Byla 2-1087/2013
Dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo. Trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „NEG Telšiai“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „NEG Telšiai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1905-622/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VEISTAS“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo. Trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „NEG Telšiai“.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdė atsakovo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ atviro konkurso „Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos statybos darbų, įrangos tiekimo, projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros bei atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų“ pirkimo procedūrą ir uždraudė atsakovui sudaryti viešojo pirkimo sutartį.

6Pirmosios instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog ieškovo teisėtų interesų požiūriu teisė prašyti sustabdyti pirkimo procedūras yra labai svarbi, kadangi viešasis pirkimas laikomas pasibaigusiu, kai sudaroma pirkimo sutartis arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Konkurso procedūrų sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, yra tiekėjo interesų gynimo priemonė, taikytina pareiškus teisme ieškinį dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų, kol tos procedūros dar nėra baigtos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog, nesustabdžius viešojo pirkimo procedūrų, tiekėjų teisėtų interesų teisminė gynyba būtų iš esmės apsunkinta arba nebeįmanoma, ji nebetektų prasmės ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo vykdymo požiūriu.

7Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šiuo atveju būtina užtikrinti vykdomo viešojo pirkimo procedūrų skaidrumą. Klaipėdos apygardos teismas nurodė, jog, nepatenkinus prašymo dėl pirkimo procedūrų stabdymo pagal pareikštus reikalavimus, galėtų būti neracionaliai panaudotos lėšos, o pritaikius laikinąsias apsaugos priemones viešasis interesas nebus pažeistas.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Trečiasis asmuo UAB „NEG Telšiai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo UAB „VEISTAS“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

101.

11Ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų. Ieškinys yra pareikštas išskirtinai vien tik formaliais argumentais. Ieškinys grindžiamas tik keletu formalių trečiojo asmens pradinio pasiūlymo trūkumų (pavyzdžiui, klaidingu įmonės pavadinimo nurodymu, aplinkybe, kad inžinierius S. T. pasiūlymo pateikimo metu nedirbo UAB „NEG Telšiai“, neįprastai maža kaina ir pan.). Kyla abejonių, ar vien dėl itin formalių ieškinio argumentų galės būti byloje priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.

122. Laikinosios apsaugos priemonės neturi būti taikomos ir dėl to, jog tai pažeistų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principą, taip pat viešąjį interesą. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti teikiamą naudą. Pirmosios instancijos teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo nepagrįstai ir neproporcingai siekiamam tikslui suvaržytos atsakovo ir trečiojo asmens teisės bei visuomenės dalies interesai, o ieškovui buvo suteiktas perdėtas pranašumas.

133.

14Įvykęs pirkimas yra finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis. Todėl iki nustatyto termino nespėjus įgyvendinti projekto, perkančioji organizacija neteks Europos Sąjungos finansavimo bei turės grąžinti visas jai skirtas lėšas. Trečiojo asmens nuomone, šiuo atveju prioritetas teiktinas siekiui laiku įsisavinti Europos Sąjungos lėšas. Laiku neįsisavinus Europos Sąjungos lėšų, perkančioji organizacija patirtų didelių nuotolių, kas tuo pačiu pažeistų ir viešąjį interesą.

154.

16Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidė racionalumo principą. Ieškovas pareikšdamas ieškinį, iš esmės siekia iš pirkimo procedūros eliminuoti vienintelį konkurentą – trečiąjį asmenį, pasiūliusį gerokai mažesnę kainą. Trečiojo asmens pasiūlymas gerokai racionalesnis ir padėsiantis perkančiajai organizacijai sutaupyti didelę dalį lėšų.

17Lietuvos apeliaciniame teisme 2013 m. kovo 4 d. buvo gauti trečiojo asmens rašytiniai paaiškinimai bei prašymas dėl įrodymų priėmimo. Rašytiniuose paaiškinimuose trečiasis asmuo nurodo papildomus argumentus, vadovaujantis kuriais įrodinėja pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Atskirasis skundas netenkintinas.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties (jos dalies) teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

21Teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, jog atskirajame skunde nurodomos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

22Dėl rašytinių paaiškinimų ir įrodymų priėmimo

23Kaip minėta, apeliantas (trečiasis asmuo) UAB „NEG Telšiai“ 2013 m. kovo 4 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriais papildomai įrodinėja pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą. Apeliantas taip pat prašo priimti prie paaiškinimų pridėtus priedus: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2013 m. sausio 21 d. rašto Nr. (15-1)-D8-528 bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2013 m. vasario 1 d. rašto Nr. APVA-328 kopijas.

24CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, jog minėtame prašyme apeliantas neargumentuoja, kodėl naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado tik apeliacinės instancijos teisme, be to, iš prašymo turinio nenustatytos priežastys, sąlygojusios negalėjimą tokių įrodymų gavimu pasirūpinti atskirojo skundo padavimo metu. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

25Teismas pažymi, kad CPK 323 ir 338 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą yra draudžiama. Susipažinus su teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų turiniu nustatyta, jog jais apeliantas papildomai motyvuoja atskirąjį skundą, t. y. nurodo papildomus atskirojo skundo argumentus, neatsiejamai susijusius su teikiamais naujais įrodymais, kuriuos apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti. Teismas, įvertinęs rašytinių paaiškinimų turinį, taip pat glaudų jų ryšį su atsisakytais priimti naujais įrodymais, sprendžia, jog rašytiniais paaiškinimais apeliantas iš esmės pildo atskirąjį skundą. Pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, jį keisti (papildyti) yra draudžiama (žr. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. 2-940/2011 ir Nr. 2-1730/2011). Šių įstatymo bei teisminės praktikos nuostatų pagrindu teismas pateiktus apelianto UAB “NEG Telšiai” 2013 m. kovo 4 d. rašytinius paaiškinimus atsisako priimti ir jų nevertina, nes šiais paaiškinimais iš esmės pildomas atskirasis skundas. Minėti paaiškinimai procesiškai gražintini juos pateikusiam asmeniui, nes jie pateikti pažeidžiant CPK 323 straipsnyje nustatytą imperatyvų draudimą.

26Dėl atskirojo skundo argumentų

27CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šios normos taikymo paskirtis yra užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie yra prima facie pagrįsti, įvykdymą tuo atveju, jei bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. CPK 4237 straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios papildomai taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose. Pagal minėto straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose gali taikyti tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso. Taigi, iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje ir CPK 4237 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisinių nuostatų darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, iš pradžių yra nustatinėjama, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustačius šios grėsmės egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

28Teismų praktikoje yra susiformavę tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei apibrėžtos aplinkybės, vertintinos sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo. Neturtinio pobūdžio bylose dažniausiai atsižvelgiama į šalių teisių pažeidimo riziką, vertybes, kurioms apsaugoti laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos, poreikį užtikrinti kitų suinteresuotų asmenų teises, naujų teisinių ginčų atsiradimo tikimybę ir kt. Visais atvejais turėtų būti įvertinta ir tai, ar tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai leidžia įžvelgti ieškovui palankaus sprendimo tikimybę, taip pat ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso.

29Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 93 straipsnio 2 dalį tiekėjas gali pateikti prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo CPK nustatyta tvarka. CPK 4237 straipsnio nuostatų pagrindu teismas viešųjų pirkimų bylose taiko CPK 145 straipsnyje 1 dalies 13 punkte ir 4237 straipsnio 2 dalyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 4237 straipsnio 1 dalis). Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą numato CPK 145 straipsnio 1 dalis, kurios 13 punkte nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos įstatymuose, ir kurių nesiėmus, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

30Kaip minėta, apeliantas atskirąjį skundą grindžia aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus bei viešąjį interesą. Pasak apelianto, viešųjų pirkimų procedūros sustabdymas ieškovui suteikia nepagrįstą pranašumą, be to, neįsisavinus Europos Sąjungos lėšų, būtų padaryta didelė žala bei pažeistas viešasis interesas.

31Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes, tačiau bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).

32Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju bylos šalių ginčas susijęs su viešuoju pirkimu (ginčijami perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais priimtas tiekėjo pasiūlymas ir sudaryta pasiūlymų eilė bei paskelbtas pirkimo laimėtojas), finansuojamu Europos Sąjungos fondų lėšomis, siekiant įrengti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei pirkti šios sistemos priežiūros, valdymo bei komunalinių atliekų apdorojimo paslaugas. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, prioritetą teikė būtinybei užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų skaidrumą bei nurodė, jog, nesiėmus šių priemonių, ieškovo teisėtų interesų teisminė gynyba būtų iš esmės apsunkinta arba nebeįmanoma.

33Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija ir išvadomis. Svarbu pažymėti, jog viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis), taip pat užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1762/2010). Tik užtikrinus skaidrų ir racionalų valstybės (savivaldybės) biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimą, bus įgyvendinti nurodyti viešųjų pirkimų tikslai ir užtikrintas viešasis interesas. Taigi viešasis interesas, visų pirma, reikalauja užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą, o ne operatyvų pirkimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1761/2011). Teismas laikosi nuostatos, jog ginčo konkurse numatytų paslaugų pirkimas nėra tiesiogiai susijęs su svarbiausių visuomenės poreikių užtikrinimu, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad, sustabdžius pirkimo procedūras, būtų pažeistas viešasis interesas. Priešingai, nesustabdžius pirkimo procedūrų, galėtų būti pažeistas viešasis interesas, nes būtų sudaryta galimybė atsakovui sudaryti pirkimo sutartį su tiekėju, kurio pasiūlymas neatitinka pirkimo konkurso sąlygų reikalavimų.

34Nagrinėjamoje byloje apeliantas pirkimo procedūrų nepertraukiamo tęsimo būtinybę sieja ir su Europos Sąjungos lėšų įsisavinimo galimybėmis. Teismas pažymi, kad konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, nagrinėjamu atveju – pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir pirkimui skirtų lėšų įsisavinimui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala. Teismas gali nestabdyti pirkimų procedūrų tuo atveju, jeigu pagal bylos duomenis matyti, kad dėl pirkimo procedūrų sustabdymo organizuojamas konkursas apskritai gali neįvykti (pavyzdžiui, dėl užtrukusių pirkimo procedūrų ir perkamų paslaugų įgyvendinimo trumpų terminų) ir dėl to nebus įsisavintos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos. Vien faktas, kad vykdomam pirkimui yra skirtos lėšos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, o dėl vykstančio bylinėjimosi užtrunka pirkimo procedūros, negali būti laikomas pagrindu netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių – pirkimų procedūrų sustabdymo. Tik konkrečioje byloje nustačius, kad dėl sustabdytų pirkimo procedūrų neabejotinai nebus įsisavintos tam skirtos lėšos, o gyventojai neteks galimybės gauti kitokių nei iki tol ar geresnės kokybės paslaugų, galima laikyti, jog prioritetiškai turi būti ginamas viešasis poreikis operatyviai užbaigti pirkimą, nebent būtų nustatyti akivaizdūs imperatyviųjų teisės normų pažeidimai (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2097/2011). Nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių Europos Sąjungos lėšų įsisavinimo terminus, sąlygas ir pan. Todėl teismas neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismui sustabdžius viešųjų pirkimų procedūrą byloje, kuri pagal savo pobūdį turėtų būti išnagrinėta operatyviai, bus sudarytos sąlygos atsakovo vykdomam projektui negauti Europos Sąjungos fondų lėšų.

35Teismas sprendžia, jog dėl nurodytų argumentų nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra neproporcinga, ar kad ji pažeidžia viešąjį interesą, teisingumo, sąžiningumo ar protingumo principus (CK 1.5 straipsnis, CPK 6-8, 12, 17 straipsniai). Be to, nenustatyta, jog ginčijamo pirkimo procedūros sustabdymas ieškovui būtų suteikęs perdėto pranašumo ar neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principų ir tikslų (CPK 4237 straipsnio 1 dalis).

36Kaip minėta apeliantas atskirąjį skundą taip pat grindžia aplinkybėmis, jog ieškovo pateiktas ieškinys preliminariai yra nepagrįstas. Apelianto manymu, viešųjų pirkimų procedūra ginčijama vien formaliais trūkumais, be to, akivaizdu, jog apelianto pateiktas pasiūlymas yra racionalesnis.

37Iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teismas pažymi, jog preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Pažymėtina, jog pats apeliantas atskirajame skunde pripažįsta ginčo pirkimo procedūroje esant neatitikimų ar trūkumų, kuriuos jis laiko formaliais (aplinkybė, jog inžinierius nėra trečiojo asmens darbuotojas, neužpildytos tam tikros pateiktų pasiūlymo dokumentų eilutės, siūloma nepagrįstai žema kaina ir pan.). Teismo vertinimu, aplinkybė, ar apelianto minimi neatitikimai, netikslumai bei kiti ieškinyje nurodyti pasiūlymo trūkumai yra tik formalaus pobūdžio, ar visgi turi esminę reikšmę vertinant viešojo pirkimo procedūros teisėtumą, gali būti nustatyta tik bylą nagrinėjant iš esmės, o ne pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Paminėtu pagrindu teismas laiko nepriimtinais apelianto argumentus, jog ieškovo ieškinys esąs preliminariai nepagrįstas.

38Kiti apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

39Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

41Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdė atsakovo UAB... 6. Pirmosios instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog... 7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šiuo atveju būtina užtikrinti... 8. III. Atskirojo skundo argumentai... 9. Trečiasis asmuo UAB „NEG Telšiai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti... 10. 1.... 11. Ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų. Ieškinys yra... 12. 2. Laikinosios apsaugos priemonės neturi būti taikomos ir dėl to, jog tai... 13. 3.... 14. Įvykęs pirkimas yra finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir... 15. 4.... 16. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidė racionalumo principą.... 17. Lietuvos apeliaciniame teisme 2013 m. kovo 4 d. buvo gauti trečiojo asmens... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 19. Atskirasis skundas netenkintinas.... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 21. Teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, pateiktą... 22. Dėl rašytinių paaiškinimų ir įrodymų priėmimo... 23. Kaip minėta, apeliantas (trečiasis asmuo) UAB „NEG Telšiai“ 2013 m. kovo... 24. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 25. Teismas pažymi, kad CPK 323 ir 338 straipsniuose įtvirtintas teisinis... 26. Dėl atskirojo skundo argumentų... 27. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar... 28. Teismų praktikoje yra susiformavę tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių... 29. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 93 straipsnio 2 dalį... 30. Kaip minėta, apeliantas atskirąjį skundą grindžia aplinkybėmis, jog... 31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad viešasis interesas... 32. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju bylos šalių ginčas susijęs su... 33. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 34. Nagrinėjamoje byloje apeliantas pirkimo procedūrų nepertraukiamo tęsimo... 35. Teismas sprendžia, jog dėl nurodytų argumentų nėra pagrindo teigti, kad... 36. Kaip minėta apeliantas atskirąjį skundą taip pat grindžia aplinkybėmis,... 37. Iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių... 38. Kiti apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro... 39. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos... 40. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 41. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti...