Byla 1-39-519/2017
Dėl chuliganiškų paskatų, tyčia kumščiu suduodamas vieną smūgį į kairę veido pusę, padarė E. T. kaktikaulio ir kairės akiduobės sienelės lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, poodinę kraujosruvą kairės akies voke ir tuo dėl kaukolės pamato priekinės duobės, į kurią įeina kairės akiduobės viršutinė sienelė, lūžio padarė E. T. sunkų sveikatos sutrikdymą

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus, sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorei L. M., kaltinamajam I. G. ir jo gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei, nukentėjusiajam E. T. ir jo atstovei pagal įstatymą L. M., teismo psichologei Vaidai Šarauskienei, Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei R. A.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. G., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas pradinis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis ( - ) rajone, deklaruota gyvenamoji vieta ( - ) rajone, anksčiau teistas 2016-07-18 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

3Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

4I. G. 2016 m. gegužės 8 d., apie 20.33 val., viešoje vietoje – autobusų sustojime, esančiame adresu: ( - ) rajone, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu bei aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, A. K., K. K. ir M. J. akivaizdoje, priėjęs prie sėdinčio E. T., be jokios aiškios priežasties dėl chuliganiškų paskatų, tyčia kumščiu suduodamas vieną smūgį į kairę veido pusę, padarė E. T. kaktikaulio ir kairės akiduobės sienelės lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, poodinę kraujosruvą kairės akies voke ir tuo dėl kaukolės pamato priekinės duobės, į kurią įeina kairės akiduobės viršutinė sienelė, lūžio padarė E. T. sunkų sveikatos sutrikdymą.

51. Kaltinamasis I. G. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir nurodė, kad

62016-05-08 su patėviu V. A. buvo pas motiną. Buvo išgėręs stiklinę alaus, tačiau apsvaigęs nesijautė. Šalia motinos namų yra autobusų stotis, maždaug už 200, gal 300 metrų. Ten susitiko su drauge V. B., kuri jau buvo praėjusi stotį. Draugė pasakė, kad ją užkabinėja autobusų stotelėje sėdintys du vaikinai. Ji nurodė, kokius jie jai sakė necenzūrinius žodžius, tačiau dabar nepamena konkrečiai kokius žodžius pasakė. Anksčiau draugė taip pat yra sakiusi, kad M. J. ją užkabinėdavo. M. J. jis pažinojo, o E. T. žinojo tik iš matymo. Prieš metus iki šio įvykio, jis yra kalbėjęs su M. J. ta tema dėl draugės užkabinėjimo. Išgirdęs apie tai, jog M. J. užkabinėja draugę, nuėjo į stotelę, o jam iš paskos atėjo patėvis. Paklausė ten buvusių E. T. ir M. J., kodėl užkabinėja jo draugę. Kai jie nieko neatsakė, o tik šypsojosi, trenkė E. T. į veidą dešine ranka. Rankoje tuo metu nieko neturėjo. Po smūgio nukentėjęs liko sėdėti, nuo smūgio nenugriuvo. Po to E. T. atsistojo ir nuėjo už stotelės. Tada M. J. sudavė smūgį ranka į veidą. M. J. po smūgio jį pastūmė. Jo patėvis visą laiką stovėjo šalia stotelės, pasakė jam, kad eitų iš čia. Patėvis matė viską kas vyksta, tik buvo daugiau išgėręs ir niekur nesikišo. Kai išėjo, M. J. liko stotelėje. Tą vakarą nukentėjusiuosius dar matė ( - ) centre, bet su jais nebendravo, priėjęs nebuvo. Įvykio metu autobusų stotelėje buvo dvi merginos su nukentėjusiuoju ir M. J.. Pašalinių asmenų nebuvo. Nežino, ar išgerta stiklinė alaus turėjo įtakos jo veiksmams, tačiau galvoja, kad neturėjo. Jis labai supyko dėl to, kad įžeidinėjo jo draugę. Po įvykio jis ir jo draugas nuėjo pas M. J. pasikalbėti, atsiprašė jo. M. J. jam atleido. Tada atėjo jo draugė, M. J. jos atsiprašė. Su M. J. susitaikė ir tyrėja bylą nutraukė. Sutinka nukentėjusiesiems atlyginti žalą, tik reikia laiko. Šiuo metu yra susiradęs darbą, bet darbdavys žadėjo jį įdarbinti tik po to, kai baigsis teismai. Sutinka atlyginti žalą ligonių kasai. Savo elgesį blogai vertina. Atsiprašė nukentėjusiojo ir jo motinos. Gyvena su drauge V. B., turi sūnų, kuriam treji metai. Išlaiko vaiką iš pašalpos, dar uždirba dirbdamas atsitiktinius darbus.

71.1. Nukentėjusysis E. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016-05-08, apie pusę devintos vakaro, ( - ) miestelio, kuriame gyvena, autobusų stotyje, sėdėjo su A. K., K. K. ir M. J.. Autobusų stotelėje buvo keturiese, laukė autobuso, nes A. K. turėjo išvažiuoti į ( - ). Daugiau pašalinių asmenų nei pačioje stotelėje, nei praeinančių, jis nematė. Netikėtai iš dešinės stotelės pusės išlindo I. G., kartu su juo buvo ir vyresnis vyras, kurio jis nepažįsta ir atpažinti negalėtų. Jie visi tuo metu sėdėjo stotelėje, pačiame kampe. I. G. kažką sakė, bet jis nesuprato ką ir iš karto po pasakymo sudavė jam į galvą vieną smūgį, į kairę veido pusę. Po smūgio jis atsirėmė į sieną, tačiau nepamena kaip. Atsirėmė neskaudžiai, nuo atsirėmimo traumų negalėjo atsirasti. Toliau kaltinamasis puolė M. J., jam pasakė: „Ką tu, sportininkas“ ir sudavė. Matė, kad užsimojo ant M. J., tačiau nematė, kur pataikė. K. K. ir A. K. atsistojo atsitraukė kelis metrus ir žiūrėjo, kas vyksta. Ką tuo metu veikė tas kitas vyriškis, nematė. Nesuprato, už ką kaltinamasis jam sudavė, nes jų kompanija nesityčiojo iš kaltinamojo draugės, iš viso jos nepažįsta. Kaltinamojo iki šio įvykio taip pat nepažinojo. Daugiau smūgių jam kaltinamasis suduoti nesikėsino. Nematė, ar jis ką turėjo rankoje tuo metu kai sudavė smūgius. Kaltinamasis buvo neblaivus, apie tai jis sprendžia iš agresyvumo ir to, jog nesuprato ką sakė, tačiau ar buvo alkoholio kvapas, neatkreipė dėmesio. Motinos pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Dėl sužalojimo pablogėjo regėjimas, atsirado skausmas, reikalingas gydymas, yra likę padariniai po sužalojimo. Prieš įvykį buvo puikus regėjimas, o dabar dar jaučia galvos skausmą, buvo operuojamas. Visas tas įvykis stipriai apsunkino jo gyvenimą, todėl prašo kaltinamąjį bausti griežčiau, nes I. G. jo neatsiprašė, tačiau skambindamas siūlė mamai atsilyginti.

81.2. Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė, liudytoja L. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjęs E. T. yra jos sūnus, gyvena kartu. Sūnus jai paskambino tuoj po įvykio iš greitosios pagalbos punkto. Pasakė, kad nežino, kas jį sumušė. Jo draugas M. J. sakė, jog žino, kad tai I. G.. Jai nėra žinoma, kad anksčiau būtų buvę konfliktų tarp sūnaus ir I. G.. Palaiko civilinį ieškinį, kurį sudaro išlaidos už važinėjimą, gydymą, jog tai patvirtina kvitai, receptai. Iki šiol sūnus konsultuojasi su gydytojais, važiuoja dėl gydymosi į ( - ) klinikas. Dėl kaltinamojo padaryto sužalojimo sūnus iki šiol gydosi. Iki sužalojimo, sūnus buvo visiškai sveikas. Prašo priteisti 3280 Eur dėl sūnaus patirto sveikatos sutrikdymo. Sūnui buvo pažeistos smegenys, pažeistas regos nervas. Jos išgyvenimai yra motiniški, tai jai „kainavo sveikatos ir nervų“. Sūnui padaryti labai rimti sužalojimai. Kaltinamasis neatsiprašė nei jos, nei jos sūnaus. Kaltinamasis per draugus jiems skambino, norėjo pasiderėti dėl žalos atlyginimo, kad galėtų ją atlyginti dalimis. Taip pat žadėjo atsiprašyti sūnaus. Iki šiol kaltinamasis sūnaus nei jos neatsiprašė ir neatlygino žalos.

91.3. Liudytoja K. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. gegužės pradžioje, ( - ) autobusų stotelėje buvo kartu su E. T., M. J., A. K. – visi laukė autobuso, nes turėjo išvažiuoti A. K.. Jie sėdėdami kalbėjosi tarpusavyje. Buvo 7–8 val. vakaro, dar buvo šviesu. Tuo metu pašalinių žmonių ji nematė. Kaltinamasis atėjo iš dešinės pusės ir kažką sakydamas trenkė E. T. kumščiu. Ar kaltinamasis ką nors tuo metu turėjo rankoje, nematė. Tuo metu E. T. sėdėjo. Nepamena, ar I. G. jam sudavė vieną smūgį, prašo vadovautis jos parodymais duotais ikiteisminiame tyrime, nes tada sakė tiesą ir geriau viską prisiminė. Nuo smūgio E. T. nenugriuvo, liko sėdėti, užsidengė veidą, o ji atsistojo. Tada kaltinamasis priėjo prie M. J. ir jam trenkė vieną kartą ranka į veidą. Kai trenkė E. T., M. J. atsistojo. E. T. arčiau kaltinamojo buvo, o M. J. – toliau. Nepamena, ar kaltinamasis ką nors sakė eidamas prie M. J.. Kodėl buvo sumušti M. J. ir E. T. ji nesuprato, kaip ir nesuprato to, ką sakė kaltinamasis prieš suduodamas smūgius. Dėl kaltinamojo elgesio ir jo nerišlios kalbos, mano, kad jis buvo išgėręs, tačiau alkoholio kvapo nejuto. Po smūgių kaltinamasis vėl kažką pasakė ir išėjo į tą pačią pusę, iš kur atėjo. Iki įvykio kaltinamojo nepažinojo, nepažįsta, kas su juo draugauja. Tą dieną nei ji, nei kartu su ja buvę iš nieko nesityčiojo, užgaulių žodžių nesakė, nesišaipė, nieko garsiai neaptarinėjo. Kaltinamojo draugės nepažįsta, akistatoje ją matė pirmą kartą, su ja jokių piktumų neturi.

101.4. Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. gegužės 8 d. ( - ) autobusų stotelėje buvo keturiese – E. T., M. J., K. K. ir ji. Tuo metu stotelėje kitų pašalinių asmenų nebuvo. Visi jie laukė autobuso, kuriuo ji turėjo važiuoti į ( - ). Ji į ( - ) buvo atvažiavusi pas savo draugą M. J., su kuriuo tuo metu draugavo, o dabar santykių nebepalaiko. Po kiek laiko prie jų priėjo du vyrai, vienas jaunesnis, kitas vyresnis. Jaunesnis vyras yra kaltinamasis. Jaunesnis kažką rėkdamas trenkė kumščiu vieną kartą į galvą E. T., po to – M. J.. Smūgio sudavimo metu E. T. sėdėjo. Nuo smūgio E. T. nenugriuvo, liko sėdėti. Smūgio sudavimo metu ji sėdėjo tarp E. T. ir M. J., todėl aiškiai matė kaip kitas smūgis buvo suduotas M. J. į galvą. Jos tikslesni parodymai yra duoti ikiteisminio tyrimo metu, nes tada ji geriau prisiminė įvykį ir viską teisingai pasakojo. Antrasis vyras tuo metu nieko nedarė, stovėjo prie stotelės. Tą dieną jie nebuvo sukonfliktavę su jokia mergina. Dažnai lankydavosi ( - ), bet nei kaltinamojo, nei jo draugės nepažįsta. Po smūgių sudavimo kaltinamasis išėjo kartu su tuo kitu vyriškiu. Jai įvykio metu jokie smūgiai suduoti nebuvo ir ji nenukentėjo. Mano, kad kaltinamasis šio įvykio metu buvo neblaivus, nes tai matėsi iš pikto veido, tačiau ar jautėsi alkoholio kvapas, nepamena.

111.5. Liudytojas M. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad su kaltinamuoju nebendrauja, bet jo vardą, pavardę žino. Iki įvykio nebuvo draugai, bet tekdavo susitikti. Kaltinamojo draugės, kai vyko įvykis, taip pat nepažinojo. 2016-05-08, apie aštuntą valandą vakaro, sėdėjo, šnekėjosi tarpusavyje su A. K., K. K. ir E. T. ( - )miestelio autobusų stotyje. Stotelėje E. T. sėdėjo dešinėje pusėje prie pat kampo, šalia jo K., po to jis ir jam iš kairės A.. Po kiek laiko atėjo I. G.. Iš pradžių nekreipė į jį dėmesio, manė, kad prieina pasisveikinti ar autobuso laukti. Tada kaltinamasis kažką pasakė E. T. ir trenkė jam kumščiu į kairę veido pusę. Nuo šio smūgio E. T. nenugriuvo, susiėmė rankomis galvą ir nuėjo į dešinę stotelės pusę. Po to I. G. atsisuko į jį, kažką pasakė ir trenkė jam kumščiu į veidą, pataikė į nosį. Jis nesudavė I. G. nei vieno smūgio, tik atsistojo ir susistumdė su kaltinamuoju. Tiksliau jis kaltinamąjį atstūmė nuo savęs, apsižodžiavo. Dabar jau gerai visko nepamena, nes seniai viskas vyko. Viskas vyko apie dešimt sekundžių Po to jie nuėjo link greitosios pagalbos, o kaltinamasis su kitu vyriškiu nuėjo į kitą pusę. Tą dieną prieš įvykį, I. G. nebuvo sutikęs. Iki to įvykio su I. G. nebuvo konfliktų. Įvykio metu I. G. buvo su kitu vyru, vyresniu, jo nepažįsta, atpažinti negalėtų. Šis vyriškis jiems nieko nedarė. Nesuprato, ką kaltinamasis jam sakė, nesiklausė ir nesuprato kokias nesąmones daro. Nesuprato, apie ką kaltinamasis šneka, pasakė, kad nenusišnekėtų, ir nuėjo pas E. T.. Jie nesijuokė iš jokios merginos, jei ir ėjo kas pro stotelę, kai joje sėdėjo jie, tai nekreipė dėmesio, nes jie kalbėjo tarpusavyje, niekam nieko nesakė. I. G. iš jo veiksmų atrodė neblaivus, kalbėjo nerišliai, tačiau alkoholio kvapo jis nejautė. Jis kreipėsi į gydymo įstaigą, buvo nustatytas nosies sumušimas. Nerašė policijai pareiškimo, nes suprato, kad viskas ilgai užsitęs, o jam nebuvo padaryta didelė žala. I. G. paskambino ir jo atsiprašė, susitaikė. Jokių pretenzijų kaltinamajam daugiau neturi. Tik po įvykio suprato, kad I. G. mergina pasisakė, kad jie ją įžeidinėjo. Jis I. G. panelės nepažinojo ir nėra užgauliojęs jokios panelės.

121.6. Liudytoja V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji su kaltinamuoju I. G. yra sugyventiniai. Labai gerai sutaria. Su I. G. augina sūnų, kuriam jau treji metukai. Gyvena iš pašalpos. Kaltinamasis dirba pavienius darbus, ieškosi darbo. Iki įvykio E. T. ir kitų su juo buvusių asmenų nepažinojo. 2016 m. gegužės 8 d. apie 7 val. vakaro ėjo pas anytą – I. G. motiną. Tuo metu dar nebuvo tamsu. Autobusų stotelėje sėdėjo dvi panelės ir du vaikinai. Jai einant pro stotį kažkuris iš vaikinų pavadino ją žiurkyte ar žiurke. Kadangi tuo metu aplink daugiau žmonių nebuvo, suprato, kad ją taip pavadino. Šie asmenys ne vieną kartą anksčiau yra ją užkabinę, bet ji jų nepažinojo. Anksčiau tie patys vaikinai buvo, todėl įsidėmėjo juos. Anksčiau kartu su jais merginų nebūdavo. Dėl ankstesnių įžeidinėjimų ji pasakė I. G.. Jis sakė, kad pakalbės su tais vaikinas, nes juos pažįsta. Įvykio vakarą, paėjus apie 10–20 metrų nuo stoties, susitiko einančius I. G. ir jo patėvį V. A.. Kaltinamajam pasakė, kiek tie patys vaikinai vėl ją užkabino ir tada I. G. nubėgo su patėviu į stoties pusę. Tą dieną I. G. ir jo patėvis buvo blaivūs, nes, kiek ji žino, buvo nusipirkę po buteliuką alaus, bet tik atsidarę. Vėliau ir pats I. G. sakė, kad nebuvo vartojęs alkoholio. Kas vyko toliau, ji nematė, nes nuėjo pas I. G. motiną. I. G. grįžo labai greitai, gal už trijų–keturių minučių. Kas konkrečiai vyko autobusų stotelėje, jie nieko nesakė. Tik pasakė, kad išsiaiškino. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad I. G. buvo išgėręs, nes buvo atsidaręs alaus, tačiau nedaug jo gėręs, todėl nebuvo girtas. Neprašė, kad I. G. tuos vaikinus muštų, prašė pasikalbėti. I. G. sakė, kad prieš tai buvo susipykęs su M. J.. Po įvykio I. G. norėjo atsiprašyti, jautėsi blogai. M. J. pats jos atsiprašė už tai, kad įžeidinėjo stotelėje.

131.7. Liudytojas V. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad su I. G. yra ne giminės. Jis yra I. G. motinos sugyventinis. Įvykio dieną – 2016-05-08 – susitikęs su I. G. kalbėjosi netoli autobusų stoties – maždaug per 100-200 metrų, kai atėjusi V. B. pasakė, jog ją užkabino. V. B. buvo susinervinusi, sakė, kad ją užgaulioja. Jos veidas iš pykčio buvo pasikeitęs, tačiau ji neprašė mušti nukentėjusiųjų. Tuo metu jis nebuvo apsvaigęs. Su I. G. buvo išgėrę tik po alaus buteliuką 0,5 l talpos išgėrė – 6 ar 4,6 laipsnių stiprumo. V. pasakė, kad ją užkabino du vaikinai, kurie yra autobusų stotyje, tačiau jų vardų neminėjo. Nuėjo kartu su I. G. link autobusų stotelės pažiūrėti, kas čia ją užkabinėja. V. ir anksčiau yra sakiusi, kad ją užkabinėja, tačiau jis nesidomėjo kas ją užkabinėja, t. y. nekreipė į tai dėmesio. Stotelėje sėdėjo du jam nepažįstami vaikinai ir dvi merginos. Girdėjo kaip I. G. pasakė jiems, ko jie lenda prie jo draugės. Matė, kaip I. G. sudavė vaikinams po smūgį. Jis tuo metu nieko nedarė, tik stovėjo. Vaikinai prieš I. G. jokių veiksmų nedarė, tik kažką pasakė. Viskas labai greitai įvyko, jis net nespėjo įsikišti. Po smūgių sudavimo I. pasakė, kad baigtų, eitų namo. Grįžę namo alkoholinių gėrimų nebegėrė. Blogai vertina I. G. poelgį. I. G. yra normalus žmogus, jei jo neužkabina. Jau ne pirmą kartą užkabina I. G. sugyventinę, tai ką tada jam daryti.

141.8. Liudytojas P. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad I. G. pažįsta iš matymo, nėra su juo piktuoju. Nukentėjusįjį E. T. pažįsta, jis yra jo klasiokas, su juo taip pat nesusipykę. Dabar jau tiksliai to įvykio detalių neprisimena, nes praėjo daug laiko. Ikiteisminio tyrimo metu geriau viską prisiminė ir tada davė teisingus parodymus, kuriais ir prašo vadovautis. Tą dieną su M. J., E. T., A. K. ir K. K. laukė autobuso išlydėti A. K.. Po kiek laiko jis išėjo pas draugą, o visi kiti liko toliau laukti autobuso. Maždaug po 15–20 minučių grįžęs, jų jau neberado. Kol buvo stotelėje, ten kokių nors kitų pašalinių asmenų nebuvo. Su kaltinamuoju tą dieną neteko bendrauti. Tą pačią dieną, kiek vėliau, jam paskambino M. J. ir pasakė, kad jie greitosios pagalbos ambulatorijoje. Kas jam nutiko, nepasakė. Jis nuėjo į ambulatoriją. Tada M. J. papasakojo, jog I. G. kažką jiems padarė, dabar jau nepamena ką konkrečiai sakė. Matė, kad M. J. iš nosies kraujas bėgo. Su I. G. drauge kalbėjosi M. J. namuose, po to, kai paskambino I. G. draugė ir sakė, kad rašys policijai skundą, kad ją užkabinėja. Jis tiki, kad I. G. draugę galėjo užkabinti, nes M. J. prie daug merginų kabinėjasi, tačiau, kad prie I. G. draugės būtų kibęs, nieko konkrečiai nėra girdėjęs. I. G. draugę jis pažįsta, tačiau įvykio dieną jos nematė. Miestelio centre eidamas maždaug po valandos, matė I. G., bet su juo nekalbėjo, todėl nežino, ar jis buvo girtas. Vėliau M. J. jam sakė, kad atsiprašė I. draugės.

152. Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais įrodymais:

162.1. iš 2016-05-08 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-21716-16 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2016-05-08, apie 20.30 val. viešoje vietoje – ( - ) autobusų sustojime buvo sumušti E. T. ir M. J. (1 t. 19–21 b. l.);

172.2. iš 2015-05-08 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad įvykio vieta yra ( - ) autobusų stotyje. Apžiūros metu daiktų ar objektų, turinčių reikšmės tyrimui nerasta. Apžiūros metu nieko nesurasta ir nepaimta (1 t. 19–21 b. l.);

182.3. iš 2016-06-29 tarnybinio rašto turinio matyti, kad I. G. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kadangi nustatyta, kad E. T. smūgiai suduoti iš chuliganiškų paskatų ir jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. (1 t. 11 b. l.);

192.4. iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016-05-26 specialisto išvados Nr. G 706/2016(04) matyti, kad E. T. padaryti sužalojimai: kaktikaulio ir kairės akiduobės viršutinės sienelės lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, poodinė kraujosruva kairės akies srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu, paveikus kairę veido pusę. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. E. T. dėl kaukolės pamato priekinės duobės, į kurią įeina kairės akiduobės viršutinė sienelė, lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. 110–111 b. l.);

202.5. iš 2016-05-20 savanoriško daikto pateikimo protokolo matyti, kad iš A. K. paimta USB jungtis, su vaizdo įrašu, iš kurios vaizdo įrašas perkeltas į kompaktinę plokštelę (1 t. 131 b. l.);

212.6. iš 2016-07-20 daikto apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu peržiūrėtas ir aprašytas vaizdo įrašas ir nustatyta, jog įraše yra užfiksuota, kaip vyras (I. G.) atėjęs į autobusų sustojimą ranka suduoda sėdintiems ant suoliuko asmenims (E. T. ir M. J.) po smūgį. Pagal ( - ) seniūnijos informaciją vaizdo įraše užfiksuotas laikas realiame laike yra 1 valanda vėlesnis (1 t. 10, 55–60, 132–133 b. l.);

222.7. iš tarp nukentėjusiojo E. T. ir liudytojos V. B. atliktos akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu nukentėjęs E. T. nurodė, jog 2016-05-08 V. B. neįžeidinėjo ir nesikabinėjo, tiesiog sėdėdami su draugais stotelėje tarpusavyje kalbėjosi ir juokavo, o V. B. nurodė, kad išgirdusi žodžius „Viens du, viens du“ galvojo, kad jie yra skirti jai dėl jos greito ėjimo (1 t. 151–152 b. l.);

232.8. iš tarp liudytojų K. K., A. K., M. J. ir liudytojos V. B. atliktų akistatų protokolų matyti, kad akistatų metu liudytojai (K. K., A. K., M. J.) vienodai nurodė, kad 2016-05-08 iš V. B. nesityčiojo, jie su draugais stotelėje juokavo, kadangi M. J. buvo pakviestas tarnauti kariuomenėje, jam juokaudami draugai sakė, kad jis turės žygiuoti „Viens du, viens du...“, gal tai mergina ir girdėjo, bet nei M. J., nei E. T. jokios merginos neužkabinėjo ir necenzūriniais žodžiais nevadino, o liudytoja V. B. akistatose nurodė, kad girdėjo žodį „žiurkytė“ ar kažką panašaus, todėl I. G. ir skundėsi. (1 t. 154–155, 157, 159 b. l.).

24Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą

253. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą.

264. Kaltinamasis I. G. savo parodymais dėl jam reiškiamo kaltinimo kaltę iš esmės pripažino, nurodydamas, kad sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam E. T. į kairę veido pusę. Be kaltinamojo šios faktinės aplinkybės pripažinimo, ji taip pat patvirtinama ir nukentėjusiojo E. T. bei liudytojų M. J., A. K., K. K., V. A. parodymais. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog minėtais teismo posėdyje ištirtais įrodymais, kurie atitinka ir specialisto išvadoje, paminėtoje nuosprendžio 2.4. p., nurodytus kūno sužalojimus bei jų padarymo mechanizmą, duomenis, visiškai pagrindžiamas faktas, jog nukentėjusiajam E. T. nustatytas sunkus kūno sužalojimas, buvo padarytas būtent dėl kaltų kaltinamojo I. G. veiksmų – vieno smūgio kumščiu sudavimo nukentėjusiajam E. T. į kairę veido pusę.

275. Tačiau kaltinamasis I. G. pripažindamas vieno smūgio sudavimo faktą, neigia, jog tai jis padarė dėl chuliganiškų paskatų, nes, pasak jo, smūgio sudavimą nukentėjusiajam sąlygojo tai, kad įvykio dieną netoli ( - ) stotelės sutikta jo sugyventinė V. B., jam pasakė, jog stotelėje sėdintys vaikinai, tie patys kaip ir anksčiau, ją, praeinančią pro šalį, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Kadangi taip yra buvę ir anksčiau, tai jis labai supyko ir nuėjo pasiaiškinti, o kai jam stotelėje paklausus ten buvusio nukentėjusiojo ir liudytojo M. J., ko jie tyčiojasi iš jo draugės, pastarieji nieko neatsakė, o tik šypsojosi, jis sudavė jiems po vieną smūgį kumščiu į veido sritį. Taigi kaltinamasis savo parodymais deklaruoja, jog smūgį nukentėjusiajam jis sudavė ne dėl chuliganiškų, o dėl asmeninių paskatų – jo sugyventinės V. B. įžeidinėjimo.

285.1. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015). Paties kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais duotais teisiamajame posėdyje patvirtinama, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo E. T. jokių išankstinių nesutarimų nebuvo, įvykio vietoje jie tarpusavyje nekonfliktavo tiek, kad tai galėtų peraugti į fizinės jėgos panaudojimą, kaltinamasis ir nukentėjęs buvo mažai pažįstami, todėl kaltinamojo kumščiu į veidą smūgio sudavimas nukentėjusiajam, nesant tam jokios priežasties, kitaip nei, kad padarytas iš chuliganiškų paskatų, negali būti vertinamas. Tai, kad kaltinamasis nurodė, jog šį smūgį nukentėjusiajam sudavė dėl to, kad jo draugė V. B. pasakė, jog iš jos buvo šaipomasi ir tai padarė autobusų stotelėje esantys asmenys, teismo nuomone, negali būti laikomas suduotu dėl asmeniškų paskatų, nes kaltinamasis nesiaiškino, kas iš įvykio vietoje buvusių asmenų galimai įžeidė jo draugę, o iš karto sudavė smūgius ten buvusiems nukentėjusiajam ir liudytojui M. J.. Taip pat vertinant nukentėjusiojo, liudytojų M. J., A. K., K. K. bei liudytojos V. B. parodymus dėl galimo įžeidimo tiek duotus ikiteisminio tyrimo metu apklausiant liudytojais, tiek akistatų metu, tiek teisiamajame posėdyje, teismo nuomone, negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad koks nors įžeidimas V. B. atžvilgiu iš viso buvo ir jeigu buvo, tai koks, nes nukentėjęs ir liudytojai nuosekliai visų apklausų metu tvirtino, jog jokių įžeidžiančių žodžių, skirtų tiesiogiai V. B. nenaudojo, o jeigu jie tarpusavyje garsiai kalbėjo ir juokavo, tai nebuvo skirta jai, nes jie net nepastebėjo jos praeinančios pro šalį. Tai, teismo nuomone, patvirtina, jog skubiai nuėjęs į įvykio vietą, kaltinamasis nieko nesiaiškinęs ir nesakęs, nors realiai tokią galimybę turėjo, sudavė smūgį nukentėjusiajam, todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes tarp kaltinamojo be jokios pagrįstos dingsties viešoje vietoje suduoto nukentėjusiajam smūgio į galvos sritį ir atsiradusių pasekmių – sunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys.

295.2. Iš ištirtų įvykio aplinkybių matyti ir tai nekelia abejonių, kad kaltinamasis smūgį sudavė tyčia, tikslingai. Smūgiuodamas nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią vietą – galvą, jis, pagal savo gyvenimišką patirtį ir suvokimą, turėjo ir galėjo numatyti, kad gali padaryti sunkius sveikatos sutrikdymus, jog tokie jo veiksmai yra pavojingi nukentėjusiojo sveikatai, ir nors byloje nėra duomenų, kad jis to būtų norėję, tačiau buvo abejingas kilusioms pasekmėms, nes po smūgio sudavimo iš įvykio vietos išėjo, greitosios pagalbos patys nekvietė, o tai aiškiai rodo, kad jis suprasdamas savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

30Bausmių skyrimas

316. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis pripažindamas faktinę aplinkybę – smūgio kumščiu nukentėjusiajam sudavimą, savaip interpretuoja šio smūgio sudavimo priežastis, todėl atsižvelgiant į tai, kad jis iš esmės pripažino, kad buvo įvykio vietoje ir nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo fizinį smurtą bei nurodė, kad labai gailisi dėl savo padarytų veiksmų, tokią jo poziciją teismas vertina kaip kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir tai pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

327. Teismas nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nors kaltinimo buvo inkriminuota, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis I. G. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes – pagal kaltinamojo ir liudytojų V. B. ir V. A. parodymus, kaltinamasis iki įvykio buvo išgėręs ne daugiau nei 0,5 litro alaus, neadekvačiai reagavo į tariamą jo draugės įžeidimą, tačiau, teismo nuomone, neabejotinos išvados, kad nusikalstamos veikos padarymą galėjo įtakoti jo pavartotas alkoholis, padaryti negalima. Tuo labiau, kad pagal byloje esančius įrodymus matyti, kad iki įvykio ir po jo kaltinamasis normaliai bendravo, buvo visiškai koordinuotas, niekas nejuto nuo jo sklindančio alkoholio kvapo, o liudytojų išsakytas manymas, kad taip gali elgtis tik neblaivus asmuo, nėra pakankamas pagrindas atsakomybę sunkinančiai aplinkybei nustatyti. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, jog jis nusikalstamą veiką padarė „būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui“.

338. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 6 dalis), į padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę: anksčiau teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (2 t. 33–35, 148 b. l.), baustas administracine tvarka (2 t. 36–40 b. l.), ( - ) seniūnijos dėl netinkamo elgesio svarstytas ar baustas nebuvo (2 t. 48 b. l.), VšĮ ( - ) PSPC Psichikos sveikatos skyriuje negydytas ir įskaitoje neįrašytas (2 t. 44 b. l .), turi mažametį sunų, kurį išlaiko (2 t. 48 b. l.), todėl įvertinus aukščiau nurodytas jį charakterizuojančias aplinkybes bei pripažinus, kad jo padaryta nusikalstama veika, atsižvelgiant į ankstesnį teistumą ir baustumą administracine tvarka, negali būti priskirta atsitiktiniai veikai, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė.

348.1. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Teismų praktikoje suformuota, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis, ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalies pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė byla Nr. 2K-7-259/2011).

358.2. Nors kaltinamajam I. G. yra pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nėra nustatyta kitų būtinų sąlygų šiam straipsniui taikyti – jis savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę žalą, todėl nėra sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų.

368.3. Taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, be atsakomybę lengvinančios aplinkybės, reikalaujama, kad būtų bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir būtų nustatyta bent viena iš šių aplinkybių: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Tokių sąlygų nagrinėjamojoje byloje nenustatyta.

378.4. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju teismas nepripažįsta tikslinga taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje. Kadangi kaltinamasis iki šio nusikaltimo padarymo jau buvo teistas už padarytą nusikalstamą veiką, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka, tai jo padaryta nusikalstama veika negali būti laikoma atsitiktine, o laikytina dėsninga kaltinamojo ankstesnio netinkamo elgesio pasekme, taip pat teismui nenustačius kokių nors išimtinių aplinkybių sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

38Dėl civilinių ieškinių

399. Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas 1019,84 eurų civilinis ieškinys už nukentėjusiojo E. T. gydymą (1 t. 38–42 b. l.) tenkintinas visiškai, nes kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą ir atsiradusi žala nukentėjusiojo sveikatai bei su tuo patirtos jo gydymo išlaidos turi tiesioginį priežastinį ryšį su kaltinamojo padaryta veika.

409.1. Su kaltinamųjų nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies l punkte numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsnio l punkte, 31 straipsnio l punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio l dalies 8 punktas numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamojo I. G. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 1019,84 eurų žala, nes tokia suma buvo apmokėta už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo.

4110. Nukentėjusiojo E. T. įstatyminė atstovė L. M. ikiteisminio tyrimo metu yra pareiškusi civilinį ieškinį ir iš kaltinamojo I. G. prašo priteisti padarytą žalą – 280 eurų turtinės žalos ir 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimui (1 t. 94–101 b. l.). Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusiojo įstatyminė atstovė prašo papildomai priteisti 63,64 eurus, išleistus sūnaus gydymo išlaidoms padengti (2 t. 126, 137–139).

4210.1. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusiojo E. T. įstatyminės atstovės L. M. pareikštas turtinės žalos atlyginimas dėl 343,64 eurus yra pagrindžiamas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais pridėtais prie civilinio ieškinio. Taip pat prašoma iš kaltinamojo priteisti 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimui, nurodant, kad dėl patirtų kūno sužalojimų E. T. ilgą laikotarpį buvo gydomas ligoninėje, gydymas tęsiamas ir dabar, jam gresia regėjimo viena akimi praradimas, nukentėjęs patyrė didžiulius fizinius skausmus, buvo suvaržytos jo bendravimo galimybės, tiek jis pats, tiek ir jo įstatyminė atstovė patyrė didžiulius nepatogumus, dvasinius, emocinius išgyvenimus, nervinę įtampą. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas vertina ne tik civilinės ieškovės nurodytas aplinkybes bei prieš nukentėjusįjį padaryto smurtinio nusikaltimo sunkumą, tačiau atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį, įvertina tai, kad kaltinamasis nors ir yra darbingas, jauno amžiaus, tačiau legalaus darbo neturi, neturi savo turto, turi mažametį vaiką, kurį, kaip pats nurodė, išlaiko iš gaunamų pašalpų ir atsitiktinių darbų. Šiame kontekste pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, yra vienas iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, tačiau žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, padarytos turtinės žalos atlyginimo dydis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos nedaro. Teismas atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, konstatuoja, jog šiuo atveju teisingas, tinkamas ir teisminę praktiką atitinkantis neturtinės žalos atlyginimo dydis būtų prašoma 3000 eurų suma.

43Dėl proceso išlaidų

4411. Nagrinėjant bylą, kaltinamajam I. G. buvo skirta gynėja – advokatė Vida Povilaitienė. Byloje gauta 2017-01-09 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (2.19) NTP-7-259 iš kurios matyti, kad už I. G. suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 264,87 eurus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Baudžiamosios bylos duomenimis šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas (LAT nutartis Nr. 2K–322/2014).

4512. Byloje taip pat pateikti duomenys, kad nukentėjusiojo E. T. ir jo įstatyminės atstovės L. M. vykimo į teismo posėdžius išlaidos sudaro 13,16 eurų. Kadangi ši suma yra išmokėta, tai ją pripažinus proceso išlaidomis (BPK 105 straipsnis) priteistina iš kaltinamojo I. G..

46Dėl daiktinių įrodymų

4713. Kompaktinės plokštelės su nepilnamečių liudytojų apklausų įrašais (3 vnt.) ir kompaktinė plokštelė su 2016-05-08 ( - ) vaizdo įrašais (1 vnt.) prisegtos prie bylos 2 tomo viršelio, paliktinos saugoti byloje.

48Teismas remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305, 307–308 straipsniais,

Nutarė

49I. G., asmens kodas ( - ) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

50Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2016-07-18 Radviliškio apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu, įskaityti į bausmės laiką atliktos bausmės dalį ir paskirti galutinę bausmę 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

51Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo I. G. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, dienos.

52Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaičiuoti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. (vieną parą).

53Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą I. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – byloje saugomą I. G. asmens dokumentą perduoti pataisos įstaigai, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

54Priteisti iš kaltinamojo I. G. nukentėjusiojo E. T. įstatyminei atstovei L. M. 343,64 eurus (tris šimtus keturiasdešimt tris eurus 64 centus) turtinės žalos ir 3000 (tris tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimui.

55Priteisti iš kaltinamojo I. G. Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai 1019,84 eurų (vieną tūkstantį devyniolika eurų 84 centus) E. T. gydymo išlaidų atlyginimui.

56Priteisti iš kaltinamojo I. G. 13,16 eurų (trylika eurų 16 centų) proceso išlaidų valstybės naudai.

57Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų patirtų ginant kaltinamąjį I. G. iš jo nepriteisti.

58Kaltinamajam I. G. taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą – uždraudimą disponuoti esančiomis ir į jį patenkančiomis piniginėmis lėšomis jo vardu registruotose sąskaitose AB ( - ) bankas sąskaitos Nr. ( - ) ir AB banko „( - )“ sąskaitos Nr. ( - ), išskyrus vieno minimalaus pragyvenimo lygio dydžio sumą – palikti galioti iki visiško priteistų civilinių ieškinių atlyginimo.

59Kompaktines plokšteles su nepilnamečių liudytojų apklausų įrašais (3 vnt.) ir kompaktinę plokštelę su 2016-05-08 ( - ) vaizdo įrašais (1 vnt.) prisegtas prie bylos 2 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

60Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I.... 3. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 4. I. G. 2016 m. gegužės 8 d., apie 20.33 val., viešoje vietoje – autobusų... 5. 1. Kaltinamasis I. G. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir... 6. 2016-05-08 su patėviu V. A. buvo pas motiną. Buvo išgėręs stiklinę alaus,... 7. 1.1. Nukentėjusysis E. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016-05-08, apie... 8. 1.2. Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė, liudytoja L. M. teismo posėdžio... 9. 1.3. Liudytoja K. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. gegužės... 10. 1.4. Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. gegužės 8 d.... 11. 1.5. Liudytojas M. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad su kaltinamuoju... 12. 1.6. Liudytoja V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji su kaltinamuoju I.... 13. 1.7. Liudytojas V. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad su I. G. yra ne... 14. 1.8. Liudytojas P. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad I. G. pažįsta iš... 15. 2. Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė įrodoma ir... 16. 2.1. iš 2016-05-08 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso... 17. 2.2. iš 2015-05-08 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso... 18. 2.3. iš 2016-06-29 tarnybinio rašto turinio matyti, kad I. G. nusikalstama... 19. 2.4. iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016-05-26... 20. 2.5. iš 2016-05-20 savanoriško daikto pateikimo protokolo matyti, kad iš A.... 21. 2.6. iš 2016-07-20 daikto apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu... 22. 2.7. iš tarp nukentėjusiojo E. T. ir liudytojos V. B. atliktos akistatos... 23. 2.8. iš tarp liudytojų K. K., A. K., M. J. ir liudytojos V. B. atliktų... 24. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies... 25. 3. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą... 26. 4. Kaltinamasis I. G. savo parodymais dėl jam reiškiamo kaltinimo kaltę iš... 27. 5. Tačiau kaltinamasis I. G. pripažindamas vieno smūgio sudavimo faktą,... 28. 5.1. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam,... 29. 5.2. Iš ištirtų įvykio aplinkybių matyti ir tai nekelia abejonių, kad... 30. Bausmių skyrimas... 31. 6. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis pripažindamas faktinę aplinkybę –... 32. 7. Teismas nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą nenustatė kaltinamojo... 33. 8. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendrais bausmių... 34. 8.1. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje... 35. 8.2. Nors kaltinamajam I. G. yra pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte... 36. 8.3. Taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, be atsakomybę lengvinančios... 37. 8.4. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcija numato tik laisvės atėmimo... 38. Dėl civilinių ieškinių... 39. 9. Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas 1019,84 eurų civilinis... 40. 9.1. Su kaltinamųjų nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos... 41. 10. Nukentėjusiojo E. T. įstatyminė atstovė L. M. ikiteisminio tyrimo metu... 42. 10.1. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas... 43. Dėl proceso išlaidų ... 44. 11. Nagrinėjant bylą, kaltinamajam I. G. buvo skirta gynėja – advokatė... 45. 12. Byloje taip pat pateikti duomenys, kad nukentėjusiojo E. T. ir jo... 46. Dėl daiktinių įrodymų... 47. 13. Kompaktinės plokštelės su nepilnamečių liudytojų apklausų įrašais... 48. Teismas remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 49. I. G., asmens kodas ( - ) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos... 50. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi... 51. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo I. G.... 52. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į... 53. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų... 54. Priteisti iš kaltinamojo I. G. nukentėjusiojo E. T. įstatyminei atstovei L.... 55. Priteisti iš kaltinamojo I. G. Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai... 56. Priteisti iš kaltinamojo I. G. 13,16 eurų (trylika eurų 16 centų) proceso... 57. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų patirtų ginant... 58. Kaltinamajam I. G. taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą –... 59. Kompaktines plokšteles su nepilnamečių liudytojų apklausų įrašais (3... 60. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui...