Byla 2K-421-511/2016
Dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams. Iš R. S. priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. S. 494 Eur turtinei žalai ir 14 481 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 279 Eur turtinei žalai atlyginti

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams. Iš R. S. priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. S. 494 Eur turtinei žalai ir 14 481 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 279 Eur turtinei žalai atlyginti.

2Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 9 d. nutartis, kuria nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmestas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

41. R. S. nuteistas už tai, kad tyčia nužudė A. S. šiomis aplinkybėmis: 2013 m. gruodžio 2 d., apie 18.00 val., Kėdainių r., ( - ), prie parduotuvės ( - ) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tyčia spyrė A. S. į juosmens sritį, sudavė kumščiu vieną kartą į veidą, pastarajam nugriuvus ir pakaušiu atsitrenkus į asfaltuotą dangą, padarė kraujosruvą pakaušio minkštuosiuose audiniuose viršutinėje dalyje, linijinį pakauškaulio lūžimą, pereinantį į užpakalinę kaukolės daubą (kaukolės pamatą), kraujo išsiliejimą po dešinio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu ir po minkštaisiais smegenų dangalais, galvos smegenų sukrėtimą, dėl to 2013 m. gruodžio 3 d., apie 3.00 val., A. S. mirė.

52. Kasaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 9 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

62.1. Kasatorius nurodo skundžiantis abiejų instancijų teismų sprendimus dėl esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų padarymo ir netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Anot kasatoriaus, teismai, vertindami byloje surinktus įrodymus ir nustatydami bylos aplinkybes, padarė esminius BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 4, 5 dalių, 241 straipsnio 2 dalies, 242 straipsnio 1 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, o pagal byloje nustatytas aplinkybes, nepagrįstai nuspręsdami, kad kasatoriaus veiksmuose yra visi privalomi tyčinio nužudymo sudėties požymiai, teismai netinkamai pritaikė BK 2 straipsnio 4 dalies, 15 straipsnio 3 dalies, 129 straipsnio 1 dalies nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos šios kategorijos baudžiamosiose bylose.

72.2. Kasatoriaus teigimu, nė vienas patikimas įrodymas nepatvirtina, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teismų išvados neatitinka byloje ištirtų įrodymų (ekspertų išvadų, liudytojų parodymų ir kt.) turinio ir objektyvios tiesos, jos pagrįstos prielaidomis, vienas kitam prieštaraujančiais įrodymais, abejonės buvo traktuojamos jo nenaudai, taip pažeidžiant in dubio pro reo principą, išimtinai vertinami tik kasatorių kaltinantys nepatikimi įrodymai, nekreipiant dėmesio į jį teisinančius faktus, neatsižvelgiant į įrodymų visumą, nepašalinti prieštaravimai tarp kasatoriaus ir liudytojų parodymų bei ekspertų paaiškinimų, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų.

82.3. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, šališkai ir nevisapusiškai išnagrinėjo apeliacinio skundo argumentus dėl kasatoriaus kaltės įrodytumo ir nepagrįstai neatliko įrodymų tyrimo pagal skunde nurodytus argumentus, rėmėsi nepagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir perrašė šio teismo motyvus, nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo dėl, kasatoriaus nuomone, neteisingo materialiosios teisės normos (BK 129 straipsnio 1 dalies) aiškinimo ir taikymo nustatant priežastinį ryšį tarp kasatoriaus veikos ir kilusių padarinių.

92.4. Anot kasatoriaus, byloje liko nepašalintos abejonės, kad nukentėjusiojo mirtis galėjo įvykti nuo liudytojo (buvusio įtariamojo) K. S. suduotų smūgių, epilepsijos priepuolio metu nukentėjusiajam nukritus ar jam aukštielninkam nugriuvus laiptinėje arba nukentėjusiajam stipriau pasukus galvą, neatmestina ir tai, kad dėl girtumo nukentėjusysis galėjo griuvinėti ir taip mirtinai susižaloti.

102.5. K. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad nuo pastarojo suduotų trijų smūgių A. S. į veidą šis krito ant dešinio šono ir pakaušiu dešine puse atsitrenkė į asfaltą, ir tai atitinka 2015 m. balandžio 20 d. ekspertizės akto Nr. EKM 41/15(01), kurio teismai nevertino, išvadas apie A. S. padarytus galvos sužalojimus.

11Ekspertas J. Rybalko patvirtino faktą, kad galvos kietojo smegenų dangalo tarpinių venų nutrūkimą galėjo lemti tiek smūgis į veidą, tiek pakaušio sumušimas atsitrenkus galva į kietą pagrindą, pasireiškęs pakauškaulio lūžiu, – tiek vienas, tiek kitas, tiek abu – konkrečiai atsakyti šiuo atveju negalima.

12Liudytojų E. Č. ir E. J. parodymai, kuriais apeliacinės instancijos teismas be pagrindo grindė kasatoriaus kaltę, nepatikimi, prieštarauja tarpusavyje, ekspertų išvadoms ir kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, be to, šie liudytojai artimai bendrauja su A. S. vaikais. Ekspertas J. Rybalko nurodė, kad po spyrio į juosmenį nukentėjusysis turėjo kristi ne ant nugaros, bet griūti priekiu. Tai, kad šie liudytojai negalėjo matyti, kas vyksta tarp kasatoriaus ir A. S. bei tarp K. S. ir A. S., patvirtina pažyma apie parduotuvės kiemo apšvietimą, kurios neįvertino nė vienas teismas, K. S. parodymai, jog toje vietoje buvo tamsu, kad kasatorius nebuvo priėjęs prie jo, besimušančio su A. S., liudytojo O. K. parodymai, jog kad buvo tamsu, jis matė kasatorių, išeinantį iš parduotuvės ir šaukiantį „baik“, be to matė, kaip aukštesnis vyras krito, o žemesnis spyrė, tačiau tai buvo ne kasatorius. Liudytojai E. Č. ir E. J. galėjo suklysti, nurodydami, kas sudavė smūgius. Tai, kad liudytojas K. S. pakeitė savo parodymus, nurodydamas, kad girdėjo duslų vieno smūgio garsą, turėjo būti vertinama kaip gynybinė jo pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Teismai nevertino to, kad liudytojai R. B. ir A. B. po muštinių su nukentėjusiuoju matė sužalotą K. S.

13Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad, kai buvo atliekamas eksperimentas, į šį procesinį veiksmą nebuvo pakviestas nei K. S., nei kasatorius, dalyvavo tik liudytojai ir S. S., todėl tyrėjas turėjo visas galimybes šį veiksmą atklikti taip, kaip buvo patogu kaltinimo pusei. Be to, su šiuo veiksmu nesutiko S. S., pareiškusi pastabas ir nurodžiusi, kad iš dalyvavusių asmenų buvo reikalaujama pasirašyti ant tuščių blankų.

142.6. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio į liudytojo S. G. parodymus, kad A. S. buvo nustatyta epilepsija, tačiau jis nevartojo vaistų. Kasatoriaus nuomone, šiems neaiškumams pašalinti būtina buvo į teismo posėdį kviesti ekspertą, tačiau apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo neatliko, todėl nepašalino liudytojų parodymų ir eksperto išvadų prieštaravimų.

152.7. Tai, kad nukentėjusysis galėjo nukristi laiptinėje, patvirtina prie nuteistojo apeliacinio skundo pridėtos nuotraukos ir liudytojo K. R. parodymai. Šį liudytoją taip pat būtina buvo apklausti apeliacinės instancijos teisme, nes nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis nurodė, kad tyrimo metu buvo verčiamas duoti parodymus prieš kasatorių, be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog šis liudytojas matė, kaip nukentėjusysis krito ant šono, nes liudytojas kategoriškai teigė, kad A. S. krito aukštielninkas.

162.8. Apibendrindamas kasatorius teigia, kad jis neįvykdė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nes smūgių nukentėjusiajam nesudavė, priešingai, prašė užbaigti muštines ir padėjo nukentėjusiajam atsikelti, paduodamas jam ranką, todėl byloje nėra nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp jo veiksmų ir nukentėjusiojo mirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-247/2009).

173. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Meška atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo R. S. kasacinį skundą atmesti.

183.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismai, vadovaudamasi bendrosiomis įrodymų nagrinėjimo taisyklėmis (BPK 20 straipsnis, 301 straipsnio 1 dalis, kt.), išsamiai ir nešališkai ištyrė ir įvertino visas bylai reikšmingas įvykio aplinkybes ir priėmė sprendimus remdamiesi įrodymų, kurie gauti teisėtais būdais, yra aiškūs ir objektyvūs, visuma, todėl tokie sprendimai negali būti vertinami kaip pagrįsti prielaidomis. Kasatoriaus prašymas grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui yra deklaratyvus, nes nenurodoma nė viena aplinkybė, kurią reikėtų papildomai tirti, ar asmenų, kuriuos reikėtų naujai ar papildomai apklausti. Vien tai, kad žemesniųjų instancijų teismų sprendimai neatitiko nuteistojo gynybinės versijos ir lūkesčių, nėra pagrindas suabejoti teismų priimtų sprendimų teisėtumu ar teisingumu.

193.2. Kasaciniame skunde daroma prielaida, kad nukentėjusysis A. S. aukštielninkas krito nuo laiptų ir būtent tai buvo jo mirties priežastis, nepagrįsta. Liudytojai I. S., V. B. parodė, kad A. S. jautėsi blogai, nes buvo sumuštas kito asmens. Specialisto išvados, teismo medicinos eksperto J. Rybalko paaiškinimai patvirtino, kad sužalojimai, nuo kurių įvyko A. S. mirtis, nebūdingi savaiminiam griuvimui. Remdamiesi šiais duomenimis, teismai pagrįstai pripažino, kad A. S. negalėjo mirtinai susižaloti nukritęs savo namo laiptinėje. Kasatoriaus pridėta laiptinės nuotrauka jokių įvykio aplinkybių nepagrindžia ir tėra jo keliama versija dėl galimos įvykio vietos, kuri teismų pagrįstai atmesta kaip prieštaraujanti bylos aplinkybėms. Nuteistojo teiginys neva liudytojas K. R. buvo verčiamas duoti nuteistajam nepalankius parodymus ir kad jis kategoriškai teigė, jog nukentėjusysis krito aukštielninkas, neatitinka liudytojo K. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, turinio.

203.3. Faktą, kad nukentėjusysis A. S. mirė ne nuo epilepsijos priepuolio, patvirtino teismo medicinos specialistas V. Barauskas, atlikęs lavono tyrimą. Duomenų, kad nukentėjusysis griuvo ir susižalojo dėl epilepsijos priepuolio, nėra. Remiantis ta pačia specialisto išvada, nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusysis A. S. galėjo mirti nuo stipresnio galvos pasukimo. Nė vienas iš apklaustų asmenų taip pat nenurodė, kad iki nuteistojo R. S. suduotų smūgių, nukentėjusysis būtų svyravęs ar griuvinėjęs dėl girtumo. Duomenys apie tai, ar nukentėjusysis galėjo vartoti vaistus, yra pertekliniai ir neturi tiesioginio priežastinio ryšio su nukentėjusiojo mirties priežastimi (galvos trauma), todėl teismai teisingai pasielgė papildomai netirdami šios aplinkybės (BPK 241 straipsnio 2 dalis).

213.4. Tai, kad liudytojai E. Č. ir E. J. yra artimi draugai su nukentėjusiojo A. S. vaikais, teismams buvo žinoma, tačiau vien tai nedavė pagrindo abejoti jų parodymų teisingumu, nes liudytojų parodymų turinys atitiko nustatytas bylos aplinkybes. Įstatymas imperatyviai neišskiria nepilnamečių kaip netinkamų liudytojų (BPK 78, 79 straipsniai), o jų ryšys su nukentėjusiojo vaikais yra aplinkybė, į kurią reikia atsižvelgti vertinant duotų parodymų teisingumą.

223.5. Priešingai nei teigia kasatorius, atlikus eksperimentą įrodyta, kad liudytojai galėjo matyti bylai reikšmingas aplinkybes. Nuteistojo R. S. teiginys, kad jo nedalyvavimas eksperimente yra proceso pažeidimas, klaidingas. Eksperimentas buvo atliktas ne nuteistojo prašymu, jo metu buvo tikrinamas kitų asmenų, o ne kasatoriaus, gebėjimas matyti įvykio aplinkybes, todėl tiesioginis R. S. dalyvavimas eksperimente nebuvo reikalingas. Su eksperimento eiga ir išvadomis kasatorius buvo supažindintas. Be to, atsižvelgiant į kasatoriaus gyvybinę poziciją, akivaizdu, kad jis nėra suinteresuotas objektyviais eksperimento rezultatais, todėl jo dalyvavimas šiame tyrimo veiksme neduotų objektyvių rezultatų. Nors ir nustatyta, kad liudytojai E. Č. ir E. J. pasirašė ant juodraštinių ir tuščių protokolų, tačiau tai nepaneigia eksperimentu gautų duomenų tikrumo. Kitą dieną eksperimento dalyviai buvo iškviesti pas tyrėją dar kartą pasirašyti ant galutinai sutvarkyto eksperimento protokolo. Be to, nukentėjusioji S. S. pasirašė pridėjusi pastabą, kad ji aiškiai matė statistų judesius. Taigi duomenų tikrumą ir teisingumą visi eksperimento dalyviai patvirtino pasirašydami ant eksperimento atlikimo protokolo bei teisminio nagrinėjimo metu.

233.6. Ekspertui pateiktų bylos duomenų apie įvykio aplinkybes pakako A. S. mirties priežasčiai nustatyti. Specialistas J. Rybalko, priešingai nei teigia kasatorius, nurodė, kad pagal kraujosruvas galvoje galima spręsti, jog buvo pakankamai stiprus smūgis, kuris suteikė pagreitį galvai, o stipresnis galvos sumušimas buvo nuo griuvimo ir pakaušio sumušimo. Tai patvirtina liudytojų duotus parodymus dėl nuteistojo R. S. veiksmų muštynių su nukentėjusiuoju metu. Ekspertų pateiktos išvados nepaneigia liudytojų parodymų, priešingai, patvirtina, kad būtent R. S. veiksmai sukėlė A. S. mirtį. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir ekspertų išvadas, taip pat nėra pagrindo teigti, kad ginčo tarp K. S. ir nukentėjusiojo A. S. metu būta smūgių į nukentėjusiojo juosmenį. Taigi teisme apklaustų liudytojų E. Č., E. J. ir K. S. parodymai, kurie yra iš esmės nuoseklūs ir atitinka vieni kitus, bei kitų asmenų parodymai, specialisto ir ekspertų išvados, jų paaiškinimai, kiti bylos duomenys pagrįstai leido teismui daryti išvadą, kad ne K. S., o būtent R. S. smūgiai, dėl kurių nukentėjusysis griuvo ant žemės, buvo A. S. mirties priežastis. R. S. sudavė mirtinus smūgius nukentėjusiajam, dėl to griūdamas nukentėjusysis pakaušiu atsitrenkė į asfaltuotą dangą ir po kurio laiko mirė.

243.7. Tokie veiksmai pripažinti kaip padaryti esant netiesioginei tyčiai, t. y. R. S. nesiekė padaryti A. S. mirtinų sužalojimų, tačiau suduodamas smūgius jis galėjo ir turėjo numatyti galimus savo veiksmų padarinius. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, padarinius, priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių, kaltės rūšį ir formą, teismas pagrįstai pripažino R. S. kaltu padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskyrė tinkamą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

25Nuteistojo R. S. kasacinis skundas atmestinas.

264. Kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Kasacinio nagrinėjimo dalykas nėra kasacinio skundo argumentai, kuriais savaip interpretuojami įrodymai ir ginčijamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Pagal teismų praktiką nagrinėjant kasacinį skundą, kuris grindžiamas pažeidimais įrodinėjimo procese, kasacinės instancijos teismas tikrina, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

274.1. Kasatorius kelia klausimus dėl liudytojų E. Č., E. J., K. R., O. K., K. S. parodymų, specialisto V. Barausko išvados, ekspertizės akto išvadų, eksperto J. Rybalko paaiškinimų, eksperimento rezultatų vertinimo ir tai pateikia kaip BPK 20 straipsnio 5 dalies ar 301 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimus. Skunde pateikiamas savas šių bylos duomenų interpretavimas ir atsižvelgiant į atskirus įrodymus prašoma daryti išvadas dėl nuteistojo nekaltumo, tačiau tai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Tokie kasacinių skundų teiginiai nagrinėtini tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

284.2. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis) ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Kartu įstatymas imperatyviai nurodo, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymų įvertinimo (jų priimtinumo ar atmetimo aspektu) motyvai (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalies 3 punktas).

294.3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. S. tyčia spyrė A. S. į juosmens sritį, sudavė kumščiu vieną kartą į veidą, o pastarajam nugriuvus ir pakaušiu atsitrenkus į asfaltuotą dangą, padarė sveikatos sutrikdymą, nuo kurio A. S. mirė. Šias išvadas teismas grindė liudytojų E. J. ir E. Č. parodymais, teismo ekspertizės aktu, ekspertų G. Abi Chaker ir J. Rybalko paaiškinimais teismo posėdyje, tyrimo eksperimento ir kitais pirmosios instancijos teismo posėdyje, laikantis BPK 242 straipsnio 1 dalies reikalavimų tiesiogiai ištirtais ir nuosprendyje išdėstytais įrodymais, pateikiant išsamią šių įrodymų analizę, patikrinant visus byloje esančius duomenis, juos palyginant, šalinant prieštaravimus, pateikiant išsamius argumentus ir motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Priešingai nei teigiama skunde, teismo nuosprendis atitinka BPK 301 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, įrodymų vertinimas atliktas nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

304.4. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą, laikėsi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų ir į visus esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus atsakė (iš esmės tie patys argumentai dar kartą pakartoti ir kasaciniame skunde). Pažymėtina, kad įstatymas nenumato reikalavimo teismui atsakyti į absoliučiai visus (kiekvieną) apeliacinio skundo argumentus. Pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas dar kartą analizavo liudytojų E. J., E. Č., K. S., V. L., K. R., R. B., A. B., O. K., K. R., I. S., S. S. parodymus, specialisto išvados, ekspertizės akto duomenis, ekspertų G. Abi Chaker ir J. Rybalko paaiškinimus teismo posėdyje, aptardamas įrodymus tiek atskirai, tiek palygindamas juos tarpusavyje ir gretindamas vienus su kitais. Teismas dar kartą patikrino ir argumentuotai atmetė nuteistojo versijas, kad A. S. mirtį sukėlę sužalojimai galėjo būti nulemti K. S. suduotų smūgių, dėl epilepsijos priepuolio ar girtumo nukentėjusiajam nukritus, stipriau pasukus galvą, bei argumentuotai konstatavo priežastinį ryšį tarp nuteistojo veikos ir pasekmių – nukentėjusiojo A. S. mirties.

314.5. Priežastinis ryšys žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Pagal teismų praktiką nužudymo bylose tais atvejais, kai tarp suduoto smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties nėra įsiterpęs joks kitas veiksnys, turintis lemiamos įtakos mirčiai, pripažįstama, kad tarp veikos ir pasekmių yra priežastinis ryšys. Priežastinio ryšio nustatymas yra teismo kompetencija. Pagal specialistų G. Abi Chaker ir J. Rybalko paaiškinimus, A. S. mirtį sukėlęs sužalojimas (tarpinių venų trūkimas, lėmęs kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu) galėjo būti padarytas tiek dėl poveikio į veido sritį, tiek ir dėl trauminio poveikio į pakaušį (t. y. krentant, atsitrenkus galva į kietą pagrindą). Tačiau ekspertas J. Rybalko kartu nurodė, kad stipresnis galvos sumušimas buvo nuo griuvimo ir pakaušio sumušimo. Įvertinęs įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad K. S. smūgiai ir jo pasipriešinimas A. S. prieš tai vykusių muštynių metu nebuvo itin intensyvus, agresyvus ir stiprus. Tuo tarpu iš liudytojų E. J. ir E. Č. parodymų teismai nustatė, kad pasibaigus A. S. ir R. S. muštynėms, būtent po R. S. smūgių A. S. krito aukštielninkas ant žemės, ilgai nesikėlė, po to keturpėsčias ėjo iš aikštelės po krūmu ant žolės, ten kurį laiką dar gulėjo. Išanalizavęs įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. S. mirtį nulėmusį galvos sužalojimą neabejotinai sukėlė būtent R. S. suduoti du smūgiai (koja į juosmens sritį ir ranka į veidą), nuo kurių nukentėjusysis nugriuvo ir susitrenkė galvą į žemę, dėl to ir įvyko nukentėjusiojo mirtis, taigi, tarp nuteistojo R. S. veiksmų, suduodant smūgius nukentėjusiajam, ir nukentėjusiojo mirties yra būtinasis priežastinis ryšys.

324.6. Apeliacinės instancijos teismas, gretindamas su kitais įrodymais, dar kartą įvertino liudytojų E. J. ir E. Č. parodymų patikimumą ir pateikė motyvuotas išvadas, kad šių liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nuoseklūs; patikimai nustatyta, kad abu liudytojai, nepaisant tamsaus paros meto, įvykio vietoje galėjo matyti ir matė įvykio aplinkybes; nenustatyta duomenų, jog minėti liudytojai turi pagrindą apkalbėti nuteistąjį; įvertinus, kad abu šie liudytojai matė du skirtingus R. S. suduotus A. S. smūgius, jų parodymai vieni kitiems neprieštarauja.

334.7. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus ištyrė neišsamiai, nes neatliko įrodymų tyrimo apklausiant teismo medicinos ekspertą ir liudytoją K. R., kad būtų patikrintos nuteistojo versijos, jog A. S. mirtį galėjo lemti kritimas dėl epilepsijos, kuria jis sirgo, ar sužalojimai, patirti jam nukritus laiptinės aikštelėje.

344.8. Pažymėtina, kad apeliacine tvarka bylą nagrinėjantis teismas dėl papildomo įrodymų tyrimo reikalingumo sprendžia atsižvelgdamas į tai, ar pirmosios instancijos teisme visi bylos įrodymai ištirti, ar jų tyrimas išsamus, siekiant išaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, pašalinti prieštaravimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2010). Vien tik nesutikimas su liudytojo parodymų vertinimu nesudaro teismui pagrindo liudytoją šaukti apklausti pakartotinai, kai nėra duomenų, kad liudytojas gali pateikti naujų bylai išnagrinėti svarbių aplinkybių.

354.9. Iš bylos matyti, kad liudytojas K. R. dėl A. S. griuvimo laiptinėje aplinkybių buvo išsamiai apklaustas pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs tiek teismo posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotus K. R. parodymus apie A. S. nukritimo laiptinėje aplinkybes, šio liudytojo parodymus vertino kaip nenuoseklius ir nepatikimus, argumentuotai jų nelaikė įrodymu, patvirtinančiu nuteistojo versiją, kad nukentėjusysis mirtį sukėlusius sužalojimus galėjo patirti griūdamas laiptinėje. Išvadą, nekeliančią abejonių ir paneigiančią minėtą nuteistojo versiją, teismas grindė liudytojos I. S. parodymais, kad grįžęs namo A. S. skundėsi galvos skausmais dėl jam kito asmens suduotų smūgių, o ne dėl to, kad parkrito laiptinėje, ir eksperto J. Rybalko paaiškinimais, kad griuvimas, dėl kurio nukentėjusysis patyrė sužalojimus, sukėlusius mirtį, nebūdingas savaiminiam, kad tą lėmė nukentėjusiajam suduotas pakankamai stiprus smūgis, suteikęs pagreitį.

364.10. Nepagrįsti skundo teiginiai dėl būtinumo apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti ekspertą dėl epilepsijos įtakos nukentėjusiojo mirčiai. Šis klausimas išsamiai išnagrinėtas. Nors liudytojas S. G. parodė, kad A. S. nevartojo jam nuo epilepsijos paskirtų vaistų, tačiau specialisto išvadoje buvo pateikti duomenys, kad epilepsijos liga įtakos A. S. mirčiai neturėjo; šiuo klausimu pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas J. Rybalko paaiškino, kad pagal medicininius duomenis nėra požymių, jog A. S. griuvo ir susižalojo dėl epilepsijos. Greta šių duomenų teismas įvertino ir liudytojos S. S. parodymus, jog nebūdavo atvejų, kad jos tėvas dėl epilepsijos kristų staiga.

374.11. Įvertinęs bylos įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog tarp nuteistojo R. S. veiksmų ir kilusių padarinių (nukentėjusiojo mirties) būtų įsiterpęs koks nors kitas veiksnys, turėjęs įtakos nukentėjusiojo mirčiai.

38Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų skundžiamų teismų nuosprendžių keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmetamas.

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

40Atmesti nuteistojo R. S. kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija... 4. 1. R. S. nuteistas už tai, kad tyčia nužudė A. S. šiomis aplinkybėmis:... 5. 2. Kasaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio... 6. 2.1. Kasatorius nurodo skundžiantis abiejų instancijų teismų sprendimus... 7. 2.2. Kasatoriaus teigimu, nė vienas patikimas įrodymas nepatvirtina, kad jis... 8. 2.3. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo... 9. 2.4. Anot kasatoriaus, byloje liko nepašalintos abejonės, kad nukentėjusiojo... 10. 2.5. K. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad nuo... 11. Ekspertas J. Rybalko patvirtino faktą, kad galvos kietojo smegenų dangalo... 12. Liudytojų E. Č. ir E. J. parodymai, kuriais apeliacinės instancijos teismas... 13. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad, kai buvo atliekamas eksperimentas,... 14. 2.6. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio į liudytojo S. G. parodymus, kad A.... 15. 2.7. Tai, kad nukentėjusysis galėjo nukristi laiptinėje, patvirtina prie... 16. 2.8. Apibendrindamas kasatorius teigia, kad jis neįvykdė jam inkriminuotos... 17. 3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 18. 3.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismai, vadovaudamasi bendrosiomis įrodymų... 19. 3.2. Kasaciniame skunde daroma prielaida, kad nukentėjusysis A. S.... 20. 3.3. Faktą, kad nukentėjusysis A. S. mirė ne nuo epilepsijos priepuolio,... 21. 3.4. Tai, kad liudytojai E. Č. ir E. J. yra artimi draugai su nukentėjusiojo... 22. 3.5. Priešingai nei teigia kasatorius, atlikus eksperimentą įrodyta, kad... 23. 3.6. Ekspertui pateiktų bylos duomenų apie įvykio aplinkybes pakako A. S.... 24. 3.7. Tokie veiksmai pripažinti kaip padaryti esant netiesioginei tyčiai, t.... 25. Nuteistojo R. S. kasacinis skundas atmestinas.... 26. 4. Kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių... 27. 4.1. Kasatorius kelia klausimus dėl liudytojų E. Č., E. J., K. R., O. K., K.... 28. 4.2. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas nuosprendį pagrindžia tik... 29. 4.3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. S. tyčia spyrė A. S. į... 30. 4.4. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį... 31. 4.5. Priežastinis ryšys žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiamas... 32. 4.6. Apeliacinės instancijos teismas, gretindamas su kitais įrodymais, dar... 33. 4.7. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus ištyrė... 34. 4.8. Pažymėtina, kad apeliacine tvarka bylą nagrinėjantis teismas dėl... 35. 4.9. Iš bylos matyti, kad liudytojas K. R. dėl A. S. griuvimo laiptinėje... 36. 4.10. Nepagrįsti skundo teiginiai dėl būtinumo apeliacinės instancijos... 37. 4.11. Įvertinęs bylos įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas... 38. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų skundžiamų teismų nuosprendžių... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 40. Atmesti nuteistojo R. S. kasacinį skundą....