Byla 2S-778-544/2014
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5717-956/2014 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Nustatė

2ieškovas prašė iš atsakovės priteisti 10 000 Lt neturtinę žalą, kurią patyrė dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų paskirto neteisėto jo suėmimo. Ieškinyje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nurodė Klaipėdos apygardos teismo teisėjus S. V., R. B., D. K..

3Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi iš civilinės bylos Nr. 2-5717-956/2014 proceso pašalino trečiuosius asmenis – Klaipėdos apygardos teismo teisėjus S. V., R. B. ir D. K.. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju ieškovas trečiaisiais asmenimis įtraukė Klaipėdos apygardos teismo teisėjus S. V., R. B. ir D. K., kurie turi imunitetą nuo civilinės atsakomybės dėl pareigų vykdymo (CPK 47 str. 5 d.). Visais atvejais dėl teismo ar teisėjo veiksmais padarytos žalos atlyginimo CK 6.272 str. numatytu pagrindu yra atsakinga valstybė, o ne teismas ar teisėjai, kurie veikia valstybės vardu.

4Atskiruoju skundu ieškovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-08-06 nutartį panaikinti ir suinteresuotais asmenimis byloje palikti Klaipėdos apygardos teismo teisėjus S. V., R. B. bei D. K., kurie ieškovo atžvilgiu paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą. Prašo pašalinti iš skundžiamos nutarties teiginius, kad teisėjai apskritai negali būti traukiami civilinėn atsakomybėn ryšium su jų pareigų vykdymu dėl jiems taikomo imuniteto, nes teisėjams turi būti taikomos CK 6.263 str. 1 d., 6.246 str. 1 d. numatytos pareigos ir civilinės atsakomybės pagrindai, o pagal LR Konstirucijos 29 straipsnį prieš įstatymą visi lygūs. Byloje gali būti nustatyti neteisėti tyčiniai teisėjų veiksmai ir tada jiems būtų taikoma CK 6.274 str. 4 d. numatyta atsakomybė. Nurodo, jog teisėja nutartyje nenurodė įstatymo, kuriuo vadovaudamasi padarė išvadą, kad teisėjai negali būti byloje trečiaisiais ar suintersuotais asmenimis. Teismų praktiką formuoja ne Lietuvos apeliacinis teismas, bet Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Teisėja, nurodydama, kad suinteresuoti asmenys yra nereikalingi byloje, imasi jiems atstovauti, turi išankstinę nuomonę ginti žalą padariusius asmenis, todėl yra šališka. Šiuo atveju žala padaryta per konkrečių asmenų neteisėtus veiksmus, todėl jie yra suinteresuoti bylos baigtimi ir turi būti dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 47 str.).

5Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis priimta tinkamai taikant ir aiškinant materialinės ir procesinės teisės normas. Kadangi ieškinys grindžiamas CPK 6.272 straipsniu, tai tokio pobūdžio bylose teisėjas ar teismas negali būti proceso šalimi, kadangi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turi tik valstybė (LR Teismų įstatymo 47 str. 8 d., LR Vyriausybės 2001-07-26 nutarimo Nr. 932 2 punktas).

6Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

7Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).

8Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė ir nustatė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį iš bylos proceso pašalinti trečiuosius asmenis, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).

9CK 6.272 str. 1 d. nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo <...> atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ar teismo kaltės. LR Teismų įstatymo 47 straipsnio 8 d. nustatyta, kad teisėjas ar teismas neatsako už žalą, atsiradusią proceso šaliai dėl to, kad byloje priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas. Šią žalą įstatymų numatytais atvejais ir tvarka atlygina valstybė, kuriai pagal LR Vyriausybės 2001-07-26 nutarimo Nr. 932 2 punktą bylose, kai žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atstovauja Teisingumo ministerija. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateiktą ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos Respublikai grindžia, jo nuomone, neteisėtais virš minėtų teisėjų procesiniais sprendimais skiriant jam kardomąjį kalinimą (suėmimą), kurie sukėlė 10 000 Lt neturtinę žalą. Taigi, ieškovas, pateikdamas ieškinį minėtai atsakovei, iš esmės vadovavosi CK 6.272 str. 1 d. nuostatomis. Apylinkės teismas, nustatęs, kad ieškovas netinkamai įgyvendina procesinę teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo ir į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukia trečiuosius asmenis, kurie pagal specialų įstatymą - LR Teismų įstatymo 47 straipsnio 8 dalį - neatsako už žalą, atsiradusią proceso šaliai dėl to, kad byloje priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas, turėjo teisinį pagrindą savo iniciatyva juos pašalinti iš bylos (CPK 47 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, priimdamas nutartį, vadovaujasi CPK 47 str. 5 d., CK 6.272 str. nuostatomis, todėl apeliantas be pagrindo tvirtina, jog teismas nenurodė teisės normų, kuriomis vadovavosi priimdamas procesinį sprendimą. Tai, kad nutartyje nenurodytos atitinkamos LR Teismų įstatymo nuostatos, nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, nes iš esmės teisėta ir pagrįsta teismo nutartis negali būti panaikinama vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).

10CK 6.272 str. 4 d. nurodyta, kad jeigu žala atsirado dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų ar teisėjų tyčinių veiksmų, tai valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas. Apeliantas savo tvirtinimus ir reikalavimus turi įrodyti leistinais ir tinkamais įrodymais (CPK 177, 178 str.), tačiau skunde tvirtindamas, kad būtent CK 6.272 str. 4 d. numatytu teisiniu pagrindu į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turėtų būti įtraukti virš minėti teisėjai, nepateikia įrodymų apie jų tyčinius veiksmus, galimai sukėlusius jam žalos atsiradimą. Tuo tarpu valstybei atstovaujanti Teisingumo ministerija prieštarauja minėtų trečiųjų asmenų įtraukimui į bylą, neįrodinėja tyčinių teisėjų veiksmų ir galimos atgręžtinio reikalavimo teisės į juos įstatymų numatyta tvarka. Taigi, minėtų asmenų teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi, bylos išsprendimo įtaka jų teisėms ir pareigoms nėra pakankamai pagrįsti ir tėra motyvuoti tik apelianto prielaidomis.

11Pažymėtina, kad ieškovas savo ieškinio reikalavimus turi įrodyti tinkamais įrodymais (CPK 177, 178 str.), o ne teisėjų, kaip trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, atsiliepimais, kurių jie net neprivalėtų, o tik turėtų teisę pateikti (CPK 47 str. 2 d., 142 str. 2 d., 4 d.). Net ir įtraukti į bylą apelianto nurodomi tretieji asmenys savo procesiniu statusu objektyviai nebūtų trečiaisiais asmenimis, veikiančiais apelianto pusėje, ir negalėtų veikti prieš atsakovo (valstybės) interesus (CPK 47 str. 4 d.). Todėl nagrinėjamu atveju ieškovo pareigai įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, nėra reikšminga, ar ieškovo nurodyti tretieji asmenys pateiks atsiliepimus į ieškovo ieškinį. Byla nagrinėjama ginčo teisenos, o ne ypatingosios teisenos tvarka, todėl pagal procesines teisės normas joje dalyvaujančiais byloje asmenimis, jei tam būtų nustatytas pakankamas pagrindas, galėtų būti tik tretieji asmenys, o ne suinteresuotieji asmenys (CPK 37 str.). Dėl išdėstyto apelianto argumentai šiuo aspektu vertinami nepagrįstais.

12Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teismas, gavęs CK 6.272 str. pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612/2012, 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012, 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-119/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-437/2013; 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2517/2013; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-125/2013 ir kt.). Teisėjai trečiaisiais asmenimis tokiose bylose gali būti įtraukiami tais atvejais, kai ieškinio pagrindą sudaro jų tyčiniai neteisėti veiksmai, patvirtinami įrodymais. Kadangi Lietuvos apeliacinis teismas minėtose bylose yra nevienkartinai nuosekliai pateikęs išaiškinimus, aktualius nagrinėjamoje byloje, apygardos teismas, nagrinėjantis bylą apeliacine tvarka, privalo jais vadovautis, nes jie yra privalomi tos pačios pakopos teismams. Bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina.

13Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir apelianto argumentas, kad nutartį priėmė šališka teisėja. CPK nuostatos numato teisėjų nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindus, nušalinimo pareiškimo tvarką bei kad teisėjo nušalinimas turi būti motyvuotas (CPK 64 str., 65 str., 68 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad teisėja, priimdama skundžiamą nutartį, turėjo išankstinį nusistatymą ar asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. buvo šališka subjektyviuoju aspektu. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais, prielaidomis ar subjektyvia nuomone, kaip kad yra šiuo atveju. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantas abejoja teisėjos nešališkumu, nes nesutinka su priimtu skundžiamuoju procesiniu sprendimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas, kadangi įstatymas reikalauja, jog pareiškimas apie teisėjo šališkumą būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pagrįstas CPK 64-66, 71 straipsniuose numatytais pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-140/2012)..

14Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas be teisinio ir faktinio pagrindo trečiaisiais asmenimis į bylą įtraukė Klaipėdos apygardos teismo teisėjus S. V., R. B. ir D. K., atitinka procesinės teisės normų reikalavimus, byloje nustatytas aplinkybes ir šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

15Vadovaudamasis išdėstytu ir LR Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

16Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai