Byla e2A-18-210/2020
Dėl piniginių sumų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus Mockevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. M. ir atsakovo M. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3597-967/2019 pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui M. V. dėl piniginių sumų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Ieškovė J. M. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo M. V. 307 Eur nuomos mokesčio, 110,52 Eur delspinigių, 10 183,33 Eur žalos atlyginimo, 99 Eur palūkanų už vėlavimą atlyginti žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

62. Nurodė, kad 2016 m. sausio 29 d. ieškovė ir atsakovas sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui naudotis už užmokestį butą, esantį adresu: ( - ). Nuomos sutarties I dalies 4 punkte buvo numatytas pradinis nuomos terminas iki 2017 m. sausio 31 d. Atsakovas į butą įsikėlė, juo naudojosi nuomos pagrindais ir vykdė mokėjimus pagal nuomos sutartį. Pasibaigus pirminiam nuomos terminui, šalys 2017 m. vasario 1 d. sudarė nuomos sutarties priedą, kuriuo sutarė pratęsti nuomos terminą iki 2018 m. sausio 31 d., patvirtindamos, kad buto būklė yra tinkama, nė viena iš šalių dėl to pretenzijų neturi. Atsakovas pagal nuomos sutarties III dalies 2 punktą atliko 400 Eur avansinį mokėjimą, butą priėmė naudotis ir juo naudojosi iki sutarto termino – 2018 m. sausio 31 d. ir dar kurį laiką po jo, nes to pageidavo pats nuomininkas, vis nukeldamas išsikėlimo datą, nes laukė, kol galės įsikelti į kitą, jo teigimu, perkamą butą.

73. 2018 m. balandžio mėnesį šalys sutarė, kad atsakovas turi atlaisvinti butą iki 2018 m. balandžio 21 d., butą perduoti ieškovei 2018 m. balandžio 21 d. sutartu laiku, šio susitikimo metu grąžinti raktus, galutinai atsiskaityti už balandžio mėnesio nuomą ir tas paslaugas, kurių mokėtina suma pagal skaitiklius būtų žinoma. Tačiau atsakovas informavo ieškovę, kad yra išvykęs, buto raktus paliko po kilimėliu, t. y. butą paliko priimti vienai ieškovei, baigiamojo atsiskaitymo nepadarė. Ieškovė į butą pateko vienasmeniškai 2018 m. balandžio 21 d. ir rado jį apgadintą. Apie tai ji tą pačią dieną pranešė atsakovui elektroninėmis ryšio priemonėmis išsiųsta žinute, tačiau atsakovas į ją nereagavo. Butui padaryta žala konstatuota antstolės D. P. 2018 m. balandžio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Jame konstatuota, kad sulaužyti baldai – batų dėžė, vonios tualeto patalpoje sulaužytas nutekėjimo vamzdis, kriauklės spintelė nuo drėgmės išbrinkusi, jos kraštai nubrūžinti, virtuvės spintelės durys išlaužtos, baldai, stovintys ant grindų, apgraužti, miegamajame durys įlaužtos ir dėl to nusvirusios, liečiasi su grindimis ir darinėjant jas braižo, visame bute grindų apdaila sugadinta, apdraskyta, apgraužta, kai kur iš viso nuplėšta, nuplėšta ir dalis tapetų, sienos sugadintos, sugadinimai netinkamai uždažyti.

84. Atsakovas M. V. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2016 m. sausio 29 d. šalys sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė, kaip nuomotoja, perdavė atsakovui, kaip nuomininkui, nuomos teise laikinai valdyti ir naudoti gyvenamąją patalpą – butą, adresu: ( - ). Nuomos sutartis buvo terminuota – nuomos terminas pagal nuomos sutartį numatytas nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. Nors nuomos sutarties II dalies 1 punktas įpareigojo nuomotoją nuomininkui butą suteikti pagal buto priėmimo-perdavimo aktą, tokio akto ieškovė nebuvo parengusi ir šalys nėra jo pasirašiusios. Buto priėmimas-perdavimas įvyko susitikus pačiame bute, nepasirašant jokių papildomų aktų ar kitų dokumentų. Išnuomotas butas nėra naujas, jis yra 2007 m. statybos daugiabutyje. Atsakovas nuomojosi ne naujos statybos butą su ką tik atliktu remontu ir naujais baldais, todėl akivaizdu, kad per tam tikrą laiką butas, kuriame gyvena keli asmenys ir naminis gyvūnas, nusidėvi, atsiranda smulkūs defektai tiek apdailoje, tiek ant baldų. Atsakovą tenkino buto būklė, nors ji nebuvo visiškai gera ir nauja, matėsi natūralus buto nusidėvėjimas – pabraižytos grindys, patepliotos sienos, ne nauji buto baldai, tačiau atsakovas prieš įsikeldamas į butą jokių pretenzijų dėl buto būklės neturėjo.

95. 2017 m. vasario 1 d. šalys sudarė nuomos sutarties priedą, kuriame numatyta, kad buto nuoma pratęsiama tomis pačiomis sąlygomis terminui nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. Šiuo priedu šalys patvirtino, kad buto būklė tinkama, nė viena iš šalių dėl jos neturi pretenzijų, o jau 2018 m. balandžio 21 d., pasak ieškovės, butas apgadintas taip stipriai, kad jam suremontuoti reikia net 10 183,33 Eur. Ieškovė niekada jokių pretenzijų atsakovui neturėjo dėl pablogėjusios buto būklės, o antstolės užfiksuoti defektai nuotraukose negalėjo atsirasti per kelias savaites ar kelis mėnesius. Kai kurie remonto darbai atlikti ieškovės iniciatyva jos butui pagerinti, nes antstolė nekonstatavo tokių defektų, pavyzdžiui, lubų atskirų vietų tinko dengimas, anksčiau dažytų lubų dažymas emulsiniais dažais, medinių grindjuosčių nuardymas, grindjuosčių tvirtinimas parketo grindims, statybinių šiukšlių išvežimas, sulaužytų šviestuvų keitimas naujais. Sąmata dėl darbų, kuriuos reikia atlikti grindų būklei atkurti, yra perteklinė ir neturėtų būti vertinama. Siunčiant atsakovui raginimą šios sumos, kaip už grindų remontą, nebuvo nurodyta. Atsakovas nesutinka su vonios baldų ir miegamojo durų pakeitimo suma. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu sumokėti 307 Eur nuomos mokesčio už 2018 m. balandžio mėnesį, nes pagal nuomos sutartį už nuomą yra visiškai su ieškove atsiskaitęs. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovei buvo sumokėtas 400 Eur užstatas. Reikalavimas dėl 0,2 procento dydžio delspinigių, kurie sudaro 110,52 Eur, yra taip pat visiškai nepagrįstas. Ieškovės reikalavimas priteisti 99 Eur palūkanų nuo žalą sudarančios sumos yra visiškai nepagrįstas, nes jokie nuostoliai ieškovei dar nėra priteisti. Atsakovas sutiko, kad palūkanos gali būti skaičiuojamos laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nes tik tokiu atveju bus aiški nuostolių suma, nuo kurios galima bus skaičiuoti 5 procentų dydžio metines palūkanos.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

116. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo M. V. ieškovės J. M. naudai 1 419,99 Eur, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. gruodžio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš ieškovės J. M. atsakovo M. V. naudai 477,02 Eur bylinėjimosi išlaidų.

127. Teismas vertino tai, kad šalis siejo geri, netgi draugiški santykiai ir visą nuomos galiojimo laikotarpį tarp jų nebuvo ginčų nei dėl buto būklės, nei dėl mokamų nuompinigių. Byloje taip pat nėra ginčo, kad ieškovė bent jau pirmus nuomos santykių su atsakovu metus lankėsi ginčo bute ir, kaip pati nurodė, jokių trūkumų nepastebėjo, pretenzijų atsakovui nereiškė. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nuomojosi ne naujos statybos butą su ką tik atliktu remontu ir naujais baldais, todėl sutiko su atsakovo pozicija, kad per tam tikrą laiką butas, kuriame gyvena keli asmenys, nusidėvi, atsiranda smulkūs defektai tiek apdailoje, tiek ant baldų.

138. Vertindamas ieškovės patirtą žalą atsakovui sugadinus sienas, teismas iš 2018 m. balandžio 27 d. sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir V. C., matė, kad kai kurie šio asmens atlikti remonto darbai nebuvo pasekmė neva atsakovo padarytos žalos, nes faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nekonstatuoti jokie lubų defektai, nėra aišku, dėl kokių priežasčių V. C. atliko, kaip jis pats nurodė teismo posėdžio metu, grindjuosčių atnaujinimą, jei dar 2018 m. balandžio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nuotraukose (t. y. bent 4 dienomis anksčiau) aiškiai užfiksuotos naujos ant grindų gulinčios grindjuostės ir taip pat dar pritvirtintos senosios. Tokios aplinkybės, o taip pat liudytojo V. C. nenuoseklūs parodymai teismui sudarė pagrindą abejoti 2018 m. balandžio 27 d. lokalinėje sąmatoje užfiksuotų darbų pagrįstumu. Tokią pat išvadą teismas padarė ir dėl lempučių keitimo.

149. Pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo žalą, kuri atsirado neva atsakovui sugadinus miegamojo kambario duris bei kai kuriuos baldus, teismas pažymėjo, kad esant tokiems baldų ir durų pažeidimams, butas yra tinkamas naudotis ir tai visiškai atitinka šalių susitarimo formuluotę ,,buto būklė tinkama, nė viena iš šalių dėl jos neturi pretenzijų“. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog iki nuomos sutarties sudarymo šių daiktų būklė buvo kitokia, todėl ir šios ieškinio dalies netenkino.

1510. Dėl buto grindų remonto teismas nurodė, kad iš ieškovės į bylą pateiktos sąmatos negalima spręsti, kodėl turėjo būti keičiamos 14,31 kv. m ploto grindys, kai grindų pažeidimas yra aiškiai lokalus ir kitokių grindų pažeidimų neužfiksuota, be to, neaišku, kokios konkrečiai grindys bus nupirktos ar pagamintos, nenurodyta nei medienos rūšis, nei parketlenčių spalva, nei kokybės specifikacija, todėl teismas sprendė, kad 1 872,30 Eur grindų pakeitimo kaina nėra aiški. Įvertinęs tai, teismas pripažino, kad ieškovė nepagrindė savo reikalavimo dėl žalos, susijusio su grindimis, dydžio, dėl to šios sumos nepriteisė.

1611. Vertindamas vonios kambario, prieškambario bei virtuvės baldų sugadinimus teismas akcentavo, kad teismo posėdžio metu proceso dalyviai atskleidė, jog nuomos santykių metu buvo sugadinta prieškambaryje esančios batų dėžės bei virtuvės spintelių durelių varstymo mechanizmai. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovės į bylą pateiktame UAB ,,Spintų galerija“ komerciniame pasiūlyme esantis prieškambario batų dėžės remontas nepagrįstai per didelis arba net ekonomiškai nenaudingas, nes naujo identiško baldo įsigijimas kainuotų 79,99 Eur, todėl atsakovui neatlikus jos remonto, teismas ieškovei priteisė 79,99 Eur naujos batų dėžės įsigijimo išlaidas. Sugadinto virtuvės spintelės durelių varstymo mechanizmo defekto remontas kainuotų 290 Eur, atsakovui nepateikus jokių komerciniame pasiūlyme nurodytos sumos paneigiančių įrodymų, teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 290 Eur, taip atlyginant dėl virtuvės baldų sugadinimo atsiradusią žalą. Atsakovas vonios kambaryje esant vandens pratekėjimui, šio gedimo neremontavo, apie jį nepranešė ieškovei, apsiribojo dubens pastatymu po vonios praustuvu, todėl teismas sprendė, kad atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir pareigingas naudodamas ieškovei priklausantį turtą, ir todėl jam atsirado pareiga atlyginti nuostolius. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, už kokią kainą būtų pagaminti ginčo bute buvę baldai pagal individualų užsakymą, kiek kainuotų senųjų baldų demontavimas ir naujųjų sumontavimas, todėl abejoti UAB ,,Spintų galerija“ komerciniame pasiūlyme nurodyta kaina teismui nebuvo pagrindo. Įvertinęs tai, teismas apskaičiavo, kad ieškovė už buto defektų pašalinimą patyrė 1 419,99 Eur nuostolių ir juos priteisė iš atsakovo. Taip pat teismas priteisė 5 procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. gruodžio 7 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

1712. Pasisakydamas dėl nuomos mokesčio teismas pripažino šalių susitarimą, jog sumokėtas 400 Eur avansas bus įskaitytas kaip mokestis už paskutinį nuomos mėnesį. Byloje nustatyta, kad atsakovas bute gyveno iki 2018 m. balandžio 21 d., šią dieną ieškovė atvyko į butą, rado raktus po kilimėliu, butas buvo atlaisvintas ir ieškovė galėjo juo nevaržomai naudotis. Nuomos dydis už 2018 m. balandžio mėn. sudaro 280 Eur (400/30*21). Ieškovei teko pareiga įrodyti, jog atsakovo nevisiškai sumokėti mokesčiai sudaro daugiau nei 120 Eur (400 – 280). Nors į bylą ieškovė teikė mokėtinus komunalinius mokesčius patvirtinančias sąskaitas faktūras, tačiau iš jų turinio nėra galimybės nustatyti, kurias dalis atsakovas yra apmokėjęs, o kurias ne – ieškovė nepateikė jokių skaičiavimų, patvirtinančių atsakovo apmokėtų ir neapmokėtų komunalinių mokesčių dalių skirtumo. Dėl to ieškinio dalies, susijusios su nuomos mokesčio ir (ar) komunalinių mokesčių skolos priteisimu, teismas netenkino.

1813. Ieškovė prašė pripažinti, kad atsakovas nėra įvykdęs prievolės sumokėti žalą per nustatytą terminą (nuo 2018 m. liepos 5 d. iki ieškinio pateikimo dienos 2018 m. gruodžio 7 d., t. y. už 154 dienas), todėl įvertinęs, kad ieškovės prašoma priteisti 4 700 Eur suma yra nepagrįsta, teismas sprendė, kad atsakovas neturi prievolės jai atlyginti ir prašomų priteisti 5 proc. palūkanų. Ieškinį patenkinus 13,27 proc. teismas paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

2014. Apeliaciniu skundu ieškovė J. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį, kuria jos ieškinys atmestas, ir šią ieškinio dalį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2114.1. Priteistą 1419,99 Eur sumą sudaro žalos, padarytos ieškovės baldams, buvusiems jos bute adresu ( - ), kurį atsakovas nuomojosi pagal 2016-01-29 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, t. y. 79,99 Eur dėl prieškambario batų dėžės, 290 Eur dėl virtuvės baldų ir 1050 Eur dėl vonios baldų. Tačiau, apeliantės teigimu, teismas neįvertino, kad prie nurodytos sumos turi būti pridedamas pridėtinės vertės mokestis, todėl teismo priteistas žalos atlyginimas turi būti 298,20 Eur suma didesnis.

2214.2. Apeliantės nuomone, teismas netiksliai taikė teismų praktiką, nes, iš vienos pusės, sprendė, kad atlygintinos žalos dydis (atlygintinas nuomos objekto būklės pablogėjimas) turi būti įvertintas sutartyje ir pagal joje įtvirtintas taisykles vertintinas nuomotojo (ieškovės) reikalavimų pagrįstumas, iš kitos pusės, pasisakė, kad žalos, padarytos išsinuomoto daikto pabloginimu, atlyginimo klausimas spręstinas pagal bendrąsias įstatymuose numatytas civilinės atsakomybės sąlygas. Tikslingai išdaužytos sienos, subraižyti baldai, subraižytos grindys, sulaužytos durys, apgraužti, apdraskyti baldai ir t. t. rodo tyčinį arba neatsakingą didelės jėgos ir pastangų reikalaujantį netinkamą elgesį su išsinuomotu daiktu, todėl nagrinėjamu atveju civilinė atsakomybės klausimas kyla pagal šio apeliacinio skundo 8 p. nurodytą teismų suformuluotą teisės taikymo praktiką ir ši atsakomybė atsiranda įstatymo pagrindu, ir jos specialus aptarimas sutartyje nėra būtinas. Nuomos sutarties 2.4 p. nurodyta, kad nuomininkas (atsakovas) padengs nuomotojo (ieškovės) nuostolius, jei buto būklė pablogėjo dėl nuomininko (atsakovo) kaltės, todėl, apeliantės teigimu, teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tiek dėl prievolės įvykdymo, tiek dėl buto būklės. Aplinkybė dėl buto perdavimo-priėmimo akto nesurašymo tiek atsakovui įsikeliant į butą, tiek iš jo išsikeliant nereiškia, kad viską, kas tuose aktuose turėjo ar galėjo būti surašyta, turi įrodinėti ieškovė, kaip nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime. Atsakovas kaip nuomininkas priėmė butą pagal nuomos sutartį, nepareikšdamas jokių pastabų ar pretenzijų, tai reiškia, kad buto būklė buvo gera, be trūkumų, kurie reikšmingi įvertinant buto būklę nuomos pabaigoje. Šiuo atveju buto perdavimo-priėmimo aktas nebuvo surašytas dėl atsakovo kaltės, atsakovas pablogino buto būklę ir turi atlyginti ieškovei žalą – sumokėti tokią pinigų sumą, kokia reikalinga tiems pabloginimams pašalinti.

2314.3. Pareiga atlyginti žalą kyla ir tada, kai išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės; kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo. Be to, nuomininkas gali būti atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą, jeigu įrodo, kad padaryti pabloginimai yra natūrali to daikto naudojimo pasekmė. Pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė, o pateikti įrodymai aiškiai liudija, kad butui padaryta žala mažina jo vertę, jo funkcionalumas gali būti atstatytas tik suremontavus jo sienas, duris, baldus. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad nurodytos sąmatos sudarytos neteisingai ar nurodytos kainos yra neadekvačios.

2414.4. Norint tinkamai sutvarkyti sienas ir užtikrinti estetinį vaizdą, iš dalies reikėjo atlikti ir dalies lubų ploto remonto darbus. Ieškovės patirtos žalos faktą (4700 Eur) patvirtina byloje esanti 2018-04-27 sutartis su remonto darbus atlikusiu V. C., prie jos sudaryta sąmata, 2018-05-04 sąskaita ir atsiskaitymo faktą patvirtinantis 2018-05-04 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas, todėl nėra pagrindo abejoti patirtos žalos faktu. Liudytojų E. M. bei N. V. parodymai turi būti vertinami visų įrodymų kontekste. Dėl 1951,33 Eur žalos buto grindims apeliantė nurodo, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Teismas, teigdamas, kad negalima tenkinti šio reikalavimo dalies, nes rangos darbai neatlikti, nėra jų apmokėjimo dokumentų, prieštarauja pats sau, nes tame pačiame teismo sprendime nurodomos teismų praktikos pripažįstama nukentėjusio asmens teisė į žalos atlyginimą vien atliktinų darbų kainos – būsimo remonto išlaidų apskaičiavimo pagrindu. Š. A. sąmatoje dėl grindų remonto darbų nėra nurodyta jokių darbų dėl grindjuosčių pakartotinio keitimo, todėl teismo abejonės nepagrįstos.

2514.5. Bute esančios prieškambario batų dėžės nėra pagrindo vertinti pagal masinės gamybos produktų kainas, kurias pateikė atsakovas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina visa ieškinyje nurodyta suma dėl baldų sugadinimo (2662 Eur), apskaičiuota UAB „Spintų galerija“ 2018-05-02 pasiūlymą.

2614.6. Atsakovas teigdamas, kad jis su ieškove pagal nuomos sutartį yra atsiskaitęs visiškai, privalo tai įrodyti. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad nebuvo tarp šalių ginčo dėl atsiskaitymo. Pats atsakovas pateikė į bylą šalių elektroninį susirašinėjimą, iš kurio matosi, kad ieškovė teikė jam apskaičiavimus atsiskaityti ir jie visą laiką juos derino, o 2018 m. kovo mėnesį sutarė, kad depozito suma dengs iki tol susidariusius neapmokėtus komunalinius mokesčius, tada liks 400 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimas už 2018 m. kovo mėnesį, jį ir mokės atsakovas artimiausiu mokėjimu. Taigi, apeliantės teigimu, atsakovas turi pareigą atlyginti žalą ir atsiskaityti pagal nuomos sutartį, atitinkamai priteistinos ieškinyje nurodytos palūkanos (99 Eur) ir netesybos (110,52 Eur).

2715. Apeliaciniu skundu atsakovas M. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį dėl 1419,99 Eur nuostolių ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2815.1. Teismas priteisdamas nuostolius dėl vonios kambario, prieškambario bei virtuvės baldų neišskaičiavo šių baldų nusidėvėjimo laipsnio, taip pat nevertino paties teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jog ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kokia minėtų baldų būklė buvo prieš įsikeliant atsakovui į butą 2016 m. sausio 29 d., todėl nesant objektyvių įrodymų dėl nuostolių dydžio, teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir ieškinys atmestas visiškai.

2915.2. Pateiktomis analogiškomis batų dėžės kainomis, atsakovas norėjo teismui atskleisti, jog ieškovės prašoma priteisti 150 Eur suma už batų dėžę yra verta dvigubai mažiau, tai yra 79,99 Eur. Vienas išsisukęs varžtas iš batų dėžės, laikytinas daikto nusidėvėjimu per ilgą laiką, o ne tyčiniais veiksmais padaryta žala ieškovei. Apeliantas įžvelgia teismo prieštaravimus, iš vienos pusės teismas sutinka su aplinkybe, jog nuo 2016 m. sausio 29 d. nuomoto buto baldai natūraliai nusidėvi, tačiau iš kitos pusės pripažįsta, kad atsakovas privalo atlyginti visus 79,99 Eur nuostolius už batų dėžę, kuriai išsisukęs vienas varžtas. Apelianto nuomone, teismas netinkamai aiškino natūralaus (normalaus) patalpų nusidėvėjimo sampratą ir netinkamai sprendė dėl daikto būklės pabloginimo.

3015.3. Teismas priteisė 290 Eur sumą tik už durelių varstymo vienos rankenėlės mechanizmo pakeitimą, kita vertus, ieškovės pateiktame UAB „Spintų galerija“ 2018 m. gegužės 2 d. komerciniame pasiūlyme nurodyta 290 Eur suma už visą virtuvinių baldų remontą. Taigi, teismas neišskaičiavo iš 290 Eur sumos virtuvės spintelės durelių varstymo mechanizmo kainos, bet priteisė už visų virtuvės baldų remontą. Teismui priteisus 290 Eur sumą vien tik už durelių varstymo mechanizmą, ieškovė nepagrįstai praturtės apelianto atžvilgiu. Iš ieškovės pateikto komercinio pasiūlymo visiškai neaišku, koks tiksliai remontas įkainotas 290 Eur suma.

3115.4. Teismas pripažindamas, kad atsakovas nuomojosi ne naujos statybos butą su ne ką tik atliktu remontu ir ne naujais baldais, iš atsakovo priteisia 1050 Eur nuostolių atlyginimo nurodydamas, kad atsakovas nepateikė duomenų, kiek kainuotų naujų vonios baldų sumontavimas. Pateiktame UAB „Spintų galerija“ 2018 m. gegužės 2 d. komerciniame pasiūlyme nurodyti – nauji vonios baldai – 1050 Eur, taigi, pasiūlyme nėra išskaičiuotas vonios baldų nusidėvėjimas. Teismas nesigilino, ką reiškia naujų baldų gamyba pagal individualų užsakymą, be to, vonios pakabinama spintelė nebuvo pažeista, ją keisti reikia tik dėl spalvos atitikimo su spintele po kriaukle. Ieškovė ketina įsigyti visiškai naujus vonios baldus neapskaičiavus nusidėvėjimo bei nenurodžius, kokius konkrečiai baldus ketina užsakinėti. Teismas vertina kaip pagrįstą tą patį UAB „Spintų galerija“ 2018 gegužės 2 d. pasiūlymą dėl visiškai naujų vonios baldų sumontavimo ieškovės bute ir visiškai ignoruoja jau konstatuotas aplinkybes, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog iki nuomos sutarties sudarymo šių daiktų būklė buvo kitokia. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas matydamas UAB „Spintų galerija“ pateiktų kainų prieštaravimus privalėjo šio dokumento nelaikyti objektyviu ir juo priimant sprendimą nesivadovauti. Byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog komerciniame pasiūlyme nurodyti remonto darbai yra susiję su atsakovo veiksmais, kad jie yra atsakovo veiksmų rezultatas, todėl minėto dydžio žala negali būti priteista iš atsakovo.

3216. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. M. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

3316.1. Pats atsakovas nusišalino nuo buto būklės fiksavimo, jis veikė prieš įrodymus, todėl visi neaiškumai vertintini ne jo naudai. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad bute buvę baldai buvo jau apgadinti nuomos santykių pradžioje, prieš butą perduodant atsakovui naudotis pagal nuomos sutartį. Tokiu atveju ieškovei nėra pareigos įrodinėti, kokia konkreti buto ir jame buvusių baldų būklė buvo nuomos pradžioje ir kiek ji pasikeitė nuomos pabaigoje, kaip nepagrįstai nurodo atsakovas.

3416.2. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kokiu būdu galėjo atsirasti nurodomi baldų sugadinimai, naudojant juos pagal paskirtį tinkamu būdu. Ieškovė savo ieškiniu prašė ne šiaip žalos baldams atlyginimo, o būtent to, kuris buvo padarytas sužalojant baldus, veikiant tiesiogiai prieš juos, o ne dėl normalaus nusidėvėjimo.

3516.3. Siekiant įvertinti turto sužalojimo mastą finansine išraiška, nėra būtina ieškovui (turto savininkui) patirti to daikto remonto ar naujo daikto įsigijimo išlaidas. Atsakovas nepateikė jokių alternatyvių skaičiavimų, o vien jo abejonės dėl galbūt esančios galimybės apskaičiuoti žalą kitaip ar mažesnę nėra pagrindas keisti teismo sprendimo. Žala padaryta ieškovės baldams, kurie buvo pagaminti pagal individualų užsakymą ir būtent butas apima atitinkamą estetinį ir funkcinį sprendimą, kuris ir turi būti išlaikytas, taisant atsakovo padarytą žalą.

3617. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. V. prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

3717.1. Dėl UAB „Spintų galerija“ 2018 m. gegužės 2 d. komercinio pasiūlymo atsakovas yra išsamiai pasisakęs apeliaciniame skunde.

3817.2. Ieškovė nepateikė sąskaitų faktūrų, jog už nurodytus remontus ar naujų baldų keitimą jau yra sumokėjusi pinigus. Teisme buvo pateiktas tik laisvos formos pasiūlymas su numanomomis kainomis, kurios nėra teisiškai pagrįstos ir negali būti laikomas objektyviu ir nešališku įrodymu. Kadangi byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog komerciniame pasiūlyme nurodyti remonto darbai yra susiję su atsakovo veiksmais, kad jie yra atsakovo veiksmų rezultatas, nurodyto dydžio žala negali būti priteista iš atsakovo.

3917.3. Atsakovui nėra suprantamas apeliacinio skundo argumentus – tikslingai išdaužytos sienos, subraižyti baldai, subraižytos grindys, sulaužytos durys, apgraužti, apdraskyti baldai ir t.t. Apeliantė tokiais teiginiais bando įtikinti teismą, jog M. V. nuomodamasis ieškovės butą turėjo tikslą jį specialiai gadinti ir laužyti. Ieškovė kaip buto savininkė nefiksavo buto faktinės būklės prieš įsikeliant į butą atsakovui, taip ir nesugebėjo įrodyti ar buto sugadinimus padarė atsakovas, ar tokie sugadinimai jau buvo prieš įsikeliant nuomininkui. Tokių įrodymų byloje tiesiog nėra.

4017.4. Ieškovė visą nuomos laikotarpį jokių pretenzijų atsakovui dėl buto sugadinimų nereiškė. Nors ieškovė nurodė, kad 2015 m. atliko buto remontą, jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Ieškovė pareikšdama ieškinį dėl piniginių lėšų priteisimo iš atsakovo dėl buto sugadinimo privalėjo įrodyti, kad buto sugadinimai atsirado nuomos laikotarpiu ir dėl atsakovo kaltės. Ieškovė neįrodė, jog iki nuomos sutarties sudarymo buto daiktų būklė buvo kitokia. Ieškovė į 10183,33 Eur nuostolių sumą įtraukia ne tik išlaidas už sienų remontą, bet ir išlaidas už lubų remontą, nors tokie defektai nebuvo konstatuoti net antstolės. Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, jog keturių keistinų lempučių kaina sudarė 17,95 Eur, t. y. žymiai mažiau, nei nurodyta sąmatoje. Bylos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina ieškovės norą nepagrįstai praturtėti ir nemokamai susiremontuoti jai priklausantį butą.

4117.5. Ieškovė pirmosios instancijos teisme grįsdama komunalinių mokesčių skolą pateikė kažkokius pačios sudarytus padrikus duomenis, iš kurių nebuvo galima spręsti apskritai apie jokias skolas.

42Teisėjų kolegija

konstatuoja:

43IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4418. Vadovaujantis CPK320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

4519. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl nesumokėto nuomos mokesčio ir nuomininko atsakomybės už netinkamos būklės buto grąžinimą.

4620. Byloje nustatyta, kad 2016 m. sausio 29 d. šalys sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui naudotis už užmokestį butu, esančiu adresu: ( - ). Nuomos sutarties I dalies 4 punkte buvo numatytas pradinis nuomos terminas iki 2017 m. sausio 31 d. Pasibaigus nuomos sutartyje numatytam terminui, šalys 2017 m. vasario 1 d. sudarė nuomos sutarties priedą, kuriuo sutarė pratęsti nuomos terminą iki 2018 m. sausio 31 d., patvirtindamos, kad buto būklė yra tinkama, nė viena iš šalių dėl to pretenzijų neturi. Nuomos sutartimi atsakovas įsipareigojo padengti ieškovei nuostolius buto būklei pablogėjus dėl atsakovo kaltės (nuomos sutarties II dalies 2.4 punktas), butą po nuomos pabaigos perduoti ieškovei pagal perdavimo-priėmimo aktą (nuomos sutarties II dalies 2.8 punktas), mokėti 400 Eur nuomos mokestį iki einamojo mėnesio 5 dienos, ir papildomais mokėjimais – buto išlaikymo išlaidas (nuomos sutarties III dalies 1, 2 punktai). Nuomos sutarties IV dalies 2 punkte buvo numatytas 0,2 procento dydžio delspinigių skaičiavimas nuo pradelstos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovas pagal nuomos sutarties III dalies 2 punktą atliko 400 Eur avansinį mokėjimą, butą priėmė naudotis ir juo naudojosi iki sutarto termino – 2018 m. sausio 31 d., vėliau, žodinio susitarimo su ieškove pagrindu iki 2018 m. balandžio 21 d. Išsikėlęs atsakovas su ieškove nesusitiko, buto priėmimo perdavimo akto nesudarė ir nepasirašė. Ieškovė teigia, kad atsakovas liko skolingas nuomos mokestį už 2018 m. balandžio mėnesį, o žalą, susijusią su buto būklės pablogėjimu, ieškovė įrodinėja antstolės D. P. 2018 m. balandžio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, apgadinimus galinčių sutaisyti asmenų sąmatomis, remontą atlikusių asmenų sąskaitomis, liudytojų parodymais.

47Dėl buto perdavimo ir grąžinimo

4821. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tiek dėl prievolės įvykdymo, tiek dėl buto būklės. Atsakovas kaip nuomininkas priėmė butą nuomai pagal nuomos sutartį, nepareikšdamas jokių pastabų ar pretenzijų, tai, apeliantės nuomone, reiškia, kad buto būklė buvo gera, be trūkumų, kurie reikšmingi įvertinant buto būklę nuomos pabaigoje. Šiuo atveju buto perdavimo-priėmimo aktas nebuvo surašytas dėl atsakovo kaltės, atsakovas pablogino buto būklę ir turi atlyginti ieškovei žalą – sumokėti tokią pinigų sumą, kokia reikalinga tuos pabloginimus pašalinti. Su tokia apeliantės dėstoma poziciją teisėjų kolegija nesutinka.

4922. Byloje nustatyta, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai nuomos teisiniai santykiai (CK 6.477 straipsnis) ir ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo (nuomininko) atsakomybės už netinkamos būklės buto grąžinimą (CK 6.499–6.500 straipsniai); atsiradusios žalos – turto sugadinimo, t. y. dėl civilinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo (CK 6.245–6.249 straipsniai). CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. CK 6.500 straipsnyje įtvirtinta, kad, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės.

5023. Ieškovė, pareikšdama ieškinį siekė įrodyti, kad jos butui buvo padaryta žala, kurią turi atlyginti būtent atsakovas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Nurodytos įrodymų vertinimo taisyklės neabejotinai svarbios ir nagrinėjamu atveju.

5124. Nagrinėjamu atveju šalys sutarties 1.1 ir 2.8 punktais susitarė, kad butas bus perduodamas pagal priėmimo-perdavimo aktą. Toks aktas nebuvo sudarytas nei atsakovui įsikraustant į butą, nei išsikraustant iš jo, todėl, kaip pagrįstai nurodė bylą nagrinėjęs teismas, ieškovei teko pareiga įrodyti, kad faktinių aplinkybių protokole konstatuoti buto sugadinimai buvo padaryti šalių pasirašytos nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2018 m. balandžio 21 d. Iš tiesų ginčo šalys pripažįsta, kad išnuomotas butas nėra naujas, jis yra 2007 m. statybos daugiabutyje, ieškovė butą įsigijo 2011 m. lapkričio 18 d., įrodymų, kad 2015 m. ieškovė atliko buto remontą, nepateikta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas nuomojosi ne naujos statybos butą, nebuvo naujai atliktas buto remontas ir naudotasi ne naujais baldais. Įvertinus aplinkybę, kad butas yra skirtas nuomoti, buto susidėvėjimas yra neginčytinas, todėl, siekiant nustatyti nuomininko padarytą žalą, turi būti pateikti neabejotini, nenuginčijami įrodymai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti atsakovo padarytą žalą nuomojamam daiktui, šiuo atveju – butui apskritai ir aptariamu aktualiu šiai bylai laikotarpiu.

5225. Antstolės D. P. 2018 m. balandžio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad sulaužyta baltos spalvos batų dėžė (nuotrauka, 2, 3), vonios ir tualeto patalpoje sulaužytas nutekėjimo vamzdis (nuotrauka 5, 6), kriauklės spintelė nuo drėgmės išbrinkusi, jos kraštai nubrūžinti (nuotrauka 7, 8), virtuvės spintelės durys išlaužtos (nuotrauka 10), baldai apgraužti (nuotrauka 11, 12), miegamajame lovos galai apgraužti (nuotrauka 13, 14, 15), atidarinėjant duris subraižytos grindys (nuotrauka 16), durys įlaužtos ir nusvirusios (nuotrauka 17, 18), visame bute grindų apdaila sugadinta, apdraskyta, apgraužta, kai kur iš vis nuplėšta (nuotrauka 19–21, 23–26), kambaryje nuplėšta dalis tapetų (nuotrauka 22), buvo daromi uždažymai sugadintų sienų (nuotrauka Nr. 22, 27–38). Atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pripažino, kad nuomos santykių metu, t. y. aktualiu šiam ginčui laikotarpiu buvo sugadinta prieškambaryje esanti batų dėžė bei virtuvės spintelių durelių varstymo mechanizmai.

5326. Ieškovė apeliuoja į tai, kad pasibaigus nuomos terminui buto perdavimo-priėmimo aktas nebuvo surašytas dėl atsakovo kaltės, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė, kaip buto nuomotoja, nebuvo atidi ir rūpestinga, ir pati nesilaikė susitarimo išnuomojant butą atsakovui jį perduoti pagal priėmimo-perdavimo aktą. Nors pasibaigus buto nuomos santykiams nuomoto buto būklė užfiksuota 2018 m. balandžio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, teisėjų kolegijos vertinimu, iš pateiktų fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti, kokius konkrečius butas turėjo apgadinimus, kurių nebuvo tuo metu, kai butas buvo išnuomotas atsakovui. Sudarydamos buto nuomos sutartį, šalys neužfiksavo išnuomojamo buto būklės (jo nefotografavo, neaprašė), todėl vien jau dėl to nežinoma, ar butas buvo grąžintas ieškovei blogesnės būklės negu buvo priimtas atsakovo. Šiuo atveju žalos prezumpcija negali būti taikoma, nes sudarant nuomos sutartį abi šalys nebuvo pakankamai rūpestingos ir nefiksavo buto būklės ir jo natūralaus nusidėvėjimo nuo pastatymo dienos. Kita vertus, atsižvelgiant į buto natūralų nusidėvėjimą nuomos laikotarpiu, šiuo atveju paprasčiausiai nėra galimybės lyginti buto būklės jo perdavimo atsakovui metu ir buto būklės grąžinimo ieškovei metu. Bylos duomenimis butas ir jame esantieji daiktai bei baldai nebuvo nauji, buvo naudoti ir ankstesnių gyventojų, todėl nesant objektyvių įrodymų, kokia buto ir baldų būklė buvo prieš įsikeliant atsakovui į jį, ieškinio reikalavimai dėl buto sienų, durų, grindų ir kai kurių baldų atmesti teisėtai ir pagrįstai.

5427. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė, kad jai buvo grąžintas prastesnės būklės butas, nei ji jį perdavė (išskyrus atsakovo pripažintus batų dėžės ir virtuvės spintelių durelių varstymo mechanizmų sugadinimus), taip pat, jog ieškovės nurodomi buto apgadinimai yra sąlygoti neteisėtų tyčinių atsakovo veiksmų, o ne normalaus buto ir jame esančių daiktų nusidėvėjimo.

55Dėl vonios kambario baldų, batų dėžės ir virtuvės spintelių durelių varstymo mechanizmų sugadinimų

5628. Vertindama vonios kambario baldų sugadinimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuomos sutartimi atsakovas įsipareigojo padengti nuomotojui (ieškovei) nuostolius, jei buto būklė pablogėjo dėl nuomininko (atsakovo) kaltės, be to, nuomininkas (atsakovas) įsipareigojo savo sąskaita atlikti buto, vidaus santechninių įrenginių ir inžinerinių tinklų einamąjį remontą, o avarijų, įvykusių bute vidaus inžineriniuose tinkluose dėl netinkamo ar ne laiku atlikto remonto nuostolius apmoka nuomininkas (atsakovas) (sutarties II dalies 2.3 punktas). Nors ieškovė nepateikė įrodymų patvirtinančių atsakovui perduotos vonios kambario ir joje esančių baldų būklės, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas iš esmės patvirtina, jog atsakovas vonios kambaryje vandens pratekėjimo neremontavo, apie jį ieškovei nepranešė, apsiribojo dubens pastatymu po vonios praustuvu. Atsakovas įrodinėjo, kad spintelės po praustuvu kaina svyruoja nuo 119,99 Eur iki 159,99 Eur, o aukštos spintelės kaina – nuo 107 Eur iki 148 Eur ir tvirtina, jog ieškovės prašoma priteisti 1 050 Eur suma yra neprotingai didelė. Teisėjų kolegija pritaria bylą nagrinėjusio teismo išvadai, kad atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir pareigingas naudodamas po praustuvu esančią spintelę ir taip pažeidė sutartinę sąlygą, susijusią su santechninių įrenginių remontu. Byloje kaip liudytojas apklaustas baldininkas T. Š., sudaręs ieškovės pateiktą UAB ,,Spintų galerija“ komercinį pasiūlymą, nurodė, kad vonios kambario baldai, ypač po praustuvu esanti spintelė, buvo visiškai sugadinti nuo tiesioginio sąlyčio su vandeniu, nors tai iš esmės buvo labai kokybiški, iš gerų medžiagų pagaminti baldai, kurie buvo nestandartiniai, t. y. užsakomieji, pagaminti pagal individualų užsakymą. Šiuo atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, už kokią kainą būtų pagaminta vonios spintelė pagal individualų užsakymą, kiek kainuotų jos demontavimas ir naujos sumontavimas, todėl nepaneigus UAB ,,Spintų galerija“ komerciniame pasiūlyme nurodytos kainos ir įvertinusi nutarties 26-27 nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiuo atveju teisinga būtų taikyti abipusę, tiek nuomotojo, tiek nuomininko atsakomybę, nes ne tik atsakovas, bet ir ieškovė privalėjo nuolat rūpintis turtu, stebėti jo būklę, laiku pašalinti priežastis galinčias lemti jo sugadinimą. Be to šiuo atveju, nustatant atlygintinos žalos dydį, svarbu ir turto nusidėvėjimas, nes priteisiant visą naujo baldo kainą, būtų reikšmingai pagerinta turto būklė ir tai leistų ieškovei nepagrįstai praturtėti, todėl nesant kitų įrodymų iš atsakovo priteistina pusė ieškovės prašomos 1050 Eur atlyginti žalos, tai yra 525 Eur.

5729. Pripažinęs batų dėžės ir virtuvės spintelių durelių varstymo mechanizmų sugadinimus, atsakovas apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, kad teismas priteisdamas iš atsakovo nuostolius dėl prieškambario ir virtuvės baldų – batų dėžės ir virtuvės spintelių durelių varstymo mechanizmų sugadinimų neišskaičiavo šių baldų nusidėvėjimo laipsnio.

5830. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Nuomininko atsakomybė už išsinuomoto daikto būklės pablogėjimą paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto išlaidos (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018).

5931. Įstatymas numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Žalos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais, laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį turi nustatyti teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

6032. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovės į bylą pateiktame UAB ,,Spintų galerija“ komerciniame pasiūlyme esantis prieškambario batų dėžės remontas nepagrįstai per didelis arba net ekonomiškai nenaudingas, nes naujo identiško baldo įsigijimas kainuotų 79,99 Eur. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo teismui buvo akivaizdu, kad ne visa batų dėžė yra sugadinta ir ją galbūt būtų galima suremontuoti prisukant varžtą, tačiau išsikraustydamas atsakovas šio darbo neatliko, į bylą nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kiek kainuotų tokio darbo atlikimas, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 79,99 Eur naujos batų dėžės įsigijimo išlaidas. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko ir patvirtino atsakovo poziciją, kad ne visa batų dėžė yra sugadinta ir ją galbūt būtų galima suremontuoti prisukant varžtą ir tokią aplinkybę iš esmės patvirtina ir 2018 m. balandžio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (nuotrauka, 2, 3). Byloje nėra duomenų, kad prisukus varžtą ir suremontavus batų dėžę, jos nebus galima naudoti pagal tiesioginę jos paskirtį. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti prieškambario batų dėžės sugadinimo mastą ir galimas remonto išlaidas, o ne atlyginti naujos batų dėžės įsigijimo išlaidas.

6133. Byloje nustatyta, kad yra sugadintas vienas virtuvės spintelės durelių varstymo mechanizmas, atsakovui nepateikus komerciniame pasiūlyme nurodytos 290 Eur sumos už šio defekto remontą paneigiančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 290 Eur žalą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės pateiktame UAB „Spintų galerija“ 2018 m. gegužės 2 d. komerciniame pasiūlyme nurodyta 290 Eur suma už visą virtuvinių baldų remontą, taigi, bylą nagrinėjęs teismas iš 290 Eur sumos neišskaičiavo virtuvės spintelės durelių varstymo mechanizmo kainos. Teismo vertinimu, 290 Eur suma yra neprotingai didelė ir negali būti pagrįsta vien tik virtuvės spintelės durelių varstymo mechanizmui pakeisti.

6234. Iš tiesų, nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė įrodymų, kokios būtų prieškambario batų dėžės remonto ir virtuvės spintelės durelių varstymo mechanizmo pakeitimo išlaidos, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad 79,99 Eur ir 290 Eur iš atsakovo priteistas žalos atlyginimas yra nepagrįstas ir per didelis. Preliminariai įvertinęs galimas prieškambario batų dėžės remonto ir virtuvės spintelės durelių varstymo mechanizmo pakeitimo išlaidas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 25 Eur suma yra pakankama šiems sugadintiems daiktams pataisyti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistą 1 419,99 Eur žalos atlyginimą mažina 869,99 Eur suma ir iš atsakovo ieškovei priteisia 550 Eur žalos atlyginimo. Remdamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybės ir išanalizavo pateiktus įrodymus byloje, todėl teismo sprendimo dalis dėl iš atsakovo priteisto žalos atlyginimo dydžio yra keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

63Dėl nuomos mokesčio

6435. Nors į bylą ieškovė teikė mokėtinas komunalinius mokesčius patvirtinančias sąskaitas faktūras, tačiau iš jų turinio bylą nagrinėjęs teismas negalėjo nustatyti, kurias dalis atsakovas yra apmokėjęs, o kurias ne. Ieškovei nepateikia jokių skaičiavimų, patvirtinančių atsakovo apmokėtų ir neapmokėtų komunalinių mokesčių dalių skirtumo, pirmosios instancijos teismas ieškinio dalies, susijusios su nuomos mokesčio ir (ar) komunalinių mokesčių skolos priteisimu, netenkino kaip neįrodytos. Su tokia teismo išvada apeliantė nesutinka.

6536. Šalys susitarė, jog 400 Eur avansinis mokėjimas, bus laikomas nuomos mokesčiu už paskutinį mokestį (Sutarties III dalis 2 punktas), taigi atsakovo sumokėtas avansas bus įskaitytas kaip mokestis už paskutinį nuomos mėnesį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuomos dydis už 2018 m. balandžio mėn. yra 280 Eur (400/30*21), o ieškovė neįrodė, jog atsakovo nevisiškai sumokėti mokesčiai sudaro daugiau nei 120 Eur (400 – 280). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas skundžiamame sprendime tiksliai, atsižvelgdamas į šalių pateiktus įrodymus, atliko skaičiavimus, spręsdamas, jog iš atsakovo sumokėto depozito turi būti užskaitoma už komunalines paslaugas paskutinį nuomos mėnesį. Toks skaičiavimas yra pagrįstas, atitinkantis faktinius bylos duomenis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl ši sprendimo dalis laikytina ir pagrįsta, ir teisėta.

6637. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius šalių apeliacinių skundų argumentus atsakyta. Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai ir teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

67Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

6838. Teismo sprendimas dėl ginčo esmės yra priimtas atsakovo naudai, todėl teismas perskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

6939. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 10 699,85 Eur. Patenkinus ieškinio dalį dėl 550 Eur nuostolių atlyginimo vertintina, kad ieškinys patenkintas 5,14 proc. ir atmestas 94,86 proc. Ieškovė yra sumokėjusi 241 Eur žyminio mokesčio. Įvertinus patenkintus ir atmetus ieškinio reikalavimus, iš atsakovo ieškovei priteistina 12,39 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos sudaro 605 Eur, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo išlaidos (140 Eur) taip pat priskirtinos prie ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, iš viso ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos sudaro 745 Eur. Atsakovo atstovavimo išlaidos sudaro 700 Eur. Įvertinus atmestus ir patenkintus ieškinio reikalavimus, iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteistinos 38,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės – 664,02 Eur. Susumavus visas paskirstytinas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir žyminį mokestį, iš ieškovės atsakovui priteistina 613,34 Eur bylinėjimosi išlaidų (664,02 – 12,39 + 38,29) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

70Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

7140. Atsakovas pateikė įrodymus, kad jis patyrė 600,00 Eur advokato išlaidų už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, o atsakovo tenkintas, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 569,16 Eur suma už advokato teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje.

72Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

73Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

74„ ieškinį tenkinti iš dalies.

75Priteisti iš atsakovo M. V., a. k. ( - ) ieškovės J. M., a. k. ( - ) naudai 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų), 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. gruodžio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

76Priteisti iš ieškovės J. M., a. k. ( - ) atsakovo M. V., a. k. ( - ) naudai 613,34 Eur (šešis šimtus trylika eurų 34 cnt) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 569,16 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 16 cnt) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1. Ieškovė J. M. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš... 6. 2. Nurodė, kad 2016 m. sausio 29 d. ieškovė ir atsakovas sudarė... 7. 3. 2018 m. balandžio mėnesį šalys sutarė, kad atsakovas turi atlaisvinti... 8. 4. Atsakovas M. V. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad... 9. 5. 2017 m. vasario 1 d. šalys sudarė nuomos sutarties priedą, kuriame... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu... 12. 7. Teismas vertino tai, kad šalis siejo geri, netgi draugiški santykiai ir... 13. 8. Vertindamas ieškovės patirtą žalą atsakovui sugadinus sienas, teismas... 14. 9. Pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo žalą, kuri atsirado... 15. 10. Dėl buto grindų remonto teismas nurodė, kad iš ieškovės į bylą... 16. 11. Vertindamas vonios kambario, prieškambario bei virtuvės baldų... 17. 12. Pasisakydamas dėl nuomos mokesčio teismas pripažino šalių susitarimą,... 18. 13. Ieškovė prašė pripažinti, kad atsakovas nėra įvykdęs prievolės... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 20. 14. Apeliaciniu skundu ieškovė J. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto... 21. 14.1. Priteistą 1419,99 Eur sumą sudaro žalos, padarytos ieškovės baldams,... 22. 14.2. Apeliantės nuomone, teismas netiksliai taikė teismų praktiką, nes,... 23. 14.3. Pareiga atlyginti žalą kyla ir tada, kai išsinuomoto daikto... 24. 14.4. Norint tinkamai sutvarkyti sienas ir užtikrinti estetinį vaizdą, iš... 25. 14.5. Bute esančios prieškambario batų dėžės nėra pagrindo vertinti... 26. 14.6. Atsakovas teigdamas, kad jis su ieškove pagal nuomos sutartį yra... 27. 15. Apeliaciniu skundu atsakovas M. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto... 28. 15.1. Teismas priteisdamas nuostolius dėl vonios kambario, prieškambario bei... 29. 15.2. Pateiktomis analogiškomis batų dėžės kainomis, atsakovas norėjo... 30. 15.3. Teismas priteisė 290 Eur sumą tik už durelių varstymo vienos... 31. 15.4. Teismas pripažindamas, kad atsakovas nuomojosi ne naujos statybos butą... 32. 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. M. prašo apelianto... 33. 16.1. Pats atsakovas nusišalino nuo buto būklės fiksavimo, jis veikė prieš... 34. 16.2. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kokiu būdu galėjo atsirasti... 35. 16.3. Siekiant įvertinti turto sužalojimo mastą finansine išraiška, nėra... 36. 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. V. prašo apeliantės... 37. 17.1. Dėl UAB „Spintų galerija“ 2018 m. gegužės 2 d. komercinio... 38. 17.2. Ieškovė nepateikė sąskaitų faktūrų, jog už nurodytus remontus ar... 39. 17.3. Atsakovui nėra suprantamas apeliacinio skundo argumentus – tikslingai... 40. 17.4. Ieškovė visą nuomos laikotarpį jokių pretenzijų atsakovui dėl buto... 41. 17.5. Ieškovė pirmosios instancijos teisme grįsdama komunalinių mokesčių... 42. Teisėjų kolegija... 43. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 44. 18. Vadovaujantis CPK320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo... 45. 19. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl nesumokėto nuomos mokesčio... 46. 20. Byloje nustatyta, kad 2016 m. sausio 29 d. šalys sudarė gyvenamųjų... 47. Dėl buto perdavimo ir grąžinimo... 48. 21. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad teismas neteisingai... 49. 22. Byloje nustatyta, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai nuomos... 50. 23. Ieškovė, pareikšdama ieškinį siekė įrodyti, kad jos butui buvo... 51. 24. Nagrinėjamu atveju šalys sutarties 1.1 ir 2.8 punktais susitarė, kad... 52. 25. Antstolės D. P. 2018 m. balandžio 23 d. faktinių aplinkybių... 53. 26. Ieškovė apeliuoja į tai, kad pasibaigus nuomos terminui buto... 54. 27. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu... 55. Dėl vonios kambario baldų, batų dėžės ir virtuvės spintelių durelių... 56. 28. Vertindama vonios kambario baldų sugadinimą, teisėjų kolegija atkreipia... 57. 29. Pripažinęs batų dėžės ir virtuvės spintelių durelių varstymo... 58. 30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatyme įvardytas išsinuomoto... 59. 31. Įstatymas numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai,... 60. 32. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovės į bylą... 61. 33. Byloje nustatyta, kad yra sugadintas vienas virtuvės spintelės durelių... 62. 34. Iš tiesų, nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė įrodymų, kokios... 63. Dėl nuomos mokesčio... 64. 35. Nors į bylą ieškovė teikė mokėtinas komunalinius mokesčius... 65. 36. Šalys susitarė, jog 400 Eur avansinis mokėjimas, bus laikomas nuomos... 66. 37. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į... 67. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 68. 38. Teismo sprendimas dėl ginčo esmės yra priimtas atsakovo naudai, todėl... 69. 39. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 10 699,85 Eur.... 70. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje... 71. 40. Atsakovas pateikė įrodymus, kad jis patyrė 600,00 Eur advokato išlaidų... 72. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 73. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą pakeisti... 74. „ ieškinį tenkinti iš dalies.... 75. Priteisti iš atsakovo M. V., a. k. ( - ) ieškovės J. M., a. k. ( - ) naudai... 76. Priteisti iš ieškovės J. M., a. k. ( - ) atsakovo M. V., a. k. ( - ) naudai...