Byla e2-1719-480/2018
Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė,

2sekretoriaujant Reginai Mockevičienei,

3dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų energetikos remontas“ atstovams direktoriui A. J., advokatui Evaldui Rapolui,

4atsakovams A. V., B. G., D. Š., V. M. ir jų atstovėms advokatei Laurai Daumantaitei, advokato padėjėjoms Egidijai Vėbraitei ir Aurelijai Adomaitytei,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų energetikos remontas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Remanas“, D. Š., B. G., V. M., A. V. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo,

Nustatė

6Ieškovė UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų D. Š., B. G., V. M., A. V. ir UAB „Remanas“ ieškovės UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ naudai 985 857,63 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

7Nurodo, kad pasibaigus darbo santykiams su ieškove, buvęs ieškovės UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ projektų direktorius D. Š. nedelsiant įsteigė su ieškove konkuruojantį ūkio subjektą UAB „Remanas“ ir su kitais atsakovais atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus bei sukėlė ieškovei žalą. Pažymi, kad ieškovė teikia sudėtingų šilumos bei elektros gamybos įrenginių ir infrastruktūros įrenginių montavimo, diagnostikos ir remonto paslaugas. Nurodo, kad nuo ieškovės įsteigimo dienos įmonėje dirbo ir jos veiklą organizavo penki pagrindiniai darbuotojai: direktorius A. Ž., direktoriaus pavaduotoja B. G., projektų direktorius D. Š., finansų direktorė V. M. ir Katilų turbinų padalinio vadovas A. V., o A. Ž. ir D. Š. kartu su B. G. buvo atsakingi už klientų paiešką, pasiūlymų parengimą, užsakymų tinkamą atlikimą, todėl disponavo visa ieškovės komercine informacija. Nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2017 m. birželio 23 d. iš direktoriaus pareigų atsistatydino A. Ž., o darbo santykius su ieškove nutraukė D. Š., B. G., A. V., V. M.. 2016 m. gruodžio 6 d. buvo įregistruota ir buvusiose ieškovės patalpose įkurta atsakovė UAB „Remanas“, kurios vadovu tapo D. Š.. Nuo šios įmonės įkūrimo iš ieškovės pas atsakovę UAB „Remanas“ taip pat perėjo dirbti 15 suvirintojų (45 proc. visų ieškovės suvirintojų) ir 21 šaltkalvis (21 proc. visų ieškovės šaltkalvių). Ieškovės teigimu, atsakovės atstovai susisiekdavo su ieškovės darbuotojais ir ragindavo nutraukti darbo santykius bei pereiti dirbti pas atsakovę, o dalis ieškovės darbuotojų 2017 m. kovo mėnesį jau pro forma dirbo pas atsakovę tam, kad atsakovei būtų suteikta licencija. Šiuo metu pas atsakovę dirba iš viso 52 darbuotojai, o su ieškove nutraukę darbo santykius yra 47 darbuotojai. Be to, atsakovė siekia perimti ieškovės klientus, nes UAB „Axis technologies“ pateikė pasiūlymą atlikti papildomus montavimo darbus, apie kurių reikalingumą žinojo tik ieškovė, UAB „Verslo aptarnavimo centras“ organizuotame pirkime pateikė 0,6 proc. pigesnį pasiūlymą ir konkursą laimėjo, o AB „Panevėžio energija“ organizuotame pirkime pateikė 3 proc. pigesnį pasiūlymą ir taip pat laimėjo konkursą ir t.t. Ieškovė dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų patyrė 985 857,63 Eur žalą (296 617,90 Eur tiesioginių ir 689 239,73 Eur netiesioginių nuostolių). Ieškovės teigimu, atsakovų civilinė atsakomybė yra solidari, nes UAB „Remanas“ nebūtų perviliojusi ieškovės darbuotojų, gavusi licencijos ir pradėjusi veikti (nesąžiningai konkuruoti), jeigu atsakovai, užėmę vadovaujančias pareigas pas ieškovę ir kontroliavę absoliučiai visą informaciją apie ieškovės personalą bei veiklą, nebūtų turimos informacijos panaudoję atsakovės UAB „Remanas“ naudai darbuotojų perviliojimo tikslu.

8Teismo posėdžių metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė, rėmėsi ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis.

9Atsakovai UAB „Remanas“, D. Š., B. G., V. M. ir A. V. atsiliepimu į ieškinį ir duodami paaiškinimus teisme prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovai neatliko jokių veiksmų, kurie konkurencijos teisės prasme galėtų būti laikomi neteisėtais, nes sąžininga konkurencija nėra draudžiama ir ji negali būti ribojama. Pažymi, kad atsakovai su ieškove nebuvo sudarę nekonkuravimo ar konfidencialumo susitarimų, o D. Š., turėdamas 15 metų darbo energetinių įrenginių remonto ir montavimo srityje patirtį, pradėjo savo verslą ir įnešė 50 000 Eur nuosavų lėšų. Nurodo, kad B. G. nuo pirmųjų naujojo ieškovės direktoriaus E. R. darbo dienų jautė psichologinį spaudimą, nebuvo įtraukta į daugelio klausimų sprendimus, jai buvo uždrausta bendrauti su klientais ir užsakovais, todėl po konflikto su direktoriumi pateikė pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Pažymi, kad V. M. ir A. V. darbo sutartis su ieškove nutraukė taip pat po vadovybės pasikeitimo, pablogėjus darbo sąlygoms, kilus psichologinei įtampai, kuri sukėlė sveikatos sutrikimus. Nurodo, kad 11 darbuotojų, kuriuos ieškovė įvardijo kaip neteisėtai perviliotus, nedirba UAB „Remanas“, o didžiausi darbuotojų pokyčiai, t. y. sumažėjimas nuo 200 iki 160 darbuotojų įvyko dar 2016 m. pabaigoje, kai UAB „Remanas“ nebuvo įsteigta, o atsakovai nebuvo nutraukę darbo santykių. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė klaidina teismą dėl kvalifikuotų darbuotojų praradimo, nes perėję darbuotojai neturėjo specialios ar išskirtinės kvalifikacijos. Nurodo, kad bendrovės laimėjimas viešai skelbiamame konkurse negali būti laikomas neteisėtu veiksmu, nesant jokių įrodymų apie tai, jog buvo panaudota konkretų ieškovės pasiūlymą sudaranti informaciją. Pažymi, jog ieškovė neturi faktinio bei teisinio pagrindo savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo ar kitų su verslo rizika susijusių nuostolingų sprendimų sieti su atsakovų veiksmais, jeigu tarp žalos atsiradimo ir atsakovų veiksmų nėra priežastinio ryšio. Nurodo, kad solidarios atsakomybės taikymas galimas tik įvertinus kiekvieno į atsakovų veiksmų bendrumą kiekvieno iš reikalavimų atžvilgiu, todėl atsakovai, būdami UAB „Remanas" samdomi darbuotojai, pradėję dirbti bendrovėje skirtingomis aplinkybėmis, negali būti laikomi solidariai atsakingi už ieškovės patirtus nuostolius. Pažymi, kad atsakovų veiksmuose neegzistuoja kaltės elementas, nes darbo teisinių santykių su ieškove nutraukimo išimtinai yra kalta pati ieškovė ir jos vykdyti esminiai įmonės pertvarkymai, todėl nenustačius darbuotojų perviliojimo fakto, nesant nekonkuravimo ir konfidencialumo susitarimų, nėra pagrindo konstatuoti atsakovų kaltę.

10Teismo posėdžių metu atsakovai, jų atstovės palaikė atsiliepimą, rėmėsi jame nurodytomis aplinkybėmis, reikalavo ieškinį atmesti.

11Ieškinys atmestinas

12Šalių, jų atstovų paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2008 m. lapkričio 17 d. (t. 1, b. l. 22 – 29). VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre įregistruota pagrindinė bendrovės veikla – energetinių įrenginių montavimas, remontas, techninė priežiūra ir diagnostika; šilumos trasų, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų ir šilumos punktų statyba, montavimas, renovacija, priežiūra ir remontas; elektros energetikos darbai; pastatų renovacija; kiti statybos ir montavimo darbai. Šios įmonės direktoriaus pareigas nuo 2010 m. balandžio 14 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. ėjo B. G., nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. spalio 7 d. – A. Ž., nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2018 m. birželio 5 d. – E. R.. Nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. buvo registruotas dalyvaujančios reorganizavimo procese įmonės teisinis statusas; prie ieškovės - UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ reorganizavimo būdu buvo prijungta UAB „Šilumos energijos sistemos“.

132016 m. lapkričio 17 d. darbo santykius darbuotojo pareiškimu (galiojusio DK 127 straipsnio 1 dalis) su ieškove nutraukė projektų direktorius D. Š. (atsakovas) (t. 2, b. l. 351 – 352). 2016 m. gruodžio 6 d. Juridinių asmenų registre įregistruota UAB „Remanas“, kurios steigėjas, vienintelis akcininkas ir direktorius yra D. Š.. Šios įmonės veiklos tikslai ir rūšys yra energetinių įrenginių montavimas, remontas, diagnostika ir techninė apžiūra; elektros, automatikos darbai ir kiti statybos ir remonto darbai (t. 2, b. l. 200 – 202, 388 – 389, 393).

142016 m. gruodžio 14 d. darbo santykius darbuotojo pareiškimu su ieškove nutraukė direktoriaus pavaduotoja B. G. (t. 2, b. l. 69 -71), 2017 m. vasario 6 d. - katilų turbinų padalinio vadovas A. V. (t. 2, b. l. 367 - 371), 2017 m. birželio 23 d. - finansų direktorė V. M. (t. 2, b. l. 74 – 75). Visi jie šiuo metu yra UAB „Remanas“ darbuotojai. Ieškovės pateiktais duomenimis, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d. iš įmonės, jos teigimu, buvo išvilioti 42 darbuotojai (t. 2, b. l. 372 373).

15Byloje sprendžiamas ginčas dėl nesąžiningos konkurencijos ir tokiais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Ieškovės atstovai nurodo, kad atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė konkuruojančio subjekto – UAB „Remanas“ įsteigimu ir darbuotojų neteisėtu perviliojimu į konkuruojantį subjektą.

16Lietuvos ūkis grindžiamas asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, draudimu monopolizuoti rinką, taip pat sąžiningos konkurencijos laisve, kurią saugo ir gina įstatymas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 4 dalys). Būtina prielaida sąžiningai konkurencijai, kaip vienai iš pamatinių rinkos ekonomikos vertybių, apsaugoti yra nesąžiningos konkurencijos veiksmų įvardijimas ir uždraudimas įstatymu. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant siūlymą konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų, siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo.

17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tais atvejais, kada žala padaryta nesąžiningos konkurencijos veiksmais (inter alia, nurodytais Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1–4, 6 punktuose), sprendžiant dėl žalos atlyginimo, taikytinos Civilinio kodekso nuostatos, nes lex specialis (Konkurencijos įstatyme) specialiųjų nuostatų dėl žalos atlyginimo nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).

18Deliktinė atsakomybė už nesąžiningos konkurencijos veiksmus galima tik nustačius visas civilinės atsakomybės būtinąsias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, kaltę ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Pareiga pagrįsti egzistuojant šias sąlygas tenka ieškinį reiškiančiam asmeniui (CPK 12 ir 178 straipsniai). Taigi, reikalavimas atlyginti nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą gali būti tenkinamas tik nustačius, jog atitinkamoje rinkoje ieškovo atžvilgiu kitas subjektas atliko tyčinius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams prieštaraujančius veiksmus, o šie veiksmai tiesiogiai paveikė ieškovą ir padarė jam žalą.

19Ieškovė pareiškė ieškinį nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą priteisti solidariai iš atsakovų (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis). ). Solidariosios atsakomybės taisyklės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismai, nagrinėdami reikalavimą atlyginti žalą, privalo nustatyti visus asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008; kt.). Dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio. Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). Nagrinėjamu atveju solidariosios atsakomybės taikymas galimas tik įvertinus kiekvieno iš atsakovų veiksmų bendrumą kiekvieno iš reiškiamų reikalavimų atžvilgiu.

20Byloje esantys rašytiniai įrodymai (Juridinių asmenų registro išrašai, UAB „Remanas“ įstatai, bendrovėms išduoti atestatai), šalių, jų atstovų paaiškinimai, o taip pat liudytojų parodymai teismo posėdžių metu leidžia pagrįstai teigti, kad ieškovė UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir atsakovė UAB „Remanas“ dėl vykdomos ūkinės veiklos specifiškumo, verslo modelio, yra ūkio subjektai ir konkurentai Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio prasme, nes jų pagrindinės veiklos kryptys yra energetinių įrenginių montavimas, remontas, techninė priežiūra ir diagnostika. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tik konkuruojančio subjekto įsteigimas per se nėra neteisėta veika. Draudžiami ir civilinės atsakomybės požiūriu neteisėti yra nesąžiningos konkurencijos veiksmai, nustatyti Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje (ankstesnėje įstatymo redakcijoje analogiškas 16 str.), kaip verslo laisvės suvaržymas. Atitinkami suvaržymai nustatyti įstatyme ir yra skirti ginti sąžiningų rinkos dalyvių teisėms ir laisvėms bei būtini rinkos santykiams visuomenėje užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).

21Nustatyta, kad atsakovas D. Š. prašymą nutraukti darbo sutartį pateikė 2016 m. spalio 26 d., darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2016 m. lapkričio 17 d. (t. 2, b. l. 351 – 352, 354). Atsakovo D. Š. aiškinimą, kad jo pasitraukimą iš ieškovės įmonės sąlygojo kitos priežastys, o ne noras nesąžiningai konkuruoti su jam tebepriklausančia įmone, patvirtino liudytoju apklaustas nuo 2016 m. spalio 7 d. įmonės direktoriaus pareigas ėjęs E. R. (garso įrašas užfiksuotas teismų informacinėje sistemoje LITEKO, 2018 m. liepos 26 d. teismo posėdyje). E. R. parodė, kad D. Š. jautėsi neįvertintas, direktoriaus pareigų jam niekas nesiūlė, todėl jis pirmas iš atsakovų išėjo iš darbo. Pasak šio liudytojo, jam pačiam darbo pradžia buvo labai sunki, nes anksčiau dirbo ne tą darbą ir ne tokios srities; išėjus lyderiui (direktoriui A. Ž.), ne visi darbuotojai norėjo prisitaikyti prie naujos tvarkos – vieni išėjo atostogų, kiti gavo nedarbingumo pažymėjimus. Todėl visiškai įtikinamas ir logiškas yra atsakovo D. Š. aiškinimas, kad turėdamas apie 15 metų darbo patirtį energetinių įrenginių remonto ir montavimo srityje, jis galėjo palyginti ir vertinti darbo organizavimo ir supratimo apie darbo specifiką procesus, todėl susidūręs su naujojo direktoriaus E. R. nekompetencija, nematė perspektyvų toliau dirbti ieškovės įmonėje ir dėl to nutraukė darbo sutartį. Neturėdamas kito pajamų šaltinio, atsakovas nusprendė pradėti savo verslą, 2016 m. gruodžio 6 d. įregistravo UAB „Remanas“, kurios steigėju, vieninteliu akcininku ir direktoriumi jis yra. Atsakovas D. Š. neturėjo jokių nekonkuravimo įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu dėl panašios komercinės veiklos nevykdymo, kurios atveju yra numatyta atitinkama kompensacija už laisvės pasirinkti darbą suvaržymus. Darbdavys yra laisvas pasirinkti, mokėti kompensaciją buvusiam darbuotojui už jam taikomus jo teisių suvaržymus, ar jos nemokėti ir taip galbūt konkuruoti su buvusiu darbuotoju atitinkamoje verslo srityje. Taigi verslo subjektas turi teisę pasirinkti ir netaikyti susitarimo dėl nekonkuravimo bei nemokėti kompensacijų darbuotojui, o darbuotojas tokiu atveju tampa laisvas pasirinkti savo veiklą ar darbą ir jam netaikoma jokių suvaržymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-121/2008). Tokioje situacijoje, kai pasikeitus direktoriui tolimesnis darbas ieškovės įmonėje atsakovui tapo nepriimtinas, vien ta aplinkybė, kad jis, išėjęs iš darbo ieškovės įmonėje, pradėjo savarankišką konkurencinę veiklą, savaime neduoda pagrindo teigti, jog jis veikė nesąžiningai ieškovės atžvilgiu. Atsakovo D. Š. ilgametės patirties ir turimų žinių bei įgūdžių panaudojimas realizuojant konstitucinę ūkinės veiklos laisvę steigti įmonę ir veikti toje pačioje rinkoje kaip ieškovė, nėra draudžiamas ir nėra laikomas neteisėtais veiksmais, savaime sąlygojančiais ieškovės nuostolius. Šiame kontekste pažymėtina kasacinio teismo pozicija, kad, pavyzdžiui, informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo, o pasibaigus darbo santykiams jie gali be jokių apribojimų naudoti tokią informaciją savo naudai ir interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

22Ieškovės teiginiai, kad UAB „Remanas“ buvo įsteigta buvusių ieškovės administracijos darbuotojų, t. y. ne tik D. Š., bet ir kitų atsakovų – B. G., V. M. ir A. V., nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais (CPK 12 ir 178 straipsniai).

23Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas D. Š. siūlė buvusiems UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ darbuotojams - atsakovams B. G., V. M. ir A. V. pereiti dirbti į UAB „Remanas“. Kita vertus, ieškovė ir neįrodinėja aplinkybės, jog ji patyrė žalą dėl to, kad minėti atsakovai nutraukė darbo santykius su ieškove. Atsakovė B. G. iš darbo ieškovės įmonėje buvo atleista 2016 m. gruodžio 14 d. DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu (t. 2, b. l. 69 -71, 73). Tačiau iš jos paaiškinimų (2018 m. liepos 24 d. teismo posėdžio garso įrašas), ieškovę byloje atstovaujančio ir direktoriaus pareigas einančio A. J. paaiškinimų (2018 m. liepos 23 d. teismo posėdžio garso įrašas) bei tuo metu direktoriaus pareigas ėjusio liudytojo E. R. parodymų (2018 m. liepos 26 d. teismo posėdžio garso įrašas) galima daryti išvadą, kad ji buvo paprašyta palikti darbo vietą dėl įtarimų bendraujant su senais kolegomis. Po atleidimo iš ieškovės įmonės B. G. buvo registruota Darbo biržoje (t. 5, b. l. 151 - 153), dirbo UAB „Energetikos servisas“ (t. 5, b. l. 154 - 155), ilgus laikotarpius nedirbo dėl sveikatos problemų (t. 5, b. l. 159 - 160). Tik 2017 m. kovo 6 d. ieškovei atleidus B. G. sutuoktinį J. G. iš darbo pagal DK 125 straipsnio 1 punktą, kuriam, ieškovės atstovo teigimu, buvo pasiūlyta išeiti iš darbo, kad nekeltų sumaišties (t. 1, b. l. 89 - 92), abu sutuoktiniai įsidarbino UAB „Remanas“ (t. 5, b. l. 157 - 158). Iš šalių, jų atstovų paaiškinimų, liudytojų E. R. ir J. J. parodymų (2018 m. liepos 26 d. teismo posėdžio garso įrašas) nustatyta, kad 2016 m. pasikeitus ieškovės vadovui ir prie ieškovės įmonės prijungus UAB „Šilumos energijos sistemos“ bei įmonės valdyme prasidėjus nesutarimams, į personalo vadovės pareigas priėmus S. B. ir šiai nesutariant su atsakove, ši aplinkybė lėmė galutinį V. M. apsisprendimą nutraukti darbo santykius su ieškove. 2017 m. birželio 9 d. V. M. pateikė pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo ir iš darbo buvo atleista 2017 m. birželio 23 d. (t. 1, b. l. 60, t. 2, b. l. 74 – 75), t. y gerokai vėliau po to, kai ieškovė, jos teigimu, patyrė didžiausią darbuotojų išėjimo iš įmonės bangą (t. y. 2017 m. gegužės mėn.). A. V. teigimu, jo apsisprendimą išeiti iš darbo lėmė ieškovės įmonės vadovybės pasikeitimas. Ieškovei visiškai netrukdė tai, kad darbo pas ieškove metu antraeilėse pareigose A. V. dirbo iš kitose įmonėse: UAB „Kauno energetikos remontas“, UAB „Visagino energetikos remontas“, „Kaefer“, UAB (t. 1, b. l. 52 – 56, t. 6, b. l. 152). Po darbo sutarties nutraukimo su ieškove 2017 m. vasario 6 d. (t. 2, b. l. 367 - 371), A. V. buvo registruotas Darbo biržoje (t. 4, b. l. 168), o iki šiol jis dirba ne tik UAB „Remanas“ (nuo 2017 m. kovo 6 d.; t. 4, b. l. 132), bet ir kitoje įmonėje – S. B. Montaz SP ZOO (t. 6, b. l. 152).

24Ieškovė ieškinyje tvirtina, kad į atsakovę UAB „Remanas“ dirbti perėjo ne tik atsakovai B. G., V. M., A. V., bet ir patys šie atsakovai bei D. Š. ėmėsi veiksmų dėl kitų darbuotojų perviliojimo. Ieškovės atstovai nurodo, kad D. Š. kartu su kitais atsakovais neabejotinai panaudojo turimą informaciją apie ieškovės darbuotojus konkuruojančios įmonės (UAB „Remanas“) vardu siūlydami ieškovės darbuotojams nutraukti darbo santykius su ieškove bei pereiti dirbti į UAB „Remanas“, t. y. atliko Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytus veiksmus.

25Teismas pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo, jog savo komercines paslaptis ji įvardijo aiškiai ir konkrečiai bei tinkamai jas saugojo, t. y. kad buvo sureguliuoti komercinės paslapties teisiniai apsaugos mechanizmai, neįrodinėjo galimai neteisėtai atskleistos tokios informacijos komercinės vertės (CPK 12 ir 178 straipsniai). Byloje ieškovę atstovaujantis direktorius A. J. aiškiai nurodė, jog nei vienas iš atsakovų neturėjo jokių nekonkuravimo įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu. Dėl darbuotojų pareigos saugoti konfidencialią informaciją ir pasibaigus darbo santykiams be jokių apribojimų naudoti tokią informaciją savo naudai ir interesais, teismas jau pasisakė analizuodamas atsakovo D. Š. veiksmų (ne)teisėtumą, o pateiktos nuostatos taikytinos ne tik D. Š., bet ir kitų atsakovų atžvilgiu. Todėl nėra ir objektyvaus pagrindo pripažinti, kad naujai įsteigtoje bendrovėje (UAB „Remanas“) atsakovai neteisėtai pasinaudojo ieškovės konfidencialia informacija ir/ar komercine paslaptimi, t. y. neteisėtai panaudojo konfidencialią informaciją, susijusią su ieškovės darbuotojais bei jų kontaktiniais telefono numeriais, ir perdavė ją konkuruojančiam subjektui – UAB „Remanas“, kuris šiuos duomenis panaudojo viliojant darbuotojus (CPK 185 straipsnis).

26Objektyviai įmonės gebėjimą sumaniai veikti mažina kvalifikuoto darbuotojo netekimas, o jo perėjimas į konkuruojantį subjektą (perviliojimas) rodo tai, kad dar labiau išauga konkurento galimybės. Kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmas, siūlymas darbuotojams nutraukti darbo sutartį gali duoti naudos tiesiogiai. Neieškoma tinkamų, bet galbūt dirbti mažiau parengtų darbuotojų laisvoje darbo rinkoje, o jau pasinaudojama parengtais specialistais, dirbančiais konkurentui, turinčiais patirties ir kvalifikacijos. Kvalifikuoto darbuotojo netekimas įmonei, nepriklausomai nuo to, pereis jis dirbti ar ne, savaime turi jai neigiamos įtakos, taip pat ir jos konkurencingumui. Taigi, jeigu darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame ūkio subjekte, tai gali būti svarstoma, ar darbo sutarties nutraukimas nėra susijęs su nesąžininga konkurencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2011). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien tik faktas, jog darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas daryti išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos <...> teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, turi spręsti dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų egzistavimo ar jų nebuvimo įrodytumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).

27Vertindamas darbuotojų darbo santykių su ieškove – UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ nutraukimo 2017 m. sausio – gegužės mėnesiais priežastis, teismas laiko pagrįsta atsakovų poziciją, kad darbo santykių pabaigą galėjo sąlygoti sumaištis įmonėje dėl pasikeitusio vadovo ir UAB „Šilumos energijos sistemos“ prijungimo. Tai, kad pasikeitus įmonės vadovui ne visi darbuotojai norėjo prisitaikyti prie naujos tvarkos, patvirtino tuo metu direktoriaus pareigas ėjęs liudytojas E. R.. Pasak atsakovių B. G. ir V. M., pats E. R. buvo visai kitoks vadovas nei A. Ž.; jis jokių sprendimų nepriimdavo. Byloje apklausti liudytojai parodė, kad įmonės prijungimas sukėlė nemažai kalbų tarp darbuotojų. 2016 m. spalio 24 d. gavus UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir tos pačios dienos UAB „Šilumos energijos sistemos“ akcininkų pritarimą, šių abiejų bendrovių valdybų buvo parengtos Reorganizavimo sąlygos, pagal kurias UAB „Šilumos energijos sistemos“ buvo prijungtos prie UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ (t. 4, b. l. 128 -132). Pagal 2016 m. birželio 16 d. Juridinių asmenų registrui pateiktas UAB „Šilumos energijos sistemos“ finansines ataskaitas ir audito išvadą šios bendrovės grynasis pelnas lyginant 2014 m. ir 2015 m. finansinius metus buvo sumažėjęs nuo 167 847,00 Eur iki 7 595,00 Eur (t. 4, b. l. 174 – 178). Minėti UAB „Šilumos energijos sistemos“ finansinės atskaitomybės duomenys, liudytojo E. R. parodymai, kad įmonė buvo prijungiama, nes dirbo nuostolingai, liudytojos J. J. parodymai, jog buvo tikslinami prijungtos įmonės finansiniai rezultatai, kurie objektyviai buvo neigiami, atsakovės V. M. paaiškinimai, kad 2017 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis buvo prijungta labai nuostolinga įmonė, liudytojo M. P., dirbusio ieškovės įmonėje vyr. meistru, parodymai, kad darbui objekte Rygoje buvo duoti žmonės, kurie nėra savo srities specialistai, jog darbuotojai gavo mažesnius atlyginimus, kilo sąmyšis - neabejotinai leidžia spręsti, kad prieš tai minėti pasikeitimai ieškovės įmonėje turėjo finansinių ir emocinių pasekmių darbuotojams ir atmosferai darbe.

28Teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kad būtent atsakovai būtų teikę aiškius ir konkrečius siūlymus ieškovės darbuotojams nutraukti darbo santykius ir pereiti dirbti į atsakovę UAB „Remanas“. Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nepatvirtina, kad atsakovai visi kartu ar kiekvienas jų atskirai atliko neteisėtus veiksmus Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Paminėtos įstatymo nuostatos plačiai aptariamos ieškinyje, cituojama kasacinio praktika, tačiau faktinės aplinkybės dėl neteisėtų atsakovų veiksmų yra deklaratyvios ir abstrakčios. Atsakovo D. Š. veiksmų neteisėtumą ieškovė sieja su įmonės įsteigimu ir kvalifikuotų darbuotojų, turinčių atestatus, į ją perviliojimu, atsakovės B. G. kaltės įrodymu ieškovė laiko iš jos asmeninio elektroninio pašto išsiųstą laišką D. Š. (t. 4, b. l. 112 - 122) ir skambučius ieškovės darbuotojams. Tačiau pasisakydamas apie atsakovų V. M. ir A. V. neteisėtus veiksmus ieškovės direktorius A. J. nurodė tik tiek, kad jie solidariai vykdė viliojimą. Liudytojas V. Z., dirbantis ieškovės įmonėje darbų vadovu, parodė, kad jam skambino B. (G.), kalbėjo apie darbą, klausė, ar ateitų dirbti į „Remaną“ ir su kokiais žmonėmis dirbtų; jis buvo susitikęs su D.(Š.), kuris, pasišnekėjus kaip sekasi, pasiūlė ateiti dirbti į UAB „Remanas“, bet jis atsisakė, nes turėjo didelį objektą, tačiau nei vienas iš atsakovų UAB „Remanas“ nesiūlė jam nei konkretaus darbo, nei atlyginimo. Pasinaudodamas situacija („blefuodamas“, kad yra viliojamas į UAB „Remanas“(pastaba; taip situaciją įvertino pats liudytojas)), V. Z. paprašė padidinti atlyginimą ir tokį jo prašymą ieškovė patenkino.

29Iš SoDros pateiktų duomenų (t. 6, b. l. 101 – 103, 151 - 156) matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu išėję iš darbo ieškovės įmonėje darbuotojai įsidarbindavo ne tik atsakovės įmonėje UAB „Remanas“, bet ir kitose įmonėse - UAB „Termolink“, UAB „Vitaterma“, UAB „Photo energy“ ir kt., o įsidarbinusių UAB „Remanas“ darbuotojų skaičius sudarė apie 29 procentus, palyginus su bendra darbuotojų kaita. Iš pateiktų SoDros duomenų, o taip pat ir E. R. parodymų galima spręsti, kad darbuotojų kaita ieškovės įmonėje buvo nuolatinė. Ieškovės teiginiai, kad ieškovės darbuotojai buvo pervilioti atsakovų, grindžiami tik prielaidomis.

30Teismas sutinka su atsakovų argumentu, kad draudžiami tik aktyvūs veiksmai, tokie, kaip siūlymas darbuotojams nutraukti darbo sutartis ar kita. Teismo vertinimu, atsakovai tokių aktyvių veiksmų neatliko, todėl ieškovės atstovų argumentai, kad iš ieškovės į UAB „Remanas“ perėję darbuotojai nesugebėjo ir netgi atsisakė paaiškinti perėjimo dirbti priežastis, nepagrįsti. 2018 m. liepos 24 d. ir 2018 m. liepos 26 d. teismo posėdžiuose liudytojais buvo apklausta dalis buvusių ir esamų UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ darbuotojų, kurie apibūdino situaciją ieškovės įmonėje ir nurodė darbo nutraukimo priežastis.

31Liudytojas R. R., dirbęs ieškovės įmonėje šaltkalviu iki 2017 m. balandžio mėn. ir dabar dirbantis UAB „Vitmedis“, parodė, kad pasikeitė direktoriai, po Naujų Metų algos pradėjo mažėti, visus gąsdino nežinomybė, tai lėmė jo apsisprendimą išeiti iš darbo.

32Liudytojas, dirbantis ieškovės įmonėje darbų vadovu, V. Z. parodė, kad prieš metus pasikeitė valdžia, išėjo 3 pagrindiniai žmonės, kurie sukūrė EER-ą (t. y. ieškovės įmonės pavadinimo trumpinys), buvo nežinia dėl ateities, todėl iš darbo išėjo pagrindiniai darbininkai, brigadininkai, kurie sugebėjo dirbti ir vedė paskui save 2 -3 darbuotojus, o liko silpniausi.

33Liudytojas V. B. parodė, kad nors ir nebuvo didelių priežasčių, tačiau jis ir dar du darbuotojai pasitarę nusprendė išeiti iš darbo UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir įsidarbino UAB „Remanas“, iš kurios po kelių mėnesių perėjo dirbti į UAB „Stronglasas“ Alytuje (t. y. gyvenamojoje vietovėje). Tačiau minėtoje įmonėje dirbamas stiklo apdirbėjo darbas jam nepatiko, todėl grįžo dirbti į UAB „Elektrėnų energetikos remontas“.

34Liudytojas M. P., dirbęs ieškovės įmonėje vyr. meistru, dabar dirbantis UAB „Rermanas“ darbų vadovu, parodė, kad kai pasikeitė įmonės vadovai, atsirado nerimas dėl darbo, todėl paskambino ir paprašė priimamas dirbti į UAB „Remanas“. Su D. Š. ir B. G. dirbo nuo pradžių ir jais tikėjo, kad ši įmonė dirbs. Viskas „ėjo iš žmonių“, buvo objektas Rygoje, darbuotojai gavo mažesnius atlyginimus, kilo sąmyšis, raminti darbuotojų buvo atvažiavęs direktorius Linkus; darbui objekte buvo duoti žmonės, kurie nėra savo srities specialistai, o darbus reikėjo padaryti laiku ir gerai.

35Liudytojas G. J. parodė, kad ieškovės įmonėje dirbo šaltkalviu nuo 2011 m. iki 2017 m. gegužės mėn., tačiau darbe nebuvo pastovumo ir pasklidus kaboms, jog įmonė gali iširti bei sumažėjus atlyginimui, sužinojęs, kad sukurta UAB „Remanas“, perėjo dirbti į šią įmonę.

36Teismas jau ne vieną kartą rėmėsi buvusio įmonės direktoriaus parodymais, iš kurių galima daryti išvadą, kad po direktoriaus A. Ž. išėjimo iš darbo, naujasis direktorius nebuvo pasirengęs vadovauti įmonei, nebuvo lyderis (kokiu jis apibūdino A. Ž.) ir nesugebėjo užtikrinti efektyvaus vadovavimo.

37Liudytoja J. J., ieškovės įmonėje dirbanti buhaltere nuo 2016 m. gruodžio mėn. kai buvo sujungtos dvi bendrovės, parodė, kad buvo tikslinami prijungtos įmonės finansiniai rezultatai, kurie objektyviai buvo neigiami, o kokie įmonės finansiniai rezultatai už 2017 m. ji negali pasakyti, nes finansinę atskaitomybę rengė tam priimta kita vyriausia buhalterė.

38Liudytojas P. D. J., dirbęs darbų vadovu ieškovės įmonėje, o nuo 2017 m. rugsėjo 24 d. dirbantis UAB „Remanas“, parodė, kad sprendimą pakeisti darbą lėmė tai, kad jo netenkino pasikeitusi vadovybė ir sumažintas atlyginimas.

39Teismo vertinimu, susiklosčiusi darbuotojams nepalanki situacija įmonėje, kai iškilo daugybė klausimų dėl ateities perspektyvų, laikytina svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį. Darbuotojai siekė užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus, ieškantis naujo darbo. Ieškovės atstovų aiškinimas, kad vadovo pasikeitimas bei įmonės prijungimas neturėjo absoliučiai jokios įtakos ieškovės šaltkalvių bei suvirintojų (perviliotų darbuotojų) darbui, nepatvirtina ieškovės įrodinėjamų aplinkybių, jog darbuotojų sutarčių nutraukimui nebuvo svarbių priežasčių, todėl būtent atsakovai atliko nesąžiningus konkurencijos veiksmus, viliodami konkurento darbuotojus pereiti dirbti į UAB „Remanas“. Aplinkybė, kad iškilus klausimui dėl darbo perspektyvų UAB „Elektrėnų energetikos remontas“, darbuotojų naujos darbo vietos ieškojimas įmonėje, kurios veikloje reikalinga darbuotojų jau įgyta patirtis, leidžia labiau tikėti, nei netikėti, jog darbuotojų darbo sutarčių nutraukimas ieškovės įmonėje ir įsidarbinimas UAB „Remanas“ buvo sąlygotas pačių darbuotojų apsisprendimo, jų tarpusavio komunikavimo bei galimybės įsidarbinti kitoje įmonėje, o ne atsakovų veiksmų, juos perviliojant. Nors ieškovės atstovai kritiškai vertina į UAB „Remanas“ perėjusių dirbti liudytojų parodymus, tačiau jie yra nuoseklūs ir neprieštarauja kitų byloje apklaustų liudytojų parodymams, leidžia tikėti, kad ne atsakovų pastangos perviliojant, o UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ darbuotojų aktyvūs veiksmai lėmė jų įsidarbinimą UAB „Remanas“. Kaip jau minėta, kvalifikuoto, patyrusio darbuotojo netekimas kiekvienai įmonei turi neigiamos įtakos, tačiau akivaizdu, kad įmonės darbuotojai nėra įmonės nuosavybės objektas. Tai, kad remiantis liudytojų parodymais, byloje esančiais kitais įrodymais (šalių, jų atstovų paaiškinimais), pati ieškovė suteikė pagrindą įmonės darbuotojams abejoti veiklos perspektyvumu ir jų darbo šioje įmonėje ateitimi, suponuoja išvadą, jog darbuotojų netekimas buvo sąlygotas pačios ieškovės, bet ne atsakovų veiksmų. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog būtent atsakovai būtų platinę neteisingą, nepagrįstą informaciją apie ieškovės veiklos metodus ar perspektyvų nebuvimą įmonėje tam, kad persivilioti įmonės darbuotojus, siūlė jiems nekonkurencingus atlyginimus. Priešingai, pats įmonės valdybos pirmininkas ir direktorius informavo kolektyvą apie konkuruojančios UAB „Remanas“ įsteigimą. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste ir B. G. siųstas el. laiškas nepatvirtina jos neteisėtų veiksmų jau vien tuo aspektu, kad ji neturėjo jokių nekonkuravimo įsipareigojimų ieškovei.

40Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir remdamasis faktų tikėtinumo pusiausvyros taisykle, teismas daro išvadą, kad neįrodyta atsakovų valia nesąžiningai konkuruoti su ieškove – UAB „Elektrėnų energetikos remontas“, perviliojant dalį jos darbuotojų, tokiu būdu siekiant sau naudos gavimo ieškovės sąskaita.

41Pripažinęs, kad atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), teismas sprendžia, jog nėra ir kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – atsakovų kaltės ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nes šis civilinės teisės pažeidimo sudėties elementas egzistuoja tik tiek nustačius neteisėtus veiksmus, tiek ir nuostolius (CK 6.247–6.248 straipsniai). Nustatęs, kad ieškovė neįrodė pirmiau nurodytų privalomų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio, teismas plačiai nepasisako dėl ieškovės įrodinėtos žalos ir jos dydžio, nes, nesant įrodytų prieš tai aptartų civilinės atsakomybės sąlygų (bent vienos iš jų), civilinės atsakomybės taikymas savaime tampa negalimas.

42Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala gali būti dvejopa: tiesioginiai nuostoliai, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Cituotos teisės normos 2 dalyje įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs dar vieną kompensuotinų nuostolių formą - kito asmens gautą naudą iš savo neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą gali būti sudėtinga įvardyti ir įrodyti tikslų nuostolių dydį. Nagrinėjant tokios kategorijos bylas, būtina turėti omenyje tai, kad siekis nesąžiningai konkuruoti ir sąžiningai konkurencijai priešingų veiksmų atlikimas dažnai sąmoningai yra nukreiptas į nesąžiningos, taigi ir neteisėtos, naudos gavimą kitų asmenų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2004). Be to, kaip nurodoma teismų praktikoje, civilinė atsakomybė atsiranda ir esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007; kt.). Pagal teisinį reguliavimą (CK 6.247 straipsnis) atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

43Ieškovė, įrodinėdama byloje pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo faktinį pagrindą, neapsiribojo aplinkybėmis, susijusiomis tik su ieškovės darbuotojų perviliojimu, bet nurodo ir kitas kur kas platesnio pobūdžio aplinkybes, susijusias su visuma neteisėtų atsakovų konkuravimo veiksmų, pasinaudojant komercine paslaptimi.

44Ieškovė, įrodinėdama atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą, išskaido ją į keletą grupių: negautos pajamos dėl nelaimėtų konkursų ir konkrečiai – nelaimėto Kruonio elektrinės konkurso, bauda UAB „Axis Technologies“, išlaidos dėl darbuotojų apmokymo, išlaidos samdant kitus darbuotojus, išlaidos padidinus darbo užmokestį esamiems darbuotojams.

45Bendrovėms veikiant siauroje rinkoje (kaip yra nagrinėjamu atveju), tiek ieškovės, tiek atsakovės bendrovių veikloje gali būti sudaromi komerciniai sandoriai, kada dalis kontrahentų bus tie patys rinkos dalyviai, tačiau tai savaime nereiškia nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo. Informacija apie klientus susideda iš įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma. Tačiau nagrinėjamu atveju tai nesidaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovų veiksmus perimant ieškovės klientus Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 4 dalimi prasme bei žalos padarymo šiais veiksmais dėl nelaimėtų ieškovės konkursų. Viena vertus, byloje ieškovė, kaip jau yra konstatuota, nenurodė ir neįrodinėjo, jog savo komercines paslaptis ji įvardijo aiškiai ir konkrečiai bei tinkamai jas saugojo, t. y. kad buvo sureguliuoti komercinės paslapties teisiniai apsaugos mechanizmai, neįrodinėjo galimai neteisėtai atskleistos tokios informacijos komercinės vertės. Kita vertus, tarp byloje įrodinėjamų atliktų neteisėtų veiksmų Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme ir negautų pajamų dėl nelaimėtų konkursų nėra jokio priežastinio ryšio. Ieškovės atstovų teiginiai, kad atsakovai, žinodami buvusių komercinių pasiūlymų sąlygas, turėjo galimybę pasiūlyti palankesnes pardavimo sąlygas (mažesnę kainą), yra abstraktūs, nes neįrodyta, jog panaudodami būtent tą informacija, kurią žinojo dirbdami pas ieškovę, atsakovai ne tik galėjo, tačiau ir realiai siūlė klientams (pirkėjams) tokias savo rangos darbų pardavimo sąlygas, kurių dėka įgijo konkurencinį pranašumą. Tokiu atveju atsakovų veiksmai dėl rangos darbų pardavimo, kad ir panašiomis sąlygomis kaip ir UAB „Elektrėnų energetikos remontas“, neatitinka nesąžiningos konkurencijos sampratos, jos sąlygų, o priešingas jų vertinimas laikytinas nepagrįstu UAB „Remanas“ ūkinės veiklos laisvės ribojimu.

46Ieškovės teiginių, kad siekdama išlaikyti darbuotojus, kuriuos bandė pervilioti atsakovai, ji padidino jiems darbo užmokestį, nepatvirtina įsakymai dėl priedų prie darbo užmokesčio skyrimo už 2017 m. sausio – gruodžio mėnesius (t. 2, b. l. 93 – 163). Įmonėje finansų direktore dirbusi V. M. nurodė, kad iki jos darbo santykių pabaigos (2017 m. birželio 23 d.), tokių įsakymų ji nebuvo mačiusi, tokių įsakymų nebuvimą patvirtino ir liudytojas E. R. (pastaba: nors juos yra pasirašęs), nurodęs, kad buvo pasirašytos tik dvi darbo sutartys dėl atlyginimo pakeitimo. Pažymoje dėl ieškovės patirtų išlaidų keliant darbuotojų darbo užmokestį yra nurodyti 48 darbuotojai (t. 1, b. l. 292 - 295), tačiau pateiktose į bylą darbuotojų darbo sutartyse aktualiu laikotarpiu nėra jokių darbo užmokesčio pakeitimų (t. y. mėnesinės algos padidinimo) (t. 2, b. l. 203 – 346).

47Bauda UAB „Axis technologies“ neįrodo žalos ieškovei atsiradimo net ir tuo atveju, jei ir būtų įrodyti neteisėti atsakovų veiksmai. Pirma, pati ieškovė nurodo ir siekia įrodyti, jog siekdama laiku ir tinkamai atlikti darbus, siekiant kompensuoti perviliotų darbuotojų trūkumą, ji buvo priversta samdyti kitų įmonių darbuotojus ir dėl to patyrė išlaidas, kurias prašo priteisti, o visa tai teikia pagrindą išvadai, kad tuo pačiu prašyti ir išlaidų samdant kitus darbuotojus, ir sumokėtos baudos dėl darbuotojų trūkumo yra teisiškai nepagrįsta. Antra, nors 2017 m. gruodžio 21 derybų protokole ir nurodyta, kad, ieškovės atstovo teigimu, jos darbų vėlavimo priežastis – netikėtas žmogiškųjų išteklių trūkumas, atsiradęs 2017 m. pavasarį, tačiau 2018 m. sausio 31 d. UAB „Axis technologies“ ieškovės sumokėtos 10 000 Eur netesybos (t. 1, b. l. 379 - 383) nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste nepatvirtina, kad netesybos buvo susijusios su vėlavimu atlikti darbus dėl darbuotojų trūkumo. Bylos medžiaga patvirtina, kad darbuotojų trūkumui kompensuoti ieškovė 2017 m. sausio 2 d. buvo sudariusi sutartį su UAB „Pirema“, 2017 m. gegužės 29 d. – su UAB „Energomazgas“, 2017 m. gegužės 30 d. – su UAB „Visagino aukšta“ (t. 1, b. l. 308 – 311, 312 -318, 319 - 321), o pačios ieškovės iniciatyva liudytoju apklaustas šios įmonės darbų vadovas V. Z. parodė, kad darbai šiame objekte vėlavo dėl statybinės dalies, bet ne dėl darbuotojų trūkumo.

48Ieškovės su darbuotojais pasirašytose darbo sutartyse numatyta, kad jei darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės ar darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui (darbo sutarties 7 p.; t. 1, b. l. 76 - 217). Tokios nuostatos nėra keliose darbo sutartyse, tačiau UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ buhalterinė pažyma apie kvalifikacijos kėlimo išlaidas nepatvirtina, kad šios išlaidos susidarė būtent dėl tų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, kurių darbo sutartyse nėra numatytas šių išlaidų atlyginimas. Ieškovės pateiktame sąraše nurodomi 25 kvalifikaciją kėlę asmenys, tačiau nurodomas kvalifikacijos kėlimo laikas nuo 2015 m. bei prašymas priteisti išlaidas ir už šį laikotarpį, prieštarauja pačios ieškovės darbo sutartyse įtvirtintoms nuostatoms reikalauti šių išlaidų atlyginimo per paskutinius vienerius metus (t. 1, b. l. 387). Duodama paaiškinimus teisme atsakovė V. M. pažymėjo, kad jos darbo metu iš atleidžiamų darbuotojų darbo užmokesčio buvo daromos iškaitos. Išskaitų iš darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei reglamentavo ir iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Darbo kodekso 224 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas (ginčui aktuali ši redakcija, nes didžiausias išėjusių darbuotojų skaičius buvo 2017 m. pavasarį). Teismo vertinimu, išlaidos dėl darbuotojų apmokymo galėjo susidaryti dėl pačios ieškovės neveikimo, bet ne dėl atsakovų neteisėtų veiksmų.

49Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tik tokiu atveju, jeigu būtų nustatyti individualūs ar solidarūs neteisėti atsakovų veiksmai, įrodytas priežastinis ryšys, žalos dydis galimai sudarytų tik išlaidų, samdant kitus darbuotojus, proporcingą iš ieškovės atleistiems ir įsidarbinusiems UAB „Remanas“ darbuotojams, dalį. Tokiu atveju ieškovei pagrindus savo parengtos pažymos duomenų teisėtumą (t. 1, b. l. 307), žalos dydis galimai būtų 12 484,40 Eur.

50Įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio, todėl jos reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 str., 185 str.).

51Teismas pažymi, kad kreipimasis į teismą su ieškiniu savaime nėra laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas. Tokio kreipimosi į teismą negalima laikyti ieškovės nesąžiningu elgesiu ar akivaizdžiu procesinės teisės naudojimu ne pagal jos paskirtį, todėl atsakovų atstovės prašymas skirti ieškovei baudą CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu netenkintinas. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

52CPK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių manytų esant pagrindui vadovautis CPK 300 straipsnio nuostatomis ir kreiptis į prokurorą. Jei, atsakovų įsitikinimu, yra nusikalstamos veikos požymių, dėl kurių reikėtų atlikti ikiteisminį tyrimą, jie turi teisę patys kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas.

53Pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles civilinėje byloje šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

54Ieškinį atmetus, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

55Kasacinis teismas yra taip pat nurodęs, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-1075/2018).

56Atsakovai prašo priteisti 16 979,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus: patirtų išlaidų detalizavimo lentelę, kurioje nurodyti išlaidų dydžiai, jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras: 2018 m. gegužės 8 d. APB18 Nr. 241, 2018 m. gegužės 22 d. APB18 Nr. 257, 2018 m. birželio 5 d. APB18 Nr. 302, 2018 m. liepos 17 d. APB18 Nr. 372, 2018 m. liepos 25 d. APB18 Nr. 383, 2018 m. rugpjūčio 22 d. APB18 Nr. 432, bei Mokėjimo nurodymus). Teismas, spręsdamas ar atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal įstatymą nėra per didelės, atsižvelgia į tai, kad atsakovų advokatas (-ė) jų vardu surašė atsiliepimą į ieškinį, 3 kitus įvairaus turinio prašymus bei kitus dokumentus, susijusius su atstovavimu bylos procese, teikė atsakovams konsultacijas, atstovavo atsakovą teismo posėdžiuose, kuriuose praleido 7 (suapvalinus) val., todėl pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomendacijas, maksimali šalies patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti bendra suma būtų 6 721,32 Eur (Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.19 punktai). Teismas, įvertinęs nagrinėjamą bylą, jos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, kad teismų praktika šios kategorijos bylose yra suformuota ir nusistovėjusi, byla nėra sudėtinga ir didelės apimties (daug dokumentų byloje pateikta kelis kartus), todėl ši byla nepriskirtina išimtiniams atvejams, kai teismas gali nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių. Tai, kad visus atsakovus atstovavo advokatė ir advokato padėjėja, kurioms buvo būtina skaityti civilinę bylą, išanalizuoti byloje esančius dokumentus, peržiūrėti kasacinio teismo praktiką, surinkti papildomus įrodymus ir juos pateikti į bylą bei atstovauti atsakovus dalyvaujant teismo posėdžiuose, nevertintina kaip išimtinis atvejis, nes tokia situacija susidarė dėl atsakovų sprendimų renkantis jiems teisines paslaugas teikiančius asmenis, o tai negali būti vertinama kaip savarankiškai kiekvienos atstovės teiktos teisinės paslaugos. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovų prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis viršija Rekomendacijose nurodytus dydžius, teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokatės (o) darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir atliktų procesinių veiksmų apimtį, sprendžia, kad priteisti didesnes nei numatytos Rekomendacijose bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo, todėl atsakovams priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina, priteisiant jas sumokėjusiai atsakovei UAB „Remanas“ iš ieškovės 6 721,32 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

57Ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybei priteistina 11,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

58Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

59Ieškinį atmesti.

60Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų energetikos remontas“, j. a. k. 302248093, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Remanas“, j. a. k. 304430148, 6 721,32 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt vieną eurą 32 ct) bylinėjimosi išlaidų.

61Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų energetikos remontas“, j. a. k. 302248093, valstybei 11,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

62Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė,... 2. sekretoriaujant Reginai Mockevičienei,... 3. dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų... 4. atsakovams A. V., B. G., D. Š., V. M. ir jų atstovėms advokatei Laurai... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės... 6. Ieškovė UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ieškiniu prašo priteisti... 7. Nurodo, kad pasibaigus darbo santykiams su ieškove, buvęs ieškovės UAB... 8. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė, rėmėsi... 9. Atsakovai UAB „Remanas“, D. Š., B. G., V. M. ir A. V. atsiliepimu į... 10. Teismo posėdžių metu atsakovai, jų atstovės palaikė atsiliepimą,... 11. Ieškinys atmestinas... 12. Šalių, jų atstovų paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais... 13. 2016 m. lapkričio 17 d. darbo santykius darbuotojo pareiškimu (galiojusio DK... 14. 2016 m. gruodžio 14 d. darbo santykius darbuotojo pareiškimu su ieškove... 15. Byloje sprendžiamas ginčas dėl nesąžiningos konkurencijos ir tokiais... 16. Lietuvos ūkis grindžiamas asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva,... 17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tais... 18. Deliktinė atsakomybė už nesąžiningos konkurencijos veiksmus galima tik... 19. Ieškovė pareiškė ieškinį nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą... 20. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (Juridinių asmenų registro išrašai,... 21. Nustatyta, kad atsakovas D. Š. prašymą nutraukti darbo sutartį pateikė... 22. Ieškovės teiginiai, kad UAB „Remanas“ buvo įsteigta buvusių ieškovės... 23. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas D. Š. siūlė buvusiems UAB... 24. Ieškovė ieškinyje tvirtina, kad į atsakovę UAB „Remanas“ dirbti... 25. Teismas pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju... 26. Objektyviai įmonės gebėjimą sumaniai veikti mažina kvalifikuoto darbuotojo... 27. Vertindamas darbuotojų darbo santykių su ieškove – UAB „Elektrėnų... 28. Teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kad būtent atsakovai būtų... 29. Iš SoDros pateiktų duomenų (t. 6, b. l. 101 – 103, 151 - 156) matyti, kad... 30. Teismas sutinka su atsakovų argumentu, kad draudžiami tik aktyvūs veiksmai,... 31. Liudytojas R. R., dirbęs ieškovės įmonėje šaltkalviu iki 2017 m.... 32. Liudytojas, dirbantis ieškovės įmonėje darbų vadovu, V. Z. parodė, kad... 33. Liudytojas V. B. parodė, kad nors ir nebuvo didelių priežasčių, tačiau... 34. Liudytojas M. P., dirbęs ieškovės įmonėje vyr. meistru, dabar dirbantis... 35. Liudytojas G. J. parodė, kad ieškovės įmonėje dirbo šaltkalviu nuo 2011... 36. Teismas jau ne vieną kartą rėmėsi buvusio įmonės direktoriaus parodymais,... 37. Liudytoja J. J., ieškovės įmonėje dirbanti buhaltere nuo 2016 m. gruodžio... 38. Liudytojas P. D. J., dirbęs darbų vadovu ieškovės įmonėje, o nuo 2017 m.... 39. Teismo vertinimu, susiklosčiusi darbuotojams nepalanki situacija įmonėje,... 40. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir remdamasis faktų tikėtinumo... 41. Pripažinęs, kad atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų (CK 6.246... 42. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala gali būti dvejopa: tiesioginiai... 43. Ieškovė, įrodinėdama byloje pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo... 44. Ieškovė, įrodinėdama atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmais... 45. Bendrovėms veikiant siauroje rinkoje (kaip yra nagrinėjamu atveju), tiek... 46. Ieškovės teiginių, kad siekdama išlaikyti darbuotojus, kuriuos bandė... 47. Bauda UAB „Axis technologies“ neįrodo žalos ieškovei atsiradimo net ir... 48. Ieškovės su darbuotojais pasirašytose darbo sutartyse numatyta, kad jei... 49. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tik tokiu atveju,... 50. Įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo... 51. Teismas pažymi, kad kreipimasis į teismą su ieškiniu savaime nėra laikomas... 52. CPK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu bet kurioje... 53. Pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles civilinėje... 54. Ieškinį atmetus, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos... 55. Kasacinis teismas yra taip pat nurodęs, kad nustatant priteistino užmokesčio... 56. Atsakovai prašo priteisti 16 979,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pateikė... 57. Ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybei priteistina 11,58 Eur išlaidų,... 58. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 59. Ieškinį atmesti.... 60. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų... 61. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų... 62. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...