Byla 2-614-459/2018
Dėl moralinės ir materialinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant atsakovės bankrutuojančios „Pajūrio“ kredito unijos atstovui advokato padėjėjui K. D.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. G. ir D. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei bankrutuojančiai „Pajūrio“ kredito unijai dėl moralinės ir materialinės žalos atlyginimo ir

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai J. G. ir D. Ž. pateikė Klaipėdos apygardos teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš bankrutuojančios „Pajūrio“ kredito unijos 34 000,00 EUR kompensaciją už jiems padarytą turtinę ir moralinę žalą, J. G. priteisti 19 000,00 EUR, iš kurių 15 000,00 EUR turtinės žalos už priverstinį darbo veiklos nutraukimą, trukdymą gydytis atlyginimas ir 4 000,00 EUR neturtinės žalos už dalinį sveikatos sutrikdymą dėl užsitęsusios ilgalaikės įtampos ir streso atlyginimas, D. Ž. priteisti 15 000,00 EUR, iš kurių 12 000,00 EUR turtinės žalos ir 3 000,00 EUR neturtinės žalos už ilgalaikio streso sukeltas pasekmes bei sveikatos sugadinimą atlyginimas. Ieškinio pagrindu nurodo aplinkybes, kad:
    1. 2012 m. birželio 27 d. J. G. sudarė kredito sutartį Nr. 12-00030 (toliau – Kredito sutartis) su „Pajūrio“ kredito unija, pagal jos sąlygas ieškovui buvo suteiktas 8 688,60 EUR (30 000,00 Lt) dydžio kreditas ir nustatyta 12 procentų metinių palūkanų norma. Tą pačią dieną ieškovė D. Ž. su atsakove sudarė laidavimo sutartį, pagal kurios sąlygas užtikrino J. G. suteikto kredito grąžinimą. Vėliau, dėl pablogėjusios J. G. sveikatos sumažėjo darbo apimtis ir pajamos, todėl laiku nevykdė savo įsipareigojimų pagal minėtas sutartis. Kreipėsi į atsakovę prašydami pakeisti kredito sutarties sąlygas, tačiau į prašymus sureaguota nebuvo. Atsakovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas. Tačiau atsakovė teikdama pareiškimą dėl skolos išieškojimo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 431 str. 2 d. 2 p., kadangi kilus ginčui nebuvo suderintas klausimas dėl paskolos grąžinimo dalimis.
    2. Nebuvo atsižvelgta į prašymus keisti Kredito sutartį, sumažinant mėnesines įmokas, ar nutraukti Kredito sutartį. Kredito sutartis buvo nutraukta tik 2016 m. balandžio 4 d.
    3. Teismas neatkreipė dėmesio, jog iš ieškovų buvo reikalaujama dvigubo dydžio palūkanų, kurios susidarė dėl pajaus, ir 12 proc. dydžio metinių palūkanų. Nors Kredito sutarties 11.1.2 str. nurodoma, kad paskolos gavėjas turi teisę prašyti unijos sumažinti turimo pajinio įnašo dydį ne dažniau kaip kartą per metus, tačiau paskolos gavėjo pajinio įnašo unijoje suma turi likti ne mažesnė nei unijos nustatyta bei visais atvejais ne mažesnė kaip 1/10 pagal kredito sutartį likusios sumokėti paskolos sumos ir kitų turimų paskolų bei finansinių įsipareigojimų unijoje bendros sumos, tačiau atėjus laikui keisti Kredito sutartį, atsakovė nepanoro to daryti.
    4. Ieškovai teigia, kad patyrė didžiulę įtampą, nesijautė saugūs dėl savo turto, dėl to pašlijo abiejų sveikata, patyrė dvasinius išgyvenimus, kai neteisėtai buvo įrašyti į „Creditinfo“ sistemą, buvo dvasiškai sukrėsti, kai antstoliai pritaikė areštą jų sąskaitoms, turtui, ištiko emocinė depresija, jautėsi pažeminti, kai reikėjo bendrauti su antstoliais, prašyti jų leisti disponuoti sąskaitomis ir kitu turtu, patyrė nepatogumų, kai reikėjo vaikščioti į banką norint išgryninti leistiną pinigų sumą iš vienintelio tuo metu likusio pragyvenimo šaltinio – ieškovo pensijos.
    5. Patyrė materialinių nuostolių pusvelčiui pardavę įsigytą techniką, nutraukę pradedamą verslą ir nebegalėdami vykdyti įsipareigojimų pagal sutartį UAB „Kredito garantas“. 2015 m. rugpjūčio 7 d. ieškovas buvo įsidarbinęs UAB „Mano būstas“ santechniku-suvirintoju, darbo sutartyje nustatytas 737,00 EUR darbo užmokestis per mėnesį, tačiau blogėjant sveikatai nuo ginčų su kredito unija pradžios ir prasidėjus nuolatiniams galvos skausmams, rankų drebėjimui, atminties pablogėjimui įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ir ieškovas 5 mėnesius sunkiai sirgo. 2016 m. gegužės 12 d. nustatytas 50 proc. darbingumas, 2016 m. sausio 15 d. gydytojai nustatė subchondrinę sklerozę, intervertebrinę osteochondrozę, artrozę – juosmens stubure ir kakle. Ieškovei D. Ž. dėl užsitęsusios įtampos sukyla aukštas kraujo spaudimas, sutriko miegas, padidėjo nervingumas, dėl organizmo nusilpimo kamuoja pasikartojančios infekcinės ligos. Ilgalaikis stresas išprovokavo depresinę būseną, dėl to ieškovė priversta ilga laiką vartoti antidepresantus bei raminamuosius vaistus ir visą likusį gyvenimą vartoti vaistus dėl hipertoninės ligos.
  2. Ieškovai 2018 m. liepos 17 d. pateikė prašymą, kuriame prašė, kad byla būtų nagrinėjama iš esmės ieškovams teismo posėdyje nedalyvaujant, palaikė 2017 m. spalio 6 d. patikslintame ieškinyje nurodytus reikalavimus ir prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvęs – Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2016 m. kovo 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
  3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo nesutikimo su ieškiniu motyvus:
    1. Kilęs ginčas tarp „Pajūrio“ kredito unijos ir ieškovų dėl skolos pagal 2012-06-27 Kredito sutartį ir 2012-06-27 laidavimo sutartį priteisimo yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais (2016-03-18 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-200-586/2016 ir 2016-12-15 Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1599-513/2016), t. y. „Pajūrio“ kredito unijos naudai solidariai iš J. G. ir D. Ž. priteista 2357,73 Eur skola, 5 proc. dydžio metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos („Pajūrio“ kredito unijos ieškinys tenkintas visiškai).
    2. Ieškovas laiku nevykdė savo įsipareigojimų (jau nuo 2014 m. birželio mėn.) arba juos vykdė ne visa apimtimi, todėl jo duomenys buvo perduoti „Creditinfo“ ir vėliau pagal faktinę padėtį jie buvo koreguojami. Taip pat unija kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, į antstolį dėl skolos išieškojimo, kuris atlieka vykdymo veiksmus pagal galiojančius teisės aktus. Unijos kaip kreditorės veiksmai buvo pagrįsti pasirašytomis sutartimis ir galiojančiomis teisės normomis, todėl laikytini teisėtais, o ieškovai nepateikė įrodymų, kokie unijos veiksmai buvo neteisėti ir nepagrįsti.
    3. Unija negali būti laikoma atsakinga už ieškovų sveikatos problemas, kai tiesioginės ar reikšmingos netiesioginės įtakos jai nedarė. Unijos susirašinėjimas su ieškovais ar teikiant procesinius dokumentus teismams buvo pagarbus ir jokių įžeidimų juose nebuvo. Atsakovė taip pat nedarė jokios įtakos ieškovo J. G. darbo veiklai, kaip ir nėra susijusi su ieškovės D. Ž. įsigytu (dar 2011 m.) turtu ar jo pardavimu (2015 m.), jos įsipareigojimais kitai kredito unijai (su kuria paskolos sutartis buvo sudaryta 2014 m.).
  4. Atsakovės atstovas advokato padėjėjas K. D. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais, prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovų priteisti neprašo.

4Ieškinys netenkintinas.

  1. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas ginčą: 2012 m. birželio 27 d. J. G. sudarė kredito sutartį Nr. 12-00030 su „Pajūrio“ kredito unija, pagal jos sąlygas ieškovui buvo suteiktas 8 688,60 EUR (30 000,00 Lt) dydžio kreditas ir nustatyta 12 procentų metinių palūkanų norma (I t., 5 b. l.). Tą pačią dieną ieškovė D. Ž. su atsakove sudarė laidavimo sutartį, pagal kurios sąlygas užtikrino J. G. suteikto kredito grąžinimą (I t., 9 b. l.). Ieškovui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, atsakovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2016 m. kovo 18 d. sprendimu atsakovės ieškinį visiškai patenkino, Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Į bylą pateikti medicininiai dokumentai: 2018 m. sausio 9 d. viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Klaipėdos universitetinės ligoninės medicinos dokumentų išrašas Nr. LA A-3243936/45010-2018-05762 (II t., 20 b. l.), 2018 m. kovo 1 d. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės diagnostikos departamento Radiologijos skyriaus duomenys apie stuburo krūtininės dalies MRT (magnetinio rezonanso tomografija) tyrimą (II t., 21 b. l.), 2016 m. gegužės 18 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažyma Nr. 0946204 (I t., 20 b. l.), 2016 m. sausio 15 d. MCT Radiologijos centro duomenys apie stuburo juosmeninės srities KT (kompiuterinės tomografija) tyrimą (I t., 58 b. l.), 2017 m. balandžio 10 d. individualios įmonės (toliau – IĮ) „Kardiologijos ir reabilitacijos klinika“ išrašas iš medicininių dokumentų Nr. 2017/0000118/00, echokardiografinio tyrimo duomenys (I t., 105 b. l.), 2017 m. gegužės 15 d. UAB „Nefridos“ klinikos medicinos dokumentų išrašas (I t., 106 b. l.), 2017 m. gegužės 30 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Reumatologijos centro Reumatologijos skyriaus išrašas iš medicininių dokumentų (I t., 107 b. l.).

5Dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų

  1. Ieškovai savo patikslintame ieškinyje nurodo, kad atsakovė teikdama pareiškimą dėl skolos išieškojimo pažeidė LR CK 431 str. 2 d. 2 p., kadangi kilus ginčui nebuvo suderintas klausimas dėl paskolos grąžinimo dalimis, nebuvo atsižvelgta į prašymus keisti Kredito sutartį, sumažinant mėnesines įmokas, ar nutraukti Kredito sutartį, kad iš ieškovų buvo reikalaujamos dvigubo dydžio palūkanos. Atsižvelgiant į šias ieškinyje nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad yra ginčijamas įsiteisėjęs ir vykdytinas teismo sprendimas, todėl sutiktina su atsakovės nurodytais argumentais, jog kilęs ginčas tarp „Pajūrio“ kredito unijos ir ieškovų dėl skolos pagal 2012 m. birželio 27 d. Kredito sutartį ir 2012 m. birželio 27 d. laidavimo sutartį priteisimo yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais (2016 m. kovo 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-200-586/2016 ir 2016 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1599-513/2016) ir turi prejudicinių faktų reikšmę šioje nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad CPK 18 straipsnyje įtvirtinta nuostata reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip nei instancine tvarka, įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas pasireiškia tuo, kad teismo sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje, tai yra šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia – nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.
  2. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galią patvirtinančias nuostatas, kurių visetas turi būti nustatytas byloje: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; kt.).
  3. Be to, kasacinio teismo išaiškinta, jog teismui konstatavus, kad pirmiau nurodytos aplinkybės egzistavo, jos byloje dalyvavusiems asmenims tampa prejudiciniais faktais, kurių kitoje byloje tarp tų pačių šalių įrodinėti nereikia, jos negali būti ginčo objektas kitoje, vėliau iškeltoje, civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012).Taigi, vadovaujantis pirmiau nurodytomis CPK nuostatomis, teismų praktika, dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, o teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis, jam draudžiama pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti toje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius. Taigi, ieškovai nesutikdami su tuo, kaip buvo išspręstas ginčas, kilęs tarp jų ir atsakovės dėl skolos pagal 2012 m. birželio 27 d. Kredito sutartį ir 2012 m. birželio 27 d. laidavimo sutartį, 2016 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1599-513/2016, kuria paliktas nepakeistas 2016 m. kovo 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-200-586/2016, turėjo teisę minėtą nutartį skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacine tvarka, o ne reikšti naują ieškinį, kurio pagrindu yra ginčijamos įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės. Todėl ieškovų argumentai, kuriais ginčijami įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai, laikytini nepagrįstais.

6Dėl ieškovų duomenų įrašymo į „Creditinfo“ sistemą ir antstolio veiksmų vykdant priverstinį skolos išieškojimą

  1. Ieškovai nurodė, kad patyrė didžiulę įtampą, nesijautė saugūs dėl savo turto, dėl to pašlijo abiejų sveikata, patyrė dvasinius išgyvenimus, kai neteisėtai buvo įrašyti į „Creditinfo“ sistemą, buvo dvasiškai sukrėsti, kai antstoliai pritaikė areštą jų sąskaitoms, turtui, ištiko emocinė depresija, jautėsi pažeminti, kai reikėjo bendrauti su antstoliais, prašyti jų leisti disponuoti sąskaitomis ir kitu turtu, patyrė nepatogumų, kai reikėjo vaikščioti į banką norint išgryninti leistiną pinigų sumą iš vienintelio tuo metu likusio pragyvenimo šaltinio – ieškovo pensijos.
  2. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiu 2016 m. kovo 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-200-586/2016 konstatuota, jog ieškovai laiku nevykdė sutartimis prisiimtų įsipareigojimų. 2012 m. birželio 27 d. kredito sutartis Nr. 12-00030 (toliau – Paskolos sutartis) tarp ieškovo ir atsakovės ir laidavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės yra rašytinės, kaip to reikalauja teisės aktai (CK 6.871 str. 1 d., CK 6.79 str.). Paskolos ir laidavimo sutartys buvo pasirašytos šalių laisva valia. Ginčo dėl paskolos ir laidavimo sutarčių pasirašymo fakto nėra. Paskolos ir laidavimo sutartys yra teisėtos, atitinkančios įstatymų keliamus reikalavimus. Sutarties sąlygos, išskyrus pačioje sutartyje numatytas išimtis, nesant kitokius reikalavimus įtvirtinančio imperatyvaus reglamentavimo, gali būti pakeistos tik abiem šalims dėl to susitarus raštu – ne tik ieškovams pageidaujant, bet ir „Pajūrio“ kredito unijai sutikus, kad tarp šalių sudaryta sutartis būtų pakeista ieškovų pasiūlytomis (pageidautomis) sąlygomis, priešingu atveju sutartis, vadovaujantis sutarties privalomumo ir vykdymo principais (CK 6.189 str.), turi būti šalių vykdoma joje numatytomis sąlygomis. „Pajūrio“ kredito unija įvykdė savo įsipareigojimus, numatytus sutartyse, ir rėmėsi teisės aktais, reglamentuojančiais jos veiklą, tačiau ieškovai nevykdė laiku prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovai savo nesutikimą su jų pačių sudarytomis sutartimis pareiškė tik po to, kai atsakovė kreipėsi į teismą dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartyje konstatavo, kad „apeliantai (ieškovai) nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs, vykdydami sudarytas sutartis, nesilaikė jiems CK 6.200 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos“. Ieškovas laiku nevykdė savo įsipareigojimų jau nuo 2014 m. birželio mėn., ar juos vykdė ne pilna apimtimi, todėl ieškovo duomenys teisėtai buvo perduoti „Creditinfo“ sistemai ir vėliau pagal faktinę padėtį jie buvo koreguojami.
  3. „Pajūrio“ kredito unija kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš ieškovų, o ieškinį patenkinus visiškai kreipėsi su vykdomuoju dokumentu, išduotu įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, ir į antstolį dėl skolos išieškojimo, kuris atlieka vykdymo veiksmus pagal galiojančius teisės aktus. Ieškovams apskundus antstolės B. T. veiksmus dėl skolos išieškojimo, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2017 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-10901-980/2017 ieškovo skundą atmetė ir konstatavo, jog vykdydama išieškojimą antstolė nepažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės normų, pripažinti neteisėtais skundžiamus antstolės veiksmus pareiškėjo (ieškovo) nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad ieškovai jiems priteistų skolų gera valia nesumokėjo, o turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, išskyrus darbo užmokestį, neturi, todėl vykdant priverstinį išieškojimą buvo areštuotos ieškovų piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje. Aplinkybė, jog skolininkui, nevykdančiam teismo sprendimo gera valia, yra pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, kuris, logiška, sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių ar kitokio pobūdžio suvaržymų, yra adekvati susiklosčiusiai situacijai, kurią sąlygojo būtent pačių skolininkų veiksmai. Skolininkams išaiškintina, kad vykdymo procese kreditorius turi teisėtą lūkestį į greitą skolos išieškojimą, t. y. prievolės tinkamą įvykdymą, o laiku ir tinkamai neįvykdęs prievolės kreditoriui, skolininkas turi numatyti ir prisiimti neigiamas pasekmes. Taigi, ieškovams kilusios neigiamos turtinės ir neturtinės pasekmės dėl jų duomenų įrašymo į „Creditinfo“ sistemą ir dėl antstolės veiksmų vykdant priverstinio skolos išieškojimo procesą yra kilusios būtent dėl pačių ieškovų veiksmų – paskolos ir laidavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymo.

7Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

  1. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Šiuo atveju ieškinio reikalavimai atsakovei yra kildinami civilinės atsakomybės pagrindais dėl žalos padarymo. CK 6.245 straipsnyje numatyta, kad, pagal civilinės atsakomybės taisykles, viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių ar netesybų sumokėjimo tik esant įrodytai sutartinei ar deliktinei civilinei atsakomybei, kurios taikymui bet kokiu atveju būtina įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), kaltę (CK 6.248 str.), žalą (CK 6.249 str.) ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.). CK 6.246 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus neteisėtus veiksmus – neįvykdžius įstatyme ar sutartyje numatytos pareigos, arba, atvirkščiai, atlikus veiksmus, kurie yra draudžiami įstatymu arba sutartimi. Pagal CK 6.246 str. 3 dalį, teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais.
  2. Žala gali būti skirstoma į turtinę žalą ir neturtinę (moralinę). Turtine žala (nuostoliais) yra laikoma asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, jog patirtų nuostolių dydis turi būti įrodytas konkrečiais įrodymais, o tais atvejais, kai jo tiksliai įrodyti negalima, jų dydį nustato teismas.
  3. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2 d.). Tačiau ne bet koks susirūpinimas ar nerimas traktuotinas kaip neturtinės žalos atsiradimo faktas. Rūpesčiai ginant savo teises yra įprasta ir neišvengiama būtinybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-469). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog atitinkamos neturtinės teisės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, o neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (2003 m. vasario 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2003). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas, kuriuo gali būti asmuo, manantis, kad pažeista jo neturtinė vertybė.
  4. Ieškovai nurodo, kad patyrė materialinių nuostolių pusvelčiui pardavę įsigytą techniką, nutraukę pradedamą verslą ir nebegalėdami vykdyti įsipareigojimų pagal sutartį UAB „Kredito garantas“. Taip pat dėl ilgalaikio streso, ginčų su „Pajūrio“ kredito unija dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pablogėjo ieškovų sveikata ir sumažėjo darbingumas.
  5. Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys). Kaip jau minėta anksčiau, įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad atsakovės kaip kreditorės veiksmai buvo pagrįsti pasirašytomis sutartimis ir galiojančiomis teisės normomis, todėl laikytini teisėtais, priverstinis skolos išieškojimas pagal teismo išduotus vykdomuosius raštus taip pat laikytinas teisėtu, priešingai, nei teigia ieškovai, netinkamu konstatuotas jų pačių elgesys laiku nevykdant savo sutartinių prievolių – ieškovai nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs, vykdydami sudarytas sutartis, nesilaikė jiems CK 6.200 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos.
  6. Iš bylos duomenų matyti, kad „Pajūrio“ kredito unijos susirašinėjimas su ieškovais ar procesinių dokumentų teikimas teismams buvo pagarbus ir jokių įžeidimų juose nenustatyta. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė savo neteisėtais veiksmais darė kokią nors įtaką ieškovo J. G. darbo ar verslo veiklai. Priešingai, pats ieškovas savo patikslintame ieškinyje nurodė, jog tęsti savo darbo veiklos nebegalėjo dėl nelaimingo atsitikimo, įvykusio darbe, dėl to 5 mėnesius sunkiai sirgo ir buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Taip pat nepateikta įrodymų, kaip atsakovė susijusi su ieškovės D. Ž. įsigytu 2011 m. gruodžio 27 d. turtu (dar iki sutartinių šalių santykių pradžios) ar šio turto pardavimu, ieškovės nevykdomais įsipareigojimais kitai kredito įstaigai UAB „Kredito garantas“, su kuria paskolos sutartis buvo sudaryta 2014 m. vasario 7 d. Darytina išvada, kad nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, negali būti taikoma ir civilinė atsakomybė dėl ieškovų patiriamų finansinių sunkumų.
  7. „Pajūrio“ kredito unija negali būti laikoma atsakinga ir už ieškovų sveikatos problemas, kai tiesioginės ar reikšmingos netiesioginės įtakos jai nedarė. Visi ieškovų pateikti medicininiai dokumentai įrodo, kad ieškovai turi sveikatos problemų, tačiau neįrodo, kad šios sveikatos bėdos kilo būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Priešingai, J. G. medicininiuose įrašuose netgi minimos tokios sveikatos problemos kaip daugybinės stuburo traumos, patirtos nelaimingo atsitikimo darbe metu, stuburo rentgenologiniai pakitimai – degeneracinės ar potrauminės kilmės, bet ne uždegimų pobūdžio. Ieškovės D. Ž. medicininiuose įrašuose minimos sveikatos problemos – padidėjęs kraujo spaudimas ir cholesterolis, atsiradusios dėl viršsvorio, dėl to duotos gydytojo rekomendacijos – dieta, mažinanti viršsvorį, apribojant angliavandenius ir riebalus, pasivaikščiojimai iki 4–5 kilometrų per dieną. Taip pat gydytojų nustatytos endokrinologinės problemos dėl skydliaukės hormonų sutrikimo. Todėl neįrodyta, jog ieškovų minimų sveikatos problemų kilo būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, priešingai, dauguma jų, tikėtina, kilo dėl paties ieškovo minimos traumos, įvykusios nelaimingo atsitikimo darbe metu, gyvenimo būdo ar genų, o patiriamas stresas dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo yra nulemtas pačių skolininkų netinkamų veiksmų vykdant savo sutartines prievoles.
  8. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai santykiai, tačiau nenustačius atsakovės pažeidimų vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, nėra teisinių pagrindų atsakovės veiksmus pripažinti neteisėtais, t. y. nėra sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Atsakovės kaip kreditorės veiksmai buvo pagrįsti pasirašytomis sutartimis ir galiojančiomis teisės normomis, todėl laikytini teisėtais. Nesant neteisėtų veiksmų, nėra ir dėl šių veiksmų kilusios žalos, o tuo labiau priežastinio ryšio tarp jų. Ieškovai nepateikė įrodymų, kokie atsakovės veiksmai buvo neteisėti ar nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju nėra nė vienos atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kadangi ieškovai neįrodė, kad jiems buvo padaryta reali turtinė ir neturtinė žala, kilusi dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, todėl ieškinys atmestinas.

8Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

  1. Ieškovai 2018 m. liepos 17 d. pateikė prašymą, kuriame prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2016 m. kovo 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi (civ. b. Nr. 2VP-1653-586/2017) civilinėje byloje pagal ieškovės „Pajūrio“ kredito unijos ieškinį (buvęs civ. b. Nr. 2-200-586/2016) atsakovams J. G. ir D. Ž. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo J. G. ir D. Ž. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir vykdomojo rašto panaikinimo netenkino. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2017 m. balandžio 20 d. nutartį paliko nepakeistą ir nurodė, „jog apeliantų (ieškovų) argumentai, jog jie neturi finansinių galimybių įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo panaikinti teismo išduotus vykdomuosius raštus“. Remiantis minėtomis nutartimis ir netenkinant ieškovų ieškinio, netenkinamas ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

9Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
  2. Ieškinio netenkinus, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
  3. Kadangi atsakovė atstovas nurodė, jog bylinėjimosi išlaidų iš ieškovų priteisti neprašo, duomenų apie patirtas bylinėjimo išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas (CPK 98 str. 1 d.).

10Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263?270 straipsniais, teismas

Nutarė

11Ieškovų J. G. ir D. Ž. ieškinį dėl moralinės ir materialinės žalos atlyginimo atmesti.

12Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai