Byla 2A-754-381/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Romualdos Janovičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Eurosportas LT“ ir uždarosios akcinės bendrovės „GINOTA“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.2-610-524/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Meliovesta“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Restrus“, ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Eurosportas LT“ ir uždarajai akcinei bendrovei „GINOTA“ dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „LitCon“.

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Meliovesta“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Restrus“ (toliau – BUAB „Meliovesta“ arba ieškovė), kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Eurosportas LT“ (toliau - UAB „Eurosportas LT“) ir uždarajai akcinei bendrovei „GINOTA“ (toliau - UAB „GINOTA“), kuriame prašė:

    1. pripažinti negaliojančia BUAB „Meliovesta“ ir UAB „Eurosportas LT“ 2014 m. gruodžio 5 d. sudarytą reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 2014-12-05-01;
    1. pripažinti negaliojančia BUAB „Meliovesta“ ir UAB „GINOTA“ 2014 m. gruodžio 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. GIN-2014/12/05;
    2. taikyti restituciją – grąžinti BUAB „Meliovesta“ reikalavimo teisę į UAB „LitCon“.
2. Patikslintame ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė šiuos argumentus:
    1. Perėmusi BUAB „Meliovesta“ buhalterinės apskaitos dokumentus, administratorė nustatė, kad ieškovė su atsakovėmis UAB „Eurosportas LT“ ir UAB „GINOTA“ 2014 m. gruodžio 5 d. sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. 2014-12-05-01 ir GIN-2014/12/05, kurių pagrindu perleido atsakovėms reikalavimo teises į UAB „LitCon“, atitinkamai UAB „Eurosportas LT“ į 105 982,55 Eur dydžio, UAB „GINOTA“ į 30 532,98 Eur dydžio.
    2. Po ginčijamų reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sudarymo, t. y. 2014 m. gruodžio 9 d., ieškovės kreditoriai S. K., K. P., E. P., I. U., UAB „Žemera“ ir kiti pateikė Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Meliovesta“ iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi UAB „Meliovesta“ buvo iškelta bankroto byla. Ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Meliovesta“ atitiko nemokios bendrovės sampratą ĮBĮ prasme, todėl nurodytų sandorių sudarymas sukėlė neigiamą poveikį įmonės ūkinei komercinei veiklai.
    3. Ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Meliovesta“ turėjo ir kitų pradelstų ir vykdytinų įsipareigojimų kreditoriams. Tokiu būdu atsakovėms nepagrįstai buvo suteikta pirmenybės teisė į skolų atgavimą, kai tuo tarpu kitų kreditorių reikalavimai turėjo būti tenkinami bankroto byloje pagal patvirtintą kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ginčijami sandoriai pažeidė CK 6.9301 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nes nebuvo laikomasi atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos.
    4. Ginčijamų sandorių ieškovė neprivalėjo sudaryti nei pagal įstatymą, nei pagal teismo sprendimą. Juos sudarydama ieškovė elgėsi nesąžiningai kitų kreditorių atžvilgiu, nes žinojo, jog nebus pajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais.
    5. Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė ir atsakovės privalėjo žinoti apie įmonės sunkią finansinę padėtį ir kreditorių ketinimą iškelti UAB „Meliovesta“ bankroto bylą, kadangi vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalimi kreditoriai ne mažiau kaip prieš 30 dienų apie tokį ketinimą buvo pranešę UAB „Meliovesta“.
    6. Nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos CK 6.66 straipsnio taikymui.
  1. Atsakovė UAB „Eurosportas LT“ atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė atmesti ieškinio dalį, kuria prašoma pripažinti negaliojančia UAB „Meliovesta“ ir UAB „Eurosportas LT“ 2014 m. gruodžio 5 d. sudarytą reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 2014-12-05-01.
  2. Atsiliepime ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodė:
    1. UAB „Meliovesta“ ir atsakovė UAB „Eurosportas LT“ 2014 m. gegužės 14 d. buvo sudarę rangos sutartį, pagal kurią atsakovė atliko ieškovei lauko aikštelės sportinės dangos įrengimo darbus, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti su atsakove už atliktus darbus sumokėdama jai 105 982,55 Eur. Kadangi ieškovė vėlavo atsiskaityti su atsakove, UAB „Eurosportas LT“ 2014 m. gruodžio 5 d. sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 2014-12-05-01, kurios pagrindu ieškovė perleido atsakovei reikalavimo teisę į UAB „LitCon“ 365 936,56 Lt sumai. Tokiu būdu buvo padengtas UAB „Meliovesta“ įsiskolinimas atsakovei pagal rangos sutartį.
    2. Ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčo sandorio sudarymo metu UAB „Meliovesta“ buvo nemoki. Vien tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 12 d. iškėlė UAB „Meliovesta“ bankroto bylą, nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Meliovesta“ buvo nemoki. UAB „Meliovesta“ atsakovei UAB „Eurosportas LT“ perleisto reikalavimo suma ir ieškovės įsiskolinimo UAB „Eurosportas LT“ už atliktus rangos darbus suma sutampa, todėl sudarius ginčijamą sandorį ieškovės mokumas nepasikeitė. Ieškovė privalėjo atsiskaityti su atsakove pagal rangos sutartį, todėl ginčijamas sandoris galėjo būti sudarytas.
    3. Atsakovei buvo žinoma apie UAB „Meliovesta“ laikinus atsiskaitymo su kreditoriais sutrikimus, bet nebuvo žinoma apie tariamą ieškovės nemokumą. UAB „Meliovesta“ direktorius laikinus įmonės atsiskaitymo su kreditoriais sutrikimus aiškino užsitęsusiu teisminiu procesu su BUAB „Dovirma“ bankroto administratoriumi ir šioje byloje nepagrįstai pritaikytu turto areštu. Atsakovė neturėjo pagrindo abejoti tokiais UAB „Meliovesta“ direktoriaus paaiškinimais, kadangi kiekviena įmonė, kurios atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, patiria laikinus sunkumus atsiskaitant su kreditoriais.
    4. UAB „Meliovesta“ iki bankroto bylos jai iškėlimo buvo sudariusi ne vieną reikalavimų perleidimo sutartį su kitomis įmonėmis, kurios nebuvo ginčijamos bankroto administratoriaus. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė UAB „Eurosportas LT“, sudarydama su UAB „Meliovesta“ ginčijamą reikalavimo teisės perleidimo sutartį, buvo sąžininga, kadangi atsiskaitymas su kreditoriais perleidžiant bendrovės reikalavimo teises buvo įprasta bendrovės praktika.
  3. Atsakovė UAB „GINOTA“ atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė atmesti ieškinio dalį, kuria prašoma pripažinti negaliojančia UAB „Meliovesta“ ir UAB „GINOTA“ 2014 m. gruodžio 5 d. sudarytą reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. GIN-2014/12/05.
  4. Atsiliepime ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodė šiuos argumentus:
    1. UAB „Meliovesta“ ir atsakovė UAB „GINOTA“ 2014 m. balandžio 11 d. buvo sudarę darbų vykdymo sutartį, pagal kurią atsakovė atliko elektros, šildymo, vėdinimo ir kitus įrengimo darbus, o UAB „Meliovesta“ įsipareigojo atsiskaityti su atsakove už atliktus darbus. Pradžioje UAB „Meliovesta“ savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, vėliau atsiskaitymai pradėjo vėluoti, dėl ko minėta sutartis 2014 m. lapkričio 18 d. abipusiu susitarimu buvo nutraukta. Siekiant išspręsti kilusį ginčą taikiai, UAB „GINOTA“ atsisakė nuo sutartyje numatytų delspinigių už mokėjimų vėlavimą, o UAB „Meliovesta“ perleido teises į sumą, kurią buvo skolinga už atliktus darbus. 2014 m. gruodžio 5 d. šalys sudarė Reikalavimo teisės perleidimo sutartį 30 532,98 Eur sumai.
    2. Ieškovė neįrodė visų actio Pauliana būtinųjų sąlygų.
    3. Ieškovės atsakovei perleisto reikalavimo suma ir ieškovės įsiskolinimo atsakovei už atliktus darbus suma sutampa, todėl sudarius ginčijamą sandorį ieškovės mokumas nepasikeitė.
    4. Ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovė negalėjo žinoti apie galimą UAB „Meliovesta“ nemokumą, nes tuo metu viešai prieinama informacija bylojo apie gerą UAB „Meliovesta“ finansinę padėtį.
  5. Trečiasis asmuo UAB „LitCon“ atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė patikslintą ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.
  6. Trečiasis asmuo atsiliepime ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodė:
    1. Pagal UAB „LitCon“ ir UAB „Meliovesta“ 2012 m. balandžio 11 d. sudarytą Tiekimo ir statybos rangos sutartį ir jos papildomą susitarimą bei 2012 m. lapkričio 6 d. Tiekimo ir statybos rangos sutartį ieškovė, atlikusi atitinkamus minėtose sutartyse nurodytus darbus, įgijo reikalavimo teisę į 156 797,56 Eur atlygį.
    2. Kadangi UAB „Meliovesta“ ginčijamus sandorius sudarė turėdama galiojantį reikalavimą į UAB „LitCon“, nėra pagrindo ginčyti šių sandorių teisėtumo ir pagrįstumo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu ieškinį patenkino:
    1. pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „Meliovesta“ ir UAB „Eurosportas LT“ 2014 m. gruodžio 5 d. sudarytą reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 2014-12-05-01, taikė restituciją – iš UAB „Eurosportas LT“ grąžino BUAB „Meliovesta“ 365 936,56 Lt (105 982,55 Eur) dydžio reikalavimo teisę į UAB „LitCon“;
    2. pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „Meliovesta“ ir UAB „GINOTA“ 2014 m. gruodžio 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. GIN-2014/12/05, taikė restituciją – iš UAB „GINOTA“ grąžino BUAB „Meliovesta“ 105 424,28 Lt (30 532,98 Eur) dydžio reikalavimo teisę į UAB „LitCon“;
    3. priteisė iš UAB „GINOTA“ 1 261,65 Eur žyminio mokesčio valstybei ir 853,13 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei BUAB „Meliovesta“;
    4. priteisė iš UAB „Eurosportas LT“ 1 261,65 Eur žyminio mokesčio valstybei ir 853,13 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei BUAB „Meliovesta“.
  2. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės ir atsakovių UAB „Eurosportas LT“ ir UAB „GINOTA“ 2014 m. gruodžio 5 d. sudarytų reikalavimų teisės perleidimo sutarčių Nr. 2014-12-05-01 ir GIN-2014/12/05, kurių pagrindu UAB „Meliovesta“ perleido atsakovėms reikalavimo teises į UAB „LitCon“, atitinkamai į 105 982,55 Eur ir 30 532,98 Eur sumas, teisėtumo.
  3. Teismas konstatavo, kad atsakovės pripažįsta aplinkybę, jog, siekdamos įgyvendinti savo reikalavimus ieškovei UAB „Meliovesta“, reikalavimo teisių perleidimo sutarčių pagrindu atliko ginčijamus reikalavimų įskaitymus. Tuo pagrindu atsakovės įgijo reikalavimo teises į UAB „LitCon“, atitinkamai į 105 982,55 Eur ir 30 532,98 Eur sumas, o ieškovė šias reikalavimo teises prarado.
  4. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi UAB „Meliovesta“ iškelta bankroto byla. Minėtoje nutartyje teismas nustatė aplinkybes, kad kreditoriai, kurių pagrindu ieškovei minėtoje byloje buvo iškelta bankroto byla, buvo įspėję ieškovę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Remiantis minėta nutartimi ir šioje byloje nustatyta ginčijamų sandorių sudarymo data, teismas padarė išvadą, kad ieškovė dar iki ginčijamų sandorių sudarymo žinojo apie savo sunkią finansinę būklę. Teismas sprendė, kad minėtą išvadą taip pat pagrindžia aplinkybė, jog kreditoriai dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo į teismą kreipėsi praėjus vos kelioms dienoms po ginčijamų sandorių sudarymo.
  5. Teismas taip pat nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartimi ieškovei BUAB „Meliovesta“ buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių areštas (civilinėje byloje Nr. 2-897-267/2014). Išnagrinėjus bylą, 2015 m. vasario 6 d. teismo sprendimu minėtosios laikinosios apsaugos priemonės buvo paliktos galioti iki priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. iki 2015 m. lapkričio 17 d.
  6. Teismas padarė išvadą, kad tiek BUAB „Meliovesta“, tiek atsakovės, sudarydamos ginčijamus sandorius, nebuvo sąžiningos. Žinodamos ir turėdamos žinoti, kad UAB „Meliovesta“ finansinė padėtis yra kritiška, jai taikytos laikinosios apsaugos priemonės, šalys neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, turėjo numatyti, kad sudarant nurodytus sandorius bus pažeistos kitų UAB „Meliovesta“ kreditorių teisės. Teismas sprendė, kad atitinkamas išvadas apie ieškovės finansines galimybes atsakovės galėjo padaryti įvertinusios Centrinės hipotekos įstaigos duomenis, tačiau tokių veiksmų nesiėmė. Teismas nenustatė duomenų, patvirtinančių, kad atsakovės ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamos sudaryti sandorius, nepažeidžiančius kitų kreditorių interesų, buvo pakankamai atidžios ir domėjosi UAB „Meliovesta“, kaip ginčijamų sandorių šalimi.
  7. Teismas konstatavo, kad ieškovė ginčijamus sandorius – reikalavimo perleidimo sutartis – sudarė tuo metu, kai jai buvo apribota teisė disponuoti tokia teise, t. y. pažeidžiant imperatyviąsias Turto arešto aktų registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas. Dėl to ginčijami sandoriai laikytini niekiniais dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymų normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
  8. Nurodytų argumentų pagrindu teismas padarė išvadą, kad ginčo sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms – ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktui, CPK 145 straipsnio 6 ir 8 dalims, pažeidžia kitų ieškovės kreditorių interesus – CK 6.66 straipsnio 1 dalis, todėl pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (CK 1.95 straipsnis).
  9. Pripažinęs ginčijamus sandorius negaliojančiais, teismas taikė restituciją – sandorio šalis grąžino į padėtį, buvusią iki ginčijamų sandorių sudarymo. Teismas sprendė, kad toks restitucijos būdas nepažeis atsakovių teisėtų interesų, nes jos perimtomis reikalavimo teisėmis nepasinaudojo, jokių lėšų iš trečiojo asmens negavo.

7III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

8

  1. Atsakovė UAB „Eurosportas LT“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia UAB „Meliovesta“ ir UAB „Eurosportas LT“ 2014 m. gruodžio 5 d. sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. 2014-12-05-01, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – nurodytą ieškinio reikalavimą atmesti.
  2. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nenustatė visų aplinkybių (sąlygų), būtinų CK 6.66 straipsnio taikymui ir ginčijamo sandorio pripažinimui negaliojančiu. Skundžiamame teismo sprendime pasisakyta tik dėl galimo UAB „Meliovesta“ ir atsakovių nesąžiningumo, tačiau dėl kitų būtinųjų sąlygų visiškai nepasisakyta.
    2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, kad nagrinėjamu atveju UAB „Meliovesta“ ir UAB „Eurosportas LT“ perleisto reikalavimo suma ir UAB „Meliovesta“ įsiskolinimo UAB „Eurosportas LT“ už atliktus rangos darbus suma sutampa, todėl sudarius ginčijamą sandorį ieškovės mokumas nepasikeitė. Taip pat teismas neįvertino aplinkybių, ar sudarius ginčijamą sandorį UAB „Meliovesta“ turėjo pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti.
    3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad UAB „Meliovesta“ neturėjo pareigos sudaryti ginčijamą sandorį. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad UAB „Eurosportas LT“ tinkamai atliko ieškovei rangos darbus, todėl ieškovė sutartyje nustatyta tvarka ir terminais turėjo atsiskaityti su atsakove. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Meliovesta“ turėjo pareigą atsiskaityti su UAB „Eurosportas LT“.
    4. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tai, jog UAB „Eurosportas LT“ nepatikrino Centrinės hipotekos įstaigos duomenų apie ieškovės turto areštus, sudaro pagrindą išvadai, kad UAB „Eurosportas LT“ buvo neatidi ir nesąžininga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vien faktas, kad asmuo nepatikrino visų viešųjų duomenų, nėra pakankamas asmens nesąžiningumui konstatuoti (2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2012). Vertindamas ginčo sandorį sudariusių asmenų (ne)sąžiningumą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad remiantis viešai prieinama informacija apie UAB „Meliovesta“ finansinę padėtį, buvusią iki ginčijamo sandorio sudarymo (2013 m. dirbo pelningai, pajamos viršijo 9,6 mln. Lt, vykdė Europos Sąjungos projektus), atsakovė neturėjo pagrindo vienareikšmiškai spręsti, jog UAB „Meliovesta“ yra nemoki, o ginčijamas sandoris pažeis kitų įmonės kreditorių interesus.
    5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad UAB „Meliovesta“ taikytų laikinųjų apsaugos priemonių dydis sudarė 400 721,28 Lt, t. y. mažiau kaip 5 proc. įmonės nuosavybės teise valdomo turto. Todėl net ir tuo atveju, jeigu UAB „Eurosportas LT“ būtų žinojęs, kad ieškovės atžvilgiu pritaikytos nurodyto masto laikinosios apsaugos priemonės, tai nebūtų pagrindas atsisakyti sudaryti ginčijamą sandorį. Be to, apie UAB „Meliovesta“ atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones įmonės vadovas nepranešė atsakovei, kas sudaro pagrindą bankroto administratoriui kelti klausimą dėl UAB „Meliovesta“ vadovo atsakomybės.
  3. Atsakovė UAB „GINOTA“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia UAB „Meliovesta“ ir UAB „GINOTA“ 2014 m. gruodžio 5 d. sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. GIN-2014/12/05, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – nurodytą ieškinio reikalavimą atmesti.
  4. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas analogiškais argumentais, kaip ir nurodyti atsakovės UAB „Eurosportas LT“ apeliaciniame skunde.
  1. Ieškovė BUAB „Meliovesta“ bankroto administratorė atsiliepimuose į atsakovės UAB „GINOTA“ ir UAB „Eurosportas LT“ apeliacinius skundus prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
  1. Ieškovės atsiliepimai į atsakovių UAB „GINOTA“ ir UAB „Eurosportas LT“ apeliacinius skundus grindžiami šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad dar iki ginčijamų sandorių sudarymo UAB „Meliovesta“ žinojo apie savo sunkią finansinę būklę bei turimus įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Jeigu, ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovės finansinė padėtis būtų buvusi gera, šalys apskritai nebūtų sudariusios ginčo sutarčių.
    2. Ginčijamų sandorių sudarymo metu nepagrįstai suteikus atsakovėms pirmenybės teisę į pinigines lėšas, buvo pažeisti ne tik kitų juridinių asmenų, tačiau ir valstybės biudžeto bei įmonės darbuotojų interesai.
    3. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad vien faktas, jog atsakovės nepatikrino visų viešųjų registrų duomenų, nėra pakankamas pagrindas atsakovių nesąžiningumui konstatuoti.
    4. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė pirmosios instancijos teismui duomenis apie Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartimi UAB „Meliovesta“ taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurios galiojo ginčijamų sandorių sudarymo metu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos duomenis vertino ir padarė teisingą išvadą, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo pažeistos imperatyvios Turto arešto aktų registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatos.
  1. Atsakovė UAB „Eurosportas LT“ atsiliepimo į atsakovės UAB „GINOTA“ apeliacinį skundą nepateikė.
  2. Atsakovė UAB „GINOTA“ atsiliepimo į atsakovės UAB „Eurosportas LT“ apeliacinį skundą nepateikė.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribas.

11Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos nagrinėjimo ribų

  1. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Meliovesta“ (rangovė) ir UAB „LitCon“ (užsakovė) 2012 m. balandžio 11 d. sudarė Tiekimo ir statybos rangos sutartį Nr. 809S-120411/3, pagal kurią rangovė įsipareigojo pagal užsakovės jai pateiktą techninį projektą savo jėgomis, rizika ir atsakomybe atlikti tinklų tiesimo, bendrastatybinius darbus objekte „Nuotekų šalinimo tinklai, Pagėgių sav., Vilkyškių sen., Vilkyškiai“, o užsakovė - atsiskaityti su rangove sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. 2014 m. spalio 29 d. UAB „Meliovesta“ ir UAB „LitCon“ pasirašė darbų perdavimo – priėmimo aktą (t. 1, b. l. 138). 2012 m. liepos 10 d. šalys sudarė papildomą susitarimą prie 2012 m. balandžio 11 d. Tiekimo ir statybos rangos sutarties (t. 1, b. l. 86 -94, 96). UAB „Meliovesta“ išrašė UAB „LitCon“ sąskaitas – faktūras: 2013 m. vasario 28 d. 134 844,58 Lt sumai (t. 1, b. l. 106), 2013 m. liepos 31 d. – 145 507,46 Lt sumai (t. 1, b. l. 109), 2014 m. spalio 29 d. – 292 424,14 Lt sumai (t. 1, b. l. 116).
  2. Ieškovė UAB „Meliovesta“ (rangovė) ir UAB „LitCon“ (užsakovė) 2012 m. lapkričio 6 d. sudarė Tiekimo ir statybos rangos sutartį Nr. 832S-121106/2, pagal kurią rangovė įsipareigojo pagal užsakovės jai pateiktą techninį projektą savo jėgomis, rizika ir atsakomybe atlikti tinklų tiesimo, bendrastatybinius darbus objekte „Apžvalgos bokštų ir lauko informacinių sistemų ir minimalios infrastruktūros elementų lankytojams įrengimas Lietuvos saugomose teritorijose“, o užsakovė - atsiskaityti su rangove sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (t. 1, b. l. 97 – 105). 2014 m. kovo 20 d. UAB „Meliovesta“ ir UAB „LitCon“ pasirašė baigiamąjį darbų perdavimo – priėmimo aktą (t. 1, b. l. 193). UAB „Meliovesta“ išrašė UAB „LitCon“ PVM sąskaitas – faktūras: 2013 m. kovo 29 d. 168 645,07 Lt sumai (t. 1, b. l. 108), 2014 m. vasario 21 d. – 239 999,99 Lt sumai (t. 1, b. l. 111).
  3. UAB „LitCon“ pagal abi rangos sutartis atliko UAB „Meliovesta“ mokėjimo pavedimus: 2013 m. gegužės 7 d. 30 000 Lt sumai (t. 1, b. l. 107), 2013 m. lapkričio 29 d. – 5 000 Lt sumai (t. 1, b. l. 110), 2014 m. liepos 31 d. – 40 000 Lt sumai (t. 1, b. l. 112), 2014 m. rugpjūčio 6 d. – 20 000 Lt sumai (t. 1, b. l. 113), 2014 m. rugpjūčio 11 d. – 20 000 Lt sumai (t. 1, b. l. 114), 2014 m. rugpjūčio 26 d. – 20 000 Lt sumai (t. 1, b. l. 115).
  4. UAB „LitCon“ 2015 m. rugpjūčio 10 d. pažymos duomenimis, 2014 m. gruodžio 5 d. ši įmonė buvo skolinga UAB „Meliovesta“ 541 390,74 Lt (156 797,56 Eur) (t. 1, b. l. 117). Bylos nagrinėjimo metu UAB „LitCon“ neginčijo aplinkybių, kad ginčijamų reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sudarymo metu buvo skolingas UAB „Meliovesta“ 541 390,74 Lt (156 797,56 Eur), prašė patikslintą ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.
  5. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-897-267/2014 (2-395-267/2015), ieškovės BUAB „Dovirma“ pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuoti 400 721,28 Lt sumai UAB „Meliovesta“ priklausantys kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti, o jų nesant, ar esant nepakankamai, nutarta areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis (t. 2, b. l. 61). Vykdant Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį, kitą dieną Centrinėje hipotekos įstaigoje buvo įregistruotas UAB „Meliovesta“ turto arešto aktas. A. S. S. UAB „Meliovesta“ turto aprašų pagrindu laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 13 d. iki 2014 m. lapkričio 5 d. buvo įregistruoti įmonės turto arešto akto pakeitimai, areštuojant ne tik įmonei priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, bet ir turtines teises į mokestinę permoką, į būsimas mokėtinas pinigines lėšas, esančias ir (ar) būsiančias pas trečiuosius asmenis UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ (pagal rangos sutartį Nr. 13-22), Pagėgių savivaldybės administraciją (pagal rangos sutartis 2014 m. birželio 16 d. Nr.A3-215, 2014 m. balandžio 15 d. Nr. A3-79, 2014 m. sausio 28 d. Nr. 6P, 2014 m. sausio 22 d. Nr. 5P, 2013 m. rugsėjo 5 d. Nr. 311P, 2013 m. liepos 18 d. Nr. 271P), UAB „Kauno keliai“ (pagal 2013 m. liepos 26 d. nuomos sutartį Nr. N-313), UAB „LitCon“ (pagal tiekimo ir statybos rangos sutartį Nr. 809S-120411/3) (t. 2, b. l. 47-60).
  6. Ieškovė UAB „Meliovesta“ 2014 m. gruodžio 5 d. su atsakovėmis UAB „Eurosportas LT“ ir UAB „GINOTA“ sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. 2014-12-05-01 ir GIN-2014/12/05, kurių pagrindu perleido atsakovėms reikalavimo teises į UAB „LitCon“, atitinkamai UAB „Eurosportas LT“ į 105 982,55 Eur (365 936,56 Lt) dydžio, UAB „GINOTA“ į 30 532,98 Eur (105 424,28 Lt) dydžio.
  7. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-884-163/2015 (dabartinis Nr. B2-421-163/2016), UAB „Meliovesta“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. sausio 23 d. Nurodytoje nutartyje teismas nustatė, kad ieškovai S. K., K. P., E. P. ir I. U. 2014 m. lapkričio 4 d. raštu kreipėsi į įmonės vadovą įspėdami jį, kad per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos nesumokėjus jiems priklausančio darbo užmokesčio, kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas, įvertinęs įmonės finansinius dokumentus, padarė išvadą, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, t. y. įmonė yra nemoki.

12Dėl patikslinto ieškinio dalyko ir pagrindo

  1. Teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo to priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai.
  2. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes.
  3. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-152/2009; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013; kt.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą išaiškinta, kad teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011; kt.). Kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, netinkamai nurodo materialiosios teisės normas, jo manymu, taikytinas ginčo santykiui, teismas nėra saistomas tokios ieškovo nuomonės. Tokie teismo veiksmai nevertinami kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2013; kt.).
  4. Bankroto administratorius, siekdamas ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus veiksmus bankroto procese (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas). Vykdydamas jam pavestas funkcijas, be kitų įprastai atliekamų darbų, bankroto administratorius ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius ir pareiškia ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas), imasi priemonių skoloms iš įmonės skolininkų išieškoti (to paties straipsnio 5 dalies 23 punktas).
  5. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė, vykdydama savo funkcijas, pateikė pirmosios instancijos teismui ieškinį ir jo patikslinimus, kuriame ginčijo ieškovės UAB „Meliovesta“ 2014 m. gruodžio 5 d. su atsakovėmis UAB „Eurosportas LT“ ir UAB „GINOTA“ sudarytas reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. 2014-12-05-01 ir GIN-2014/12/05. Tiek pirminio, tiek patikslinto ieškinio pagrindas buvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su CK 6.66 straipsnyje numatyto Actio Pauliana ieškinio būtinosiomis sąlygomis, įskaitant atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos pažeidimu (CK 6.9301 straipsnis). Jokių faktinių aplinkybių, kad ginčijamais sandoriais galimai buvo pažeistos Turto arešto aktų registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalies imperatyvios nuostatos, nei ieškinyje, nei jo patikslinimo dokumentuose ieškovė nebuvo nurodžiusi. Patikslinto ieškinio reikalavimus ieškovė grindė CK 6.66 straipsnio 1 dalimi, 6.9301 straipsnio 1 ir 2 dalimis, o reikalavimą dėl restitucijos taikymo – CK 1.82 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis. Aplinkybės apie Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartimi UAB „Meliovesta“ taikytas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismui tapo žinomos ieškovei 2015 m. gruodžio 1 d. pateikus teismui papildomus dokumentus. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, ieškinio faktinis ir teisinis pagrindas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo keičiami, tačiau 2016 m. vasario 8 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė įvertinti ginčijamų sandorių teisėtumą ir CK 1.80 straipsnyje numatytu teisiniu pagrindu, t. y. pripažinti, jog jie neatitinka imperatyvių įstatymo normų ir dėl to yra niekiniai.

13Dėl ginčijamų sandorių atitikimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis)

  1. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja savo iniciatyva (ex officio). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl pagrindo sandorį ex officio pripažinti negaliojančiu, yra nurodęs, kad savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2012).
  2. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, reikalavimas pripažinti ginčijamus sandorius niekiniais CK 1.80 straipsnyje numatytu teisiniu pagrindu nebuvo atskirai pareikštas, tačiau toks prašymas buvo pareikštas žodžiu bylos nagrinėjimo metu. Taigi, bylos nagrinėjimo metu šalims buvo žinomos faktinės aplinkybės, susijusios su ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Meliovesta“ atžvilgiu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis; šalys turėjo galimybę susipažinti su šias aplinkybes pagrindžiančiais įrodymais bei pateikti savo pozicijas dėl ginčijamų sandorių atitikimo Turto arešto aktų registro įstatymo nuostatoms. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą nagrinėti ginčijamų sandorių teisėtumo CK 1.80 straipsnyje numatytu teisiniu pagrindu klausimą bei spręsti dėl šių sandorių pripažinimo niekiniais. Tačiau, pripažinęs šiuos sandorius niekiniais dėl imperatyvių Turto arešto aktų registro normų pažeidimo, teismas papildomai neturėjo tirti ir vertinti šių sandorių teisėtumo pagal CK 6.66 straipsnio nuostatas, kadangi, sandorius pripažinus niekiniais, neliko teisinio pagrindo ir poreikio juos ginčyti actio Pauliana pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2013).
  3. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms, t.y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Imperatyvi įstatymo nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje (Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009). Sandorio pripažinimas negaliojančiu šiuo pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis. Privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas. Todėl sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamu pagrindu, būtina nustatyti, ar yra atitinkamas visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t.y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Imperatyvios teisės normos yra privalomos ir jų savo valia sandorio subjektai negali keisti, todėl sandoriai, pažeidžiantys tokias normas, yra niekiniai. Pripažįstant sandorius negaliojančiais pagal komentuojamą straipsnį, būtina nurodyti ir konkrečią imperatyvią normą, kuriai sandoris prieštarauja.
  4. Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvi, lemia tai, kad ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, nustatant, ar teisės norma yra įsakmi, vienodai svarbūs tiek doktrininis imperatyvo suvokimas kaip tam tikra abstrakcija, tiek turiningasis konkrečios byloje taikytinos normos vertinimas, taikant bendruosius teisės normų aiškinimo principus. Imperatyviąsias teisės normas identifikuoja tokie požymiai: jos griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia paliepimo suprasti dviprasmiškai; sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo teisės normos imperatyvųjį pobūdį. Tačiau, kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami jos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat jos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011).
  5. Skolininko turto areštas pagal CPK 675 straipsnio 1 dalyje, Turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – TAARĮ) 2 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą.
  6. TAARĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad disponavimo teisės apribojimas – tai teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas. Tai reiškia, kad, areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, yra negalimi jokie susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, o jei tokie sudaromi, jie yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2013).
  7. Turto areštas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre momento, jei kiti įstatymai nenustato kitaip. Tretiesiems asmenims turto areštas sukelia teisinius padarinius nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre (TAARĮ 4 straipsnio 1 dalis).
  8. TAARĮ 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas teisinis reglamentavimas sudaro darnią teisinių instrumentų turto arešto tikslams pasiekti sistemą. Pirma, tais atvejais, kai turto arešto akto priėmimo dieną nėra žinoma asmens, kurio turtas areštuojamas, turto sudėtis, buvimo vieta ir dėl to turto arešto akte nenurodyti visą areštuojamą turtą ar jo dalį identifikuojantys duomenys, šis aktas įregistruojamas turto arešto aktų registre laikinai, nenurodant išsamių duomenų apie visą areštuojamą turtą ar jo dalį. Antra, pateikus Turto arešto aktų registrui turto arešto akto pakeitimą arba papildomą turto arešto aktą, kuriame nurodyti visi areštuotą turtą identifikuojantys duomenys, turto arešto aktų registre daromi atitinkami pakeitimai ir turto arešto akto laikino įregistravimo žyma panaikinama. Teismo (teisėjo) nutarties areštuoti turtą, kurioje nenurodyti išsamūs duomenys apie visą areštuojamą turtą ar jo dalį, laikino įregistravimo žyma panaikinama, kai antstolis pateikia areštuoto turto apyrašą, sudarytą vykdant teismo (teisėjo) nutartį. Tuo remiantis darytina išvada, kad laikinasis areštas reiškia, jog yra areštuojamas visas turtas, kol nebus sudarytas turto aprašas ir identifikuotas konkretus areštuojamas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2013).
  9. TAARĮ 11 straipsnio 1 dalyje normoje nėra tiesiogiai išreikšto imperatyvo, tačiau, kaip jau minėta ankščiau, sprendžiant dėl normos imperatyvumo taikytini bendrieji teisės normų aiškinimo metodai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK1.5 straipsnio 4 dalis), įvertintini jos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ši teisės norma gina, taip pat jos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis. Akivaizdu, jog šios normos tikslas – uždrausti ar apriboti asmeniui, kurio tam tikram turtui taikytas areštas, galimybę tuo turtu disponuoti, siekiant užtikrinti turto arešto akte nurodytų tam tikrų konkrečių asmenų interesus arba viešąjį interesą. Taigi, TAARĮ 11 straipsnio 1 dalyje numatyta norma yra imperatyvi ir įpareigojanti teisinių santykių subjektus.
  10. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas iš bendrųjų civilinio proceso teisės principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties privalomumo principas. Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Taigi, CPK 18 straipsnyje įtvirtinta norma taip pat yra imperatyvi.
  11. Pirmosios instancijos teismas ginčijamus sandorius pripažino negaliojančiais dėl jų prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), konstatavęs, kad šių sandorių sudarymo metu ieškovė neturėjo teisės disponuoti sandorio dalyku dėl jai taikytų apribojimų ir šalims apie juos objektyviai negalėjo būti nežinoma. Atsakovės laikosi pozicijos, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Meliovesta“ atžvilgiu buvo taikytas areštas ne visam įmonės turtui, todėl likusiu neareštuotu turtu įmonė galėjo laisvai disponuoti. Be to, atsakovių teigimu, ginčijamų sandorių sudarymo metu joms nebuvo žinoma apie UAB „Meliovesta“ turtui ir turtinėms teisėms taikytus apribojimus. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo sutikti su šiais apeliančių argumentais.
  12. Kaip jau minėta ankščiau, teismų praktikoje suformuota pozicija, kad laikinas areštas reiškia, jog yra areštuojamas visas turtas, kol nebus sudarytas turto aprašas ir identifikuotas konkretus areštuojamas turtas tokiu mastu, koks turto arešto mastas buvo numatytas turto arešto akte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2010, 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartyje nebuvo nurodytas UAB „Meliovesta“ areštuojamas turtas ir jį identifikuojantys duomenys, šio turto sudėtis ir jo buvimo vieta, todėl vykdant šią teismo nutartį 2014 m. birželio 5 d. buvo įregistruotas laikinas areštas visam įmonės turtui. A. S. S. UAB „Meliovesta“ turto aprašų pagrindu laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 13 d. iki 2014 m. lapkričio 5 d. buvo įregistruoti įmonės turto arešto akto pakeitimai, areštuojant ne tik antstolės aprašytus įmonei priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, bet ir turtines teises į mokestinę permoką, į būsimas mokėtinas pinigines lėšas, esančias ir (ar) būsiančias pas trečiuosius asmenis UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ (pagal rangos sutartį Nr. 13-22), Pagėgių savivaldybės administraciją (pagal rangos sutartis 2014 m. birželio 16 d. Nr.A3-215, 2014 m. balandžio 15 d. Nr. A3-79, 2014 m. sausio 28 d. Nr. 6P, 2014 m. sausio 22 d. Nr. 5P, 2013 m. rugsėjo 5 d. Nr. 311P, 2013 m. liepos 18 d. Nr. 271P), UAB „Kauno keliai“ (pagal 2013 m. liepos 26 d. nuomos sutartį Nr. N-313), UAB „LitCon“ (pagal tiekimo ir statybos rangos sutartį Nr. 809S-120411/3) (t. 2, b. l. 47-60). Duomenų, kad laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki ginčijamų sandorių sudarymo momento buvo pakeistas UAB „Meliovesta“ turto arešto mastas arba taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos, taip pat kad areštuoto turto aprašuose nurodyto areštuoto turto bendra vertė pasiekė turto arešto akte (Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartyje) nurodytą arešto mastą (400 721,28 Lt sumą), byloje nėra. Taigi, faktiškai ginčijamų sandorių sudarymo metu (2014 m. gruodžio 5 d.) buvo areštuoti ne tik antstolio atliktuose areštuojamo turto aprašuose nurodyti visi UAB „Meliovesta“ priklausantys kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, įmonei priklausančios piniginės lėšos ir turtinės teisės, esančios pas atsakovę ar trečiuosius asmenis (t. 2, b. l. 61), tačiau ir visas likęs įmonės turtas. Nei antstolio patvarkymu, nei suinteresuotų asmenų (pvz., skolininko UAB „Meliovesta“, kurio turtas buvo areštuotas) prašymu UAB „Meliovesta“ turto arešto akto laikino įregistravimo žyma dėl arešto uždėjimo visam turtui nebuvo panaikinta (TAARĮ 10 straipsnis). Šios išvados nepaneigia apeliacinių skundų argumentai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu ieškovė galimai turėjo turto daugiau, nei buvo areštuota, kadangi, vykdant teismo nutartį, tokių duomenų antstolei pateikta nebuvo.
  13. Atsakovių teigimu, vien tai, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu jos nepatikrino Turto arešto registro duomenų, nesudaro pagrindo išvadai, kad jos veikė nesąžiningai. Teisėjų kolegijos nuomone, šie argumentai taip pat nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą dėl ginčijamų sandorių prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms.
  14. Vadovaujantis TAARĮ 5 straipsnio 1 dalimi turto arešto aktų registro duomenys yra vieši. Su šiais duomenimis Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo ir išsiaiškinti, ar nesuvaržytos kitos sandorio šalies daiktinės teisės. Laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas Turto arešto aktų registre.
  15. Apdairaus ir rūpestingo kvalifikuoto subjekto elgesio standartas reikalauja domėtis kitos sandorio šalies patikimumu: jos turtine padėtimi, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan. Ginčo sandorį sudarė verslininkai, kuriems įstatyme keliami didesni reikalavimai domėtis kita sudaromo sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius. Atsakovės nepaisė šių kvalifikuotiems subjektams taikomų atidumo ir rūpestingumo standartų. Todėl atsakovių apdairaus ir rūpestingo elgesio stoka vertinama kaip sąžiningumo imperatyvo sutartiniuose santykiuose nepaisymas. Kita vertus, sprendžiant dėl imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio teisėtumo, teisinės reikšmės apskritai neturi sandorį sudariusio asmens sąžiningumo kriterijus.
  16. Kadangi ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Meliovesta“ visam turtui buvo pritaikytas areštas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė, pažeisdama imperatyviąsias TAARĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, neteisėtai perleido atsakovėms reikalavimo teises į UAB „LitCon“, nes disponuoti šiomis teisėmis jai buvo uždrausta.
  17. Kai sandoris negalioja dėl jo prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos - atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovės ginčijamų sandorių pagrindu negavo iš trečiojo asmens UAB „LitCon“ jokių piniginių lėšų, atsakovių finansiniai reikalavimai nebuvo patvirtinti BUAB „Meliovesta“ bankroto byloje. Taigi, byloje nenustatyta jokių faktinių pagrindų, leidžiančių pripažinti esant CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatytas restitucijos netaikymo sąlygas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė niekinių sandorių padarinius, pritaikė vienašalę restituciją, priteisdamas iš atsakovių ieškovei jos reikalavimo teises į trečiąjį asmenį UAB „LitCon“.
  18. Pripažinus ginčijamus reikalavimo teisių perleidimo sandorius niekiniais, tokiais per se tampa ir vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo tarp ieškovės ir atsakovių sandoriai (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.78 straipsnio 5 dalis). Ieškovei BUAB „Meliovesta“ restitucijos taikymo būdu sugrąžinus reikalavimo teises į UAB „LitCon“, išnyko ieškovės ir atsakovių tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pagrindas, nes ieškovė neteko priešpriešinio reikalavimo atsakovių atžvilgiu už perleistas reikalavimo teises į UAB „LitCon“ (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovės UAB „Eurosportas LT“ ir UAB „GINOTA“, manydamos, jog turi reikalavimo teises į BUAB „Meliovesta“ atitinkamai pagal UAB „Meliovesta“ ir UAB „Eurosportas LT“ 2014 m. gegužės 14 d. rangos sutartį bei UAB „Meliovesta“ ir UAB „GINOTA“ 2014 m. balandžio 11 d. darbų vykdymo sutartį, turi teisę kreditorinius reikalavimus pareikšti BUAB „Meliovesta“ atžvilgiu pastarosios bankroto byloje ĮBĮ nustatyta tvarka.
  19. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino ginčijamus sandorius niekiniais dėl imperatyvių Turto arešto aktų registro normų pažeidimo, kaip minėta, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl niekinių sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal CK 6.66 straipsnio nuostatas. Kita vertus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog, nenustačius byloje aptariamų sandorių prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, būtų faktinis ir teisinis pagrindas šiuos sandorius pripažinti negaliojančiais pagal kreditorių teises ginančią specialią normą - CK 6.66 straipsnį, kadangi byloje yra nustatytos visos sąlygos šios teisės normos taikymui. Išnykus teisiniam poreikiui, t. y. teismui ex officio pripažinus sandorius niekiniais, teisėjų kolegija atskirai šiuo klausimu nepasisako ir pirmosios instancijos teismo argumentų nekartoja.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
  2. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliantėms nepriteisiamas (CPK 93 straipsnis).
  3. Ieškovė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme turėjo 600,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro išlaidos už dviejų atsiliepimų į UAB „GINOTA“ ir UAB „Eurosportas LT“ apeliacinius skundus parengimą. Ieškovė pateikė šias išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus – sąskaitas- faktūras bei mokėjimo nurodymus.
  4. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos). Ieškovės teismui deklaruotos išlaidos už parengtus procesinius dokumentus (du atsiliepimus į apeliacinius skundus) neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, todėl priteisiamos iš atsakovių, t. y. po 300,00 Eur iš kiekvienos (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

16Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Meliovesta“ (juridinio asmens kodas 177152922) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GINOTA“ (juridinio asmens kodas 302872979) 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

18Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Meliovesta“ (juridinio asmens kodas 177152922) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurosportas LT“ (juridinio asmens kodas 302872598) 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai