Byla 2S-217-777/2017
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Jorvilė“ (toliau – UAB „Jorvilė“) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo

32017-10-13 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. T. ieškinį atsakovams A. L., R. J., tretiesiems asmenims M. D., UAB „Jorvilė“, dėl automobilio išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, ir, atsakovo R. J. (toliau – atsakovas) priešieškinį atsakovams T. T., A. L., tretiesiems asmenims M. D., UAB „Jorvilė“ dėl pripažinimo sutarties apsimestiniu sandoriu, pagal atsakovo R. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo A. L., M. D., T. T., UAB „Jorvilė“.

4Teismas

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6

  1. Atsakovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštuojant atsakovų ir trečiųjų asmenų turtą neviršijant arešto sumos – 26 236 Eur sumą.
  2. Atsakovas priešieškiniu prašė: pripažinti automobilio „P. C.“ 2013-07-02 pirkimo– pardavimo sutartį tarp UAB „Jorvilė“ ir T. T. apsimestiniu sandoriu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento; taikyti restituciją ir priteisti iš UAB „Jorvilė“ atsakovui 20 290 Eur M. D. sumokėtus už automobilį T. T. vardu; priteisti atsakovui solidariai iš A. L., M. D., T. T., UAB „Jorvilė“ 666 Eur tiesioginių nuostolių; priteisti atsakovui už naudojimąsi pinigais solidariai iš A. L., M. D., T. T., UAB „Jorvilė“ 5 281 Eur metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2011-05-10 iki 2016-09-12 bei 5 procentų dydžio procesines ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2016-09-13 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas; taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti 26 236 Eur sumos A. L., M. D., T. T., UAB „Jorvilė“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jų nesant – pinigines lėšas priešieškinio sumos.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-13 nutartimi atsakovo prašymą tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo A. L., M. D., T. T.,

    8UAB „Jorvilė“ turtą už 26 236 Eur.

  2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, t. y. atsakovai ir tretieji asmenys turimą turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu pasunkinti savo turtinę padėtį, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10

  1. UAB „Jorvilė“ (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, juo prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-13 nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės apeliantės turtui.
  2. Apeliantė nurodė, kad priešieškinyje pateikti reikalavimai ir įrodymai esant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijai preliminariai leido manyti, kad atsakovui palankaus sprendimo priėmimas byloje kelia pagrįstų abejonių, todėl teismas neturėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
  3. Apeliantė nurodė, kad pagal pareikštą priešieškinį ji yra trečiasis asmuo ir negali atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, todėl jos turtui negali būti taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
  4. Apeliantė nurodė, kad remiantis teismų praktika priešieškinio (ieškinio) didelės sumos kriterijus teisiškai nereikšmingas ir negali būti pakankamu pagrindu tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  5. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Apeliantės skundo pagrindinis argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nevertino priešieškinyje atsakovo pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų pagrįstumo. Tik juos įvertinus būtų galima spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  3. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį spręsdamas klausimą, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui (šiuo atveju atsakovui) palankus teismo sprendimas.
  4. Kaip minėta, vienas iš motyvų, remdamasi kuriuo apeliantė įrodinėja apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinimo poreikį, – tai priešieškinio reikalavimų tikėtinas nepagrįstumas. Apeliantė skunde nenurodo, kokie konkrečiai duomenys leidžia apeliantei teigti, jog atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina jo prašomos įgyvendinti reikalavimo teisės egzistavimo ir jo dydžio. Svarbu pažymėti, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis Nr. 2-674/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis Nr.

    132-1194/2014).

  5. Byloje pareikštame priešieškinyje atsakovas, be kitų reikalavimų, prašo priteisti iš atsakovų skolą. Priešieškinio faktinis pagrindas suformuluotas tinkamai, pateikti jį turintys pagrįsti įrodymai – pakvitavimas, 2016-02-26 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriame atsakovas A. L. patvirtino pinigų iš R. J. gavimą. Vadinasi, prima facie doktrinos požiūriu priešieškinis yra tikėtinai pagrįstas. Remiantis tuo, šios atskirojo skundo dalies argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
  6. Nors apeliantė apskųstos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą negrindžia tuo aspektu, kad nėra kito būtinojo elemento laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. teismo sprendimo įvykdymo galimo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomu, tačiau apeliantė nurodo, jog priešieškinio didelės sumos kriterijus teisiškai nėra reikšmingas, todėl pirmosios instancijos teismas prašymo tenkinti laikinąsias apsaugos priemones negalėjo grįsti didele priešieškinio suma.
  7. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, jog teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas preziumuojamas turtinių ginčų atvejais, kai ginčas tarp šalių kilęs dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartis bylos Nr. 2-210/2013; 2014 m. sausio 16 d. nutartis bylos Nr. 2-50/2014). Prezumpcija, kad ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis bylos Nr. 2-22/2012; 2013 m. gegužės 28 d. nutartis bylos Nr. 2-1535/2013). Jeigu remiamasi ieškinio didele suma, jos paneigimo našta, atsižvelgiant į ekonomiškumą įrodinėjimo procese, perkeliama atsakovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis bylos Nr. 2-1385/2012; 2014 m. liepos 10 d. nutartis bylos Nr. 2-1038/2014). Siekdama įrodyti, kad atsakovo pareikštas turtinis reikalavimas nėra didelis ir nesudaro pagrindo teismui taikyti didelės ieškinio sumos prezumpciją, atsakovė turėjo pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, t. y. rodančius jos gerą turtinę padėtį. Tačiau tokių įrodymų apeliantė kartu su atskiruoju skundu nepateikė. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis byloje nėra paneigtas.
  8. Apeliantė skunde nurodė, kad pagal pareikštą priešieškinį ji yra trečiasis asmuo ir negali atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, todėl jos turtui negali būti taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Šie apeliantės argumentai nepagrįsti.
  9. Priešieškinyje atsakovas atkartojo ieškinyje nurodytas byloje dalyvaujančių asmenų procesines padėtis, t. y. nurodė UAB „Jorvilė“ kaip trečiąjį asmenį. Tačiau priešieškiniu yra pareikšti reikalavimai UAB „Jorvilė“. Todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pagal priešieškinį ji yra trečiasis asmuo.
  10. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

14Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantė už atskirąjį skundą sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį. Atskirąjį skundą atmetus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK

    1593 straipsnio 1 dalis). CPK 80 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas dvidešimt aštuonių eurų žyminis mokestis. Iš pateiktų rašytinių duomenų matyti, jog apeliantė pateikdama atskirąjį skundą sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį, todėl UAB „Jorvilė“ grąžintinas permokėtas 3 Eur žyminis mokestis (LR CPK 87 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336–339 straipsniais, teismas

Nutarė

17Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-13 nutartį palikti nepakeistą.

18Grąžinti UAB „Jorvilė“ 3 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2016-10-26 AB „Swedbank“ banke, remiantis mokėjimo patvirtinimu.

Proceso dalyviai
Ryšiai