Byla e2-14948-1041/2017
Dėl netesybų ir nuostolių priteisimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Simona Dementavičienė,

2sekretoriaujant Renatai Spirinai, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Komunalinių paslaugų centras“ atstovui advokatui V. D., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mono Status“ atstovei S. M.,

3viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Komunalinių paslaugų centras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mono Status“ dėl netesybų ir nuostolių priteisimo.

4Teismas

Nustatė

5

  1. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai
    1. Ieškovė ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovės 13 543,08 Eur baudą, 270,00 Eur nuostolius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 311,00 Eur žyminį mokestį.
      1. Ieškovė 2014 m. lapkričio 21 d. Centrinėje Viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje supaprastinta tvarka paskelbė viešojo pirkimo konkursą dėl objekto modernizavimo (renovacijos) darbų atlikimo (pirkimo Nr. 157849), kurį laimėjo atsakovė.
      2. Šalys 2014 m. gruodžio 17 d. sudarė statybos rangos sutartį „Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu Karmėlavos g. 30, Neveronių k., Kauno r., modernizavimo darbų su projektavimu pirkimo sutartis“ Nr. 57-29 (toliau – sutartis), kurios kaina – 270 861 Eur. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo parengti techninėje specifikacijoje nurodyto daugiabučio modernizavimo techninio darbo projektą pagal paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, vykdyti projekto autorinę priežiūrą, savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe, pagal užsakymo metu ieškovės pateiktas technines specifikas ir suderintus projektus atlikti statybos rangos darbus, užpildyti visus reikiamus dokumentus, pateikti sertifikatus, žurnalus ir kt., bei atlikti visus veiksmus, sutartyje nustatytais darbų atlikimo terminais, kad objektas būtų pripažintas tinkamu naudoti. Ieškovė įsipareigojo atsiskaityti su atsakove už tinkamai atliktus darbus sutartyje nustatyta tvarka.
      3. Šalys susitarė, kad darbai bus atlikti per 9 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos, t. y. nuo šalių pasirašymo dienos. Sutarties 16.2. punktu šalys susitarė, kad sutartis įsigalioja, kai jas tinkamai pasirašo abi šalys ir kai atsakovė (rangovė) pateikia ieškovei (užsakovei) savo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą. Sutarties užtikrinimas pagal sutarties 8.1. punktą gali būti banko garantija arba draudimo bendrovės laidavimo raštas, kurio vertė turi būti ne mažesnė kaip 5 proc. nuo ieškovės atsakovei pateikiamo akcepto: rašto sumos (su PVM). Ieškovė atsakovei tokį savo akcepto raštą pateikė 2014 m. gruodžio 15 d. (toliau – akcepto raštas), kuriame buvo nurodyta 935 231,51 Lt (270 861,77 Eur) suma. Atsakovė turėjo pateikti užtikrinimo raštą už 13 543,08 Eur sumą.
      4. Atsakovė 2014 m. gruodžio 23 d. pateikė ieškovei užtikrinimo – įsipareigojimų atlikimo laidavimo raštą Nr. AT66047 (toliau – užtikrinimo raštas), kurį pasirašė šalys ir laiduotoja draudimo bendrovė „Ergo Insurance SE“. Užtikrinimo raštu buvo garantuojama, kad atsakovė laiku įvykdys sutartyje numatytus įsipareigojimus sutartyje nustatytą tvarka ir terminais. Priešingu atveju, laiku ir tinkamai neįvykdžius sutarties sąlygų, užtikrinimo rašte nurodyta sutarties įvykdymo užtikrinimo suma bus laikoma sutartinių netesybų suma, kurią pagal pareikalavimą iš atsakovė turės teisę gauti ieškovė (sutarties 10.4. punktas). 2014 m. gruodžio mėnesį pasirašius sutarties įvykdymo užtikrinimo raštą sutartis įsigaliojo, todėl darbus atsakovė turėjo įvykdyti per 9 mėnesius, t. y. iki 2015 m. rugsėjo mėnesio.
      5. 2015 m. rugsėjo mėnesį ieškovė suprato, kad darbai nebus laiku užbaigti, todėl šalys 2015 m. rugsėjo 16 d. pasirašė susitarimą Nr. 1 „Dėl 2014 m. gruodžio 17 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), modernizavimo darbų su projektavimu pirkimo sutarties Nr. 57-29 termino pakeitimo“ ir susitarė, kad atsakovė darbus atliki iki 2015 m. gruodžio mėnesio.
      6. Atsakovė darbus vėlavo atlikti, todėl ieškovė 2016 m. vasario 26 d. pranešimu Nr. 3-208 pareikalavo iš atsakovės pateikti informaciją, kada bus atlikti darbai. Ieškovė 2016 m. rugsėjo 22 d. pateikė reikalavimą atsakovei Nr. 3-987 dėl darbų užbaigimo. Ieškovė 2016 m. spalio 3 d. ir 2016 m. lapkričio 15 d. teikė reikalavimus atsakovei, reikalaudama pateikti visą reikiamą dokumentaciją pagal sutarties 9.4.1 ir 9.4.12 punktus, kitu atveju ieškovė reikalaus atlyginti netesybas. Atsakovė į ieškovės raštus nereagavo. Ieškovė 2016 m. gruodžio 20 d. išsiuntė atsakovei dar vieną reikalavimą Nr. 3-1295, kuriuo priminė, kad didžioji dalis darbų kainos yra apmokėtą, t. y. 258 941,62 Eur iš 270 861,77 Eur, tačiau likusi darbų suma (11 920,13 Eur) atsakovei bus sumokėta, kol nebus atlikti visi darbai ir pareikalavo pateikti objekto kadastrinių matavimų bylą. Atsakovė kadastrinių matavimų bylos nepateikė. Ieškovė 2016 m. gruodžio 28 d. pareikalavo atsakovės sumokėti sutartyje nustatytas netesybas, tačiau atsakovė į raginimą nereagavo.
      7. Darbai 2017 m. sausio 4 d. buvo atlikti ir užbaigti statybos darbų aktu Nr. LN-I151227091937663. Dėl tokio vėlavimo ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti sutartines netesybas vadovaujantis sutarties 10.4 punktu, t. y. 13 543,08 Eur.
      8. Ieškovei pranešimą dėl netesybų ir kreipimosi į teismą parengė jos įgaliotas atstovas, todėl ieškovė patyrė papildomų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, kurios sudaro 270,00 Eur sumą. Ieškovė prašo šiuos nuostolius priteisti iš atsakovės.
  1. Atsakovės argumentai
    1. Atsakovė atsiliepimu prašo teismo ieškinį atmesti.
      1. Atsakovė yra įvykdžiusi savo prievolę, nors ir pavėluotai, tačiau iki galo atlikusi darbus objekte pagal šalių sudarytą sutartį. Prievolės termino pažeidimas nepadarė ieškovei realios žalos. To neteigė ir neįrodinėjo pati ieškovė, todėl nesant dėl prievolės vykdymo termino pažeidimo atsiradusių nuostolių. Sutartimi nustatytos netesybos yra mažinamos, nes atsakovė savo prievoles yra įvykdžiusi pagal sutartį, be to, netesybos yra neprotingai didelės. Atlikti sutartyje numatytus darbus buvo vėluojama dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl tyčinio atsakovės neveikimo, todėl į tai reikėtų atsižvelgti sprendžiant dėl netesybų mažinimo.
      2. Nors atsakovė prievoles įvykdė, ieškovė prašo priteisti baudą (netesybas), kurios skaičiuojamos nuo visos sutarties sumos, nenurodant kokius darbus buvo vėluojama atlikti, ar jie turėjo esminės reikšmės galutiniam darbų rezultatui, ar sukėlė tam tikrų nepatogumų ieškovei arba objekto naudotojams.
      3. Atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą praktiką, ieškovei gali būti priteisiami 0,02 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant nuo neįvykdytų darbų sumos, jeigu atsakovė įrodytų, jog neatlikti darbai turėjo esminės reikšmės sutarties galutiniam įvykdymui ar padarė ieškovei konkrečių nuostolių.

6Teismas

konstatuoja:

7Ieškinys tenkinamas.

  1. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8Dėl faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo

    1. Ieškovė Centrinėje Viešųjų pirkimu informacinėje sistemoje supaprastinta tvarka 2014 m. lapkričio 21 d. paskelbė viešojo pirkimo konkursą dėl objekto modernizavimo (renovacijos) darbų atlikimo (pirkimo Nr. 157849), kurį laimėjo atsakovė.
      1. Pagal viešojo pirkimo konkurso rezultatus šalys 2014 m. gruodžio 17 d. sudarė statybos rangos sutartį „Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ) (toliau – objektas), modernizavimo darbų su projektavimu pirkimo sutartis“ Nr. 57-29, kurios kaina – 270 861,77 Eur (213 980,80 Eur plius PVM 56 880,97 Eur) (935 231,51 Lt) (toliau – sutartis). Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo parengti techninėje specifikacijoje nurodyto objekto darbus, plačiau aptartus sprendimo 1.2. punkte, o ieškovėįsipareigojo atsiskaityti su atsakove už tinkamai atliktus darbus sutartyje nustatyta tvarka.
      2. Atsakovė 2014 m. gruodžio 23 d. pateikė ieškovei užtikrinimo – įsipareigojimų atlikimo laidavimo raštą Nr. AT66047 (toliau – užtikrinimo raštas), kurį pasirašė šalys ir laiduotojas draudimo bendrovė „Ergo Insurance SE“. Užtikrinimo raštu buvo garantuojama, kad atsakovė laiku įvykdys sutartyje numatytus įsipareigojimus sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Priešingu atveju, laiku ir tinkamai neįvykdžius sutarties sąlygų, užtikrinimo rašte nurodyta sutarties įvykdymo užtikrinimo suma bus laikoma sutartinių netesybų suma, kurią pagal pareikalavimą iš atsakovė turės teisę gauti ieškovė (sutarties 10.4. punktas). 2014 m. gruodžio mėnesį pasirašius sutarties įvykdymo užtikrinimo raštą sutartis įsigaliojo, todėl darbus atsakovė turėjo įvykdyti per 9 mėnesius, t. y. iki 2015 m. rugsėjo mėnesio. Užtikrinimo raštas galiojo iki 2015 m. spalio 23 d.
      3. Šalys 2015 m. rugsėjo 16 d. pasirašė susitarimą Nr. 1 „Dėl 2014 m. gruodžio 17 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), modernizavimo darbų su projektavimu pirkimo sutarties Nr. 57-29 termino pakeitimo“ ir susitarė, jog atsakovė darbus atliks iki 2015 m. gruodžio mėnesio. Darbai buvo atlikti ir užbaigti 2017 m. sausio 4 d. – statybos darbų aktu Nr. LN-I151227091937663.
    2. Ginčo šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai.
      1. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalis). Užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.688 straipsnio 1 dalis).
      2. Statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą (CK 6.691 straipsnio 1 dalis).

9Dėl netesybų priteisimo

    1. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, kurių dydis nustatomas sutartimi dėl netesybų (t. y. sutartinius nuostolius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis).
      1. Šalys sutartimi susitarė, jog sutartis įsigalioja kai abi šalys ją pasirašo ir atsakovė pateikia ieškovei sutarties įvykdymo užtikinimo raštą (sutarties 16.2. punktas). Užtikrinimo raštu gali būti banko garantija arba draudimo bendrovės laidavimo raštas (sutarties 8.1. punktas). Tokio užtikrinimo rašto vertė ne mažesnė nei 5 proc. nuo sutarties kainos su PVM, kuri nurodyta ieškovės pateiktame akcepto rašte. Ieškovės atsakovei pateiktame akcepto rašte buvo nurodyta 935 231,51 Lt (270 861,77 Eur) suma, todėl nuo šios sumos 5 proc. sudaro 13 543,08 Eur. Šią sumą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės kaip baudą už laiku neatliktus darbus.
    2. Atsakovė prašo sumažinti ieškovės prašomų netesybų (baudos) sumą, nes prašoma netesybų suma yra neprotinga. Atsakovė sutinka, kad ieškovei būtų priteistini 0,02 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant nuo neįvykdytų darbų sumos, jeigu ieškovė įrodytų, kad neatlikti darbai turėjo esminės reikšmės sutarties galutiniam įvykdymui ar padarė ieškovei konkrečių nuostolių.
    3. Teismų praktikoje nurodoma, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.
    1. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas.
    2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-408/2010 ir kt.).
    1. Kasacinis teismas savo išaiškinimuose yra suformulavęs kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendžiamas netesybų mažinimo klausimas. Vienas esminių kriterijų yra sutarties šalis siejantis teisinių santykių pobūdis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiškia, kad jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017).
      1. Byloje nustatyta, jog atsakovė laimėjo ieškovės skelbtą viešojo pirkimo konkursą dėl objekto modernizavimo (renovacijos) darbų atlikimo (3 punktas), kurios pagrindu šalys sudarė statybos rangos sutartį dėl objekto modernizavimo darbų (3.1 punktas), kas reiškia, kad atsakovė laisva valia pasirinko sutarties sąlygas. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad abi šalys yra verslininkės, turinčios patirties verslo ir derybų srityje, galinčios numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius.
      2. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovė nenurodė jokių priežasčių, kodėl laiku nevykdė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Pažymėtina, kad ieškovė visą laiką bendradarbiavo su atsakove, t. y. ieškovei supratus, kad darbai nebus laiku užbaigti, šalys 2015 m. rugsėjo 16 d. pasirašė susitarimą Nr. 1 „Dėl 2014 m. gruodžio 17 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu Karmėlavos g. 30, Neveronių k., Kauno r., modernizavimo darbų su projektavimu pirkimo sutarties Nr. 57-29 termino pakeitimo“ ir susitarė, kad atsakovė darbus atliki iki 2015 m. gruodžio mėnesio. Tačiau ir pratęsus darbų atlikimo terminus, atsakovė laikų jų neatliko, į ieškovė 1.6. punkte nurodytus pranešimus nereagavo ir su ieškove nebendradarbiavo.
      1. Teismui sprendžiant dėl sutartinių netesybų mažinimo, be kitų, pirmiau nurodytųjų, gali turėti reikšmės tam tikri specialiųjų įstatymų arba verslo praktikos nustatyti kriterijai. Pavyzdžiui, kai abi sandorio šalys yra verslo subjektai (taip yra nagrinėjamu atveju), teismo vertinimui dėl sutartinių netesybų atitikties protingumo kriterijui piniginių prievolių atveju gali būti reikšminga tai, kad pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos 2003 m. gruodžio 9 d. įstatymo 2 straipsnį už pavėluotą atsiskaitymą taikomų palūkanų dydis apskaičiuojamas VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) palūkanų normą padidinant 7 procentiniais punktais. Šiuo atveju ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio baudą nuo sutarties sumos, t. y. 13 543,08 Eur, kai sutarties kaina su PVM yra 935 231,51 Eur, kas, teismo nuomone, yra laikoma protinga netesybų suma.
    1. Aptariant sutartines netesybas, svarbu pažymėti tai, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-408/2010 ir kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma.
      1. Nekvestionuojama aplinkybe, sąlygojančia netesybų priteisimą, teismas laiko tai, kad šalys dėl jų susitarė sutartyje, atsakovė su šia sąlyga buvo susipažinusi, todėl būtų absoliučiai neteisinga paneigti šalių sutartinę valią (CK 6.156, 6.189 straipsnis). Tuo labiau, kad atsakovė neneigia, kad savo sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį laiku neįvykdė, t. y. vėlavo atlikti darbus 12 mėnesių, t. y. darbai buvo užbaigti tik 2017 m. sausio 4 d., o turėjo būti užbaigti iki 2015 m. gruodžio mėnesio pabaigos.
      1. Jeigu kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; kt.). Ieškovė teisi, teigdama, kad ji neturėjo įrodyti, jog jos tikėtini nuostoliai būtent ir sudaro 13 543,08 Eur, nes dėl tokio netesybų dydžio šalys susitarė ir tai yra sutarties šalių laisvės principo išraiška. Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste atsižvelgus į tai, kad atsakovė nurodė, kad neturi duomenų, kad dėl darbų vėlavimo ieškovė būtų patyrusi nuostolių ir pareiškė reikalavimą mažinti netesybas, konstatuotina, jog ieškovei kilo pareiga pagrįsti netesybas tik dėl to, kad būtų įrodyti tikėtini kreditorės nuostoliai, o šalių nustatytas netesybų dydis – protingas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-786/2014).
      2. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovės nuostoliai akivaizdžiai matomi, tačiau nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio iki 2016 m. gruodžio mėnesio ieškovė turėjo toliau administruoti renovacijos projektą, o tai kainavo žmogiškuosius išteklius. Be to, atsakovei buvo siunčiami pranešimai ir raštai, kas sudarė atstovavimo ir teisines išlaidas, dėl ko ieškovė patyrė nepatogumų. Visi renovacijos projektai turi būti atlikti per tam tikrus terminus, ir jeigu terminų nesilaikoma, tai gali būti prarandama valstybės parama. Todėl šalims susitarus dėl netesybų dydžio, buvo įvertinta rizika, kad dėl atsakovės neteisėto elgesio, t. y. nesavalaikio prievolių vykdymo, gali būti prarasta renovacijos parama (2017 m. gegužės 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 06 min. 52 sek. – 07 min. 41 sek.; 07 min. 44 sek. – 08 min. 05 sek.).
      3. Šiuo atveju prašoma priteisti baudą (konkrečią sumą), o ne delspinigius (paskaičiuotus už tam tikrą laikotarpį), kaip netesybų formą, todėl atsiliepime nurodomas argumentas, kad ieškinys neturėtų būti tenkinamas, nes ieškovė delsė pareikšti ieškinį, vertinamas kaip nepagrįstas. Šiuo atveju atsakovės nurodomu aspektu nėra svarbu, kada ieškovė pareiškė ieškinį.
    1. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad byloje atsakovė neįrodė, kad 13 543,08 Eur netesybų suma yra neprotingai didelė, ieškovė pagrindė savo patirtus nuostolius dėl atsakovės nesavalaikės prievolės įvykdymo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas nenustatė jokių pagrindų mažinti šalių sutartimi nustatytas netesybas, nes tokiu atveju būtų iš esmės paneigta šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, pakeisti sutarties nuostatai, pažeisti protingos ir sąžiningos verslo praktikos reikalavimai (CK 6.228 straipsnio 2 dalis). Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovės ieškovė priteisiam 13 543,08 Eur bauda.

10Dėl nuostolių ir procesinių palūkanų priteisimo

    1. Ieškovė prašo priteisti 270 Eur nuostolius, kuriuos ieškovė patyrė kreipdamasi teisinės pagalbos dėl pranešimo dėl netesybų ir kreipimosi į teismą parengimo. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ji reikalauja netesybų už vieną sutartinių prievolių pažeidimą (darbų vėlavimą), o nuostolių reikalauja už kitą sutartinių prievolių pažeidimą (teisėto reikalavimo sumokėti netesybas nevykdymo sąlygotas teisines išlaidas).
      1. CK 6.249 straipsnyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
      2. Byloje pateikti įrodymai, t. y. 2016 m. gruodžio 28 d. reikalavimas Nr. 3-1319 sumokėti netesybas bei padengti teisinių paslaugų išlaidas, bei 2017 m. kovo 1 d. pranešimas dėl kreipimosi į teismą, patvirtina, kad ieškovei buvo suteiktos teisinės paslaugos, atsakovei buvo siunčiamas reikalavimas ir pranešimai dėl netesybų sumokėjimo. Ieškovė patyrė nuostolius dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, neveikimo, abejingumo ir visiško nebendradarbiavimo su ieškove, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovės prašomi priteisti nuostoliai yra pagrįsti ir atlygintini ieškovei CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktu.
    1. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Ieškovė CK 6.210 straipsnio pagrindu pareiškė reikalavimą priteisti 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, tenkinus ieškovės reikalavimus, tekinamas ir šis reikalavimas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

11Dėl bylinėjimosi išlaidų

    1. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovės ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės prašymą priteisti 227 Eur žyminį mokestį, teismas laiko kaip rašymo apsirikimą, nes šioje byloje ieškovė turėjo sumokėti 311 Eur žyminį mokestį (13 813,08 X 0,03 proc. X 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis), nes 227 Eur žyminis mokestis yra sumokėtas civilinėje byloje e2-12411-435/2017, kur vyksta ginčas taip pat tarp tų pačių šalių (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Todėl iš atsakovės ieškovei priteisimos 311 Eur žyminis mokestis ir 626,78 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 937,78 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pakeitimo) 8.2 punkte, 8.3 punkte, 8.6 punkte, 8.19 punkte nustatytų sumų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
    2. Procesinių dokumentų siuntimo (įteikimo) išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

12Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

13Ieškinį tenkinti.

14Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mono Status“ (juridinio asmens kodas 301672662) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Komunalinių paslaugų centras“ (juridinio asmens kodas 301846604), 13 543,08 Eur (trylikos tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt trijų eurų 08 ct) baudą, 270,00 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt eurų) nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (13 813,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 937,78 Eur (devynių šimtų trisdešimt septynių eurų 78 ct) bylinėjimosi išlaidas.

15Šis Kauno apylinkės teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai