Byla 1A-184-417/2017
Dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Pauliukėno, Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei, išteisintiesiems D. G., A. U., gynėjai advokatei Audronei Matiukienei,

2išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Simono Minkevičiaus apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

3D. G. išteisinta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta.

4A. U. išteisintas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5Daiktinius įrodymus – dėžę su įmonės dokumentais 26 segtuvuose – nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „S.“.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7

  1. D. G. buvo kaltinama tuo, kad būdama UAB „S.“ (įmonės kodas ( - ), registruota ( - )) direktore, atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 13 d. iki 2011 m. kovo 13 d. adresu Bubos g. 2, Bubėnų k., Rietavo sav., siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, tyčia organizavo apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą: pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nepagrindė apskaitos dokumentais 31,334 kub. m medienos įsigijimo, kurią pagal 2011 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), pardavė už 12 874,51 Lt (3 728,71 Eur). Dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2011 m. sausio 13 d. iki 2011 m. kovo 13 d. UAB „S.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
    1. A. U. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „S.“ (įmonės kodas ( - ), registruota ( - )) direktoriumi, atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. adresu Bubos g. 2, Bubėnų k., Rietavo sav., pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, į UAB „S.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė 1 646,770 kub. m apvaliosios medienos įsigijimo, o būtent: A. U. laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. bendrovės buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo UAB „S.“ veiklos vykdymo teritorijoje buvusių medienos atraižų ir pjuvenų įsigijimo, išrašydamas PVM sąskaitas faktūras apie parduodamas medienos atraižas, pjuvenas ir medienos gaminius įvairiems juridiniams asmenims, jose netinkamai nurodydavo parduodamos produkcijos kiekius. Po to šias PVM sąskaitas faktūras pateikdavo buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB ( - ) direktorei D. J., kuri, tvarkydama bendrovės apsikaitą pagal jai pateikiamus dokumentus, UAB „S.“ buhalterinėje apskaitoje užfiksavo, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. įsigijo 969,900 kub. m apvaliosios medienos ir pardavė medienos gaminių, atraižų ir pjuvenų, kurie atitinka 1 859,156 kub. m apvaliosios medienos, t. y. 164,770 kub. m daugiau, negu buvo įsigijusi. Dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. UAB „S.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
  2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausias prokuroras S. Minkevičius prašo 2017 m. kovo 27d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – D. G. pripažinti kalta ir nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1 883 eurų) bauda, A. U. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 70 MGL (2 636,2 euro) bauda. Daiktinius įrodymus (dėžę su įmonės dokumentais 26 segtuvuose (esančią Plungės rajono apylinkės teisme) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „S.“. Taip pat, vadovaujantis BPK 313 straipsnio 1 dalimi, 3251 straipsnio 4 dalies 1 punktu, prašo baudžiamąją bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
    1. Skunde nurodo, kad teismas, nuosprendyje aptardamas surinktus duomenis ir juos analizuodamas, padarė klaidingas išvadas ir nuosprendyje išdėstyta teismų praktika nesivadovavo, kaltinamuosius D. G. ir A. U. išteisino nepagrįstai.
    2. Iš ikiteisminio tyrimo metu gautų ir teisme patvirtintų duomenų matyti, kad 2014 m. gruodžio 12 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/111 dėl UAB „S.“ ūkinės finansinės veiklos konstatuota, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. UAB „S.“ tvarkė buhalterinę apskaitą iš dalies nesilaikydama teisės aktų reikalavimų: UAB „S.“ laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 3 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitomis faktūromis pagrindė medienos gaminių (tarinių lentelių, statybinės ir skersuotos medienos, pjuvenų, atraižų ir pagamintų medinių padėklų) pardavimų iš viso 5 991,387 kub. m daugiau, negu panaudojo apskaitos dokumentus apvaliosios medienos pirkimams pagrįsti, iš jų: 2011 metais 1 774,828 kub. m daugiau, 2012 metais 2 626,917 kub. m daugiau, 2013 metais 1 589,643 kub. m daugiau. UAB „S.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, priimto 2001 m. lapkričio 6 d., 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimu dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimo: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. nepagrindė apskaitos dokumentais apvaliosios medienos įsigijimo, iš viso 5 991,387 kub. m, iš jų: 2011 metais 1 774,828 kub. m, 2012 metais 2 626,917 kub. m, 2013 metais 1 589,643 kub. m. Be to, UAB „S.“ laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 29 d. apvaliosios medienos priėmimo ir apskaitos žurnale neregistravo iš tiekėjų gautos apvaliosios medienos, t. y. nenurodė apvaliąją medieną pristačiusios įmonės pavadinimo arba piliečio vardo ir pavardės; medienos pristatymo datos; medienos įsigijimo dokumento pavadinimo, numerio, išdavimo datos, kas išdavė; asortimento pavadinimo; kiekio kub. m; medieną priėmusio asmens vardo, pavardės; nepasirašė medieną priėmęs asmuo. UAB „S.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo Nr. 452 „Dėl apvaliosios medienos apskaitos medienos ir medienos gaminius gaminančiose įmonėse tvarkos“ (2006 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. Dl-182 redakcija) 7 punkto reikalavimo: „Medienos apdirbimo įmonės priimtą apdirbimui medieną apskaito apvaliosios medienos priėmimo ir apskaitos žurnale.“ Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pirmas medienos gaminių pardavimas įvyko 2011 m. kovo 3 d., kada bendrovė pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), pardavė UAB „I.“ 31,334 kub. m tarinių lentelių, kai 6-1 priede nurodyta, jog 2011 m. pirmas medienos ir jos paslaugų pirkimas buvo atliktas tik 2011 m. kovo 14 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą, iš UAB „L.“ įsigyjant 61,31 kub. m medienos už 9 196,5 Lt. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus ir baudžiamosios bylos Nr. 06-1-02017-14 medžiagą, pagal UAB „S.“ buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų nesilaikymo ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „S.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
    3. Teismas priimdamas nuosprendį neatsižvelgė į šią specialisto išvadą, kuri buvo gauta atliekant ikiteisminį tyrimą ir tikrinant įmonę, o daugiausia rėmėsi 2017 m. vasario 13 d. ekspertizės akto Nr. 11-1862 (16) išvadomis. Prokurorui nesuprantamas šioje baudžiamojoje byloje ekspertizės skyrimo tikslas – ką tuo siekta išsiaiškinti, nes iš pateiktų klausimų matyti, kad yra sutinkama su ikiteisminio tyrimo metu specialisto nustatytais pažeidimais ir klausiama, ar šiuos pažeidimus UAB „S.“ vadovai (pagal nurodytas datas – pasibaigus ikiteisminiam tyrimui ir baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme) tinkamai ištaisė. Taip ir suformuluoti klausimai: „Ar įtraukus į apskaitą dokumentus, kurie nebuvo įtraukti, ištaisius klaidas sąskaitose pagal 2016 m. kovo 28 d. direktoriaus įsakymą, dėl klaidų ištaisymo, galima nustatyti UAB „S.“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros apimtis laikotarpyje nuo 2011 mm. Sausio 13 d. iki 2011 m. kovo 13 d.“ Klausime paminėtas D. G. kaltinime nurodytas laikotarpis, A. U. kaltinime nurodytas laikotarpis neminimas. Tačiau natūralu, kad ikiteisminio tyrimo metu specialistui nustačius pažeidimus ir juos konkrečiai įvardijus, nėra sudėtinga juos ištaisyti. Teismas suteikė nepagrįstai didelę reikšmę ekspertizės akte išdėstytoms išvadoms, kurios veikos kvalifikavimui, veikos padarymo laikotarpiui, padarytiems pažeidimams ir sprendžiant kaltės klausimą reikšmės neturi, tik patvirtina, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai, o vėliau klaidos ištaisytos. Nuosprendyje ypač akcentuoti eksperto atsakymai pirmuoju, trečiuoju ir ketvirtuoju klausimais, tačiau teismas nuosprendyje visiškai neaptarė ir neatsižvelgė į eksperto pateiktą išvadą antruoju klausimu. Taip pat teismas klaidingai įvertino eksperto atsakymą trečiuoju klausimu ir klaidingai vadovavosi juo priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nes A. U. įsakymą, kurio pagrindu buvo ištaisytos sąskaitos faktūros, išrašytos 2013 m., priėmė tik 2016 m. kovo 28 d., todėl akivaizdu, kad šių sąskaitų faktūrų duomenys negalėjo turėti įtakos 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. kovo 13 d. įmonės veiklos rezultatams, taip pat jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros vertinimui, o tai ir pažymėta eksperto išvadose.
    4. Skunde taip pat ginčijama 2011 m. kovo 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties kopija, sutarties originalas iki šiol nėra pateiktas ir nebuvo rastas. Atkreipiamas dėmesys, kad atliekant kratas įtariamojo A. U. gyvenamosiose patalpose, automobiliuose, bendrovės veiklos vykdymo vietoje, nebuvo rasta 2011 m. kovo 3 d. lentų pirkimo sutartis ar jos kopijos, šis dokumentas tyrimui nebuvo pateiktas ir pagal reikalavimą pateikti visus UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentus D. G. pateikė šios sutarties kopiją tik pareiškus galutinius įtarimus ir apklausus ją kaip įtariamąją. 2015 m. birželio 16 d. įtariamojo apklausos metu įtariamasis A. U. parodė, kad jam iki 2015 m. birželio 16 d. nebuvo atsiskaityta už parduotas lentas, jis taip pat neturi minėtos sutarties originalo. Atsižvelgtina į tai, kad 2014 m. gruodžio 12 d. atlikus bendrovės laikotarpio nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ūkinės finansinės veiklos tyrimą Nr. 5-3/111 buvo nustatyta, kad UAB „S.“ sąskaitomis faktūromis, PVM sąskaitomis faktūromis ir sutartimis su fiziniais asmenimis pagrindė prekių pirkimus iš įmonių: UAB „E.“, UAB „L.“ , UAB „Ž.“, UAB „S. E. L.“, E. B. GKĮ, A. U. GKĮ, UAB „I.“, MSK „P. G.“, UAB „D. P.“ ir iš fizinių asmenų: T. K., B. B., V. J.. Minėtu laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje bei bendrovės apskaitos registruose prekių įsigijimas iš A. U. nebuvo užregistruotas. D. G. kaltinime nurodytu laikotarpiu, nuo įmonės veiklos pradžios iš viso buhalterinėje apskaitoje nefiksavo medienos įsigijimo (nė vieno atvejo), nors medienos gaminius gamino ir pardavė. Jeigu pagal 2011 m. kovo 3 d. sutartį UAB „S.“ realiai būtų įsigijusi joje nurodytas prekes, tačiau už jas neatsiskaičiusi, šis sandoris vis tiek turėjo būti užregistruotas bendrovės apskaitoje, bendrovės registruose privalėjo būti užregistruota skola A. U.. Taip pat ši ūkinė operacija turėjo būti įtraukta į 2011 m. pelno mokesčio deklaraciją, tačiau, kaip nurodyta 2017 m. vasario 13 d. ekspertizės akte Nr. 11-1862 (16), šis 2011 m. kovo 3 d. sutartyje nurodytas sandoris buvo užregistruotas tik 2016 m. vasario 29 d. patikslinus 2011 m. pelno mokesčio deklaraciją. Be to, bendrovė turėjo deklaruoti, kad iš fizinio asmens A. U. buvo įsigyta prekių, o tai nebuvo padaryta. Iš šių duomenų matyti, kad bendrovės apskaitoje ir registruose nebuvo užregistruotas sandoris su A. U., šis sandoris nebuvo įtrauktas į pelno mokesčio deklaraciją, šie duomenys nebuvo deklaruoti kaip iš fizinių asmenų įsigytos prekės. D. G. pateikė tik sutarties kopiją (tik po to, kai įtariamiesiems buvo įteikti galutiniai pranešimai apie įtarimą), dėl to nebuvo ir nėra galimybės patikrinti jos realios pagaminimo datos. A. U. ir D. G. bylos nagrinėjimo teisme metu ėmėsi savo padarytų įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų taisymo, tačiau tai, kad nustačius jau padarytos nusikalstamos veikos požymius įtariamieji pradėjo šalinti savo padarytus pažeidimus (deklaracijų pataisymas, apmokėjimo dokumentų surašymas), negali būti pagrindas teigti, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta.
    5. Nors Buhalterinės apskaitos įstatymas nedraudžia taisyti buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau, jei tai daroma pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, ši aplinkybė neturi įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis sukonstruota taip, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir galima baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-7-124- 648/2015, 2K-334-677/2015). Tokie padariniai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo nustatyti. Šiuos argumentus nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teismas buvo aptaręs, tačiau priimdamas nuosprendį jais nesivadovavo, padarė priešingas ir klaidingas išvadas. BK 222 ir 223 straipsnių nusikaltimo dalykas yra ne turtas, su kuriuo atliekamos vėliau tinkamai neužfiksuojamos operacijos ar kurį siekiama neteisėtai įgyti tokias operacijas atliekant, o buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose daromi melagingi įrašai arba neįrašomi reikiami duomenys, kuriuose užfiksuota informacija turi būti suprantama vidaus ir išorės vartotojams be teisėsaugos institucijų įsikišimo. Tai, kad padaryti buhalterinės apskaitos pažeidimai vėliau, po 4–5 metų juos nustačius ikiteisminiu tyrimu, buvo ištaisyti, įtakos veikų kvalifikavimui neturi. Be to, padariniai, su kuriais siejamas šių nusikaltimų baigtumas, yra ne finansinė, turtinė žala kitiems asmenims, su kuria kaltininkus teisinančius motyvus nuosprendyje sieja pirmosios instancijos teismas, o negalimumas nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, todėl išteisinant D. G. ir A. U. padarytos teismo išvados dėl žalos nebuvimo bendrovei ar valstybei yra nepagrįstos.
    6. 2014 m. gruodžio 12 d. specialisto išvadoje bei 2017 m. vasario 13 d. ekspertizės akte yra nurodyta, kad neįtraukus visų apskaitos dokumentų, tiriamuoju laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „S.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. D. G. nepagrįsdama apskaitos dokumentais 31,334 kub. m medienos įsigijimo, kurią pagal 2011 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), pardavė už 12 874,51 Lt (3 728,71 Eur), apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2011 m. sausio 13 d. iki 2011 m. kovo 13 d. UAB „.S“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. D. G. neįtraukė į apskaitą visų ūkinių operacijų, iš viso nenurodė medienos tiekėjų, nors produkciją gamino ir pardavė, todėl tokia veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymius. A. U. į UAB „S.“ buhalterinę apskaitą neįtraukdamas 1 646,770 kub. m apvaliosios medienos įsigijimo sukūrė situaciją, kad be valstybės institucijų įsikišimo nebuvo įmanoma iš dalies nustatyti UAB „S.“ veiklos ir turto, tai yra laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. bendrovės buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo UAB „S.“ veiklos vykdymo teritorijoje buvusių medienos atraižų ir pjuvenų įsigijimo, išrašydamas PVM sąskaitas faktūras apie parduodamas medienos atraižas, pjuvenas ir medienos gaminius įvairiems juridiniams asmenims, jose netinkamai nurodydavo parduodamos produkcijos kiekius. Po to šias PVM sąskaitas faktūras pateikdavo buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB ( - ) direktorei D. J., kuri, tvarkydama bendrovės apskaitą pagal jai pateikiamus dokumentus, UAB „S.“ buhalterinėje apskaitoje užfiksavo, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. įsigijo 969,900 kub. m apvaliosios medienos ir pardavė medienos gaminių, atraižų ir pjuvenų, kurie atitinka 1 859,156 kub. m apvaliosios medienos, t. y. 1 646,770 kub. m daugiau, negu buvo įsigijusi. Dėl šių nustatytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. UAB „S.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. A. U. savo vadovavimo laikotarpiu žaliavą pirko bei produkcijos ir atsargų pardavimą vykdė taikydamas skirtingus matavimo vienetus. Gauta mediena turėjo būti apskaičiuojama pagal erdvinį matavimo koeficientą, tačiau nesilaikydamas specialisto išvadoje, ekspertizės akte nurodytų tvarkų užpajamuojant ir realizuojant medieną, jis netaikė nustatytų koeficientų, nesurašė apie tai buhalterinių dokumentų ir pažymų, nepasitikslindamas ir nesidomėdamas, kaip tai turi būti atlikta, buhalterinę apskaitą tvarkė aplaidžiai (pateikdamas dokumentus su netinkamai nurodytais produkcijos kiekiais buhalterei D. J.). Būtent taip A. U. nurodė ir įtariamojo apklausos metu.
    7. Anot vyriausiojo prokuroro, asmens veiklą, jo turtą, pajamas ir išlaidas bei kitus į apskaitą įtrauktinus veiklos parametrus turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Pagal baudžiamojoje byloje surinktus duomenis D. G. ir A. U. vadovavimo UAB „S.“ laikotarpiais iš buhalterinių apskaitos dokumentų iš dalies nebuvo galima nustatyti realios UAB „S.“ veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl jų veiksmai atitinka kaltinime nurodytus BK 222 straipsnio 1 dalies ir 223 straipsnio 1 dalies požymius, tačiau teismas išteisindamas juos priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.
    8. Prokuroras nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, D. G. bei A. U. turi būti pripažinti kaltais ir nuteisti pagal jiems pateiktus kaltinimus. Kadangi D. G. neteista, įvykdė apysunkį nusikaltimą, lengvinančių ar sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta, dirba, todėl įvertinus jos asmenybę jai skirtina bausmė – bauda. A. U. neteistas, įvykdė neatsargų nusikaltimą, lengvinančių ar sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta, dirba, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti taip pat skiriant jam baudą.
  3. Atsiliepime į apeliacinį skundą D. G. ir A. U. nurodo, kad ekspertų išvadoje, kuria remiasi prokuroras, nurodyta medienos išeiga yra apskaičiuota pagal 54 proc., tačiau pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad ši išeiga gali būti taikoma tik pirmarūšiams medienos gaminiams. Vykdant gamybą lieka ir nerūšinės produkcijos, ir atraižų, ir pjuvenų, visa tai ir sudaro 100 proc. apvaliosios medienos kiekio. Taigi eksperto išvadoje taikyta 54 proc. išeiga yra neteisinga, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo galima išsikviesti ekspertės A. B., nes ji nebedirba, todėl teismas teisingai vertino šią situaciją ir į tai atsižvelgdamas priėmė teisingą sprendimą.
    1. Nepagrįstas apeliacinis skundas dėl D. G. išteisinimo, nes vienos 2011 m. kovo 3 d. dienos pirkimo–pardavimo sutarties neįtraukimas netrukdo nustatyti įmonės veiklos, jos turto ir įsipareigojimų dydžio. Juolab, kad šis akcentuojamas veiksmas buvo įtrauktas pirminių dokumentų registre, tai yra medienos gavimo ir išvežimo žurnale, o vėliau padarius pataisymus per leidžiamą penkerių metų laikotarpį ir buhalterinėje apskaitoje. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nekaltumo prezumpcija ir gavęs pakankamai įrodymų, nusprendė, jog šiuo atveju nėra tyčios pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, tai atsitiko dėl asmens gyvenimo pokyčių. Medienos pirkimas padarytas 2011 m. kovo 3 d., šis pirkimo dokumentas turėjo būti pristatytas į buhalteriją tik mėnesio gale, tačiau jau 2011 m. kovo 15 d. D. G. išvyko gyventi į užsienį, paskyrė R. G. laikinai eiti direktoriaus pareigas, prieš tai dar 2011 m. kovo 13 d. įsigytą medieną pardavė. Šio dokumento neįtraukimas laiku į apskaitos dokumentus valstybei žalos nepadarė, priešingai – valstybei buvo sumokėta daugiau pelno mokesčio, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas ir priėmė teisingą išteisinamąjį nuosprendį.
    2. Skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad A. U. buvo išteisintas tam nesant pagrindo. Šiuo atveju buvo tik neteisingas žodžių žaismas, nes išrašant PVM sąskaitas faktūras buvo tik sumaišytas vienetų pavadinimas, direktoriaus įsakymu pataisius vienetų pavadinimus sąskaitose: ( - ), kur nurodytas mato vienetas kub. m, turi būti ERTM, nebeliko jokių neaiškumų, vienetų pakeitimas nedarė žalos nei valstybei, nei bendrovei, nesikeitė nei turtas, nei įsipareigojimai. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas ir priėmė teisingą išteisinamąjį nuosprendį, juo labiau, kad per kratas bendrovėje paimtuose pirminiuose dokumentuose matoma, jog medienos apskaitos žurnale, kuris rastas bendrovės gamybinėse patalpose, gautos ir išvežtos medienos kiekiai atitinka.
    1. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad prokurorė, surašydama kaltinamąjį aktą pirmosios instancijos teismui, taip pat buvo padariusi klaidų, kur vienoje pastraipoje, kalbant apie skaičius, jie buvo vieni, o jau kitoje pastraipoje tame pačiame dokumente – kiti. Taip pat ir apeliaciniame skunde yra klaidų, nes klaidinamas apeliacinės instancijos teismas, maišomos svarbių įvykių datos. Prokuroro skunde nurodyta, kad UAB „S.“ pirkimo–pardavimo sutartimi 2011 m. kovo 3 d. pirko lentas ir tą pačią dieną jas pardavė, tačiau tai yra netiesa, nes tos pačios lentos buvo parduotos 2011 m. kovo 13 d. Akivaizdu, kad prokuroras, pateikdamas apeliacinį skundą, nėra įsigilinęs į pirmosios instancijos teismo išnagrinėtus įvykius ir dėl to priimtas išvadas, tokių klaidų darymas ir apeliacinio teismo klaidinimas negali būti pagrindas teigti, jog apeliacinis skundas yra pagrįstas. Be to, reikšdamas apeliacinį skundą prokuroras iš ekspertės A. B. išvadų mini ir direktoriaus R. G. vadovaujamą laikotarpį, tuo sumaišydamas ir datas, ir įvykius.
  4. Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, išteisintieji D. G. ir A. U. bei gynėja advokatė A. Matiukienė prašė apeliacinį skundą atmesti.
  1. Apeliacinis skundas tenkintinas.
  1. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir prokuroro apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nuosprendis, kuriuo D. G. išteisinta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o A. U. išteisintas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikalstamų veikų požymių, yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą ir įvertinęs ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog D. G. ir A. U. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, dėl to neteisingai išsprendė D. G. ir A. U. kaltės klausimą.
  2. Kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, jis turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų – turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, išteisinant D. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o A. U. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, yra prieštaringi, padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
  3. Skundžiamas Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Apylinkės teismas netinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atmetė ir nepripažino kai kurių byloje esančių duomenų kaltinančiais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis D. G. dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir A. U. dėl kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

8Dėl D. G. apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnio 1 dalis)

  1. Apylinkės teismas D. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisino netinkamai įvertinęs byloje esančią specialisto išvadą Nr. 5-3/111, ekspertizės aktą Nr. 11-1862(16) ir kitus byloje esančius įrodymus. Vyriausiasis prokuroras apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didelę reikšmę suteikė ekspertizės akte Nr. 11-1862(16) išdėstytoms išvadoms, kurios veikos kvalifikavimui, veikos padarymo laikotarpiui ir padarytiems pažeidimams reikšmės neturi, o tik patvirtina, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai, o klaidos tik vėliau, pradėjus nagrinėti baudžiamąją bylą teisme, buvo ištaisytos.
  2. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė, inter alia (be kita ko), kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Apgaulingai įmonės buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos tvarkymo tvarka, taip pat ir valstybės finansiniai interesai. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015, 2K-26-788/2017 ir kt.). Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-601/2012, 2K-26-788/2017 ir kt.).
  3. Kaip matyti, D. G. kaltinama tuo, kad būdama UAB „S.“, į. k. ( - ), reg. ( - ), direktore, atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 13 d. iki 2011 m. kovo 13 d. adresu ( - ), siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, tyčia organizavo apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą: pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nepagrindė apskaitos dokumentais 31,334 kub. m medienos įsigijimo, kurią pagal 2011 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), pardavė už 12 874,51 Lt (3 728,71 Eur). Taigi, D. G. apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas pasireiškė tuo, kad ji į UAB „S.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė 31,334 kub. m medienos įsigijimo dokumentų, nors vėliau šią medieną pagal 2011 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), pardavė už 12 874,51 Lt (3 728,71 Eur).
  4. D. G. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos neigė viso proceso metu, tačiau jos parodymai nebuvo nuoseklūs. Iš pradžių D. G. teigė, kad tuo metu, kai buvo UAB „S.“ vadove, visą buhalteriją tvarkė buhalterė Danutė, visus reikiamus dokumentus jai nuveždavo brolis A. U.. Tuo laikotarpiu, kai buvo bendrovės direktore, nespėjo surasti jokių tiekėjų ar pirkėjų, neatsimena, ar bendravo su kokių nors bendrovių atstovais, ar buvo pasirašomos kokios nors sutartys, ar vyko kokie nors atsiskaitymai (2 t., b. l. 34–35). Vėliau, įteikus pranešimą apie įtarimą, D. G. apie medienos pardavimą pagal jai įteiktame įtarime nurodytus duomenis nieko negalėjo paaiškinti, tačiau prie apklausos pridėjo 2011 m. kovo 3 d. lentų pirkimo–pardavimo sutarties kopiją (kurią jai davė jos brolis A. U.), pagal kurią matyti, kad jos atstovaujama UAB „S.“ iš jos brolio A. U. už 8 000 Lt pirko 31,4 kub. m lentų. Apie tai, ar buvo atsiskaityta su A. U. pagal šią sutartį, kaip buvo atsiskaityta, kokios lentos buvo perkamos, D. G. nieko negalėjo paaiškinti. (2 t., b. l. 45–46).
  5. Remiantis kaltinime nurodytais teisės aktais, t. y. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimais, kur nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu,“ ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimais, kur nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, išteisintoji D. G., būdama UAB „S.“ direktore, privalėjo tvarkyti savo įmonės buhalterinę apskaitą taip, kaip to reikalauja minėti teisės aktai. Todėl ji privalėjo apskaitos dokumentais pagrįsti 31,334 kub. m medienos įsigijimą iš A. U., privalėjo pateikti 2011 m. kovo 3 d. sutartį, kurios kopiją pateikė tik 2015 m. birželio 9 d. įtariamosios apklausos metu, nurodė, kad šią sutartį jai davė jos brolis A. U.. Nors D. G. pateiktos sutarties kopijos data yra 2011 m. kovo 3 d., tačiau abejonių dėl šios sutarties tikrumo kelia tai, kad pateikta tik sutarties kopija, be to, ji pateikta tik 2015 metais, kai jau buvo nustatyti UAB „S.“ buhalterinės apskaitos pažeidimai ir dėl to atliekamas ikiteisminis tyrimas. Be to, apeliacinės instancijos teismas pritaria ir skundo argumentams, kad atliekant kratas įtariamojo A. U. gyvenamosiose patalpose, automobiliuose, bendrovės veiklos vykdymo vietoje, nei ši 2011 m. kovo 3 d. sutartis, nei jos kopija nebuvo rastos, šis dokumentas tyrimui nebuvo pateiktas ir pareikalavus pateikti visus UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad D. G. pirmų apklausų metu buvo nurodžiusi, kad ji nespėjo surasti jokių tiekėjų ar pirkėjų, pagrįstai kyla abejonė, ar 2011 m. kovo 3 d. sandoris tarp UAB „S.“ ir A. U. iš tikrųjų buvo sudarytas. Specialisto išvadoje Nr. 5-3/111 nustatyta, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. pirmas medienos gaminių pardavimas įvyko 2011 m. kovo 3 d., kai bendrovė pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), pardavė UAB „I.“ 31,334 kub. m tarinių lentelių (1 t., b. l. 133), o 6-1 priede nurodyta, kad 2011 m. pirmas medienos ir jos paslaugų pirkimas buvo atliktas tik 2011 m. kovo 14 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą iš UAB „L.“ įsigyjant 61,31 kub. m medienos už 9 196,5 Lt (1 t., b. l. 128). Kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta tik 2011 m. kovo 3 d. sutarties kopija, nėra galimybės nustatyti nei dokumento pagaminimo laiko, nei parašų autentiškumo, tačiau vien tai, kad D. G. žinojo apie šios sutarties egzistavimą, nes pati ją pasirašė, pati ją pateikė ikiteisminį tyrimą atliekančiai tyrėjai, suponuoja išvadą, kad būdama UAB „S.“ direktore ji privalėjo šią sutartį įtraukti į UAB „S.“ buhalterinę apskaitą, tačiau to nepadarė. Vien tai, kad D. G. buvo pamiršusi apie tokios sutarties egzistavimą, negali pateisinti D. G. buhalterinės apskaitos netvarkymo pagal teisės aktų keliamus reikalavimus. Kaip anksčiau minėta, BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika – apgaulingas apskaitos tvarkymas – gali pasireikšti ir neveikimu, sąmoningu buhalterinės apskaitos netvarkymu, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimu apskaitos dokumentuose, tai šiuo atveju ir nustatyta, t. y. išteisintoji D. G., UAB „S.“ vardu įsigydama medieną iš fizinio asmens, šios ūkinės operacijos buhalterinės apskaitos dokumentuose neužregistravo ir nepagrindė apskaitos dokumentais 31,334 kub. m medienos įsigijimo.
  6. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2016 m. vasario 29 d. UAB „S.“ pateikė VMI patikslintą 2011 metų pelno mokesčio deklaraciją, kurioje duomenys apie sąnaudas, pelną, pelno mokestį skiriasi nuo pirminės 2011 metų pelno mokesčio deklaracijos duomenų (dviejų 2011 metų pelno mokesčio deklaracijų skirtumas sudaro 8 000 Lt (2 316,96 Eur) dėl pelno ir 400 Lt (115,85 Eur) dėl pelno mokesčio sumos), o skirtumas susidarė dėl papildomai į sąnaudas įtrauktų 2011 m. kovo 3 d. nupirktų lentų už 8 000,00 Lt (2 316,96 Eur) sumą, kurios tą pačią dieną buvo parduotos. Apylinkės teismas, išteisindamas D. G., nustatė, kad 2016 m. vasario 29 d. patikslinus UAB „S.“ 2011 metų pelno mokesčio deklaraciją ir į bendrovės 2011 metų apskaitą įtraukus 2011 m. kovo 3 d. medienos pirkimo sutarties duomenis apie įsigytą už 2 316,96 Eur (8 000 Lt) medieną ir atsižvelgiant į 2015 m. gegužės 1 d. kasos išlaidų orderio Nr. 1.1 duomenis apie išmokėtą iš kasos 2 316,96 Eur sumą, galima nustatyti UAB „S.“ 2011 m. sausio 13 d. – 2011 m. kovo 13 d. laikotarpio medienos kiekinį judėjimą, pajamas, sąnaudas, veiklos rezultatą (pelną), turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Pagal teismų praktiką, bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, patikslinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.). Šiuo atveju BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai buvo nustatyti atliekant ikiteisminį tyrimą dėl UAB „S.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, šie padariniai nustatyti specialisto išvadoje Nr. 5-3/111. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino ekspertizės akto Nr. 11-1862(16) išvados dėl antrojo klausimo, kur yra nustatyta, kad vieno 2316,96 Eur sumos kasos išlaidų orderio neįtraukimas į apskaitą užkerta galimybę tiksliai nustatyti, ar 2011 m. kovo 3 d. už pirktas lentas buvo atsiskaityta, ar įvykdyti įsipareigojimai, ar padidėjo, ar sumažėjo bendrovės turtas. Tai, kad D. G. padaryti pažeidimai buvo ištaisyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nereiškia, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta. Įvertinęs šiuos duomenis, skundą nagrinėjantis teismas mano, kad būtent dėl tokių D. G. veiksmų, kai ji buhalterinės apskaitos dokumentuose neužregistravo ir nepagrindė apskaitos dokumentais 31,334 kub. m medienos įsigijimo, nebuvo galimybės nustatyti UAB „S.“ 2011 m. sausio 13 d. – 2011 m. kovo 13 d. laikotarpio medienos kiekinį judėjimo, pajamų, sąnaudų, veiklos rezultato (pelno), turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Dėl to kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, todėl D. G. nepagrįstai išteisinta dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.
  7. Taip pat pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje pabrėžta, kad teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami BK 222 straipsnyje numatytų padarinių buvimo klausimą. Tokią išvadą teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei išlaidas tam tikru laikotarpiu, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, 2K-26-788/2017). Nors nustatyta, kad D. G. buhalterinės apskaitos dokumentuose neužregistravo ir nepagrindė apskaitos dokumentais 31,334 kub. m medienos įsigijimo pagal 2011 m. kovo 3 d. sutartį, tačiau, kita vertus, šioje baudžiamojoje byloje buvo vertintas 2011–2013 m. UAB „S.“ ūkinių finansinių metų laikotarpis ir konstatuota, kad už minėtą laikotarpį finansinėje atskaitomybėje neteisingai užfiksuotas bendrovės turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimai ir sąnaudos. Dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „S.“ 2011–2013 ūkinių finansinių metų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Todėl, vertinant D. G. veiksmus vadovaujant UAB „S.“ tiriamuoju laikotarpiu, akivaizdu, kad jos veiksmai buvo dalis sisteminių UAB „S.“ vadovų veiksmų, neatitinkančių Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, ir jie tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusiais padariniais – negalėjimu iš dalies nustatyti nuo 2011 m. sausio d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. bendrovės UAB „S.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Teisėjų kolegija, remdamasi anksčiau aptartais įrodymais, konstatuoja, jog išteisintoji D. G., apskaitos dokumentuose neužregistruodama 31,334 kub. m medienos įsigijimo pagal 2011 m. kovo 3 d. sutartį, sukūrė situaciją, kad be valstybės institucijų įsikišimo nebuvo įmanoma iš dalies nustatyti UAB „S.“ veiklos ir turto. Kaip anksčiau minėta, bendrovės veiklą, jos turtą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus, o jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, patikslinimus, atliekant ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. Todėl, priešingai, negu konstatavo apylinkės teismas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog D. G. veikoje yra visi BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Ši Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nuosprendžio dalis naikinama ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).
  8. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog įrodyta, kad D. G. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: būdama UAB „S.“, į. k. ( - ), reg. ( - ), direktore, atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 13 d. iki 2011 m. kovo 13 d. adresu ( - ), siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, tyčia organizavo apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą: pažeisdama, 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nepagrindė apskaitos dokumentais 31,334 kub. m medienos įsigijimo, kurią pagal 2011 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ), pardavė už 12 874,51 Lt (3 728,71 Eur). Dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2011 m. sausio 13 d. iki 2011 m. kovo 13 d. UAB „S.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

9Dėl A. U. aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 223 straipsnio 1 dalis)

  1. A. U. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisintas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už buhalterinės apskaitos netvarkymą arba aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šioje byloje vertinant A. U. pareikštą kaltinimą, aktualus aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.).
  2. BK 223 straipsnio dispozicija yra blanketinė, nes jos tekste yra nuorodos į įstatymus ir teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą. Tai reiškia, kad BK 223 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis išaiškinama remiantis ne vien baudžiamojo įstatymo tekstu, bet ir kitais teisės šaltiniais. Buhalterinės apskaitos sąvokos turinys atskleistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Iš A. U. pareikšto kaltinimo matyti, kad jis kaltinamas šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies pažeidimais. Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.
  3. Nors A. U. viso proceso metu savo kaltę neigė, tačiau jo kaltę dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos patvirtina byloje surinkti, teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. U., rėmėsi tik jį teisinančiais įrodymais, įvertino tik byloje esantį ekspertizės aktą Nr. 11-1862(16), tačiau visiškai nevertino byloje esančios specialisto išvados Nr. 5-3/111 ir kitų byloje esančių duomenų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tačiau, pažeisdamas BPK 20 straipsnyje įtvirtintas taisykles, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai išteisino A. U. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.
  4. Išteisindamas A. U. pirmosios instancijos teismas rėmėsi ekspertizės aktu

    10Nr. 11-1862(16), kurioje konstatuota, kad, kadangi UAB „S.“ 2016 m. kovo 28 d. įsakyme nurodytos taisytinos PVM sąskaitos faktūros išrašytos 2013 metais, tai šių PVM sąskaitų faktūrų duomenys neturi įtakos nustatant 2011 m. sausio 13 d. – 2011 m. kovo 13 d. laikotarpio pardavimų pajamas, veiklos sąnaudas, veiklos rezultatus – pelną, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą ir dėl to galima nustatyti bendrovės 2011 m. sausio 13 d. – 2011 m. kovo 13 d. laikotarpio veiklos rezultatus, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Šiame ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad UAB „S.“, ištaisiusi klaidas apie matavimų vienetus PVM sąskaitose faktūrose pagal 2016 m. kovo 28 d. UAB „S.“ direktoriaus įsakymą „Dėl klaidų ištaisymo“, patikslino bendrovės medienos kiekinį judėjimą ir dėl to nei nuostolio, nei pelno neturėjo, turtinė žala valstybei ar bendrovei nepadaryta (3 t., b. l. 23–60).

  5. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino specialisto išvados Nr. 5-3/111 bei specialistės A. B. apklausos duomenų, kur buvo nustatyta, kad A. U., būdamas UAB „S.“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. į buhalterinę apskaitą neįtraukė 1 646,770 kub. m apvaliosios medienos įsigijimo. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad pateikiant išvadas ekspertizės akte Nr. Nr. 11-1862(16) buvo vertintas tik D. G. UAB „S.“ vadovavimo laikotarpis nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. kovo 13 d., tačiau visiškai nebuvo įvertintas A. U. UAB „S.“ vadovavimo laikotarpis nuo 2013 m. vasario 2 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė didelę reikšmę ekspertizės akte išdėstytoms išvadoms, kurios veikos kvalifikavimui, padarymo laikotarpiui ir padarytiems pažeidimams sprendžiant kaltės klausimą reikšmės neturi, o tik patvirtina, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai, tik vėliau, pradėjus bylą nagrinėti teisme, klaidos buvo ištaisytos.
  6. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. U. UAB „S.“ vadovavo nuo 2013 m. vasario 1 d., šiai įmonei vadovauja ir dabar (1 t., b. l. 122, 113–115). Taigi būdamas UAB „S.“ vadovu A. U. įgijo pareigą, numatytą Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio l dalyje, reglamentuojančioje, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, todėl jis buvo atsakingas už apskaitos organizavimą. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus UAB „S.“ ūkinį finansinį tyrimą, buvo gauta specialisto išvada Nr. 5-3/111, kurioje nustatyta, kad UAB „S.“ laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 3 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitomis faktūromis pagrindė medienos gaminių (tarinių lentelių, statybinės ir skersuotos medienos, pjuvenų, atraižų ir pagamintų medinių padėklų) pardavimų iš viso 5 991,387 kub. m daugiau, negu panaudojo apskaitos dokumentus apvaliosios medienos pirkimams pagrįsti, iš jų: 2011 metais – 1 774,828 kub. m daugiau, 2012 metais – 2 626,917 kub. m daugiau, 2013 – metais 1 589,643 kub. m daugiau. UAB „S.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, priimto 2001-11-06, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimu dydžio arba struktūros pasikeitimu,“ ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimo: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. nepagrindė apskaitos dokumentais apvaliosios medienos įsigijimo, iš viso 5 991,387 kub. m. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus ir baudžiamosios bylos Nr. 06-1-02017-14 medžiagą, pagal UAB „S.“ buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų nesilaikymo ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „S.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
  7. Kadangi A. U. UAB „S.“ vadovavo tik nuo 2013 m. vasario 1 d., tai sprendžiant dėl A. U. baudžiamosios atsakomybės svarbus tik laikotarpis nuo 2013 m. vasario 1 d. Iš specialistės A. B. apklausos matyti, jog ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „S.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, priimto 2001 m. lapkričio 6 d., 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimo ir laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. nepagrindė apskaitos dokumentais apvaliosios medienos įsigijimo, iš viso 5 991,387 kub. m, iš jų laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 1646,770 m3 (2014 m. gruodžio 12 d. specialisto išvados Nr. 5-3/111 6-1, 6-3, 12-3 priedai). Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo bylos Nr. ( - ) medžiagą pagal UAB „S.“ buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, priimto 2001 m. lapkričio 6 d., 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „S.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (1 t., b. l. 173–174).
  8. Iš aptartų duomenų matyti, kad dėl to, jog A. U., vadovaudamas UAB „S.“, nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nėra galimybės nustatyti laikotarpio nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. UAB „S.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šie duomenys yra pateikti specialisto išvadoje Nr. 5-3/111 ir jos prieduose. Netikėti minėta specialisto išvada nėra pagrindo – tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė. Specialistė, atlikdama UAB „S.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir pateikdama specialisto išvadą, taip pat duodama paaiškinimus buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios duotų pagrindą abejoti specialistės pateiktų išvadų teisingumu ir pagrįstumu. Nors pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. U., rėmėsi ekspertizės aktu Nr. 11-1862(16), tačiau pažymėtina, kad šis ekspertizės aktas nepaneigia minėtos specialisto išvados Nr. 5-3/111, todėl nėra pagrindo ja nesivadovauti. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai UAB „S.“ veikloje nustatyti specialisto išvada, jos pagrįstumą patvirtina nustatytos faktinės bylos aplinkybės – buhalterinė apskaita aplaidžiai buvo tvarkoma gana ilgą laiką (ir 2011 m. D. G., ir 2012 m. R. G. vadovavimo laikotarpiais), į UAB „S.“ buhalterinę apskaitą neįtraukti apvaliosios medienos kiekai yra dideli.
  9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. U. pateikė 2016 m. kovo 28 d. įsakymą, kuriuo buvo ištaisytos UAB „S.“ 2013 m. PVM sąskaitos faktūros Nr. ( - ), nurodant, kad jose parduodamos produkcijos kiekis turi būti nurodytas ne kub. m (kubiniais metrais), o ERTM (ertmetriais). Minėtame įsakyme nurodytomis sąskaitomis faktūromis 2013 m. buvo parduota įvairi medienos produkcija skirtingoms įmonėms (ŽŪB „M.“, UAB „A.“, UAB „S.“). Tačiau ši produkcija buvo parduota ir sąskaitos išrašytos 2013 metais, todėl, kaip ir nurodyta ekspertizės akte Nr. 11-1862(16), tai neturėjo jokios įtakos UAB „S.“ veiklai laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 13 iki 2011 m. kovo 13 d. Tačiau ekspertizės akte, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nėra nurodyta, ar šių sąskaitų faktūrų ištaisymas turėjo kokios nors įtakos UAB „S.“ veiklai A. U. vadovavimo laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi šiuo ekspertizės aktu Nr. 11-1862(16) išteisindamas A. U. ir neįvertino specialisto išvadoje Nr. 5-3/111 nurodytų A. U. padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų, dėl kurių nėra galimybės nustatyti UAB „S.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Be to, pritartina skundo argumentams, kad pažeidimai buvo nustatyti atliekant ikiteisminį tyrimą, o bendrovė padarytus pažeidimus ėmėsi taisyti tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl vien tai, kad A. U. padarytos klaidos nurodant netinkamą parduodamos medienos kiekį buvo ištaisytos ir pagal padarytus pataisymus pateiktos naujos metinės pelno mokesčio deklaracijos, nepaneigia, kad 2011 m. buvo padaryta BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika.
  10. A. U. ir D. G. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas argumentas, kad jokia žala nei įmonei, nei valstybei padaryta nebuvo, atmestinas, nes ši aplinkybė neturi jokios įtakos baudžiamajai atsakomybei už aplaidų apskaitos tvarkymą kilti. BK 223 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai siejami ne su padaryta žala, o su tuo, kad dėl buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimų negalima nustatyti ūkio subjekto veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokie padariniai nagrinėjamoje byloje nustatyti 2014 m. gruodžio 12 d. specialisto išvada Nr. 5-3/111, kurioje konstatuota, kad dėl buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „S.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
  11. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek D. G. ir A. U. pateiktame atsikirtime į apeliacinį skundą akcentuojama, kad kaltinamajame akte ir apeliaciniame skunde yra padaryta klaidų, o tai rodo, kad prokurorai nėra įsigilinę į baudžiamosios bylos medžiagą ir bando suklaidinti teismą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajame akte nurodant A. U. pareikšto kaltinimo aplinkybes vienoje vietoje nurodoma, kad į UAB „S.“ apskaitą nebuvo įtraukta 1 646,770 kub. m apvaliosios medienos įsigijimų, o kitoje vietoje nurodoma, kad A. U. buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo 164,770 kub. m apvaliosios medienos įsigijimų. Iš specialistės A. B. apklausos protokolo matyti, kad UAB „S.“ laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. nepagrindė apskaitos dokumentais 1 646,770 kub. m apvaliosios medienos įsigijimo. Kaip matyti, A. U. pareikštame kaltinime skaičiai sutampa, tik skiriasi kablelio vieta, tačiau skundą nagrinėjantis teismas tai laiko tik technine klaida, kuri neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Apeliacinio teismo nuomone, tai, kad kaltinamajame akte ar apeliaciniame skunde yra padaryta techninių klaidų, visiškai nereiškia to, kad prokurorai yra neįsigilinę į baudžiamosios bylos medžiagą.
  12. Įvertinusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog išteisintasis A. U., apskaitos dokumentuose neužregistruodamas laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. UAB „S.“ veiklos vykdymo teritorijoje buvusių medienos atraižų ir pjuvenų įsigijimo ir išrašydamas PVM sąskaitas faktūras apie parduodamas medienos atraižas, pjuvenas ir medienos gaminius įvairiems juridiniams asmenims, jose netinkamai nurodydamas parduodamos produkcijos kiekius, dėl to netinkamus kiekius apie įsigyjamą ir parduodamą produkciją užregistravus UAB „S.“ buhalterinėje apskaitoje, sukūrė situaciją, kad be valstybės institucijų įsikišimo nebuvo įmanoma iš dalies nustatyti UAB „S.“ veiklos ir turto, nes bendrovė laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pardavė 1 646,770 kub. m apvaliosios medienos daugiau, negu buvo įsigijusi. Kaip anksčiau minėta, bendrovės veiklą, jos turtą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus, o jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, patikslinimus, atliekant ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. Todėl, priešingai, negu konstatavo apylinkės teismas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog A. U. veikoje yra visi BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Ši Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nuosprendžio dalis taip pat naikinama ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).
  13. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog įrodyta, kad A. U. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: būdamas UAB „S.“, į. k. ( - ), reg. ( - ), direktoriumi, atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. adresu ( - ), pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu,“ ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, į UAB „S.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė 1 646,770 kub. m apvaliosios medienos įsigijimo, o būtent: A. U. laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. bendrovės buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo UAB „S.“ veiklos vykdymo teritorijoje buvusių medienos atraižų ir pjuvenų įsigijimo ir išrašydamas PVM sąskaitas faktūras apie parduodamas medienos atraižas, pjuvenas ir medienos gaminius įvairiems juridiniams asmenims jose netinkamai nurodydavo parduodamos produkcijos kiekius. Po ko šias PVM sąskaitas faktūras pateikdavo buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB ( - ) direktorei D. J., kuri, tvarkydama bendrovės apsikaitą pagal jai pateikiamus dokumentus, UAB „S.“ buhalterinėje apskaitoje užfiksavo, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. įsigijo 969,900 kub. m apvaliosios medienos ir pardavė medienos gaminių, atraižų ir pjuvenų, kurie atitinka 1 859,156 kub. m apvaliosios medienos, t. y. 1 646,770 kub. m daugiau, negu buvo įsigijusi. Dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. UAB „S.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

11Dėl bausmių

  1. Pripažinus D. G. ir A. U. kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, sprendžiamas bausmių skyrimo klausimas. Skirdama bausmes kolegija vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, į kaltininkų asmenybes, į kaltininkų baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
    1. Šiuo nuosprendžiu D. G. pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra apysunkis, D. G. savo kaltės nepripažino, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. G. anksčiau neteista, teisiama pirmą kartą. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog teisinga ir pagrįsta bausmė D. G. yra bauda. Įvertinus tai, kad D. G. niekur nedirba, turi šeimą, baudos dydis nustatytinas mažesnis už jos vidurkį, nustatytą BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti D. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskiriant 50 MGL (1 883 Eur) baudą.
    2. Šiuo nuosprendžiu A. U. pripažintas kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra nesunkus, A. U. savo kaltės nepripažino, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. U. anksčiau neteistas, teisiamas pirmą kartą. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog A. U. teisinga ir pagrįsta bausmė yra bauda. Įvertinus tai, kad A. U. dirba, turi nepilnamečių vaikų, baudos dydis nustatytinas mažesnis už jos vidurkį, nustatytą BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti A. U. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį paskiriant 50 MGL (1 883 Eur) baudą.

12Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

  1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė prašymą priteisti iš A. U. valstybei 86,85 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
    1. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).
    2. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

14Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nuosprendį dėl D. G. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir A. U. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

15D. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą.

16D. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

17A. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą.

18Nustatyti, kad paskirtos baudos savanoriškai turi būti sumokėtos per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą (įmokos kodas 6801) ir Plungės rajono apylinkės teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

19Daiktinius įrodymus: dėžę su įmonės dokumentais 26 segtuvuose (esančią Plungės rajono apylinkės teisme) - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „S.“.

20Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros... 3. D. G. išteisinta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika,... 4. A. U. išteisintas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika,... 5. Daiktinius įrodymus – dėžę su įmonės dokumentais 26 segtuvuose –... 6. Teisėjų kolegija... 7.
  1. D. G. buvo kaltinama tuo, kad būdama UAB „S.“ (įmonės... 8. Dėl D. G. apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnio 1... 9. Dėl A. U. aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 223 straipsnio 1... 10. Nr. 11-1862(16), kurioje konstatuota, kad, kadangi UAB „S.“ 2016 m. kovo 28... 11. Dėl bausmių
    1. Pripažinus D. G. ir A. U. kaltais... 12. Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
        13. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1... 14. Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nuosprendį dėl D. G.... 15. D. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222... 16. D. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti,... 17. A. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223... 18. Nustatyti, kad paskirtos baudos savanoriškai turi būti sumokėtos per du... 19. Daiktinius įrodymus: dėžę su įmonės dokumentais 26 segtuvuose (esančią... 20. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus...