Byla 2A-806-464/2012
Dėl išlaidų už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Andrutės Kalinauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. N. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal UAB „Sauda“ ieškinį atsakovams G. N., V. R. dėl išlaidų už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovas UAB „Sauda“ 2010-12-09 su ieškiniu (b.l. 1-3) kreipėsi į Šalčininkų rajono apylinkės teismą ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų G. N. ir V. R. 5061 Lt išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2008-07-14 buvo surašytas transporto priemonės ( - ) , v.n. ( - ), paėmimo protokolas dėl Kelių eismo taisyklių 68 p. ir 70 p. reikalavimų pažeidimo, pagal kurį minėtas automobilis buvo nugabentas į ieškovo UAB „Sauda“ saugojimo aikštelę. Nei automobilio valdytojas V. R., nei savininkas G. N. su ieškovu už suteiktas nugabenimo ir saugojimo paslaugas neatsiskaitė. Vadovaujantis transporto priemonių specializuotų aikštelių ir techninės pagalbos įkainiais, atsakovai yra skolingi ieškovui 7140 Lt. Šią sumą ieškovas, atsižvelgdamas į transporto priemonės saugojimo laiką, sumažino 30 proc., iki 5061,00 Lt.

5Atsakovas G. N. atsiliepimu (b.l. 10-11) prašė pripažinti atsakovą V. R. transporto priemonės savininku, o jį netinkamu atsakovu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2008-07-14 V. R., vairuodamas teisėtai įsigytą priemonę, pažeidė taisykles, dėl ko buvo surašytas transporto priemonės paėmimo protokolas ir automobilis perduotas transportuoti į saugojimo aikštelę. Automobilis ( - ), v. n. ( - ), buvo parduotas V. R., ir nors pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įregistruota, neįforminti kiti transporto priemonės dokumentai, tačiau jis ir perdavė V. R. visus reikalingus dokumentus – automobilio registracijos liudijimą, techninės apžiūros talonas ir kt.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2011-03-04 sprendimu (b.l. 29-32) ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovų G. N. ir V. R. ieškovo UAB „Sauda“ naudai solidariai 3000 Lt įsiskolinimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010-12-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 152 Lt žyminio mokesčio.

8Teismas pripažinęs, kad atsakovas G. N. nepateikė jokių įrodymų apie automobilio pardavimą atsakovui V. R., konstatavo, jog šis nepaneigė ieškovo nurodytos aplinkybės, patvirtintos viešojo registro duomenimis, kad automobilio savininkas yra būtent G. N.. Išlaidas susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu, saugojimu, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas 33 str. 6 d.). Teismas sprendė, jog ieškovo prašomas, už automobilio ( - ), v.n. ( - ) priverstinį nugabenimą ir saugojimą UAB „Sauda“ saugojimo aikštelėje, išlaidas, turėtų atlyginti automobilio savininkas G. N. solidariai su automobilio valdytoju V. R.. Taip pat teismas nurodė, jog atlyginęs šias išlaidas, G. N. galėtų kreiptis į teismą su ieškiniu V. R. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, tačiau turėtų įrodyti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą. Atsakovai automobilio iš ieškovo neatsiėmė, nesumokėjo ieškovo patirtų išlaidų priverstinai nuvežant automobilį, kurios sudaro 210 Lt, bei saugojimo išlaidų, kurios apskaičiuojamos vadovaujantis transporto priemonių specializuotų aikštelių ir techninės pagalbos UAB „Sauda“ direktoriaus, patvirtintais įkainiais, o būtent: už pirmą saugojimo mėnesį po 15 Lt už parą ir po 240 Lt už kiekvieną sekantį mėnesį. Ieškinio pateikimo teismui dieną atsakovai buvo skolingi ieškovui 7140 Lt ((30 d. x 15 Lt) + ((28 mėn.-1mėn) x 240 Lt) + 210 Lt transportavimo kaina). Nors pats ieškovas skolą sumažino 30 proc., iki 5061,00 Lt, teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra jokių įrodymų apie ieškovo mėginimą informuoti atsakovus apie saugomą automobilį bei dėl to susidarančias išlaidas. Taigi automobilis saugotas nepagrįstai ilgą laiką – nuo 2008-07-14 iki 2010-12-09, todėl priteisė iš abiejų atsakovų už automobilio saugojimą (kito asmens reikalų tvarkymą) 3000 Lt.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Atsakovas G. N. apeliaciniu skundu (b.l. 34-37) prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011-03-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad atsakovas V. R. yra transporto priemonės( - ), v.n. ( - ) savininkas ir priteisti ieškovo naudai 3000 Lt įsiskolinimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010-12-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 90 Lt žyminio mokesčio iš atsakovo V. R., priteisti atsakovui G. N. bylinėjimosi išlaidas. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti, jog atsakovas V. R. yra automobilio savininkas, o atsakovas G. N. byloje yra netinkamu atsakovu. Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas yra įrodinėjamas ne automobilio registravimo faktu, bet kitais įrodymais, todėl teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika c.b. Nr. 3K-3-448/2010, 3K-7-309/2010, kuria pripažįstama, jog automobilio registravimas ir pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas yra skirtingi dalykai. Automobilio registravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Pats atsakovas V. R. pripažįsta, jog nupirko automobilį iš atsakovo G. N., pripažįsta ir tai, jog jam buvo perduotas automobilis bei jo techninis pasas. Teismas nepagrįstai tokius paaiškinimus laikė nepakankamais. Sandorio šalių patvirtinamas teismo posėdyje, jog sandoris buvo sudarytas, pripažintinas pakankamu įrodymu apie sandorio sudarymo faktą. Byloje nebuvo įrodyta, jog atsakovas G. N. yra priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkas ar valdytojas, todėl jis neprivalo atlyginti išlaidų už transporto priemonės saugojimą.

11Ieškovas UAB „Sauda“ atsiliepimu (b.l. 46-53) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011-03-04 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog iš byloje pateiktų įrodymų nebuvo galima daryti išvados apie transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimą. Atsakovas kelis kartus keitė savo poziciją, o sandorio sudarymo aplinkybės buvo neaiškios. Atsakovai žinodami, jog skolos atgauti iš atsakovo V. R. nepavyks dėl šio įsipareigojimų kitiems kreditoriams, tvirtino apie sandorį, kurio faktinių aplinkybių bei įrodymų negalėjo pateikti. Atkreipia dėmesį į atsakovo G. N. 2009-10-30 atsakymą antstoliams, kuriame jis pripažino esąs transporto priemonės savininkas, nepateikė jokios informacijos apie pasikeitusi transporto priemonės savininką, ir tik 2011-01-03 atsiliepimu į ieškinį savo poziciją pakeitė. Neišviešindamas informacijos apie transporto priemonės perdavimą bei pateikdamas klaidinančią informaciją dėl transporto priemonės savininko, atsakovas G. N. tik padidino ieškovo UAB „Sauda“ išlaidas.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas atmestinas.

14Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo argumentai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamojoje byloje sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta, o apeliacijos dalyką sudaro apelianto skundo teiginiai, susiję su netinkamu įrodinėjimo instituto taikymu, sprendžiant klausimą, ar automobilio paėmimo metu apeliantas tebebuvo šio automobilio savininkas ir ar jam dėl to kyla teisės aktais nustatyta pareiga atlyginti šio automobilio transportavimo bei saugojimo išlaidas. Automobilio priverstinio paėmimo teisėtumas ir pagrįstumas nekvestionuojamas, todėl kolegija dėl to nepasisako.

15Nagrinėdamas tokio pobūdžio ginčus ir aiškindamas CK 1.75 str. 1 d., numatančios privalomą teisinę sandorių registraciją, nuostatas automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atvejais, kasacinis teismas savo nutartyse dėl tokios sutarties registracijos ir jos teisinės reikšmės ne kartą yra pabrėžęs, jog ši teisės norma netaikoma sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir nuo kada tapo transporto priemonės savininku. Transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas, t.y. transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu neišviešinimas transporto priemonių registre, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kai joje nėra sąlygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas. Tokią kasacinio teismo išvadą suponavo tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė privalomo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties registravimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-448; 2010-11-11 nutartis c.b. Nr. 3K-7-309/2010; 2010-11-17 nutartis c.b. Nr. 3K-3-495; 2011-02-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-54/2011). Todėl sutiktina su apeliantu, kad vien transporto priemonės neperregistravimas naujajam pirkėjui savaime dar nereiškia, kad ankstesniojo savininko nuosavybės teisė į automobilį dar nepasibaigusi. Tokios pačios pozicijos, pažymėtina, laikėsi ir pirmosios instancijos teismas.

16Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas taip pat ir apeliantui pareikštus ieškovo reikalavimus, pagrįstai įvardijo netinkamai įgyvendintą apelianto pareigą įrodyti automobilio pardavimo faktą antrajam atsakovui (V. R.) ir pagrįstai priėjo prie išvados, jog šis nepaneigė registre išviešinto sulaikyto automobilio savininko prezumpcijos. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais svarstomu klausimu, nurodo, kad tokioje situacijoje, kuomet dėl naudojimosi ir transporto priemonės valdymo kyla realių turtinių padarinių ir ginčas dėl to nagrinėjamas teisme, nepakanka byloje patvirtinti, kad automobilis buvo parduotas dar iki to momento, kuomet dėl V. R. padaryto teisės pažeidimo jis buvo perduotas saugoti ieškovui. Nors būtent apeliantui tenka pareiga leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti įregistruoto kaip jo nuosavybė turto pardavimo faktą ir taip paneigti prievolės ieškovui buvimą (CPK 12 str., 178 str.), šis jokių kitų objektyvių duomenų tokiems savo teiginiams patvirtinti, išskyrus V. R. pripažinimą teismui (b.l. 19), į bylą nepateikė. S. K. tokia forma pateiktas paliudijimas (b.l. 18) neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų ir negali būti vertinamas kaip tinkama įrodinėjimo priemonė. Tinkamais įrodymais byloje galėjo būti, pavyzdžiui, pinigų už parduotą turtą gavimo dokumentas (raštelis, pakvitavimas), apelianto kreipimasis į teismą dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo pagal CK 6.309 str. 3 d., juolab kalbama apie padidinto pavojaus šaltinio valdymo perdavimą kitam asmeniui ir galimas su tuo susijusias rizikas, VĮ „Regitra“ adresuotas rašytinis pranešimas apie pasikeitusius šio automobilio savininko duomenis ir pan.

17Be to, teisėjų kolegija, spręsdama kas yra ginčo automobilio savininkas, atsižvelgia ir į ieškovo pateiktus į bylą įrodymus – apelianto 2009-10-30 atsakymą antstoliams dėl UAB „Sauda“ reikalavimo, kuriame jis tiesiogiai įvardija save automobilio savininku ir kalba apie savo, kaip automobilio savininko, teisių pažeidimus (b.l. 21), taip pat į apelianto pripažinimą teismo posėdyje, kad būtent jis siekė policijoje gauti leidimą atsiimti automobilį iš saugojimo aikštelės (b.l. 27). Atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nėra atskleista jokių duomenų apie galimai sudaryto sandorio detales - kada tokia pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta, už kokią kainą buvo parduotas automobilis, to net ir žodžiu nėra nurodęs nei vienas iš atsakovų.

18Apibendrinant tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimais ir nepripažįsta automobilio atlygintinio perleidimo (pardavimo) atsakovui V. R. fakto bei tokio sandorio sudarymo (CPK 185 str.). Automobilio ( - ), v.n. ( - ), savininku jo perdavimo saugoti ieškovui momentu, t.y. 2008-07-14, tebebuvo apeliantas. Todėl jis turi solidarią pareigą su antruoju atsakovu pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą atlyginti ieškovui minėto turto paėmimo (transportavimo) bei saugojimo kaštus.

19Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b.l. 58), todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

20Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

21Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovas UAB „Sauda“ 2010-12-09 su ieškiniu (b.l. 1-3) kreipėsi į... 5. Atsakovas G. N. atsiliepimu (b.l. 10-11) prašė pripažinti atsakovą V. R.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2011-03-04 sprendimu (b.l. 29-32)... 8. Teismas pripažinęs, kad atsakovas G. N. nepateikė jokių įrodymų apie... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Atsakovas G. N. apeliaciniu skundu (b.l. 34-37) prašo panaikinti Šalčininkų... 11. Ieškovas UAB „Sauda“ atsiliepimu (b.l. 46-53) prašo apeliacinį skundą... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Apeliacinis skundas atmestinas.... 14. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos... 15. Nagrinėdamas tokio pobūdžio ginčus ir aiškindamas CK 1.75 str. 1 d.,... 16. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas taip pat ir apeliantui... 17. Be to, teisėjų kolegija, spręsdama kas yra ginčo automobilio savininkas,... 18. Apibendrinant tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 19. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 20. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija... 21. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą palikti...