Byla 2A-974-622/2013
Dėl nepagrįsto praturtėjimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Almantas Padvelskis, Bronius Valius, rašytinio proceso apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi atsakovo UAB „Hidruonis“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „BMGS“, atstovaujamo AB „BMGS“ Klaipėdos filialo ieškinį atsakovui UAB „Hidruonis“ dėl nepagrįsto praturtėjimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka prašydamas priteisti iš atsakovo 20 000 Lt be pagrindo įgytą sumą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog per klaidą atsakovui buvo pervesti pinigai, kurių pervedimui nebuvo jokio teisinio pagrindo.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 19 d. galutiniu sprendimu 2012 m. rugpjūčio 13 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą (kuriuo ieškinys buvo patenkintas) ir priteisė ieškovui iš atsakovo 1328 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad tarp šalių susidarė prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos sąlygos: konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Atsakovas ieškovo pervestą 20 000 Lt sumą gavo nepagrįstai, todėl atsakovui atsiranda prievolė ją grąžinti ieškovui. Ieškovas įrodė ir pagrįstai prašo priteisti nepagrįstai įgytą 20 000 Lt sumą, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė įrodymų, leidžiančių abejoti teismo 2012-08-13 preliminariu sprendimu, atsakovo pateikti prieštaravimai nepagrįsti, atsakovo nurodytais motyvais naikinti teismo preliminarų sprendimą nėra pagrindo.

4Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo

52013 m. vasario 19 d. galutinį sprendimą ir ieškinį atmesti arba palikti nenagrinėtą. Nurodė, jog galutinis sprendimas buvo priimtas pažeidžiant asmenų lygybės principą, nes teismas keliskart, pažeisdamas proceso normas, suteikė pranašumą ieškovui, kad būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Neteisėtai buvo paskirtas terminas papildomiems įrodymams pateikti. Neteisėtai teismas nepaliko ieškinio nenagrinėtu (pažeidė CPK 296 straipsnio 2 dalį), neteisėtai tenkino pradinio ieškovo prašymą pakeisti jį tinkamu ieškovu, nes tokia teisė galima tik ginčo teisenoje. Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių buvo susiklostę teisniai santykiai paslaugų teikimo sutarties pagrindu. Ginčijamas sprendimas yra prieštaringas, nes teismas pripažino, kad sandoris tarp šalių buvo, vis dėlto tačiau pritaikė nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas. Jei turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitu civilinių teisių atsiradimo pagrindu, preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir jo išreikalauti negalima. Ieškovas šios prezumpcijos nenuginčijo, teisinis pagrindas sumokėti ginčo sumą atsakovui buvo, todėl teismas nepagrįstai ginčo situacijai pritaikė CK 6.237 straipsnį. Atsakovas įrodė, kad jis turėjo ir galėjo gauti ginčo sumą, t. y. 19 995 Lt pagal 2011-10-08 delspinigių sąskaitą. Ieškovas nepripažino fakto, kad buvo gavęs sąskaitą delspinigiams, tačiau, įvertinus visas bylos aplinkybes ir pritaikius įrodymų pusiausvyros principo taisyklę, labiau tikėtina, kad ieškovas šią sąskaitą gavo nei kad negavo. Atsižvelgtina į tai, kad ieškovas atsakovui pervedė tik 5 Lt didesnę nei kad buvo nurodyta delspinigių sąskaitoje. Atsakovas suprato, kad ieškovas sumą tiesiog suapvalino iki 20 000 Lt sumos. Pretenziją ieškovas atsakovui išsiuntė tik praėjus daugiau nei pusei metų nuo ginčijamo mokėjimo pavedimo atlikimo. Galima daryti prielaidą, kad ieškovas, žinodamas apie jo prievolę sumokėti atsakovui delspinigius, apmokėjo atsakovo pateiktą sąskaitą, o praėjus daugiau nei 6 mėnesiams (ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių pateikti) nesąžiningai pateikė ieškinį dėl neva be pagrindo įgyto turto. Teismas be pagrindo netaikė CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkto, kur nurodyta, kad negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas turtas, kurį perdavė asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas. Be to, teismas priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas ir remdamasis netinkamais įrodymais apie šių išlaidų susidarymą.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo

72013-02-19 galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Byloje nustatyta, kad ieškovas atsakovui 2011-10-24 vietinio mokėjimo nurodymu pervedė 20 000 Lt. Tarp šalių kilo ginčas, ar turi teisę ieškovas reikalauti šios pinigų sumos grąžinimo remdamasis CK 6.237 straipsniu.

10Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009;). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008).

11Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). CK 6.237 straipsnyje įtvirtintas turto gavimas be pagrindo kaip vienas iš prievolių atsiradimo pagrindų, teisės teorijoje ir praktikoje dar vadinamas kvazisutartiniu. Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Kad tokia prievolė atsirastų, turtą praradęs asmuo turi įrodyti, kad šis praradimas neturi teisinio pagrindo, t. y. jo įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu; jei asmuo įgyja turtą pagal sutartį, jis negali būti laikomas gavusiu turtą be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje J. P. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-362/2009; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. V. T., bylos Nr. 3K-3-253/2009; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.237 straipsnio taikymo, yra išaiškinęs, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-140/2006). Taigi CK 6.237 straipsnio taikymas yra įmanomas tik tuo atveju, jeigu šalių nesieja jokie kiti prievoliniai santykiai ir turtą asmuo įgijo be teisinio (įstatyme ar sutartyje nustatyto) pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agaras“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos mėsinė“ dėl skolos priteisimo, bylos Nr. 3K-3-256/2011). Ginčijamu atveju vietinio mokėjimo nurodyme 20 000 Lt sumos gavėju įvardintas UAB „Pramprojektas“, grafoje mokėjimo paskirtis nurodyta – už paslaugas PRA 002564. Ieškovas yra pateikęs teismui projektavimo darbų sutartį, sudarytą tarp AB „BMGS“ ir AB „Pramprojektas“ bei įrodymus apie ieškovo atliktus mokėjimus AB „Pramprojektas“ už pagal sutartį atliktus darbus. Taigi galima teigti, kad esant ieškovo ir AB „Pramprojektas“ prievoliniams santykiams, ieškovo 2011-10-24 mokėjimo nurodyme parašyta atsakovo, o ne AB „Pramprojektas“ sąskaita turi būti vertinama kaip rašymo apsirikimas. Jokių objektyvių duomenų apie tai, kad ieškovas ketino mokėti atsakovui delspinigius, byloje nėra. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra reikalavimas grąžinti be pagrindo įgytą turtą, kurio grąžinimui yra visos įstatymo reikalaujamos sąlygos. Atsakovui nėra užkirstas kelias reikšti savarankišką reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Pažymėtina, kad savo iniciatyva teismas ieškinio senaties netaiko, be to šis terminas nėra naikinamasis, dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą teismas gali atnaujinti. CK 2.53 straipsnis nustato, jog juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo. Juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles. Tai, kad ieškinyje ieškovu buvo nurodytas AB „BMGS“ Klaipėdos filialas, o galutiniame sprendimas teismas iš esmės patikslino, kad ieškovas yra AB „BMGS“, atstovaujama AB „BMGS“ Klaipėdos filialo, nereiškia, kad vien dėl to teismas turėjo ieškinį atmesti ar palikti nenagrinėtą. Taip pat negalima teigti, kad buvo pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas ir pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai nagrinėjęs bylą ir pažeidęs atsakovo teisėtus interesus. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra pernelyg didelės, įrodymai apie patirtas išlaidas yra pakankami, todėl teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

12Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

14Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai