Byla 2-16-876/2015
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant ieškovei V. A. T., jos atstovui advokatui Gvidui Byčiui, atsakovui R. T., jo atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. T. ieškinį atsakovui R. T. dėl turtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia 2005 m. sausio 18 d. žemės sklypo dovanojimo sutartį, pagal kurią V. A. T. dovanojo R. T. 19,68 ha žemės sklypą, iš jo 0,77 ha miško, esančius ( - ), bei taikyti restituciją, grąžinant šalis į iki sandorio buvusią padėtį.

3Ieškinyje nurodoma, kad 2005 m. sausio 18 d. sudarė sutartį su sūnumi R. T., pagal kurią jam dovanojo neatlygintinai 19,68 ha žemės sklypą, iš jo 0,77 ha miško. Sudarydama dovanojimo sutartį visą žemė perleido neatlygintinai savo sūnui, nes buvo susitarę žodžiu, kad sūnus ją prižiūrės, išlaikys, slaugys, palaidos ir prižiūrės jos ir jos tėvelių kapus. Tai tarėsi todėl, kad kiti vaikai gyvena toliau ir neturi jokių sąlygų ja pasirūpinti. Be to, atsakovas dėl šios sutarties jai ilgai nedavė ramybės, sakė, kad tai jo senelio žemė ir būtų labai gražu, kad būtų tęsiamas ūkininkavimas. Todėl jos sprendimas ir buvo toks, kad visą žemę dovanoti atsakovui, tuo labiau, kad jis ūkininkavo ir jam žemė buvo reikalinga. Tuoj po dovanojimo sutarties sudarymo, atsakovo elgesys pasikeitė. Jis pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, jos nebelankė ir ja nesirūpino. Nors sūnus ir laikydavo jos sodyboje grūdus, šieną, tačiau atvykdavo tik jų pasiimti, pas ją net neužeidavo. Jai išsikėlus gyventi į Jurbarką, sūnaus visai nematydavo. Ne kartą ji, atsakovo seserys, atsakovo žmona bandė įtikinti atsakovą pasikeisti, pradėti normalų gyvenimą, pasirūpinti ja, tačiau niekas nesikeitė. Pablogėjus sveikatai, ji nebegalėjo gyventi viena kaime, nes atsakovas jai nepadėdavo ir jos nelankė. Ieškovė nurodo, kad sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu kaip sudarytas dėl suklydimo, nes ieškovė neteisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, klaidingai suprato faktines ir teisines aplinkybes, tai turi būti taikytos taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu. Šiuo atveju ir buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų. Kadangi ieškovė neteisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, klaidingai suprato faktines ir teisines aplinkybes, tai turi būti taikytos taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu.

4Be to, ieškinyje nurodoma, kad pagal CK 6.472 str. 1 d. dovanotojas gali kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Šiuo požiūriu atsakovas pavartojo smurtą prieš ją, ją įžeidė, pažemino kitų asmenų akivaizdoje. Be to, ji perleido atsakovui, savo sūnui, juo pasitikėdama vienintelį savo turtą, ir pagrįstai turėjo lūkesčių dėl orios senatvės. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad jau apie 18 metų kovoja su savo sena liga – leukemija. Dėl sąnarių ligos sunkiai gali paeiti, o tai dar labiau skaudina, nes atsakovas žinodamas jos negalias elgiasi nesąžiningai. (b. l. 2-3-4).

5Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka visiškai, mano, kad jis yra pagrįstas ir neteisėtas, todėl prašo teismo jo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad teismas turėtų aiškintis sudarytą sutartį tokiu būdu, kuris leistų sutartį išsaugoti, o ne pripažinti ją negaliojančia, atsižvelgiant į tai, kad jie sutartį sudarė laisva valia. Žemės sklypo dovanojimo sutartis sudaryta ne prieš kelis mėnesius, o beveik prieš devynerius metus ir visą tą laiką iškovė jam nereiškė jokių pretenzijų. Ieškovė yra jo motina ir būdama nedarbinga ji gerai suprato, kad rūpintis žemės sklypu ir jį prižiūrėti yra nepajėgi, todėl žemės sklypą dovanojo jam be jokių išlygų. Tai patvirtina žemės sklypo dovanojimo sutarties 6 p., nurodantis, kad sandoris sudaromas gera valia, be apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar piktavališko susitarimo. Sandorio esmė yra aiški. Dovanotu žemės sklypu jis rūpinosi ir rūpinasi iki šiol, o gaunamos iš jo pajamos yra jo pragyvenimo šaltinis. Niekas jam nėra pareiškęs pretenzijų, kad jam dovanotą žemės sklypą būtų prižiūrėjęs netinkamai. Sudarant žemės sklypo dovanojimo sandorį, apie kokius nors įsipareigojimus ieškovei nebuvo ir kalbos. Priešingu atveju neabejotinai šie įsipareigojimai būtų buvę nurodyti sutartyje. Per visą laikotarpį nuo 2005 m. sudaryto sandorio dienos ieškovė jam nėra pareiškusi jokių pretenzijų dėl šio sandorio sudarymo. Pagal galimybes jis rūpinosi ieškove, kuri yra jo motina. Tačiau šiai persikėlus gyventi į Jurbarką, kasdien pas ją lankytis ir ją prižiūrėti, jis neturi galimybių. (b.l. 35-36).

6Trečiasis asmuo Jurbarko rajono aplinkės teismo notarė R. P. atsiliepime nurodė, kad ieškovei V. A. T. prieš sudarant dovanojimo sutartį buvo išaiškintos visos sutarties sudarymo aplinkybės, kad dovanojimo sutartis yra be jokių sąlygų ir jeigu jai reikalingas išlaikymas, galima sudaryti turto perleidimo sutartį su išlaikymo sąlygomis. Tačiau ieškovė atsisakė, nes teigė, kad sūnus R. T. šią žemė dirba, ūkininkauja ir žemė turi likti jam. Sudarydamas sandorį 2005 m. sausio 18 d. šalys patvirtino, kad sandorį sudarė niekieno neverčiamos, laisva abiejų šalių valia, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Sutarties sudarymo aplinkybės šalims buvo žinomos. Todėl sutartis dėl suklydimo negali būti panaikinama. Kadangi atsakovas pradėjo elgtis su ja netinkamai, ir teismui įrodžius, kad atsakovas atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai grižtai smerktini geros moralės požiūriu, arba atsiradus kitoms aplinkybėms, remiantis CK 6.472 str., teismas gali panaikinti dovanojimo sutartį. (b.l. 37).

7Ieškinys tenkintinas. Dėl CK 1.90 str. taikymo

8Byloje nustatyta, kad V. A. T. ir R. T. 2005 m. sausio 18 15 d. sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią ieškovė padovanojo atsakovui jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės ūkio paskirties sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), kurio bendras plotas 19 6800 ha , iš jo miško plotas 0,7700 ha, esantį ( - ) (b.l. 7). Dovanojimo sutartyje nurodoma, kad šalys sutartį perskaitė, ji suprasta ir atitinka jų valią. Teismo posėdžio metu apklausta dovanojimo sutartį tvirtinusi notarė patvirtino, kad sutarties tekstas šalims buvo išaiškintas, netgi ieškovės buvo patikslinančiai paklausta, ar ji tikrai nori žemės sklypą, kurio apimtis yra pakankamai didelė, neatlygintinai padovanoti, ieškovės buvo patikslinta, kad sūnumi pasitiki. Nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą buvo įregistruotos R. T. vardu nuo 2005 m. sausio 27 d. (b. l. 8-9). Ieškinys grindžiamas tuo, kad sudarant dovanojimo sutartį egzistavo dovanotojos valios trūkumas, t. y. kad sudarydama sutartį V. A. T. klydo, kadangi tikroji jos valia buvo nukreipta į tai, kad padovanojus žemės sklypą, sūnus jai užtikrins orią senatvę, ja rūpinsis ir prižiūrės.

9Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2011; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; kt.). Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo –dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Tam, kad būtų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą. Teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio šalys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog ieškovės (dovanotojos) V. A. T. ir R. T. (apdovanotojo) sudarytas sandoris turi valios trūkumų. Dovanojimo sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad žemės sklypas perleidžiamos R. T. neatlygintinai, tai yra apdovanotasis nėra įpareigotas sumokėti turto vertės, sutartyje nėra jokių sąlygų ar išlygų dėl turto perleidimo. Nekilnojamieji daiktai buvo perleisti artimam giminaičiui (dovanotojos sūnui). Kaip teismo posėdžio metu nurodė pati ieškovė bei jos dukros liudytojos R. D., R M. dėl dovanojimo sandorio pagrindu neatlygintinai perduotino turto sprendimas buvo priimtas jų šeimos susitarimu, pasitarus visiems kartu. Sutartis yra nedidelės apimties, todėl ieškovė, nepaisant jos amžiaus, galėjo ir turėjo įsitikinti, kokio turinio sutartį sudaro, taip pat apsvarstyti galimus savo veiksmo teisinius padarinius. Tai, kad ieškovės amžius ir sveikatos būklė nebuvo tokie, jog kliudytų ieškovei pačiai atsakingai įvertinti susidariusias situacijas, patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieškovė dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia savo iniciatyva kreipėsi į advokatą. Be to, teismo posėdžio metu notarė R. P. patvirtino, kad prisimena sandorio sudarymo aplinkybes, nes ne dažnai yra dovanojamas didelės apimties žemės sklypai, ji pasitikslino ieškovės, ar ši tikrai nori perleisti turtą neatlygintinai, jai išaiškino dovanojimo sutarties teisines pasekmes. V. A. T. betarpiškai dalyvavo pasirašant dovanojimo sutartį, jokių dovanojimo su vienokia ar kitokia sąlyga nuostatų sutartyje nėra aptarta. Taigi nėra objektyvaus pagrindo teigti, jog sandorio sudarymo metu ieškovė neteisingai suvokė sandorio turinį, kad nebuvo susiformavusi jos valia neatlyginai perleisti ginčo žemės sklypą atsakovui. Ieškinyje ir teismo proceso metu nebuvo įrodinėjama, kad dovanotoja sirgo ligomis, dėl kurių galėjo sutrikti jos mastymas ar atmintis ir dėl šios priežasties ji būtų negalėjusi suvokti, kokį sandorį pasirašo. Ginčijamo sandorio šalis siejo artimi giminystės ryšiai (motina ir sūnus). Teismo posėdžio metu ieškovė ir apklausti liudytojai teigė, kad su atsakovu žodžiu buvo susitarta, jog šis rūpinsis motina, ja prižiūrės. Tačiau tai, kad ieškovė su atsakovu (sūnumi) buvo sudariusi žodinį susitarimą rūpintis tiek ginčo turtu, tiek ieškove, nereiškia, jog buvo suklysta dėl ginčo sandorių teisinių pasekmių, juolab, kad nėra įrodymų, jog V. A. T. iš tikrųjų ginčo sandoriu siekė sukurti išlaikymo iki gyvos galvos, bet ne dovanojimo teisinius santykius. Teismų praktikoje yra aiškinama, kad suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Aplinkybė, kad atsakovas pradėjo stipriai piktnaudžiauti alkoholiu, nesirūpina motina, nesudaro pagrindo spręsti, jog ginčo sandorio sudarymo metu ieškovė klaidingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, nes šios aplinkybės atsirado tik vėliau, jau po ginčo sandorio sudarymo. Vėlesnis valios pasikeitimas nesudaro pagrindo išvadai, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo. Sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu kaip sudarytas dėl suklydimo, jeigu suklysta dėl aplinkybių, kurios atsiranda po sandorio sudarymo, arba paaiškėja naujų faktų, kurie sandorio sudarymo metu šalims nebuvo žinomi, tačiau kuriuos žinodamos jos sandorio nebūtų sudariusios. Šiuo atveju ieškovė ir teismo posėdžio metu apklaustos dukros nurodė, kad sandorio sudarymo metu jos pasitikėjo broliu, tikėjo, jog šis pasirūpins motina, prižiūrės žemę. Jų nurodomos aplinkybės, jog atsakovas nesaikingai pradėjo vartoti alkoholį, nesirūpinti motina ir tinkamai neatlikti savo ūkininko pareigų, taip pat aplinkybė, jog atsakovas nori parduoti žemę, joms tapo žinomos po sandorio sudarymo, taigi šios aplinkybės negali būti laikomos ieškovės suklydimu.

10Taip pat svarbus yra ir ieškovės elgesys po dovanojimo sutarties sudarymo. Kai sandoris neatitinka vidinės asmens valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti tokį sandorį. Ieškovė ginčo žemės sklypą padovanojo savo sūnui 2005 m. sausio 18 d., o su ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreipėsi 2014 m. birželio 18 d., kas parodo kad tokį ieškinio reikalavimą teismui pateikti paskatino ne suklydimas sandorio sudarymo metu, o vėliau atsiradusios ir paaiškėjusios aplinkybės.

11Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių teismas sprendžia, kad ieškovė, sudarydama ginčijamą dovanojimo sandorį, nesuklydo dėl sandorio esmės, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai, sandorį tvirtinusios notarės paaiškinimai, kitos faktinės bylos aplinkybės liudija, jog ieškovė išreiškė savo valią padovanoti ginčo turtą sūnui R. T.. Dėl CK6.472 str. taikymo

12Ieškovė pateikdama ieškinį ne tik pateikė reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu vadovaujantis CK 1.90 str., tačiau ieškinio reikalavimus grindžia ir CK 6.472 str. nuostatomis, kur reglamentuojamas dovanojimo panaikinimas.

13CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Pagal teismų praktiką tam, kad būtų panaikintas dovanojimo sandoris remiantis nurodyta teisės norma, būtina konstatuoti bent vieną iš būtinų sąlygų: 1) kad apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo; 2) kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Taigi CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicijoje nustatytos dvi teisiškai reikšmingų faktų, kuriuos konstatavus, dovanojimas gali būti panaikinamas, grupės.

14Nagrinėjamoje byloje dovanojimo sandoris ginčijamas remiantis apdovanotojo geros moralės požiūriu smerktinais veiksmais, t. y. kai apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini. Tokių veiksmų atlikimo faktas gali būti nustatomas visais CPK 177 straipsnyje išvardytais įrodymais. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad tokių aplinkybių nėra; tie duomenys nustatomi šiomis įrodinėjimo priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, įvertindamas ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011.). Teismų praktikoje yra konstatuota, kad elgesį kaip smerktiną geros moralės požiūriu, neturi būti įrodinėjamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, šiam elgesiui patvirtinti ar paneigti būtina vertinti pateiktus įrodymus bei spręsti, ar byloje pakanka duomenų teisiškai reikšmingų faktų konstatavimui dėl dovanojimo panaikinimo taikant CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis S. U., G. U. v. D. N. ir kt. byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis S. R. v. UAB ,,Klaipėdos autobusų parkas“ byloje Nr. 3K-3-53/2010). Pirmosios grupės teisiškai reikšmingi faktai – apdovanotojo veiksmai, kai šis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, gali būti laikomi nusikalstamais veiksmais, atsakomybė už juos reglamentuojama Baudžiamojo kodekso normų (BK 22 straipsnis, 129 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnis), tokie veiksmai konstatuotini Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Kitokia tvarka (pvz., Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka) konstatuoti apdovanotojo veiksmus, laikytinus nusikalstamais, draudžia asmens nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnyje. Be to, nurodytos CK 6.472 straipsnio 1 dalies teisės norma apima ir apdovanotojo tuos veiksmus, kurie turi pasikėsinimo į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar sveikatą požymių, nors už tokius veiksmus asmuo ir nebuvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn ar nuo šios atsakomybės toks asmuo buvo atleistas, šie veiksmai įrodinėjami civilinėje byloje Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Teisiškai reikšmingų faktų, kad apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar juos sunkiai sužalojo, nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Dėl to byloje, nekonstatavus aptariamą teisinį pagrindą sudarančių aplinkybių, šiuo pagrindu negali būti naikinama dovanojimo sutartis.

15Teismas, atsižvelgdama į tai, kad teismas dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto dovanojimo sandorio naikinimo pagrindo sprendžia kiekvienoje konkrečioje byloje, remdamasis ištirtais bylos duomenimis, pažymi, jog vertinant apdovanotojo veiksmus prieš dovanotoją reikšmingas ne tik apdovanotojo veiksmų vertinimas, bet taip pat svarbus ir geros moralės apibrėžties aiškinimas.

16Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Pagal teismų praktiką geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-162/2010). Išvertus iš lotynų kalbos (lot. moralis – dorovinis; moralitaser – būdas, charakteris, tinkamas elgesys) moralė – tai žmonių elgesį reguliuojančios normos, principai. Moralės sąvoka turi keletą reikšmių. Pirmoji reikšmė apibūdina autoritetingas gero ir blogo žmonių elgesio normas, kurias nustato bendruomenė, visuomenė, papročiai, religija, filosofija ar asmeninė sąmonė, t. y. doro, moralaus elgesio normos, grindžiamos atitinkama pasaulėžiūra, kurių atitinkamoje aplinkoje turėtų laikytis konkretūs žmonės. Pagal antrąją reikšmę moralė apibrėžiama kaip dorovingo elgesio idealas, kurį esant tam tikroms sąlygoms labiausiai pageidautinu laiko visi racionalūs žmonės. Moralės normų suvokimas ir elgimasis pagal bendruomenėje nustatytas elgesio normas priklauso ir nuo santykių, kuriems esant aiškinama moralės normų esmė. Nagrinėjamoje byloje dovanojimo sandoris, kurį prašoma panaikinti, yra sudarytas motinos ir sūnaus. Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalyje nustatyta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Tuo atveju, jei teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad apdovanotasis naudojo prieš dovanotoją psichologinį ar fizinį smurtą, žemino jos orumą ir pan., tai tokie veiksmai teismų praktikoje gali būti laikomi griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Pagal nurodytus kriterijus vertinant apdovanotojo veiksmus atsižvelgtina ir į CK 1.5 straipsnio nuostatas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010).

17Byloje nustatyta, kad sandoriu motina padovanojo sūnui jai asmeninės nuosavybės teisę priklausantį žemės sklypą, kuris pagal ieškovės paaiškinimus buvo suteiktas už išbūtą laiką tremtyje. Šiuo metu pati ieškovė gyvena nuomojamame bute, nes jai nuosavybės teise priklausančiame name dėl namo būklės ir stovio ji negalinti gyventi, taip pat viena gyventi sodyboje negali dėl sveikatos būklės. Ieškovė dovanodama žemės sklypą sūnui, žodžiu susitarė, jog sūnus ja pasirūpins, prižiūrės senatvėje, o dovanotos žemės neparduos, nes ši ieškovei turinti ir neturtinę vertę, kaip jos atlygis už tremtyje išbūtus metus. Taigi ieškovė ir byloje apklaustos ieškovės dukros ir atsakovo seserys patvirtino, jog atsakovas įsipareigojo vykdyti Konstitucijoje įtvirtintas vaikų pareigas tėvams. Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl dovanojimo sandorio kilo iš šeimos teisinių santykių, kai dovanojimo sandoris, kurį prašoma panaikinti, yra sudarytas motinos ir sūnaus. Teismas pažymi, kad Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti ir vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Taigi tai yra pamatinė šeimos, tėvų ir vaikų tarpusavio santykių sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.162 straipsnyje, apibrėžiančiame vaikų pareigas, nustatyta, kad vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas. Bylos nagrinėjo metu buvo nustatyta, kad ieškovė nusprendė kreiptis į teismą po to, kad sužinojo, jog atsakovas domisi galimybėmis parduoti žemės sklypą. Teismo posėdžio metu atsakovas neigė ketinimą parduoti, nurodė, kad žemė yra jo pragyvenimo šaltinis, tačiau patvirtina tą faktą, kad domėjosi žemės sklypo kainomis ir kalbėjo su kaimynu apie pardavimą. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas prieš ją vartoja smurtą, jai yra grasinama, ji yra koliojama ir žeminama kitų asmenų akivaizdoje, taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovas nesaikingai vartoja alkoholį, todėl esant jam neblaiviam, jo elgesys yra neprognozuojamas, ji jo bijanti. Aplinkybes, jog atsakovas nesaikingai vartoja alkoholį teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai R. D., V. T., V. M., R. M.. Atitinkamai dėl alkoholio vartojimo atsakovas darosi agresyvus, nekontroliuojamas. Nors teismo posėdžio metu atsakovas neigė nurodomas aplinkybes, tačiau šias aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys parodymai, tai yra byloje pateiktas medicinos dokumentų išrašas, išduotas 2014 m. gruodžio 30 d. Šiame išraše nurodoma, kad 2011 m. buvo nustatyta sunki abstinencijos būklė su epilepsijos priepuoliais, kas patvirtina tai, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu. Šiame išraše nurodoma, kad šiuo metu atsakovas nebepiktnaudžiauja alkoholiu, tačiau šią aplinkybę paneigė teismo posėdžio metu paaiškėjęs įvykis, jog atsakovas 2014 m. spalio mėnesį buvo atvykęs į teismo posėdį Jurbarko rajono apylinkės teisme, kur jam buvo nustatytas sunkus girtumas. Šią aplinkybę patvirtino pats atsakovas, kas laikytina byloje nustatytu faktu. Tai, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu teismo posėdžio metu nurodė liudytojai, tad teisme nustatytas faktas patvirtina liudytojų parodymų teisingumą. Atitinkamai teismas neturi pagrindo abejoti ir kitais liudytojų parodymais, kur jie nurodė, kad atsakovas nepagarbiai elgiasi su savo motina, ją įžeidinėja, naudoja prieš ją psichologinį smurtą. Teismo posėdžio metu liudytojos R. D. ir R. M. nurodė, kad jos su mama buvo atvykusios pas atsakovą, tačiau šis jas išvijo iš namų, o savo mamos išsižadėjo, nurodydamas, jog ši jam daugiau ne motina. Pati ieškovė nurodė, kad atsakovas sistemingai jai skambina telefonu, jai grasina. Liudytoja R. D. nurodė, kad atsakovas paskambina mamai, „išdirba“ ją visokiais žodžiais, po ko mama nemiega naktimis. Taip pat ši liudytoja nurodė, kad net ir ji pati bijo būti „išdirbta“, kai nuvažiuoja, bijo statyti automobilį atsakovo kieme. Liudytoja V. T. nurodė, kad motinos ir sūnaus santykiai yra prasti, jos sutuoktinis (atsakovas) mama visiškai nesirūpina, pas ją nebuvo nuvykęs jau ilgą laiką. Liudytoja R. M. nurodė, kad atsakovas mamą pastoviai „darko“ necenzūriniais žodžiais, pas ją nevažiuoja, nesirūpina. Jiems nuvykus pas atsakovą, šis motiną išvadino necenzūriniais žodžiais ir išvijo lauk. Taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo teigiama, kad yra praėjęs ilgas laiko tarpas nuo sandorio sudarymo, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovo neadekvatus elgesys yra paūmėjęs būtent per paskutinius metus. Liudytojai R. M. ir V. M. nurodė, kad jie dėl atsakovo nesaikingo alkoholio vartojimo ir norėdami užkirsti kelią jo neadekvačiam elgesiui, vasarą buvo išvežę atsakovą gydytis į Švėkšną, tačiau šis iš gydymo įstaigos pabėgo. Taip pat liudytoja V. T. nurodė, kad apie atsakovo ketinimą parduoti žemę, ką taip pat vertina, kaip atsakovo neprognozuojamo elgesio rezultatą, ji sužinojo pavasarį, apie tai buvo informuota seniūnijos. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad galbūt atsakovas buvo supykęs dėl to, kad buvo paduotas ieškinys teisme, ir tai paskatino jo agresyvų elgesį, tačiau teismas laiko, kad tai nepateisina atsakovo netoleruotino elgesio. Be to, teismo posėdžio metu liudytojai patvirtino, kad toks atsakovo elgesys pasireiškė ne tada, kai buvo paduotas ieškinys teismui, o būtent atsakovo sistemingas netoleruotinas elgesys paskatino teismui pateikti reikalavimus. Be to, CK 1.137 straipsnyje yra nustatyti kai kurie naudojimosi civilinėmis teisėmis ribojimai, taip pat reikalavimai, kurių būtina laikytis naudojantis civilinėmis teisėmis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šie principai taikytini ne tik įgyvendinantiems savo teises asmenims, bet ir susitarimu nusistatantiems tarpusavio teises ir pareigas asmenims. Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas apginti, besikreipiančio asmens nuomone, pažeistą teisę ar interesą. Šios teisės įgyvendinimas, tai yra ieškovės kreipimasis į teismą, negali būti traktuojamas, kaip leidimas atsakovui negerbti savo mamos, bei šios teisės įgyvendinimas negali būti pateisinimas atsakovo neteisėtam elgesiui.

18Kaip matyti atsakovas naudoja prieš savo motiną psichologinį smurtą, ją įžeidinėja necenzūriniais žodžiais, visiškai ja nesirūpina, nepagarbiai elgiasi, dėl ko ieškovė jaučiasi įbauginta ir nesaugi. Taip pat aplinkybės, jog atsakovas ketina parduoti žemės sklypą, kuris jo motinai turi taip pat ir neturtinės reikšmės, ir tokiu būdu nesilaiko šeimos žodinio susitarimo išsaugoti žemės sklypą, parodo, kad atsakovas netausoja motinos palikimo. Kaip jau buvo nurodyta, byloje yra sprendžiamas šeimoje kilęs konfliktas. Visi su šiuo konfliktu susiję įvykiai vyksta tik vienoje šeimoje ir tik šios šeimos nariai gali tiksliai ir teisingai nurodyti šeimoje vykstančių santykių aplinkybės. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų atsakovo seserų R. D. ir R. M. parodymais, kurie yra nuoseklūs, papildantys vieni kitus ir neprieštaraujantys kitai bylos medžiagos. Byloje atsakovo atstovas pateikė duomenis, kad kapai yra prižiūrimi, o jo žemė taip pat yra dirbama ir naudojama, tačiau apklausiant liudytojus nebuvo paneigtas faktas, kad šiuos darbus atlieka ne pats atsakovas, o būtent jo seserys, žemės naudojimu ir dirbimu didesne dalimi rūpinosi jo sutuoktinė ir sūnus. Taigi šie pateikti dokumentai nepatvirtina aplinkybės, kad būtent paties atsakovo pastangų dėka nurodyti darbai yra atlikti. Dėl nurodytų aplinkybių sprendžiant dėl apdovanotojo veiksmų vertinimo pagal pirmiau Konstitucijoje nurodytus kriterijus atsižvelgtina ne tik į CPK 185 straipsnio nuostatas, bet ir į geros moralės sampratą. Iš teismo nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovo elgesys savo motinos atžvilgiu neatitinka pirmiau aptartų geros moralės ir visuomenėje nusistovėjusių papročių sampratos. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas panaikinti dovanojimą vadovaujantis CK 6.427 str. nuostatomis.

19CK 6.427 str. 4 d. nurodoma, kad dovanotojas reikalauti panaikinti dovanojimą gali per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą. Bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pateiktas reikalavimas taikyti numatytą ieškinio senaties terminą, todėl teismas pagal CK 1.126 str. 2 d. reikalavimus neturėjo pagrindo spręsti ieškinio senaties taikymo klausimą. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

20Kadangi ieškinys buvo patenkintas visiškai, iš atsakovo turi būti priteistos bylinėjimosi. Byloje yra duomenys, jog ieškovė sumokėjo 500 Lt (144, 81 Eur) dydžio žyminį mokestį, kuris priteistinas iš atsakovo. Kitas išlaidas patvirtinančių duomenų byloje nebuvo pateikta. Taip pat valstybei iš atsakovo priteistinos dokumentų įteikimo išlaidų – 26,14 Eur ( dvidešimt šeši Eur 14 ct.).

21Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 -270 str., teismas

Nutarė

22ieškinį tenkinti visiškai .

23Panaikinti 2005 m. sausio 18 d. dovanojimo sutartį pagal kurią V. A. T. dovanojo R. T. žemės ūkio paskirties sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), bendra plotas 19,6800 ha, iš jo miško plotas 0,7700 ha, esantį ( - ) sav.

24Taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei V. A. T. žemės ūkio paskirties sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 19,6800 ha, iš jo miško plotas 0,7700 ha, esantį ( - ) sav.

25Priteisti iš atsakovo R. T. ieškovei V. A. T. 144,81 Eur (šimtą keturiasdešimt keturi Eur 81 ct) sumokėtą žyminį mokestį.

26Priteisti iš atsakovo R. T. 26,14 Eur (dvidešimt šešis Eur 14 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

27Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant... 2. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia 2005 m.... 3. Ieškinyje nurodoma, kad 2005 m. sausio 18 d. sudarė sutartį su sūnumi R.... 4. Be to, ieškinyje nurodoma, kad pagal CK 6.472 str. 1 d. dovanotojas gali... 5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su pareikštu... 6. Trečiasis asmuo Jurbarko rajono aplinkės teismo notarė R. P. atsiliepime... 7. Ieškinys tenkintinas. Dėl CK 1.90 str. taikymo... 8. Byloje nustatyta, kad V. A. T. ir R. T. 2005 m. sausio 18 15 d. sudarė... 9. Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais... 10. Taip pat svarbus yra ir ieškovės elgesys po dovanojimo sutarties sudarymo.... 11. Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių teismas sprendžia, kad ieškovė,... 12. Ieškovė pateikdama ieškinį ne tik pateikė reikalavimą dėl sandorio... 13. CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į... 14. Nagrinėjamoje byloje dovanojimo sandoris ginčijamas remiantis apdovanotojo... 15. Teismas, atsižvelgdama į tai, kad teismas dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalyje... 16. Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini... 17. Byloje nustatyta, kad sandoriu motina padovanojo sūnui jai asmeninės... 18. Kaip matyti atsakovas naudoja prieš savo motiną psichologinį smurtą, ją... 19. CK 6.427 str. 4 d. nurodoma, kad dovanotojas reikalauti panaikinti dovanojimą... 20. Kadangi ieškinys buvo patenkintas visiškai, iš atsakovo turi būti... 21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259... 22. ieškinį tenkinti visiškai .... 23. Panaikinti 2005 m. sausio 18 d. dovanojimo sutartį pagal kurią V. A. T.... 24. Taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei V. A. T. žemės ūkio paskirties... 25. Priteisti iš atsakovo R. T. ieškovei V. A. T. 144,81 Eur (šimtą... 26. Priteisti iš atsakovo R. T. 26,14 Eur (dvidešimt šešis Eur 14 ct)... 27. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...