Byla 1-301-1036/2020
Dėl ko nukentėjusioji nukrito, atsitrenkdama nugara ir galva į asfaltą, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai I. S. kraujosruvą viršugalvio srityje ir odos nubrozdinimą kryžkaulio srityje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, vertėjaujant Erikai Tunčikienei, Galinai Tijūnėlienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Seliulioniui, nukentėjusiajai I. S., kaltinamajam R. F. (R. F.), kaltinamojo gynėjui advokatui Anton Kviatkovski, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. F., asmens kodas ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis ( - ), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, teistas:

21) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 3 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

32) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 3 metams ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę;

43) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 3 metams ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi subendrintos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžiu ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 3 metams ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2 metų laisvės atėmimo bausmės. Bausmę atlikęs;

54) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausmę, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Bausmę atlikęs; kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį,

Nustatė

6R. F. 2019 m. gegužės 7 d. apie 20.00 val., ( - ), ties namais Nr. 2 ir Nr. 4, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė I. S. į dešinį petį, po to abiem rankomis pastūmė šią į pečius, dėl ko nukentėjusioji nukrito, atsitrenkdama nugara ir galva į asfaltą, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai I. S. kraujosruvą viršugalvio srityje ir odos nubrozdinimą kryžkaulio srityje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

7Kaltinamasis R. F. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną įvyko konfliktas. Jis atlikęs bausmę išėjo iš Pravieniškių pataisos namų ir atvažiavo pas brolį, kuris gyvena ( - ). Atvažiavo kartu su V. P. ir P. (P.) Š. Pas brolį buvo I. S., jo brolis, I. F. – brolio žmona, draugas P. Š. ir V. P.. I. S. jau buvo pas brolį atėjusi. Jis, brolis ir P. Š. vartojo alkoholį, I. S. jau buvo išgėrusi, I. F. ne. I. S. su jais alkoholio nevartojo. Kai jis atvažiavo prie brolio namų prisimena, kad trys draugės buvo. Sėdėjo I. S., jos draugė, kurios jis nežino, ir išgėrinėjo. Po to su jomis buvo ir V. P.. Vėliau I. S. kambaryje, prieš P. Š., kuris irgi buvo kambaryje, jam sudavė į nosį. Dėl ko jam sudavė nesakė. Anksčiau jie draugavo, buvo pora, bet kartu negyveno. Prieš jam išvykstant atlikti bausmės, jie išsiskyrė. Po to jis susinervino ir su I. F. išėjo iš jos namų į parduotuvę. I. S. juos vijosi ir prie pat posūkio keliuke, einant link parduotuvės, pasivijo. Kai ji prisivijo, sudavė jam man per veidą vieną kartą, jį pastūmė. Jis pasakė jai, kad nesekiotų jo. Galbūt ji iš pavydo jį sekiojo, ji buvo labai girta. Ką jis galėjo padaryti tik išėjęs į laisvę, nenorėjo prie jos lįsti. Jo parodymai yra vienodi, jis nieko nekeitė, tiesiog ikiteisminio tyrimo metu nenorėjo to sakyti ir jam nebuvo svarbu, kad ji trenkė. Nukentėjusioji išsigalvoja. Pas I. S. nematė sužalojimų, gal kas ir buvo, bet jam buvo neįdomu ir nežiūrėjo. Girdėjo, kad I. S. policiją iškvietė. Vakare jį suėmė, bet jis policijai nieko nesakė.

8Nors kaltinamasis R. F. savo kaltės nepripažino, tačiau kaltinamas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodytas ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis R. F. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

9Nukentėjusioji I. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis meluoja. Kai ji su drauge ir V. P. atėjo, kaltinamasis jau buvo. Ji net nežinojo, kad jis bus. Kaltinamasis buvo išgėręs. V. P. dukra yra I. F.. Į I. F. namus atėjo ji, V. P. ir I., kurios pavardės nepamena. O. P., V. P. žmona ir I. F. mama, buvo namuose. Su O. P. bendrauja, nes ji yra jos dukros krikšto mama. I. F. ir visi vaikai, kurių daug buvo namuose. Dar buvo Pavelas ir D. F.. Ji sėdėjo lauke, tada užėjo namo pasisveikinti su O. P.. Užėjo į kambarį kur buvo D. F., kaltinamasis ir I. F.. D. F. laikė I. I. F. norėjo atsistoti, o D. F. I. laiką, todėl ji jai padėjo. Ji nepuolė kaltinamojo, tik užėjo į namus, nes girdėjo šūksnius ir padėjo I. atsistoti. Gal ir trenkė, negali to pasakyti, gal mojavosi ir netyčia trenkė. Mažai vietos kambaryje buvo. P. Š. ten tikrai nebuvo, jis buvo kitame kambaryje. Tada ji išėjo į lauką, ten sėdėjo. Po to iš namų išėjo R. su I. I. tėvas V. P. paprašė jos paklausti, kur I. nori eiti su R. V. P. bijojo, nes jos mažas vaikas namie buvo. D. F. buvo namie. Ji bėgo prie I. paklausti kur ji eina, tikrai nesivijo kaltinamojo. Tada kaltinamasis jai pradėjo sakyti, kodėl ji lendą ir ją pastūmė. Iš pradžių pastūmė į dešinį petį, po to dviem rankomis ir ji aukštielninka griuvo, atsitrenkė į asfaltą. Nugriuvo, nes ją pastūmė, ji to nesitikėjo. Susitrenkė nugarą ir galvą. Tai įvyko netoli kur gyvena I. F.. Kaip ji pargriuvo matė jos draugė I., kurios pavardės nežino, gali būti, kad I. V.. Gal dar kaimynas matė. I. V. nebuvo jos didelė draugė, pradėjo bendrauti tik kai pradėjo dirbti miškuose. I. nebuvo labai girta, nes mažai gėrė. Tada ji iškvietė kaimyną ir ji išžiavo. Žino tik kaimyno pravardę – „Ryžas“. Jis yra sugyventinio kaimynas. Jis atvažiavo, paėmė ją, draugę ir V. P., kartu važiavo ir jo sūnus. Atvažiavus į namus pradėjo svaigti galva, todėl išsikvietė greitąją, policija atvažiavo į ligoninę. Tą dieną alkoholį vartojo, buvo nemažai išgėrusi, bet viską prisimena. Nuo kaltinamojo veiksmų ant peties mėlynė buvo, ant nugaros nubrozdinimas. Iš karto nugaros skausmus pajautė. Guzo ant galvos nebuvo, viršugalvį skaudėjo, bet nežino ar ten mėlynė buvo. Po sutrenkimo atsirado migrena, nugarą dažnai skauda, o darbas yra sunkus. Dirba psichiatrinėje ligoninėje Naujojoje Vilnioje. Kol ten nedirbo, miško sodinimas papildomas uždarbis buvo. Iki to įvykio galvos nebuvo susimušusi. Po įvykio su kaltinamuoju nebendravo. Jis neatsiprašė, kompensacijos nesiūlė. I. po įvykio matė porą sykių, bet dėl įvykio nebendravo. Iki to įvykio su ja santykiai buvo geri, bet po įvykio mažiau bendrauja. Nežino, kokius ji parodymus davė. Su kaltinamuoju pora anksčiau nebuvo, tik pažįstami.

10Liudytoja I. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo brolio žmona. Praeitų metų gegužės 7 dieną, apie 19 val., ( - ) ji dviese su R. ėjo į parduotuvę. Tuo metu bėgdama juos pasivijo I. S. ir pribėgo prie R. Kai I. prie jų pribėgo, buvo labai neblaivi. Ji jai pasakė, kad eina į parduotuvę, o I. pasakė eiti namo, nežino kodėl taip pasakė ir ko norėjo. Ji buvo pasakiusi mamai, kad eina į parduotuvę. I. čiupo ją už rankos, o R. patraukė I. ranką nuo jos. I. dar kažką R. kalbėjo. Po to I. pastatė koją ant kažkokios duobės ir nugriuvo, gal nukrito kai sukosi. Jei I. nebūtų paėmusi jos už rankos, vis tiek būtų griuvusi. Nematė, kad kas padėtų I. S. atsistoti, ji pati atsistojo. Ji visą laiką buvo šalia R. ir I. Daugiau niekas jų negalėjo matyti. Po to ji su R. nuėjo į parduotuvę, o I. nubėgo atgal. Tą dieną R. buvo atėjęs pas juos į svečius, taip pat ir I. S.. R. vartojo alkoholį, ji ne. I. S. yra jos mamos pažįstama, gyvena ( - ). V. P. yra jos tėvas. Jis to įvykio nematė. Vakare buvo atvažiavęs vienas policijos ekipažas, buvo du policininkai – vyras ir moteris, bet ji su jais nebendravo. P. Š. nelabai pažįsta, jis matė tas aplinkybes, kurias ji nurodė, buvo 200 metrų nuo namų, ji matė, kad jis stovėjo. I. V. taip pat mamos pažįstama, ji nelabai ją pažįstu. Įvykio metu I. V. buvo už namo, nežino ar ji galėjo įvykį matyti. R. F. negyvena su jais, jis gyvena ( - ), apie bylos aplinkybes su juo nekalbėjo. Jis anksčiau, pora metų atgal, draugavo su I. S., apie draugystę pasakojo pats, bet įvykio metu jie jau nedraugavo.

11Liudytoja I. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad namuose buvo barnis, koks nežino. Po to būdama lauke pamatė, kad I. išėjo su kaltinamuoju. I. kvietė mergaitę I., kad ji grįžtų pas savo vaiką, nes vaikas liko su senele. Jos bandė mergaitę grąžinti pas vaiką, bet I. nubėgo, o ji pati liko. Jai pasidarė įdomu, kur nuėjo I., nes jos kartu turėjo važiuoti namo, kurie yra už 7 km. nuo ( - ). Kai I. nuėjo, tada nubėgo pažiūrėti ir ji kas ten atsitiko. Matė kai kaltinamasis pastūmė I. Kai atėjo, jie dar stovėjo ir kalbėjosi. Nematė, kad kaltinamasis stipriai pastumtų, jis tik pasakė, kad I. nelįstų kur nereikia. I. kvietė sakydama „grįžk, grįžk, tau bus blogiau“. Iš pradžių tarp jų buvo pokalbis, po to I., kai ją pastūmė, nukrito. Ten kur ji nugriuvo buvo asfaltas. Ji padėjo I. atsikelti. Su I. yra pažįstamos, bet tą dieną bendravo. Prieš šį įvykį I. nebuvo susižalojusi. Ji su I. išvažiavo į ( - ). I. pasakė, kad jai skauda galvą, kai grįžo davė nuskausminamą švirkštą, iškvietė greitąją. Nežino nuo ko I. skaudėjo galva. Mano, kad galva galėjo skaudėti nuo griuvimo. Nubrozdinimas gali būti ir taip nuo ko nors. Ji jai nieko nesakė. I. buvo išgėrusi. Kai ten gyveno, bendravo su kaltinamuoju, nes kartu dirbo. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, pasakė ką matė, parodė tą vietą, kur buvo įvykis. Dabar praėjo daug laiko.

12Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi kitiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti liudytojos I. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

13Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. V. parodė, kad R. ji nepažįsta. Žino, tik kad šis yra nepilnametės I. vyro V. brolis ir yra sėdėjęs kalėjime. Šių pavardžių ji nežino. 2019 m. gegužės 7 d. R. matė pirmą kartą. I. S. yra jos pažįstama, ši gyvena netoli jos. 2019 m. gegužės 7 d. jie sodino mišką, po darbo visus vežė namo ir taip nutiko, kad ji su I. S. atsidūrė jai mažai pažįstamų asmenų kompanijoje, ( - ), tikslaus adreso nežino. Tai buvo vakare, galimai apie 19 val., tiksliai laiko nepamena. Ji, I. S. ir Vytautas, pavardės nežino, buvo namų kieme. Ar su jais buvo dar kas nors, ji jau nepamena, pasakyti negali. Šie vartojo alkoholį. Ji alkoholio nevartojo, buvo blaivi. I. S. tai užeidavo į namus, tai išeidavo. Kas vyko namuose, ji nematė, todėl apie tai nieko papasakoti negali. Apie 20.00 val. iš namo išėjo I. kartu su R., ir šie išėjo iš kiemo. Kadangi I. turi mažametį vaiką, kurį nuolat palieka be priežiūros, I. S. nubėgo paskui šiuos, norėdama I. sustabdyti ir neleisti išeiti. Ji nubėgo paskui I. S.. Už namo ant gatvės bendrosios važiuojamosios dalies jos šiuos pavijo. I. S. paklausė I., kur ši išeina, priminė, kad I. namuose turi mažametį vaiką, kurį reikia prižiūrėti, o ne vaikščioti kažkur. I. pasakė, kad vaiką žiūri senelė. R. I. S. šaukė, kad čia ne šios reikalas. I. S. R. niekaip neįžeidinėjo. Ši tik norėjo sustabdyti I., kad niekur neitų ir grįžtų prižiūrėti savo vaiką. Pamatė, kaip R. vieną kartą sudavė I. S. rankos delnu, kurios nepamena, į petį, kurį, nepamena. Tada R. iš karto abejomis rankomis pastūmė I. S. į abu pečius, dėl ko I. S. nukrito ant asfalto ant nugaros ir atsitrenkė galva į asfaltą. R. su I. iš karto išėjo, o ji padėjo atsistoti I. S.. Jos nuėjo prie namų, kur prieš tai buvo, pasiėmė savo daiktus ir nuvažiavo į I. S. namus Namuose I. S. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Iš pradžių atvyko medikai, davė I. S. vaistų nuo skausmo ir išvežė į ligoninę. Po kritimo I. S. iš karto ne vieną kartą jai sakė, jog labai skauda galvą ir nugarą. Netrukus atvažiavo ir policija. Ji važiavo kartu su policijos pareigūnais ir parodė šiems, kur gyvena R. Policijos pareigūnai R. sulaikė. Nori pasakyti, kad R. yra sėdėjęs kalėjime, kiek jai žinoma, už nužudymą, todėl ji šio labai bijo. Žino, kad šis jos kaime ieškojo, nes be jos ir I. daugiau įvykio liudininkų nėra. Atsisako nuo akistatų ir bet kokių veiksmų su R., nes bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Teisme prieš R. tikrai neliudys (1 t., b. l. 61–63).

14Pagarsinus liudytojos I. V. parodymus, ji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai nurodė, kad I. namie skundėsi, kad jai skauda galvą ir nugarą. Kiek I. išgėrė nežino, bet ji gėrė alų, yra policijos duomenys kiek ji pripūtė. Apie I. ir kaltinamojo praeities santykius nieko nežino. Tada, paskutinę dieną kai pasodino mišką, kaltinamąjį matė pirmą kartą.

15Liudytoja E. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neprisimena apie ką byla. Pakeitė darbovietę, anksčiau dirbo Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 4 būrio vyriausiąja patrule. Teko dirbti su M. P. ir važiuoti į ( - ), bet nieko neprisimena. Gal buvo iškvietimas į kurį jie važiavo, kai moteris buvo sumušta ir parkritusi ant kelio. Namuose rado vaikiną.

16Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi kitiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti liudytojos E. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

17Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. S. parodė, kad dirbo Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiąja patrule. 2019 m. gegužės 5 d. apie 20.47 val., dirbant kartu su vyr. patruliu M. P., gavo pranešimą iš OVS budėtojo, kad ( - ), prieš 30 min. pranešėją sumušė pažįstamas vyras. OVS budėtojas taip pat informavo, kad pranešėja yra kitoje vietoje – ( - ). Jiems atvykus nurodytu adresu, pranešėjos namuose jau nebuvo, ją GMP išvežė į ligoninę dar prieš jiems atvykstant. Namuose buvo močiutė, pranešėjos vaikai ir kaimynė. Pabendravus su kaimyne, ši papasakojo, kad pranešėją einančią gatve užpuolė ir sumušė pažįstamas vyras ir ši įvykį matė. Kaimynė negalėjo paaiškinti, kur tiksliai gyvena kaltininkas, todėl nuvažiavo kartu su jais ir parodė jiems namą. Privažiavus prie minėto namo, ji su kolega nuėjo į namą, o kaimynė liko sėdėti automobilyje. Užėjus į namą, ten buvo galimas kaltininkas, paklausė vardo, pavardės ir paaiškėjus, kad tai yra kaimynės nurodytas asmuo, šį sulaikė ir pristatė į komisariatą. Vaikinas nesipriešino, bet nieko ir nesakė. Atrodė, kad supranta, dėl ko jie atvažiavo, bet ar sumušė moterį, nieko jiems nesakė (1 t., b. l. 81–84).

18Pagarsinus liudytojos E. S. parodymus, ji teisiamojo posėdžio metu papildomai parodė, kad prisimena įvykį, bet nieko naujo pasakyti negali. Nuvažiavo į iškvietimą, pasiėmė vyrą, kuris nieko nesakė, pats pasiėmė batus. Draugė pasakė, kad matė ir žino kur tas vyras gyvena, kaimynai pasakė, kad buvo tas asmuo. Negali pasakyti ar kaimynė pasakė jo vardą ir pavardę. Tuose namuose matė moterį, gali būti, kad tai buvo prieš tai apklausta liudytoja (teismo pastaba – prieš tai apklausta liudytoja I. V.), bet tiksliai pasakyti negali.

19Liudytojas V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jo dukra yra kaltinamojo brolio D. F. žmona. Viską kaip buvo paaiškino ikiteisminio tyrimo metu. Viskas įvyko namie, ( - ). Jis tuo metu sėdėjo lauke ir kas vyko aplinkui nematė. Iš I. žodžių girdėjo, kad namie buvo susistumdymas. Ar po to buvo įvykis nepastebėjo. Matė, kad I. su R. išėjo, o I. norėjo sužinoti kur jie išėjo, kadangi jis pasakė jai, kad jų paklaustų kur jie nuėjo. Ar dar kas nors nuėjo su I. link I. ir R. nepastebėjo. Vėliau ar I. grįžo jis nepamena, senai tai buvo. Tą dieną jie buvo iš darbo grįžę, alkoholio nevartojo, bendravo, jis buvo blaivus. Grįžę R. su I. nieko nepasakojo, I. S. truputį pasakojo, kad kažkas susimušė, kad ji su R. susimušė, bet jis nematė kas ką mušė.

20Liudytojas P. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino apie ką byla. Su R., kuris ką tik buvo grįžęs iš kalėjimo, buvo jo gimtadienis, sėdėjo pas jo brolį, išgėrinėjo alų. Nedaug buvo išgėrę, nesenai buvo atvykę, kuomet atbėgo I. ir davė R. į veidą, po ko R. išėjo plautis veido. Po to I. nematė. Kas vyko kieme irgi nematė, nematė, kai R. išėjo į parduotuvę. Kiek žino iki to laiko kol R. nepradėjo atlikinėti realios laisvės atėmimo bausmės, R. ir I. bendravo. Tarp I. ir R. ir prieš tai būdavo konfliktai. Jis I. pažinojo. Tą dieną I. buvo gerai išgėrusi.

21Iš 2019 m. spalio 9 d. liudytojos I. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytoja I. V. nurodė aplinkybes kur ir kaip 2019 m. gegužės 7 d. prieš I. S. smurtavo R. F. (1 t., b. l. 65–69).

22Iš 2019 m. gegužės 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad su teismo medicinos specialistu V. K. apžiūrėtas 2019 m. gegužės 7 d. I. S. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas. Specialistas pateikė išvadą, kad I. S. po įvykio 2019 m. gegužės 7 d. nustatyta kraujosruva viršugalvio srityje bei odos nubrozdinimas kryžkaulio srityje. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais, kietais bukais daiktais ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 45).

23Iš 2019 m. spalio 8 d. specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad 2019 m. gegužės 7 d. paciento, patyrusio galvos traumą, apžiūros protokole Skubios pagalbos skyriaus gydytojas D. R. skiltyje "sužalojimo pobūdis, apžiūros duomenys" pažymėjo, jog pacientei nustatyta poodinė hematoma viršugalvyje, todėl ir buvo duota tokia išvada. Praktikoje pasitaiko atvejų, kad pavyzdžiui kraujosruva galėjo būti viršugalvio – pakaušio riboje, bet gydytojas, kuris nėra teismo medicinos ekspertas, nurodo, jog kraujosruva yra viršugalvyje. Neatmetama galimybė, kad dėl aukščiau išvardintos priežasties šis sužalojimas galėjo susidaryti nukentėjusiajai griūnant aukštielninkai bei atsitrenkiant į kietą pagrindą (1 t., b. l. 46, 47).

24Iš 2019 m. gegužės 5 d. VA VPK Patrulių rinktinės 2-sios kuopos 4-ojo būrio vyr. patrulės E. S. tarnybinio pranešimo matyti, jog apie 20 val. 47 min. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. P. iš VA VPK budėtojo gavo pranešimą, jog ( - ), prieš 30 min. pranešėją sumušė pažįstamas vyras, kuris šiandien išėjo iš kalėjimo. Prašo GMP, skauda nugarą, galvą, nekraujuoja. Pranešėja yra ( - ). Kur vyras, neaišku. GMP 5607 moterį išvežė į RVUL, namie liko 2 vaikai su močiute. Atvykus nurodytu adresu, namuose buvo močiutė T. S. ir du anūkai: E. V., 9 m., ir V. P., 15 m., bei kaimynė, kuri padėjo močiutei. Pabendravus su kaimyne, moteris negalėjo nupasakoti, kur gyvena įtariamasis, todėl važiavo kartu su jais ir parodė, kur galimai įtariamasis gyvena. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo iškvietimo pirminis adresas. Name buvo įtariamasis R. F.. Susisiekus su VA VPK, buvo nuspręsta sulaikyti įtariamąjį ir pristatyti į 2 PK (1 t., b. l. 13).

25Iš 2019 m. gegužės 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra gatvės atkarpa, tiksli vieta: koordinatės ( - ) (Šiaurės platumos) ( - ) (Rytų ilgumos). Adresas ( - ). Apžiūrima gatvės atkarpa, esanti tarp ( - ) 2 ir 4 namo, arba tarp ( - ) 9 ir 11. Gatvė asfaltuota, kelkraštis apaugęs žole, iš abiejų gatvės pusių yra medžiai. Objektų arba pėdsakų turinčių reikšmę nusikalstamos veikos tyrimui neaptikta (1 t., b. l. 14–18).

26Iš 2019 m. gegužės 7 d. VA VPK Operatyvaus valdymo skyriaus tyrėjo G. T. tarnybinio pranešimo dėl girtumo nustatymo matyti, jog 2019 m. gegužės 7 d. VA VPK Vilniaus m. 2-ojo policijos komisariato patalpose R. F. tikrintis girtumą alkotesterio pagalba atsisakė, tačiau nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, judesiai nekoordinuoti (1 t., b. l. 108).

27Iš 2019 m. gegužės 8 d. I. S. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019 m. gegužės 7 d. apie 20.00 val., ( - ), jos pažįstamas R. F., gimęs ( - ), jiems atsitiktinai susitikus gatvėje, žodinio konflikto metu delnu sudavė vieną smūgį jai į dešinį petį ir abiem rankomis ją pastūmė į pečius, dėl ko ji prarado pusiausvyrą ir nukrito ant nugaros, susižeidė galvą ir nugarą bei pajuto fizinį skausmą. Buvo iškviesta policija ir GMP. R. buvo sulaikytas vietoje, o ją išsivežė į RVUL, kur jai nustatė kryžmens srityje nežymų nubrozdinimą. Įvykio metu jai padaryta fizinė žala. Prašo, dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 4–6).

28Iš 2019 m. liepos 23 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti garso įrašai atsiųsti elektroniniu paštu iš BPC 2019-05-20. Apžiūrėtas garso įrašas "2019_05_07_20-44-38_25.03 +37060649833". Garso įrašo data: 2019-05-07. Garso įrašo pradžios laikas: 20:44:38. Garso įrašo trukmė: 1 minutė 50 sekundžių. Garso įraše girdima, kaip moteris, prisistačiusi I. S., skambina į Bendrąjį pagalbos centrą, girdimas pokalbis vykstantis lietuvių kalba, kurio metu moteris nurodo, jog prieš pusvalandį ( - ), ją sumušė ką tik iš kalėjimo išėjęs pažįstamas R. F.. Prašo iškviesti greitąją medicinos pagalbą, nurodydama, kad ji atėjo namo į ( - ), ir dabar nejaučia nugaros bei yra sumušta galva. Apžiūrėtas garso įrašas "2019_05_07_20-48-27_25.02 perskambinimas". Garso įrašo data: 2019-05-07. Garso įrašo pradžios laikas: 20:48:27. Garso įrašo trukmė: 30 sekundžių. Garso įraše girdima, kaip BPC operatorė perskambina moteriai, kad pasitikslintų moters adresą (1 t., b. l. 87–89).

29Iš 2019 m. spalio 14 d. akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp nukentėjusiosios I. S. ir įtariamojo R. F. metu kiekvienas liko prie savo parodymų (1 t., b. l. 140–143). Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

30BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018). Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

31Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis R. F. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje nepripažino, nurodė, kad kaltinime nurodytų veiksmų neatliko. Pati nukentėjusioji I. S. jį einantį link parduotuvės prisivijo ir sudavė vieną kartą per veidą bei pastūmė. Nematė, kad I. S. būtų sužalota. I. S. viską išsigalvoja, jį apkalba gal iš pavydo, nes anksčiau jie buvo pora. Kaltinamojo parodymus dalyje dėl smūgio nukentėjusiajai I. S. nesudavimo, teisminio nagrinėjimo metu patvirtino liudytoja I. F., tačiau teismas, laikydamasis įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, bei įvertindamas, kad I. F. yra kaltinamojo R. F. brolio žmona, juos sieja svainystės ryšiai, šioje dalyje liudytojos parodymus atmeta kaip nepatikimus. Nors kaltinamasis R. F. neigia naudojęs fizinį skausmą nukentėjusios I. S. atžvilgiu, tačiau jo parodymai iš esmės prieštarauja, kitiems, teisminio nagrinėjimo metu ištirtiems, įrodymams. Teismas pažymi, kad kaltinamojo R. F. ir liudytojos I. F. parodymai apie tai, kad R. F. nukentėjusiosios nepastūmė ir jai nesudavė, iš esmės prieštarauja, kitiems, nuo subjektyvaus asmens vertinimo nepriklausantiems ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtiems įrodymams. Teismo medicinos specialistas V. K. apžiūrėjęs nukentėjusios I. S. 2019 m. gegužės 7 d. medicinos dokumentų išrašą/siuntimą pateikė išvadą, kad nukentėjusiajai po įvykio 2019 m. gegužės 7 d. nustatyta kraujosruva viršugalvio srityje bei odos nubrozdinimas kryžkaulio srityje. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais, kietais bukais daiktais ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 45). Specialisto išvadą pateikęs V. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kad pavyzdžiui kraujosruva galėjo būti viršugalvio – pakaušio riboje, bet gydytojas, kuris nėra teismo medicinos ekspertas, nurodo, jog kraujosruva yra viršugalvyje. Neatmetama galimybė, kad dėl aukščiau išvardintos priežasties šis sužalojimas galėjo susidaryti nukentėjusiajai griūnant aukštielninkai bei atsitrenkiant į kietą pagrindą (1 t., b. l. 46, 47). Nukentėjusios I. S. parodymai iš esmės sutampa su specialisto išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis. Nukentėjusioji I. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme išsamiai ir nuosekliai parodė kaip, prie kokių aplinkybių ji nukentėjo nuo kaltinamo R. F., nurodė patirtų sužalojimų atsiradimo mechanizmą. Nukentėjusioji I. S. paaiškino, kad kaltinamasis iš pradžių ją pastūmė į dešinį petį, po to dviem rankomis ir ji aukštielninka griuvo, atsitrenkė į asfaltą. Sutrenkė galvą ir nugarą. Teismas pažymi, kad nukentėjusiojo I. S. savo parodymus patvirtinto ir parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t. b. l. 32–37). Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusioji nepareiškė civilinio ieškinio, kas rodo, kad ji nesiekia pasipelnyti, nėra suinteresuota pabloginti kaltinamojo padėtį ir neturi pagrindo jo apklabėti. Nukentėjusiojo parodymus iš esmės patvirtina liudytojos I. V., kuri betarpiškai matė įvykį, parodymai. Apklausta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme liudytoja parodė, kad matė, kaip kaltinamasis R. F. pastūmė nukentėjusiąją I. S., dėl ko ji nukrito ant asfalto ir galva atsitrenkė į asfaltą. Akcentuotina, kad I. V. parodymų patikimumą patvirtina liudytojos policijos pareigūnės E. S. parodymai, kuri paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną I. V., atvykus policijos pareigūnams, papasakojo, jog matė kaip jai pažįstamas vyras užpuolė pranešėją, t. y. nukentėjusiąją. Sugretinus nukentėjusiosios I. S. parodymus su specialisto išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai, padaryti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis. Kartu pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtina ir procesinių veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. 2019 m. gegužės 7 d. Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įraše, kurio apžiūros protokole užfiksuota, kad į BPC skambina moteris, prisistačiusi I. S. vardu ir nurodo, kad ją sumušė ką tik iš kalėjimo išėjęs pažįstamas R. F. (1 t., b. l. 87–89). Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad liudytojų V. P. ir P. Š. parodymai mažai informatyvūs, jie paties nagrinėjamo įvykio nematė, jiems apie tai niekas nepasakojo, apie nukentėjusiosios sužalojimus paaiškinti nieko negalėjo. Tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų parodymai, procesinių veiksmų protokoluose užfiksuotos aplinkybės, specialisto išvada ir specialisto paaiškinimai, vertinant juos kaip visumą, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. F. kaltinime nurodytoje vietoje, metu ir aplinkybėmis nukentėjusiajai I. S. vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė į dešinį petį, po to abiem rankomis pastūmė šią į pečius, dėl ko nukentėjusioji nukrito, atsitrenkdama nugara ir galva į asfaltą, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvą viršugalvio srityje ir odos nubrozdinimą kryžkaulio srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymas.

32Kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus svarbu pažymėti, kad pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši veika gali būti padaryta tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas – tai kaltininko supratimas, kad jis savo veika kėsinasi (sudaro realų pavojų) į įstatymo saugomas vertybes ir ši veika tiek pavojinga, jog gali sukelti sunkius padarinius, o aplinkybių, neleisiančių kilti tokiems padariniams, kaltininkas iš esmės nenumato, arba apie tai net negalvoja. Šios kaltininko intelektinės veiklos sudėtinė dalis yra ir numatymas pavojingų savo veikimo ar neveikimo padarinių, nurodytų BK. Kaltininkas suvokia, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami. Taigi kaltininkas supranta, kad savo veikimu (neveikimu) pradeda priežastingumo ryšį, vedantį prie padarinių. Nors numatomi veikos padariniai kaltininkui nereikalingi ar yra šalutinis rezultatas siekiant tikslo, kuris gali ir nebūti daromos nusikalstamos veikos sudėties požymis. Apibūdinant netiesioginės tyčios valinį turinį (momentą) pažymėtina, kad kaltininkas, nors savo pavojingos veikos padarinių nesiekia ar net jų nenori, tačiau savo pavojingo elgesio nenutraukia, jo nekeičia. Kaltininkas nemąsto, kaip išvengti galimų pavojingų padarinių. Todėl ir nėra kaltininko valinių pastangų išvengti padarinių. Tokia kaltininko intelektinė valinė veikla iš esmės rodo jo abejingumą galimiems savo pavojingos veikos padariniams ir yra vienas esminių požymių netiesioginę tyčią atribojant nuo nusikalstamo pasitikėjimo. Taigi, esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir, nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių (arba realios jų atsiradimo grėsmės), o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 2K-P-498-746/2015). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamojo R. F. smurtiniai veiksmai nukentėjusios I. S. atžvilgiu nebuvo tęstinio pobūdžio ar intensyvūs, nukreipti į vieną kūno vietą, t. y. pečių sritį, tačiau akivaizdu, kad kaltinamasis, būdamas sveikas, normalaus kūno sudėjimo vyras, atsižvelgdamas į nukentėjusios moters fizines galimybes, į jos neblaivumą, turėjo suvokti, kad fizinio smurto naudojimas, suduodant nukentėjusiajai ir pastumiant ją dviem rankomis, kuomet ji stovi ant asfaltuotos kelio dangos, gali sukelti įstatyme numatytas pasekmes. Teismas akcentuoja, kad kaltinamasis turėjo suvokti, kad dėl jo veiksmų nukentėjusioji griūdama, be kitų sužalojimų, galėjo patirti ir gyvybiškai žmogui svarbios kūno vietos – galvos sužalojimus. Nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė veikdamas netiesiogine tyčia. Dėl bausmės skyrimo

33Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.

34Kaltinamojo R. F. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

35Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad R. F. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus (recidyvistas), tačiau ši aplinkybė kaltinamajame akte nurodyta nebuvo, kaltinimas šioje dalyje bylą nagrinėjant teisme pakeistas nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytų BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe.

36Teismas, skirdamas bausmę R. F., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta veikiant netiesiogine tyčia, atsižvelgtina į padaryto nesunkaus (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimo pobūdį, smurtinio pobūdžio veiksmų intensyvumą, taip pat atsižvelgtina į tai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir sukeltas pasekmes. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta R. F. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis teistas (1 t., b. l. 150–153), keturis kartus už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė tik išėjęs iš įkalinimo įstaigos, bausmes už ankstesnius teistumus atlikęs, administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 171–175), paskirtų piniginių nuobaudų nesumokėjęs, kas rodo jo polinkį nusikalsti, nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, nedirbantis ir oficialaus pragyvenimo šaltinio neturintis, gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje, nustatyti mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (1 t., b. l. 177, 183). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant didesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

37Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016, 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-209/2018). Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių ar negrįžtamų pasekmių nesukėlė, iš nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių matyti, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji įvykio metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, konfliktas kilo tarp neblaivių asmenų, nukentėjusioji savo veiksmais pati nesiėmė jokių priemonių jo išvengti. Priešingai, konfliktas kilo nukentėjusios iniciatyva, ji, būdama neblaivi, pribėgusi prie kaltinamojo R. F. pradėjo konfliktuoti, reikšti pretenzijas. Nusikalstamos veikos pobūdis, nukentėjusios elgesys inicijuojant konfliktą, teismui leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam R. F. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo R. F. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dviejų) metų laikotarpiu, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 7, 11 punktuose numatytus pareigas – įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, uždraudžiant visą bausmės uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus.

38Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai R. F. buvo sulaikytas nuo 2019 m. gegužės 7 d. 22:00 val. iki 2019 m. gegužės 8 d. 17:02 val. (1 t., b. l. 107, 129), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Dėl civilinio ieškinio

39Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 121,97 eurų turtinei žalai dėl nukentėjusiosios gydymo atlyginti (1 t., b. l. 93, 94–97). Žalą civilinis ieškovas patyrė dėl nukentėjusiosios I. S. gydymo. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kūno sužalojimus nukentėjusioji patyrė dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo R. F. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo R. F. veiksmais. Nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti priteisiant iš kaltinamojo R. F. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 121,97 eurus turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Dėl proceso išlaidų

40Liudytojai E. S. buvo išmokėtos kelionės išlaidos į teismą – 13,03 eurų (2 t., b. l. 104).

41BPK 103 straipsnio 1 punkte numatyta, kad proceso išlaidas sudaro liudytojams, nukentėjusiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti. BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Išlaidos, patirtos dėl liudytojos E. S. atvykimo į 2020 m. birželio 30 d. teisiamąjį posėdį pripažintinos būtinomis, todėl jos priteistinos iš R. F., kurio atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis. Kiti procesiniai klausimai

42Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 130, 131–132), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

43Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su BPC garso įrašais ir nepilnametės liudytojos I. F. apklausos vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje.

44Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

45R. F. (R. F.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

46Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 6, 7, 11 punktais bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metam, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, uždraudžiant visą bausmės uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus

47Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai R. F. (R. F.) buvo sulaikytas nuo 2019 m. gegužės 7 d. 22:00 val. iki 2019 m. gegužės 8 d. 17:02 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

48Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

49Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti. Priteisti iš R. F. (R. F.) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 121,97 eurus (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą ir 97 centus) Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimui.

50Priteisti iš R. F. (R. F.) valstybės naudai 13,03 eurų (trylika eurų ir 3 centus) proceso išlaidų.

51Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su BPC garso įrašais ir nepilnametės liudytojos I. F. apklausos vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje.

52Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas... 2. 1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu... 3. 2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal BK... 4. 3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK... 5. 4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. kovo 15 d.... 6. R. F. 2019 m. gegužės 7 d. apie 20.00 val., ( - ), ties namais Nr. 2 ir Nr.... 7. Kaltinamasis R. F. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamos... 8. Nors kaltinamasis R. F. savo kaltės nepripažino, tačiau kaltinamas dėl jam... 9. Nukentėjusioji I. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis... 10. Liudytoja I. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo brolio... 11. Liudytoja I. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad namuose buvo barnis,... 12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –... 13. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. V. parodė, kad R. ji... 14. Pagarsinus liudytojos I. V. parodymus, ji teisiamojo posėdžio metu parodė,... 15. Liudytoja E. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neprisimena apie ką... 16. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi kitiems įrodymams patikrinti buvo... 17. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. S. parodė, kad dirbo Vilniaus... 18. Pagarsinus liudytojos E. S. parodymus, ji teisiamojo posėdžio metu papildomai... 19. Liudytojas V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį... 20. Liudytojas P. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino apie ką byla.... 21. Iš 2019 m. spalio 9 d. liudytojos I. V. parodymų patikrinimo vietoje... 22. Iš 2019 m. gegužės 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad su... 23. Iš 2019 m. spalio 8 d. specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad 2019 m.... 24. Iš 2019 m. gegužės 5 d. VA VPK Patrulių rinktinės 2-sios kuopos 4-ojo... 25. Iš 2019 m. gegužės 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad... 26. Iš 2019 m. gegužės 7 d. VA VPK Operatyvaus valdymo skyriaus tyrėjo G. T.... 27. Iš 2019 m. gegužės 8 d. I. S. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019 m.... 28. Iš 2019 m. liepos 23 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti garso... 29. Iš 2019 m. spalio 14 d. akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp... 30. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti... 31. Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis R. F. kaltės dėl jam inkriminuotos... 32. Kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus svarbu pažymėti, kad pagal BK 140... 33. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena... 34. Kaltinamojo R. F. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.... 35. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybę... 36. Teismas, skirdamas bausmę R. F., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61... 37. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau... 38. Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę... 39. Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį... 40. Liudytojai E. S. buvo išmokėtos kelionės išlaidos į teismą – 13,03... 41. BPK 103 straipsnio 1 punkte numatyta, kad proceso išlaidas sudaro liudytojams,... 42. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti,... 43. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –... 44. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso... 45. R. F. (R. F.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK... 46. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 6, 7, 11 punktais bausmės... 47. Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę... 48. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti,... 49. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti. Priteisti iš R. F.... 50. Priteisti iš R. F. (R. F.) valstybės naudai 13,03 eurų (trylika eurų ir 3... 51. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –... 52. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...