Byla 2-2038/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (atsakovo) restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Junesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Artelas“ ieškinį atsakovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Junesta“, tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Murena“, dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 14 d. nutartimi iškėlė UAB „Junesta“ restruktūrizavimo bylą. Civilinėje byloje Nr. 2-132-603/2010 Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 2 d. nutartimi patvirtino RUAB „Junesta“ trečios eilės kreditoriaus UAB „Artelas“ finansinį reikalavimą 2 209 159,39 Lt sumai, kitoje dalyje kreditorinį reikalavimą atmetė.

5Pareiškėjas (atsakovas) RUAB „Junesta“ prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-132-603/2010 ir pakeisti iš dalies Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartį – patvirtinti RUAB „Junesta“ trečios eilės kreditoriaus UAB „Artelas“ finansinį reikalavimą 2 143 759,58 Lt sumai. Nurodė, kad minėtą nutartį skundė, tačiau 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą. 2010 m. balandžio 26 d. nutartimi pareiškėjo (atsakovo) prašymas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atskirajam skundui paduoti buvo atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartį paliko nepakeistą. Nuo šios dienos pareiškėjui (atsakovui) tapo žinoma, kad 2010 m. balandžio 2 d. nutartis nebus peržiūrima apeliacine tvarka. Minėta nutartis iš dalies yra nepagrįsta, joje yra padaryta klaida dėl 65 399,81 Lt užskaitos pagal 2008-09-23 Tarpusavio skolų užskaitos sutartį Nr. 20080923-01. Teismas padarė teisės normos taikymo klaidą – priteisė 65 399,81 Lt sumą kaip neįvykdytą prievolę, nors ši prievolė prieš BUAB „Murena” buvo įvykdyta 2008-09-23 Tarpusavio skolų užskaitos sutartimi Nr.20080923-01. RUAB „Junesta” prievolę turės įvykdyti du kartus, todėl toks reikalavimas neteisėtas, pažeidžiantis teisingumo ir protingumo principus.

6Ieškovas UAB „Artelas“ prašė atsisakyti atnaujinti procesą byloje ir nurodė, kad pareiškėjas klaidingai nurodo momentą, nuo kurio turėtų būti skaičiuojama procesinio termino pradžia pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Nutartis yra neperžiūrėta apeliacine tvarka, tai turėjo būti aišku nuo jos įsiteisėjimo momento, tai yra 2010-04-09. Įrodinėdamas, jog priimdamas nutartį pirmosios instancijos teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą pareiškėjas nurodo, jog priteisto dydžio pinigų sumos priteisimas pažeidžia protingumo ir teisingumo principus, tai vienintelis pareiškime nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas. Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas ieškovo finansinį reikalavimą, atsižvelgė į pareiškėjo atstovo pastabas dėl minimos 65 399,81 Lt užskaitos pagal 2008-09-23 Tarpusavio skolų užskaitos sutartį Nr. 20080923-01, ir aptarė jos reikšmę motyvuojamojoje dalyje. Tačiau paties pareiškėjo atstovui paaiškinus, jog jis neturi galimybės ginčyti ieškovo reikalaujamo priteisti skolos dydžio ir paskaičiavimų tikslumo, teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, patenkino pareikštą reikalavimą dėl skolos priteisimo visa apimtimi.

7Tretysis asmuo BUAB “Murena” su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas nenurodė, kokią esminę teisės taikymo klaidą padarė Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 2 d. nutartyje. Minėtoje nutartyje teismas aiškiai nurodė, kad UAB „Artelas” savo reikalavimą už atliktus statybos darbus grindžia PVM sąskaitomis faktūromis, kurių bendra suma 2 615 670 Lt. Teismas nustatė, kad buvo padaryti užskaitymai, tame tarpe ir dėl 65 399,81 Lt. RUAB „Junesta” atstovas pripažino, kad nėra galimybės pateikti detalių skaičiuočių apie UAB „Murena” ir UAB „Junesta” mokėjimus. Faktas, kad pareiškėjo manymu priimtas jam nepalankus teismo sprendimas dar nereiškia, kad teismas padarė esminę teisės taikymo klaida. Be to, pareiškėjas klaidingai skaičiuoja terminą pareiškimo dėl proceso atnaujinimo pateikimui.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-132-603/2010. Teismas nurodė, kad paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nustatyto 3 mėnesių termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas, kuriame teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, jei asmuo dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą arba nuo to momento, kai sprendimas įteikiamas. RUAB „Junesta“ teismo nutartis įteikta 2010-04-09, tokiu būdu pareiškėjui apie jo nurodomą padarytą aiškią teisės taikymo klaidą tapo žinoma 2010-04-09 nutarties įteikimo dieną, todėl termino paduoti prašymą pradžia turi būti skaičiuojama būtent nuo šios datos, o ne nuo 2010-09-30, kuomet pareiškėjas teigia, jog Lietuvos apeliaciniam teismui palikus galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartį, jis sužinojo, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartis nebus peržiūrėta apeliacine tvarka. Prašymas procesui atnaujinti paduotas 2010-12-22, tai yra praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą minėtam procesiniam veiksmui atlikti. Pareiškėjas neprašė atnaujinti praleistą terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimui. Teismas pažymėjo, kad aukščiau nurodytos aplinkybės nesudarytų pakankamo pagrindo daryti pagrįstą išvadą, kad įstatymo nustatytu laikotarpiu procesiniam veiksmui atlikti egzistavusios priežastys būtų buvusios tokio pobūdžio, kad būtų objektyviai sutrukdžiusios ir atėmusios galimybę pareiškėjui pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėją byloje atstovavo advokatas. Termino praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

10Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu – dėl nutartyje padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos. Šis pagrindas, nurodant, jog teismas priėmė neteisingą sprendimą, prieštaraujantį LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo ir protingumo principams, tuo padarant aiškią teisės taikymo normos taikymo klaidą, negali būti vertinamas, kaip proceso atnaujinimo pagrindas įstatyme numatytu pagrindu. Teismas, priimdamas 2010 m. balandžio 2 d nutartį, pasisakė dėl pareiškėjo minimos 2008-09-23 Tarpusavio skolų užskaitymo sutarties Nr. 20080923-01, ją įvertino, padarė išvadą ir atitinkamai sumai patvirtino kreditorinį reikalavimą. Proceso atnaujinimas nėra pakartotinis tų pačių aplinkybių ir įrodymų svarstymas, todėl ištirtų ir įvertintų įrodymų vertinimas nelaikytinas aiškia teisės taikymo klaida.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

12Atskiruoju skundu apeliantas RUAB „Junesta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-132-603/2010. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino CPK 366 ir 368 straipsnių nuostatas, neteisingai pasisakė dėl CK 1.5 straipsnio taikymo, nepasisakė dėl kitų teisės normų, apelianto nurodytų bylos nagrinėjimo metu, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais konkrečiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiavimo pradžią. CPK 368 straipsnio nuostatos šį terminą sieja su tuo, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Apeliantas procesą atnaujinti prašė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kuriam yra keliamos dvi sąlygos – aiški teisės normos taikymo klaida ir nutarties neperžiūrėjimas apeliacine tvarka. Aplinkybę, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartis nebus peržiūrėta apeliacine tvarka apeliantas sužinojo tik 2010 m. rugsėjo 30 d.
  2. Apeliantas bylos dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo metu nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartyje pažeistos ne tik bendrosios CK 1.5 straipsnyje įtvirtintos normos, bet ir kitos normos, įtvirtintos CK 6.1, 6.38 straipsniuose. Teismas skundžiamoje nutartyje analizavo tik CK 1.5 straipsnio normą, kurį, teismo nuomone, nėra pakankama konstatuoti aiškią teisės taikymo klaidą, nes yra vertinamojo pobūdžio teisės norma. Tačiau teisės normomis gali būti remiamasi ir vadovaujamasi ne tik tada, kai jų taikymas yra aiškus, bet ir tada, kai yra reikalingas tokių teisės normų įvertinimas. Bendrieji teisės principai turi būti gerbiami nepaisant jų vertinamojo pobūdžio. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartimi 65 399,81 Lt suma yra priteista nepagrįstai. Teismas neteisingai pasisakė, kad šią sumą nustatė iš RUAB „Junesta“ atstovo paaiškinimų. Į bylą atsakovo (apelianto) pateiktas užskaitos aktas teismo įvertintas nebuvo. Teismas, spręsdamas kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, pagrįsti ieškovų reikalavimus įpareigojo atsakovą (apeliantą), taip pažeisdamas įrodinėjimo pareigą, pagal kurią ieškinio sumą privalo įrodyti ieškovas, o ne atsakovas.

13Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Artelas“ prašė skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad apeliantas netinkamai aiškina CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto ir 368 straipsnio 1 dalies nuostatas, dėl ko klaidingai mano nepraleidęs trijų mėnesių procesinio termino reikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Sistemiškai aiškinant minėtų straipsnių nuostatas galima teigti, jog trijų mėnesių terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai atsiranda dvi faktinės aplinkybės – aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Teismo sprendimai (nutartys) įsiteisėja tada, kai per juos apskųsti nustatytą terminą nėra gaunami skundai, todėl įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) išdavimas automatiškai reiškia, jog sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutarties turėjo būti paduotas iki 2010-04-09 imtinai, bet tai padaryta nebuvo. 2010 m. balandžio 2 d. nutartį apeliantas gavo 2010-04-09, o nutartis įsiteisėjo 2010-04-10, todėl nuo šios datos turi būti skaičiuojamas procesinis terminas proceso atnaujinimo prašymui paduoti. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad tik galutinai įsitikinus, jog nebus atnaujintas terminas skundui pateikti, jam tapo žinoma apie sprendimo neperžiūrėjimą apeliacine tvarka. Vėliausiai ši aplinkybė apeliantui tapo žinoma gavus teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartį, kurioje nurodyta, jog 2010 m. balandžio 2 d. nutartis jau yra įsiteisėjusi.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

15teisiniai argumentai ir išvados

16Atskirasis skundas netenkintinas.

17Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-132-603/2010, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Vokietijos draudimo kompanija “DA – Deutsche Allgemeine Versicherung Aktiengesellschaft” v. Švenčionių rajono valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-739/2000; 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Tomis“ v. VĮ Registrų centras, Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-58/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Serfas“ v. AB ,,Dara“, bylos Nr. 3K-3-451/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Baltijos žuvys“ v. AB ,,Senoji Baltija“, bylos Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų sprendimai ar nutartys gali būti neteisėti ar nepagrįsti.

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis pagal Generalinės prokuratūros prašymą atnaujinti procesą byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis“ v. B. Jankausko įmonė ,,Kruna“, bylos Nr. 3K-3-356/2006, 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB ,,Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 str.), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus dėl proceso atnaujinimo taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.

20Nurodyti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis pagal J. M. prašymą atnaujinti procesą byloje Nr. 3K-3-183/2001; 2003 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje E. A. v. R. V., bylos Nr. 3K-3-843/2003; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje J. B. ir kt. v. Vilniaus bažnyčia ,,Tikėjimo žodis“, bylos Nr. 3K-3-265/2004; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-572/2009).

21Nagrinėjamu atveju apeliantas prašymą atnaujinti procesą grindė aplinkybėmis, kurios, jo manymu, reiškia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą proceso atnaujinimo pagrindą, pagal kurį procesas atnaujinamas dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos.

22Pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą tuo pagrindu, kad apeliantas praleido įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti bei jo prašyme nurodytos aplinkybės nelaikytinos aiškia teisės normos taikymo klaida. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis teismo išvadomis.

23CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjų manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. kovo 15 d. nutarti civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. prašymą, bylos Nr. 3K-3-110/2011).

25Pirmosios instancijos teismo nutartis, dėl kurios apeliantas paršo atnaujinti procesą, yra priimta 2010 m. balandžio 2 d. žodinio proceso tvarka dalyvaujant apelianto atstovui – advokatui. Minėtos nutarties nuorašas apeliantui buvo įteiktas 2010 m. balandžio 9 d. Taigi, aplinkybė, kad nutartyje apelianto nuomone buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, apeliantui tapo žinoma 2011 m. balandžio 2 d., arba vėliausiai 2010 m. balandžio 9 d., todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti turi būti skaičiuojamas nuo šios datos. Priešingas termino pradžios skaičiavimo aiškinimas reikštų, kad termino pradžia priklauso nuo pareiškėjo subjektyvių savybių, jo rūpestingumo ir atidumo laipsnio, termino pradžios momentą lemtų pareiškėjo pasirinkimas ir įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebetektų prasmės, nebūtų pasiektas terminų nustatymo tikslas – garantuoti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje pagal A. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. kovo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje V. G., J. K. G. v. AB „Swedbank“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-110/2011). Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apelianto argumentus, kad terminas turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartį, kuria apeliantui buvo atsisakyta atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl 2010 m. balandžio 2 d. nutarties paduoti. Apeliantas prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė 2010 m. gruodžio 22 d., tai yra praleidęs įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, kuris pasibaigė 2010 m. liepos 9 d. Pažymėtina, kad apelianto interesus byloje atstovavo advokatas – teisininkas profesionalas, kuriam turi būti žinomos procesinių terminų skaičiavimo taisyklės. Be to, apeliantas neprašė atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Įstatymo nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 str. 3 d.).

26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu, teisės taikymo klaida įsiteisėjusiame teismo sprendime (nutartyje), dėl kurio prašoma atnaujinti procesą byloje, turi būti ne tik aiški, bet ir esminė. Klaida laikoma esmine, kai ji gali daryti sprendimą (nutartį) neteisėtą bei nepagrįstą ir dėl to yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti. Aiški teisės taikymo klaida pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą gali būti imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai. Jeigu kuri nors teisės norma taikoma teismui naudojantis diskrecijos teise įvertinant bylos faktines aplinkybes, tai aiški teisės normos taikymo klaida gali būti pripažinta išimtiniu atveju, neginčijamai nustačius, kad teismas be jokio pateisinimo peržengė diskrecijos ribas ir dėl to teismo sprendimas yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. vasario 28 d. nutartyje pagal Vilniaus miesto savivaldybės prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje Nr. 3K-3-130/2005; 2005 m. gruodžio 7 d. nutartyje pagal Generalinės prokuratūros prašymą atnaujinti procesą byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2007 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje UAB ,,Serfas“ v. AB ,,Dara“, bylos Nr. 3K-3-451/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje pagal I. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-110/2011).

27Apeliantas tiek prašyme dėl proceso atnaujinimo, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas 2010 m. balandžio 2 d. nutartyje padarė aiškią CK 1.5 straipsnyje įtvirtintos teisės normos taikymo klaidą, skunde apeliantas papildomai nurodė, kad buvo padarytos taip pat ir CK 6.1, 6.38 straipsnių taikymo klaidos, nes teismas patvirtino 65 399,81 Lt finansinį reikalavimą, nors ši suma buvo užskaityta pagal 2008-09-23 Tarpusavio skolų užskaitos sutartį Nr. 20080923-01. Apeliantas prašyme ir skunde nenurodė kokios imperatyviosios teisės normos netaikė teismas, kokios vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmę išaiškino netinkamai. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto argumentus, nurodytus tiek prašyme, tiek atskirajame skunde, daro išvadą, kad apelianto nurodytais argumentais yra grindžiama ne aiški teisės normos taikymo klaida, bet abejojama įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Teismas, spręsdamas ieškovo UAB „Artelas“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, pasisakė dėl apelianto nurodytų aplinkybių, susijusių su 2008-09-23 Tarpusavio skolų užskaitos sutartimi Nr. 20080923-01 ir, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus (CPK 185 str.), padarė atitinkamas išvadas, patvirtindamas ieškovo finansinį reikalavimą. Proceso atnaujinimas pagal apelianto nurodytus argumentus, kurie nėra išskirtiniai ir jau yra teismo teisiškai įvertinti 2010 m. balandžio 2 d. nutartyje, reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą ir tų pačių byloje surinktų įrodymų vertinimą, tačiau toks pakartotinis nagrinėjimas nėra suderinamas su CPK ir teismų praktikoje pripažįstama proceso atnaujinimo paskirtimi ir tikslais, nes byloje nenustatyta faktinių bei teisinių prielaidų pagrįstai abejoti įsiteisėjusios teismo nutarties teisėtumu, taigi ir, atnaujinus procesą, tikrinti šio sprendimo teisėtumą.

28Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias įstatymo normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

29Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 14 d. nutartimi iškėlė UAB... 5. Pareiškėjas (atsakovas) RUAB „Junesta“ prašė atnaujinti procesą... 6. Ieškovas UAB „Artelas“ prašė atsisakyti atnaujinti procesą byloje ir... 7. Tretysis asmuo BUAB “Murena” su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutiko.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė... 10. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 12. Atskiruoju skundu apeliantas RUAB „Junesta“ prašo panaikinti Vilniaus... 13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Artelas“ prašė skundą... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 15. teisiniai argumentai ir išvados... 16. Atskirasis skundas netenkintinas.... 17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 18. Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas... 20. Nurodyti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso... 21. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašymą atnaujinti procesą grindė... 22. Pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą tuo pagrindu, kad... 23. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, paduodant... 25. Pirmosios instancijos teismo nutartis, dėl kurios apeliantas paršo atnaujinti... 26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą... 27. Apeliantas tiek prašyme dėl proceso atnaujinimo, tiek apeliaciniame skunde... 28. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 29. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą....