Byla e2-1606-436/2015
Dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, sekretoriaujant Monikai Morkevičiūtei, Ramunei Marcinkevičienei, dalyvaujant ieškovo A. K. atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, atsakovo bankrutavusios J. M. įmonės bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ direktoriui V. Č. bei jo atstovui advokatui Vidui Adomaičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-1606-436/2015 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei bankrutavusiai J. M. individualiai įmonei, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, tretiesiems asmenims J. M., R. M., V. P. dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Nustatė

2ieškovas A. K. patikslintame ieškinyje (b. l. 76–79) prašė pripažinti negaliojančiu 2015 m. sausio mėn. 13 d. varžytinių aktą Nr. 11, pagal kurį administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ įgaliotas asmuo V. Č. perdavė, o A. K. priėmė nuosavybėn pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ); ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); viralinę, unikalus Nr. ( - ); tvartą, unikalus Nr. ( - ); daržinę, unikalus Nr. ( - ); kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (šulinį, kanalizacijos šulinius – 3vnt., kiemo aikštelę, lauko tualetą), unikalus Nr. ( - ); žemės sklypą 0,3360 ha, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ). Taip pat prašo taikyti restituciją – grąžinti A. K. 14.357,04 Eur, o bankrutavusiai J. M. įmonei, visą prieš tai minėtą turtą.

3Ieškinyje nurodoma, kad 2015 m. sausio 13 d. varžytinių aktu Nr. 11 administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ įgaliotas asmuo V. Č. perdavė, o ieškovas A. K. priėmė nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), kurio kaina 14.357,04 Eur (49.572,00 Lt). Turtas buvo parduodamas J. M. individualios įmonės bankroto byloje ir parduodamas įmonės savininko J. M. turtas. Nupirktą turtą ieškovas įregistravo VĮ „Registrų centras“ 2015 m. sausio 27 d. nuosavybės teise. 2015 m. vasario 4 d. gavus išrašą iš VĮ „Registrų centras“, ieškovui paaiškėjo, kad minėtame sklype su pastatais, kurį įgijo varžytinių aktu, yra įregistruotas V. P. priklausantis pastatas, unikalus Nr. ( - ). Ieškovas nurodo, kad apie parduodamą iš varžytinių turtą sužinojo iš varžytinių skelbimo. Varžytinių skelbime buvo nurodyta, kad turto savininkas J. M. individuali įmonė, tačiau nenurodyta informacija, kad parduodame žemės sklype yra tretiesiems asmenims priklausančių pastatų. Bankroto administratorius nenurodydamas svarbios informacijos apie tai, siekė pirkėjus suklaidinti. Būtent dėl bankroto administratoriaus veiksmų, nenurodant šios svarbios aplinkybės, ieškovas buvo suklaidintas, nes pirkdamas turtą buvo įsitikinęs, kad parduodamas namų valdos žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju pastatu ir jam priklausančiais ūkiniais pastatais, tame tarpe ir su pastatu, kuris priklauso nuosavybės teise trečiajam asmeniui V. P..

4Bankroto administratoriaus veiksmai nenurodant visos informacijos varžytinių skelbime, kuri turi esminės įtakos sandorio sudarymui, traktuotini kaip siekimas suklaidinti ar apgauti pirkėją, kadangi informacija apie tai, kad teisę naudotis perkamu žemės sklypu turi ir tretieji asmenys, parduodamą iš varžytinių turtą daro nepaklausų ir ieškovas šio turto iš varžytinių būtų nepirkęs, todėl varžytinių aktas pripažintinas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio 2 dalies pagrindu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų. Mano, kad tik išnagrinėjus bylą bus galima nustatyti kokiu pagrindu varžytinių aktas pripažintinas negaliojančiu – ar LR CK 1.90 straipsnio 1 dalies ar 1.91 straipsniu, kadangi tik išnagrinėjus bylą bus galima nustatyti, ar iš bankroto administratoriaus pusės nebuvo tyčinio suklaidinimo.

5Taip pat nurodoma, kad atsakovo atstovo UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ įgaliotas asmuo V. Č. tyčia siekė suklaidinti varžytinėse dalyvavusius pirkėjus, tame tarpe ir ieškovą, kadangi atvykus į varžytines atsisakė pateikti susipažindinti su parduodamo turto įvertinimu. Be to, tai patvirtina ir varžytinių skelbimas, kuriame nėra pateikta visa informacija, kuri privalo būti nurodyta. Varžytinių skelbimo turinį reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio mėn. 17 d. nutarimu Nr. 321 patvirtintas Fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašas. Minėto aprašo 8.10 nustato, kad varžytinių skelbime turi būti nurodomas pranešimas apie tai, kad visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių turi pateikti varžytynių vykdytojui savo teises patvirtinančius dokumentus. Sutinkamai su minėta norma, atsižvelgiant į tai, kad parduodamas žemės sklypas, o jame yra trečiųjų asmenų statiniai ši aplinkybė skelbime privalėjo būti nurodyta, kadangi trečiasis asmuo V. P. turėdama nuosavybės teise pastatą parduodame žemės sklype naudojasi ir žemės sklypo dalimi. Be to aprašo 8.5 p. reglamentuoja, kad varžytinių skelbime turi būti nurodytas parduodamo turto pavadinimas, buvimo vieta, trumpas apibūdinimas, o jeigu turtas įkeistas, – įkeitimo žyma „Įkeista“, kiti turtui taikomi nuosavybės apribojimai. Bankroto administratoriaus atstovas pažeidė šį punktą, kadangi skelbime nenurodė, kad minėtam turtui yra įregistruota keletas areštų, kad yra įregistruotos žemės sklypo specialiosios naudojimo sąlygos. Šias aplinkybes patvirtina nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų išrašas su istorija, iš kurių matyti, kad parduodama turtui buvo įregistruoti nuosavybės ribojimai.

6Bankroto administratorius bei jo įgaliotas asmuo V. Č. yra asmenys, kuriems keliami didesni atidumo rūpestingumo reikalavimai. Iš minėtų asmenų reikalaujama ypatingai tinkamo pareigų vykdymo ir teisės aktų reikalavimų laikymosi. Bankroto administratoriaus ir jo įgalioto asmens pareigų nevykdymas prieštarauja gerai moralei ir viešai tvarkai, todėl turto pardavimo iš varžytinių aktas pripažintinas negaliojančiu ir LR CK 1.81 straipsnio pagrindu. Sutinkamai su 1.90 str. 3 d., ir 1.91 str. 2 d., vadovaujantis CK 1.80 str. 2 d. nuostatomis, taikytina restitucija t. y. viena sandorio šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa tai, ką yra gavusi pagal sandorį (CK 6.145 str. 1 d.). CK 1.81 straipsnio 3 dalis taip pat nustato, kad galima dvišalė restitucija. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė visiškai palaikė ieškinio argumentus ir prašė jį patenkinti. Papildomai paaiškino, kad dar 2014 m. kovo 19 d. buvo atliktas ginčo turto vertinimas, kuriame visas turtas buvo vertintas kaip vienas objektas. Po varžytynių nuvykus į vietą pastebėjo, kad bankroto administratorius pardavė turtą, kurio natūroje nėra, o jis yra registruotas Juridinių asmenų registre. Skelbime apie varžytynėse parduodamą turtą bankroto administratorius nenurodė esminės aplinkybės, kad viename sklype, kuriame parduodami pastatai yra trečiajam asmeniui nepriklausantys pastatai, o tai yra vertinama kaip apgaulė, nes nekilnojamųjų vienetų skaičius tiek protokole, tiek skelbime sutapo. Aplinkybę, kad realiai kai kurių pastatų nėra, patvirtino J. M., taip pat tai patvirtina nuotraukos, vertinimo ataskaita.

7Atsakovė bankrutavusi J. M. individuali įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, atsiliepime į ieškinį (b. l. 25–27) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį kaip nepagrįstą ir neįrodytą atmesti ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad apie iš varžytinių parduodamą turtą buvo viešai paskelbta eilėje internetinių pardavimo portalų, įskaitant ir bankroto departamento tinklalapyje. Skelbime apie varžytines yra tiksliai identifikuotas parduodamas turtas, konkrečiai nurodant kiekvieną nekilnojamojo turto objektą ir jo unikalų numerį. Tokiu būdu darytina išvada, kad ieškovas neabejotinai žinojo apie tikslų parduodamą turtą. Tai, kad ieškovas pasirašė varžytinių protokole, turto pardavimo varžytinių akte, kur nurodyti iš esmės lygiai tie patys nekilnojamojo turto objektai ir jų duomenys, kurie nurodyti skelbime apie turto pardavimą iš varžytinių, tik dar kartą patvirtina, kad ieškovas iš esmės gavo tai, ką tikėjosi gauti dalyvaudamas varžytinėse, neklydo dėl parduodamo objekto, todėl šiuo atveju konstatuotina, jog apskritai nagrinėjamos bylos atveju nėra paties suklydimo fakto, nekalbant jau apie tai, kad toks suklydimas jokiu būdu nelaikytinas esminiu. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad skelbime apie varžytines yra nurodyta, jog yra galimybė apžiūrėti parduodamą turtą iš anksto suderinus laiką su bankroto administratoriumi, tačiau šia teise ieškovas iki varžytinių nepasinaudojo. Šiuo atveju akcentuotina, kad sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti problemų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad jis nebūtų išreikalaujamas ir t. t.. Tai reiškia, kad turto įgijėjas, nagrinėjamos bylos atveju - ieškovas, taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu, dėl to jam atsiranda pareiga domėtis su sudaromu sandoriu susijusiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu darytina išvada, kad pats ieškovas iš esmės buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, nepasidomėjo, ar įsigytame žemės sklype yra tretiesiems asmenims priklausantys nekilnojamojo turto objektai, dėl ko prisiėmė suklydimo riziką ir todėl negali ginčyti turto pardavimo iš varžytinių akto remdamasis savo neapdairumu ar nerūpestingu (LR CK 1.90 str. 5 d., 1.5 str.). Atsižvelgiant į tai, ieškovo pareikštas ieškinys yra visiškai nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai palaikė atsiliepimo į ieškinį argumentus, papildomai paaiškino, kad tikslo apgauti ieškovą neturėjo, be to, pats ieškovas šiuo atveju nebuvo apdairus ir nepasidomėjo apie perkamą objektą, todėl jokio suklydimo šiuo atveju nebuvo.

8Trečiais asmuo V. P. atsiliepime į ieškinį (b. l. 59, 61) prašo ieškinio patenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Papildomai nurodo, kad iki ieškinio gavimo dienos jai nebuvo žinomos faktinės aplinkybės, nes ji iš J. M. 2002-11-21 įsigijo nekilnojamąjį daiktą – skerdyklą (unikalus Nr. 6996-7004 3023), tačiau jai nebuvo siūloma įsigyti kitus tame pačiame sklype esančius ieškovo nurodytus nekilnojamuosius daiktus, nors šioje valdoje yra jai nuosavybes teise priklausantis nekilnojamasis daiktas. Trečiais asmuo mano, kad turėjo pirmumo teisę pirkti, nes šioje žemės sklypo valdoje yra jai nuosavybes teise priklausantis pastatas – skerdykla, kurio funkcionavimui bei naudojimui yra reikalingas žemės sklypas (jo dalis). Apie varžytines neturėjo galimybės sužinoti ar teirautis, nes dėl sveikatos problemų dažnai lankosi pas gydytojus (tiek ambulatoriškai, tiek stacionariai).

9Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės nedalyvavo.

10Ieškinys atmestinas.

11Nagrinėjamoje byloje ieškovas, nurodęs ieškinyje faktines aplinkybes, pagrindžiančias jo reiškiamą reikalavimą (ieškinio pagrindą), suformulavo reikalavimą (ieškinio dalyką) pripažinti negaliojančiu 2015 m. sausio 13 d. varžytynių aktą Nr. 11, kurį ieškovas sudarė suklydęs (CK 1.90 str.) arba 1.91 straipsnio pagrindu, kadangi bankroto administratoriaus buvo tyčia suklaidintas.

12CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi).

13Taigi, proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008). Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), tačiau neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai. Civilinių teisių gynimo būdai nustatyti materialiosios teisės normose, kurios reguliuoja konkretų teisinį santykį, ir asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo ir ieškovas gynimo būdus ar būdą gali pasirinkti savo nuožiūra bei suformuluoti savo ieškinio reikalavimą (reikalavimus). Taigi, ieškinyje gali būti daugiau negu vienas susijusių savarankiškų reikalavimų (ieškinio dalykų); juolab kad ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateikiamame ieškinyje gali nurodyti ir alternatyvius ieškinio reikalavimus, tačiau tais atvejais, kai materialiosios teisės normose nenumatyta vieno iš ieškinyje kaip alternatyvaus nurodyto gynybos būdo taikymo galimybės, tokia aplinkybė eliminuoja atitinkamo gynybos būdo pritaikymą teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

14Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal 2015 m. sausio 13 d. varžytinių aktą Nr. 11 atsakovo bankrutavusios J. M. įmonės bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ įgaliotas asmuo V. Č. perdavė, o ieškovas A. K. priėmė nuosavybėn pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ); ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); viralinę, unikalus Nr. ( - ); tvartą, unikalus Nr. ( - ); daržinę, unikalus Nr. ( - ); kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (šulinį, kanalizacijos šulinius – 3 vnt., kiemo aikštelę, lauko tualetą), unikalus Nr. ( - ); žemės sklypą 0,3360 ha, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ). Už šį nekilnojamąjį turtą ieškovas 2015 m. sausio 14 d. sumokėjo visą turto kainą 14357,04 Eur.

15Ieškovas savo ieškinį grindžia argumentais, kad nupirkęs iš varžytynių anksčiau minėtą nekilnojamąjį turtą ir gavęs iš VĮ Registrų centras išrašą pamatė, jog nupirktame minėtame sklype su pastatais yra įregistruotas V. P. priklausantis pastatas, unikalus Nr. ( - ), kurio valdymui taip pat reikalinga dalis žemės sklypo. Ieškovas nurodo, kad ši informacija jam nebuvo žinoma, bankroto administratorius prieš varžytines neleido susipažinti su dokumentais, tai reiškia, kad tokia informacija nuo ieškovo buvo nuslėpta tyčia, nes ieškovas, jeigu būtų apie tai informuotas, minėto nekilnojamojo turto nebūtų pirkęs. Ieškovo vertinimu, jis buvo atsakovo tyčia suklaidintas, todėl toks sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu.

16Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu reglamentuojamas CK 1.90 straipsnyje. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011; kt.). Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. T. ir kt. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306/2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-248/2015).

17Buvo minėta, kad ieškovo pagrindiniai argumentai, dėl ko prašoma varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu yra tai, kad prieš sudarant sandorį jam nebuvo atskleistas faktas, jog perkamame žemės sklype yra trečiajam asmeniui V. P. priklausantis pastatas – skerdykla.

18Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad bankrutavusios J. M. įmonės bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ įgaliotas asmuo V. Č. apie numatomą parduoti nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ); ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), viralinę, unikalus Nr. ( - ), tvartą, unikalus Nr. ( - ), daržinę, unikalus Nr. ( - ), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ); žemės sklypą 0,3360 ha, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), iš varžytynių 2014 m. lapkričio 24 d. paskelbė Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos interneto tinklalapyje, kuriame nurodyta pirmųjų varžytynių data ir laikas 2014 m. gruodžio 22 d. 10 val., antrųjų – 2015 m. sausio 13 d., 10 val. Šiame skelbime nurodyta, kad galima parduodamo turto apžiūra iš anksto susitarus su varžytynių organizatoriumi. Papildomai apie įvyksiančias anksčiau minėto turto varžytynes buvo paskelbta 2014 m. gruodžio 13 d. Prienų laikraštyje „Gyvenimas“, 2014 m. gruodžio 10 d. interneto tinklalapiuose www.siulo.lt ir www.skelbiu.lt. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo turtas iš pirmųjų varžytynių nebuvo parduotas, o antrosiose varžytynėse dalyvavo vienintelis pirkėjas – ieškovas A. K., kuris pasiūlė didžiausią parduodamo objekto kainą ir už šią kainą ginčijamu varžytynių aktu jam buvo parduotas prieš tai minėtas žemės sklypas su jame esančiais nekilnojamaisiais daiktais. Iš nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad tuo pačiu adresu esančiame žemės sklype esantis pastatas – skerdykla, unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise nuo 2002 m. lapkričio 21 d. priklauso trečiajam asmeniui V. P..

19Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. G., kuris dalyvavo parduodant ginčo turtą pirmosiose varžytynėse, paaiškino, kad prieš dalyvaujant varžytynėse nuvažiavo pasižiūrėti į vietą, suskaičiavo penkis vienetus pastatų, daugiau nesidomėjo. Varžytynių dieną bendravo su bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu, tačiau jis nesakė, kad tame žemės sklype yra trečiajam asmeniui V. P. priklausantis pastatas, bet paprastai prašoma pateikti turto vertinimo ataskaitą, VĮ Registrų centro išrašą apie perkamą objektą, bet šiuo atveju liudytojas bankroto administratoriaus nieko neprašė. Liudytojas patvirtino, kad su ieškovu ne vieną kartą yra dalyvavęs varžytynėse būtent perkant bankrutavusių įmonių turtą. Liudytojo paaiškinimais, pirmosios varžytynės neįvyko, nes visi, kurie buvo užsiregistravę, atsisakė jose dalyvauti, kadangi tikėjosi, jog antrose varžytynėse turtas bus pardavinėjamas pigiau.

20Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. C. buvo atvykusi į pirmąsias varžytynes, kaip ieškovo A. K. įgaliotas asmuo. Ji paaiškino, kad pirmosios varžytynės neįvyko, nes prieš varžytynes atvykę trys asmenys susitarė nedalyvauti, nes antrose varžytynėse perkamo objekto kaina yra mažinama. Taip pat paaiškino, kad ji pastoviai renka informaciją iš Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos apie parduodamus bankrutavusių įmonių nekilnojamuosius objektus. Šiuo atveju liudytoja pirma pamatė šį skelbimą ir pasiūlė ieškovui apie jį pasidomėti. Liudytoja buvo nuvykusi į vietą, apžiūrėjo iš išorės, ir jai nekilo abejonių, kad tai yra vienas objektas, o kad vienas pastatas priklauso kitam asmeniui, tokių minčių nekilo. Taip pat paaiškino, kad antrosiose varžytynėse dalyvavęs A. K. prieš varžytynes paprašė parodyti parduodamo turto vertinimo ataskaitą, bet tiksliai nepasakė, ar ji buvo parodyta, ar ne. Liudytoja paaiškino, kad ieškovas yra juridinio asmens, kuris verčiasi nekilnojamojo turto pirkimu - pardavimu, vadovas.

21Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. P., kuri atliko ginčo turto vertinimą 2014 m. kovo 7 d., paaiškino, kad pagal bankroto administratoriaus užsakymą kartu su antstoliu nuvyko į ginčo vietą įvertinti turtą. Vertinant turtą liudytojai buvo pateiktas išrašas iš VĮ Registrų centras. Liudytoja patvirtino, kad realiai rado visus pastatus, kurie buvo nurodyti Juridinių asmenų registro išraše, tame tarpe ir skerdyklą, ir tvartą, ir daržinę. J. M. neįleido tik į gyvenamąjį namą.

22Ieškovo nurodymu, turto vertinimo ataskaita ieškovui iki varžytynių nebuvo pateikta ir su ja jis nebuvo susipažinęs. Jeigu ieškovas būtų susipažinęs su šia ataskaita, būtų pastebėjęs, kad nekilnojamame objekte yra dar ir skerdykla, kuri į skelbimą apie pardavimą nebuvo įtraukta, ir šio objekto nebūtų pirkęs. Ši aplinkybė, ieškovo vertinimu, yra apgaulė iš atsakovo pusės. Atsakovo atstovų paaiškinimais, prieš varžytynes ieškovas turto vertinimo ataskaitos pateikti neprašė, o tai, kad bankroto administratorius jam jos nedavė susipažinti yra tik ieškovo ir jo atstovės deklaratyvūs teiginiai. Jeigu ieškovo prašymas dėl turto vertinimo ataskaitos nebūtų buvęs patenkintas, ši aplinkybė turėjo sukelti ieškovui pagrįstų abejonių dėl perkamo nekilnojamojo turto objekto.

23CK 1.90 straipsnio 4 dalyje apibrėžta, kad suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams.

24Teismo vertinimu, būtent pagal šiuos kriterijus spręstina, ar suklydimas esminis. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, liudytojų apklausos, šalių paaiškinimų negalima daryti išvados, kad ieškovo suklydimas yra esminis. Tokią išvadą teismas daro todėl, kad ieškovas prieš pirkdamas iš varžytynių ginčo objektą turėjo visas galimybes išsiaiškinti perkamo nekilnojamojo turto sudėtį, vietą, tačiau jis nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, ir visų su ginčijamu sandoriu susijusių aplinkybių nesiaiškino. Pažymėtina, kad ieškovas iš esmės verčiasi bankrutavusioms įmonėms priklausiusio nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu iš varžytynių ir tai nebuvo pirmas objektas, kurį jis iš varžytynių įsigijo, todėl jam visos pirkimo pardavimo iš varžytynių sąlygos turėjo būti žinomos, taip pat jam turėjo būti žinoma, kad apie perkamą objektą jis turi teisę sužinoti plačiau, pasidomėjęs pas varžytynių organizatorių iš anksto susitaręs, pareikalavęs atitinkamų dokumentų. Ieškovo argumentai, kad jam prieš varžytynes bankroto administratorius nedavė susipažinimui turto vertinimo ataskaitos, yra pagrįsti tik prielaidomis, todėl labiau tikėtina atsakovo paaiškinimais, kad ieškovas tiesiog neprašė jokių dokumentų prieš įsigydamas iš varžytynių ginčo objektą. Sutiktina su atsakovo atstovų argumentais, kad bankroto administratoriui atsisakius ieškovui pateikti susipažinimui dokumentus apie perkamą objektą, ieškovui, kuris šioje srityje pakankamai patyręs, toks bankroto administratoriaus elgesys turėjo sukelti pagrįstų įtarimų dėl ginčo objektą pardavimo skaidrumo. Tačiau byloje esantis 2015 m. sausio 13 d. varžytynių protokolas patvirtina aplinkybę, jog varžytynės vyko tik 5 min., kuriose dalyvavo vienintelis fizinis asmuo – A. K., pasiūlęs didžiausią parduodamo turto kainą. Ši aplinkybė sudaro pagrindą daryti išvadą, kad varžytynių metu ieškovui jokių abejonių dėl parduodamo nekilnojamojo turto tiesiog nekilo. Taip pat teismui nepateikti jokie įrodymai, kad ieškovui tik po varžytynių paaiškėjo, jog jis nupirko objektus, kurie realiai neegzistuoja, kadangi liudytoja apklausta turto vertintoja R. P. patvirtino aplinkybę, jog 2014 m. kovo 7 d. atvykus vertinti ginčo turtą ji rado visus Juridinių asmenų registre nurodytus nekilnojamojo turto objekto vienetus. Taigi, atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų sudarančių pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas ginčo sandorį sudarė dėl suklydimo (CK 1.90 str.).

25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Č. v. H. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-609/2008; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. T. v. V. G. , bylos Nr. 3K-3-264/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).

26Teismo vertinimu, iš prieš tai aptartų įrodymų, liudytojų paaiškinimų taip pat negalima daryti išvados, kad ieškovas ginčo sandorį sudarė dėl atsakovo apgaulės (CK 1.91 str.), kadangi iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog ieškovas, kuris ne kartą buvo sudaręs panašius sandorius, analogiškomis aplinkybėmis juos ginčija teisme (CPK 179 str. 3 d.). Be to, liudytojais apklausti I. C. ir G. G. patvirtino, jog tokių sandorių sudarinėjimas yra ieškovo verslo sritis. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad ieškovas kaip protingas ir apdairus asmuo, turi suprasti panašių sandorių sudarymo galimybes ir dėl jų sudarymo atsiradusias pasekmes. Be to, teisės aktai neįpareigoja varžytynių organizatoriaus privalomai pateikti varžytynių dalyviams visą dokumentaciją, kuri susijusi su parduodamu objektu, jeigu pats varžytynių dalyvis to nepageidauja.

27Atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas tyčia būtų suklaidinęs ieškovą, nėra įrodymų, kad jam sąmoningai nedavė susipažinti su parduodamo objekto dokumentais. Be to, kaip jau buvo minėta, ieškovas prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, turėjo apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius, tačiau duomenų, jog jis buvo pats pakankamai apdairus, rūpestingas arba kad jis visais įmanomais būdais siekė išsiaiškinti tokio sandorio sudarymo teisines pasekmes, byloje taip pat nėra. Visos šios nustatytos aplinkybės sudaro teismui pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijamą sandorį sudarė dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis) ar dėl suklaidinimo (CK 1.91 straipsnis), todėl teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys dėl 2015 m. sausio 13 d. varžytynių akto Nr. 11 pripažinimo negaliojančiu kaip nepagrįstas atmestinas.

28Teismui nusprendus ieškinį atmesti, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo pritaikytos Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartimi šioje civilinėje byloje, paliktinos galioti iki šio priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 str. 2 d.).

29Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

30Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.), tačiau atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų byloje nėra, todėl šios išlaidos atsakovui nepriteistinos.

31Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje sudaro 11,84 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 96 str. 1 d.).

32Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 96 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsnio 2 dalimi, teismas

Nutarė

33Ieškinį atmesti.

34Priteisti iš ieškovo A. K. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - )) 11,84 Eur (vienuolika eurų 84 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300,bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, nurodant mokėjimo paskirtį: „bylinėjimosi išlaidos“).

35Įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo nutarta uždrausti bankrutavusios J. M. įmonės bankroto administratoriui UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ paskirstyti iš parduoto turto gautas lėšas – administratoriui, administravimo išlaidas, atstovams, kreditoriams, tretiesiems asmenims ir kt., iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo.

36Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,... 2. ieškovas A. K. patikslintame ieškinyje (b. l. 76–79) prašė pripažinti... 3. Ieškinyje nurodoma, kad 2015 m. sausio 13 d. varžytinių aktu Nr. 11... 4. Bankroto administratoriaus veiksmai nenurodant visos informacijos varžytinių... 5. Taip pat nurodoma, kad atsakovo atstovo UAB „Verslo valdymo ir... 6. Bankroto administratorius bei jo įgaliotas asmuo V. Č. yra asmenys, kuriems... 7. Atsakovė bankrutavusi J. M. individuali įmonė, atstovaujama bankroto... 8. Trečiais asmuo V. P. atsiliepime į ieškinį (b. l. 59, 61) prašo ieškinio... 9. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje... 10. Ieškinys atmestinas.... 11. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, nurodęs ieškinyje faktines aplinkybes,... 12. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, reiškia, kad tik... 13. Taigi, proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines... 14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal 2015 m. sausio 13 d. varžytinių... 15. Ieškovas savo ieškinį grindžia argumentais, kad nupirkęs iš varžytynių... 16. Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu reglamentuojamas... 17. Buvo minėta, kad ieškovo pagrindiniai argumentai, dėl ko prašoma... 18. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad bankrutavusios J. M. įmonės... 19. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. G., kuris dalyvavo parduodant... 20. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. C. buvo atvykusi į pirmąsias... 21. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. P., kuri atliko ginčo turto... 22. Ieškovo nurodymu, turto vertinimo ataskaita ieškovui iki varžytynių nebuvo... 23. CK 1.90 straipsnio 4 dalyje apibrėžta, kad suklydimas turi esminės... 24. Teismo vertinimu, būtent pagal šiuos kriterijus spręstina, ar suklydimas... 25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad CK 1.91... 26. Teismo vertinimu, iš prieš tai aptartų įrodymų, liudytojų paaiškinimų... 27. Atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra... 28. Teismui nusprendus ieškinį atmesti, laikinosios apsaugos priemonės, kurios... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.... 30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 31. Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje sudaro... 32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 33. Ieškinį atmesti.... 34. Priteisti iš ieškovo A. K. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - )) 11,84 Eur... 35. Įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m.... 36. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...