Byla 2A-455/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, sekretoriaujant Vladislavai Tumas, dalyvaujant ieškovo atstovams Audriui Taručiui, advokatei Irenai Maksimovai, atsakovo atstovui advokatui Rokui Venslauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rodena“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-88-230/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Schema“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Rodena“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui ir atsakovei B. T. , tretiesiems asmenims A. P. , akcinei bendrovei „Miestprojektas“ (šiuo momentu pavadinimas UAB „COWI Lietuva“) dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų grąžinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Schema“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Rodena“, prašydamas priteisti iš atsakovo 186 013 Lt skolos ir 14 314,44 Lt delspinigių pagal 2006 m. rugpjūčio 17 d. projektavimo darbų sutartį Nr. 32-0806, 104 194 Lt skolos ir 26 266,80 Lt delspinigių pagal 2006 m. spalio 24 d. projektavimo darbų sutartį Nr. 32.2-1006 bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 330 788,24 Lt sumos nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2006 m. rugpjūčio 17 d. ir 2006 m. spalio 24 d. buvo sudarytos projektavimo darbų sutartys dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Kiškių g. 20, Kaune, projekto architektūrinės-konstrukcinės, konstrukcinės-statybinės dalių, techninio projekto dalių rengimo bei kitų darbų atlikimo. Ieškovo teigimu, ieškovui pradėjus vykdyti sutartis atsakovas vėlavo pateikti privalomus projektavimo dokumentus: „Grunto tyrimai – geologija“, „Toponuotrauka“, „Griovimo darbų atlikimo projektas“, todėl ieškovas įgijo teisę pratęsti atliekamų darbų terminus atsakovo pavėluotų pateikti dokumentus dienų skaičiumi (dokumentas „Grunto tyrimai – geologija“ pateiktas beveik 5 mėnesiais vėliau, o dokumentas „Griovimo darbų atlikimo projektas“ nepateiktas). Ieškovas nurodė, kad atsakovui atlikti darbai pagal jų grupes buvo perduoti 2006 m. rugpjūčio 29 d., 2007 m. sausio 23 d., 2007 m. balandžio 6 d. ir 2007 m. gegužės 4 d., pretenzijų dėl jų kokybės nebuvo gauta, tačiau atsakovas pagal sutarties sąlygas nevykdė piniginių prievolių, t. y. avansinę įmoką pagal vieną sutartį pavėlavo sumokėti 31 d., o už perduotus pagal šią sutartį darbus išvis nesumokėjo, pagal kitą sutartį – nesumokėjo nei avansinės įmokos, nei už faktiškai atliktus darbus.

5Atsakovas UAB „Rodena“ pareiškė priešieškinį, kurio reikalavimus patikslinus prašė nustatyti, kad projektavimo darbų sutartis Nr. 32-0806 ir projektavimo darbų sutartis Nr. 32.2-1006 yra nutrauktos nuo 2007 m. liepos 2 d., taikyti restituciją ir iš ieškovo UAB „Schema“ bei subsidiariai iš atsakovės B. T. priteisti 86 300 Lt negrąžintą avansą ir 3 319,59 Lt palūkanų, viso 89 619,59 Lt, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovas architektūrinę-konstruktyvinę ir konstruktyvinę-statybinę dalį turėjo parengti iki 2006 m. gruodžio 5 d., tačiau architektūrinė dalis buvo perduota tik 2007 m. sausio 23 d. (pavėlavus 49 dienas), o konstruktyvinė dalis – 2007 m. balandžio 6 d. (pavėlavus 122 dienas). Atsakovo teigimu, projekto dalys neatitinka teisės aktuose numatytų reikalavimų dėl sienų ir vidinių pertvarų konstrukcijų, fasado, aukštų, langų ir durų angų išmatavimų ir specifikacijų, dėl statybos vietos ir statybos ribos, atstumo nuo automobilių parkavimo vietos iki statinio, automobilių stovėjimo aikštelės gaisrinės saugos, dėl statinio apdailos medžiagų, stogo dangos tipo ir statybinių medžiagų kiekio nurodymo, taip pat dėl žmonių su negalia reikmėms bei bendrųjų statinio rodiklių. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas iki 2007 m. vasario 5 d. turėjo gauti leidimą statybos darbams atlikti, tačiau jo iki šiol jo negavo, be to, neįvykdė reikalavimo iki 2007 m. kovo 21 d. parengti ir perduoti kitas projekto dalis. Atsakovas nurodo, kad apie netinkamą įsipareigojimų vykdymą ieškovui buvo pranešta 2007 m. gegužės 24 d. pretenzija ir nustatytas terminas trūkumams pašalinti, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad trūkumai per nustatytą terminą nebuvo ištaisyti, atsakovas 2007 m. liepos 2 d. nutraukė sutartį ir turi teisę reikalauti grąžinti ieškovui sumokėtą avansą bei prašyti atlyginti nuostolius – sumokėti palūkanas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 28 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies; priešieškinį atmesti; priteisti iš atsakovo UAB „Rodena“ ieškovui UAB „Schema“ 186 013 Lt skolos už atliktus projektavimo darbus, 9 031,73 Lt delspinigių, viso 195 044,73 Lt ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2007 m. birželio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 900,90 Lt žyminio mokesčio ir 700 Lt eksperto iškvietimo apklausai išlaidų, o valstybei – 51,50 Lt pašto išlaidų; kitą ieškinio dalį atmesti; apmokėti ekspertui K. B. 700 Lt už dalyvavimą teismo posėdyje iš UAB „Schema“ 2010 m. balandžio 15 d. į teismo depozitinę sąskaitą įneštų pinigų, juos pervedant į eksperto atsiskaitomąją sąskaitą; panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 27 d. nutartimi taikytą UAB „Schema“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ir piniginių lėšų areštą ir 2010 m. balandžio 26 d. nutartimi taikytą B. T. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ir piniginių lėšų areštą.

8Teismas nurodė, kad ieškovas IĮ „Schema“ (šiuo momentu teises perėmusi UAB „Schema“) ir atsakovas UAB „Rodena“ 2006 m. rugpjūčio 17 d. pasirašė projektavimo darbų sutartį Nr. 32-0806, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti ir perduoti projektuojamo daugiabučio namo, esančio Kiškių g. 20, Kaune, projekto architektūrinę-konstrukcinę (AK stadija) ir konstrukcinę-statybinę dalį (KS stadija), kartu su atsakovu parengti kitas dalis kompleksiniam derinimui. Teismas pažymėjo, kad nurodytas projekto dalis ieškovas įsipareigojo atlikti iki 2006 m. gruodžio 5 d. (sutarties 1.1., 3.2. punktai), o sutarties priedo Nr. 1 4 c, d ir e punktuose šalys numatė tarpinius terminus, t. y. kad 3D kompiuterinė vizualizacija turi būti parengta iki 2006 m. rugpjūčio 28 d., architektūrinės-konstrukcinės dalies techniniai brėžiniai turi būti paruošti iki 2006 m. rugsėjo 30 d., statybinės-konstrukcinės dalies brėžiniai, o būtent pamatų brėžiniai – KS dalis nulinio ciklo statybos darbams atlikti – iki 2006 m. spalio 23 d., o visas KS dalies projektas – iki 2006 m. gruodžio 5 d. Teismas nurodė, kad 2006 m. spalio 24 d. sutartimi Nr. 32.2-1006 – priedu Nr. 3 prie nurodytos projektavimo darbų sutarties tos pačios šalys susitarė dėl kitų to paties objekto techninio projekto dalių parengimo, kurių konkrečius darbus numatė priedas Nr. 4, sutartimi numatytų darbų įvykdymo terminas buvo numatytas iki 2007 m. kovo 21 d. (sutarties 5.12. punktas). Teismo teigimu, į bylą pateikti perdavimo-priėmimo aktai patvirtina, kad ieškovas atsakovui perdavė architektūrinę dalį 2007 m. sausio 23 d., o konstrukcinę-statybinę dalį – 2007 m. balandžio 6 d. Teismas pažymėjo, kad šiuos aktus yra pasirašęs atsakovo direktorius S. P. , atsakovas šių aktų neginčija, todėl laikytina nustatytu, kad projektavimo darbai buvo atlikti priėmimo aktuose nurodytu laiku ir tai reiškia, kad ieškovas darbus pagal 2006 m. rugpjūčio 17 d. projektavimo darbų sutartį Nr. 32-0806 atliko pažeisdamas sutartyje numatytus terminus ir tai pripažintina sutarties pažeidimu (CK 6.205 str.). Teismas atkreipė dėmesį, kad sutarties Nr. 32-0806 5.4. punkte buvo numatyta, kad jeigu užsakovas (šiuo atveju atsakovas) vėluoja pagal pateiktą projektavimo darbų išklotinę (priedas Nr.1) pristatyti reikalingus dokumentus tolimesniam darbui atlikti, vykdytojas (ieškovas) įgauna teisę pratęsti atliekamų darbų terminus atitinkamai vėluotų dienų kiekiui. Teismas pažymėjo, kad, ieškovo teigimu, atsakovas vėlavo pateikti toponuotrauką, grunto tyrimus-geologiją ir griovimo darbų atlikimo projektą. Teismo teigimu, sutarties priedas Nr. 1 patvirtina, kad atsakovas toponuotrauką ir grunto tyrimus – geologiją turėjo pateikti iki 2006 m. rugsėjo 1 d., atsakovas teigia, kad toponuotraukos elektroninę versiją pateikė 2006 m. rugpjūčio 19 d., tai patvirtina šalių elektroninio susirašinėjimo duomenys ir atsakovo atliktas statinio eskizas ant žemės sklypo topografinės nuotraukos. Teismas nurodė, kad šių aplinkybių ieškovas neginčija, tačiau atsakovo pateiktos toponuotraukos negalima pripažinti tinkamu būtinojo dokumento projektavimo darbams atlikti pateikimu, kadangi elektroninėje versijoje pateikta toponuotrauka buvo be ją atlikusių asmenų parašų, todėl darytina išvada, jog tai buvo netinkamas ir tik preliminarus toponuotraukos pateikimas, siekiant gauti būsimo statinio eskizą, o ne norminių aktų reikalavimams atitinkantiems projektavimo darbams atlikti. Teismas pažymėjo, kad ieškovas taip pat neginčija atsakovo nurodytos aplinkybės, jog pakartotinai tinkamai patvirtinta toponuotrauka buvo pateikta 2006 m. spalio 31 d., kai buvo gauti paskutiniai derinančių organizacijų parašai, tai reiškia, kad ji buvo pateikta pavėlavus du mėnesius (turėjo būti pateikta iki 2006 m. rugsėjo 1 d.). Teismas atkreipė dėmesį, kad vertintina ir tai, kad ieškovas projektavimo eigoje nustatė, jog pateikta toponuotrauka nepakankama, kadangi neatspindi žemės sklypo gretimybių ir ją būtina praplėsti iki tam tikrų šulinių, nes projektuojant tinklus būtina nurodyti gretimybes ir atstumus. Teismas nurodė, kad apie tai atsakovas buvo informuotas 2007 m. sausio 23 d. raštu, tačiau tokios toponuotraukos atsakovas nėra pateikęs. Teismas pažymėjo, kad aplinkos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 8.7.1. punktas numato, kad statinio statybos sklypo topografinių tyrinėjimų dokumentai pateikiami ant ne senesnės kaip 1 metų topografinės geodezinės nuotraukos, kuri patikslinama (jei reikia) projekto rengimo metu. Teismo teigimu, tai reiškia, kad net normatyvine tvarka yra įtvirtinta būtinybė ją tikslinti, jei to reikia projektuojant, todėl nepagrįsti ir atmestini atsakovo atsikirtimai, jog ieškovas, būdamas projektavimo darbų profesionalas (CK 6.38 str. 2 d.), sudarydamas sutartį, kurios tekstas buvo paruoštas paties ieškovo, turėjo jau iš karto numatyti, kokios apimties toponuotraukos jam reikės, o tai nepadaręs veikė savo rizika ir turi prisiimti atsakomybę už įsipareigojimų įvykdymo uždelsimą. Teismas pažymėjo, kad projektavimas yra sudėtingas procesas, kur projektuotojo veiksmai priklauso nuo užsakovo veiksmų, pvz. privalomųjų projektavimo dokumentų pateikimo, projektavimo užduoties patvirtinimo, projektinių sprendinių derinimo ir pan., todėl siekiant projektavimo darbų rezultato yra būtinas šalių bendradarbiavimas ir jų kooperavimasis bendram tikslui pasiekti, šalys taip pat turi elgtis sąžiningai (CK 6.158 str., 6.200 str. 1-3 d., 6.702 str. 1 d. 3 p., 6.704 str. 3 p.). Dėl to teismas atsakovo atsikirtimą, kad ieškovas jau sutartyje turėjęs numatyti, kokios apimties topografinė nuotrauka jam reikalinga, ir dėl to neturėjęs teisės reikalauti toponuotraukos praplėtimo, vertino kaip atsisakymą bendradarbiauti projekto rengimo etape. Teismas pažymėjo, kad atsakovas būdamas suinteresuotas, kad statinys būtų suprojektuotas tinkamai, ir veikdamas protingai ir sąžiningai neturėtų vengti veiksmų, kurie būtini ir reikalingi tinkamam rezultatui pasiekti, šiuo atveju tinkamam projektui parengti. Dėl nurodytų argumentų teismas sprendė, kad ieškovas dėl paties atsakovo veiksmų turėjo teisę pratęsti projektavimo sutartyje numatytų darbų atlikimo terminus.

9Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pateiktas darbų suvestinės protokolas patvirtina, kad užsakovas (atsakovas UAB „Rodena“) ieškovui pilną inžinerinių geologinių tyrinėjimų projektą pateikė tik 2007 m. vasario 5 d., nors turėjo pateikti iki 2006 m. rugsėjo 1 d., sprendė, kad toks ilgas paties užsakovo būtinųjų projektavimo dokumentų pateikimo termino uždelsimas buvo pakankama prielaida ieškovui pratęsti atliekamų darbų terminus pagal sutarties 5.4. punkto reikalavimus. Teismas nurodė, kad atsakovas, uždelsęs savo įsipareigojimą įvykdyti daugiau kaip 5 mėnesius, ieškovui suteikė teisę techninio projekto konstrukcinę-statybinę dalį taip pat atlikti vėliau 5 mėnesiais, tačiau ieškovas šiuos darbus perdavė 2007 m. balandžio 6 d. Teismo teigimu, atsakovo atsikirtimus, jog grunto tyrimai-geologija buvo perduoti žymiai anksčiau, paneigia abiejų šalių pasirašytas šių tyrimų perdavimą patvirtinantis dokumentas. Teismas nurodė, kad atsakovas tvirtina, jog nurodytu laiku buvo perduoti tik papildomi geologiniai tyrimai – 4 papildomi gręžinių tyrimai, kurių papildomai reikalavo ieškovas, tačiau byloje pateiktas 2006 m. lapkričio 21 d. elektroninis laiškas patvirtina, kad ieškovas pareikalavo papildomų 4 gręžinių tyrimų tam, kad būtų galima paruošti viso statinio pamatų skaičiavimus. Teismo teigimu, atsakovas neįrodė, kad anksčiau buvo pateikęs tinkamus grunto tyrimus, nes perdavimo aktas dėl anksčiau perduotų grunto tyrimų nėra pasirašytas, o ieškovo atstovo paaiškinimai, kuriuos patvirtina ir trečiojo asmens A. P. paaiškinimai, leidžia daryti išvadą, kad projektuotojui buvo perduoti tik daliniai grunto tyrimai, kurių nepakako, todėl buvo pareikalauta visų tyrimų. Teismas pažymėjo, kad šias aplinkybes patvirtina ir ieškovo 2007 m. sausio 23 d. raštas, iš kurio matyti, kad ieškovui pradžioje buvo pateikti nevisi geologiniai tyrimai, dėl ko nebuvo galima parengti konstrukcinės-statybinės techninio projekto dalies. Teismas taip pat pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog atsakovas įvykdė atsakovo reikalavimą ir 2007 m. vasario 5 d. pateikė visą inžinerinių geologinių tyrinėjimų projektą, rodo, kad atsakovas sutiko su darbų atlikimu pavėluotais terminais, t.y. sutiko, kad projektavimo darbų atlikimo terminai bus pratęsiami. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas sutarties sudarymo metu kaip projektavimo profesionalas turėjo numatyti kokie grunto tyrimai bus reikalingi ir turėjo juos detaliai nustatyti pačioje sutartyje, nes nenustatyta, kad atsakovas tinkamus grunto tyrimus pateikė laiku ir anksčiau, nei pasirašė šių tyrimų perdavimo aktą.

10Teismas nurodė, kad atsakovas neneigia, jog nėra pateikęs ieškovui būtinojo projektavimo dokumento griovimo darbų atlikimo projekto, tačiau teigia, kad jo pateikimui nebuvo nustatytas terminas ir šio projekto nepateikimas netrukdė ieškovui sutartyje numatytais terminais ir tvarka parengti techninio projekto architektūrinę ir konstrukcines dalis. Teismo nuomone, nors griovimo darbų atlikimo projekto nepateikimas ieškovui nesutrukdė suprojektuoti architektūrinę ir konstrukcinę techninio projekto dalis, tačiau tokie užsakovo (atsakovo) veiksmai padarė negalimu atlikti kitus projektavimo darbų sutartyje numatytus veiksmus – gauti statybos leidimą nulinio ciklo statybos darbams atlikti, kas buvo numatyta atlikti iki 2006 m. lapkričio 6-19 d. (sutarties 3.1. p.), nes toks projektas yra reikalingas leidimui statinį griauti gauti (Statybos įstatymo 23 str. 7 d. 4 p.). Teismas nurodė, kad nenugriovus statinio, ieškovas negalėjo gauti ir leidimo statybos darbams atlikti, ką buvo įsipareigojęs padaryti iki 2006 m. gruodžio 5 d. ir ką atsakovas taip pat laiko sutarties nevykdymu, be to, toks atsakovo elgesys rodo, kad pats užsakovas projektavimo darbų eigoje nevykdė savo įsipareigojimų, todėl negali reikalauti iš ieškovo besąlygiško ir savalaikio prievolių pagal sutartį vykdymo (6.46 str. 3 d., 6.64 str. 1 d. 1, 2 p., 3 d.). Teismas, atsižvelgdamas į CK 6.64 straipsnio 3 dalies nuostatas sprendė, kad ieškovas pažeidęs darbų atlikimo terminus pagal sutartį nėra atsakingas už šį pažeidimą, kadangi dėl šio pažeidimo yra kaltas pats atsakovas.

11Teismas nurodė, kad atsakovas taip pat ginčija faktą, jog ieškovas yra pateikęs tinkamą 3D kompiuterinę vizualizaciją, nurodydamas, kad ieškovas pateikė netinkamą VIP svetainės eskizą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas ieškovo sutartyje numatytu terminu pateiktą vizualizaciją priėmė ir jokių pretenzijų dėl jos iki bylos iškėlimo nereiškė ir ją naudojo reklamai, be to, ieškovas bylos nagrinėjimo eigoje pateikė vizualizaciją, kuriai atsakovas pretenzijų nereiškia, todėl vizualizacija laikytina tinkamai atlikta. Teismo teigimu, atsakovas taip pat neturi pagrindo reikšti pretenzijas dėl netinkamo VIP svetainės eskizo, kadangi sutartimi buvo numatyta projektuojamo objekto, t.y statinio, o ne buto, vizualizacija (sutarties 2.3. p.).

12Teismas nurodė, kad atsakovas teigia, jog ieškovo perduotos techninio projekto architektūrinė-konstrukcinė ir konstrukcinė-statybinė dalys yra perduotos su esminiais trūkumais, kadangi yra suprojektuotos nepilnai, nes trūksta sienų ir vidinių pertvarų konstrukcijų, tikslių aukštų išmatavimų, langų ir durų specifikacijų ir langų ir durų išmatavimų. Teismas nurodė, kad dėl šių trūkumų atsakovas 2007 m. birželio 19 d. pateikė ieškovui pretenziją, vėliau bylos nagrinėjimo eigoje buvo nurodyta ir daugiau trūkumų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pirminis pranešimas dėl trūkumų ieškovui buvo pateiktas 2007 m. gegužės 25 d., t.y. tik po to, kai buvo pateiktas ieškovo reikalavimas apmokėti už atliktus darbus (reikalavimas UAB „Rodena“ direktoriui S. P. įteiktas 2007 m. gegužės 24 d.), o pretenzija pateikta tik savaitę iki ieškinio pateikimo 2007 m. birželio 27 d., nors perduodant konstrukcinę-statybinę dalį 2007 m. balandžio 6 d. akte šalių buvo fiksuota, kad atsakovas pasiliko teisę iki 2007 m. balandžio 20 d. atlikti projekto peržiūrą ir radus trūkumus ir neatitikimus pranešti vykdytojui, sudarant abipusį aktą, kuriame būtų nurodytas pataisymų turinys ir terminai. Teismas pažymėjo, kad atsakovas šio šalių susitarimo nesilaikė ir trūkumų priėmimo akte apibrėžta tvarka nenustatė, o pretenziją pareiškė tik tuomet, kai faktiškai grėsė bylos iškėlimas. Teismo teigimu, tokia atsakovo veiksmų seka (darbų perdavimo aktų pasirašymas, pretenzijų dėl projekto dalių trūkumų akte nurodytu terminu nepareiškimas, pretenzijos pateikimas iškilus ginčui dėl apmokėjimo) leidžia laikyti esant pagrįstais ieškovo atstovo paaiškinimus, kad pretenzijos dėl projekto kokybės buvo pradėtos reikšti, tik atsakovui siekiant išvengti prievolės apmokėti už atliktus darbus, kadangi atsakovui projektas paprasčiausiai tapo nereikalingas. Teismo nuomone, tokią išvadą iš dalies pagrindžia ir liudytojo buvusio UAB „Rodena“ direktoriaus S. P. parodymai apie tai, kad projektas buvo akcininkų sprendimas, akcininkai sprendė dėl objekto kreditavimo ir jo apmokėjimo, ir tai reiškia, kad akcininkams projektas paprasčiausiai galėjo tapti nebereikalingas. Teismo teigimu, šią aplinkybę iš dalies pagrindžia ir atsakovo pateikta nauja projektavimo darbų sutartis, iš kurios matyti, kad tame pačiame žemės sklype, Kiškių g. 20, Kaune, šiuo metu projektuojamas objektas, kurio projekto darbų atlikimo kaina vos 11 000 Lt, todėl darytina išvada, kad ankstesnis objektas, įvertinant ekonomikos ir nekilnojamo turto rinkos krizę, atsakovui paprasčiausiai tapo nereikalingas ir ekonomiškai netikslingas.

13Teismas nurodė, kad atsakovas turi teisę reikalauti projektuotojo atsakomybės už atliktų darbų kokybę, tokia teisė įtvirtinta ir CK 6.703 straipsnyje. Teismas pažymėjo, kad statybinės teismo ekspertizės aktu yra nustatyta, kad kai kurie techninio projekto sprendiniai neatitinka STR 1.05.06:2005 reikalavimų, kai kurie duomenys yra nepilni ir reikalingi papildymo, tai reiškia, kad nustatyti trūkumai nelaikytini esminiais ir gali būti taisomi. Teismas nurodė, kad taip pat nustatyta, jog techninio projekto architektūrinė-konstrukcinė dalis neatitinka reikalavimų, nustatytų statybos leidimui gauti, kadangi pažeidžia detaliojo plano ir projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus. Teismo teigimu, detaliojo plano pažeidimą būtų galima laikyti esminiu, tačiau atsižvelgtina į tai, kad pats atsakovas projektavimo eigoje yra patvirtinęs savo parašais dvi skirtingas sklypo užstatymo schemas, o būtent vieną derinimui su aplinkos apsaugos departamentu ir kitą su numatomu papildomu priestatu. Teismas nurodė, kad liudytojas buvęs UAB „Rodena“ direktorius S. P. pripažino, kad schemos iš tikrųjų yra patvirtintos jo parašais. Teismo nuomone, ši nustatyta aplinkybė patvirtina ieškovo atstovo paaiškinimus, jog atsakovas projektavimo eigoje turėjo interesą keisti detalųjį planą ir todėl buvo rengiamas projektas su papildomu priestatu. Dėl šios priežasties, teismo teigimu, ekspertizės išvada, kad techninio projekto architektūrinė ir konstrukcinė dalys prieštarauja detaliajam planui, nepaneigia galimybės atitinkamai pataisyti projekto dalis iki techninis projektas bus parengtas pilna apimtimi dviem būdais: arba pakeičiant detalųjį planą, arba atsisakant suprojektuotos priestato dalies, kas beje priklauso nuo paties atsakovo apsisprendimo. Teismas pažymėjo, kad, vertinant eksperto nustatytus techninio projekto architektūrinės ir konstrukcinės dalių trūkumus, atsižvelgtina į tai, kad šios projekto dalys yra tik dalis techninio projekto, kurio parengimas apima labai daug veiksmų, kaip pvz. bendrosios, sklypo sutvarkymo, architektūros, konstrukcijų, technologijų, susisiekimo, dujofikavimo ir pan. dalių parengimas (STR 1.05.06:2005 31 p.). Teismas, atsižvelgdamas į eksperto K. B. parodymus, projektavimo eigą, darė išvadą, kad techninio projekto dalių – architektūrinės ir konstrukcinės – trūkumai gali būti šalinami iki užsakovas patvirtins techninį projektą, o tai reiškia, kad galutinis rezultatas faktiškai priklauso nuo užsakovo, todėl techninio projekto dalių trūkumai iki visiško techninio projekto parengimo gali būti visiškai pašalinti, tai suderinant su užsakovo pageidavimais, tačiau šiuo atveju būtinas užsakovo (atsakovo) bendradarbiavimas su projektavimo darbus atliekančiu asmeniu (ieškovu). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad galimybė pašalinti konkrečius trūkumus ieškovui faktiškai nebuvo suteikta dėl kilusio ginčo, sprendė, kad negalima daryti išvados, jog jis atsisakė juos pataisyti. Teismas pažymėjo, kad ekspertui konstatavus tam tikrus neatitikimus, ieškovas pateikė pataisytą projektą.

14Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nustatyta, jog ieškovas sutartimi numatytus darbų atlikimo terminus pažeidė dėl pačio atsakovo kaltės, jam laiku nepateikus būtinųjų projektavimo dokumentų, taip pat nustatyta, kad ieškovo pateiktų techninio projekto dalių trūkumai gali būti pašalinti (ir yra pašalinti), ir tai iš esmės priklauso tik nuo atsakovo noro ir valios, konstatavo, kad ieškovas projektavimo darbų vykdymo eigoje nepadarė esminių sutarties pažeidimų, todėl atsakovas neturėjo pagrindo nutraukti sutartį, remdamasis CK 6.703 straipsnio 2 dalimi ir 6.665 straipsnio 3 dalimi. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovo priešieškinio reikalavimai nustatyti sutarčių nutraukimo faktą ir priteisti sumokėtą avansą netenkintini.

15Teismo teigimu, atsakovui atsisakant parengtų techninio projekto dalių, toks jo elgesys reiškia, kad jis nebesiekia projekto realizavimo, tačiau dėl to ieškovo atliktas darbas negali tapti niekiniu ir neatlygintinu., tai neabejotinai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str., 6.38 str. 1 d.). Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, laikė, kad atsakovas pažeidė sutarčių vykdymo principus – elgtis sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, ir vykdyti sutarties įsipareigojimus kuo ekonomiškesniu būdu kitai šaliai (CK 6.38, 6.200 str.), todėl būtent pats projekto užsakovas (atsakovas) pažeidė sutartį, kadangi ieškovui nesumokėjo už atliktus darbus pagal 2006 m. rugpjūčio 17 d. projektavimo darbų sutartį Nr. 32-0806. Teismas nurodė, kad šios sutarties 2.3. punkte buvo numatyta, kad 186 013 Lt sumą užsakovas (atsakovas) turėjo sumokėti vykdytojui (ieškovui) per 10 dienų, parengus projektuojamo objekto 3D kompiuterinę vizualizaciją, architektūrinės-konstrukcinės ir konstrukcinės-statybinės dalių techninį projektą. Teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog šie darbai perduoti, atsakovui nesumokėjus nurodytos sumos, ji priteistina, remiantis nurodytu sutarties punktu, CK 6.38, 6.200, 6.205 straipsniais, taip pat priteistini ir delspinigiai, kuriuos šalys numatė sutarties 5.1. punkte, o būtent užsakovui laiku neapmokėjus priimtų projektavimo darbų, jis už kiekvieną virš termino praleistą darbo dieną privalo mokėti 0,05 procentų dydžio delspinigius nuo projekto darbų kainos. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 5 282,71 Lt delspinigių už avansinės įmokos – 86 652 Lt pavėluotą sumokėjimą, kadangi reikalavimas pareikštas praleidus sutrumpintą 6 mėnesių ieškininės senaties terminą (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.), o atsakovas prašo ją taikyti. Teismas nurodė, kad, ieškovo teigimu, avansinė įmoka buvo sumokėta 2006 m. spalio 6 d., pavėlavus 31 dieną, tačiau ieškinys pateiktas tik 2007 m. birželio 27 d., pasibaigus ieškinio senaties terminui, todėl ieškinio dalis dėl 5 282,71 Lt delspinigių priteisimo atmestinas dėl pasibaigusio ieškinio senaties terminas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Dėl šios priežasties teismas tenkino tik ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo už vėluojamą sumokėti 186 013 Lt dydžio projektavimo darbų kainos dalį – 9 031,73 Lt. Teismas pažymėjo, kad atsakovas prieštaravimų ir atsikirtimų dėl šio delspinigių dydžio nėra pareiškęs.

16Teismas nurodė, kad pagal kitą šalių 2006 m. spalio 24 d. pasirašytą priedą Nr. 3 prie projektavimo darbų sutarties Nr. 32-08-06, projektavimo darbų sutartį Nr. 32.2-1006 buvo susitarę dėl kitų projekto dalių atlikimo, sutartimi numatė 30 procentų avanso sumokėjimą (sutarties 4.2. p.) ir apmokėjimą pagal atliktų darbų aktus per 7 kalendorines dienas nuo darbų atlikimo akto pateikimo dienos (sutarties 4.3. p.). Teismas pažymėjo, kad sutarties 6.1. punktu buvo numatyta, kad sutartinis darbas laikomas užsakovo priimtu, jei abi šalys pasirašo užbaigto sutartinio darbo perdavimo-priėmimo aktą. Teismas nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą pagal šią sutartį priteisti 104 194 Lt grindžia 2007 m. vasario 7 d. priėmimo-perdavimo aktu, tačiau šis aktas pasirašytas tarp užsakovo IĮ „Schema“ ir AB „Miestprojektas“, bet nėra pasirašytas aktas apie AB „Miestprojektas“ atliktų projektavimo darbų perdavimą atsakovui UAB „Rodena“. Teismas nurodė, kad AB „Miestprojektas“ (dabartinis pavadinimas UAB „COWI Lietuva“) atstovė E. Pavalkienė patvirtino, jog parengto projekto dalies UAB „Rodena“ nėra perdavusi, kadangi negavo apmokėjimo, ją turi ir gali bet kada pateikti. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad atsakovui nėra atsiradusi pareiga sumokėti už šiuos darbus, nes jie nėra jam perduoti sutartimi nustatyta tvarka, o nenustačius teisės į apmokėjimą, nesvarstytinas klausimas ir dėl avanso priteisimo. Dėl to teismas netenkino reikalavimo priteisti už atliktus darbus pagal kitą 2006 m. spalio 24 d. pasirašytą sutartį.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

18Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Rodena“ prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį visiškai atmesti, priešieškinį tenkinti, pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas, vertindamas ieškovo teisę pratęsti darbų atlikimo terminus, nepagrįstai sutarties 5.4. punktą aiškino pažodžiui. Teismas neįvertino sutarties sąlygų tarpusavio ryšio, sutarties šalių tikrųjų ketinimų sudarant ir vykdant sutartį. Sutarties 5.4. punkto aiškinimas taip, jog ieškovas turi teisę pratęsti darbų atlikimo terminus, net jeigu ir dokumentų nepateikimas ar pavėluotas pateikimas neįtakojo projektavimo darbų atlikimo eigos, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.
  2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje yra akivaizdžių duomenų, kurie patvirtina, jog tariamas dokumentų nepateikimas laiku neįtakojo pastato techninio projekto architektūrinės ir konstrukcinės dalių rengimo ir kitų darbų atlikimo eigos ar įtakojo ne taip, kaip teigia ieškovas. Teismas, nepripažindamas atsakovo pateiktos toponuotraukos tinkamu būtinojo dokumento projektavimo darbams atlikti pateikimu, neįvertino, kad visoje projektavimo darbų eigoje ieškovas ir tretieji asmenys naudojo tik būtent šią elektroninės toponuotraukos versiją. Teismas nurodydamas, kad atsakovui nepateikus griovimo darbų atlikimo projekto, ieškovas negalėjo gauti statybos leidimų nulinio ciklo statybos darbams ir statinio statybos darbams atlikti, neįvertino, jog ieškovo rengiamos techninio projekto dalys apėmė tiek statinio griovimo projektą, tiek naujo statinio statybos projektą. Kadangi griovimo darbų projektą ruošė ieškovas, todėl jo neparengimas dėl nuo pačio ieškovo priklausančių aplinkybių nesuteikė ieškovui teisės nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Teismas, vertindamas privalomųjų projektavimo dokumentų pateikimo ieškovui aplinkybes ir jų įtaką techninio projekto dalių rengimui, iš esmės vadovaujasi tik ieškovo atstovo paaiškinimais.
  3. Ieškovo atstovas, teigė, kad atsakovas pateikė seniau atliktus gręžinių tyrimus, kurių projektuojant nepakako, todėl reikėjo papildomų gręžinių tyrimų, ir iš esmės tą patį patvirtino ir tretysis asmuo A. P. , teigdamas, kad geologija buvo perduota, tačiau reikėjo 4 papildomų gręžinių geologinių tyrimų. Nei ieškovas, nei tretieji asmenys tariamai netinkamų (nevisų) atsakovo jiems pateiktų geologinių tyrimų byloje nėra pateikę. Be to, ieškovas apie būtinybę pateikti 4 papildomų gręžinių geologinius tyrimus informavo tik 2006 m. lapkričio 21 d. elektroniniu laišku. Teismas neįvertino, kad papildomi geologiniai tyrimai buvo reikalingi ne dėl to, kad ankstesni geologiniai tyrimai buvo netinkami, bet dėl to, kad įvertinti ar galima projektuoti vienokius ar kitokius konstrukcinius pastato sprendinius. Pastato konstrukcinių sprendinių parinkimas yra ieškovo, kaip projektavimo darbų profesionalo, veiklos sfera.
  4. Teismas iškreipė atsakovo poziciją, teigdamas, kad, atsakovo nuomone, ieškovas neturėjęs teisės reikalauti toponuotraukos praplėtimo.
  5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas projektavimo eigoje turėjo interesą keisti detalųjį planą ir todėl buvo rengiamas projektas su papildomu priestatu. Šalys sutartyje ir jos prieduose nebuvo susitarusios dėl detalaus plano keitimo. Byloje nėra duomenų, kurie objektyviai patvirtintų tokį šalių susitarimą. Teismas tokią išvadą nepagrįstai grindė ieškovo atstovo paaiškinimais ir sklypo užstatymo schemomis, ant kurių yra pasirašęs atsakovo atstovas. Šie įrodymai nesuteikia pagrindo išvadai, jog atsakovas planavo keisti žemės sklypo detalųjį planą.
  6. Teismas neįvertino detaliųjų planų rengimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, todėl netinkamai vertino šalių tarpusavio teisinius santykius. Teismas neįvertino, kad UAB „Rodena“ nėra žemės sklypo, Kiškių g. 20, Kaune, savininkas. Šis žemės sklypas priklauso valstybei, o UAB „Rodena“ jį nuomojasi, todėl tam, kad UAB „Rodena“ galėtų organizuoti žemės sklypo detalaus plano pakeitimą, turėtų būti sudaryta sutartis su Kauno miesto savivaldybe dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo UAB „Rodena“. Ieškovui UAB „Schema“, kuris vykdo statinių projektavimo veiklą, detaliųjų planų rengimo procedūra buvo žinoma, todėl tai patvirtina, kad nesant detalaus planavimo organizatoriaus teisių perleidimo sutarties ir kitų su detalaus plano keitimu susijusių dokumentų, ieškovas negalėjo protingai tikėtis, kad bus keičiamas žemės sklypo detalusis planas. Detalaus plano sprendinių pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, kadangi atsakovas nepritarė tokiems techninio projekto sprendiniams, kurie pažeistų detalųjį planą, be to, keisti žemės sklypo detalaus plano atsakovas taip pat neketino. Kaip esminiai pažeidimai vertintini ir tokie ekspertizės akte nurodyti trūkumai kaip pagrindinių reikalavimų, numatytų STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ bei STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, neatitikimas, tačiau teismas šių pažeidimų pobūdžio nevertino bei motyvų dėl jų vertinimo nenurodė.
  7. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad nustačius, jog ieškovo pateiktų techninio projekto dalių trūkumai gali būti pašalinti (ir yra pašalinti) ir tai iš esmės priklauso tik nuo atsakovo noro ir valios, darytina išvada, jog ieškovas projektavimo darbų eigoje nepadarė esminių sutarties pažeidimų. Ieškovas byloje pateikė tariamai pataisytą techninio projekto architektūrinę dalį, tačiau bylos nagrinėjimo metu šie pataisymai nebuvo tirti ir vertinti, dėl jų ekspertas taip pat nepasisakė. Atsakovo atstovas tariamiems pataisymams nepritarė. Teismas, neturėdamas specialių tam reikalingų žinių, negalėjo konstatuoti, jog trūkumai yra ištaisyti. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad trūkumų ištaisymas iš esmės priklauso tik nuo atsakovo valios. Techninio projekto dalis pagal sutartį rengė ieškovas, todėl trūkumų ištaisymas laiku yra jo pareiga. Tariamus architektūrinės dalies pataisymus ieškovas teismui pateikė tik 2010 m. balandžio 15 d. Toks trūkumų taisymo terminas laikytinas iš esmės pažeidžiančiu atsakovo interesus.
  8. Vertinant byloje esančius duomenis, manytina, kad techninio projekto dalys nebuvo tinkamai atliktos, todėl pareiga už jas atsiskaityti neatsirado. Teismas, spręsdamas dėl apmokėjimo už atliktus darbus, neįvertino, kad perduotos techninio projekto dalys buvo su esminiais trūkumais.
  9. Teismas klaidingai vertino, kad darbų atlikimo metu atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu. Teismas taip pat neteisingai vertino atsakovo atstovų motyvus, susijusius su sutarties vykdymu. Teismas šiuos motyvus iš esmės grindė trečiųjų asmenų ir ieškovo atstovės paaiškinimais, kurie tiesiogiai su atsakovo atstovais nėra bendravę. Teismas neįvertino, kad 2006-2008 metai buvo nekilnojamojo turto rinkos pakilimo metai, todėl atsakovas buvo suinteresuotas tinkamu projekto įgyvendinimu ir dėl to reikalavo iš ieškovo tinkamų techninio projekto dalių. Ieškovui neparengus tinkamo techninio projekto, atsakovas negalėjo statyti statinių, todėl patyrė nuostolių.

19Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Schema“ nurodo, kad atsakovo UAB „Rodena“ apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo teigimu, apeliantas iškreipia bylos esmę. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą byloje, o apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės sutarties nutraukimui, todėl apeliacinis skundas turi būti atmestas. Ieškovas nurodo, kad, apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad projekto dalių paruošimo terminas buvo esminė sutarties sąlyga, tačiau, ieškovo nuomone, net tuo atveju, jeigu darbų atlikimo terminas buvo esminė sutarties sąlyga, teismas privalėjo vertinti ne tik patį faktą, kad darbai buvo atlikti, pažeidžiant galutinius terminus, bet ir analizuoti terminų praleidimo priežastis. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, neturėjo pagrindo abejoti dėl šalių įsipareigojimų dalyje dėl dokumentų pateikimo, nes byloje nėra pateikta nei vieno rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų, jog sutarties vykdymo laikotarpyje tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl dokumentų pateikimo, todėl apelianto argumentas, jog teismas privalėjo aiškinti sutartį, taikant CK 6.193 straipsnio 4 dalies normą visiškai nepagrįstas. Ieškovo manymu, visiškai nepagrįsti ir atsakovo argumentai dėl projekto trūkumų, nes apeliantas akcentuoja tik vienintelį faktą, kad projektiniai sprendiniai neatitinka patvirtinto detalaus plano sprendiniams. Minėto projekto trūkumo atsakovas nenurodė priimdamas projektą ir šis trūkumas šiuo metu ištaisytas. Ieškovo teigimu, apeliacinio skundo argumentai, kuriais atsakovas ginčija teismo sprendimą tenkinti ieškinio reikalavimą dėl atsiskaitymo už atliktą darbą, yra paneigti byloje surinktais įrodymais.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacinis skundas atmestinas ir Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 28 s. sprendimas paliktinas nepakeistas.

22Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal CPK 320 straipsnio reikalavimus dėl bylos nagrinėjimo ribų ir sprendžia, kad nėra įstatymo nustatytų pagrindų neapskųstos apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies panaikinimui ar pakeitimui.

23Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.

24Rangovas atsako už netinkamos kokybės, pavėluotai atliktus (per nustatytą terminą neatliktus) arba neatliktus darbus, netinkamos kokybės medžiagas, viršytą darbų sąmatą. Rangovo atsakomybės dydis priklauso nuo sutarties pažeidimo sunkumo ir suteikia teisę užsakovui reikalauti išieškoti nuostolius, netesybas, pašalinti trūkumus arba įpareigoti rangovą pagaminti kitą daiktą, teisę pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita, taip pat teisę atsisakyti priimti darbus ir teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Rangovo atsakomybę reglamentuoja CK 6.647, 6.648, 6.652, 6.658, 6.662, 6.665, 6.670, 6.671 straipsniai. Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį esant neesminiams darbo trūkumams dėl netinkamos kokybės darbo užsakovas turi teisę reikalauti iš rangovo: neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą arba atitinkamai sumažinti darbų kainą, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Jei nurodytų veiksmų rangovas neatlieka arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 str. 3 d.). Šiuo pagrindu užsakovui nutraukus vienašališkai sutartį rangovas privalo grąžinti užsakovui jo perduotas medžiagas ir kitokį turtą, jei to padaryti neįmanoma - atlyginti jų vertę pinigais (vienašalė restitucija). Esminiu darbo trūkumu laikytini ir tie trūkumai, kuriuos pašalinti įmanoma, tačiau tam padaryti reikalingos neprotingai didelės išlaidos. Atsakomybė dėl netinkamos kokybės darbo rangovui kyla, kai gautas darbo rezultatas savo savybėmis neatitinka sutartyje sulygto darbo rezultato arba atliktas darbas turi tokių trūkumų, kurie kliudo panaudoti tą darbo rezultatą tai paskirčiai, kuri numatyta sutartyje, arba įprastinei paskirčiai. Darbo trūkumai gali būti nustatyti per garantinį terminą, o jeigu jis nenustatytas - per protingą terminą, ne ilgesnį kaip dveji metai nuo rezultato perdavimo (CK 6.666 str.).

25Rangovas, pasirašydamas sutartį, tampa atsakingas už tai, kad visi darbai būtų atlikti laiku, t. y. per sutartyje numatytą terminą, arba kad atskiri darbai būtų atlikti dalimis per numatytus tarpinius terminus. Galutinio termino praleidimo pasekmės yra nustatytos CK 6.652 straipsnio 4 dalyje: tokiu atveju užsakovas turi teisę atsisakyti priimti atliktus darbus ir reikalauti atlyginti nuostolius iš užsakovo tik tuomet, kai dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui praranda prasmę. Tai reiškia, kad termino praleidimo formalus pobūdis automatiškai nesukelia rangovo atsakomybės, jei dėl tokio termino praleidimo faktiškai nenukenčia užsakovo turtiniai interesai. Paprastai ši taisyklė taikytina dėl nežymiai praleisto termino, kai užsakovo padėtis nepablogėja dėl tokio rangovo delsimo įvykdyti prievolę. Neabejotina, kad atliekant darbus gali atsirasti naujų aplinkybių, galinčių sutrukdyti arba pasunkinti rangovo užduotį atlikti darbus per numatytus terminus (tai priklauso nuo darbų sudėtingumo ir jų trukmės). Tačiau jei rangovas darbus atlieka neapdairiai lėtai arba nerūpestingai, tokie kalti rangovo veiksmai nėra pateisinami. Pagal CK 6.658 straipsnio 2 dalį, jei rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos tampa aiškiai neįmanoma, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. Tokiu atveju taikomos CK 6.670 ir 6.671 straipsnių restitucijos sąlygos: rangovas privalo grąžinti užsakovui jo perduotą turtą, jei tai neįmanoma, - atlyginti turto vertę pinigais, užsakovas privalo sumokėti už faktiškai atliktus darbus.

26Sutarties šalių bendradarbiavimo, rangovo veikimo užsakovo interesais ir ekonomiškumo principai lemia rangovo atsakomybę už netinkamą užsakovo perduotos medžiagos darbams atlikti panaudojimą (CK 6.648 str.). Netinkamas medžiagos naudojimas gali būti suprantamas kaip medžiagos (žaliavos) sunaudojimas ne pagal paskirtį, jos sugadinimas naudojant kitoms reikmėms, neprotingai didelio medžiagos kiekio sunaudojimas, medžiagos dalių arba likučio neišsaugojimas (pasisavinimas) ir pan. Rangovas turi pateikti medžiagos panaudojimą pateisinančią ataskaitą, grąžinti likutį. Priešingu atveju užsakovas turi teisę likučio vertės dydžiu sumažinti rangovui mokamą darbų kainą. CK 6.648 straipsnio 5 dalis numato dispozityvią normą, kad rangos sutartyje gali būti numatytos medžiagų sunaudojimo normos, likučių ir pagrindinių atliekų grąžinimo terminai, rangovo atsakomybė už šių pareigų nevykdymą. Jei rangovo faktinės išlaidos mažesnės nei nustatytoji darbų kaina, rangovui išlieka teisė gauti nustatytą atlyginimo dydį, jeigu toks sutaupymas neturėjo įtakos darbų kokybei. Šia norma įstatymų leidėjas daro rangovą suinteresuotą racionaliai atlikti darbus, rasti optimalų darbų kainos ir kokybės santykį.

27Užsakovas atsako už tai, kad nevykdo savo priešpriešinių pareigų (nepateikia medžiagų, įrenginių, dokumentų), įsipareigojimo sumokėti rangos sutartyje nustatytą atlyginimą, atsisako teikti pagalbą rangovui, jei tokia pareiga nustatyta sutartyje, vengia priimti atliktą darbą. Užsakovo atsakomybės sąlygas numato CK 6.656, 6.660-6.662 straipsniai. Rangovas šiuo atveju turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, įvykdyti prievoles arba atsisakyti sutarties atsižvelgdamas į tai, kaip užsakovas pažeidžia sutartį.

28CK 6.660 ir 6.661 straipsniai numato užsakovo atsakomybę už sutartyje nurodytų šalių bendradarbiavimo pareigų nevykdymą. Rangovas turi teisę imtis šiuose straipsniuose nurodytų teisinių priemonių, kai užsakovas neteikia pagalbos rangovui, nevykdo užsakovui tenkančių priešpriešinių pareigų, daro kliūtis rangovui atlikti sutartyje numatytą užduotį arba laiku nevykdo kitų sutartyje numatytų pareigų. Dėl tokių užsakovo veiksmų rangovas turi teisę reikalauti proporcingos kompensacijos arba nukelti darbo pabaigos terminą, arba vienašališkai nutraukti sutartį.

29Jeigu užsakovas nevykdo savo įsipareigojimo sumokėti rangos sutartyje nustatytą atlyginimą arba kitokią sutarties šalių sutartą sumą, rangovas turi teisę išieškoti jam pagal sutartį priklausančias sumas už atliktą darbą iš užsakovo perduoto rangovui turto arba pasinaudoti darbų rezultato sulaikymo teise pagal CK 6.656 straipsnį. Jei užsakovas nevykdo prievolės priimti darbus pasibaigus sutarties terminui, tai rangovas, du kartus per mėnesį įspėjęs užsakovą, turi teisę parduoti darbų rezultatą tretiesiems asmenims ir užskaityti sau priklausančius mokėjimus. Be to, vengiant priimti darbus, darbo rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugadinimo rizika tenka užsakovui.

30Projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus arba sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą (CK 6.700 str.). Tokios sutarties dalykas - kūrybinės veiklos rezultatas, įforminamas projektiniais sąmatiniais dokumentais, reikalingais tam tikram objektui statyti arba įrengti. Sutarties formos įstatymas nedetalizuoja, dėl to taikytini bendrieji sandorių formos reikalavimai. CK 6.702 ir 6.704 straipsniai numato specifines rangovo bei užsakovo pareigas, pagal šią sutartį užsakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis; bendradarbiauti su rangovu jam vykdant užduotį; sumokėti rangovui sutartyje numatytomis sąlygomis darbų kainą; darbų rezultatą naudoti sutartyje aptartiems tikslams. Rangovas privalo atlikti darbus pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus ir gali nuo jų nukrypti tik jeigu užsakovas sutinka; atlikdamas užduotį turi bendradarbiauti su užsakovu, saugoti perduotą konfidencialią informaciją; parengtus techninius dokumentus ir atliktus darbus suderinti su užsakovu ir, jeigu tai būtina, su atitinkamomis valstybės institucijomis, tuomet juos perduoti užsakovui. Techninių dokumentų parengimas apima projektavimo dokumentų, konstrukcijų brėžinių, schemų, vietovės planų ir pan. parengimą. Tyrinėjimo darbai atliekami nagrinėjant tam tikrus aplinkos veiksnius, pavyzdžiui, siekiant nustatyti naudingųjų iškasenų vietą, kiekį, gylį, kitus parametrus, taip pat įsitikinti tam tikros tolesnės veiklos tikslingumu, objekto statybos galimybėmis ir t. t.

31Pagal projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį projektuotojas (tyrinėtojas) atsako už netinkamai parengtus techninius dokumentus arba netinkamai atliktus tyrinėjimo darbus, taip pat už perdarytus statybos darbus dėl netinkamai atliktų projektavimo (tyrinėjimo) darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų bei už darbų (dokumentų) trūkumus, kurie buvo nustatyti darbų pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu arba priimant tyrinėjimo darbų rezultatą, arba naudojant šių darbų pagrindu sukurtą objektą. Techninių dokumentų trūkumai gali būti įvardijami juose padarytomis skaičiavimo, grafinėmis klaidomis, tyrinėjimo darbų trūkumai yra tuomet, kai tie darbai atlikti netinkamai, nėra išsamūs, jais remiantis negalima padaryti išvadų, dėl kurių tie darbai buvo atliekami, ir pan. Jeigu nustatomi techninių dokumentų arba tyrinėjimo darbų trūkumai, rangovas privalo užsakovo reikalavimu neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus arba iš naujo atlikti tyrinėjimo darbus bei atlyginti užsakovui nuostolius, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita.

32Byloje nustatyta, kad IĮ „Schema“ (šiuo metu teisių ir pareigų perėmėja UAB „Schema“) ir atsakovas UAB „Rodena“ 2006 m. rugpjūčio 17 d. pasirašė projektavimo darbų sutartį Nr. 32-0806, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti ir perduoti projektuojamo daugiabučio namo, esančio Kiškių g. 20, Kaune projekto architektūrinę-konstruktyvinę (AK stadija), ir konstruktyvinę-statybinę dalį, (KS stadija), kartu su atsakovu parengti kitas dalis kompleksiniam derinimui. Nurodytas projekto dalis ieškovas įsipareigojo atlikti iki 2006 m. gruodžio 5 d. (sutarties 1.1., 3.2. punktai). Sutarties priedo Nr. 1 4 c, d ir e punktai nustatė tarpinius terminus, t.y. kad 3D kompiuterinė vizualizacija turi būti parengta iki 2006 m. rugpjūčio 28 d., architektūrinės- konstrukcinės dalies techniniai brėžiniai turi būti paruošti iki 2006 m. rugsėjo 30 d., statybinės- konstrukcinės dalies brėžiniai, būtent pamatų brėžiniai - KS dalis nulinio ciklo statybos darbams atlikti - iki 2006 m. spalio 23 d. Visas KS dalies projektas turėjo būti parengtas iki 2006 m. gruodžio 5 d.

332006 m. spalio 24 d. sutartimi Nr. 32.2-1006 - priedu Nr. 3 prie nurodytos projektavimo darbų sutarties šalys susitarė dėl kitų to paties objekto techninio projekto dalių parengimo, kurių konkrečius darbus numatė priedas Nr. 4, sutartimi numatytų darbų įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2007 m. kovo 21 d. (sutarties 5.12. punktas).

34Byloje pateikti perdavimo-priėmimo aktai (t.l, b.l. 32-33) patvirtina, kad ieškovas atsakovui perdavė: architektūrinę-konstrukcinę dalį - 2007 m. sausio 23 d., konstruktyvinę-statybinę dalį – 2007 m. balandžio 6 d. Šiuos aktus pasirašė atsakovo direktorius S. P. , atsakovas šių aktų neginčija, todėl laikytina nustatytu, kad projektavimo darbai buvo atlikti priėmimo aktuose nurodytu laiku. Ieškovas darbus pagal 2006 m. rugpjūčio 17 d. projektavimo darbų sutartį Nr. 32-0806 atliko, pažeisdamas sutartyje numatytus terminus. Sutarties Nr. 32-0806 5.4. punkte buvo numatyta, kad jeigu užsakovas vėluoja pagal pateiktą projektavimo darbų išklotinę (priedas Nr. l) pristatyti reikalingus dokumentus tolimesniam darbui atlikti, vykdytojas įgauna teisę pratęsti atliekamų darbų terminus atitinkamai vėluotų dienų kiekiui. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas vėlavo pateikti toponuotrauką, grunto tyrimus - geologiją ir griovimo darbų atlikimo projektą. Iš sutarties priedo Nr. 1 matyti, kad atsakovas toponuotrauką ir grunto tyrimus - geologiją turėjo pateikti iki 2006 m. rugsėjo 1 d. Atsakovas teigia, kad toponuotraukos elektroninę versiją jis pateikė 2006 m. rugpjūčio 19 d., patvirtina šalių elektroninio susirašinėjimo duomenys ir atsakovo atliktas statinio eskizas ant žemės sklypo topografinės nuotraukos (t. l, b.l. 67-73). Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo tokiu būdu pateiktos toponuotraukos negalima laikyti tinkamu būtinojo dokumento projektavimo darbams atlikti pateikimu, kadangi elektroninėje versijoje pateikta toponuotrauka buvo be ją atlikusių asmenų parašų, todėl darytina išvada, jog tai buvo netinkamas toponuotraukos pateikimas, neatitinkantis norminių aktų reikalavimams atitinkantiems projektavimo darbams atlikti. Bylos duomenys patvirtina, jog pakartotinai tinkamai patvirtinta toponuotrauka buvo pateikta 2006 m. spalio 31 d., kai buvo gauti visų derinančių organizacijų parašai. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad toponuotrauka buvo pateikta pavėlavus du mėnesius. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas projektavimo eigoje nustatė, kad pateikta toponuotrauka nepakankama, kadangi neteikia informacijos dėl žemės sklypo gretimybių ir ją būtina praplėsti iki tam tikrų šulinių, nes projektuojant tinklus būtina nurodyti gretimybes ir atstumus. Apie tai atsakovas buvo informuotas ieškovo 2007 m. sausio 23 d. raštu, tačiau tokios toponuotraukos atsakovas nėra pateikęs. Teisės aktai reglamentuoja toponuotraukos tikslinimą atliekant projektavimą. Aplinkos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708, patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 8.7.1. punktas numato, kad statinio statybos sklypo topografinių tyrinėjimų dokumentai pateikiami ant ne senesnės kaip 1 metų topografinės geodezinės nuotraukos, kuri patikslinama (jei reikia) projekto rengimo metu. Teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad nepagrįsti ir atmestini atsakovo teiginiai, jog ieškovas, būdamas projektavimo darbų profesionalas, sudarydamas sutartį, kurios tekstas buvo paruoštas paties ieškovo, turėjo jau iš karto numatyti, kokios apimties toponuotraukos jam reikės, o tai nepadaręs veikė savo rizika ir turi prisiimti atsakomybę už įsipareigojimų įvykdymo uždelsimą. Siekiant projektavimo darbų rezultato yra būtinas šalių bendradarbiavimas ir jų kooperavimasis bendram tikslui pasiekti, šalys taip pat turi elgtis sąžiningai. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo veiksmai dėl toponuotraukos patikslinimo, vertintini kaip atsisakymas bendradarbiauti projekto rengimo etape. Atsakovas būdamas suinteresuotas, kad statinys būtų suprojektuotas tinkamai, ir veikdamas protingai ir sąžiningai neturėjo vengti veiksmų, kurie būtini ir reikalingi tinkamam rezultatui pasiekti, šiuo atveju tinkamam projektui parengti. Todėl ieškovas dėl nurodytų atsakovo veiksmų turėjo teisę pratęsti projektavimo sutartyje numatytų darbų atlikimo terminus.

35Į bylą pateiktas darbų suvestinės protokolas (t.l, b.l. 24) patvirtina, kad atsakovas ieškovui visą inžinerinių geologinių tyrinėjimų projektą pateikė 2007 m. vasario 5 d., nors turėjo pateikti iki 2006 m. rugsėjo 1 d., todėl toks užsakovo būtinųjų projektavimo dokumentų pateikimo termino uždelsimas buvo pakankamas pagrindas ieškovui pratęsti atliekamų darbų terminus pagal sutarties 5.4. punkto reikalavimus. Atsakovas, uždelsęs savo įsipareigojimą įvykdyti daugiau kaip 5 mėnesius, ieškovui suteikė teisę techninio projekto konstruktyvinę-statybinę dalį taip pat atlikti vėliau 5 mėnesiais. Ieškovas šiuos darbus perdavė 2007 m. balandžio 6 d. Atsakovo teiginius, jog grunto tyrimai - geologija buvo perduoti žymiai anksčiau, paneigia šalių pasirašytas šių tyrimų perdavimą patvirtinantis dokumentas. Atsakovas teigė, kad 2007 m. vasario 5 d. buvo perduoti tik papildomi geologiniai tyrimai – 4 papildomi gręžinių tyrimai, kurių papildomai reikalavo ieškovas. Byloje pateiktas 2006 m. lapkričio 21 d. elektroninis laiškas patvirtina, kad ieškovas pareikalavo papildomų 4 gręžinių tyrimų tam, kad būtų galima paruošti viso statinio pamatų skaičiavimus. Atsakovas neįrodė, kad anksčiau buvo pateikęs ieškovui visus tinkamus grunto tyrimus, nes perdavimo aktas dėl anksčiau perduotų grunto tyrimų nėra pasirašytas. Pagal bylos duomenis konstatuotina, kad projektuotojui buvo perduoti tik daliniai grunto tyrimai, kurių nepakako, todėl projektuotojas pareikalavo visų tyrimų. Tai patvirtina ieškovo 2007 m. sausio 23 d. raštas, iš kurio matyti, kad ieškovui pradžioje buvo pateikti ne visi geologiniai tyrimai, dėl ko nebuvo galima parengti konstruktyvinės-statybinės techninio projekto dalies. (t.1, b.l. 25-26). Aplinkybė, kad atsakovas įvykdė atsakovo reikalavimą ir 2007 m. vasario 5 d. pateikė visą inžinerinių geologinių tyrinėjimų projektą, rodo, kad atsakovas sutiko su darbų atlikimu pavėluotais terminais, t.y. sutiko, kad projektavimo darbų atlikimo terminai bus pratęsiami. Atsakovo teiginiai, kad ieškovas sutarties sudarymo metu kaip projektavimo profesionalas turėjo numatyti, kokie grunto tyrimai bus reikalingi ir turėjo juos detaliai nustatyti pačioje sutartyje, nėra pagrįsti. Atsakovas sutartimi prisiėmė įsipareigojimus, kurių sutartyje nustatytais terminais neįvykdė.

36Atsakovas neneigia, kad nėra pateikęs ieškovui būtinojo projektavimo dokumento griovimo darbų atlikimo projekto, tačiau teigia, kad jo pateikimui nebuvo nustatytas terminas ir šio projekto nepateikimas netrukdė ieškovui sutartyje numatytais terminais ir tvarka parengti techninio projekto architektūrinę ir konstrukcines dalis. Nors griovimo darbų atlikimo projekto nepateikimas ieškovui nesutrukdė suprojektuoti architektūrinę ir konstrukcinę techninio projekto dalis, tačiau tokie užsakovo (atsakovo) veiksmai padarė negalimu atlikti kitus projektavimo darbų sutartyje numatytus veiksmus – gauti statybos leidimą nulinio ciklo statybos darbams atlikti, kas buvo numatyta atlikti iki 2006 m. lapkričio 6-19 d. (sutarties 3.1. punktas), nes toks projektas yra reikalingas leidimui statinį griauti (Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 4 punktas). Nenugriovus statinio, ieškovas negalėjo gauti ir leidimo statybos darbams atlikti, ką buvo įsipareigojęs padaryti iki 2006 m. gruodžio 5 d. ir ką atsakovas taip pat laiko sutarties nevykdymu. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad griovimo darbų atlikimo projektą turėjo parengti ir pateikti ieškovas pats sau, kadangi sutartimi atsakovas įsipareigojo pateikti ieškovui sąlygas griovimo darbams atlikti ir griovimo darbų atlikimo projektą. Toks atsakovo elgesys rodo, kad pats atsakovas projektavimo darbų eigoje nevykdė savo įsipareigojimų, todėl negali reikalauti iš ieškovo besąlygiško ir savalaikio prievolių pagal sutartį vykdymo (6.64 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 3 dalis). CK 6.64 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad ieškovas pažeidęs darbų atlikimo terminus pagal sutartį nėra atsakingas už šį pažeidimą kadangi dėl šio pažeidimo yra kaltas pats atsakovas.

37Atsakovas ginčija aplinkybę, kad ieškovas yra pateikęs tinkamą 3D kompiuterinę vizualizaciją, nurodydamas, kad ieškovas pateikė netinkamą VIP svetainės eskizą. Byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovo sutartyje numatytu terminu pateiktą 3D kompiuterinę vizualizaciją priėmė ir jokių pretenzijų dėl jos iki bylos iškėlimo nereiškė ir ją naudojo reklamai. Be to, ieškovas bylos nagrinėjimo eigoje pateikė vizualizaciją, kuriai atsakovas pretenzijų nereiškia, todėl minėta vizualizacija laikytina tinkamai atlikta. Atsakovas taip pat neturi pagrindo reikšti pretenzijas ieškovui dėl netinkamo VIP svetainės eskizo, kadangi sutartimi buvo numatyta projektuojamo objekto, t.y statinio, bet ne buto vizualizacija (sutarties 2.3. punktas).

38Atsakovas teigia, kad ieškovo perduotos techninio projekto architektūrinė-konstruktyvinė ir konstruktyvinė-statybinė dalys yra perduotos su esminiais trūkumais, kadangi yra suprojektuotos nepilnai, nes trūksta sienų ir vidinių pertvarų konstrukcijų, tikslių aukštų išmatavimų, langų ir durų specifikacijų ir langų ir durų išmatavimų. Dėl šių trūkumų atsakovas 2007 m. birželio 19 d. pateikė ieškovui pretenziją, vėliau bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas nurodė ir daugiau trūkumų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo pirmas pranešimas dėl trūkumų ieškovui buvo pateiktas 2007 m. gegužės 25 d., t. y. tik po to, kai buvo pateiktas ieškovo reikalavimas atsakovui apmokėti už atliktus darbus. Perduodant projekto konstruktyvinę-statybinę dalį 2007 m. balandžio 6 d. akte šalių buvo susitarta ir nustatyta, kad atsakovas pasiliko teisę iki 2007 m. balandžio 20 d. atlikti projekto peržiūrą ir radus trūkumus ir neatitikimus pranešti vykdytojui, sudarant abipusį aktą, kuriame būtų nurodytas pataisymų turinys ir terminai. Atsakovas šio šalių susitarimo nesilaikė ir priėmimo akte nustatyta tvarka bei terminais trūkumų nenustatė, pretenzijų dėl to nepareiškė. Tokie atsakovo veiksmai patvirtina ieškovo teiginius, kad atsakovo pretenzijos dėl projekto kokybės buvo pradėtos reikšti atsakovui siekiant išvengti prievolės apmokėti už atliktus darbus, kadangi atsakovui projektas tapo nereikalingas. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo pateikta į bylą nauja projektavimo darbų sutartis, iš kurios matyti, kad tame pačiame žemės sklype, Kiškių g. 20, Kaune, šiuo metu projektuojamas objektas, kurio projekto darbų atlikimo kaina yra 11 000 Lt.

39Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.703 straipsnio reikalavimus atsakovas turi teisę reikalauti projektuotojo atsakomybės už atliktų darbų kokybę. Teismo paskirtos ekspertizės aktu (t.4, b.l. 54-61) yra nustatyta, kad kai kurie techninio projekto sprendiniai neatitinka STR 1.05.06:2005 reikalavimų, kai kurie duomenys yra nepilni ir reikalingi papildymo. Ekspertizės aktu taip pat nustatyta, kad techninio projekto architektūrinė- konstruktyvinė dalis neatitinka reikalavimų, nustatytų statybos leidimui gauti, kadangi pažeidžia detaliojo plano ir projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus. Pažymėtina, kad atsakovas projektavimo eigoje yra patvirtinęs savo parašais dvi skirtingas sklypo užstatymo schemas (t. l, b.l. 29-31), t. y. vieną derinimui su aplinkos apsaugos departamentu ir kitą su numatomu papildomu priestatu. Nurodyta nustatyta aplinkybė patvirtina, jog atsakovas projektavimo eigoje turėjo interesą keisti detalųjį planą ir rengti projektą su papildomu priestatu. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad minėtas projekto trūkumas atsirado dėl atsakovo veiksmų. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrįsti pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad ekspertizės išvada, kad techninio projekto architektūrinė ir konstrukcinė dalys prieštarauja detaliajam planui, nepaneigia galimybės atitinkamai pataisyti projekto dalis iki techninis projektas bus parengtas visa apimtimi dviem būdais: arba pakeičiant detalųjį planą, arba atsisakant suprojektuotos priestato dalies, kas priklauso nuo paties atsakovo apsisprendimo. Nurodytos projekto dalys yra tik dalis techninio projekto, kurio parengimas apima labai daug veiksmų, kaip pvz. bendrosios, sklypo sutvarkymo, architektūros, konstrukcijų, technologijų, susisiekimo, dujofikavimo ir pan. dalių parengimas (STR 1.05.06:2005 31 p.). Ekspertas K. B. parodė, kad projektavimo darbų eiga, t.y. kurie veiksmai turi būti atlikti pirmiau, kurie vėliau, nėra griežtai reglamentuota, ir trūkumai projektavimo eigoje iki visiškai bus parengtas techninis projektas gali būti šalinami. Ekspertas taip pat parodė, kad ekspertai gali rekomenduoti pataisyti projektą, kad projekto užsakovas tik po projekto ekspertizės privalo patvirtinti projektą ir tik tuomet išduodamas leidimas statybai. Atsižvelgiant į tokią projektavimo eigą, konstatuotina, kad techninio projekto dalių trūkumai gali būti šalinami iki užsakovas patvirtins techninį projektą. Techninio projekto dalių trūkumai iki visiško techninio projekto parengimo gali būti visiškai pašalinti, tai suderinant su šalimis, tačiau šiuo atveju būtinas atsakovo bendradarbiavimas su projektavimo darbus atliekančiu ieškovu. Galimybė pašalinti konkrečius trūkumus ieškovui faktiškai nebuvo suteikta dėl atsakovo trūkumų nenurodymo priimant atliktus projekto darbus ir vėliau dėl kilusio ginčo, todėl negalima daryti išvados, kad ieškovas atsisakė juos pataisyti. Ekspertui konstatavus tam tikrus neatitikimus, ieškovas pateikė pataisytą projektą (t. 4, b.l. 90-152). Atsakovas pataisyto projekto trūkumų nenurodė ir pretenzijų nepareiškė.

40Teisėjų kolegijos nuomone, pagrįsti pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad nustačius, kad ieškovas sutartimi numatytus darbų atlikimo terminus pažeidė dėl atsakovo kaltės, jam laiku nepateikus būtinųjų projektavimo dokumentų, taip pat nustačius, kad ieškovo pateiktų techninio projekto dalių trūkumai gali būti pašalinti (ir yra pašalinti), ir tai iš esmės priklauso tik nuo atsakovo noro ir valios, darytina išvada, jog ieškovas projektavimo darbų vykdymo eigoje nepadarė esminių sutarties pažeidimų, todėl atsakovas neturėjo pagrindo nutraukti sutartį, remdamasis CK 6.703 straipsnio 2 dalimi ir 6.665 straipsnio 3 dalimi.

41Atsakovui atsisakant parengtų techninio projekto dalių, tokie jo veiksmai reiškia, kad jis nebesiekia projekto realizavimo, tačiau dėl to ieškovo atliktas darbas negali tapti neatlygintinu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes laikytina, kad atsakovas pažeidė sutarčių vykdymo principus, t. y. elgtis sąžiningai, bendradarbiauti bei kooperuotis, ir vykdyti sutarties įsipareigojimus kuo ekonomiškesniu būdu kitai šaliai (CK 6.38, 6.200 str.).

42Šalių sutarties sąlygos numato galimybę nutraukti sutartį šalių susitarimu arba įstatymų nustatytais pagrindais. Šalys nesitarė dėl sutarties nutraukimo, atlikti darbai buvo atitinkamai perduoti ir priimti, pretenzijų dėl darbų atlikimo bei trūkumų nepareikšta, todėl atsakovo reikalavimą dėl sutarties nutraukimo teismas galėtų tenkinti tik tuo atveju, jeigu galiojantys įstatymai, reglamentuojantys projektavimo darbų rangą numatytų pagrindą nutraukti projektavimo darbų sutartį po atliktų darbų perdavimo ir priėmimo.

43Pagrindo nutraukti projektavimo darbų sutartį po darbų atlikimo ir perdavimo užsakovui nėra. Atsakovas apie darbų trūkumus informavo ieškovą tik po pretenzijos dėl atsiskaitymo ir ieškinio dėl atsiskaitymo už atliktus darbus pateikimo. Byloje nustatyta, kad ieškovo nurodyti trukumai galėjo būti ištaisyti ir buvo ištaisyti, pretenzijų dėl to nepareikšta. Pagal atliktos byloje ekspertizės išvadas ir eksperto paaiškinimus dėl ekspertizės išvadų architektūrinė bei konstruktyvinė projekto dalys yra tik dalis viso techninio projekto, techninio projekto sprendiniai gali būti koreguojami iki visiško techninio projekto paruošimo pabaigos, iki šios stadijos gali būti šalinami ir užsakovo nurodomi trūkumai. CK 6.703 straipsnio norma (specialioji norma) numato užsakovui teisę reikalauti neatlygintinai ištaisyti trūkumus bei atlyginti nuostolius, o ne nutraukti sutartį, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimų dėl sutarčių nutraukimo ir avanso grąžinimo.

44Bylos duomenys patvirtina, kad nėra pagrindo tenkinti priešieškinio dėl sutarčių nutraukimo bei avanso grąžinimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priešieškinio netenkino.

45Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad projekto dalių paruošimo terminas buvo esminė sutarties sąlyga. Teisėjų kolegija mano, kad net tuo atveju, jeigu darbų atlikimo terminas buvo esminė sutarties sąlyga, tai teismas privalėjo vertinti ne tik patį faktą, kad darbai buvo atlikti, pažeidžiant galutinius terminus, bet ir analizuoti terminų praleidimo priežastis. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra išsamiai pasisakyta dėl byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, susijusių su terminų pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas pažeidė darbų atlikimo terminus, nurodė visus ištirtus byloje įrodymus, kurie patvirtina, jog atsakovas pažeidė prievolę bendradarbiauti ir kooperuotis, nesilaikė sutartimi numatytų dokumentų pateikimo terminų, todėl pirmosios instancijos teismas dėl sutarties Nr. 32-0806 5.4. punkto sąlygos, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas turėjo teisę pratęsti galutinį darbų atlikimo terminą, nes nelaiku gavo iš atsakovo dokumentus, kuriuos atsakovas privalėjo pateikti (toponuotrauką, grunto tyrimus – geologiją, griovimo darbų atlikimo projektą). Nors apeliantas nurodo, kad dokumentų pateikimo terminų pažeidimas neįtakojo pastato architektūrinės bei konstruktyvinės dalių rengimo ir kitų darbų atlikimo eigos, bet nenurodo dėl kokios priežasties teismas neturėjo pagrindo taikyti sutartinės sąlygos, numatytos sutarties Nr. 32-0806 5.4 punkte.

46Apeliantas apeliaciniame skunde neteisingai aiškina sutarties sąlygas. Sutarčių aiškinimo taisyklės, numatytos CK 6.193 straipsnyje, numato pareigą aiškinant sutartį nustatyti ne vienos šalies, o abiejų sutarties šalių tikruosius ketinimus. Tai reiškia, kad apelianto sutarties 5.4. punkto aiškinimas negali būti pagrindu teismo išvadai, kad darbų atlikimo terminai galėjo būti nukeliami tik tuo atveju, jeigu atsakovui numatytos prievolės pateikti dokumentus pažeidimas įtakotų darbų atlikimo terminus. Toks apelianto aiškinimas neteisingas, nes nėra reikalo sutartimi susitarti dėl dokumentų pateikimo, jeigu ir be jų galėtų būti atliekami darbai, tačiau sutartimi šalys sutarė dėl atsakovo pateikimo dokumentų ieškovui.

47Neteisingas apelianto argumentas dėl griovimo darbų projekto pateikimo. Apeliantas tik apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl tokio projekto pateikimo pagrįstumo, nors šis klausimas galėjo būti sprendžiamas ne po darbų atlikimo, o sudarant sutartį. Ginčo nagrinėjimo metu teisme nebuvo keliamas reikalavimas pripažinti pasirašytos sutarties sąlygos dėl atsakovo pateikiamų dokumentų negaliojančia, todėl apelianto teiginiai dėl atskirų dokumentų pateikimo po atliktų darbų priėmimo, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, neturėjo pagrindo abejoti dėl šalių sutartinių įsipareigojimų dalyje dėl dokumentų pateikimo, nes byloje nėra pateikta nei vieno rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų, jog sutarties vykdymo laikotarpyje tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl dokumentų pateikimo. Todėl apelianto argumentas, jog teismas privalėjo aiškinti sutartį, taikant CK 6.193 straipsnio 4 dalies normą, yra nepagrįstas.

48Nepagrįsti atsakovo argumentai dėl projekto trūkumų. Apeliantas akcentuoja faktą, kad projektiniai sprendiniai neatitinka patvirtinto detalaus plano sprendiniams. Toks argumentas atsakovo pateiktas tik nagrinėjant bylą teisme, o ne darbų priėmimo-perdavimo stadijoje. Bylos duomenys patvirtina, kad toks trūkumas atsirado dėl atsakovo veiksmų derinant užduotį projektavimui. Byloje pateikta projektinė dokumentaciją, kurioje ištaisytas šis ir kiti trūkumai, nors trūkumai galėjo būti atsakovo nustatyti projektinės dokumentacijos perdavimo metu ir ieškovo ištaisyti. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kad projekto trūkumai neištaisyti, pretenzijų dėl to nereiškė. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, kurie patvirtina, jog projekto sprendiniai dėl atitikimo detalaus plano reikalavimams, negali būti vertinami kaip paslėpti trūkumai, kurių atsakovas negalėjo pastebėti projekto dalių perdavimo-priėmimo metu.

49Nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovui neatsirado prievolės atsiskaityti, nes projektas yra su trūkumais. Pažymėtina, kad atsakovas projekto trūkumų klausimą iškėlė tik ginčo nagrinėjimo teisme metu. Byloje nustatyta, kad iki pretenzijos dėl atsiskaitymo pateikimo 2007 m. gegužės 24 d. atsakovui nekilo klausimai dėl suderintos užduoties nebuvimo, neatitikimo detalaus plano sprendiniams, nors projekto perdavimo akte būtent atsakovas nurodė, kad pastabas dėl projekto trūkumų pateiks iki 2007 m. balandžio 20 d. Atsakovas priimdamas projektavimo darbus nepareiškė pretenzijų dėl trūkumų ir trūkumų nenurodė.

50Dėl privalomųjų projekto rengimo dokumentų pateikimo

512006 m. rugpjūčio 17 d. projektavimo darbų sutarties priede Nr. 1 „Projektavimo darbų išklotinė“ numatyta, kad toponuotrauka ieškovui turėjo būti pateikta iki 2006 m. rugsėjo 1 d. Ieškovas neneigia, kad 2006 m. rugpjūčio 8 d. atsakovas UAB „Rodena“ ieškovui atsiuntė turimą seną ir nepatvirtintą žemės sklypo, esančio Kiškių g. 20, Kaune, topografinės nuotraukos elektroninę versiją. Bylos duomenys patvirtina, kad projektuojamo statinio eskizai ant minėto žemės sklypo senos topografinės nuotraukos buvo atlikti būtent atsakovo prašymu, ne kaip rengiamo projekto dalis, tačiau kaip papildomas darbas, atsakovui pageidaujant matyti preliminarų planuojamo statinio užstatymo vaizdą.

52Byloje nustatyta, kad 2006 m. spalio 31d. pateikė ieškovui atnaujintą topografinę nuotrauką, kuri yra identiška tai, kurią atsakovas pateikė 2006 m. rugpjūčio 19 d. elektroniniu paštu, t. y. dviem mėnesiais vėliau, nei numatyta sutarties priede Nr. l. Gavęs originalią ir tinkamai patvirtintą žemės sklypo, esančio Kiškių g. 20, Kaune, topografinę nuotrauką, ieškovas nustatė, kad topografinė nuotrauka yra netinkama ir apie tai žodžiu nedelsiant informavo atsakovo atstovus. Projektuojamo pastato komunikacijų pajungimui, klojamų trasų apsaugos zonų kitų tinklų bei gretimybių atžvilgiu apskaičiavimui atsakovo pateikta toponuotrauka netiko, kadangi ji neteikė informacijos dėl žemės sklypo, esančio Kiškių g. 20, Kaune, gretimybių. Atsakovui UAB „Rodena“ nepateikiant tinkamos toponuotraukos, apie tai, kad 2006 m. spalio 31d. pateikta toponuotrauka yra netinkama UAB „Schema“ atsakovą 2007 m. sausio 23 d. informavo ir raštu Nr.01-07/01/23, kur nurodė, kad projektavimo darbų atlikimui yra reikalingas toponuotraukos praplėtimas ir paaiškino būtino praplėtimo priežastis.

53Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.Dl-708, 8 punkte yra nurodyti, privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai, kuriuos ieškovui privalėjo pateikti atsakovas. Šio statybos techninio reglamento 8.7.1. punktas taip pat nurodo, kad statinio statybos sklypo topografinių tyrinėjimų dokumentai pateikiami ant ne senesnės kaip 1 metų topografinės geodezinės nuotraukos, kuri patikslinama (jei reikia) projekto rengimo metu. Atsakovui, užsakančiam ypatingo statinio projektavimo darbus buvo žinoma apie tai kokia toponuotrauka turi būti pateikiama ieškovui. Pažymėtina, kad atsakovas užsiima statybos verslu. Apie tai ieškovas ne kartą aiškino atsakovo atstovams, tačiau atsakovas iš esmės ieškovui pateikė seną ir būsimo statinio projektavimui netinkamą topografinę nuotrauką. Netgi preziumuojant, kad atsakovas nežinojo kokia toponuotrauka turi būti pateikiama ieškovui, visiškai akivaizdu, kad ieškovas tinkamai informavo atsakovą apie būtiną pateiktos toponuotraukos praplėtimą, tačiau tinkamos toponuotraukos UAB „Rodena“ ieškovui nepateikė, kadangi atsisakė bendradarbiauti su ieškovu projekto rengime.

54Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad privalomasis projektavimo dokumentas grunto tyrimai - geologija atsakovui buvo perduoti anksčiau nei 2007 m. vasario 5 d. Šio dokumento perdavimas yra aiškiai užfiksuotas 2007 m. vasario 5 d. darbų suvestinės protokole Nr. 04, kurio kopija pateikta į bylą.

55Atsakovo minimas tariamas ankstesnis dokumento grunto tyrimai - geologija perdavimas ieškovui yra analogiškas tariamam topografinės nuotraukos pateikimui. Atsakovas ieškovui peržiūrėjimui pateikė savo turimus dalinius žemės sklypo, esančio Kiškių g. 20, Kaune, grunto tyrimus – geologiją, kurie UAB „Schema“ juos parodžius konstruktoriui pasirodė projektuojamam ypatingos paskirties statiniui netinkami. Apie tai ieškovas tinkamai vykdydamas savo sutartines prievoles, bei siekdamas bendradarbiauti su atsakovu, skubiai, 2006 m lapkričio 21 d. elektroniniu laišku informavo UAB „Rodena“. Po šio laiško gavimo atsakovui dokumento grunto tyrimai - geologijos vis tiek nepateikiant, ieškovas apie šio dokumento būtinumą atsakovą pakartotinai informavo 2007 m. sausio 23 d. raštu Nr.01-07/01/23. Po šio rašto gavimo atsakovas tinkamai parengtą privalomąjį projekto rengimo dokumentą grunto tyrimus - geologiją ieškovui pateikė tik 2007 m. vasario 5 d., vėluodamas beveik 5 mėnesius (turėjo pateikti 2006 m. rugsėjo 11 d., pateikė 2007 m. vasario 5 d.).

56Tokiu būdu, remiantis aukščiau pateiktais faktais ir aplinkybėmis, vadovaujantis sutarties 5.4. punktu, atsakovui pavėlavus ieškovui pateikti būtinąjį privalomąjį projekto rengimo dokumentus, nurodytus sutarties priede „Projektavimo darbų išklotinė“, ieškovas UAB „Schema“ įgijo teisę pratęsti atliekamų darbų terminus atitinkamai atsakovo pavėluotų dokumentą pateikti dienų skaičiui.

57Nepagrįstas apelianto argumentas, kad sutarties priede Nr. l „Projektavimo darbų išklotinė“ griovimo darbų atlikimo projekto perdavimo ieškovui terminas nėra nustatytas, todėl atsakovas jo negalėjo praleisti. Griovimo darbų atlikimo projektas nėra pateiktas iki šio momento, t.y. nebuvo pateiktas ir iki sutarties 3.1. punkte nurodyto termino ieškovui iki kurio atsakovui nepažeidinėjant sutarties ieškovas būtų privalėjęs gauti projektuojamo pastato statybos leidimą nulinio ciklo statybos darbams atlikti. Teisės aktai nenumato galimybės gauti statybos leidimą naujam statiniui žemės sklype, kuriame yra nenugriauti statiniai, kurių vietoje ir bus statomas naujasis statinys.

58Apeliantas nepagrįstai, kad atsakovas nurodo, jog ieškovas nevykdė jau minėtos pareigos gauti projektuojamo pastato statybos leidimo nulinio ciklo statybos darbams atlikti. Remiantis statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ gautų statybos leidimą, gavimo statytojas (šiuo atveju atsakovas UAB „Rodena“) turėjo pateikti savivaldybės administracijos subjektui nustatytos formos prašymą ir kitus dokumentus. Iš esmės panaši procedūra taikoma ir dėl gavimo leidimo griovimo darbams atlikti. Pagal bylos duomenis atsakovas UAB „Rodena“ nei dėl statybos (tame tarpe griovimo) leidimo, nei dėl leidimo griovimo darbams atlikti į savivaldybės administracijos subjektą nesikreipė.

59Dėl ieškovo teisės pratęsti darbų atlikimo terminus

60Ieškovas, remiantis sutarties 5.4 punktu, įgijo teisę pratęsti atliekamų darbų terminus atitinkamai atsakovo pavėluotų privalomuosius projektavimo dokumentus pateikti dienų skaičiui. Vien jau privalomojo projektavimo dokumento grunto tyrimai – geologija pateikimas vėluojant beveik 5 mėnesius, suteikė teisę ieškovui atitinkamai pratęsti atliekamų projektavimo darbų terminus. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas nuolat bendradarbiavo su atsakovu siekdamas operatyvaus projektavimo darbų atlikimo, nuolat informavo atsakovą apie jo pateikiamų projektavimo dokumentų netinkamumą ir kitas kliūtis projektavimo darbų atlikimui.

61Dėl ieškovo įsipareigojimų netinkamo vykdymo, atliktų darbų trūkumų ištaisymo, atlyginimo už atliktus darbus

62Atsakovas UAB „Rodena“ nepagrįstai nurodo, kad ieškovas netinkamai atliko ir perdavė projektuojamo objekto 3D kompiuterinę vizualizaciją. Ieškovo atlikta projektuojamo objekto 3D kompiuterinė vizualizacija atsakovui buvo perduota sutartyje nustatytais terminais. Atsakovas objekto 3D kompiuterinę vizualizaciją priėmė ir, kaip jau minėta, iki tol, kol ieškovas ėmė reikšti pretenzijas dėl laiku nepateikimų projektavimo dokumentų ir nevykdomų finansinių sutarties sąlygų, jokių pretenzijų ieškovui dėl jo atliktos objekto 3D kompiuterinės vizualizacijos nereiškė ir netgi ją naudojo savo būsimo pastato reklamoje. Ieškovas UAB „Schema“ papildomai pateikė atsakovui objekto 3D kompiuterinės vizualizacijos atlikimą.

63Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovo parengto projekto trūkumų nėra pagrindas atsisakyti tenkinti ieškinio reikalavimo dėl atlyginimo už atliktus darbus priteisimo dėl anksčiau teisėjų kolegijos nurodytų aplinkybių bei motyvų.

64Atsakovui priėmus ieškovo atliktus projektavimo darbus ir nepareiškus priėmimo metu bei protingu terminu pretenzijų dėl darbų trūkumų, atsakovui atsirado prievolė apmokėti ieškovui už atliktus darbus. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovas ištaisė atliktų darbų trūkumus ir atsakovas nenurodė ištaisymo trūkumų, nepareiškė konkrečių pretenzijų dėl ištaisytų darbų trūkumų.

65Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

66Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

67Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Schema“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB... 5. Atsakovas UAB „Rodena“ pareiškė priešieškinį, kurio reikalavimus... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 28 d. sprendimu nusprendė ieškinį... 8. Teismas nurodė, kad ieškovas IĮ „Schema“ (šiuo momentu teises perėmusi... 9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pateiktas darbų suvestinės protokolas... 10. Teismas nurodė, kad atsakovas neneigia, jog nėra pateikęs ieškovui... 11. Teismas nurodė, kad atsakovas taip pat ginčija faktą, jog ieškovas yra... 12. Teismas nurodė, kad atsakovas teigia, jog ieškovo perduotos techninio... 13. Teismas nurodė, kad atsakovas turi teisę reikalauti projektuotojo... 14. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nustatyta, jog ieškovas sutartimi... 15. Teismo teigimu, atsakovui atsisakant parengtų techninio projekto dalių, toks... 16. Teismas nurodė, kad pagal kitą šalių 2006 m. spalio 24 d. pasirašytą... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 18. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Rodena“ prašo apeliacinės instancijos... 19. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Schema“ nurodo, kad... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Apeliacinis skundas atmestinas ir Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 28... 22. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal CPK 320 straipsnio... 23. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.... 24. Rangovas atsako už netinkamos kokybės, pavėluotai atliktus (per nustatytą... 25. Rangovas, pasirašydamas sutartį, tampa atsakingas už tai, kad visi darbai... 26. Sutarties šalių bendradarbiavimo, rangovo veikimo užsakovo interesais ir... 27. Užsakovas atsako už tai, kad nevykdo savo priešpriešinių pareigų... 28. CK 6.660 ir 6.661 straipsniai numato užsakovo atsakomybę už sutartyje... 29. Jeigu užsakovas nevykdo savo įsipareigojimo sumokėti rangos sutartyje... 30. Projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartimi rangovas (projektuotojas,... 31. Pagal projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį projektuotojas... 32. Byloje nustatyta, kad IĮ „Schema“ (šiuo metu teisių ir pareigų... 33. 2006 m. spalio 24 d. sutartimi Nr. 32.2-1006 - priedu Nr. 3 prie nurodytos... 34. Byloje pateikti perdavimo-priėmimo aktai (t.l, b.l. 32-33) patvirtina, kad... 35. Į bylą pateiktas darbų suvestinės protokolas (t.l, b.l. 24) patvirtina, kad... 36. Atsakovas neneigia, kad nėra pateikęs ieškovui būtinojo projektavimo... 37. Atsakovas ginčija aplinkybę, kad ieškovas yra pateikęs tinkamą 3D... 38. Atsakovas teigia, kad ieškovo perduotos techninio projekto... 39. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.703 straipsnio reikalavimus... 40. Teisėjų kolegijos nuomone, pagrįsti pirmosios instancijos teismo teiginiai,... 41. Atsakovui atsisakant parengtų techninio projekto dalių, tokie jo veiksmai... 42. Šalių sutarties sąlygos numato galimybę nutraukti sutartį šalių... 43. Pagrindo nutraukti projektavimo darbų sutartį po darbų atlikimo ir perdavimo... 44. Bylos duomenys patvirtina, kad nėra pagrindo tenkinti priešieškinio dėl... 45. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad... 46. Apeliantas apeliaciniame skunde neteisingai aiškina sutarties sąlygas.... 47. Neteisingas apelianto argumentas dėl griovimo darbų projekto pateikimo.... 48. Nepagrįsti atsakovo argumentai dėl projekto trūkumų. Apeliantas akcentuoja... 49. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovui neatsirado prievolės... 50. Dėl privalomųjų projekto rengimo dokumentų pateikimo... 51. 2006 m. rugpjūčio 17 d. projektavimo darbų sutarties priede Nr. 1... 52. Byloje nustatyta, kad 2006 m. spalio 31d. pateikė ieškovui atnaujintą... 53. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“,... 54. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad privalomasis projektavimo dokumentas... 55. Atsakovo minimas tariamas ankstesnis dokumento grunto tyrimai - geologija... 56. Tokiu būdu, remiantis aukščiau pateiktais faktais ir aplinkybėmis,... 57. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad sutarties priede Nr. l „Projektavimo... 58. Apeliantas nepagrįstai, kad atsakovas nurodo, jog ieškovas nevykdė jau... 59. Dėl ieškovo teisės pratęsti darbų atlikimo terminus... 60. Ieškovas, remiantis sutarties 5.4 punktu, įgijo teisę pratęsti atliekamų... 61. Dėl ieškovo įsipareigojimų netinkamo vykdymo, atliktų darbų trūkumų... 62. Atsakovas UAB „Rodena“ nepagrįstai nurodo, kad ieškovas netinkamai atliko... 63. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovo parengto projekto... 64. Atsakovui priėmus ieškovo atliktus projektavimo darbus ir nepareiškus... 65. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas... 66. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 67. Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą....