Byla 2-1080/2014
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Lunita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-3216-881/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Flegas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lunita“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Flegas“ pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovui UAB ,,Lunita“ iškelti bankroto bylą, atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Ekvalda“. Ieškovas nurodė, kad yra atsakovo kreditorius, kuriam atsakovas skolingas 60 374,40 Lt. Atsakovas į ieškovo pretenzijas nereaguoja, todėl yra pagrindas manyti, kad atsakovas yra nemokus.

5Atsakovas UAB „Lunita“ su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi iškėlė UAB „Lunita“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Ekvalda“. Teismas nustatė, kad atsakovo 2014 m. sausio 31 d. balanso duomenimis, atsakovo turtas įvertintas 78 201 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 139 903 Lt (iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 66 503 Lt, o po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 73 400 Lt). Remdamasis pateiktu kreditorių sąrašu teismas sprendė, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai yra mažiausiai 63 733 Lt – 3 393 Lt skola VSDF biudžetui ir 60 340 Lt skola ieškovui. Teismas vadovavosi viešai skelbiama VSDFV informacija ir nustatė, kad atsakovo skolos VSDF biudžetui mokėjimo terminas nėra atidėtas, todėl visa skola laikytina pradelsta (šiuo metu ji jau siekia 3 479,56 Lt). Teismo vertinimu tai, kad, kaip kreditorių sąraše nurodo atsakovas, atsiskaitymo su ieškovu terminas nėra suderintas, nepaneigia to, kad įsiskolinimas jau yra pradelstas; duomenų, kad ieškovas būtų atidėjęs atsakovui skolos grąžinimo terminą, atsakovas teismui nepateikė.

8Teismas spręsdamas dėl bankroto administratoriaus kandidatūros nurodė, kad duomenų, jog administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 4 dalies normoms, teismas neturi. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2 dalies reikalavimą Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos pateikė teismui pranešimą, kuriuo pritarė siūlomam kandidatui administruoti UAB „Lunita“, todėl atsakovo UAB ,,Lunita“ administratoriumi teismas paskyrė UAB „Ekvalda“.

9III. Atskirojo skundo argumentai

10Atsakovas UAB ,,Lunita“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį. Skundą grindžia šiais argumentais:

111. Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo ir dispozityvumo principus, nes teismas vienašališkai vertino tik pareiškėjo BUAB „Flegas“ pareiškimą, neatsižvelgdamas į atsakovo UAB „Lunita“ atsiliepime išdėstytas aplinkybes.

122. Teismas netinkamai įvertino atsakovo finansinę padėtį ir nepagrįstai vertino, kad atsakovo nurodyti įsipareigojimai neapima egzistuojančios skolos pareiškėjui.

133. Teismas klaidingai vertino, kad atsakovas turi egzistuojančią prievolę pareiškėjui įvykdyti skolinius įsipareigojimus, nors pareiškėjas nė nebandė to įrodinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

144. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas realiai ir faktiškai vykdė ir vykdo ūkinę komercinę veiklą, yra pajėgus rinkos dalyvis, nuolat gaunantis ir potencialiai gausiantis apyvartines lėšas, pajamas iš savo veiklos.

15IV. Apeliacinio teismo argumentai

16Atskirasis skundas netenkintinas.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

18Dėl pagrindų bankroto bylai iškelti

19ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje reglamentuojama, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, jog yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius duomenis, turinčius reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1389/2013).

20Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo byloje pateiktus dokumentus, įvertino byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, skolomis ir galimybe skolas sumokėti, todėl negalima sutikti su skundo argumentu, kad teismas vienašališkai vertino tik pareiškėjo BUAB „Flegas“ pareiškimą, neatsižvelgdamas į atsakovo UAB „Lunita“ atsiliepime išdėstytas aplinkybes.

21Atsakovas UAB ,,Lunita“ atskirajame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino atsakovo finansinę padėtį ir nepagrįstai vertino, jog atsakovo nurodyti įsipareigojimai neapima egzistuojančios skolos pareiškėjui, todėl darytina išvada, kad UAB „Lunita” bankroto byla buvo iškelta nepagrįstai. Pažymėtina, kad bylos duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsisakė atsakovui iškelti bankroto bylą, o Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 9 d. minėtą nutartį panaikino ir bankroto bylos iškėlimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas iš naujo nagrinėdamas bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimą, 2014 m. vasario 12 d. nutartimi, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nevykdė 2014 m. sausio 20 d. įpareigojimo pateikti dokumentus pagrindžiančius jo mokumą, atsakovui paskyrė 5 000 Lt baudą. Po minėtos nutarties priėmimo, atsakovas teismui pateikė įmonės turto balansą, debitorių, kreditorių sąrašą, pelno (nuostolių) ataskaitą. Kaip matyti iš teismui pateikto 2014 m. sausio 31 d. įmonės balanso, atsakovas ilgalaikio turto neturi visiškai, o trumpalaikis turtas įvertintas 78 201 Lt, iš kurio 64 474 Lt (t.y. daugiau nei pusė turimo turto) yra per vienerius metus gautinos sumos, o atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys yra 9 159, pinigai – 4 567 Lt. Pažymėtina, kad blogą įmonės finansinę padėtį patvirtina ir tai, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 139 903 Lt (iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 66 503 Lt, o po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 73 400 Lt), įmonės nuosavas kapitalas yra minusinis (- 61 702Lt), o 2012 m. balanso aiškinamajame rašte nurodyta virš 14 tūkst. litų atsakovo įsipareigojimų, susijusių su darbo santykiais (b.l. 81), kas sudaro savarankišką pagrindą bankroto bylos iškėlimui. Kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, pagal viešai skelbiamą VSDFV informaciją, atsakovo skolos bankroto bylos iškėlimo momentu siekė 3 479,56 Lt, o VSDF biudžetui mokėjimo terminas nėra atidėtas, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad visa skola laikytina pradelsta. Įsiskolinimas valstybės biudžetui taip pat laikytina svarbia aplinkybe vertinant įmonės (ne)mokumo klausimą. Taip pat sutiktina su teismo išvada, kad atsiskaitymo su ieškovu terminas nėra suderintas ir tai nepaneigia to, jog įsiskolinimas (60 340 Lt) jau yra pradelstas, nes duomenų, kad ieškovas būtų atidėjęs atsakovui skolos grąžinimo terminą nėra pateikta. Vertinant, kad minėti atsakovo įsipareigojimai ieškovui ir valstybės biudžetui laikytini pradelstais atsakovo įsipareigojimais, tai reiškia, kad šie pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašytos turto vertės.

22Pažymėtina, kad atsakovas, nors ir pateikė kreditorių sąrašus, tačiau nenurodė koks yra atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydis, nes atsakovas nepateikė kreditorių sąrašų, kuriuose būtų nurodytos atsakovo įsipareigojimų sumos ir atsiskaitymo terminai. Remiantis atsakovo pateiktais įmonės finansiniais duomenimis bei aukščiau nustatytomis aplinkybėmis, galima konstatuoti įmonės faktinį nemokumą, kas sudaro pagrindą įmonei iškelti bankroto bylą.

23Apeliantas skunde nurodo, kad teismas klaidingai vertino, jog atsakovas turi egzistuojančią prievolę pareiškėjui įvykdyti skolinius įsipareigojimus, nors pareiškėjas nė nebandė to įrodinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Teismas pažymi, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas nesprendžia šalių ginčo dėl skolos bei jos dydžio pagrįstumo. ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai), įmonės administracijos vadovas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, inicijuojantis skolininkui bankroto bylą, turi pareigą nurodyti ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu atsiranda jo reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2–154/2008; 2012 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1818/2012). Nei ĮBĮ nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuluota taisyklės, kad tik kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skolos asmeniui, kuris kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo, nepripažinimas, savaime nesudaro teisinio pagrindo vien dėl to atsisakyti spręsti ar atmesti šio asmens prašymą iškelti atsakovui bankroto bylą ir įvertinti jo siūlomą bankroto administratoriaus kandidatūrą, nes gavęs tokio turinio pareiškimą teismas turi ir gali patikrinti ĮBĮ nustatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-564/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1113/2009). Priešinga praktika apsunkintų bankroto bylos iniciavimą ir sudarytų sąlygas skolininkams išvengti bankroto bylos iškėlimo, nes vien kreditoriaus reikalavimo ginčijimas užkirstų kelią svarstyti skolininko mokumo ir bankroto bylos iškėlimo klausimą, todėl sprendžiama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-906/2009; 2012 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1818/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-301/2014 ir kt.). Ar bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra kreditorius, bus nustatyta tik išsprendus šio asmens reikalavimo tvirtinimo klausimą jau iškeltoje bankroto byloje (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Aplinkybė, kad teismas priėmė ir iš esmės išnagrinėjo asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios vėliau sprendžiant klausimą dėl šio asmens finansinio reikalavimo tvirtinimo.

24Teismas pažymi, kad nors apeliantas teigia, jog vykdo ūkinę komercinę veiklą ir nuolat gauna pajamas iš savo veiklos, tačiau akivaizdu, kad nesiima jokių veiksmų atsiskaityti su kreditoriais ir nepadengia susidariusio įsiskolinimo. Nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 9 d. priimtos nutarties, kuria bankroto bylos iškėlimo klausimas buvo grąžintas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, praėjo beveik pusė metų, kai atsakovas turėjo galimybę atsiskaityti su kreditoriais ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus teismui, tačiau to nepadarė ir nepašalino abejonių dėl įmonės nemokumo, nors ir šiuo metu atskirajame skunde nurodo, kad yra mokus ir gali atsiskaityti.

25Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad byloje pateikti įrodymai ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

26Dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

27Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė... 2. Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „Flegas“ pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas... 5. Atsakovas UAB „Lunita“ su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi iškėlė UAB... 8. Teismas spręsdamas dėl bankroto administratoriaus kandidatūros nurodė, kad... 9. III. Atskirojo skundo argumentai... 10. Atsakovas UAB ,,Lunita“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 11. 1. Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo ir dispozityvumo principus, nes... 12. 2. Teismas netinkamai įvertino atsakovo finansinę padėtį ir nepagrįstai... 13. 3. Teismas klaidingai vertino, kad atsakovas turi egzistuojančią prievolę... 14. 4. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas realiai ir faktiškai vykdė ir vykdo... 15. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 16. Atskirasis skundas netenkintinas.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 18. Dėl pagrindų bankroto bylai iškelti... 19. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje reglamentuojama, kad bankroto byla iškeliama,... 20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo... 21. Atsakovas UAB ,,Lunita“ atskirajame skunde nurodo, kad teismas netinkamai... 22. Pažymėtina, kad atsakovas, nors ir pateikė kreditorių sąrašus, tačiau... 23. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas klaidingai vertino, jog atsakovas turi... 24. Teismas pažymi, kad nors apeliantas teigia, jog vykdo ūkinę komercinę... 25. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nutartyje išdėstytomis... 26. Dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų teismas nepasisako, nes jie... 27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337... 28. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą....