Byla 2-1542-259/2011
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Ingai Miškinienei, dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios UAB „Alramsta”, atstovei advokato padėjėjai Rūtai Stankaitienei, atsakovo UAB „Infasta“, atstovei advokato padėjėjai Daliai Stakvilevičiūtei, atsakovo restruktūrizuojamos UAB „Artapolas“ atstovui advokatui Linui Meškiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Alramsta” ieškinį atsakovams UAB „Infasta“, restruktūrizuojamai UAB „Artapolas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Nustatė

2ieškovas bankrutuojanti UAB „Alramsta” patikslintu ieškiniu (t.3, b.l.55-61) prašo pripažinti 2009-09-11 Tarpusavio užskaitos aktą, bei 2008 05 28 Trišalę reikalavimų padengimo atsiskaitymo sutartį, sudarytą tarp ieškovo UAB „Alramsta“ ir atsakovų UAB „Infasta“ bei UAB „Artapolas“, negaliojančiais nuo jo sudarymo momento, priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Infasta“ 436 884, 14 Lt sumą, 6 % dydžio metines palūkanas nuo 436 884, 14 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovas ieškinyje ir dublike (t.2, b.l.111-114) nurodo, jog 2009-09-11 UAB „Alramsta“ ir atsakovai UAB „Infasta“ bei UAB „Artapolas“ pasirašė Tarpusavio skolų užskaitos aktą (toliau - aktas) (t.1, b.l.19), pagal kurį ieškovas ir atsakovai susitarė dėl tarpusavio skolinių įsipareigojimų įskaitymo. UAB „Infasta“ užskaitė 23 884,14 Lt sumą, kaip gautą atsiskaitymą iš UAB „Artapolas“, UAB „Artapolas“ užskaitė 23 884,14 Lt sumą, kaip gautą apmokėjimą iš UAB „Alramsta“, o UAB „Alramsta“ užskaitė 23 884,14 Lt sumą, kaip gautą apmokėjimą iš UAB „Infasta“. Tai yra iki 2009-09-11 akto pasirašymo dienos UAB „Infasta“ buvo skolinga ieškovui 23 884,14 Lt, o ieškovas tą pačią sumą buvo skolingas UAB „Artapolas“. Akte sutartys ir sąskaitos faktūros, kurių pagrindu atsirado UAB „Alramsta“, UAB „Infasta“ ir UAB „Artapolas“ tarpusavio skoliniai įsipareigojimai, nurodyti nebuvo.

4Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad 2008 05 28 UAB „Alramsta“ ir atsakovai sudarė Trišalę reikalavimų padengimo-atsiskaitymo sutartį, pagal kurią ieškovas perleido atsakovui UAB „Infasta“ reikalavimo teisę į UAB „Artapolas“. Akte numatoma, kad UAB „Artapolas“ yra neatsikaitęs su UAB „Alramsta“ už atliktus darbus pagal 2007 03 15 statybos rangos sutartį, UAB“ Alramsta yra neatsiskaičiusi su UAB „Infasta“ pagal 2007 04 30 subrangos sutartį. Aktu susitariama, kad „Artapolas“ sumoka UAB „Infasta“ 440 000 lt ir laikoma, kad UAB „Alramsta“ atsiskaitė su UAB „Infasta“, o UAB „Artapolas„ atsiskaitė su UAB „Alramsta“. Akte sąskaitos faktūros, kurių pagrindu atsirado skoliniai įsipareigojimai, nurodyti nebuvo.

5Ieškovas teigia, kad Kauno apygardos teismas 2009-08-26 nutartimi civ. byloje Nr. B2-2520-264/2009 iškėlė ieškovui UAB „Alramsta“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Forum regis“ (t.1, b.l.11-13), Lietuvos apeliacinis teismas Kauno apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą (t.1, b.l.14-18). LR įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 str. 3 d. 8 p. įpareigoja bankroto administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Vykdydamas šį ĮBĮ įpareigojimą, administratorius nustatė, jog yra visos sąlygos ginčijamus aktus pripažinti negaliojančiu CK 6.66 str. (actio Pauliana) pagrindu. Pirma, aktai buvo sudaryti, kai ieškovas turėjo kitų kreditorių, kuriems įsipareigojimų įvykdymo terminai buvo suėję. Ginčijamų aktų sudarymo metu ieškovas buvo skolingas savo darbuotojams, valstybinei mokesčių inspekcijai ir valstybinei socialinio draudimo fondo vadybai. Didžioji dalis skolų buvo atsiradusios nuo 2008 m. pradžios. Ieškovo kreditoriai buvo kreipęsi dėl skolų išieškojimo į teismus. Pirmos eilės kreditorių naudai buvo priimti sprendimai dėl skolos priteisimo ir pradėti vykdymo veiksmai (t.2, b.l.7-24). Kreditoriai AB „Montuotojas“, UAB „Lietuva Statoil“, UAB „Lautra Motos“ ir UAB „Gedimex“ buvo kreipęsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui ir Kauno apygardos teismas 2009-08-26 buvo priėmęs nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Alramsta“. Visas šias aplinkybes patvirtina kreditorinių įsipareigojimų sąrašas 2009-10-19 dienai (t.1, b.l.20-24), Kauno apygardos teismo 2009-08-26 nutartis (t.1, b.l.11-13), kreditorių pareikštų ieškinių, teismų priimtų sprendimų nuorašai (t.1, b.l.25-181). CK 6.130 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė įskaityti priešpriešinį vienarūšį reikalavimą šiuo atveju negali būti taikoma. UAB „Infasta“ nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Alramsta“, UAB „Infasta“ ir UAB „Artapolas“ vienas kito atžvilgiu turėjo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kurių terminas buvo suėjęs. LR CK 6.130 - 6.140 straipsniuose reglamentuojami vienašalio įskaitymo atvejai, tuo tarpu ieškovas ginčija trišalę sutartį, kuria šalys susitarė dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos, kas nelaikytina tapačiais sandoriais. Antra, sutartimis buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. Sandorio sudarymo momentu įmonė buvo nemoki, įsiskolinimai kreditoriams jau 2008-12-31 dienai sudarė 8 839 536 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 6 283 418 Lt, tuo tarpu bendrovės balanse turto buvo apskaityta už 6 365 263 Lt (t.1, b.l.182-184). Kauno apygardos teismas 2009-08-26 nutartimi konstatavo, jog 2009-07-31 bendrovė apskaitė turto už 4 506 751 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 5 585 011 Lt (t.1, b.l.11-13). Jau nuo 2008 m. gegužės pradžios bendrovės turtui buvo pritaikytas areštas, o 2009-07-27 nutartimi bankroto byloje UAB „Alramsta“ buvo areštuotas visas nekilnojamas, kilnojamas ir kitas ilgalaikis turtas, taip pat piniginės lėšos ir turtinės teisės (t.1, b.l.186-187). Ieškovas, būdamas nemokus, pasirašė ginčijamus aktus, kuriuo sumažino kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimo patenkinimą. Aktų pasirašymo momentu ieškovas buvo pradelsęs atsiskaityti su kitais kreditoriais, sandoriu buvo suteikta pirmenybė UAB „Artapolas“ prieš bendrovės darbuotojus, valstybinę mokesčių inspekciją, socialinio draudimo fondo valdybą, kitus kreditorius. UAB „Artapolas“ pagal išieškojimo eiliškumą yra trečiosios eiles kreditorius, todėl ginčijamais aktais pirmiausia buvo pažeistos pirmos ir antros eilės kreditorių teisės (t.1, b.l.20-24, 188-192, 195-196). Trečia, ginčijamų aktų šalys sudaryti neprivalėjo, kadangi nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs atsakovus sudaryti ginčijamą aktus (LAT 2008-07-03 Dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga). RUAB „Artapolas“ argumentai, jog ginčijamas aktas neturėjo lemiamos įtakos ieškovo nemokumui, nepagrįstas. Ieškovas šį actio Pauliana ieškinį pareiškė dėl to, kad ginčijamas aktas buvo sudarytas tuo metu, kai įmonė buvo nemoki, ginčijamu aktu buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, kadangi sandorio šalys atsakovams suteikė pirmenybės teisę prieš kitus kreditorius - darbuotojus, valstybinę mokesčių inspekciją, socialinio fondo valdybą, kitus trečios eilės kreditorius. Ieškovas, nevykdydamas sprendimo, perleido reikalavimo teisę į skolą ir taip sumažino savo įsipareigojimus atsakovo atžvilgiu; Ketvirta, sandorio šalys buvo nesąžiningos. Ieškovui buvo žinoma aplinkybė, jog ginčijamu aktu pažeidžiami kitų kreditorių interesai, kadangi jis buvo skolingas kitiems kreditoriams, buvo gavęs ieškinius dėl skolų priteisimo, Kauno apygardos teismas buvo priėmęs nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat nutartį iškelti bankroto bylą ieškovui. Apie tai, kad sudarytu sandoriu pažeidžiami kitų kreditorių interesai, turėjo žinoti ir atsakovai – jie, kaip verslininkai, turėjo protingomis priemonėmis išsiaiškinti, ar būsima sandorio šalis nėra skolininkė, konkrečioje situacijoje įvertinti, ar sandoriu nebus pažeisti skolininko kreditoriaus interesai (LAT 2002-06-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-898/2002; LAT 2007-04-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-168/2007). Jei atsakovai nežinojo apie kitų kreditorių reikalavimo teises ir ieškovo nemokumą, būdami verslininkais, kuriems keliami didesni rūpestingumo reikalavimai, turėjo pasidomėti, ar ginčijamu aktu nepažeidžiami kitų kreditorių interesai, pareikalauti ieškovo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau to nepadarė, todėl jie laikytini nesąžininga sutarties šalimi. Ieškovo manymu teismui su dubliku pateiktas ieškovo 2007 finansinių metų balansas (t.2, b.l.115-116) patvirtina, jog jau 2007-12-31 duomenimis ieškovas buvo nemokus. Finansinės atskaitomybės dokumentai - vieša informacija, kurią turi teisę gauti bet kuris suinteresuotas asmuo, todėl atsakovai, sudarydami ginčo sandorį, net tik turėjo teisę pareikalauti iš ieškovo vadovo informacijos apie įmonės finansinę padėtį, mokumą, įsipareigojimus kitiems kreditoriams, bet ir patys šią informaciją galėjo gauti, tačiau to nepadarė (ginčijamo akto sudarymo metu 2007 m. ieškovo finansinė atskaitomybė Juridinių asmenų registrui jau buvo pateikta, (t.2, b.l.117). Penkta, nėra suėjęs vienerių metų senaties terminas. Vadovaujantis ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., laikoma, jog apie ginčo sandorius bankroto administratorius sužinojo nuo dokumentų priėmimo perdavimo dienos. Dokumentus iš ieškovo buvusio vadovo bankroto administratorius perėmė 2009-12-02, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas nepažeistas (t.2, b.l.4-6).

6Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė jame nurodomais motyvais, grindė pridėtais rašytiniais įrodymais, patikslino ieškinį, atsižvelgdama į byloje pateiktą rašytinį įrodymą (2 t. b.l. 145), prašė priteisti iš UAB „Infasta“ ieškovui 147108, 48 lt vietoj prašomos priteisti patikslintu ieškiniu 436884, 14 lt sumos. Atstovė siūlo netenkinti atsakovų prašymo taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui, nurodo, kad apie ginčijamą sandorį bankroto administratorius sužinojo iš nagrinėjamos bylos medžiagos, nes kai perėmė bankrutuojančios įmonės dokumentus 2009 12 02, 2008 metų perleidimo sutarties tarp perimtų dokumentų nebuvo. Prašė teismo sandorį pripažinti negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo nuostatoms LR CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes sandorio sudarymo metu galiojo laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Kauno apygardos teismo 2009 07 27 nutartimi (3 t,b .l. 63, 64), sutinkamai su LR CPK 675 straipsniu buvo uždrausta disponuoti bendrovės turtu.

7Atsakovas restruktūrizuojama UAB „Artapolas“ atsiliepime į ieškinį (t.2, b.l.38-41) ir atsiliepime į patikslintą ieškinį (3 t. b.l.108-114) su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

8Atsakovas teigia, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, nes byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Alramsta" 2009-12-02 sutarčių bylų perdavimo - priėmimo aktu perdavė sutarčių bylas administratoriui UAB „Forum regis", o administratorius jas priėmė. Byloje ginčijamos sutartys kilo vykdant 2007-03-15 statybos rangos sutartį, pagal kurią UAB „Alramsta" įsipareigojo atlikti UAB „Artapolas" statybos rangos darbus objekte, taip pat vykdant 2007-04-30 sudarytą subrangos sutartį, pagal kurią UAB „Infasta" įsipareigojo objekte, esančiame adresu ( - ), Alytuje, atlikti rangovui apdailos darbus. Kadangi šias sutartis administratorius gavo 2009-12-02 sutarčių bylų perdavimo - priėmimo aktu. Todėl pareiškęs ieškinį dėl 2008 05 28 Trišalės reikalavimų padengimo atsiskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia tik 2010 12 03 dieną, ieškovas praleido 1 metų ieškinio senaties terminą.

9Atsakovas nurodo, kad ieškovas BUAB „Alramsta" nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Infasta", todėl mano, kad ieškovas neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į UAB „Infasta". Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad neegzistuoja viena iš būtinu Actio Pauliana sąlygų, kas sudaro pagrindą teismui ieškinį atmesti.

10Atsakovas atsiliepime taip pat nurodo, kad 2008 m. gegužės 28 d. rangovas (UAB „Alramsta"), subrangovas (UAB „Infasta") ir užsakovas (UAB „Artapolas") sudarė Trišalę reikalavimų padengimo - atsiskaitymo sutarti pagal kurią UAB „Artapolas" įsipareigojo sumokėti UAB „Infasta" už darbus, atliktus UAB „Alramsta" 440 000 Lt sumai. Trišale sutartimi buvo sumažintas UAB „Alramsta" įsiskolinimas UAB „Infasta", perleidžiant atsiskaitymo pareigą RUAB „Artapolas". RUAB „Artapolas" atlikus skaičiavimus paaiškėjo, kad pastaroji bendrovė prisiėmė didesnę sumą nei buvo skolinga UAB „Alramsta", tai yra RUAB „Artapolas" skola UAB „Alramsta" buvo mažesnė 23.884,14 Lt. Tuo tarpu UAB „Alramsta" skola UAB „Infasta" buvo gerokai didesnė nei 440 000 Lt, iš kurių dalį ieškovas įvykdė sudarius 2008 m. gegužės 28 d. trišalę sutartį. Todėl 2009 m. rugsėjo 11 d. Tarpusavio užskaitos akto tikslas buvo susitarti, kad UAB „Alramsta", o ne RUAB „Artapolas" susidariusį 23.884,14 Lt dydžio įsiskolinimą sumokės UAB „Infasta". UAB „Infasta" nurodo, kad ji niekada nebuvo skolinga nei UAB „Alramsta", nei RUAB „Artapolas". 2009-10-19 UAB „Alramsta" buvo skolinga UAB „Infasta" 291.429,07 Lt ir RUAB „Artapolas" 23.884,14 Lt sumą. Pasirašius 2009-09-11 Tarpusavio užskaitos aktą 23.884,14 Lt skola RUAB „Artapolas" buvo panaikinta, o UAB „Alramsta" įsipareigojimas atitinkama suma buvo padidintas UAB „Infasta" atžvilgiu, tai yra šalys sugrąžintos j pradinę tarpusavio padėtį. Tai patvirtina Kauno apygardos teismo nutartis c.b. Nr. B2-816-264/2009, kuria buvo patvirtintas kreditoriaus UAB „Infasta" 315.313,21 Lt reikalavimas (291.429,07Lt + 23.884,14 Lt).

11Atsakovas nurodo, kad 2008-05-07 Kauno apygardos teisme buvo priimtas ieškovo UAB „Alramsta" ieškinys atsakovui UAB „Artapolas" dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo. Ieškovas UAB „Alramsta" prašė priteisti iš UAB „Artapolas" 416.116,52 Lt. skolos ir 77.202,21 Lt. delspinigių, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4.466,59 Lt. žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas. 2008-06-12 UAB „Alramsta" pateikė prašymą nutraukti civilinę bylą Nr. 2-1014-259/2008. Šiame prašyme UAB „Alramsta" rėmėsi 2008-05-28 Trišale reikalavimų padengimo - atsiskaitymo sutartimi tarp UAB „Alramsta", UAB „Artapolas" ir UAB „Infasta". Ieškovas UAB „Alramsta" teigė, kad UAB „Artapolas" su UAB „Alramsta" yra pilnai atsiskaitę. Kauno apygardos teismas 2008-06-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1014-259/2008 nustatė, kad pateikta 2008-05-28 Trišalė reikalavimų padengimo - atsiskaitymo sutartis patvirtina, kad UAB „Artapolas" nebėra skolingas UAB „Alramsta", kadangi UAB „Alramsta" savo reikalavimo teisę perleido UAB „Infasta", o UAB „Artapolas" įsipareigojo įsiskolinimą sumokėti UAB „Infasta", ką šalys sutarė laikyti tinkamu tarpusavio prievolių įvykdymu. Nustatyta, kad UAB „Alramsta" informavo, kad jam žinomos bylos nutraukimo pasekmės. Taigi, Kauno apygardos teismas priėmė ieškovo UAB „Alramsta" atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė.

12Atsakovas atsiliepime teigia, kad CK 6. 67 str. įtvirtintas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo atvejų sąrašas yra baigtinis, todėl, sandorių šalių veiksmams nepatenkant į šiuos atvejus, sandorių šalys laikytinos sąžiningomis. Taigi, prezumpcija dėl tarpusavio užskaitos akto ir trišalės reikalavimų padengimo - atsiskaitymo sutarties, sudarytų tarp UAB „Alramsta" ir atsakovų UAB „Infasta" ir UAB „Artapolas", šalių nesąžiningumo negali būti taikoma, nes neatitinka CK 6.67 str. nurodytų sąlygų. Be to, įstatyme nepreziumuojamą nesąžiningumo faktą turi įrodyti sandorius actio Pauliana pagrindu ginčijantis ieškovas, t.y. BUAB „Alramsta". Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad ginčijamų 2008 m. gegužės 28 d. trišalės reikalavimų padengimo - atsiskaitymo sutarties ir 2009 m. rugsėjo 11 d. Tarpusavio užskaitos akto tarp UAB „Alramsta" ir atsakovų UAB „Infasta" ir UAB „Artapolas" sudarymas negali būti vertintinas kaip kreditorių teisių pažeidimas CK 6.66 str. 1 d. prasme, ieškovas neįrodė UAB „Artapolas" nesąžiningumo, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.

13Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad kreditorius gali ginčyti tik tokį skolininko sudarytą sandorį, kuris pažeidžia kreditoriaus teises. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga įtvirtinta LR CK 6.66 str. 1 d. kartu nurodant ir kai kuriuos pavyzdinius kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus - sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Ieškinyje nurodyta, kad pagal 2008 m. balansą UAB „Alramsta" įsiskolinimai kreditoriams jau 2008 m. gruodžio 31 d. sudarė 8 839 536 Lt (balanso 61 eilutė), iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 6 283 418 Lt (balanso 75 eilutė), tuo tarpu bendrovės balanse turto buvo apskaityta už 6 365 263 Lt (balanso eilutė 45) ir kt. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus duomenis bei į tai, kad ginčijamu 2009 m. rugsėjo 11 d. Tarpusavio užskaitos aktu buvo susitarta tik dėl 23 884,14 Lt sumos įskaitymų, akivaizdu, kad šioje byloje ginčijama 2008 m. gegužės mėn. 28 d. Trišalė reikalavimų padengimo - atsiskaitymo sutartis ir ginčijamas 2009 m. rugsėjo 11 d. Tarpusavio užskaitos aktas neturėjo lemiamos įtakos UAB „Alramsta" nemokumui.

14Ieškovas BUAB „Alramsta" patikslintame ieškinyje teigia, kad UAB „Alramsta", pasirašydama tarpusavio užskaitos aktus, sumažino kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimo patenkinimą, suteikė pirmenybę atsakovui UAB „Infasta" prieš kitus kreditorius. Atsakovas UAB „Artapolas" su tuo nesutinka ir mano, kad šis ieškovo argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas dėl žemiau nurodytų argumentų. Ieškovas UAB „Alramsta" teigia, kad tarpusavio užskaitos aktais buvo suteikta pirmenybė atsakovams UAB „Artapolas'" ir UAB „Infasta" prieš bendrovės darbuotojus, valstybinę mokesčių inspekciją, socialinio draudimo fondo valdybą ir kitus kreditorius, t. y. pažeidė pirmos ir antros eilės kreditorių teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vien tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra būdingos bankroto procesui. Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus dažnai padiktuoja verslo logika, kardais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio mėn. 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

15Atsakovas atkreipia dėmesį į tas aplinkybes, jog nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Alramsta" įsiteisėjo tik 2009 m. spalio 15 d. Taigi UAB „Alramsta" yra laikoma bankrutuojančia įmone tik nuo 2009 m. spalio 15 d. Trišalė reikalavimų padengimo - atsiskaitymo sutartis pasirašyta 2008 m. gegužės 28 d., o Tarpusavio užskaitos aktas -2009 m. rugsėjo 1 d. Ginčijami sandoriai yra sudaryti iki UAB „Alramsta" bankroto bylos iškėlimo. Ginčijami sandoriai jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką.

16Atsakovas nurodo, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad ginčijamus sandorius galima pripažinti negaliojančiais remiantis CK 1.80 str. kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms, nes 2008 m gegužės 28 d. buvo įregistruotas laikinas UAB „Alramsta" turto areštas. Ieškovas UAB „Alramsta" konkrečiai nenurodo kokiai imperatyviai teisės normai prieštarauja ginčijami sandoriai. Ieškovas teigia jog UAB „Alramsta" turto areštas buvo įregistruotas laikina būsena. Pabrėžtina, kad LR turto arešto aktų registro 11 str., kuris reglamentuoja turto areštų laikiną įregistravimą nėra imperatyvas.

17Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu atsakovo atstovas siūlė ieškinį atmesti, palaikė atsakovo poziciją, išdėstytą pateiktuose teismui procesiniuose dokumentuose, prašė taikyti ieškovo ieškiniui ieškinio senaties institutą, ieškinį atmesti ir šiuo teisiniu pagrindu. Papildomai paaiškino, jog byloje yra dokumentai, patvirtinantys, jog ieškovo administratoriui 2009 12 02 buvo perduoti įmonės dokumentai, tarp jų ir statybos objekto ( - ) Alytuje dokumentacija, kurioje yra ginčijamos sutartys (2 t. b.l. 6). Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo poziciją. Šiuo atveju ieškovas neįrodo, kad tarp perduotų dokumentų nebuvo ginčijamos 2008 metu perleidimo sutarties, todėl neįrodo, kad nepraleido ieškinio senaties termino.

18Atsakovas UAB „Infasta“ atsiliepime į ieškinį (t.2, b.l.82-88) ir atsiliepime į patikslintą ieškinį (3 t. b.l. 122-129) su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovas nurodo, jog 2007-03-15 tarp UAB „Artapolas“ (toliau - užsakovas) ir UAB „Alramsta“ (toliau - rangovas) buvo sudaryta statybos rangos sutartis (toliau - Rangos sutartis), pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti užsakovui statybos rangos darbus objekte, esančiame ( - ), Alytuje. 2007-04-30 tarp rangovo ir UAB „Infasta“ (toliau - subrangovas) buvo sudaryta subrangos sutartis, pagal kurią subrangovas įsipareigojo objekte, esančiame ( - ), Alytuje, atlikti apdailos darbus. UAB „Infasta“ nuo 2006 m. atliko įvairius apdailos darbus kaip subrangovas ne tik šiame ieškovo objekte, bet ir kituose rangovo statomuose objektuose, už kuriuos su subrangovu dažniausiai būdavo laiku neatsiskaitoma. Vadovaudamiesi LR CK 6.50 str., 2008-05-28 rangovas, subrangovas ir užsakovas pasirašė trišalę reikalavimų padengimo - atsiskaitymo sutartį (t.2, b.l.89), pagal kurią UAB „Artapolas“ įsipareigojo apmokėti UAB „Infasta“ už darbus, atliktus UAB „Alramsta“, 440 000 Lt sumai, tokį apmokėjimą laikant tinkamu rangovo UAB „Alramsta“ prievolės sumokėti subrangovui UAB „Infasta“ už darbus įvykdymu, o taip pat tinkamu užsakovo prievolės sumokėti rangovui atitinkamą sumą pagal rangos sutartį įvykdymu. Trišale reikalavimų padengimo-atsiskaitymo sutartimi buvo sumažintas rangovo įsiskolinimas subrangovui, perleidžiant atsiskaitymo pareigą užsakovui. Tačiau, atsakovo žiniomis, UAB „Artapolas“ atlikus finansinius skaičiavimus, paaiškėjo, kad užsakovas UAB „Artapolas“ prisiėmė didesnę sumą negu buvo skolingas rangovui, t. y. UAB „Artapolas“ įsipareigojimas sumokėti UAB „Alramsta“ buvo 23 884,14 Lt mažesnis. Tuo tarpu nuo 2006 m. UAB „Infasta“ atliekant įvairius statybos apdailos darbus UAB „Alramsta“ statomuose objektuose, rangovo įsiskolinimas subrangovui buvo gerokai didesnis nei 440 000 Lt, ir rangovas dalį savo įsipareigojimų įvykdė ir po trišalės reikalavimų padengimo-atsiskaitymo sutarties pasirašymo. Tačiau sudarant 2008-05-28 trišalę reikalavimų padengimo-atsiskaitymo sutartį, buvo remiamasi neteisingais finansiniais skaičiavimais, dėl to ir susidarė 23 884,14 Lt skirtumas, kurį rangovas be pagrindo perkėlė užsakovui. Siekiant ištaisyti susidariusį skaičiavimo netikslumą, rangovas, subrangovas ir užsakovas 2009-09-11 pasirašė tarpusavio skolos užskaitos aktą, kurio tikslas buvo susitarti, kad rangovas, o ne užsakovas, susidariusį 23 884,14 Lt sumos įsiskolinimą sumokės subrangovui. Taigi, nuo pat šių trišalių sutartinių santykių pradžios subrangovas UAB „Infasta“ nebuvo skolingas nei užsakovui, nei rangovui. Vadovaujantis 2009-10-19 sudarytu UAB „Alramsta“ kreditorinių įsipareigojimų sąrašu (t.1, b.l.20-24), matyti, kad rangovas UAB „Alramsta“ buvo skolingas UAB „Infasta“ (291 429,07 Lt sumą) ir UAB „Artapolas“ (23 884, 14 Lt sumą). Pasirašius ginčijamą aktą, 23 884,14 Lt skola UAB „Artapolas“ buvo panaikinta, o UAB „Alramsta“ įsipareigojimas atitinkama suma buvo padidintas UAB „Infasta“ atžvilgiu, t. y. šalys sugrąžintos į pradinę tarpusavio įsipareigojimų padėtį. Visa tai yra patvirtinta Kauno apygardos teismo 2010-04-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-816-264/2010, kuria teismas patvirtino ieškovo kreditorius ir jų finansinius įsipareigojimus, tame tarpe ir įsipareigojimą UAB „Infasta“ 315 313,21 Lt sumai (291 429,07 Lt + 23 884,14 Lt) (t.1, b.l.188-192). UAB „Artapolas“ nebėra teismo patvirtintas kaip ieškovo kreditorius.

19Atsiliepime UAB „Infasta“ nurodo, jog sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis ieškinio, pareikšto CK 6.66 str. pagrindu (actio Pauliana) tikslas, o tik priemonė atkurti sudarytu sandoriu pažeistą skolininko mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (LAT 2001-02-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-201/2001; LAT 2006-01-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-17/2006). Atsakovo nuomone, šioje byloje nėra visų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų (LAT 2008-09-21 apžvalga Nr. 29 dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl acto Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo ). Ginčijamu aktu nebuvo pažeistos ieškovo kreditorių teisės. Dėl sudaryto akto skolininkas netapo nemokus, kadangi iki ginčijamo akto pasirašymo skolininkas (BUAB „Alramsta“) jau buvo nemokus. Iš 2008-12-31 ieškovo balanso matyti, kad jau 2008 m. gale ieškovo mokėtinų sumų ir įsipareigojimų vertė buvo 8 839 536 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 6 283 418 Lt. Todėl ginčijamo akto suma - 23 884,14 Lt negalėjo turėti ir neturėjo įtakos skolininko mokumui. LAT 2008-09-21 apžvalgoje pažymėta: dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai dėl šio sandorio nebeturi realios galimybės atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti sutartinių įsipareigojimų; arba yra reali grėsmė, kad dėl sudaryto sandorio sutartiniai įsipareigojimai nebus įvykdyti. Jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditoriaus reikalavimams patenkinti arba mokumas nekinta, tai lemia išvadą, kad nėra actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų (LAT 2006-11-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-497/2006). Atsižvelgiant į sudaryto sandorio tikslus ir pobūdį, matyti, kad skolininko turto apimtis nepakito, kadangi turimas skolininko (ieškovo BUAB „Alramsta“) įsipareigojimų dydis pakito ne dėl UAB „Infasta“, bet dėl UAB „Artapolas“ ir BUAB „Alramsta“ santykių. Ginčijamu aktu nebuvo suteikta pirmenybė kitam kreditoriui. LAT 2008-09-21 apžvalgoje pažymėjo, jog kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi nustatyti byloje reikšmingas aplinkybes, tokias kaip: kokia yra visų kreditorių reikalavimų suma, kokia būtų turto vertė, jei nebūtų sudarytas ginčijamas sandoris, ar neįvykdžius to sandorio, skolininko turto užtektų kreditorių reikalavimams patenkinti, ar vyksta atsiskaitymai ir svarbiausiai, ar skolininkas, sudarydamas ginčijamą sandorį, sumažino kitų kreditorių galimybę susigrąžinti skolą. Pagal visas faktines aplinkybes ir trišalio akto tikslus matyti, kad sudarius ginčijamą aktą, ieškovo turto vertė nepakito. Ar sandoris būtų ar nebūtų buvęs sudarytas, skolininko turto vis tiek neužtektų kitų kreditorių reikalavimams patenkinti. Pasirašius ginčijamą aktą, likusių kreditorių galimybė susigrąžinti skolas nepakito, nes tiek iki ginčijamo akto sudarymo, tiek po jo ieškovo prievolė sumokėti 23 884,14 Lt nedingo (pasikeitė tik prievolės šalys). Ginčijamas aktas nepažeidė kreditorių teisių ir kitokiu būdu. Vadovaujantis LAT 2008-09-21 apžvalgoje išskiriamais atvejais, kuomet yra kitaip pažeidžiamos skolininko likusių kreditorių teisės, ginčijamas aktas negali būti ginčijamas CK 6.66 pagrindu, kadangi juo: a) nebuvo sumažina turto, kuriuo buvo užtikrinta kitų kreditorių reikalavimo teisės, vertė; b) iš esmės nebuvo sutrukdyta kitiems kreditoriams patenkinti savo reikalavimus iš skolininko turto, nes skolininko turimo turto ir įsipareigojimų apimtis nepakito kitų kreditorių atžvilgiu; c) nebuvo kitaip pažeistos kreditorių teisės. Darytina išvada, jog ginčijamas aktas negali būti pripažintas negaliojančiu CK 6.66 pagrindu, kadangi jis nepažeidė ieškovo mokumo, nepakeitė ieškovo turtinės padėties, neturėjo jokios įtakos kitiems ieškovo kreditoriams ir, net pripažinus ginčijamą aktą negaliojančiu, kreditorių reikalavimai nebūtų patenkinti. Atsakovo nuomone, neįrodžius ir nenustačius, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, ginčijamas aktas negali būti nuginčytas, vadovaujantis acto Pauliana institutu.

20Atsiliepime į ieškinį atsakovas UAB „Infasta“ nurodo, jog reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 str. matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius - ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (LAT 2006-12-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-624/2006; LAT 2007-12-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-593/2007; LAT 2009-06-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-293/2009; LAT 2010-01-04 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-9/2010; LAT 2010-02-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-18/2010, LAT 2010-04-16 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-168/2010, LAT 2010-04-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-179/2010 ir kt.). Taigi, remiantis teisės aktų normomis ir teismų praktika, įmonių tarpusavio skolos gali būti padengiamos sudarant tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, tik jeigu juo šalys aiškiai pareiškia savo valią įskaityti abipuses skolas ir nustato sąlygas, pagal kurias turi būti sumokamas skolos likutis. Sudarant tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą ar kitą panašų dokumentą, laikoma, jog įmonių tarpusavio skolos pasibaigė įskaitymo būdu. Pasirašydamos ginčijamą aktą, šalys neturėjo galiojančių priešpriešinių reikalavimų viena kitai, t. y.: ieškovas turėjo pareigą sumokėti tiek UAB „Infasta“, tiek UAB „Artapolas“, atitinkamai 291 429,07 Lt ir 23 884,14 Lt; UAB „Infasta“ nebuvo niekam skolinga, priešingai ji turėjo teisę reikalauti grąžinti skolą tiek iš ieškovo (291 429,07 Lt sumai), tiek iš UAB „Artapolas“ pagal 2008-05-28 trišalę reikalavimų padengimo-atsiskaitymo sutartį. Taigi, ginčijamo akto sudarymo metu UAB „Infasta“ neturėjo galiojančio įsipareigojimo ieškovui, jokių pinigų iš nurodytų šalių UAB „Infasta“ negavo, todėl ieškovas, reikšdamas ieškinį 23 884,14 Lt sumai, nepagrįstai prašo priteisti šią sumą iš UAB „Infasta“. Aiškinant ginčijamą aktą pagal įstatymus ir teismų praktiką, darytina išvada, kad ginčijamas aktas neatspindi tikrosios šalių valios ir yra sudarytas neegzistuojant šalių abipusiams reikalavimams. Tačiau net ir susiklosčius tokioms aplinkybėms, sudaryto akto galutiniai padariniai atitinka iš tikrųjų egzistuojančias aplinkybes, t. y. šiai dienai ieškovo skola UAB „Infastai“ sudaro 315 313,21 Lt, o UAB „Artapolas“ yra 23 884,14 Lt skolingas UAB „Infasta“. LR CK 6.156 str. numato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Sutarties laisvės principas yra vienas iš pagrindinių civilinės teisės principų, be kurio neįmanoma privačia iniciatyva grindžiama rinkos ekonomika. Sutarties laisvė reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai, tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys patys sprendžia jiems sudaryti konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, o nusprendę sudaryti, patys renkasi su kuo. LR CK 6.193 str. numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausiai turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgėsi po sutarties sudarymo ir papročius. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslą bei pobūdį (LAT 2010-04-06 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-148/2010). Šalių tikroji valia, sudarant ginčijamą aktą, buvo atstatyti tikrąją šalių tarpusavio finansinių įsipareigojimų padėtį. Nors ginčijamas aktas yra sudarytas su formaliais netikslumais, tačiau nepaisant to, tikroji šalių valia buvo įgyvendinta: ieškovo skola UAB „Artalopas“ buvo atstatyta, o skola UAB „Infasta“ atitinkamai padidėjo 23 884,14 Lt suma.

21Atsakovas UAB „Infasta“ nurodo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu yra susidariusi skola UAB „Infasta“. Todėl, atsakovo nuomone, ieškinio suma jokiais būdais negali būti priteista ieškovui, nes ši suma jam nepriklauso, neatsižvelgiant į tai, ar buvo pasirašytas trišalis skolų užskaitos aktas, kuris yra suformuotas ydingai, t. y. su formaliais trūkumai, nes neatspindi tikrosios šalių valios ir ketinimų. Kadangi ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų BUAB „Alramsta“ teisę reikšti reikalavimą UAB „Infasta“, atsakovas mano, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės į ieškinio sumą.

22Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį teigia, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą terminą ieškiniui dėl 2008-05-28 trišalės reikalavimų padengimo-atsiskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančiu ir 440 000 Lt sumos priteisimo pareikšti. Laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos, kadangi bankroto administratoriui visos UAB „Alramsta" sutartys ir dokumentai buvo perduoti 2009-12-02 pagal sutarčių bylų perdavimo- priėmimo aktą (bylos t.2, 1.4-5). Bylų perdavimo- priėmimo akte 39 punktu yra įvardinami dokumentai, susiję su Prekybos centru ( - ), Alytuje, su kuriais turėjo būti perduota ir ginčijama sutartis. Taigi laikytina, kad bankroto administratorius apie 2008-05-28 trišalę reikalavimų padengimo - atsiskaitymo sutartį sužinojo 2009-12-02, kuomet buvo perduoti UAB „Alramsta" dokumentai. Vadovaujantis CK 6.66 str., vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl 2008-05-28 sutarties pripažinimo negaliojančia suėjo 2010-12-02. Remiantis aukščiau išdėstytu, atsakovas mano, kad ieškovas praleido įstatymu nustatyta ieškinio senaties terminą, todėl prašo taikyti ieškinio senatį, kuris suėjo 2010-12-02, kas sudaro savarankišką pagrindą patikslintam ieškiniui atmesti (CK 1.131 str.)

23Sprendžiant dėl 2008-05-28 trišalės reikalavimų padengimo - atsiskaitymo sutarties teisėtumo ir actio Pauliana pagrindo taikymo, atsakovas nurodo, kad laikytina, kad tiek 2009-09-11, tiek 2008-05-28 aktai buvo sudaryti nepažeidžiant įstatymo normų. Dėl to, negali būti pripažinti negaliojantys acto Pauliana ieškinio pagrindu, kadangi: UAB „Alramsta" iki 2008-05-28 sutarties pasirašymo ir po jos sistemingai atlikdavo apmokėjimus UAB „Infasta" už atliktus darbus. Apmokėjimo sumos siekė net 150 000 Lt (Žr. Priedas Nr. 1. AB SEB banko pažymą apie įplaukas), mokėjimai buvo atliekami kas mėnesį, dėl to UAB „Infasta" neturėjo pagrindo laikyti, kad ieškovas tuo metu turėjo finansinių sunkumų ir gali būti nemokus. Be to, pažymėtina, kad ieškovo teiginys, kad atsakovas žinojo, jog UAB „Alramsta" 2008-05-28 sutarties pasirašymo metu yra nemokus, nepagrįstas įrodymais. Įmonės veikla nebuvo nutrūkusi, ji vykdė ūkinę - komercinę veiklą, atsiskaitydavo su tiekėjais. Taip pat pažymėtina, kad sandorio sudarymo metu trumpalaikiai įmonės įsipareigojimai tiekėjams bei darbuotojams buvo mažesni už įmonės turimo turto vertę, kas rodo, kad įmonei dar nebuvo keliamas bankrotas. Be to, LAT (Žr. LAT 2010-11-30 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-485/2010) yra pažymėjęs, kad net ir tuo atveju jeigu ieškovo būklė yra bloga ir artima Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintai bankroto bylos iškėlimo ribai, nėra pakankama konstatuoti ieškovo nemokumą kaip acto Pauliana taikymui būtiną aplinkybę.

24Atsakovas teigia, kad nagrinėjamo ginčo atveju neegzistuoja, visos CK 6.66 straipsniui taikyti būtinos sąlygos, kadangi CK 6.66 straipsniui taikyti nepakanka vien pažeidimo, t.y. nustatytos atsiskaitymo tvarkos, suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, nesilaikymo, konstatavimo. Pažymėtina, kad taikant CK 6.66 straipsnio sąlygas yra svarbu išsiaiškinti, ar ieškovas, sudaręs ginčijamą 2008-05-23 sandorį, neteko realios galimybės atsiskaityti su kreditoriais ir įvykdyti kitų sutartinių įsipareigojimų. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2008-05-23, o bankroto byla ieškovo bendrovei iškelta tik 2009-08-26 (Pažymėtina, kad 2009-08-26 Kauno apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos UAB „Alramsta" iškėlimo buvo apskųsta atskiruoju skundu. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas buvo priimtas tik 2009-10-15 (civ. byl. Nr. 2-1328/2009). Tad nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Alramsta" įsiteisėjo tik 2009-10-15). Taigi ginčo sandorio sudarymo dieną nebuvo jokių kliūčių šiam sandoriui sudaryti ir juo nebuvo pažeisti bendrovės, kuri pripažinta nemokia tik 2009-08-26 kreditorių interesai. Be to, pažymėtina, kad ne dėl ginčo sandorių bendrovė tapo nemoki.

25Atsakovas atsiliepime teigia, kad jam apie taikomus ieškovo turtui areštus nebuvo žinoma. Taip pat ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas turėjo pareigą patikrinti turto areštų aktų registrą. Be to, turto arešto aktų registro įrašai neįrodo, kad atsakovas buvo nesąžiningas, taip pat kad atsakovas apie juos privalėjo žinoti.

26Atsakovas teigia, kad pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms, t.y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Sandorio pripažinimas negaliojančiu šiuo pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis. Privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas. Todėl sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamu pagrindu, būtina nustatyti, ar yra atitinkamas visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t.y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Pripažįstant sandorius negaliojančius pagal komentuojamą straipsnį, būtina nurodyti ir konkrečią imperatyvią normą kuriai sandoris prieštarauja, ko ieškovas nenurodė (Žr. LAP 2007-11-27 nutartis civ. byloje Nr. 2A-561/2007).

27Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsakovo poziciją, išdėstytą teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, siūlė ieškinį atmesti. Taikyti ieškovo reikalavimui ieškinio senatį ir to pagrindu atmesti ieškinį.

28Ieškinys atmestinas.

29Išnagrinėjus bylą teismo posėdžio metu nustatytos tos faktinės aplinkybės, jog 2009-09-11 UAB „Alramsta“ ir atsakovai UAB „Infasta“ bei UAB „Artapolas“ pasirašė Tarpusavio skolų užskaitos aktą (toliau - aktas) (t.1, b.l.19), pagal kurį ieškovas ir atsakovai susitarė dėl tarpusavio skolinių įsipareigojimų įskaitymo. UAB „Infasta“ užskaitė 23 884,14 Lt sumą, kaip gautą atsiskaitymą iš UAB „Artapolas“, UAB „Artapolas“ užskaitė 23 884,14 Lt sumą, kaip gautą apmokėjimą iš UAB „Alramsta“, o UAB „Alramsta“ užskaitė 23 884,14 Lt sumą, kaip gautą apmokėjimą iš UAB „Infasta“.

302008 05 28 UAB „Alramsta“ ir atsakovai sudarė Trišalę reikalavimų padengimo-atsiskaitymo sutartį, pagal kurią ieškovas perleido atsakovui UAB „Infasta“ reikalavimo teisę į UAB „Artapolas“. Akte numatoma, kad UAB „Artapolas“ yra neatsikaitęs su UAB „Alramsta“ už atliktus darbus pagal 2007 03 15 statybos rangos sutartį, UAB“ Alramsta yra neatsiskaičiusi su UAB „Infasta“ pagal 2007 04 30 subrangos sutartį. Aktu susitariama, kad „Artapolas“ sumoka UAB „Infasta“ 440 000 lt ir laikoma, kad UAB „Alramsta“ atsiskaitė su UAB „Infasta“, o UAB „Artapolas„ atsiskaitė su UAB „Alramsta“ ( 2 t. b.l.89).

31Išnagrinėjus bylą teisme nustatytos tos aplinkybės, jog 2008-05-28 Trišalė reikalavimų padengimo - atsiskaitymo sutartis sudaryta vadovaujantis tuo, kad tarp UAB „Artapolas" ir UAB „Alramsta" buvo sudaryta 2007-03-15 statybos rangos sutartis, pagal kurią UAB „Alramsta" įsipareigojo atlikti UAB „Artapolas" statybos rangos darbus objekte, esančiame adresu ( - ), Alytuje bei atsižvelgiant į tai, kad tarp UAB „Alramsta" ir UAB „Infasta" 2007-04-30 buvo sudaryta subrangos sutartis, pagal kurią UAB „Infasta" įsipareigojo objekte, esančiame adresu ( - ), Alytuje, atlikti rangovui apdailos darbus. Šia trišale reikalavimų padengimo -atsiskaitymo sutartimi UAB „Alramsta", UAB „Artapolas" ir UAB „Infasta" susitarė, kad remdamiesi CK 6.50 str. UAB „Artapolas" įsipareigoja sumokėti UAB „Infasta" už darbus pagal subrangos sutartį objekte, esančiame adresu ( - ), Alytuje, 440.000,- Lt sumai ir tai bus tinkamas tarpusavio prievolių įvykdymas. Trišale sutartimi buvo sumažintas UAB „Alramsta" įsiskolinimas UAB „Infasta", perleidžiant atsiskaitymo pareigą RUAB „Artapolas". RUAB „Artapolas" atlikus skaičiavimus paaiškėjo, kad pastaroji bendrovė prisiėmė didesnę sumą nei buvo skolinga UAB „Alramsta", tai yra RUAB „Artapolas" skola UAB „Alramsta" buvo mažesnė 23.884,14 Lt. Tuo tarpu UAB „Alramsta" skola UAB „Infasta" buvo didesnė nei 440 000 Lt, iš kurių dalį ieškovas įvykdė sudarius 2008 m. gegužės 28 d. trišalę sutartį. Todėl 2009 m. rugsėjo 11 d. Tarpusavio užskaitos aktu buvo susitarta, kad UAB „Alramsta", o ne RUAB „Artapolas" susidariusį 23.884,14 Lt dydžio įsiskolinimą sumokės UAB „Infasta". 2009-10-19 UAB „Alramsta" buvo skolinga UAB „Infasta" 291.429,07 Lt ir RUAB „Artapolas" 23.884,14 Lt sumą. Pasirašius 2009-09-11 Tarpusavio užskaitos aktą 23.884,14 Lt skola RUAB „Artapolas" buvo panaikinta, o UAB „Alramsta" įsipareigojimas atitinkama suma buvo padidintas UAB „Infasta" atžvilgiu, tai yra šalys sugrąžintos j pradinę tarpusavio padėtį. Tai patvirtina Kauno apygardos teismo nutartis c.b. Nr. B2-816-264/2009, kuria buvo patvirtintas kreditoriaus UAB „Infasta" 315.313,21 Lt reikalavimas (291.429,07Lt + 23.884,14 Lt).

32Teismas pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2009-08-26 nutartimi civ. byloje Nr. B2-2520-264/2009 iškėlė ieškovui UAB „Alramsta“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Forum regis“ (t.1, b.l.11-13). Bankrutuojančios UAB „Alramsta“ administratorius patikslintu ieškiniu (t.3, b.l.55-61) prašė pripažinti negaliojančiais 2009-09-11 Tarpusavio skolų užskaitos aktą ir 2008 05 28 UAB Trišalę reikalavimų padengimo-atsiskaitymo sutartį, priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Infasta“ 436 884, 14 Lt sumą, 6 % dydžio metines palūkanas nuo 436 884, 14 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ieškinį grindė LR CK 6.66 str. pagrindu (Actio Pauliana) ir tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog sudarydami reikalavimo perleidimo sutartį ir trišalę reikalavimų padengimo atsiskaitymo sutartį, ieškovas ir atsakovai pažeidė kitų ieškovo kreditorių turtinius interesus, nes atsakovai įgijo pirmenybę kitų ieškovo kreditorių atžvilgiu patenkinti savo finansinį reikalavimą, šalys neturėjo pareigos sudaryti ginčijamus sandorį, ginčijamo sandorio sudarymo dienai UAB „Alramsta“ turėjo įsiskolinimų savo darbuotojams, kitiems asmenims, ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos, kadangi sandorio sudarymo dienai ieškovas turėjo didelės sumos įsipareigojimų tiek savo darbuotojams, tiek kitiems kreditoriams, reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienai bendrovės turtas buvo areštuotas, todėl sutartis prieštaravo ir imperatyvios įstatymo nuostatoms, kadangi buvo perleistas areštuotas bendrovės turtas (LR CK 1.80 str.).

33Atsakovai ieškinio nepripažino, teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose prašė taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui, taip pat įrodinėjo, kad ieškinys neįrodytas, todėl nepagrįstas.

34Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl ieškinio senaties termino, teismas sprendžia, kad ieškovas nepraleido įstatymo nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino actio Pauliana ieškiniui dėl ginčijamų aktų pripažinimo negaliojančiais pareikšti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009-08-26 iškėlus ieškovui bankroto bylą, BUAB „Alramsta" 2009-12-02 bylų perdavimo - priėmimo aktu perdavė sutarčių bylas administratoriui UAB „Forum regis", o administratorius jas priėmė (2 t. b.l. 4-6). Šio sutarčių bylų perdavimo - priėmimo akto 39 eilutėje nurodyta, kad buvo perduota Prekybos centro ( - ), Alytus statybos rangos sutartys, kurių pagrindu atsirado šalių ginčijami aktai. Todėl laikytina, jog administratorius apie ginčijamus sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą perdavimo dienos (LR CK 6.66 str. 3 d., ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.). Ieškovas teigia, kad ginčijamų sandorių tarp perduotų dokumentų nebuvo, tačiau byloje nustačius, kad ieškinį dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškovas pareiškė 2010 12 03 (1 t. b.l. 4), laikytina, kad ieškovas ieškinį pareiškė per įstatymo leidėjo nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą.

35Teismas išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, išklausęs šalių paaiškinimus, įvertinęs pateiktus šalių rašytinius įrodymus ir procesinius dokumentus, sprendžia, kad pareikštas ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas.

36Teismas pažymi, kad Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorius nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditorių galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Kreditorius, ar suinteresuotas asmuo (kaip nagrinėjamu atveju), reikšdamas ieškinį actio Pauliana pagrindu, pirmiausia siekia atkurti bendrovės sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes, pripažinus pagal kreditoriaus (suinteresuoto asmens) ieškinį sudarytą sandorį negaliojančiu, turtinis reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti sudarytu sandoriu pažeistą bendrovės mokumą ir sugrąžinti bendrovę į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditoriai galėtų patenkinti savo reikalavimą bendrovės bankroto byloje.

37Teismas pažymi, kad LR CK 6. 66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

38Teismas, ištyręs byloje surinktus rašytinius įrodymus, įvertinęs šalių pateiktus procesinius dokumentus, byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovo ginčijamų sandorių negaliojančiu ieškinyje nurodomais pagrindais. Teismas atkreipia dėmesį, jog tas faktas, jog sandorį ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo iki bankroto bylos iškėlimo sudarytam sandoriui taikyti taisykles, kurios yra būdingos ir taikytinos įmonei taikant bankroto procedūras. Šiuo, nagrinėjamu atveju Actio Pauliana institutas negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas bankroto administratoriui ginčyti sandorį, kuris jo sudarymo metu nebuvo draudžiamas ir atitiko įprastą ūkio subjekto verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu UAB „Alramsta“ turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu asmeniu ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais, taip išvengiant bankroto ar laikino nemokumo, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus bendrovės sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis.

39Ieškovas įrodinėjo, kad sandorių sudarymo metu ieškovas buvo nemokus ir ieškovas įmonės nemokumui nustatyti rėmėsi Įmonių bankroto įstatyme nurodyta įmonės nemokumo sąvoka. Pagal byloje surinktus įrodymus, UAB „Alramsta“ 2008 m. pabaigoje turėjo 8 839 536 Lt mokėtinų sumų ir įsipareigojimų sumą, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 6 283 418 Lt. Byloje nustatyta, kad pagal 2007 metų balansą įmonė turėjo turto 10563625 Lt sumai. Todėl ginčijamų byloje sandorių suma - 23 884,14 Lt ir 440 000 lt negalėjo turėti ir neturėjo lemiamos įtakos bendrovės mokumui. Byloje nustatyta, kad UAB „Alramsta" iki 2008-05-28 sutarties pasirašymo ir po jos sistemingai atlikdavo apmokėjimus UAB „Infasta" už atliktus darbus pagal rangos sutartį. (3 t. b.l. 130-133), mokėjimai buvo atliekami periodiškai, kas mėnesį, dėl to nėra pagrindo laikyti, kad ieškovas tuo metu turėjo esminių finansinių sunkumų ir galėjo būti nemokus. Ginčijamų sandorių sudarymo metu įmonės veikla nebuvo nutrūkusi, ji vykdė ūkinę - komercinę veiklą, atsiskaitydavo su tiekėjais. Taip pat pažymėtina, kad sandorio sudarymo metu trumpalaikiai įmonės įsipareigojimai tiekėjams bei darbuotojams buvo mažesni už įmonės turimo turto vertę, įmonei dar nebuvo keliamas bankrotas. Kasacinis teismas (LAT 2010-11-30 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-485/2010) yra pažymėjęs, kad net ir tuo atveju jeigu ieškovo būklė yra bloga ir artima Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintai bankroto bylos iškėlimo ribai, nėra pakankama konstatuoti ieškovo nemokumą kaip acto Pauliana taikymui būtiną aplinkybę. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, ieškovo teiginys, kad sandorių sudarymo metu ieškovas buvo nemokus, nepasitvirtino (LR CPK 178 str.).

40Teismas pažymi, kad ieškovas neįrodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas turėjo galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Infasta". Ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu yra susidariusi skola UAB „Infasta“. Byloje teismas konstatuoja, jog pasirašydamos ginčijamus aktus, šalys neturėjo galiojančių priešpriešinių reikalavimų viena kitai, t. y.: ieškovas turėjo pareigą sumokėti tiek UAB „Infasta“, tiek UAB „Artapolas“, atitinkamai 291 429,07 Lt ir 23 884,14 Lt; UAB „Infasta“ nebuvo niekam skolinga, priešingai ji turėjo teisę reikalauti grąžinti skolą tiek iš ieškovo (291 429,07 Lt sumai), tiek iš UAB „Artapolas“ pagal 2008-05-28 trišalę reikalavimų padengimo-atsiskaitymo sutartį. Taigi, ginčijamo akto sudarymo metu UAB „Infasta“ neturėjo galiojančio įsipareigojimo ieškovui, jokių pinigų iš nurodytų šalių UAB „Infasta“ negavo, todėl ieškovas, reikšdamas ieškinį 23 884,14 Lt sumai, nepagrįstai prašo priteisti šią sumą iš UAB „Infasta“. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad neegzistuoja viena iš būtinu Actio Pauliana sąlygų, kas sudaro pagrindą ieškinį atmesti.

41Ieškovas byloje įrodinėjo, jog sandoris prieštaravo LR CK 1.80 str. nuostatoms, nes „Alramsta“ turtas sandorių sudarymo metu buvo areštuotas. Teismo vertinimu ieškovas nepagrįstai teigia, kad sandorių negaliojimą lemia ta aplinkybė, jog sudarant sandorius, ieškovo turtui teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės-turto areštas, kas leistų ieškovui teigti, jog ginčo sandoriai yra negaliojantys CK 1.80 str. pagrindu. Teismas atsižvelgia į tą nustatytą aplinkybę, jog pagal turto areštų registro duomenis, 2008-05-28 sutarties sudarymo metu ieškovo turtui buvo taikomos ribotos laikinosios apsaugos priemonės - apribotas disponavimas bendrovės turtu 21 848, 20 Lt sumai (3 t. b.l;. 68-70), o tai sudarė 0,2 proc. įmonės turto vertės (pagal 2007 metų balansą įmonė turėjo turto 10563625 Lt sumai). Ieškovo argumentus paneigia ir ta aplinkybė, jog sandorių sudarymo metu bendrovei nebuvo uždrausta vykdyti ūkinę finansinę ir ekonominę veiklą, bendrovė dirbo, sudarinėjo sandorius, tame tarpe ir Trišalę sutartį bei Tarpusavio reikalavimų padengimo-atsiskaitymo užskaitos aktą, tai patvirtina ir ta byloje nustatyta aplinkybė, jog UAB „Alramsta" iki 2008 12 23 atsiskaitinėjo su UAB „Infasta" už atliktus darbus pagal rangos sutartį. (3 t. b.l. 130-133).

42Ieškinyje buvo teigiama, kad ieškovas ir atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, nes nebuvo tam jokio ekonominio ir finansinio būtinumo, o jį sudarę asmenys pažeidė kitų asmenų turtinius interesus. Šios aplinkybės išnagrinėjus bylą teisme nepasitvirtino. Teismas pažymi, kad sprendžiant ar buvo pažeistos bendrovės kitų kreditorių teisės ginčijamu sandoriu taip nepagrįstai suteikiant pirmenybę atsakovui, reikia įvertinti tą aplinkybę, kad kol bendrovei nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių absoliutaus lygybės principo, būdingo įmonei vykdant bankroto procedūras, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas ar sudaromos prielaidos jį tenkinti didžiąja apimtimi, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Tokį asmens sprendimą pateisina normali verslo logika, kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis bendrovei veikti, vykdyti ūkines finansines operacijas ir tokiu būdu ir priemonėmis išvengti bankroto ar laikino nemokumo. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, nagrinėjamų byloje turtinių teisių perleidimas ir reikalavimų įskaitymas nepažeidė kitų bendrovės „Alramsta„ kreditorių teisių.

43Ieškovas taip pat įrodinėjo, kad sandorį sudarę asmenys buvo nesąžiningi. Šis teiginys išnagrinėjus bylą teisme nepasitvirtino. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Nereikia įrodinėti nesąžiningumo sąlygų, numatytų CK 6.67 straipsnyje, kadangi šiame įstatyme nurodytais atvejais kreditorių interesus pažeidusių sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas. Byloje nenustačius šalių nesąžiningumo sąlygų, numatytų CK 6.67 straipsnyje, spręstina ar ieškovas įrodė atsakovų nesąžiningumą pagal CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalių sąlygas. Nagrinėjamu atveju ieškovas dėl ginčijamų Susitarimų netapo nemokus, po jų sudarymo toliau vykdė normalią ūkinę komercinę veiklą, o įmonės turto ir įsipareigojimų balansas buvo teigiamas. Teismo vertinimu, ūkio subjektams pasirašant sandorius, neprivalu tikrinti viena kitos sandorio šalies finansinius atskaitomybės duomenis. Kita vertus, nepasidomėjimas ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentais prieš sudarant susitarimus dar nereiškia, kad atsakovai buvo nesąžiningi. Pats atsiskaitymas pagal ginčijamus trišalius susitarimus visiškai atitiko tiek versle, tiek ir teisėje taikomus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus. Esant nustatytoms tokioms faktinėms aplinkybėms darytina išvada, kad šalys sudarydamos sandorius buvo sąžiningos.

44Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str.).

45Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

46ieškovo BUAB „Alramsta“ ieškinį atmesti.

47Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Ingai... 2. ieškovas bankrutuojanti UAB „Alramsta” patikslintu ieškiniu (t.3,... 3. Ieškovas ieškinyje ir dublike (t.2, b.l.111-114) nurodo, jog 2009-09-11 UAB... 4. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad 2008 05 28 UAB „Alramsta“ ir... 5. Ieškovas teigia, kad Kauno apygardos teismas 2009-08-26 nutartimi civ. byloje... 6. Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė... 7. Atsakovas restruktūrizuojama UAB „Artapolas“ atsiliepime į ieškinį... 8. Atsakovas teigia, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties... 9. Atsakovas nurodo, kad ieškovas BUAB „Alramsta" nepateikė jokių įrodymų,... 10. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodo, kad 2008 m. gegužės 28 d. rangovas... 11. Atsakovas nurodo, kad 2008-05-07 Kauno apygardos teisme buvo priimtas ieškovo... 12. Atsakovas atsiliepime teigia, kad CK 6. 67 str. įtvirtintas skolininko ir... 13. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad kreditorius gali... 14. Ieškovas BUAB „Alramsta" patikslintame ieškinyje teigia, kad UAB... 15. Atsakovas atkreipia dėmesį į tas aplinkybes, jog nutartis iškelti bankroto... 16. Atsakovas nurodo, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad ginčijamus sandorius... 17. Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu atsakovo atstovas siūlė ieškinį... 18. Atsakovas UAB „Infasta“ atsiliepime į ieškinį (t.2, b.l.82-88) ir... 19. Atsiliepime UAB „Infasta“ nurodo, jog sandorio pripažinimas negaliojančiu... 20. Atsiliepime į ieškinį atsakovas UAB „Infasta“ nurodo, jog reikalavimų... 21. Atsakovas UAB „Infasta“ nurodo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kokiu... 22. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį teigia, kad ieškovas praleido... 23. Sprendžiant dėl 2008-05-28 trišalės reikalavimų padengimo - atsiskaitymo... 24. Atsakovas teigia, kad nagrinėjamo ginčo atveju neegzistuoja, visos CK 6.66... 25. Atsakovas atsiliepime teigia, kad jam apie taikomus ieškovo turtui areštus... 26. Atsakovas teigia, kad pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės... 27. Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsakovo... 28. Ieškinys atmestinas.... 29. Išnagrinėjus bylą teismo posėdžio metu nustatytos tos faktinės... 30. 2008 05 28 UAB „Alramsta“ ir atsakovai sudarė Trišalę reikalavimų... 31. Išnagrinėjus bylą teisme nustatytos tos aplinkybės, jog 2008-05-28... 32. Teismas pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2009-08-26 nutartimi civ. byloje... 33. Atsakovai ieškinio nepripažino, teismui pateiktuose procesiniuose... 34. Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl ieškinio senaties termino, teismas... 35. Teismas išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, išklausęs šalių... 36. Teismas pažymi, kad Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorius... 37. Teismas pažymi, kad LR CK 6. 66 straipsnyje įtvirtintos... 38. Teismas, ištyręs byloje surinktus rašytinius įrodymus, įvertinęs šalių... 39. Ieškovas įrodinėjo, kad sandorių sudarymo metu ieškovas buvo nemokus ir... 40. Teismas pažymi, kad ieškovas neįrodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo... 41. Ieškovas byloje įrodinėjo, jog sandoris prieštaravo LR CK 1.80 str.... 42. Ieškinyje buvo teigiama, kad ieškovas ir atsakovas neprivalėjo sudaryti... 43. Ieškovas taip pat įrodinėjo, kad sandorį sudarę asmenys buvo... 44. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu... 45. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 270 straipsniais,... 46. ieškovo BUAB „Alramsta“ ieškinį atmesti.... 47. Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali...