Byla 2-2097/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Konstantino Gurino ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Rietavo savivaldybės administracijos atskirąjį skundą, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „CID Baltic“ pareiškimą dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria teismas tenkino ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Alna Business Solutions“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-1788-370/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Alna Business Solutions“ ieškinį atsakovui Rietavo savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretysis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „CID Baltic“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su viešojo pirkimo komisijos sprendimų teisėtumu.

5Pagal atskirąjį skundą sprendžiami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai.

6Ieškovas UAB „Alna Business Solutions“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Rietavo savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo bei viešojo pirkimo atvirojo konkurso dalyvių teisių gynimo ir prašė panaikinti 2011 m. gegužės 5 d. atsakovo sprendimą atmesti ieškovo pretenziją, įformintą 2011 m. gegužės 5 d.; pripažinti trečiojo asmens techninį pasiūlymą, pateiktą atsakovo paskelbtame atvirame konkurse „Finansų valdymo ir apskaitos, veiklos planavimo ir valdymo sistemų kūrimo ir diegimo paslaugos ir susijusios programinės įrangos pirkimas“ neatitinkančiu konkurso sąlygų. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas paskelbė atvirąjį konkursą „Finansų valdymo ir apskaitos, veiklos planavimo ir valdymo sistemų kūrimo ir diegimo paslaugos ir susijusios programinės įrangos pirkimas“ (toliau – konkursas). Pirkimas yra vykdomas įgyvendinant investicinį projektą „Veiklos procesų optimizavimas Rietavo savivaldybėje, kurio bendra vertė – 1 252 990 Lt. Vadovaudamasis konkurso sąlygomis, ieškovas nustatytu laiku parengė ir pateikė pasiūlymą. Ieškovo nuomone, trečiojo asmens UAB „CID Baltic“ pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygų reikalavimų, nes nebuvo pateikta visa reikalinga informacija, ir turėjo būti atmestas. Ieškovas 2011 m. gegužės 3 d. pateikė atsakovui pretenziją, kuri 2011 m. gegužės 5 d. buvo atmesta. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui tęsti pirkimo procedūras bei sudaryti pirkimo sutartį su konkurso laimėtoju. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali sudaryti ir pradėti vykdyti viešojo pirkimo sutartį, dėl ko net ir patenkinus ieškovo ieškinį teismo sprendimo įvykdymas taptų praktiškai neįmanomas.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 25 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad atsakovui sudarius pirkimo sutartį su konkurso, kurio atskirų procedūrų teisėtumą ginčija ieškovas, laimėtoju, ieškovui galimai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atskiruoju skundu atsakovas Rietavo savivaldybės administracija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Palikus skundžiamą nutartį nepakeistą, prašo taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 626 495 Lt sumai. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentas:

  1. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, vadovavosi tik CPK 144 straipsnio pirmosios dalies nuostata, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tačiau neatsižvelgė į ekonomiškumo, proporcingumo, efektyvumo principus ir viešąjį interesą.
  2. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, ar projektas galės būti vėliau įgyvendintas, jeigu taikant laikinąsias apsaugos priemones viešojo pirkimo procedūros tam tikram laikui bus sustabdytos, ar perkančioji organizacija galės funkcionuoti sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, ar sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, be to, kad perkančioji organizacija negalės tam tikrą laiką gauti su projekto vykdymu susijusios naudos, bus patirta kita žala. Skundžiama nutartis grindžiama iš esmės vienu argumentu – CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi.
  3. Jeigu teismas priimtų ieškovui palankų sprendimą, ieškovas įgytų teisę reikalauti žalos, atsiradusios dėl tokių pažeidimų, atlyginimo. Be to, iš ieškovo pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones negalima daryti išvados apie šalių interesų pusiausvyros užtikrinimą. Priešingai, atsakovo pirkimas yra finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis, o sustabdžius pirkimo procedūras atsiranda reali rizika, kad atsakovo vykdomo projekto finansavimo lėšos gali būti prarastos.
  4. Atsakovas įgyvendina projektą „Veiklos procesų optimizavimas Rietavo savivaldybėje“, kurio bendra vertė – 1 252 990 Lt. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra pažeidžiamos atsakovo teisės ir viešasis interesas, kuris pasireiškia tuo, kad yra modernizuojama informacinė sistema, kuri yra neatsiejama nuo visos savivaldybės veiklos. Kyla rizika, kad laiku neatlikus informacinės sistemos modernizavimo, sistemos veikimas gali sutrikti, todėl atitinkamai sutriks ir savivaldybės veikla. Ieškovas siekia patenkinti išimtinai savo komercinius interesus, o atsakovas privalo užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi ne vien dėl savo interesų, o siekdamas užtikrinti Europos Sąjungos skirtų lėšų panaudojimą.
  5. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra vėlinamas projekto įgyvendinimas ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšų įsisavinimas. Be to, atsakovas patiria ir netiesioginių nuostolių, nes dėl užtrukusio projekto įgyvendinimo vėluos ir planuojami projekto rezultatai, tarp kurių yra ir planuojamas sutaupymas dėl informacinės sistemos įdiegimo.
  6. CPK 147 straipsnyje numatyta, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Užtikrinant galimų atsakovo nuostolių atlyginimą pakanka pagrįsti, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje, tačiau nebūtina pagrįsti nuostolių konkretaus dydžio. Galimi atsakovo nuostoliai yra 1 252 990 Lt, kurie yra atsakovui skirta Europos Sąjungos parama.

11Tretysis asmuo UAB „CID Baltic“ prisidėjimu prie atskirojo skundo prašo atsakovo atskirąjį skundą patenkinti. Prisidėjime prie atskirojo skundo nurodo šiuos argumentus:

  1. Skundžiamoje nutartyje nebuvo preliminariai vertinamas ieškovo pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų pagrįstumas, nors palankaus ieškovui sprendimo priėmimas byloje ir kelia pagrįstų abejonių. Kadangi pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą ex officio įvertinti šias aplinkybes ir dėl jų galimai nebuvo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir naikintina.
  2. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Skundžiamoje nutartyje nebuvo analizuojama laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumą pagrindžiančios priežastys, galima laikinųjų apsaugos priemonių įtaka šalių interesams, vykdomo projekto įgyvendinimui ir viešajam interesui. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą ex officio įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neprieštaraus viešajam interesui ir ar jos tikrai būtinos viešajam interesui apginti.
  3. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekia patenkinti savo komercinius interesus. Tačiau pirmenybė turėtų būti teikiama siekiui užtikrinti tinkamą regioninio administracinio vieneto funkcionavimą, nes tai yra viešasis interesas šioje byloje.
  4. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsiranda rizika, kad atsakovo vykdomo projekto finansavimui skirtos lėšos bus prarastos. Kai projekto įgyvendinimo terminas nėra ilgas, o projektas yra finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, kurių laiku neįsisavinus, būtų užkirstas kelias disponuoti jomis ir įgyvendinti projektą, prioritetas teiktinas ne privatiems ieškovo interesams, o viešajam interesui.

12Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas UAB „Alna Business Solutions“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

    1. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia viešąjį interesą. Teisingas viešųjų pirkimų procedūrų taikymas atitinka ir viešąjį interesą. Ieškovas turi pagrindo manyti, kad buvo padarytas esminis pirkimo procedūrų pažeidimas, keliantis grėsmę tinkamam viešųjų pirkimų vykdymui, todėl, gindamas savo teises, ieškovas gina ir viešąjį interesą.
    2. Atsakovas nepateikė jokių dokumentų, parodančių paramos įsisavinimo ar projekto įgyvendinimo terminus, kurie yra pagrindas paramai suteikti ar ją prarasti. Todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad pirkimo procedūrų sustabdymas gali nulemti paramos praradimą.
    3. Net ir įsisavinus gautą paramą, jeigu vėliau paaiškėja, kad ji buvo gauta neteisėtai, viešųjų pirkimų procedūros buvo atliktos neskaidriai ar nustatomi kiti procedūriniai ir materialiniai trūkumai, atsakovui tektų grąžinti visą ar dalį paramos. Todėl negalima teigti, kad atsakovas gaus visą prašomą paramą. Be to, paramos tiekėjas gali bet kada sustabdyti paramos tiekimą net ir nesant atsakovo kaltės. Todėl kol atsakovas nėra gavęs paramos, jis negali būti užtikrintas, kad parama jam bus išmokėta.
    4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nei vienoje iš bylų nėra pasakęs, kad pirkimo procedūrų tęsimas, įskaitant ir grėsmę prarasti Europos Sąjungos finansavimą, yra vertybė, kurią būtina ginti. Be to, paties atsakovo pareiga ir interesas užtikrinti, kad pirkimo procedūros vykdomos teisėtai ir skaidriai. Priešingu atveju net ir laiku pasirašius pirkimo sutartį, pirkimo tikslas nebus pasiektas, parama nebus gauta arba ją teks grąžinti.
    5. Ieškovas pateikė pakankamai argumentų, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad nesustabdžius pirkimo procedūrų atsakovas gali sudaryti pirkimo sutartį. Tokiu atveju, nesant VPĮ 951 straipsnyje nurodytų aplinkybių, net ir ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, pirkimo sutartis, sudaryta su kitu tiekėju, nebus pripažinta negaliojančia ir bus vykdoma. Iš ieškovo pateiktų argumentų akivaizdu, kodėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas bus itin sudėtingas ar neįmanomas.
    6. Nepagrįstas yra atsakovo prašymas dėl galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimai spręstini pirmosios instancijos teisme, bet pirmosios instancijos teisme atsakovas neprašė nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Be to, atsakovas nepateikė nei dokumentų, parodančių Europos Sąjungos paramos dydį, nei šios paramos įsisavinimo terminų, todėl teiginiai dėl galimos vėlavimo grėsmės ir su ja susijusių potencialių nuostolių nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Pažymėtina, kad parama teikiama tik teisėtai veiklai, todėl, nustačius viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimus, atsakovas gali ir negauti visos paramos arba gali tekti ją grąžinti. Dėl to atsakovo teiginys, kad atsakovo nuostoliai sudarytų Europos Sąjungos finansavimo sumą, remiasi tik prielaida, kad visa suma bus gauta ir jos nereikės grąžinti. Tai įmanoma nustatyti tik išnagrinėjus ieškinį iš esmės.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

14Atskirasis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartis paliktina nepakeista.

15Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams. Pažymėtina, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas privalo patikrinti ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso. Sąvoka „viešasis interesas“ apima pagrindinius principus, kuriais yra grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Sąvoka „viešasis interesas” yra vertinamasis kriterijus, todėl jos taikymas turi būti siejamas su konkrečios bylos aplinkybėmis.

16Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Rietavo savivaldybės administracijos paskelbto konkurso „Finansų valdymo ir apskaitos, veiklos planavimo ir valdymo sistemų kūrimo ir diegimo paslaugos ir susijusios programinės įrangos pirkimas“. Bylos duomenys patvirtina, kad pareikštiems ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždraudimą atsakovui tęsti pirkimo procedūras bei sudaryti pirkimo sutartį su konkurso laimėtoju. Pažymėtina, kad specialusis įstatymas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su viešaisiais pirkimais yra Viešųjų pirkimų įstatymas. Minėtame įstatyme numatyta galimybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įskaitant pirkimo procedūros sustabdymą ar perkančiosios organizacijos priimto sprendimo vykdymo sustabdymą. Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio penktoji dalis numato, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo ir efektyvumo principais bei viešuoju interesu; teismas gali nuspręsti netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo (VPĮ 3 str. 2 d., 95 str. 5 d.) ir užtikrinant, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1762/2010). Tik užtikrinus skaidrų ir racionalų valstybės (savivaldybės, Europos Sąjungos struktūrinių fondų) biudžeto lėšų panaudojimą, bus įgyvendinti nurodyti viešųjų pirkimų tikslai ir užtikrintas viešasis interesas. Taigi viešasis interesas, visų pirma, reikalauja užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą, o ne operatyvų pirkimo įvykdymą.

17Nagrinėjamu atveju apeliantas Rietavo savivaldybės administracija laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būtinybę sieja su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimo galimybe. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, šiuo atveju – pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir pirkimui skirtų lėšų įsisavinimui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala. Jeigu iš bylos duomenų matyti, kad dėl viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo organizuotas pirkimas apskritai gali neįvykti (pavyzdžiui, dėl užtrukusių pirkimo procedūrų ir perkamų paslaugų įgyvendinimo trumpų terminų) ir dėl to nebus įsisavintos lėšos, kurių didžioji dalis skiriama iš Europos Sąjungos fondų, teismas gali ir nestabdyti pirkimo procedūrų. Tai nereiškia, kad kiekvienu atveju, kai pirkimui skirtos lėšos įsisavinamos iš Europos Sąjungos lėšų ir dėl vykstančio bylinėjimosi užtrunka pirkimo procedūros, galima netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių – viešųjų pirkimų procedūrų stabdymo. Tačiau, jeigu sustabdžius užtrukusias pirkimo procedūras nebus įsisavintos tam skirtos lėšos ir gyventojai neteks galimybės gauti kitokių nei iki tol ar geresnės kokybės paslaugų ir dėl to nukentės visuomenės ar jos dalies teisėti interesai ir teisėti lūkesčiai, taip pat nebus sukurtos naujos darbo vietos, kurios atsirastų įsisavinus lėšas ir įvykdžius pirkimą, galima laikyti, kad prioritetiškai turi būti ginamas viešasis poreikis operatyviai užbaigti pirkimą, nebent būtų nustatyti akivaizdūs imperatyvių teisės normų pažeidimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.), tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas, teigdamas, kad uždraudus atsakovui tęsti pirkimo procedūras bei sudaryti pirkimo sutartį su konkurso laimėtoju, jis gali prarasti Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas, nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių Europos Sąjungos paramos įsisavinimo terminus, sąlygas ir pan. Dėl to teisėjų kolegija pagal bylos duomenis neturi pagrindo spręsti, kad ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje, kuri, beje, pagal savo pobūdį turėtų būti išnagrinėta operatyviai (VPĮ 95 str. 6 d.), sudarys sąlygas negauti atsakovui Rietavo savivaldybės administracijai Europos Sąjungos paramos vykdomam projektui.

18Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra pažeidžiamos atsakovo teisės ir viešasis interesas, kadangi kyla rizika, jog laiku neatlikus informacinės sistemos modernizavimo, sistemos veikimas gali sutrikti, todėl atitinkamai sutriks ir savivaldybės veikla. Į bylą pateiktos byloje ginčijamo pirkimo sąlygos patvirtina, kad šio pirkimo objektas – Finansų valdymo ir apskaitos sistemos ir Veiklos planavimo ir valdymo sistemos sukūrimo, diegimo, dokumentacijos parengimo, vartotojų mokymo paslaugos ir susijusios programinės įrangos ir diegimo paslaugos bei garantinės priežiūros paslaugos po sistemų perdavimo perkančiajai organizacijai. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtų paslaugų pirkimas pagal savo pobūdį nėra tiesiogiai susijęs su svarbiausių visuomenės poreikių užtikrinimu, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad taikius laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistas viešasis interesas. Be to, kaip minėta, viešasis interesas siejamas ir su skaidraus ir racionalaus biudžeto lėšų panaudojimo užtikrinimu, todėl, esant ginčui dėl atsakovo Rietavo savivaldybės administracijos paskelbto viešojo pirkimo, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius pirkimo procedūrų, galėtų būti pažeistas viešasis interesas, nes būtų sudaryta galimybė perkančiajai organizacijai sudaryti sutartį su tiekėju, kurio pasiūlymas neatitinka konkurso sąlygų reikalavimų. Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

19Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

20Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad išnykus laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pagrindui, atsakovas civilinio proceso įstatymo tvarka gali kreiptis į teismą su prašymu dėl teismo taikytų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo CPK nustatyta tvarka.

21Atskirojo skundo turinys patvirtina, kad tuo atveju, jeigu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis būtų palikta nepakeista, apeliantas prašo taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenumato apeliacinės instancijos teismo teisės išspręsti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimo, nenagrinėjus minėto klausimo pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovas šį prašymą turi teisę paduoti pirmosios instancijos teismui, pateikdamas teismui įrodymus, patvirtinančius atsakovo nuostolių atsiradimo galimybę.

22Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartis paliktina nepakeista.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

24Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su viešojo pirkimo komisijos sprendimų... 5. Pagal atskirąjį skundą sprendžiami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 6. Ieškovas UAB „Alna Business Solutions“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 25 d. nutartimi tenkino ieškovo... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atskiruoju skundu atsakovas Rietavo savivaldybės administracija prašo... 11. Tretysis asmuo UAB „CID Baltic“ prisidėjimu prie atskirojo skundo prašo... 12. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas UAB „Alna Business... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 14. Atskirasis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 25... 15. Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar... 16. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Rietavo savivaldybės administracijos... 17. Nagrinėjamu atveju apeliantas Rietavo savivaldybės administracija laikinųjų... 18. Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, kad pritaikius laikinąsias... 19. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai... 20. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad išnykus laikinųjų apsaugos... 21. Atskirojo skundo turinys patvirtina, kad tuo atveju, jeigu skundžiama... 22. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 24. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį palikti...