Byla 1-217-873/2020
Dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė, sekretoriaujant Editai Bekerytei, Giedrei Stankevičienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Vaitiekūnienei, kaltinamojo gynėjui advokatui Sauliui Juzukoniui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. K., nukentėjusioms L. B., V. Č., kaltinamajam T. Š., vertėjai Oksanai Jakšto, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje

2T. Š., asmens kodas ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „duomenys neskelbtini“ ( - ), deklaravęs gyvenamąją vietą – ( - ), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Nustatė

3T. Š. 2019 m. gruodžio 4 d., apie 17.35 val., daugiabučio namo, esančio adresu: ( - ) laiptinės antro aukšto aikštelėje, prie buto Nr. ( - ), tarpusavio konflikto metu, abiem rankomis pastūmė nukentėjusįjį V. B., po ko šis, atsitrenkęs į laiptinės kampinės sienos briauną, nugriuvo ant laiptinės grindinio, taip padarydamas V. B. galvos sumušimą, pasireiškusį linijiniais kairio momenkaulio lūžiais, nusitęsiančiais į abi kaukolės pamato vidurines daubas, kraujo išsiliejimu po kietuoju ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimo židiniais kaktinių ir smilkininių skilčių pamatiniuose paviršiuose, kuris komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, koma, ūminiu širdies veiklos ir kvėpavimo nepakankamumu, dėl ko nuo patirtų sužalojimų nukentėjusysis 2020 m. sausio 3 d., 16.30 val., VšĮ Elektrėnų ligoninėje mirė, t. y. tokiu būdu dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui.

4T. Š. kaltę dėl atliktų veiksmų pripažino, nurodė, kad nenorėjo, jog atsirastų tokios pasekmės. Duodamas parodymus paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną grįžęs pastatė automobilį, eidamas namo sutiko V. B. ir jo žmoną. Kadangi naktį, kelias naktis prieš tai triukšmavo, apie antrą valandą nakties rėkavo savo miegamajame, jis turi širdies problemų, sunkiai išsimiegojo, sustojo papriekaištauti, išsakyti savo nuomonę. Paklausė, kiek galima rėkti naktimis. Nebaigus kalbėti, V. B. pradėjo rėkti, keiktis necenzūriniais žodžiais, pagrasino, kad papjaus, buvo supykęs, kad trukdo gyventi daromas remontas. Norėdamas, kad V. B., kuris stovėjo prie durų, apsiramintų, jį už peties prispaudė. Pajuto smūgį į tarpukojį, to nesitikėjo. Pajutęs smūgį atleido rankas, V. B. jį puolė už gerklės. Jis atsitraukė iki laiptinės galo, iki nišos. Dar vyko pasižodžiavimai. Suprato, kad vyksta konfliktinė situacija, nežinojo, kaip elgtis, nusprendė išeiti. Dar išgirdo grasinimą. Paėjęs pasisuko į V. B., jis stovėjo šalia, pastūmė jį. Iš karto norėjo leistis žemyn, išgirdo smūgio, griuvimo garsą. Sustojo, atsisuko, pamatė, kad jis guli. Išsigando, prišoko prie jo, bėgo kraujas. Paskambino greitosios pagalbos numeriu, iškvietė medikus. Pasirodė, kad jie ilgai neatvyksta, dar kartą paskambino, paklausė, ką galima daryti, kaip galima padėti. V. B. bandė atsistoti, jis matė, kad pribėgę kraujo. Žinojo, kad jei yra galvos trauma, negalima judinti, stengėsi laikyti, kad neatsistotų. Paprašė S. ką nors atnešti padėti po galvą, nes matė, kad iš ausies bėga kraujas. Atvyko policija, greitoji medicinos pagalba. V. B. įkėlė į neštuvus, jis darbuotojams padėjo išnešti. Po to bendravo su policija, važiavo į policijos komisariatą. Kitą dieną nuėjo pas S., ji pasakė, kad vyras ligoninėje. Klausė, kokia jo būklė, ji pasakė, kad nežino. Tuomet ieškojo informacijos, paskambino į Lazdynų ligoninę, jam patvirtino, kad toks žmogus yra. Grįžo pas S., kartu nuvažiavo į ligoninę. Sužinojo, kad asmuo sunkios būklės. Jam pasidarė negera, seselės kažko suleido. Kadangi jam neleido vairuoti, išsikvietė draugę, kad parvežtų juos namo. Ligoninėje lankėsi porą kartų. Pirmą kartą atvažiavo, bet nėjo, į reanimaciją, nuėjo brolis. Ne šeimos narių ten neleidžia. Atlygino 1 000 Eur už laidojimo paslaugas. Po įvykio su nukentėjusiąja bendravo, siūlė pagalbą. Nukentėjusiajai žalą gali atlyginti. Dėl 24 000 Eur žalos dydžio, nežino, ką atsakyti. Dėl neturtinės žalos atlyginimo, pradinė suma buvo pasakyta 40 Eur į mėnesį. Po to su kažkuo pasikalbėjo, pasakė, kad reikia 24 000 Eur ir visos sumos iš karto. Sutinka su Vilniaus teritorinės ligoniu kasos civiliniu ieškiniu. Oficialiai šeimos nėra sukūręs, gyvena su drauge, abu yra dirbantys, kol kas išlaikytinių neturi, rugsėjo mėnesį gims vaikas.

5T. Š. patikslino, kad įvykio metu jis buvo vienas. V. B. buvo su S. K.. Įvykis vyko antrame aukšte, aikštelėje prie jų durų. Jis gyvena trečiame aukšte, tiesiai virš V. B. buto. V. B. jau buvo prie durų, S. K. dar tik lipo ar stovėjo keliais laipteliais žemiau. V. B. galbūt rakino duris. Durys buvo uždarytos. Negali pasakyti, kiek laiko truko kontaktas su nukentėjusiuoju, gal 10 minučių. Jis nukentėjusįjį užkalbino pirmas. Pradžioje jo nepuolė, tiesiog paklausė, kiek galima naktimis rėkti, V. B. pertraukė. Jis buvo nepatenkintas, nes praėjusią naktį rėkavo ir neleido miegoti. Jau kuris laikas, gal savaitę, girdėjosi, kaip rėkia, keikiasi. Įvykio dieną, kai V. B. paklausė, kiek galima, jis pasakė, kad neduoda jam gyventi 20 metų, laužo namą, pagrasino, kad papjaus. Virš kaimyno buto gyvena 27 m. su pertraukomis. Yra tekę kreiptis į policiją dėl nukentėjusiojo elgesio, triukšmo. S. K. yra prašiusi pagalbos pirmam užeiti į butą pažiūrėti, yra prašiusi kviesti policiją. Nemano, kad V. B. ką nors turėjo rankose, V. B. prispaudė prie durų, pasakė, kad nusiramintų. Jis spyrė į tarpkojį. Tuomet, kai spyrė, jį paleido, tada iš karto puolė už gerklės. Jis paėjo du žingsnius iki laiptų, V. B. buvo už jo, išgirdo grasinimą ar epitetą, atsisuko, V. B. buvo už jo, jį stumtelėjo. V. B. buvo šiek tiek šonu į jį, stumtelėjo kažkur į peties sritį, kita ranka turėjo būti kažkur prie krūtinės, tiksliai nežino. Nežino, kaip vertinti pastūmimą, ar pastūmimas buvo stiprus. Buvo stresinėje būklėje, pastūmimas buvo instinktyvus. Griuvimo momento nematė, nes nusisuko, norėjo išeiti. Tuomet išgirdo griuvimo garsą, atsisuko, pamatė jį gulintį. Jis buvo prie savo durų, atsitrenkė į sieną, ne į kampą. Kampo ten nebuvo. Pirmą kartą jo nepastūmė, tik prirėmė į sieną. Antrą kartą stumtelėjo labiau į petį, stūmė į sieną, jis turėjo atsitrenkti į sieną, tikrai ne į kampą. Kai V. B. stovėjo prie durų, jį užkalbino pirmas. Jautė nuo jo alkoholio kvapą. Yra matęs jį ir girtesnį, bet jis elgėsi ne kaip blaivus žmogus. Ant jo veido matė sužalojimus, mėlynės buvo aiškiai matomos. Neturėjo tikslo sužeisti asmenį. Tragiškų pasekmių nesitikėjo, nesiekė, tikrai nesuvokė, kad bus tokios pasekmės. Nematė, kaip nukentėjusysis griuvo. Kad atsitrenktų į kampą, jis turėjo gerokai paeiti į šoną, kur jis atsitrenkė, nematė.

6T. Š. 2019 m. gruodžio 4 d. apklausos įtariamuoju duomenimis, jis nurodė, kad 2019 m. gruodžio 4 d., apie 17.35 val., lipant laiptais į savo butą laiptinės patalpoje, trečiame aukšte susitiko savo kaimyną V. B., su juo buvo S. K. Jis sustojo prie kaimyno ir ėmė jam priekaištauti dėl nuolat keliamo triukšmo. Jam papriekaištavus kilo žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu V. B. pradėjo jam grasinti, todėl jį suėmė už striukės atvartų ir prispaudė prie durų, tada V. B. sugriebė jį už kaklo, jis iš karto atsitraukė. Jam atsitraukus V. B. ėmė vėl jam grasinti, tada jis staiga abiem rankomis pastūmė V. B., po ko jis atsitrenkė į sieną ir nugriuvo ant laiptinės betoninio grindinio (t. 2, b. l. 59). 2019 m. gruodžio 5 d. apklausos duomenimis, T. Š. paaiškino analogiškai, patikslino, kad jam papriekaištavus, kilo žodinis konfliktas, kurio metu V. B. pradėjo jam grasinti, sakydamas rusiškai žodį „papjausiu“, todėl jį suėmė už striukės atvartų ir prispaudė prie durų, tada V. B. jam kojos keliu nestipriai spyrė į tarpukojį, tuomet jį paleido. V. B. tuomet staigiai ranka sugriebė jį už kaklo, jis iš karto atsitraukė, jam atsitraukus V. B. ėmė vėl jam grasinti sakydamas rusiškai „aš tave nušausiu laiptinėje“, tada jis supykęs atsisuko ir pasakė „ką tu nušausi“ ir abiem rankomis pastūmė V. B., po ko jis atsitrenkė į sieną ir nugriuvo ant laiptinės betoninio grindinio. Konflikto su V. B. metu iš V. B. ir S. K. jautė alkoholio kvapą (t. 2, b. l. 65). 2020 m. balandžio 3 d. apklausos metu T. Š. papildomai nurodė, kad sutiko V. B. ir S. K., kurie matėsi, jog vėl yra akivaizdžiai neblaivūs. Jis papriekaištavo dėl keliamo triukšmo, girtuoklysčių, V. B. į tai sureagavo labai agresyviai bei neadekvačiai, kilo žodinis konfliktas, V. B. pradėjo keikti rusiškais keiksmažodžiais bei grasinti sakydamas rusiškai „papjausiu, šunie“. Siekdamas bent kiek nuraminti jo agresyvumą, kadangi V. B. mosavo rankomis, judėjo, gal daugiau svirduliavo nuo rankų mosavimų, todėl suėmė V. B. už striukės atvartų ir prispaudė prie durų tarp butų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ). V. B. nenurimo ir koja ar galimai keliu spyrė jam į tarpukojį, jis atleido rankas ir jį paleido, tuomet V. B. staigiai ranka griebė jam už kaklo. Jis atsitraukė, norėjo pasišalinti, pasisuko eiti žemyn. V. B. tęsė įžeidinėjimus, pagrasino rusiškai sakydamas „aš tave nušausiu laiptinėje“, kaip pasirodė, jog pajudėjo jo kryptimi, instinktyviai atsisukęs tiesdamas abi rankas bei ištardamas, kiek pamena, „ką tu nušausi“, atstūmė ar pastūmė jį nuo savęs, kad išvengtų tolimesnių bet kokių fizinių kontaktų, tačiau jis nugriuvo. Savo pirminiuose parodymuose nurodė, kad V. B. po to, kai jį pastūmė ar atstūmė, jis atsitrenkė į sieną ir nugriuvo ant laiptinės betoninio grindinio, o parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodė, kad nematė, kaip V. B. nugriuvo ant betoninio grindinio, nes atstūmus jį greitai nusisuko ir ketino leistis laiptais. Dėl šio momento papildo, kad V. B. prieš jį atstumiant ar pastumiant stovėjo arti sienos šalia jo buto Nr. ( - ) durų, jis nesiekė ir nenorėjo, kad jis atsitrenktų į sieną ir, tuo labiau, nugriūtų ant betono grindinio (t. 2, b. l. 81).

7Parodymų patikrinimo vietoje 2020 m. vasario 12 d. protokolo duomenimis, T. Š. parodė vietą, kur 2019 m. gruodžio 4 d., apie 17.35 val., lipant laiptais į savo butą antrame aukšte, prie ( - ) buto, sutiko V. B. ir jo žmoną S. K. (t.2, b. l. 91), su manekenu parodė, kurioje vietoje stovėjo V. B., kai tarp jų kilo žodinis konfliktas (t. 2, b. l. 92), kaip nukentėjusįjį V. B. suėmė už striukės atvartų po to, kai šis pradėjo T. Š. grasinti sakydamas rusiškai „papjausiu“ (t.2, b. l. 93), kaip V. B. prispaudė į kampą tarp buto Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) (t.2, b. l. 93), kaip V. B. staigiai ranka ar rankomis, tiksliai neprisimena, nes buvo stresinėje situacijoje, sugriebė T. Š. už kaklo po to, kai T. Š. kojos keliu (negali nurodyti, kuriuo) nestipriai spyrė į tarpukojį (t.2, b. l. 94). T. Š. parodė, į kurią pusę atsitraukė nuo nukentėjusiojo V. B. (t.2, b. l. 94), kurioje vietoje buvo jis ir kurioje – V. B., kaip abiem rankomis spontaniškai atsisukęs ir ištiesdamas rankas atstūmė V. B. link sienos po to, kai V. B. pagrasino sakydamas rusiškai „aš tave nušausiu laiptinėje“ (t.2, b. l. 95), kurioje vietoje V. B. nugriuvo ant laiptinės betoninio grindinio (t.2, b. l. 95).

8Nukentėjusioji S. K. paaiškino, kad V. B. buvo jos sutuoktinis. Įvykio dieną ji ėjo į parduotuvę, prie įėjimo į laiptinę sutiko savo vyrą, jis pasakė į parduotuvę neiti. Jie pakilo į antrą aukštą, ji atsistojo prie turėklų antrame aukšte. Staiga trimis dideliais šuoliais atbėgo visas išbalęs kaltinamasis. Tuo metu vyras rakino duris. Ji pasitraukė, kad jis galėtų užlipti. Kaltinamasis apėjo ją, pribėgo prie vyro, kažką sušnibždėjo į veidą, ji neišgirdo, ką, griebė vyrą už atlapų, atsuko jį galva į sieną, nuo durų kilimėlio patempė apie pusantro metro ir numetė. V. tuo metu turbūt jam spyrė. Iki šiol neišvalytas kraujas ant sienos. V. griuvo, prarado sąmonę, po to lyg bandė stotis, bet nugriuvo. Iki laiptų jie nenuėjo. Ji priėjusi pamatė kraujo balą, vyras buvo be sąmonės. Kaltinamasis atsisėdo ant laiptų, jam prasidėjo traukliai. Matyt, jis buvo iškvietęs greitąją, jos vyrą išnešė ant neštuvų. Marškiniai ties nugara, striukė buvo kruvina. Iš dešinės ausies tekėjo kraujas. Iki įvykio vyras išėjo iš namų 4 val. dienos, nuėjo į garažą, buvo pridavęs neeksploatuojamą automobilį, labai pergyveno, turbūt išgėrė. Kai jis grįžo iš garažo, kišenėje turėjo nebaigtą gerti litrinį butelį alaus. Vadinasi, jis buvo išgėręs apie 0,75 l alaus. Kai įvyko įvykis, ji stovėjo vienu laipteliu žemiau. Negirdėjo, ką pasakė kaltinamasis, jis kažką sušnibždėjo vyrui į ausį, griebė jį už atlapų, patraukė apie metrą ar pusantro metro nuo durų ir numetė link sienos. Kaltinamasis atbėgo laiptais, negirdėjo, ką pasakė vyrui, nes sušnibždėjo į veidą, puolė, apsuko jį. Jos vyras atsakyti nespėjo, jis spyrė griūdamas. Dėl vyro veiksmų niekada neprašė kaimynų kviesti policiją. Vyro visa šeima garsiakalbiai. Jam visada sakydavo, kad kalbėtų tyliau. Jis su amžiumi tapo vis nervingesnis. Kai pradėjo gyventi, buvo visiškai normalus žmogus. Darbe niekada nekonfliktavo. Laiptinėje niekada su niekuo nesibarė. Viskas prasidėjo dėl kaimynų remonto, nes buvo labai didelis triukšmas. Tikrai matė, kaip jos vyras griūdamas galva atsitrenkė į briauną ir susmuko. Kraujas liejosi iki juosmens. Buvo nedidelė žaizdelė, iš tokių žaizdų visada labai gausiai kraujuoja. Kraujo buvo labai daug. Įvykio metu pati nebuvo vartojusi alkoholio. Nežino, kaip paaiškinti, kad jai buvo nustatytas 1,5 promilės girtumas. Su T. kitą dieną po įvykio kartu važiavo į ligoninę. 1000 Eur jis davė porą savaičių po laidotuvių. Pinigus davė už nužudymą. Nukentėjusiajai S. K. parodžius įvykio vietos apžiūros protokolo nuotraukas, ji parodė vietą, kur gulėjo nukentėjusysis – t. 1, b. l. 36, nurodė, kad ant sienų ne kraujo dėmės.

9S. K. 2019 m. gruodžio 6 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu duomenimis, ji paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 4 d., apie 17.30 val., ji kartu su vyru V. B. grįžo į namus, antrame aukšte V. B. jau rakino buto duris. Abu su V. B. buvo kažkiek išgėrę alaus, alų gėrė per pietus. Jam rakinant duris, iš apačios prie jo greitu žingsniu priėjo kaimynas T., atsuko V. B., kuris rakino duris, pastūmė jį rankomis į krūtinę, jos vyras V. B. griuvo ant nugaros ir susitrenkė galvą į betoną. T. jam nesudavė smūgių, tik pastūmė jį (t.1, b. l. 65). Papildomos apklausos 2019 m. gruodžio 19 d. metu S. K. paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 4 d., apie 17.30 val., ji eidama namo susitiko su vyru V. B., kartu pakilo į antrą aukštą. Jos vyras jau rakino jų buto duris, kai nuo pirmo aukšto dideliais žingsniais atbėgo kaimynas T. Š.. Be žodžių sugriebė jos vyrą už striukės atvartų ir taip laikydamas stūmė nuo buto durų į laiptinės aikštelę. Po to T. Š. stipriai ištiesdamas rankas atstūmė nuo savęs jos vyrą, kuris griūdamas trenkėsi galva į betono sienos kampą (briauną) šalia laiptų ir nugriuvo ant betono grindų. Iš jos vyro galvos pradėjo tekėti kraujas (t.1, b. l. 73).

10Nukentėjusioji L. B. paaiškino, kad apie įvykį sužinojo, kai jai paskambino giminės, pasakė, kad tėvas reanimacijoje. Su S. artimai nebendravo, nutarė nuvažiuoti, pažiūrėti, kas vyksta. Nuvykusi sutiko S., ji papasakojo situaciją. Ji sakė, kad kaltinamasis vežiojo ją į ligoninę, kai jis negalėjo nuvežti, vežiojo brolis ar kaimynas. Sakė, kad ją nuolat atveždavo ir nuveždavo. Pačios situacijos nežino, kiek žino iš visų pasakojimų, buvo ir tėvo kaltės. Jis buvo konfliktiškas žmogus, dažnai išgerdavo. Mano, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas. S. K. pasakojo, kad buvo konfliktas, kaimynas priėjo bartis dėl to, kad V. naktį triukšmavo. Sakė pastūmė, o jis nelaimingai nugriuvo. Nesakė, kad trenkėsi į sieną.

11Nukentėjusioji V. Č. paaiškino, kad jai paskambino jos mama, papasakojo, kad yra toks įvykis. Ji po to paskambino S., ši papasakojo, kad susipyko su kaimynu, kaimynas pastūmė ir įvyko tragedija. Tėvas su S. K. gyveno apie 30 metų. Jie pabendraudavo telefonu, labai artimai nebendravo.

12Liudytoja G. S. paaiškino, kad dirba Elektrėnų policijos komisariate veiklos skyriuje, atlieka pavedimo funkcijas. Viena iš funkcijų yra reagavimas į įvykius. Įvykio dieną dirbo su tyrėja E. J.. Reaguojant į įvykius iš budėtojo gavo pranešimą, kad ( - ) laiptinėje antrame aukšte muštynės ar sumuštas žmogus. Buvo labai arti įvykio vietos, atvykti užtruko apie porą minučių. Užkilo į antrą aukštą, laiptinėje buvo prieblanda. Pamatė iš matymo puikiai žinomą moterį, vyriškį, kuris buvo atsitūpęs, ir gulintį ant žemės vyriškį. Matėsi, kad gulinčiam vyriškiui kažkas padėta po galva, matėsi kraujo dėmė. Buvo paklausta, kas atsitiko. Vyriškis paaiškino, kad pastūmė nukentėjusįjį nuo savęs, jis griuvo, susitrenkė galvą. Klausė, ar iškviesti medikai, informavo, kad pats paskambino į 112. Netrukus atvažiavo medikai. Ji nusileido pasitikti medikų, kolegė liko viduje. Su medikais nunešė nukentėjusįjį į automobilį. Iš karto pajuto, kad nuo vyro ir moters sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Vyrą nuvežė į ligoninę, o ji su kolege ir kaltinamuoju nuvažiavo į policijos komisariatą pildyti procesinių dokumentų. Nukentėjusysis laiptinėje buvo toje vietoje, kur užlipus yra butai, yra aikštelė. Po nukentėjusiojo galva buvo pagalvėlė. Įvykio vietoje išsiaiškino, kad įvyko konfliktas. Įtariamasis norėjo sudrausminti kaimynus, kadangi trečia para jie negali miegoti dėl nuolatinio triukšmo. Kaip pasakojo kaltinamasis, jis pamatė juos lipančius, lipo iš paskos, pasakė, kad baigtų triukšmauti, norėjo gražiai pasikalbėti, o nukentėjusysis puolė jį agresyviais žodžiais, keiksmažodžiais, puolė į atlapus. Jis jį tiesiog nuo savęs nustūmė. Buvo tamsu, nukentėjusysis gulėjo, kraujas buvo po pagalvėle. Kai nuvažiavo į priėmimo skyrių, paklausė, kur jis prasiskėlė galvą, priėmimo skyriuje pasakė, kad kraujas iš ausų. Pirminę įvykio vietos apžiūrą atliko ji. Ši šeima buvo žinoma iš iškvietimų. Dalyvavo vyro sulaikyme, kaip įtariamo dėl smurto artimoje aplinkoje. Teko panaudoti antrankius, kadangi buvo pasipriešinimas. Ne kartą buvo medikų iškvietimų, kad asmuo guli, jam reikia pagalbos, tai buvo nukentėjusysis asmuo padauginęs alkoholio. Dažniausiai iškvietimai būdavo dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl nuolatinio triukšmo, kvietė kaimynai. Pati moteris ateidavo pas kaimynus, prašydavo iškviesti policiją. Liudytojai parodžius t. 1, b. l. 25 esančią nuotrauką, liudytoja nurodė, kur buvo nukentėjusiojo galva, paaiškino, kad nukentėjusiojo galva buvo ten, kur pagalvėlė.

13Liudytoja E. J., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėja, paaiškino, jog buvo gautas pranešimas, kad įvyko konfliktas tarp kaimynų, vienas sužalotas. Atvykus į įvykio vietą, adresu ( - ), jau buvo tamsus paros metas. Antrame laiptinės aukšte buvo įtariamasis, nukentėjusysis, kuris gulėjo ant grindinio laiptinėje, jo žmona. Atvyko kartu su kolege. Buvo paaiškinta, kad įvyko konfliktas, įtariamasis galimai pastūmė, nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, prasikirto galvą. Ant grindinio matėsi galimai kraujo balos. Atvykus medikams, kai nukentėjusįjį kėlė ant neštuvų, jis buvo sąmoningas, bandė keltis. Ji liko su įtariamuoju, vyko į Elektrėnų policijos komisariatą atlikti procesinius veiksmus. Apklausos metu jis papasakojo aplinkybes, nuolatos rūpinosi nukentėjusiuoju, pats iškvietė pagalbą. Kai ji vyko į policijos komisariatą, kolegė su nukentėjusiuoju vyko į ligoninę. Nukentėjusiojo žmonai, kiek žino, buvo nustatytas neblaivumas. Įtariamajam buvo kviesta medikų pagalba, nes jis prastai jautėsi, buvo labai susijaudinęs. Įvykio vietoje joms viską paaiškino įtariamasis. Nukentėjusysis gulėjo ant žemės, prie jo buvo įtariamasis, kuris teikė jam pagalbą, kalbėjo su medikais telefonu. Ties nukentėjusiojo galva buvo kraujo klanas, kaip suprato, jis atsirado iš žaizdos galvoje, kuri galėjo atsirasti nugriuvus. Negali atsakyti, ar nukentėjusysis griūdamas kažkur atsitrenkė. Kai atvyko, įtariamasis pasakė, kad jis kaltas, kad įvyko konfliktas. Atvykus į policijos komisariatą jis detaliau paaiškino aplinkybes. Jai yra žinoma, kad buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje. Juos inicijavo patys pareigūnai, gavę iškvietimą. Nukentėjusioji žmona niekada neteikusi jokio pareiškimo, visada tyrimui trukdžiusi, aiškino, kad jos niekas nemušė, ji pati susižalojo. Ne kartą yra tekę neblaivų nukentėjusįjį pristatinėti į namus. Jis būdavo pakankamai agresyvus. Nukentėjusioji trukdydavo tyrimui, kadangi neatskleisdavo aplinkybių.

14Liudytojas M. Š. paaiškino, kad jam žinoma tiek, kiek apie situaciją paaiškino brolis. Jis papasakojo, kad grįžęs iš ligoninės prasilenkė su kaimynu. Prasilenkdamas paklausė, ar ilgai triukšmaus. Broliui buvo privaloma ilsėtis dėl sveikatos būklės. Kaimynas pradėjo ant jo rėkti, keikti. Tada brolis sustvėrė, kad jis nusiramintų, nes tokiu būdu galima buvo jį nuraminti. Tuo metu kaimynas bandė spirti ar spyrė broliui į tarpkojį, brolis bandė atsitraukti, tada jis stvėrė už gerklės. Kaip pasakojo, brolis bandė atsitraukti, nes manė, kad baigsis bloguoju, kaimynas buvo labai aršus. Broliui bandant atsitraukti, jis dar kažką rėkavo, grasino. Brolis jį tiesiog atsistūmė nuo savęs. Jis nugriuvo, gal atsitrenkė į sieną. Brolis pamatė, kad bloga situacija, bandė suteikti pagalbą. Pamatė, kad bėga kraujas, prašė S., kad atneštų pagalvę, skambino į greitąją pagalbą. Brolis nukentėjusįjį lankė ligoninėje, jis pats ten buvo kelis kartus, nes broliui buvo nervinis šokas. Į ligoninę jam teko važiuoti du ar tris kartus, kartu su broliu. Kiek atsimena, du kartus teko vežti ir S. K.. Už atlapų kaimyną ramindavo ne brolis, kitas kaimynas. S. bėgdavo pas jį, jis gyveno tame pačiame aukšte. Kiek žinoma, konfliktas įvyko dėl nuolatinio triukšmavimo. Yra patys kvietę policiją, nes girdėjo, kai S. dejuoja, kad mirs. Nukentėjusysis buvo nepatenkintas, nes jie darė remontą, bet koks garsas iššaukdavo jo daužymą per radiatorių. Jis yra ėjęs į apačią paklausti, kodėl jie taip elgiasi, jie laiku darė remontą, turėjo leidimus. Duris atidarė S., už jos stovėjo nukentėjusysis, laikė atsuktuvą, grasino padurti.

15Liudytoja R. Š. paaiškino, kad apie įvykį sužinojo ne pirmą dieną, turbūt sūnus nenorėjo jos jaudinti. Sužinojo kitą dieną, jam paskambinusi. Jis pasakė, kad yra Lazdynų ligoninėje, kad į ligoninę atvežė V. Sūnus pasakė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, jis gindamasis pastūmė. Konfliktas kilo dėl to, kad jie triukšmaudavo. Nuo senų laikų kaimynai nesugyvenantys. Ji jau 10 metų ten negyvena. Dar ten gyvenant visą laiką būdavo triukšmas, jau tada jis buvo smurtautojas. Konfliktas kilo dėl to, kad sūnus paprašė, kad kaimynas naktimis netriukšmautų. Sūnui buvo nustatyta širdies liga, jis eidamas pro šalį paprašė, kad netriukšmautų, nes jam reikalingas poilsis. Kadangi kaimynas karšto būdo, mano, jis neliko patenkintas, kad keliamos pretenzijos. Nemano, kad sūnus smurtautojas, jis norėjo apsiginti. Tikrai tai nebuvo suplanuota. Sūnus nekonfliktiškas.

16Liudytoja L. G. paaiškino, kad apie įvykį sužinojo vakare, iš T. Apie 11 val. vakaro jis paskambino vaizdo skambučiu ir viską papasakojo. Jis papasakojo, kad lipo laiptais į butą, sutiko kaimynus. Papasakojo, kad bandė kažką aiškintis, V. B. griebė jam už gerklės, spyrė. T. sakė, kad jis pastūmė. T. sakė, kad nuo kaimynų buvo jaučiamas alkoholio tvaikas, kad jie buvo girti. Kai vyko konfliktas, T. matė, kad kaimynas buvo neblaivus. Ji niekada nėra girdėjusi ar mačius, kad jis kažką būtų pastūmęs. Ji nelabai klausinėjo detalių. Kartu gyvena ketverius su puse metų. Rudenį planuoja susilaukti kūdikio. Abu yra dirbantys. Žino, kad T. atlygino 1000 Eur. Kartu su T. teko vykti į ligoninę.

17K. M. 2020 m. vasario 19 d. prašymo duomenimis, dėl amžiaus (88 metai) ir sveikatos būklės prašo nekviesti į bylos nagrinėjimą teisme, kadangi paties įvykio nematė (t.1, b. l. 128).

18A. P. 2020 m. birželio 9 d. pranešimo duomenimis, ji mirus V. B. buvo apklausiama kaip kaimynė, į teismą nevyks ir kaip liudytoja nedalyvaus, nes paties įvykio nematė (t.2, b. l. 191).

19BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019 m. gruodžio 4 d., 17.37 val., registruotas pranešimas, kad pranešėjas susimušė su kaimynu, nukentėjo kaimynas, 60-70 m., guli be sąmonės, kraujuoja iš ausies. Pranešėjas – Š., įvykio vieta – ( - ) (t.1, b. l. 16).

20Įvykio vietos apžiūros 2019 m. gruodžio 4 d. protokolo duomenimis, nustatyta įvykio vieta – ( - ), laiptinės aikštelė antrame aukšte. Įvykio vieta yra blokiniame devynių aukštų name. Antro aukšto aikštelėje dešinėje yra butas, pažymėtas numeriu ( - ), tiesiai butas, pažymėtas numeriu ( - ). Kairėje pusėje – butai Nr. ( - ) ir ( - ). Aikštelės kairėje pusėje, per vidurį, guli pagalvė, šalia jos guminė pirštinė ir matoma kraujo dėmė, kur gulėjo nukentėjusysis (t. 1, b. l. 21-27).

21Papildomos įvykio vietos apžiūros 2019 m. gruodžio 19 d. protokolo duomenimis, pakilus į antrą aukštą, tiesiai matomas butas, pažymėtas Nr. ( - ), o iš dešinės pusės – butas Nr. ( - ). Stovint veidu į butą Nr. ( - ), iš kairės pusės ant sienos matoma atsikišusi sienos dalis, ant kurios yra neaiškios kilmės rudos spalvos dėmė. Prie laiptų, vedančių į trečią aukštą, yra kampinė siena, ant kurios matomos neaiškios kilmės rudos spalvos pailgos 3 dėmes. Antro aukšto aikštelės kairėje pusėje taip pat yra butai Nr. ( - ) ir ( - ) (t. 1, b. l. 28-40).

22Nukentėjusios S. K. parodymų patikrinimo vietoje 2020 m. vasario 19 d. protokolo duomenimis, ji parodė vietą, kur stovėjo tuo metu, kai T. Š. abiem rankomis sugriebė už jos vyro V. B. striukės atvartų (t.1, b. l. 85), parodė su manekenu, iki kurios maždaug vietos T. Š., laikydamas abiem rankomis V. B. už striukės atvartų, nukentėjusįjį stūmė ir nuo kurios vietos T. Š., stipriai ištiesdamas rankas, nuo savęs atstūmė V. B. (t.1, b. l. 85). S. K. parodė su manekenu, kur ir kaip V. B. griūdamas galva trenkėsi į kampinės sienos briauną (t. 1, b. l. 86, 87). S. K. parodė su manekenu, kurioje vietoje V. B. nugriuvo ant laiptinės grindinio (t.1, b. l. 87), parodė ant sienos, į kurios briauną galva trenkėsi V. B., jo kraujo pėdsaką Nr. 1 ir Nr. 2 (t. 1, b. l. 88), Nr. 3 (t.1, b. l. 89).

23Kitų objektų apžiūros 2020 m. kovo 23 d. protokolo duomenimis, apžiūrėti garso įrašai, gauti iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus.

24Pirmasis garso įrašas yra tarp vyro ir BPC darbuotojos (BPC): BPC: 112. Vyras: Eee, atvažiuokit ( - ). BPC: Nesupratau. Vyras: Eee čia, susiginčijau su kaimynu. BPC: Konfliktas su kaimynu, taip? Adresas? Vyras: Čianais ( - ), čianais reikia greitosios kuo greičiau. BPC: ( - ), dabar kas nukentėjo? Jūs? Vyras: Ne, ne aš. Aš... BPC: Greitoji kam reikalinga? Vyras: Eee čia mano kaimynui čia aš padariau nesąmonę. BPC: Tai sumušėt, trenkėt? Vyras: Nu jo, vieną kartą trinktelėjau, bet... BPC: Prarado sąmonę? Vyras: Jo, kraujas bėga iš galvos. BPC: Iš galvos. Prispauskit žaizdą. Dabar, be sąmonės guli? Taip? Vyras: Iš ausies. Jo, jisai dar, iš ausų. BPC: Kokio amžiaus, kiek metų jam? Vyras: Eee, nežinau, jis pensininkas, tik nežinau. Ne pensininkas, tik, nežinau, gali būt girtas jisai. BPC: Kelintas aukštas? Vyras: Antras aukštas. BPC: Durų kodas, kaip užeiti? Vyras: Eee, durų kodas – ( - ). BPC darbuotoja: Taip. Vyras: ( - ), taip, raktas, ( - ), ee, 3, 1 , pen..(nesuprantami žodžiai). BPC: Gal išeitumėt pasitikti? Vyras: Jo, aš išeisiu, išeisiu. BPC: Supratau, pavardė Jūsų? Vyras: Eee, Š.. BPC: Laukite, policija atvažiuoja ir greitoji. Vyras: (Nesuprantami žodžiai). Garso įrašo pabaiga ( t.1, b. l. 24-25).

25Antrasis garso įrašas yra tarp vyro, BPC darbuotojos (BPC), GMP darbuotojos : BPC: 112 Vyras: Aš čia skambinau. Ee, norėjau sužinoti, ee, greit greitąją iškviečiau, pasakiau, kad reik greitosios. BPC: Tai greitoji vyksta. Čia ( - ), ( - ), butas ( - ), taip? Vyras: Jo jo jo, tai čia ir policijos reikėtų, nes aš užpuoliau žmogų, tai. BPC: Ir policija, ir greitoji važiuoja. O kaip nukentėjusiojo būklė dabar? Vyras: Nu jisai atsigavęs, bet kraujuoja iš galvos tikrai tai. BPC: Suspaudėt kraujavimą, su tvarsčiu kokiu ar laikot? Vyras: Ne, ne, ne nesuspaudžiau, nes kol kas neturiu, bet (nesuprantamas žodis). BPC: Ar esat su pacientu dabar? Vyras: Jo, jo, esu. BPC: Dabar su medikais kalbėsit ir pasakys, ką daryt, nedėkit ragelio. Vyras: Aha. BPC darbuotoja jungia su medikais. Vyras kažko klausia: Gde rana (vertimas - kur žaizda)? GMP darbuotoja: Greitoji klauso. Vyras: Ee, laba diena, čianais žmogus kraujuoja iš galvos kažkur tai pramušta ir lyg tais iš ausų. GMP darbuotoja: Tai ką Jūs norit pasakyt? Vyras: Ee, man sakė su Jumis, su Jumis, pasakysit, ką man daryt reikia. GMP darbuotoja: Tai Jūs pamatėt, kad, dabar jau pamatėt, kad ten žmogui iš ausų kraujuoja? Vyras: Aa, jo, jo. GMP darbuotoja: Jisai, kur jisai nukrito? Kokioj čia gatvėj? Vyras: ( - ). Nenukrito, čia aš jį, taip sakant pastūmiau, jis atsitrenkė į... GMP darbuotoja: ( - ), no. Vyras: Jo. GMP darbuotoja: Tai dabar jisai be sąmonės? Vyras: Jisai su sąmone, su sąmone. GMP darbuotoja: Jisai kalba su Jumis? Vyras kažkam užduoda klausimą: V., panimaješ menia? (vertimas – V., supranti mane?) GMP darbuotoja: Jeigu su sąmone, tai turi atsakyti, į Jus reaguoti. Vyras: Nu jisai juda, kažką ten (nesuprantamas žodis). GMP darbuotoja: Ar reaguoja į Jus, ar kažką, atsimerkęs sureagavo? Vyras: Pagavarite (vertimas - pakalbėkite) (nesuprantami žodžiai) GMP darbuotoja: Nereikia man nieko kalbėti. Jūs nejuokaukit. Jis, ką daro? Guli, negalima jo judint. Vyras: Guli už galvos susiėmęs, aš aš ne, jisai va pakėlęs (nesuprantamas žodis). Aš va, atvažiavo policija, tai gal, aš geriau jiems perduosiu. Jisai, jisai kaip ir juda. Vyras kažkam užduoda klausimą: V., slišiš menia, panimaješ? Atvečiaj, panimaješ menia? (vertimas – V., girdi mane, supranti? Atsakyk, supranti mane?) GMP darbuotoja: Tai neleisk jam judėt. Jisai krito kur, ant šaligatvio, ant asfalto? Vyras: Laiptinėj, ant ant šito, ant ant... GMP darbuotoja: Nu tai negalima jam judėt, ant šono tiktai. Vyras: Jo, jo, jis ant šono guli, bet aš stengiuos jį, stengiuos nulaikyti, kad nejudėtų. GMP darbuotoja: Laikykit, greitoji pas Jus vyksta, neleiskit jam keltis. Vyras: Gerai. Aš neleisiu. GMP darbuotoja: Ant laiptų griuvo, rimta trauma. Daugiau nieko nereikia daryti. Stebėkit tiktai būklę. Vyras: Taip, taip, taip. GMP darbuotoja: Stebėkit kvėpavimą jo, jeigu nustos, skambinkit (nesuprantamas žodis). Vyras: Jis kalba. GMP darbuotoja: Gerai (nesuprantamas žodis). Vyras: Mhm (t. 2, b. l. 25-26).

26Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. ( - ) duomenimis, V. B. mirė nuo galvos sumušimo. Tai nurodo: linijiniai kairio momenkaulio lūžiai, nusitęsiantys į abi kaukolės pamato vidurinės daubas, kraujo išsiliejimas po kietuoju ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimo židiniai kaktinių ir smilkininių Skilčių pamatiniuose paviršiuose. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, koma, ūminiu širdies veiklos ir kvėpavimo nepakankamumu. VšĮ Elektrėnų ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. ( - ) duomenimis, V. B. mirė 2020 m. sausio 3 d., 16.30 val. Autopsijos metu nustatyti lavoniniai reiškiniai nurodytam mirties laikui neprieštarauja. V. B. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs linijiniais kairio momenkaulio lūžiais, nusitęsiančiais į abi kaukolės pamato vidurinės daubas, kraujo išsiliejimu po kietuoju ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimo židiniais kaktinių ir smilkininių skilčių pamatiniuose paviršiuose. Sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodyto įvykio metu, t. y. 2019 m. gruodžio 4 d.. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 ir 6.6.2 punktus. VšĮ RVUL gydymo stacionare ligos istorijos Nr. ( - ) duomenimis, 2019 m. gruodžio 4 d. V. B. kraujyje nustatyta 0,7 g/l etilo alkoholio. Nustatyta etilo alkoholio koncentracija atitinka lengvą girtumo laipsnį. V. B. lavono mėginiai medikamentams ir narkotinėms medžiagoms nustatyti nepaimti ir netirti, kadangi tyrimas yra netikslingas dėl ilgalaikės hospitalizacijos. Mirtis įvyko dėl galvos sužalojimų. Pomirtinių sužalojimų V. B. lavone nėra. Galvos sumušimas ir jo metu susidarę sužalojimai (kaukolės kaulų lūžiai, kraujo išsiliejimas, galvos smegenų sumušimas) galėjo būti padaryti griūvant ir kairiąją pakaušine sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą, galimai turintį pailgą briauną, pvz., į laiptinės laiptelio kraštą ar į kito atsikišusio daikto dalį. Sužalojimai nėra būdingi smūgio sudavimui. V. B. lavone ir medicinos dokumentų įrašuose nėra sužalojimų, pasižyminčių kovos ar savigynos požymiais. Vertinant galvos traumos apimtį, tikėtina, kad iškart po galvos sumušimo V. B. galėjo netekti sąmonės, todėl tuo metu jokių savarankiškų veiksmų jis atlikti negalėjo. Po kūno sužalojimų V. B. išgyveno 1 mėnesį laiko. Sužalojimų pobūdis nenurodo, kokioje kūno padėtyje buvo V. B. sužalojimų padarymo metu. Galvos sumušimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Remiantis medicinos dokumentų įrašais ir lavono tyrimu, nėra duomenų apie sužalojimus, kurie galėtų būti padaryti keliais skirtingais įrankiais. Galvos sužalojimai tikėtina padaryti daiktu, didesniu už traumuotos galvos srities dalį. Sužalojimuose nėra traumavusio daikto požymių, pagal kuriuos galima būtų nurodyti jo formą ar tikslų dydį. Galvos sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu – sekos nėra. Remiantis VšĮ RVUL V. B. medicinos dokumentų duomenimis, 2019 m. gruodžio 4 d., po užduotyje nurodyto įvykio, V. B. atsirado kraujavimas iš abiejų ausų. Kraujavimas iš ausų yra kaukolės pamato lūžio požymis, kuris prasideda iškart įvykus lūžiui, todėl kaukolės lūžiai buvo padaryti būtent 2019 m. gruodžio 4 d., o ne keliomis dienomis anksčiau, nugriuvus garaže. Taip pat, liudytojos teigimu, po griuvimo garaže V. B. jautėsi gerai, liudytoja nemini kraujavimo iš ausų ar kitų su sunkia galvos trauma susijusių simptomų. Taip pat, 2019 m. gruodžio 4 d. VšĮ Elektrėnų ligoninės medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad apie V. B. akis yra poodinės hematomos, kurios pasak paciento žmonos, atsiradę prieš kelias dienas. Poodinės hematomos abiejų akių vokuose gali susidaryti esant kaukolės pamato priekinių daubų lūžiams, tačiau tokių lūžių nerasta nei radiologinių tyrimų, nei autopsijos metu, todėl tikėtina, kad šios kraujosruvos buvo padarytos nosies sumušimo metu ar atskirai sumušant kiekvienos akies sritį. Įvertinus visas šias aplinkybes, galima teigti, kad sužalojimai, padaryti liudytojos nurodomo įvykio metu, po kurio V. B. veide buvo matomos poodinės kraujosruvos, yra paviršiniai ir su mirtį sukėlusiu galvos sumušimu nesiejami (t. 2, b. l. 2-15).

27Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto 2019 m. gruodžio 11 d. išvados Nr. ( - ) duomenimis, V. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,86 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 138).

28Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo duomenimis, T. Š. 2019 m. gruodžio 4 d., 18.11 val., nustatyta 0,00 promilės etilo alkoholio, S. K. 2019 m. gruodžio 4 d., 18.50 val., nustatyta 1,55 promilės etilo alkoholio ( t.2, b. l. 106).

29Dėl veikos, jos kvalifikavimo

30Kaltinamasis pripažino pastūmęs V. B., pabrėžė nesitikėjęs ir nenorėjęs tokių pasekmių, kokios įvyko – mirties. Teismas daro išvadą, kad bylos duomenų visuma patvirtina kaltinamojo paaiškinimą dėl neatsargaus gyvybės atėmimo.

31Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad įvykio vietoje, be kaltinamojo ir mirusiojo V. B., buvo šio sutuoktinė S. K., kitų asmenų, mačiusių įvykį, nėra. Pastebėtina, kad aiškinantis įvykio aplinkybes tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusios parodymai detalėse skyrėsi, nežymiai keitėsi.

32Kaip matyti iš nukentėjusios parodymų pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, kad kaltinamasis pastūmė rankomis į krūtinę jos vyrą V. B., šis griuvo ant nugaros ir susitrenkė galvą į betoną. Papildomos apklausos metu ji patikslino, kad kaltinamasis sugriebė jos vyrą už striukės atvartų ir taip laikydamas stūmė nuo buto durų į laiptinės aikštelę, po to stipriai ištiesdamas rankas atstūmė jos vyrą nuo savęs, šis griūdamas trenkėsi galva į betono sienos kampą (briauną) šalia laiptų ir nugriuvo ant betono grindų. Analogiškai, kad V. B. pastumtas trenkėsi į sienos briauną, S. K. nurodė parodymų patikrinimo vietoje ir teisiamojo posėdžio metu.

33Kaltinamasis 2019 m. gruodžio 4 d., 5 d. apklausų ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad jis staiga abiem rankomis pastūmė V. B., po ko šis atsitrenkė į sieną ir nugriuvo ant laiptinės betoninio grindinio, 2020 m. balandžio 3 d. apklausos metu papildė, kad instinktyviai atsisukęs, tiesdamas abi rankas, atstūmė ar pastūmė V. B. nuo savęs, kad išvengtų tolimesnių bet kokių fizinių kontaktų, tačiau šis nugriuvo, V. B. prieš jį atstumiant ar pastumiant stovėjo arti sienos šalia buto Nr. ( - ) durų, jis nesiekė ir nenorėjo, kad šis atsitrenktų į sieną ir, tuo labiau, nugriūtų ant betono grindinio. Parodymų patikrinimo vietoje 2020 m. vasario 12 d. metu kaltinamasis parodė, kurioje vietoje buvo jis ir kurioje – V. B., kaip abiem rankomis spontaniškai atsisukęs ir ištiesdamas rankas atstūmė V. B. link sienos, kurioje vietoje V. B. nugriuvo ant laiptinės betoninio grindinio. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis tvirtino griuvimo momento nematęs.

34Vertintina, kad nukentėjusios S. K. ir kaltinamojo parodymai dėl esminės aplinkybės – V. B. nugriuvo po to, kai jį pastūmė kaltinamasis – sutampa. Pažymėtina, jog kaltinamasis nurodė nematęs griuvimo momento, kaip teigė, tuo metu norėjo pasišalinti iš konflikto vietos. S. K. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad V. B. griūdamas atsitrenkė galva į sienos briauną, sutampa su specialisto išvados ir įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis. Objektyviai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M ( - ) duomenimis, V. B. mirė nuo galvos sumušimo. Galvos sumušimas ir jo metu susidarę sužalojimai (kaukolės kaulų lūžiai, kraujo išsiliejimas, galvos smegenų sumušimas) galėjo būti padaryti griūvant ir kairiąją pakaušine sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą, galimai turintį pailgą briauną, pvz., į laiptinės laiptelio kraštą ar į kito atsikišusio daikto dalį. Sužalojimai nėra būdingi smūgio sudavimui. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota vieta laiptinėje, kur gulėjo nukentėjusysis – nuotraukoje (t.1, b. l. 25) matyti antro aukšto aikštelės kairėje pusėje per vidurį gulinti pagalvė ir kraujo dėmė. Pažymėtina, kad tą pačią vietą, kur griuvo nukentėjusysis, parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė ir nukentėjusioji (t.1, b. l. 86), ir kaltinamasis ( t.2, b. l. 95).

35Teismas daro išvadą, jog minėti tarpusavyje sutampantys kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvados duomenys patvirtina kaltinamajam inkriminuotą aplinkybę, kad jis daugiabučio namo laiptinės antro aukšto aikštelėje tarpusavio konflikto metu abiem rankomis pastūmė nukentėjusįjį V. B., po ko šis, atsitrenkęs į laiptinės kampinės sienos briauną, nugriuvo ant laiptinės grindinio, taip padarė V. B. galvos sumušimą, kuris komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, koma, ūminiu širdies veiklos ir kvėpavimo nepakankamumu, ir nuo patirtų sužalojimų nukentėjusysis ligoninėje mirė. Nepriklausomai nuo to, kad nukentėjusiojo mirtis įvyko praėjus kuriam laikui po traumos, būtent kaltinamojo veiksmai buvo nukentėjusiojo galvos traumos gavimo priežastimi, jo mirtis buvo dėsningas kaltinamojo veikos padarinys.

36Kaltinamajam inkriminuotas tyčinis V. B. nužudymas. Teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą, vertina, kad kaltinamasis veikė neatsargiai.

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartyje 2K-78-511/2019 pažymėta, kad neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Esant nusikalstamam nerūpestingumui, kaltininkas nesupranta, kad darydamas veiką kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamas veikas, buvimą. Tokia pareiga gali išplaukti iš įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnės veiklos, gyvenimo patyrimo ir pan. Galėjimas numatyti padarinius yra subjektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą ir numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimą kaip jo veikos padarinius. Apie tai teismas sprendžia įvertinęs kaltininko asmenines savybes – patirtį, kompetenciją, išsilavinimą, sveikatos būklę ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-193-895/2016). Analogiškai dėl kaltės formos ir rūšies atimant gyvybę pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-74-788/2019.

38Aukščiau aptartais bylos duomenimis, pripažintinais įrodymais, nustatyta, kad kaltinamasis abiem rankomis stūmė V. B.. Pastūmimas buvo krūtinės srityje – teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, kad V. B. buvo šiek tiek šonu į jį, stumtelėjo kažkur į peties sritį, kita ranka turėjo būti kažkur prie krūtinės, tiksliai nežino. Kaltinamasis teigė, kad nežino, kaip vertinti pastūmimą, ar pastūmimas buvo stiprus. Akivaizdu, kad pastumtas nukentėjusysis nugriuvo. Silpnesnei nukentėjusiojo koordinacijai neatmestina ir pavartoto alkoholio įtaka. Kaip pažymėta Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto 2019 m. gruodžio 11 d. išvadoje Nr. ( - ) V. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,86 promilės etilo alkoholio, tačiau, pažymėtina, ir paties kaltinamojo parodymais nukentėjusiojo neblaivumas buvo pastebimas, jis, atlikdamas fizinį veiksmą – pastūmimą, į šią aplinkybę neatsižvelgė. Pastūmimas, kaltinamojo parodymais, įvyko po žodinio konflikto, kurį pradėjo jis pats, papriekaištavęs dėl nukentėjusiojo naktimis keliamo triukšmo. Pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai dėl konflikto detalių ikiteisminio tyrimo metu buvo papildomi, nurodant naujas nukentėjusiojo frazes ir grasinimus, jam pačiam keliamą grėsmę, nukentėjusioji S. K., priešingai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nenurodė buvus žodinio konflikto tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo, teisiamajame posėdyje teigė, kad kaltinamasis tiesiog apėjo ją, pribėgo prie vyro, kažką sušnibždėjo į veidą. Teismas, vertindamas šiuos parodymus, atsižvelgia, jog kaltinamasis nenurodė veikęs būtinosios ginties sąlygomis ar didžiai susijaudinęs, daro išvadą, kad konfliktas, kurio metu V. B. patyrė galvos traumą, nebuvo intensyvus, pasireiškė trumpalaikiu fiziniu kontaktu, byloje nepaneigti kaltinamojo parodymai, kad pastūmimu jis neturėjo tikslo padaryti kokią nors žalą nukentėjusiajam. Šios bylos duomenimis, kaltinamasis nesudavė smūgio ar smūgių į gyvybiškai svarbią kūno vietą, jo elgesys po padarytos veikos nerodė abejingumo galimiems padariniams. Kaip nustatyta pranešimo bendrosios pagalbos centrui duomenimis, kaltinamasis pats iškvietė pagalbą, kaltinamojo, nukentėjusios parodymais, paprašė jos atnešti pagalvę nukentėjusiajam po galva, padėjo nukentėjusįjį nunešti į greitosios pagalbos automobilį. Visos šios aplinkybės rodo, kad pastumdamas nukentėjusįjį kaltinamasis nenumatė, kad šis gali griūti, patirti mirtiną traumą, taigi, kelia pavojų jo gyvybei, tačiau, būdamas suaugęs, išsilavinęs žmogus, turėjo ir galėjo numatyti, jog toks elgesys yra pavojingas, gali sukelti pavojingas pasekmes kito žmogaus sveikatai ar gyvybei, privalėjo susilaikyti nuo tokio pavojingo elgesio.

39Bylos duomenimis, kaltinamasis veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Kaltinamojo veika perkvalifikuotina pagal BK 132 straipsnio 1 dalį kaip neatsargus gyvybės atėmimas, tai lengvina kaltinamojo padėtį. Kaltinamajam apie tokią galimybę bylos nagrinėjimo metu pranešta.

40Dėl atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių

41Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai dėl to gailėjosi ir išgyveno. Teismas pripažįsta kaltinamojo prisipažinimą ir nuoširdų gailestį jo atsakomybę lengvinančią aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020 nurodyta, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, kai kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių tada, kai jis aktyviais veiksmais siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-370/2013).

43Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis, sužalojęs nukentėjusįjį, tuojau paskambino ir iškvietė greitąją pagalbą, klausė darbuotojo telefonu, kokius veiksmus reikia atlikti nedelsiant, padėjo nukentėjusįjį nunešti iki greitosios pagalbos automobilio, vežė į ligoninę jo sutuoktinę, jo veiksmai visiškai atitinka situaciją, kurioje kaltininkas aktyviais veiksmais siekia užkirsti kelią pasekmių padaugėjimui. Teismas pripažįsta ir kaltinamojo pagalbos nukentėjusiajam suteikimą ir bandymą išvengti sunkesnių padarinių jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bylą nagrinėjantis teismas nenustato.

45Bylos duomenimis, kaltinamasis savanoriškai atlygino 1 000 Eur nukentėjusiajai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-369-942/2015 pažymėta, kad teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-579/2010, 2K-345/2013 ir kt.). Atsižvelgus į atlygintos žalos dydį, į pakankamai ilgą laiką, praėjusį po veikos padarymo, teismas nevertina dalinio žalos atlyginimo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, pažymi, kad į kaltinamojo pastangas atlyginti žalą vis dėlto atsižvelgtina sprendžiant bausmės klausimą.

46Dėl civilinių ieškinių

47Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 6 716,89 eurų turtinės žalos atlyginimo (t.2, b. l. 34-36).

48Nukentėjusioji S. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 4 000 eurų turtinės žalos ir 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t.3, b. l. 1).

49Civilinio ieškinio duomenimis, nukentėjusioji turtinę žalą patyrė dėl išlaidų laidotuvėms, paminėjimui, kapavietės įrengimui, teko pirkti vaistus sau, pablogėjus sveikatai dėl streso, patirto mirus vyrui. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji nurodė, kad rinko čekius dėl civilinio ieškinio. Autobuso bilietai – už kiekvieną dieną, kai važinėjo į Vilnių iš ( - ), į ligoninę. Važinėjo visą mėnesį. Pateikė laidotuvių išlaidas patvirtinančius dokumentus – pirko gėles, už gedulingus pietus sumokėjo apie 120 Eur, taip pat pirko 2-3 butelius alkoholio, bendrai sumokėjo apie 130 Eur. Kaltinamasis jai atlygino 1 000 eurų.

50Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad neturtinę žalą patyrė, nes senatvėje liko vieniša, prarado mylimą vyrą. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji paaiškino, kad neturtinės žalos dydį įvertino 20 000 Eur, tokią sumą nurodė atsižvelgusi į tai, koks dydis yra priteisiamas. Su vyru pragyveno apie 25 metus. Abu dirbo. Bendrų vaikų neturėjo. Šiuo metu gyvena viena. Sūnus gyvena Norvegijoje. Konfliktų tarp jos ir vyro kartais pasitaikydavo. Turėjo bendrų draugų, kartu važiavo atostogauti.

51Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymų apie asmeniui išmokėtas išmokas duomenimis, S. K. 2020 m. sausio-birželio mėnesiais buvo mokama senatvės pensija, 342,32 Eur, našlių pensija – 26,13 Eur (už sausio mėn. – 24,44 Eur (t.3, b. l. 44-46), V. B. 2019 m. spalio-gruodžio mėn. buvo mokama senatvės pensija – 577,68 Eur, 2020 m. sausio mėn. – 630,40 Eur (t.3, b. l. 47-48).

52PVM sąskaitos faktūros serija DKF Nr. 20-001 duomenimis, ji išrašyta pirkėjui S. K. už: karstą, 320 Eur, duobės kasimą, 200 Eur, transporto paslaugą, 110 Eur, salės nuomą, 160 Eur, karsto nešimą, 80 Eur, drabužius, avalynę, 20 Eur, kryžių, 30 Eur, iš viso – 920 Eur (t.3, b. l. 2). Pinigų priėmimo kvito BUH Nr. 9705793 duomenimis, 2020 m. sausio 12 d. S. K. sumokėjo 920 Eur už laidojimo paslaugas (t.3, b. l. 3). 2020 m. sausio 4 d. čekio duomenimis, už gėles sumokėta 130 Eur (t.3, b. l. 5). Pateikta: 3 (trys) Vilniaus miesto viešojo transporto bilietai, vnt. kaina – 0,50 Eur, iš viso – 1,50 Eur (t. 3, b. l. 5); 10 (dešimt) UAB „Kautra“ autobuso bilietų maršrutu ( - ) – Vilnius, iš jų 8 (aštuonių) vnt. kaina – 1,80 Eur, 2 (dviejų) vnt. kaina – 2,00 Eur, iš viso – 18,40 Eur (t. 3, b. l. 5. 7, 8, 9); 5 (penki) UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ bilietų maršrutu Vilnius – ( - ), 4 (keturių) vnt. kaina – 1,95 Eur, 1 (vieno) kaina – 1,70 Eur, iš viso – 9,50 Eur (t. 3, b. l. 5, 9). Taip pat pateikti 2 (du) UAB „Maxima“ kasos kvitai: 2020 m. vasario 13 d., už prekes – muilas, skalb. servetėlės, stiklų valiklis, iš viso – 6,13 Eur, 2020 m. vasario 25 d., už prekes – saldainiai, majonezas, varškė, degtinė, iš viso – 4,02 Eur (t.3, b. l. 6), 29 (dvidešimt devyni) kvitai, kurių tikslūs duomenys neįskaitomi (susilieję) (t.3, b. l. 10-13).

53Kaltinamasis T. Š. nurodė, kad sutinka atlyginti tokio dydžio turtinę ir neturtinę žalą, kokią priteis teismas.

54Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinys tenkintinas, nukentėjusios S. K. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.

55Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį T. Š. pripažino. Dėl V. B. gydymo Vilniaus teritorinės ligonių kasa patyrė išlaidų, jų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašo duomenimis (t.2, b. l. 36). Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, tenkintinas.

56Dėl nukentėjusiosios turtinės žalos

57Kaip matyti iš S. K. pateiktų dokumentų, ji sumokėjo 920 Eur už laidojimo paslaugas, 130 Eur – už gėlės, 27,90 Eur – už tarpmiestinių autobusų bilietus, 1,50 Eur – už miesto viešojo transporto bilietus. Dokumentais pagrįstos išlaidos – 1 079,40 Eur. Taip pat nukentėjusioji pateikė 29 (dvidešimt devynis) kvitus, kurių tikslūs duomenys neįskaitomi (susilieję), teisiamajame posėdyje paaiškino, kad rinko visus bilietus. Teismas, nagrinėjantis bylą, neturi pagrindo netikėti nukentėjusios paaiškinimu, kad ji pateikė į bylą būtent tarpmiestinių autobusų, kuriais ji vyko į ligoninę lankyti ten gydomo sutuoktinio, bilietus, vertina, kad nukentėjusios patirtos išlaidos nustatytinos pagal vidutinę jos pateiktų bilietų kainą – 1,86 Eur (27,90 Eur :15 vnt.), kuri padaugintina iš 29 vnt., ir sudaro 53,94 Eur. Bendra dokumentais pagrįstų išlaidų suma – 1 133,34 Eur. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji taip pat paaiškino, kad paminėjimui ji išleido apie 130 Eur, šias išlaidas pateisinančių dokumentų nepateikė. Teismas vertina, kad šio nukentėjusiosios nurodytos išlaidos atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, jų dydžiu nėra pagrindo abejoti. Duomenų, kad šiuo metu būtų pastatytas paminklas ar patirta kitų išlaidų, už kurias būtų atsikaityta, teismo posėdžio metu nepateikta. Nukentėjusioji pateikė į bylą ir „Maxima“ kvitus“, kuriais užfiksuotų sumų, įvertinus prekes, už kurias buvo sumokėta, ir mokėjimo laiką, teismas nevertina išlaidomis, susijusiomis su kaltinamojo veika, todėl jos iš kaltinamojo nepriteistinos. Apibendrinus, darytina išvada, kad nukentėjusiosios patirtos išlaidos, 1 263,34 Eur, pripažintinos turtine žala dėl nusikaltimo padarymo, atlygintinos atėmus išmokėtą sumą, 1 000 Eur, atlygintina 263,34 Eur turtinės žalos.

58Dėl neturtinės žalos

59Nukentėjusioji S. K. nurodė patyrusi neturtinę žalą dėl nukentėjusiojo mirties, nes senatvėje liko vieniša, prarado mylimą vyrą.

60Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-511/2019).

61Įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, įvertindamas atlygintinos neturtinės žalos dydį. Žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusiojo asmens interesų pusiausvyros.

62Teismas daro išvadą, kad dėl kaltinamojo neatsargios veikos žmogus prarado gyvybę, todėl jo sutuoktinė patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, sukrėtimu, emocine depresija, toliau patiria ilgalaikes ir neatstatomas pasekmes. S. K. su nukentėjusiuoju išgyveno 25 metus, prarado ilgalaikius šeimos santykius, teismas pasisako, kad argumentai dėl mažesnės žalos atsižvelgus į, esą, buvusius nesutarimus, nepagrįsti, nusikalstamos veikos perkvalifikavimas iš tyčinio į neatsargų gyvybės atėmimą taip pat nesuteikia pagrindo mažinti priteistinos neturtinės žalos dydžio. Teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeistą vertybę, jos reikšmingumą – žmogus neteko gyvybės, asmens kaltę, veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį – padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamojo turtinę padėtį – dirbantis, į nukentėjusios amžių ir turtinę padėtį: senyvo amžiaus, pensininkė, į teismų praktiką analogiškose bylose, netekus artimo žmogaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: 2019 m. balandžio 25 d. Nr. 2K-78-511/2019, 2016 m. gruodžio 6 d. Nr. 2K-421-511/2016, 2015 m. lapkričio 16 d. Nr. 2K-513-697/2015), į teisingumo ir protingumo principus, daro išvadą, kad nukentėjusiajai atlygintina 15 000 Eur neturtinės žalos.

63Dėl bausmės

64Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

65Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų. T. Š. neteistas (t. 2, b. l. 120), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (t.2, b. l. 119), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (t.2, b. l. 123), VšĮ Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centre negydytas (t. 2, b. l. 127), nėra Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje (t.2, b. l. 126), Medicinos dokumentų 2019 m. gruodžio 23 d. išrašo/siuntimo duomenimis, atlikus MRT, vaizdas neprieštarautų perikarditui (galimai liekamiesiems pakitimams po aktyvios fazės) ar pakitimams po persirgto mioperikardito (t. b. l. 18), kaltinamojo draugė yra nėščia ( t. 2, b. l. 161).

66Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes – nusikaltimu pažeistą vertybę, kaltinamojo ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, siekiamus bausmės tikslus, neįžvelgia galimybės kaltinamajam skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (BK 62 straipsnio 1 dalis), nevertina, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

67Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į veikos padarymo aplinkybes – žmogaus gyvybė atimta neatsargiai, veika situacinė, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes – pagalbos nukentėjusiajam suteikimą ir bandymą išvengti sunkesnių padarinių, prisipažinimą ir nuoširdų gailestį padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, į kaltinamojo asmenybę, jo elgesį prieš ir po veikos padarymo – atlygino dalį žalos, nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka, į jo šeiminę padėtį – nėra oficialiai susituokęs, tačiau draugė, su kuria kartu gyvena, yra nėščia, į kaltinamojo sveikatos problemas, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina mažesnio nei sankcijos vidurkio laisvės atėmimo bausmė.

68Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020, bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Šioje nutartyje taip pat pabrėžta, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę.

69Įvertinęs bylos aplinkybes, apibūdinančius kaltinamąjį, jo padarytą veiką, atsižvelgęs ir į nukentėjusiųjų išsakytą poziciją dėl kaltinamajam neskirtinos realios laisvės atėmimo bausmės, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti, šio nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, paskiriant įpareigojimą, turintį auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

70T. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.2, b. l. 97), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

71Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

72Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

Nutarė

73T. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalyje, skirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

74Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6 punktu, paskirtos bausmės vykdymą T. Š. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant pareigą 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

75Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

76Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš T. Š. 6 716,89 eurų turtinei žalai atlyginti.

77Nukentėjusiosios S. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš T. Š. 263,34 Eur turtinei žalai atlyginti ir 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti S. K. naudai.

78Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė... 2. T. Š., asmens kodas ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis... 3. T. Š. 2019 m. gruodžio 4 d., apie 17.35 val., daugiabučio namo, esančio... 4. T. Š. kaltę dėl atliktų veiksmų pripažino, nurodė, kad nenorėjo, jog... 5. T. Š. patikslino, kad įvykio metu jis buvo vienas. V. B. buvo su S. K..... 6. T. Š. 2019 m. gruodžio 4 d. apklausos įtariamuoju duomenimis, jis nurodė,... 7. Parodymų patikrinimo vietoje 2020 m. vasario 12 d. protokolo duomenimis, T.... 8. Nukentėjusioji S. K. paaiškino, kad V. B. buvo jos sutuoktinis. Įvykio... 9. S. K. 2019 m. gruodžio 6 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu duomenimis, ji... 10. Nukentėjusioji L. B. paaiškino, kad apie įvykį sužinojo, kai jai... 11. Nukentėjusioji V. Č. paaiškino, kad jai paskambino jos mama, papasakojo, kad... 12. Liudytoja G. S. paaiškino, kad dirba Elektrėnų policijos komisariate veiklos... 13. Liudytoja E. J., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato... 14. Liudytojas M. Š. paaiškino, kad jam žinoma tiek, kiek apie situaciją... 15. Liudytoja R. Š. paaiškino, kad apie įvykį sužinojo ne pirmą dieną,... 16. Liudytoja L. G. paaiškino, kad apie įvykį sužinojo vakare, iš T. Apie 11... 17. K. M. 2020 m. vasario 19 d. prašymo duomenimis, dėl amžiaus (88 metai) ir... 18. A. P. 2020 m. birželio 9 d. pranešimo duomenimis, ji mirus V. B. buvo... 19. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019 m. gruodžio 4 d., 17.37 val.,... 20. Įvykio vietos apžiūros 2019 m. gruodžio 4 d. protokolo duomenimis,... 21. Papildomos įvykio vietos apžiūros 2019 m. gruodžio 19 d. protokolo... 22. Nukentėjusios S. K. parodymų patikrinimo vietoje 2020 m. vasario 19 d.... 23. Kitų objektų apžiūros 2020 m. kovo 23 d. protokolo duomenimis, apžiūrėti... 24. Pirmasis garso įrašas yra tarp vyro ir BPC darbuotojos (BPC): BPC: 112.... 25. Antrasis garso įrašas yra tarp vyro, BPC darbuotojos (BPC), GMP darbuotojos :... 26. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados... 27. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto... 28. Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo duomenimis, T.... 29. Dėl veikos, jos kvalifikavimo... 30. Kaltinamasis pripažino pastūmęs V. B., pabrėžė nesitikėjęs ir... 31. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad įvykio vietoje, be kaltinamojo ir... 32. Kaip matyti iš nukentėjusios parodymų pirmosios apklausos ikiteisminio... 33. Kaltinamasis 2019 m. gruodžio 4 d., 5 d. apklausų ikiteisminio tyrimo metu... 34. Vertintina, kad nukentėjusios S. K. ir kaltinamojo parodymai dėl esminės... 35. Teismas daro išvadą, jog minėti tarpusavyje sutampantys kaltinamojo,... 36. Kaltinamajam inkriminuotas tyčinis V. B. nužudymas. Teismas, nagrinėjantis... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartyje... 38. Aukščiau aptartais bylos duomenimis, pripažintinais įrodymais, nustatyta,... 39. Bylos duomenimis, kaltinamasis veiką padarė dėl nusikalstamo... 40. Dėl atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių... 41. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartyje baudžiamojoje... 43. Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis, sužalojęs nukentėjusįjį, tuojau... 44. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bylą nagrinėjantis teismas... 45. Bylos duomenimis, kaltinamasis savanoriškai atlygino 1 000 Eur... 46. Dėl civilinių ieškinių... 47. Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 6... 48. Nukentėjusioji S. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 4 000 eurų... 49. Civilinio ieškinio duomenimis, nukentėjusioji turtinę žalą patyrė dėl... 50. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad neturtinę žalą patyrė,... 51. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymų apie... 52. PVM sąskaitos faktūros serija DKF Nr. 20-001 duomenimis, ji išrašyta... 53. Kaltinamasis T. Š. nurodė, kad sutinka atlyginti tokio dydžio turtinę ir... 54. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinys tenkintinas,... 55. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį T. Š. pripažino.... 56. Dėl nukentėjusiosios turtinės žalos... 57. Kaip matyti iš S. K. pateiktų dokumentų, ji sumokėjo 920 Eur už laidojimo... 58. Dėl neturtinės žalos... 59. Nukentėjusioji S. K. nurodė patyrusi neturtinę žalą dėl nukentėjusiojo... 60. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo... 61. Įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas,... 62. Teismas daro išvadą, kad dėl kaltinamojo neatsargios veikos žmogus prarado... 63. Dėl bausmės... 64. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 65. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia atsakomybę... 66. Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes – nusikaltimu pažeistą... 67. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į veikos padarymo aplinkybes –... 68. Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d.... 69. Įvertinęs bylos aplinkybes, apibūdinančius kaltinamąjį, jo padarytą... 70. T. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti... 71. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje... 72. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 73. T. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 74. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi,... 75. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui... 76. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti, priteisti... 77. Nukentėjusiosios S. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir... 78. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...