Byla 2A-1440/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Subarė“ ir atsakovo R. V. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-270-372/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Subarė“ patikslintą ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Rindė“, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Šiauleksa“, R. V. ir R. K. dėl atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktų bei reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, bylos nagrinėjime dalyvaujantis trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Baltikera“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas UAB „Subarė“ kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiais 2009 m. sausio 26 d. ir 2009 m. kovo 4 d. atliktų darbų aktus; 2) pripažinti negaliojančia 2009 m. kovo 19 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Rindė“ ir R. V..

6Ieškovas nurodė, kad 2008 m. lapkričio 4 d. tarp UAB „Subarė“ ir UAB „Rindė“ buvo sudaryta statybos (griovimo) rangos darbų sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo iki 2009 m. kovo 31 d. nugriauti šios sutarties 3 skirsnyje nurodytus pastatus pagal sutartą darbų apimtį.

72009 m. sausio 26 d. atsakovas pateikė ieškovui atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą-faktūrą KLR Nr.0113 111 210 Lt sumai. 2009 m. sausio 26 d. atliktų darbų aktas pirmiausia buvo pateiktas tuo metu ligoninėje besigydžiusiam ieškovo prezidento pavaduotojui statyboms A. E., kuris atsisakė aktą pasirašyti ir liepė kreiptis į prezidentą. UAB „Subarė“ prezidentas 2009 m. sausio 26 d. atliktų darbų aktą taip pat atsisakė pasirašyti nurodydamas, kad griovimo darbai neatlikti. Atsisakius pasirašyti atliktų darbų priėmimo aktą, atsakovas pateikė šį aktą kartu su PVM sąskaita-faktūra ieškovo vyr. buhalterei, nors ji pagal rangos sutartį nebuvo įgaliota pasirašyti šiuos dokumentus. Ieškovas nurodo, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, kadangi žinojo, jog pagal rangos sutartį tokius dokumentus galėjo pasirašyti tik ją sudaręs A. E., kuris tuo metu gydėsi ligoninėje. Ieškovo atstovai teigia, kad šiuo atveju darbų priėmimo aktas yra sandoris, kuris gali būti nuginčijamas CK 1.92 ir CK 2.133 straipsnių pagrindais – vyr. buhalterė viršijo savo įgaliojimus, o UAB „Subarė“ vėliau jo nepatvirtino.

82009 m. kovo 4 d. ieškovui buvo pateiktas atliktų darbų aktas 158 664,72 Lt, kurį UAB „Subarė“ taip pat atsisakė pasirašyti, nurodydamas, kad akte nurodyti darbai faktiškai neatlikti. Ieškovo teigimu, abu aktai turi būti pripažinti negaliojančiais, kadangi nebuvo pasirašyti ieškovo, o pagrindo vienašališkai patvirtinti atliktus darbus nebuvo. Vienašalis darbų atlikimas galimas, kai viena iš šalių atsisako jį pasirašyti esant dviems sąlygoms – akte daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Abiejuose ginčijamuose atliktų darbų aktuose nėra padaryta žyma, kad ieškovas atsisakė jį pasirašyti bei nurodyta priežastis, kodėl atliktų darbų aktai pasirašyti vienasmeniškai. Tai reiškia, kad aktai nebuvo perduoti vienasmeniškai.

9Be to, ieškovo teigimu, abiejuose aktuose nurodyti darbai yra faktiškai neatlikti. Šį faktą patvirtina 2009 m. gegužės 7 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.40. Ieškovas su UAB „Jareda“ sudarė Statybos (griovimo) rangos darbų sutartį, pagal kurią įsipareigojo nugriauti pastatus ir priklausinius. 2008 m. lapkričio 6 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl sutarties nutraukimo. Jame buvo konstatuota, kad UAB „Jareda“ įvykdė 65 procentus sutartyje numatytų darbų. Atsakovas UAB „Rindė“ turėjo atlikti likusius 35 procentus darbų, esančių Bangų g. 22, Klaipėdoje. Pagal ginčijamus darbų atlikimo aktus atsakovas reikalavo sumokėti 252 118,50 Lt be PVM. Pagal sutartį darbai sudarė 296 610,17 Lt be PVM. Ieškovas nurodo, kad tokiu atveju pagal aktus atliktų darbų buvo atlikta apie 85 procentai. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo aktas akivaizdžiai patvirtino, kad darbai neatlikti.

10Ieškovas taip pat nurodo, jog 2009 m. kovo 17 d. tarp UAB „Rindė“ ir UAB „Baltikera“ buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria UAB „Rindė“ perleido UAB „Baltikera“ reikalavimo teisę į 63 781,54 Lt ieškovo skolą UAB „Rindė“ susidariusią pagal 2008 m. lapkričio 4 d. statybos rangos darbų sutartį ir 2009 m. sausio 26 d. atliktų darbų aktą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu minėto dydžio skola iš UAB „Subarė“ UAB „Baltikera“ naudai priteista.

112009 m. kovo 19 d. UAB „Rindė“ ir R. V. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria UAB „Rindė“ perleido R. V. reikalavimo teisę į UAB „Subarė“ 225 000 Lt skolą, susidariusią pagal 2008 m. lapkričio 4 d. statybos rangos darbų sutartį ir 2009 m. sausio 26 d. atliktų darbų aktą bei 2009 m. kovo 4 d. atliktų darbų aktą.

12Ieškovo teigimu, pripažinus, kad atsakovas UAB „Rindė“ neatliko darbų pagal ginčijamus darbų atlikimo aktus, atsakovas R. V. negalėjo perimti reikalavimo teisių, kurių neturėjo pradinis kreditorius UAB „Rindė“, todėl 2009 m. kovo 19 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis pripažintina negaliojančia.

13Atsakovas R. V. prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad UAB „Rindė“ pagal Statybos (griovimo) rangos darbų sutartį tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, tai patvirtina ne tik vienašališkai UAB „Rindė“ patvirtinti ir galiojantys atliktų darbų aktai, bet ir 2009 m. kovo 4 d. statybos darbų žurnalas, tačiau dėl savo mokumo problemų ieškovas atsisakė sumokėti už atliktus darbus. Ieškovas nepaneigė pareigos atsiskaityti su atsakovu UAB „Rindė“, todėl atmestinas ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančia tarp atsakovų sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį. Atsakovo atstovas nurodė, kad eksperto padarytos išvados dėl neatliktų darbų apimties yra klaidingos, kadangi jis neturi galimybės nustatyti, kiek darbų atliko UAB „Rindė“. Atsakovas slepia Statybos darbų žurnalą, kuris būtų pagrindinis įrodymas, patvirtinantis atliktų darbų apimtis.

14Atsakovas UAB „Rindė“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, su ieškiniu nesutiko ir prašė jo reikalavimų netenkinti. Teigė, jog Klaipėdos miesto apylinkės ir Klaipėdos apygardos teismas nagrinėdami UAB „Baltikera“ (kuriam atsakovas 2009 m. kovo 17 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, perleido skolą į ieškovą) ieškinį UAB „Subarė“ dėl skolos priteisimo, išanalizavo ir pasisakė dėl 2009 m. sausio 26 d. atliktų darbų akto galiojimo. Teismai nurodė, jog statybos darbai buvo atlikti tinkamai, jų pagrindu abi sutarties šalys pasirašė atliktų darbų aktą, todėl pakartotinai kelti analogiško klausimo ieškovas neturi teisės.

15UAB „Baltikera“ teigimu, ieškovas ginčija tai, kas jau yra nustatyta įsiteisėjusiame Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendime. Ieškinys šioje dalyje turi būti paliktas nenagrinėtas. Taip pat turi būti taikomas 1 metų ieškinio senaties terminas dėl statybos darbų trūkumų ginčijimo. Jei ieškovas nustatė, kad darbai atliekami netinkamai, jis privalėjo sustabdyti juos. Jei ieškovo atstovai neatvyko priimti darbų, tai yra jų pačių reikalas, atsakovas turėjo pagrindo pasirašyti juos vienasmeniškai.

16II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17Šiaulių apygardos teismas 2012 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

18Pripažino negaliojančiu atsakovės UAB „Rindė“ pateiktą ieškovei UAB „Subarė“ 2009 m. kovo 4 d. atliktų darbų aktą.

19Pripažino negaliojančia 2009 m. kovo 19 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Rindė“ ir R. V..

20Ieškovo UAB „Subarė“ reikalavimą dėl 2009 m. sausio 26 d. atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu paliko nenagrinėtą.

21Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimu, kurio teisėtumą pripažino ir Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-985-253/2010, konstatuota, kad 2009 m. sausio 26 d. atliktų darbų aktas yra pasirašytas įgalioto asmens, todėl sprendė, jog nėra pagrindo pakartotinai nagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir ieškinį šioje dalyje paliko nenagrinėtu.

22Spręsdamas dėl 2009 m. kovo 4 d. atliktų darbų akto galiojimo, teismas pažymėjo, jog ieškovas tinkamai ir per protingą terminą išreiškė savo poziciją dėl atsisakymo pasirašyti atliktų darbų aktą, ją motyvavo, tokiu atveju atsakovui atsirado pareiga įrodyti, kad jis tinkamai atliko darbus. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, kad jis, kaip rangovas, tinkamai pagal sutarties sąlygas atliko visus darbus taip, kad ieškovas neturėtų pagrindo atsisakyti mokėti už juos. Teismas taip pat pripažino, kad atsakovas neįrodė, kad ieškovas yra skolingas už atliktus griovimo darbus pagal 2009 m. kovo 4 d. atliktų darbų aktą, todėl atsakovas R. V. negalėjo perimti reikalavimo teisės į tai, ko neturėjo atsakovas UAB „Rindė“ pagal minėtą aktą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovų sudaryta Reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra niekinė, kadangi atsakovas UAB „Rindė“ perleido atsakovui R. V. teises, kurių pats neturėjo.

23III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

24Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Subarė“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimo dalį, kuria reikalavimą dėl 2009 m. sausio 26 d. atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu paliko nenagrinėtu ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti minėtą aktą negaliojančiu. Likusioje dalyje sprendimą prašė palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

25Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimų prejudicialumą. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-985-253/2010, kuria rėmėsi teismas palikdamas ieškovo reikalavimą dėl 2009 m. sausio 26 d. atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu, nebuvo sprendžiami klausimai dėl šio akto galiojimo, todėl nėra pagrindo laikyti, jog nurodytoje byloje nustatytos aplinkybės turi res judicata galią nagrinėjamai bylai. Be to, šioje byloje atlikta teismo ekspertizė ir kiti įrodymai patvirtina, jog akte nurodyti darbai nėra atlikti, todėl yra pagrindas aktą pripažinti negaliojančiu.

26Atsiliepimu į ieškovo UAB „Subarė“ apeliacinį skundą atsakovas R. V. ir trečiasis asmuo UAB „Baltikera“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimą ieškovo skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

271. Šalių teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog klausimas dėl 2009 m. sausio 26 d. atliktų darbų akto yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl pagrindo nagrinėti šį klausimą pakartotinai nėra.

282. Ieškovo teiginiai dėl to, jog 2009 m. sausio 26 d. atliktų darbų aktas pripažintinas negaliojančiu byloje atliktos ekspertizės pagrindu, trečiojo asmens teigimu, atmestini, kadangi šiuo atveju ekspertizės išvados yra netikslios, nes ekspertas visų pirma pasako, jog neįmanoma nustatyti, kokie yra atsakovo BUAB „Rindė“ atliktų darbų kiekiai, tačiau tuo pat metu teigia, jog darbai nebuvo atlikti.

29Atsakovas R. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012 m. spalio 17d. Šiaulių apygardos teismo sprendimą.

30Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinio reikalavimus rėmėsi nepatikimais įrodymais, t. y. antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir ydingu ekspertizės aktu, kuriame buvo vertinami ne su byla susiję klausimai, į teismo klausimus atsakė ne pats ekspertas, todėl ieškinio reikalavimai turėjo būti atmesti.

31Atsiliepimu į atsakovo R. V. apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Rindė“ ir trečiasis asmuo UAB „Baltikera“ prašo apeliacinį skundą tenkinti, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimą atsakovo skundžiamoje dalyje panaikinti.

32Atsiliepimu į atsakovo R. V. apeliacinį skundą ieškovas UAB „Subarė“ prašo skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

331. Pagrindo atsakovui abejoti atliktos ekspertizės išvadomis nėra, kadangi teismas priimdamas sprendimą ekspertizės aktu vadovavosi tik kaip vienu iš įrodymų.

342. Tiek ekspertizės aktas, tiek faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas BUAB „Rindė“ neatliko sutartimi nustatytų darbų.

353. 2009 m. kovo 4 d. atliktų darbų aktas nebuvo vienašališkai pasirašytas, kadangi jame nėra žymos apie ieškovo atsisakymą pasirašyti aktą.

36IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

38Dėl ieškovo UAB „Subarė“ apeliacinio skundo

39Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog 2008 m. lapkričio 4 d. UAB „Subarė“ su atsakovu UAB „Rindė“ sudarė Statybos (griovimo) rangos sutartį. Šalys susitarė, jog atskiros darbų dalys (užbaigti griovimo etapai) priimami pasirašant atliktų darbų priėmimo perdavimo aktus (Sutarties 7.4 p.) (t. 2, b. l. 12). Tik abiems šalims pasirašius darbų priėmimo – perdavimo aktą, rangovas turėjo teisę išrašyti PVM sąskaitą – faktūrą (Sutarties 8.2 p.) (t. 2, b. l. 12). Ieškiniu teigiama, jog pažeisdamas sutartimi prisiimtas prievoles, atliktų darbų priėmimo –perdavimo tvarką, atsakovas UAB „Rindė“ neatlikęs nustatytų darbų pateikė apeliantui pasirašyti 2009 m. sausio 26 d. ir 2009 m. kovo 4 d. atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašė apmokėti sąskaitas faktūras. Be to, šių, apelianto teigimu, negaliojančių dokumentų pagrindu, atsakovas perleido tariamas reikalavimo teises į apeliantą atsakovui R. V. (2009 m. kovo 19 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi) ir trečiajam asmeniui UAB „Baltikera“ (2009 m. kovo 17 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi). Ieškiniu nagrinėjamoje byloje reikalaujama 2009 m. sausio 26 d. ir 2009 m. kovo 4 d. atliktų darbų aktus bei 2009 m. kovo 19 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį pripažinti negaliojančiais. UAB „Subarė“ teigė, jog atliktų darbų aktų ieškovas, nepasirašė, be to, atsakovas neatliko juose nurodytų darbų, todėl neturėjo reikalavimo teisės į ieškovą, kurią perleido ginčijama sutartimi atsakovui R. V.. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs kiekvieną iš reiškiamų reikalavimų, 2009 m. kovo 4 d. atliktų darbų aktą bei 2009 m. kovo 19 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį pripažino negaliojančiais, o ieškovo prašymą dėl 2009 m. sausio 26 d. atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

40Apelianto manymu teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys dėl 2009 m. sausio 26 d. atliktų darbų akto paliktas nenagrinėtu, naikintina, nes pirmosios instancijos teismo nurodytoje Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1932-792/2010, kurios pagrįstumą įvertino ir Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-985-253/2010, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl šio akto galiojimo.

41Tiek teisės doktrina, tiek kasacinio teismo jurisprudencija vieningai pripažįsta, kad svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai yra ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalykas – tai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.).Teismui iškėlus bylą pripažįstama, kad asmuo jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ir jis laikomas praradusiu teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu. Dėl to įstatyme yra nustatyta, kad jeigu teisme jau yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tai teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 4 p.). Kita vertus, tam, kad naujai pareikštą ieškinį būtų galima palikti nenagrinėtą, turi būti nustatytas ieškinių tapatumas pirmiau pradėtoje byloje ir naujai pareikštame ieškinyje.

42Įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (CPK 296 str. 1 d. 4 p.). Taigi sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje.

43Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1932-792/2010, kuria buvo remtasi paliekant ieškinio reikalavimą dėl 2009 m. sausio 26 d. akto pripažinimo negaliojančiu, ieškovas UAB „Baltikera“ reiškė reikalavimą UAB „Subarė“ dėl skolos priteisimo. Reikalavimas šioje byloje kildinamas iš su UAB „Rindė“ pasirašytos 2009 m. kovo 17 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties. Ja (sutartimi), UAB „Rindė“ perleido UAB „Baltikera“ skolą į UAB „Subarė“, susidariusią pagal 2008 m. lapkričio 4 d. Statybos (griovimo) rangos darbų sutartį, 2009 m. sausio 26 d. atliktų darbų aktą ir tos pačios dienos UAB „Subarė“ apmokėti pateiktą sąskaitą faktūrą. Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „Subarė“ ieškiniu atsakovams UAB „Rindė“ ir R. V. ir R. K., kėlė reikalavimus dėl 2009 m. sausio 26d. ir 2009 m. kovo 4 d. atliktų darbų aktų bei 2009 m. kovo 19 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančiais.

44Aptarus tiek nagrinėjamos bylos, tiek ir bylos, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, dalyką, akivaizdu, jog šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjama byla yra tapati Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimu išnagrinėtai civilinei bylai Nr. 2-1932-792/2010, kadangi nesutampa šiose bylose pareikšti reikalavimai, todėl ir ieškinio reikalavimas dėl 2009 m. sausio 26 d. atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu paliktas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu nepagrįstai. Tačiau nurodytose bylose keltų reikalavimų ir kilusių ginčų prigimties atskleidimas taip pat rodo, jog ieškovas UAB „Subarė“ nagrinėjamoje civilinėje byloje siekia ginčo teisena nuginčyti įrodymą, kuris buvo vertinamas kitoje civilinėje byloje, t. y. 2009 m. sausio 26 d. atliktų darbų aktą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1932-792/2010 buvo keliamas reikalavimas dėl skolos priteisimo iš atsakovo UAB „Subarė“, šio ginčo išnagrinėjimui buvo vertinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, taigi ir 2009 m. sausio 26 d. atliktų darbų akto, kaip vieno iš įrodymo, apie UAB „Rindė“ turėto reikalavimo atsakovui UAB „Subarė“ galiojimas.

45Tai įvertinusi ir kasacinio teismo praktika besiremdama teisėjų kolegija konstatuoja, kad įrodymas, kuris išnagrinėtoje byloje buvo įvertintas pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka. Teismas, gavęs tokį ieškinį, turi atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2011). Kadangi UAB „Subarė“ ieškinys dėl atliktų darbų aktų (tarp jų ir 2009 m. sausio 26 d. akto) bei reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis buvo priimtas, teismas vertindamas 2009 m. sausio 26 d. akto galiojimą jį, kaip jau konstatuota, nepagrįstai paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismui, nustačius, kad yra įsiteisėjusi teismo nutartis, kurioje 2009 m. sausio 26 d. atliktų darbų aktas kaip įrodymas, pagrindžiantis reikalaujamą iš UAB „Subarė“ priteisti sumą yra įvertintas pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, naikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nutarta ieškovo UAB „Subarė“ reikalavimą dėl 2009 m. sausio 26 d. atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu palikti nenagrinėtu ir, remiantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, šioje dalyje civilinę bylą nutraukia.

46Dėl atsakovo R. V. apeliacinio skundo

47Apeliantas, ginčydamas įrodymų, kuriais remiantis priimtas skundžiamas teismo sprendimas, įrodomąją vertę, teigia, jog šiuo atveju teismo išvados dėl to, jog atsakovas UAB „Rindė“ visai neatliko sutartimi numatytų darbų nepagrįstos, kadangi byloje nebuvo teigiama, jog atsakovas iš viso neatliko jokių rangos sutartimi nustatytų darbų. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą taip pat pritaria apeliantui, jog šiuo atveju byloje buvo kilęs ginčas dėl faktiškai atliktų rangos darbų kiekio ir apmokėjimo už jį, kuris pirmosios instancijos teismo nebuvo tinkamai išspręstas.

48Kaip jau minėta, ginčas byloje kilo iš tarp ieškovo UAB „Subarė“ bei atsakovo UAB „Rindė“ sudarytos sutarties, tačiau teisėjų kolegijos vertinimui jo tinkamam išnagrinėjimui būtina įvertinti ir analizuoti ieškovą ir atsakovus siejusius santykius platesniu aspektu. 2007 m. liepos 9 d. Statybos (griovimo) rangos darbų sutartimi ieškovas UAB „Subarė“ įsipareigojo už bendrą 1 416 000 Lt sumą nugriauti šešiolika užsakovui UAB „VIPC Klaipėda“ nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių adresu Bangų g. 22. Klaipėda, išvežti ir utilizuoti statybinį laužą bei sutvarkyti žemės sklypą (t. 2, b. l. 147-153). Užsakovas UAB „VIPC Klaipėda“ sutartimi nustatytų darbų techninę priežiūrą atlikti ir teikti konsultacijas nusamdė A. N. statybos konsultacinę firmą (t. 3, b. l. 3-4). Minėta sutartimi nustatytų darbų atlikimą rangovas UAB „Subarė“ 2007 m. liepos 3 d. Statybos (griovimo) rangos darbų sutartimi patikėjo subrangovui UAB „Jareda“ (t. 2, b. l. 161-165). Minėta sutartimi UAB „Jareda“ už 944 000 Lt sumą be PVM įsipareigojo atlikti analogiškus aukščiau nurodytai sutarčiai darbus ir nugriauti penkiolika iš šešiolikos2007 m. liepos 9 d. Statybos (griovimo) rangos darbų sutartimi UAB „VIPC Klaipėda“ nuosavybės teise priklausančių statinių (visus, išskyrus administracinį pastatą, unikalus Nr. 2193-6002-2043) (t. 2, b. l. 147, 1691-162). Sutartis su UAB „Jareda“ buvo nutraukta 2008 m. lapkričio 6 d. pažyma - priedu prie statybos (griovimo) rangos darbų sutarties 2007 m. liepos 3 d., kurią pasirašė UAB „Subarė“, UAB „Jareda“ ir techninės priežiūros vadovas - ekspertas A. N. (t. 2, b. l. 166). Pažyma šalys patvirtino, jog subrangovas UAB „Jareda“ atliko 65 procentus sutartyje numatytų statybos- griovimo darbų, už kuriuos jau apmokėta ir šalys pretenzijų viena kitai neturi. 2008 m. lapkričio 4 d. UAB „Subarė“ su atsakovu UAB „Rindė“ sudarė Statybos (griovimo) rangos darbų sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti vienuolikos iš šešiolika UAB „VIPC Klaipėda“ nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių adresu Bangų g. 22. Klaipėda, griovimo darbus, išvežti ir utilizuoti statybinį laužą bei sutvarkyti žemės sklypą (t. 2, b. l. 10-14). Sutartimi buvo sulygtas 350 000 Lt užmokestis už atliktinus darbus. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, 2008 m. lapkričio 4 d. sutartimi nustatytas darbų mastas bei nustatytas apmokėjimas už juos tikėtinai pagrindžia, jog pastarąja sutartimi atsakovas įsipareigojo atlikti likusius 35 procentus statybos (griovimo) darbų, adresu Bangų g. 22, Klaipėda, neatliktų prieš tai buvusio subrangovo UAB „Jareda“, tačiau konkretus jų kiekis nebuvo aptartas.

49Remiantis minėta sutartimi atsakovas pateikė ieškovui pasirašyti 2009 m. sausio 26 d. ir 2009 m. kovo 4 d. atliktų darbų aktus ir apmokėti jų pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras bendrai 300 021,02 Lt sumai (t. 2, b. l. 15-18). Teisėjų kolegija pažymėjo, jog 2009 m. kovo 17 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi atsakovas UAB „Rindė“ perleido UAB „Baltikera“ 63 781,54 Lt reikalavimą į UAB „Subarė“, kildinamą iš 2009 m. sausio 26 d. atliktų darbų akto ir sąskaitos faktūros. Teisėjų kolegija konstatavo, jog klausimas dėl 2009 m. sausio 26 d. atliktų darbų akto galiojimo, negali būti keliamas, kadangi jo pagrindu kylančios civilinės atsakomybės klausimas jau yra išspręstas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-985-253/2010. Tačiau nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu buvo keliamas klausimas ir dėl 2009 m. kovo 19 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties, kuria atsakovas UAB „Rindė“ perleido atsakovui R. V. 225 000 Lt dydžio reikalavimą į UAB „Subarė“, galiojimo. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra CK 6.101–6.110 straipsniuose reglamentuojama sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo teisę reikalauti skolininko įvykdyti prievolę. Tai reiškia, kad sudaryti šią sutartį kaip cedentas gali tik reikalavimo teisę turintis asmuo. Taigi cesija nėra savarankiškas sandoris, o yra susietas su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu atsirado perduodama reikalavimo teisė. Dėl to visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-723/2013). Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą reikia analizuoti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė – reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė. Kadangi vienas iš pagrindų, kuriuo remiantis UAB „Rindė“ teigė turintis reikalavimą į UAB „Subarė“ yra 2009 m. kovo 4 d. atliktų darbų aktas ir jis kartu su 2009 m. kovo 19 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi yra ginčijamas, teismas vertina bei pasisako dėl 2009 m. kovo 4 d. atliktų darbų akto pagrindu įformintų atliktų darbų kiekio masto bei kainos.

50Kasacinio teismo formuojamojoje praktikoje pripažįstama, kad ginčyti rangos darbų priėmimo-perdavimo aktą šalis gali atsikirtimų į ieškinį forma, tam nebūtina kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl akto pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2010). Kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, kai byloje savarankišku ieškinio reikalavimu ginčijamas vienas iš dokumentų, sudarančių įrodinėtinas byloje aplinkybes (ieškinio pagrindą), toks reikalavimas (ieškinio dalykas) vertintinas kaip nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 293 str. 1 p.). Tačiau šioje byloje be atliktų darbų aktų ginčijant ir reikalavimo teisės perleidimo sutartį, klausimas dėl atliktų darbų kiekių turi būti sprendžiamas, kadangi sudaro bylos įrodinėjimo dalyką (reikalavimo perleidimo dalyko analizė). Pagal CK 6.107 straipsnio 1 dalį skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę pareikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismui ieškovo UAB „Subarė“ pareikšto priešieškinio (civilinė byla prijungta prie nagrinėjamos bylos), reikalavimas pripažinti 2009 m. kovo 19 d. Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia yra siejamas su tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindžiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2009 m. kovo 4 d. atliktų darbų aktą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokioje situacijoje aplinkybės, susijusios su faktiškai atliktų darbų kiekiu turi būti nustatinėjamos sprendžiant dėl reikalavimo teisės pagrindo galiojimo, o ne reiškiant savarankišką reikalavimą dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Reikalavimo pripažinti atliktų darbų aktus negaliojančiais patenkinimas reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl skolos atlyginimo už atliktus rangos darbus nustatymą, o tai – civiliniai procesiniai, bet ne materialieji padariniai.

51Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškinio reikalavimus konstatavo, jog atsakovas UAB „Rindė“ neįrodė, jog atliko visus 2008 m. lapkričio 4 d. Statybos (griovimo) rangos sutartimi nustatytus darbus, todėl neturėjo pagrindo teikti ieškovui pasirašyti atliktų darbų akto. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos visapusiu bylos medžiagos įvertinimu, todėl laikytinos nepagrįstomis. Nors faktinių aplinkybių protokolas ir ekspertizės aktas, kuriais vadovavosi teismas ir patvirtina, jog atsakovas neatliko visų sutartimi nustatytų darbų, t. y. 35 procentų likusių darbų apimties, visgi, bylos medžiaga rodo, jog darbai buvo atliekami. Visų pirma teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje ieškovas visą laiką akcentavo tai, kad atsakovas UAB „Rindė“ neatliko visų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl neturėjo pagrindo pateikti pasirašyti 2009 m. kovo 4 d. atliktų darbų akto. Teismo posėdžio metu ieškovo UAB „Subarė“ viceprezidento pavaduotojas A. E. teigė, jog UAB „Rindė“ objekte darbų atliko ne tiek, kiek numatyta sutartyje“ (t. 5, b. l. 78). Be to, iš bylos šalių UAB Subarė“ ir UAB „Rindė“ tarpusavio susirašinėjimų matyti, jog UAB „Subarė“ pripažįsta, kad UAB „Rindė“ dalį sutartimi atliktų darbų atliko, kadangi 2009 m. balandžio 23 d. pretenzija teigiama, jog „Jūs atlikote tik sau finansiškai naudingus darbus“ (t. 2, b. l. 110). Be to, 2009 m. sausio 26 d. atliktų darbų aktas ir jo pagrindu UAB „Subarė“ išrašyta sąskaita faktūra patvirtina atlikus darbų 111 210 Lt sumai (t. 2, b. l. 15-16), tačiau atsakovas UAB „Rindė“ reikalavo padengti likusią neapmokėtą sumos dalį – 100 000 Lt (t. 2, b. l. 126). Todėl nesant kitų paaiškinimų, kaip buvo padengta dalis ieškovo pagal minėtus dokumentus mokėtinos sumos tikėtina, jog dalį sąskaitoje faktūroje nurodytos mokėtinos sumos, t. y. 11 210 Lt, ieškovas apmokėjo, taip pripažindamas faktą, jog atsakovas atliko tam tikrą sutartimi nustatytų darbų kiekį. Visos šios aplinkybės rodo, jog tinkamam bylos išnagrinėjimui ir Reikalavimo teisių sutarties galiojimo įvertinimui buvo būtina nustatyti, koks yra atsakovo atliktų darbų kiekis, ir kokia už juos mokėtina suma, tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino.

52Statybos darbų vertinimo ekspertizė patvirtino, jog pagal byloje esančius duomenis ir atsakovo pateiktus atliktų darbų aktus neįmanoma įvertinti atliktų darbų kiekių, tačiau teisėjų kolegija mano, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tai, jog prieš atsakovui UAB „Rindė“ pasirašant su ieškovu sutartį dėl darbų atlikimo, juos atlikinėjo kitas subrangovas UAB „Jareda“. Todėl siekiant nustatyti atsakovo atliktų darbų mastą, pirmosios instancijos teismas turėjo išreikalauti iš UAB „Subarė“ buvusio subrangovo (UAB „Jareda“) jam pateiktus atliktų darbų aktus, UAB „Subarė“: užsakovui pateiktus atliktų darbų aktus, kurie patvirtintų atliktų darbų kiekius, ir vadovaujantis eksperto išvadomis apie neatliktų darbų kiekius, nustatyti atsakovo atliktų darbų kiekį ir už juos priklausančias sumokėti sumas. Be to, kaip buvo ne kartą byloje pažymėta, konkretūs kiekvieno iš statybų objekte dirbusio subjekto atlikti darbai, jų terminai ir kiekiai atsispindi statybos žurnale, kurio ieškovas teismui nepateikė, nurodęs, jog jis yra pas užsakovą UAB „VIPC Klaipėda“. Teisėjų kolegija mano, jog šiuo atveju statybų žurnalas yra vienas iš pagrindinių byloje nustatinėjamų aplinkybių įvertinimui būtinų dokumentų, kurį ieškovas privalėjo pateikti, o teismas, esant poreikiui, -išsireikalauti.

53Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog atsakovas UAB „Rindė“ nesutikdamas su UAB „Subarė“ teiginiais dėl to, jog 2009 m. kovo 4 d. atliktų darbų aktas buvo nepasirašytas, pateikė teismui minėtą aktą iš užsakovo pusės pasirašytą techninės priežiūros vadovo - eksperto A. N. (t. 2, b. l. 124). Pirmosios instancijos teismo manymu, tai jog šis asmuo pasirašė minėtą aktą nereiškia, jog jis yra tinkamas apmokėti. Pagal 2008 m. vasario 6 d. Statybos (griovimo) techninės priežiūros sutartį (t. 3, b. l. 3-5), sudarytą tarp UAB „VIPC Klaipėda“ (užsakovo) ir A. N. statybos konsultacinės firmos (vykdytojo), A. N. buvo paskirtas statybos techniniu prižiūrėtoju (t. 2, b. l. 122). Pagal minėtos sutarties 1 punktą vykdytojas įsipareigojo atlikti techninę priežiūrą ir teikti konsultacijas, susijusias su vykdomais pastatų, esančių Bangų g. 22, buv. Trinyčių fabriko teritorijoje, griovimo darbais ir 5,0701 ha žemės sklypo sutvarkymu, pagal organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ reikalavimus ir vadovaujantis projektine dokumentacija. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo teises ir pareigas apibrėžia Statybos įstatymo 16 straipsnis ir minėtas reglamentas. Pagal Statybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punktą statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų. Pagal Reglamento 16 dalį statinio statybos techninio prižiūrėtojo parašas dokumentuose patvirtina jo reikalavimų vykdymą statinio statybos vadovui, o priimant atliktus darbus – tų darbų būtiną normatyvinę kokybę ir dokumentuose nurodytų statybos darbų kiekių sutikimą su faktiškaisiais darbų kiekiais. Todėl pirmosios instancijos teismui vertinant atsakovo atliktų darbų kiekį ir jų vertę, taip pat turi būti įvertinta ir minėto asmens teisė pasirašyti atliktų darbų aktą, kadangi kaip matyti iš bylos duomenų – ankstesni šio asmens pasirašyti aktai buvo ieškovo pripažįstami (t. 5, b. l. 79). Tokio pobūdžio faktinių aplinkybių prieštaravimai privalo būti pašalinti, taip pat turi būti nustatyti UAB „Subarė“ užsakovui UAB „VIPC Klaipėda“ perduoti darbų kiekiai.

54Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nenustačius ir neįvertinus visų šių aplinkybių (atsakovo atliktų darbų kiekio ir vertės) teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog atsakovas UAB „Rindė“ neturėjo teisės perleisti atsakovui R. V. reikalavimo teisių į UAB „Subarė“ skolas. Be to, iš 2009 m. kovo 19 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties matyti, jog UAB „Rindė“ reikalavimą UAB „Subarė“ kildino iš 2008 m. lapkričio 4 d. Statybos (griovimo) rangos darbų sutarties; 2009 m. kovo 4 d. atliktų darbų akto; 2009 m. kovo 4 d. PVM sąskaitos faktūros, 2009 m. sausio 26 d. atliktų darbų akto (teisėjų kolegija įvertinusi bylos kontekstą ir UAB „Subarė“ paaiškinimus laiko, jog sutartyje 2009 m. sausio 5 d. data nurodyta per klaidą) ir 2009 m. sausio 26 d. PVM sąskaitos faktūros (t. 2., b. l. 21). Kadangi atsakovas reikalavimą į UAB „Subarė“ kildino ne tik iš 2009 m. kovo 4 d. atlikto darbų akto ir jo pagrindu išrašytos sąskaitos faktūros, bet ir iš 2009 m. sausio 26 d. akto ir tos pačios dienos sąskaitos faktūros, akivaizdu, jog net ir pripažinus 2009 m. kovo 4 d. atliktų darbų aktą negaliojančiu, teismas neturėjo teisės pripažinti Reikalavimo teisių perleidimo sutarties negaliojančia, kadangi kaip jau nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, 2009 m. sausio 26 d. atliktų darbų aktas sukėlė ieškovui pareigą apmokėti jo pagrindu išrašytą sąskaitą faktūrą.

55Šių apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, prieštaravimų tarp bylos įrodymų nepašalino, be to neatsižvelgė į tam tikrus bylos nagrinėjimo metu pateiktus įrodymus, kurie leidžia abejoti ginčijame sprendime padarytų išvadų pagrįstumu. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012;ir kt.).Teisėjų kolegijos vertinimu, iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas nesiekė įvertinti atsakovo atliktų darbų kiekio ir vertės, detaliai neanalizavo byloje pateiktų įrodymų, neįvertino, jog 2009 m. kovo 19 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi atsakovui R. V. perleistą reikalavimą atsakovas UAB „Rindė“ kildino ne tik iš 2009 m. kovo 4 d., bet ir iš 2009 m. sauso 26 d. atliktų darbų akto ir jų pagrindu išrašytų sąskaitų faktūrų. Šios neįvertintos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia teigti, jog nagrinėjamu atveju nebuvo atskleista bylos esmė, galėjusi lemti nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria nuspręsta dėl 2009 m. kovo 4 d. atliktų darbų akto ir 2009 m. kovo 19 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties galiojimo, naikintinas.

56Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas, o bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, tačiau atsižvelgiant į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme lemtų bylos nagrinėjamą beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl mano, jog yra tikslinga bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nurodytose dalyse nagrinėti iš naujo.

57Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad bylą nurodytose dalyse grąžinus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tikslinga spręsti dėl jos sujungimo (CPK 136 str. 4 d.) su Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-238-123/2013, kurioje pareikštas R. V. ieškinys atsakovui UAB „Subarė“ dėl skolos, kurios atsiradimo pagrindas yra ir 2009 m. kovo 19 d. reikalavimo perleidimo sutartis, priteisimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sujungus šias civilines bylas būtų greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai tiek dėl reikalavimo teisės galiojimo, tiek dėl naujojo kreditoriaus reikalavimų skolininkui.

58Kadangi skundžiamas teismo spendimas naikinamas, civilinės bylos dalis dėl 2009 m. sausio 26 d. atliktų darbų akto nutraukiama, o likusi civilinė byla nurodytose dalyse grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas (CPK 93 str. 5 d.).

59Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

60Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti.

61Civilinės bylos dalį dėl 2009 m. kovo 26 d. atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu, nutraukti.

62Likusią civilinės bylos dalį, kurioje keliami klausimai dėl 2009 m. kovo 4 d. atliktų darbų akto ir 2009 m. kovo 19 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties galiojimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas UAB „Subarė“ kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti... 6. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. lapkričio 4 d. tarp UAB „Subarė“ ir UAB... 7. 2009 m. sausio 26 d. atsakovas pateikė ieškovui atliktų darbų aktą ir PVM... 8. 2009 m. kovo 4 d. ieškovui buvo pateiktas atliktų darbų aktas 158 664,72 Lt,... 9. Be to, ieškovo teigimu, abiejuose aktuose nurodyti darbai yra faktiškai... 10. Ieškovas taip pat nurodo, jog 2009 m. kovo 17 d. tarp UAB „Rindė“ ir UAB... 11. 2009 m. kovo 19 d. UAB „Rindė“ ir R. V. sudarė reikalavimo teisių... 12. Ieškovo teigimu, pripažinus, kad atsakovas UAB „Rindė“ neatliko darbų... 13. Atsakovas R. V. prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad UAB „Rindė“ pagal... 14. Atsakovas UAB „Rindė“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, su... 15. UAB „Baltikera“ teigimu, ieškovas ginčija tai, kas jau yra nustatyta... 16. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 17. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino... 18. Pripažino negaliojančiu atsakovės UAB „Rindė“ pateiktą ieškovei UAB... 19. Pripažino negaliojančia 2009 m. kovo 19 d. Reikalavimo perleidimo sutartį,... 20. Ieškovo UAB „Subarė“ reikalavimą dėl 2009 m. sausio 26 d. atliktų... 21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 22. Spręsdamas dėl 2009 m. kovo 4 d. atliktų darbų akto galiojimo, teismas... 23. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 24. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Subarė“ prašo panaikinti Šiaulių... 25. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino... 26. Atsiliepimu į ieškovo UAB „Subarė“ apeliacinį skundą atsakovas R. V.... 27. 1. Šalių teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog... 28. 2. Ieškovo teiginiai dėl to, jog 2009 m. sausio 26 d. atliktų darbų aktas... 29. Atsakovas R. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012 m. spalio 17d.... 30. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinio... 31. Atsiliepimu į atsakovo R. V. apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Rindė“... 32. Atsiliepimu į atsakovo R. V. apeliacinį skundą ieškovas UAB „Subarė“... 33. 1. Pagrindo atsakovui abejoti atliktos ekspertizės išvadomis nėra, kadangi... 34. 2. Tiek ekspertizės aktas, tiek faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas,... 35. 3. 2009 m. kovo 4 d. atliktų darbų aktas nebuvo vienašališkai pasirašytas,... 36. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 37. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 38. Dėl ieškovo UAB „Subarė“ apeliacinio skundo... 39. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog 2008 m. lapkričio 4 d. UAB... 40. Apelianto manymu teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys dėl 2009 m. sausio 26... 41. Tiek teisės doktrina, tiek kasacinio teismo jurisprudencija vieningai... 42. Įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais):... 43. Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1932-792/2010,... 44. Aptarus tiek nagrinėjamos bylos, tiek ir bylos, kuria rėmėsi pirmosios... 45. Tai įvertinusi ir kasacinio teismo praktika besiremdama teisėjų kolegija... 46. Dėl atsakovo R. V. apeliacinio skundo... 47. Apeliantas, ginčydamas įrodymų, kuriais remiantis priimtas skundžiamas... 48. Kaip jau minėta, ginčas byloje kilo iš tarp ieškovo UAB „Subarė“ bei... 49. Remiantis minėta sutartimi atsakovas pateikė ieškovui pasirašyti 2009 m.... 50. Kasacinio teismo formuojamojoje praktikoje pripažįstama, kad ginčyti rangos... 51. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškinio reikalavimus konstatavo,... 52. Statybos darbų vertinimo ekspertizė patvirtino, jog pagal byloje esančius... 53. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog atsakovas UAB „Rindė“... 54. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nenustačius ir neįvertinus visų... 55. Šių apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių pirmosios... 56. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto,... 57. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad bylą nurodytose... 58. Kadangi skundžiamas teismo spendimas naikinamas, civilinės bylos dalis dėl... 59. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 60. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti.... 61. Civilinės bylos dalį dėl 2009 m. kovo 26 d. atliktų darbų akto... 62. Likusią civilinės bylos dalį, kurioje keliami klausimai dėl 2009 m. kovo 4...