20Atsakovo ir trečiojo asmens atsikirtimų santrauka

215.

22Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, jog savivaldybė kelių priežiūrą sutartimi ir papildomu susitarimu yra perdavusi valdyti ir prižiūrėti trečiajam asmeniui UAB „GRINDA“, todėl pastaroji, kaip valdytojas, privalo atlyginti žalą, padarytą tretiesiems asmenims.

236.

24Taip pat atsakovas nurodo, jog pagal ieškovo pateiktus duomenis nėra galimybės nustatyti tikslios įvykio vietos. Dėl nustatytos žalos dydžio atsakovas nesutinka, kadangi nėra pateikta duomenų, jog atlikti darbai, už kuriuos išrašyta PVM sąskaita faktūra, yra susiję su ginčo įvykiu. Todėl nėra aišku ar žala yra susijusi su nurodytu įvykiu, kokia tiksliai buvo patirta žala dėl transporto priemonių apgadinimo, ar apgadintos transporto priemonės apžiūrą atliko atestuotas vertintojas. Todėl laiko, jog ieškovas neįrodė žalos dydžio.

257.

26Vairuotojas automobilį vairavo neapdairiai ir neatsargiai, todėl dėl jo paties kaltės atsirado žala, kuri turi būti mažinama priklausomai nuo vairuotojo neatsargumo ir kaltės dydžio.

278.

28Tretysis asmuo UAB „GRINDA“ pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

299.

30Tretysis asmuo nurodė, jog jis nėra atsakingas už padarytą žalą, kadangi jis, kitaip nei nurodo atsakovas, nėra savivaldybei priklausančio turto valdytoju.

3110.

32Trečiojo asmens nuomone vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, vairuodamas privalo įsitikinti, kad kelyje nėra kliūčių, todėl trečiojo asmens nuomone ieškovas neturi teisės reikalauti atsakomybės ir atsakovo ar kito asmens.

3311.

34Ieškovas neįrodė, jog yra priežastinis ryšys tarp kilusios žalos ir trečiojo asmens UAB „GRINDA“ veiksmų. Teismas konstatuoja :

35III.

36Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

3712.

38Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

3913.

40Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

4114.

42Ginčo autoįvykis įvyko 2018 m. kovo 12 d. Šio autoįvykio metu buvo sugadintas ginčo automobilis SUBARU Legacy, valstybinis Nr. ( - ) (e. b. l. 20 - 30).

4315.

44Iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių policijos rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiųjų patrulių 2018 m. kovo 12 d. tarnybinių pranešimų (e. b. l. 21, 24) matyti, jog ginčo automobilis buvo apgadintas jam įvažiavus į nepažymėtą vandeniu užlietą duobę Filaretų g. 87A, Vilniuje, buvusią važiuojamojoje dalyje. Policijos pareigūnai vairuotojo kaltės nenustatė pažymėdami, jog vairuotojas negalėjo numatyti, kad kelyje bus nepažymėta kliūtis. Iš vairuotojo paaiškinimų matyti, jog jam važiuojant Vilniuje, Filaretų gatve ties 87A namu, jis įvažiavo į vandeniu apsemtą duobę ir apgadino automobilį (e. b. l. 23). Kliūtį vairuotojas pastebėjo kai įvažiavo į duobę, kadangi ji buvo nepažymėta, tą vakarą lijo, buvo sutemos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog vairuotojas, važiuodamas Kelių eismo taisyklių nustatyta tvarka, negalėjo ir nepastebėjo ant kelio buvusios kliūties – vandeniu apsemtos duobės.

4516.

46Ieškovas atliko apgadinto automobilio apžiūrą ir nustatė sugadintas detales (e. b. l. 19). Iš automobilio remontą atlikusių bendrovių sąskaitų ir skaičiavimų matyti automobilio sužalojimai ir reikalingo remonto sąmata (e. b. l. 8, 17). Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsikirtinėja, jog negalėjo nustatyti žalos dydžio, nes jiems nebuvo pranešta apie įvykį ir jų atstovas nedalyvavo apžiūrint apgadintą transporto priemonę. Pažymėtina, jog atsakovas neįrodinėja, kurie konkrečiai sužalojimai nebuvo padaryti per ginčo įvykį, neprašė skirti ekspertizės nustatyti žalos dydį, todėl jo teiginiai, jog ne visi sužalojimai padaryti per ginčo įvykį atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

4717.

48Ieškovo klientas 2008 metų gamybos automobilį buvo apdraudęs Automobilių savanoriškuoju draudimu (e. b. l. 3).

4918.

50Ieškovas už remontą po ginčo įvykio sumokėjo nukentėjusiajam asmeniui 211,83 EUR (e. b. l. 18). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti kitokį žalos dydį, kadangi atsakovas nepateikia jokių alternatyvių žalos nustatymo apskaičiavimo būdų, neprašė skirti ekspertizės padarytiems sužalojimams ir jų atkūrimui nustatyti, todėl laikytina, jog patirta žala dėl apgadinto automobilio yra tokia, kokią nustatė ieškovas, remdamasis remontą atlikusių įmonių pateiktomis sąskaitomis bei sudaryta sutartimi su draudėju.

5119.

52Tarp atsakovo ir trečiojo asmens 2011 m. gruodžio 29 d. buvo pasirašyta Darbų atlikimo Sutartis Nr. A72-2191(3.1.36-UK) (toliau tekste – Sutartis; e. b. l. 50 - 67), kuria tretysis asmuo įsipareigojo pagal atsakovo užsakymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Atsakovas ir tretysis asmuo 2012 m. gegužės 07 d. pasirašė Susitarimą Nr. A72-524(3.1.36-UK) Dėl 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo (toliau tekste – Susitarimas). Šiuo Susitarimu šalys sutarė, kad UAB „GRINDA“ nuolat atliks gatvių dangos stebėseną, nedelsiant šalins trūkumus bei, kad UAB „GRINDA“ yra laikomas valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių dangos priežiūros.

5320.

54Atlyginti ieškovui žalą, pasak atsakovo, turi tretysis asmuo UAB „GRINDA“, kuri 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) su vėlesniais pakeitimais pagrindu buvo Filaretų g. 87A, Vilniuje, valdytoja ir prisiėmė atsakomybę už ją. Tačiau su tokiu atsakovo vertinimu nesutiktina.

5521.

56Teismas, nagrinėdamas šį ginčą remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, suformuluota civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, bei naujausia Vilniaus apygardos teismo praktika suformuluota civilinėse bylose Nr. e2A-2653-653/2016, e2A-197-653/2017, e2A-1045-275/2017, Nr. e2A-844-392/2018 ir Nr. e2A-675-262/2018. Visose minėtose Vilniaus apygardos teismo bylose buvo sprendžiamas klausimas ir pasisakoma dėl Sutarties ir Susitarimo įtakos gatvių valdymo teisės perdavimui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atsakovui UAB „GRINDA“ ir, įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatyta, jog pagal Susitarimą ir Sutartį atsakovui UAB „GRINDA“ gatvių valdymo teisės neperėjo. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių iš naujo įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

5722.

58Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Taigi objektyvioji (griežtoji) atsakomybė už dėl statinių trūkumo padarytą žalą gali būti taikoma statinio savininkui arba valdytojui. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016; 22 punktas).

5923.

60Gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė, kuri Sutartimi pavedė pagal užsakovo nurodymus atsakovei UAB „GRINDA“ atlikti gatvės dangos remontą ir priežiūrą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų teikusi atsakovei UAB „GRINDA“ nurodymus dėl Vilniuje esančios ginčo įvykio gatvėje esančios duobės. Sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „GRINDA“ savarankiškai valdyti, priešingai – pirmiau nurodytuose sutarties punktuose kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus. Todėl Sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB „GRINDA“ nėra Juodojo kelio valdytoja ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė Vilniaus miesto savivaldybė. Ta aplinkybė, kad Sutarties nuostatas šalys 2012 m. gegužės 7 d. Susitarimu papildė Sutartį 4.2.10 punktu, nereiškia, kad savivaldybė perdavė sutartyje apibrėžtas gatves valdyti rangovei UAB „GRINDA“, nes naujas 4.2.10 punktas aiškintinas sistemiškai su Sutarties sąlygomis, todėl atsakovė UAB „GRINDA“ pagal nurodytą punktą įsipareigojo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, tik jei šie objektai jai perduoti pagal savivaldybės užsakymus. Be to, pažymėtina, jog Susitarimo 4.2.10 punktas formuluojamas taip: „privalo atlyginti „Užsakovui“ ar tretiesiems asmenims padarytą žalą“, „tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos <...> patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš „Užsakovo“ (pastaba – Užsakovas Susitarime įvardijama Vilniaus miesto savivaldybė), „Užsakovas“ savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus „Rangovui“ (pastaba – Susitarime Rangovu įvardijama UAB „GRINDA“) už pagal šią „Sutartį“ atliktus „Darbus“ suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad „Rangovas“ <...> sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams“. Minėtos Sutarties ir Susitarimo nuostatos leidžia teigti, jog atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atlyginusi žalą tretiesiems asmenims, turi teisę nukreipti reikalavimus į atsakovę UAB „GRINDA“, t. y. Susitarimo nuostata suformuluota ne kaip vienareikšmė valdytojo atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį, bet kaip galima alternatyvi UAB „GRINDA“ atsakomybė trečiajam asmeniui tiesiogiai arba savivaldybei, jei savivaldybė atsakytų prieš tretyjį asmenį pagal teismo sprendimą bet kuriuo pagrindu, įskaitant ir nustatytą CK 6.266 straipsnyje. Taigi byloje nėra duomenų, jog atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė būtų perleidusi valdymo teises į ginčo gatvę trečiajam asmeniui UAB „GRINDA“.

6124.

62Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad už žalą, kilusią dėl gatvės konstrukcinių trūkumų, CK 6.266 straipsnio pagrindu yra atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė.

6325.

64CK 6.266 str. yra įtvirtintas taip vadinamas objektyviosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas, reiškiantis, kad statinių, kurių kategorijai priskirtini ir keliai, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tą ne kartą kasacine tvarka priimtose nutartyse yra pabrėžęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005, 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009), nurodydamas, kad CK 6.266 str. įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Šiuo teisiniu pagrindu reiškiant reikalavimą kaltė yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko ar jo valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Kasacinis teismas yra išaiškinęs jog statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

6526.

66Statinio savininkas (valdytojas), siekdamas atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį netaikymo, turi įrodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens didelė tyčia ar didelis neatsargumas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016; 2014 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). Šių pagrindų byloje nenustatyta.

6727.

68Byloje nustatyta, kad Filaretų gatvės savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad žala atsirado automobiliui įvažiavus į važiuojamoje kelio dalyje buvusią vandens apsemtą duobę. Kliuvinys, buvęs ant kelio, nebuvo paženklintas jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais. Atsižvelgiant į tai, ginčo gatvės, kuri turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, savininko atžvilgiu nagrinėjamu atveju taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu.

6928.

70Siekiant taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.266 straipsnį būtina nustatyti ne tik įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktą, bet ir žalos asmeniui padarymą bei įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinį ryšį.

7129.

72Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra suprantama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą. Aplinkybę, kad dėl automobilio, apgadinimo padaryta 211,83 EUR žala, patvirtina aukščiau šiame sprendime minėti įrodymai. Ieškovas yra išmokėję nukentėjusiajam draudimo išmoką.

7330.

74Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė ginčijo transporto priemonės sugadinimus.

7531.

76Minėta, jog pagal policijos duomenis, nukentėjusio asmens ginčo automobilio sugadinimai atsirado vairuotojui įvažiavus į vandens užlietą duobę, buvusio ginčo gatvėje. Vairuotojo kaltės dėl kilusios žalos byloje nenustatyta. Policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, patvirtino, jog vairuotojas važiavo nepažeisdamas kelių eismo taisyklių ir nenustatė jo galimybės išvengti žalos atsiradimo. Pažymėtina, ginčo įvykio metu lijo, duobė buvo apsemta vandens, buvo sutemos, duobė buvo važiuojamojoje dalyje todėl laikytina, jog ginčo įvykio vairuotojas neturėjo jokių galimybių išvengti žalos atsiradimo arba ją sumažinti. Atsakovas jokių įrodymų, paneigiančių šiuos ieškovo pateiktus įrodymus, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Įrodymų, kad sugadinimai galėjo atsirasti kitoje vietoje ar buvo padaryti ne ginčo įvykio metu, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taigi automobiliui sugadinimai buvo padaryti ginčo įvykio metu.

7732.

78Nagrinėjamu atveju žalos dydis nustatytas remiantis draudiko atlikto tyrimo duomenimis bei atliktais paskaičiavimais. Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis faktiškai atlikus remonto darbus, remontą atlikusioms bendrovėms pateikus sąskaitą. Duomenų, kad draudikas ar remontą atlikusi bendrovė netinkamai atliko savo pareigas, tirdamas draudžiamąjį įvykį, ar kad buvo suinteresuotas nepagrįstai didelės draudimo išmokos išmokėjimu, byloje nėra, todėl abejoti jo pateiktais įrodymais, remiantis vien tuo, kad kita šalis nedalyvavo juos renkant ar su jais nesutinka, nėra pagrindo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad nurodytos detalių ir remonto darbų kainos neatitinka vidutinių rinkos kainų arba kad pateikta sąskaita už atliktus remonto darbus neatitinka tikrovės (CPK 178 straipsnis).

7933.

80Taigi yra nustatytos visos trys sąlygos, būtinos atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį atsirasti, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 221,83 EUR žalos atlyginimo.

8134.

82Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

8335.

84Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

85Dėl bylinėjimosi išlaidų

8636.

87Ieškovas sumokėjo 15 EUR žyminio mokesčio (e. b. l. 9). Ieškinį patenkinus iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės priteistinos šios ieškovo bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

8837.

89Teismas patyrė 3,43 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

9038.

91Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka. Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

Nutarė

92patenkinti ieškinį. Priteisti ieškovui Seesam Insurance AS, veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą (į. k. 302677744) iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (į. k. 188710061) 221,83 EUR (du šimtus dvidešimt vieną eurą ir 83 euro centus) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos 221,83 EUR (dviejų šimtų dvidešimt vieno euro ir 83 euro centų) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 EUR (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (į. k. 188710061) 3,43 EUR (tris eurus ir 43 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant... 2. Teismas... 3. I.... 4. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka... 5. 1.... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio... 7. 1.1.... 8. Priteisti iš atsakovo 221,83 EUR žalos atlyginimo.... 9. 1.2.... 10. Priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas.... 11. 1.3.... 12. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 13. 2.... 14. Ieškovas nurodė, jog 2018 m. kovo 12 d. Vilniuje, Filaretų g. 87A... 15. 3.... 16. Žalos dydis nustatytas automobilio atstovo bendrovės ir yra 221,83 EUR.... 17. 4.... 18. Atsakovas atsakingas už ieškovo patirtus nuostolius, nes jis yra atsakinga... 19. II.... 20. Atsakovo ir trečiojo asmens atsikirtimų santrauka... 21. 5.... 22. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė... 23. 6.... 24. Taip pat atsakovas nurodo, jog pagal ieškovo pateiktus duomenis nėra... 25. 7.... 26. Vairuotojas automobilį vairavo neapdairiai ir neatsargiai, todėl dėl jo... 27. 8.... 28. Tretysis asmuo UAB „GRINDA“ pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu... 29. 9.... 30. Tretysis asmuo nurodė, jog jis nėra atsakingas už padarytą žalą, kadangi... 31. 10.... 32. Trečiojo asmens nuomone vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio... 33. 11.... 34. Ieškovas neįrodė, jog yra priežastinis ryšys tarp kilusios žalos ir... 35. III.... 36. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų... 37. 12.... 38. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.).... 39. 13.... 40. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.... 41. 14.... 42. Ginčo autoįvykis įvyko 2018 m. kovo 12 d. Šio autoįvykio metu buvo... 43. 15.... 44. Iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos... 45. 16.... 46. Ieškovas atliko apgadinto automobilio apžiūrą ir nustatė sugadintas... 47. 17.... 48. Ieškovo klientas 2008 metų gamybos automobilį buvo apdraudęs Automobilių... 49. 18.... 50. Ieškovas už remontą po ginčo įvykio sumokėjo nukentėjusiajam asmeniui... 51. 19.... 52. Tarp atsakovo ir trečiojo asmens 2011 m. gruodžio 29 d. buvo pasirašyta... 53. 20.... 54. Atlyginti ieškovui žalą, pasak atsakovo, turi tretysis asmuo UAB... 55. 21.... 56. Teismas, nagrinėdamas šį ginčą remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo... 57. 22.... 58. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių... 59. 23.... 60. Gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, savininkas yra Vilniaus miesto... 61. 24.... 62. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad už... 63. 25.... 64. CK 6.266 str. yra įtvirtintas taip vadinamas objektyviosios civilinės... 65. 26.... 66. Statinio savininkas (valdytojas), siekdamas atsakomybės pagal CK 6.266... 67. 27.... 68. Byloje nustatyta, kad Filaretų gatvės savininkas yra Vilniaus miesto... 69. 28.... 70. Siekiant taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.266 straipsnį būtina... 71. 29.... 72. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra suprantama kaip asmens turto netekimas arba... 73. 30.... 74. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė ginčijo transporto priemonės... 75. 31.... 76. Minėta, jog pagal policijos duomenis, nukentėjusio asmens ginčo automobilio... 77. 32.... 78. Nagrinėjamu atveju žalos dydis nustatytas remiantis draudiko atlikto tyrimo... 79. 33.... 80. Taigi yra nustatytos visos trys sąlygos, būtinos atsakovo Vilniaus miesto... 81. 34.... 82. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 proc. metinių palūkanų... 83. 35.... 84. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės... 85. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 86. 36.... 87. Ieškovas sumokėjo 15 EUR žyminio mokesčio (e. b. l. 9). Ieškinį... 88. 37.... 89. Teismas patyrė 3,43 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 90. 38.... 91. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo... 92. patenkinti ieškinį. Priteisti ieškovui Seesam Insurance AS, veikiančiam...