Byla 2A-1531-657/2016
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei A. P., tretiesiems asmenims G. P., J. R. P. dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės A. P. 633,24 Eur žalos atlyginimą, 20,00 Eur žyminį mokestį, 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 3-4). Nurodė, kad 2014 m. sausio 26 d. ( - ), įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintos L. T. priklausanti transporto priemonė RENAULT ESPACE, valstybinis Nr. ( - ) bei A. U. įmonei priklausanti transporto priemonė IVECO 35-10, valstybinis Nr. ( - ) Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės PEUGEOT 1007, valstybinis Nr. ( - ) valdytojos A. P. kaltės. Šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovė eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti išmokėjo 633,24 Eur (2 186,44 Lt) dydžio draudimo išmokas. Eismo įvykio kaltininkė A. P. transporto priemonę vairavo būdama neblaivi ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl ieškovė įgijo regreso teisę į apdraustąją A. P.. Atsakovei buvo pateikta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau žala nėra atlyginta. Atsakovė A. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 50-52). Nurodė, kad ieškovė regreso teisę į atsakovę nukreipė be jokio teisinio pagrindo. Ieškovė, pareikšdama reikalavimą atlyginti žalą, privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Ieškovė nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovė yra nurodyto eismo įvykio kaltininkė ir už tai jai buvo pritaikyta atitinkama teisinė atsakomybė. 2014 m. birželio 30 d. Panevėžio apskrities VPK kelių policijos biuro raštas negali būti traktuojamas kaip dokumentas, įrodantis atsakovės kaltę, kadangi šiame rašte išreikšta tik nuomonė, kad atsakovė galimai yra eismo įvykio kaltininkė, tačiau atsakovės atžvilgiu nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nėra priimtas teismo nutarimas dėl administracinės nuobaudos paskyrimo, kaip tai numato Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Ieškovas neįrodė CK 6.246 – 6.249 straipsniuose nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų. Panevėžio apskrities VPK 2014 m. sausio 26 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 50P-6736897-14 yra nurodyta, kad minėto eismo įvykio kaltininkė yra G. P., o ne atsakovė. Trečiasis asmuo G. P. nurodė, kad 2014 m. sausio 26 d. avariją padarė ji. Jai buvo skirta nuobauda, atimtas vairuotojo pažymėjimas.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ valstybei 10,38 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 118-121). Teismas nurodė, kad iš pateiktos medžiagos autoįvykio aplinkybės nėra pakankamai informatyvios ir patikimos, kadangi policijos pareigūnai atvyko jau po įvykio, patys jo nestebėjo. Nustatant vairavusį asmenį galima vertinti tiek, kiek neprieštarauja teismui pateiktiems rašytiniams įrodymams. Pateikto 2014 m. birželio 30 d. Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro rašto Nr. 50-9-S-2395 turinys yra prieštaringas, nes vienoje jo dalyje nurodoma, kad atsakovė įtariama vairavusi, o kitoje rašto dalyje jau konstatuojama, kad automobilį vairavo atsakovė ir ji yra įvykio kaltininkė. 2014 m. sausio 28 d. Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 50P-6736897-14 nurodoma, kad 2014 m. sausio 26 d. 17 val. 45 min. ( - ), G. P. vairuodama transporto priemonę PEUGEOT 1007, valstybinis Nr. ( - ) automobilį, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė bei apgadino savo ir dvi stovėjusias transporto priemones, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotoja yra susijusi, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Protokolą surašiusio pareigūno vardas ir pavardė nenurodyti, iš parašo indentifikuoti nėra galimybių. Panevėžio AVPK 2015 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 50NT-25319802-15 Nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. P. atžvilgiu nutraukta. Administracinėje byloje Nr. 07-14-8144640 tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodoma, kad autoįvykio kaltininkė yra G. P.. Kitame pranešime nurodoma, kad G. P. su pažeidimu sutiko, nurodė, kad nuėjo ieškoti pagalbos, o prie automobilio liko A. P.. Liudytojai D. R., E. D. nurodė, kad iš automobilio vairuotojo pusės išlipo „vyresnė moteris“. Teismas vertino, kad visi teismui pateikti rašytiniai įrodymai kelia abejonių dėl eismo įvykio aplinkybių, nustatant, kas vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį. Iš pateiktos policijos tyrimo medžiagos nepakanka duomenų konstatuoti, kad automobilį vairavo atsakovė, nebuvo tiksliai nustatyta, kad atsakovė sukėlė autoįvykį. Atsakovė nebuvo pripažinta kalta, jai nebuvo paskirta bauda. Policijos tyrimo medžiagoje nėra įtikinamų atsakovės kaltės įrodymų. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nuosekliai neigė aplinkybę, kad ji vairavo automobilį, o trečiasis asmuo G. P. nurodė, kad automobilį vairavo ji. Tokią pačią išvadą galima padaryti ir iš pateiktos tyrimo medžiagos. Ieškovei buvo siūloma pakeisti atsakovą byloje, tačiau ieškovė atsisakė. Ieškovei nepateikus įtikinamų duomenų, kad atsakovė vairavo automobilį, o bylos nagrinėjimo metu šioms aplinkybėms nepaaiškėjus bei atsakovei neigiant, o trečiajam asmeniui patvirtinant, kad ji vairavo automobilį, atsakovei civilinė atsakomybė pagal Taisyklių 60.3 punktą nekyla. Teismas ieškinį atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniame skunde ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 129-130). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas, pažeisdamas CPK 197 straipsnio 2 dalies, 185 straipsnio 1 dalies normas, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad atsakovės civilinė atsakomybė dėl šio autoįvykio nekyla. Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro 2014 m. birželio 30 d. raštas Nr. 50-9-S-2395 dėl eismo įvykio patvirtinimo bei 2015 m. sausio 26 d. Panevėžio apskrities VPK nutarimas Nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną yra didesnė įrodomąją galią turintys įrodymai, patvirtinantys, jog už eismo įvykį yra atsakinga atsakovė. Pareigūnai nustatė, kad dėl eismo įvykio atsakovei taikytina administracinė atsakomybė, tačiau per įstatymo nustatytą terminą nepavyko pristatyti atsakovės protokolo surašymui. Atsakovė sukėlė eismo įvykį būdama neblaivi. Administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas suėjus nuobaudos skyrimo terminui neatleidžia atsakovės nuo civilinės atsakomybės. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnį draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje ar įstatymuose nustatytas pareigas. LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo 59 ir 59.1. punktuose numatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Dėl padarytų teisės pažeidimų teismas bylą išsprendė netinkamai. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė A. P., atstovaujama advokato Jono Kurlavičiaus, prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 141-144). Atsiliepime nurodė, kad teismas ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgė į įrodymų visetą, tinkamai taikė tiek procesines normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, tiek ir materialinės teisės normas. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovė sukėlė eismo įvykį būdama neblaivi, nėra užfiksuota jokiuose oficialiuose dokumentuose. Ieškovė atsakovės atsakomybės neįrodė. Šiuo atveju už žalos atlyginimą yra atsakinga trečiasis asmuo G. P., tačiau pakeisti atsakovą ieškovė atsisakė. Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.

10Teismas

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl civilinės atsakomybės draudiko, atlyginusio nukentėjusių asmenų patirtą žalą, teisės Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio pagrindu išsireikalauti sumokėtas sumas iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, kad atsakovė nėra atsakinga už 2014 m. sausio 26 d. autoįvykio metu kilusią žalą, teigdama, jog teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nagrinėjamos bylos medžiaga, apeliantės argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo atmeta kaip nepagrįstus. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, draudikas, sumokėjęs nukentėjusiam eismo įvykyje asmeniui draudimo išmoką turi teisę pareikšti regresinį ieškinį automobilio valdytojui, kaip atsakingam už žalos padarymą asmeniui, pasišalinusiam iš įvykio vietos. Šioje teisės normoje įtvirtinta viena iš išimčių, nes iš principo privalomo draudimo esmė ir tikslas eliminuoja draudiko teisę susigrąžinti išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011), kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos išmoką grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Be to, tokia išlyga numatyta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte – kai atsakingas už žalos padarymą asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, bylose, kuriose draudikai pareiškia regresinius reikalavimus už žalą atsakingiems asmenims, nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Taigi, eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei transporto priemonės valdytojas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė TPVCAPDĮ nustatytas pareigas. Šiuo atveju apeliantė, reikšdama reikalavimą grąžinti jo išmokėtą draudimo išmoką pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, privalėjo įrodyti, kad atsakovė yra atsakinga už žalos padarymą ir faktus, kad ji pasišalino iš eismo įvykio vietos ir vairavo neblaivi. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog žalą sukėlusią transporto priemonę įvykio metu vairavo būtent atsakovė. Byloje nustatyta, kad 2014 m. sausio 26 d. ( - ), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta L. T. priklausanti transporto priemonė RENAULT ESPACE, valstybinis Nr. ( - ) ir A. U. įmonei priklausanti transporto priemonė IVECO 35-10, valstybinis Nr. ( - ) Transporto priemonės PEUGEOT 1007, valstybinis Nr. ( - ), kuria buvo padaryta žala, valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ (b.l. 10-12). 2014 m. sausio 26 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu sugadintų automobilių savininkams L. T. ir A. U. įmonei išmokėjo žalos atlyginimą bendroje sumoje 633,24 Eur (b.l. 24, 31). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pateiktos administracinės bylos Nr. 07-14-8144640 medžiagos autoįvykio aplinkybės nėra pakankamai informatyvios, yra gana prieštaringos, todėl sutiktina, kad iš jos negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad transporto priemonę įvykio metu vairavo A. P.. Tyrimo medžiagoje nebuvo tiksliai nustatyta, kad būtent atsakovė vairavo automobilį ir sukėlė autoįvykį, atsakovė nebuvo pripažinta kalta, jai nebuvo paskirta bauda. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas vertino ne tik Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro 2014 m. birželio 30 d. raštą ieškovei Dėl eismo įvykio patvirtinimo Nr. 50-9-S-2395 ir Panevėžio apskrities VPK 2015 m. sausio 26 d. nutarimą Nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Nr. 50NT-25319802-15, bet ir kitus rašytinius įrodymus, taigi, vertino byloje surinktų įrodymų visetą. Sutiktina, kad minėto rašto turinys yra prieštaringas. Be to, pažymėtina, kad atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013 pateiktą išaiškinimą dėl Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą įrodomosios reikšmės pagal analogiją spręstina (CPK 4 str. 6 d.), kad ne visas 2015 m. sausio 26 d. nutarimas laikytinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu. Didesnę įrodomąją galią pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį turi tik administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo faktas ir nutraukimo pagrindas. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų vertinimas didesnės įrodomosios galios neturi, todėl teismas pagrįstai rėmėsi byloje surinktų įrodymų visuma neišskirdamas šio įrodymo kaip svarbesnio. Iš bylos medžiagos ir jos priedo matyti, kad atsakovė nuosekliai neigė aplinkybę, kad ji vairavo automobilį, nurodydama, jog įvykio metu vairavo trečiasis asmuo – G. P., ką patvirtino ir teismo posėdyje. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujančio asmens paaiškinimai (CPK 177 str. 2 d.) yra laikytini viena iš įrodinėjimo priemonių, o ieškovė įtikinamų įrodymų, paneigiančių šiuos atsakovės paaiškinimus nepateikė (CPK 12 str.,178 str.). Byloje yra pateiktas 2014 m. sausio 28 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 50P-6736897-14, kuriame nurodyta, kad 2014 m. sausio 26 d. ( - ), G. P., „vairuodama PEUGEOT 1007, valst. Nr. ( - ) automobilį, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė bei apgadino savo ir dvi stovėjusias transporto priemones, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotoja yra susijusi, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles“ (b.l. 56). Trečiasis asmuo G. P., kad ji vairavo žalą sukėlusią transporto priemonę niekada neneigė, su pažeidimu sutiko. Policijos pareigūnų 2014 m. sausio 28 d. Tarnybiniuose pranešimuose administracinėje byloje Nr. 7-14-8144640, nurodyta, kad transporto priemonę vairavo G. P. (administracinės bylos b.l. 9-10). Aplinkybė, kad atsakovė sukėlė eismo įvykį būdama neblaivi nėra konstatuota jokiuose oficialiuose dokumentuose. Įvertinęs nagrinėjamos bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bei vertino byloje surinktus įrodymus ir ieškinį atmetė pagrįstai, naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

13Dėl bylinėjimosi išlaidų Apeliacinį skundą atmetus iš ieškovės atsakovei A. P. priteistinos apeliacinės instancijos teisme jos turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 423,50 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pasirengimą bylai ir teisines konsultacijas (b.l. 145-147) (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

14Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, atsakovei A. P., asmens kodas ( - ) 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 50 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

17Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai