Byla 2S-1773-467/2012
Dėl skolininko priverstinio teisių įgyvendinimo į bendrąją dalinę nuosavybę bei skolos priteisimo, trečiasis asmuo – R. B

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės R. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei R. N. dėl skolininko priverstinio teisių įgyvendinimo į bendrąją dalinę nuosavybę bei skolos priteisimo, trečiasis asmuo – R. B..

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas G. B. 2011 m. spalio 20 d. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydamas pripažinti R. B. nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išreikalautą turtą panaudojant R. B. kreditorių reikalavimams tenkinti; priteisti iš atsakovės R. N. trečiojo asmens R. B. naudai 282 500 Lt skolos, išreikalautą sumą panaudojant R. B. kreditorių reikalavimams tenkinti.

5Šio ieškinio užtikrinimui Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi areštavo atsakovei R. N. nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), uždrausdamas areštuotą turtą parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitokiu būdu apsunkinti bei perleisti tretiesiems asmenims.

6Ieškovas G. B. 2012 m. kovo 14 d. pateikė teismui pareiškimą dėl netiesioginio ieškinio reikalavimo – pripažinti R. B. nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atsisakymo.

7Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalies priėmė ir civilinę bylą dalyje dėl ieškovo G. B. reikalavimo pripažinti R. B. nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nutraukė, taip pat panaikino teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl atsakovei R. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), arešto.

8Ieškovas G. B. 2012 m. liepos 4 d. pateikė teismui patikslintą netiesioginį ieškinį, prašydamas pripažinti R. B. nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išreikalautą turtą panaudojant R. B. kreditorių reikalavimams tenkinti, priteisti iš atsakovės R. N. R. B. naudai 122 461 Lt, išreikalautą sumą panaudojant R. B. kreditorių reikalavimams tenkinti.

9Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei R. N. priklausančias 122 461 Lt pinigines lėšas, esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai ir nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, nemažesnei nei 122 461 Lt sumai.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 13 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino ir ieškovo G. B. reikalavimo užtikrinimui areštavo atsakovės R. N. pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o jų nesant arba esant nepakankamai – nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant 122 461 Lt sumos; areštavęs atsakovei priklausančias lėšas, teismas leido jai iš jų atsiskaityti su ieškovu pareikšto reikalavimo ribose. Teismas nustatė, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma yra ženkli ir, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti negalimas teismo sprendimo įvykdymas, todėl prašymą dėl atsakovei priklausančio turto arešto patenkino pareikšto reikalavimo ribose.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Atskiruoju skundu atsakovė R. N. prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, jog teismas, taikydama laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi išimtinai tuo, kad yra turtinis reikalavimas ir reikalavimo suma yra ženkli, jokių kitų pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nenurodė. Tačiau didelės ieškinio sumos prezumpcija nėra absoliuti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui būtini ir kiti pagrindai. Taip pat teismas visiškai nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Ieškovas netiesioginiame ieškinyje įrodinėja atsakovės ir trečiojo asmens bendrą gyvenimą kartu ir teigia, kad trečiasis asmuo turi teisę į bendro gyvenimo nesusituokus gautas pajamas, kurios buvo gautos 2007-2008 metais. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog nesusituokusių asmenų bendras gyvenimas kartu yra pagrindas pripažinti buvus susitarimą sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Tačiau piniginės lėšos pagal formuojamą teismų praktiką negali būti laikomos bendrąja daline nuosavybe, o tik tokio turto piniginė išraiška. Pardavus bendrąją dalinę nuosavybę, jungtinė veikla dėl šio turto sukūrimo pasibaigia. Netiesioginiame ieškinyje ieškovas įrodinėja, kad atsakovė ir trečiasis asmuo tebegyvena kartu, kas reiškia, jog bendroji jungtinė veikla, pardavus nekilnojamąjį turtą, nenutrūko ir gautos pajamos toliau buvo naudojamos bendroje veikloje. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės trečiajam asmeniui pinigines lėšas ir šio reikalavimo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas 2011 m. lapkričio 10 d. nutartyje jau buvo atsisakęs tenkinti ieškovo prašymą dėl atsakovės piniginių lėšų arešto, motyvuojant tuo, kad nebuvo tikėtino reikalavimo pagrindimo. Šiuo atveju ieškovas nepateikė jokių papildomų duomenų, tik sumažino reikalavimo sumą. Be to 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi teismas areštavo visą atsakovei priklausantį žemės sklypą, esantį Vakaro 8-oji g., Aukštuolės k., Bezdonių sen., Vilniaus r., nors trečiajam asmeniui prašoma priteisti tik ½ šio sklypo. Todėl net ir patenkinus ieškovo reikalavimą dėl 122 461 Lt priteisimo, ieškovo reikalavimas galės būti tenkinamas iš likusios žemės sklypo dalies.

14Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas G. B. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog teismas pakankamai įsitikino ir įvertino, kad ieškovo netiesioginis ieškinys gali būti patenkintas. Teismas 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi netaikė laikinųjų apsaugos priemonių dalyje dėl atsakovės piniginių lėšų arešto tik dėl to, kad nebuvo reikalavimo dydį pagrindžiančių dokumentų, o ne todėl, kad nebuvo tikėtino reikalavimo pagrindimo.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Atskirasis skundas atmestinas.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo apskųstajai nutarčiai panaikinti.

18Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 str. 3 d.) Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

19Kaip iš esmės teisingai nurodo apeliantė, teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas. Tuo tarpu, jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011). Iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas dėl preliminaraus ieškovo reikalavimo - priteisti iš atsakovės trečiojo asmens naudai 122 461 Lt, vertinimo nieko konkretaus nepasakė, tačiau tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, jog dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta. Nors apeliantė ir įrodinėja, kad šis ieškovo reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas ir dėl to nebuvo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau šį teiginį grindžiantys apeliantės argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad minėtas ieškovo reikalavimas negalėtų būti tenkinamas. Todėl apeliacinės instancijos teismas šį nutarties motyvacijos trūkumą vertina kaip formalų ir nesudarantį pagrindo iš esmės teisėtai nutarčiai panaikinti ar pakeisti (CPK 328 str.).

20Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Aišku, prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009).

21Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t.y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ieškovo pareikštas reikalavimas nėra dėl didelės pinigų sumos priteisimo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kartu su atskiruoju skundu turi pateikti teismui jo gerą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Tai gali būti duomenys iš viešų registrų apie registruotino turto sudėtį, jam nustatytus apsunkinimus, turto likvidumą, kredito įstaigų duomenys iš įmonės sąskaitų apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas ir įsiskolinimus ir kiti. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, iš kurių būtų galima spręsti apie jos finansinę padėtį ir padaryti išvadą, kad ieškovo pareikštas reikalavimas dėl 122 461 Lt sumos priteisimo atsakovei nėra didelis. Tokių duomenų neturėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pagal ieškovo pareikštą reikalavimą egzistuoja ieškinio didelės sumos prezumpcija, o atsakovė nepateikė į bylą šią prezumpciją paneigiančių įrodymų, todėl pagrindo daryti išvadą, kad atsakovei ieškinio reikalavimo dėl 122 461 Lt priteisimo suma nėra didelė, nėra. Taigi esant tikėtinai pagrįstam ieškovo reikalavimui dėl 122 461 Lt priteisimo iš ieškovės, kuriai ši suma pagal bylos duomenis yra didelė, pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą ir pagrįstą pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

22Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo principą. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 12-13, t.1) matyti, jog atsakovei priklausančio ir šioje byloje areštuoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 5 340 Lt, kuri buvo nustatyta 2005 m. spalio 20 d. Kitų (naujesnių) duomenų apie šio sklypo vertę atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakove, jog ir patenkinus ieškovo reikalavimą dėl 122 461 Lt priteisimo, ieškovo reikalavimas galės būti tenkinamas iš ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies.

23Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo.

24Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu netaikyti CPK numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti, kadangi CPK I dalies XI skyriaus 5 skirsnio nuostatos pritaikytos teisingai.

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas

Nutarė

26Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas G. B. 2011 m. spalio 20 d. kreipėsi į teismą su netiesioginiu... 5. Šio ieškinio užtikrinimui Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m.... 6. Ieškovas G. B. 2012 m. kovo 14 d. pateikė teismui pareiškimą dėl... 7. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi ieškovo... 8. Ieškovas G. B. 2012 m. liepos 4 d. pateikė teismui patikslintą netiesioginį... 9. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė teismo taikyti... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 13 d. nutartimi ieškovo... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Atskiruoju skundu atsakovė R. N. prašo nutartį panaikinti ir klausimą... 14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas G. B. prašo atskirąjį skundą... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 16. Atskirasis skundas atmestinas.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje... 19. Kaip iš esmės teisingai nurodo apeliantė, teismas, spręsdamas procesinį... 20. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo... 21. Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra... 22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliante,... 23. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja... 24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja,... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu,... 26. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartį palikti...