Byla 2K-205/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Gintaro Godos, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams, 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, 222 straipsnio 1 dalį (UAB „SS Statybų sprendimai“ veika) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 222 straipsnio 1 dalį (UAB „Agavas“ veika) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 183 straipsnio 2 dalį (UAB „SS Statybų sprendimai“ veika) laisvės atėmimu ketveriems metams, 183 straipsnio 2 dalį (UAB „Agavas“ veika) laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

2Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, kuria nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4V. G. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas UAB „SS Statybų sprendimai“, registruotos Vilniuje, ( - ), generaliniu direktoriumi 2007 m. liepos 16 d. UAB „Hansa lizingas“ (dabar UAB „Swedbank lizingas“) centrinėje būstinėje Vilniuje, Geležinio Vilko g. 18 A, sudarė 30 256,05 Lt vertės statybų įrangos lizingo sutartį, už kurią V. G. įsipareigojo išsimokėti iki 2012 m. liepos 15 d., bet tyčia nesilaikė sutarties sąlygų, vengė mokėti periodines įmokas, dėl to 2009 m. gegužės 4 d. lizingo bendrovė vienašališkai nutraukė lizingo sutartį ir pareikalavo grąžinti statybų įrangą, tačiau V. G. tyčia iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku perleidęs statybų įrangą naudotis nenustatytiems asmenims, ir jos negrąžino, taip padarė UAB „Swedbank lizingas“ 14 632, 86 Lt turtinę žalą.

5V. G. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas UAB „SS Statybų sprendimai“ generaliniu direktoriumi bei UAB „Agavas“, registruotos Vilniuje, Panerių g. 11, direktoriumi ir atstovaudamas šioms įmonėms pats ar per įgaliotus darbuotojus, taip pat veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuris yra miręs, prisistatydamas UAB „Mia Marija“ vadybininku, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir iš anksto numatęs už jį neatsiskaityti, 2007–2009 metais, sudaręs sutartis su juridiniais ir fiziniais asmenimis dėl statybinių medžiagų pirkimo ir pardavimo, nevykdė savo įsipareigojimų, neatsiskaitė su tiekėjais, padarydamas Latvijos Respublikos įmonėms SIA „Kolle Beton“ 819 582,40 Lt, SIA „Buvema“ 144 885,18 Lt turtinę žalą, ir, žinodamas, kad pristatyti prekių negalės, rinko pinigus iš asmenų ir jų negrąžino, padarydamas R. B. 4358,45 Lt, UAB „Naujoji Agluona“ 5424,48 Lt, R. L. firmai 4871,85 Lt, A. M. 7896,48 Lt, K. M. 3676,24 Lt, K. L. 3505 Lt, J. M. 2562 Lt, M. S. 3520 Lt, P. V. 3429 Lt, S. T. 4000 Lt, E. T. 4000 Lt, V. S. 2716,40 Lt, O. S. 7098,74 Lt, K. T. 15 100,02 Lt, D. D. 1560 Lt, P. U. 8031,49 Lt, S. G. 5005,83 Lt, J. C. 2100 Lt, A. V. 3000 Lt, L. T. 2345,50 Lt, J. T. 3664,09 Lt, L. M. 2460 Lt, R. S. 2394 Lt turtinę žalą, taip pat pasikėsino įgyti svetimą turtą – 4000 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų; 2009 m. spalio 9 d. paėmė pinigus už įdarbinimą ir neįdarbino, bet pinigus pasisavino, padarydamas S. L. 500 Lt turtinę žalą, taip, turėdamas vieningą tikslą ir tyčią, apgaule savo naudai įgijo didelės 1 071 686,9 Lt vertės svetimą turtą.

6V. G. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad, kaip UAB „SS Statybų sprendimai“ generalinis direktorius būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, nuo 2007 m. birželio 19 d. iki 2009 m. balandžio 23 d. apgaulingai tvarkė UAB „SS Statybų sprendimai“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „SS Statybų sprendimai“ veiklos, pajamų ir sąnaudų, veiklos rezultatų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, įvertinti turto ir finansinės būklės; pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – už tai, kad pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės 295 505,24 Lt vertės UAB „SS Statybų sprendimai“ kasos grynųjų pinigų likutį.

7Be to, V. G. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad, kaip UAB „Agavas“ direktorius būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, nuo 2008 m. rugpjūčio 5 d. iki 2009 m. balandžio 16 d. apgaulingai tvarkė UAB „Agavas“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „Agavas“ veiklos, pajamų ir sąnaudų, veiklos rezultatų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, įvertinti turto ir finansinės būklės; pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – už tai, kad pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės 135 248,20 Lt vertės UAB „Agavas“ kasos grynųjų pinigų likutį.

8Kasaciniu skundu nuteistojo V. G. gynėjas advokatas M. Paukštė prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir V. G. išteisinti arba, jeigu sprendimas kasacinėje instancijoje neįmanomas dėl procesinių pažeidimų tiriant įrodymus, grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, arba, teismui nustačius V. G. atsakomybės pagrindus, paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

9Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad visi V. G. veiksmai buvo civiliniai sandoriai, sudaryti su juridiniais bei fiziniais asmenimis neturint jokios tyčios nei sukčiauti, nei pasisavinti ar iššvaistyti turtą.

10Teismai BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius V. G. veiksmuose nustatė vien dėl to, kad šis, veikdamas UAB „SS Statybų sprendimai“ vardu, 2007 m. liepos 16 d. sudarė lizingo sutartį su UAB „Hanza lizingas“ ir praėjus beveik dvejiems metams nuo sutarties sudarymo ėmė nemokėti sutartyje numatytų įmokų, todėl UAB „Hanza lizingas“ vienašališkai nutraukė sutartį. Teismai nepagrįstai nusprendė, jog V. G. tyčia nesilaikė lizingo sutarties sąlygų ir nutraukus sutartį neperdavė statybų įrangos UAB „Hanza lizingas“, o atidavė ją nenustatytiems tretiesiems asmenims. Teismai neįsigilino į ypač svarbias aplinkybes, būtent į tai, kad lizingo įmokos tvarkingai bei pagal grafiką buvo mokamos beveik dvejus metus, vėliau jos nebuvo mokamos dėl įmonę ištikusios sunkios finansinės padėties, o ne dėl kryptingos V. G. tyčios nesilaikyti sutarties sąlygų ir padaryti žalą UAB „Hanza lizingas“. Visa statybos įranga buvo perduota įmonės darbininkams statybos darbams atlikti, būtent tam ši įranga ir buvo pirkta, todėl turtas nėra išvaistytas. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta aplinkybė, kad V. G. neatsakinėjo į banko darbuotojų skambučius, nesusisekė su banko darbuotojais ir nesistengė surasti optimaliausio situacijos sprendimo, nėra teisiškai reikšminga nustatant V. G. tyčią iššvaistyti UAB „Hanza lizingas“ turtą. Teismai be pagrindo taikė baudžiamąją atsakomybę, kuri yra ultima ratio, kai bet kokiomis kitomis teisinėmis priemonėmis neįmanoma apsaugoti teisinių gėrių. Už lizingo sutarčių nesilaikymą numatyta civilinė atsakomybė. Tarp lizingo davėjo ir lizingo gavėjo susiklosto civiliniai teisiniai santykiai, kurie galioja tol, kol sutarties šalys laikosi sutarties sąlygų. V. G. veiksmai, kuriais jis pažeidė lizingo sutarties sąlygas, nesudaro pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę, nes teisei priešingas elgesys iš esmės neapsunkino pažeistos teisės gynimo civilinės teisės priemonėmis ir nepadarė jos realizavimo neįmanomo. Be to, UAB „Hanza lizingas“ net nebandė civilinio proceso tvarka prisiteisti nurodomų neva patirtų nuostolių, nesikreipė į teismą su ieškiniu. Taigi V. G. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje, sudėties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31/2011; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1A-548/2013, 1A-344/2013).

11Kasatorius, argumentuodamas nuorodomis į teismų praktiką (kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2010, 2K-620/2010, 2K-454/2012, 2K-l61/2013, 2K-309/2013), taip pat teigia, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, nepagrįstai neįvertino bylos duomenų, paneigiančių sukčiavimo požymius, nesiėmė priemonių byloje esantiems prieštaravimams pašalinti ir nepagrįstai konstatavo V. G. veiksmuose BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį veikiant UAB „SS statybų sprendimai“ bei UAB „Agavas“ vardu, dėl to priėmė neteisėtą nuosprendį. Kasatorius pažymi, kad tarp Latvijos įmonių SIA „Kolle Beton“ bei SIA „Buvema“, R. B., R. L. įmonės, UAB „Naujoji agluona“, A. M. ir V. G. atstovaujamos UAB „SS statybų sprendimai“ buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, o bendros sandorių su šiomis įmonėmis sumos yra daug mažesnės už susidariusias V. G. įmonės skolas. Vien tai, kad vykdant ilgalaikę veiklą UAB „SS statybų sprendimai“ susidūrė su finansiniais sunkumais dėl 2009–2010 metų ekonominės krizės, nėra pagrindas teigti, jog V. G. veiksmuose yra būtinas sukčiavimo požymis – siekis apgaule užvaldyti svetimą turtą. Teismai nevertino bylos duomenų, kad SIA „Kolle Beton“ buvo pradėta vykdyti nemokumo (bankroto) procedūra, dėl to V. G. įmonės negavo prekių ir negalėjo jų pristatyti kitiems asmenims. Ant SIA „Kolle Beton“ CMR važtaraščių, pagal kuriuos prekės išvežtos V. G. įmonei, nėra V. G. parašų. Teisme apklausti SIA „Buvema“ darbuotojai nepatvirtino, kad prekes vežė būtent V. G., o bylos dokumentai patvirtina, kad V. G. užsakyti blokeliai buvo pristatyti kitoms, su jo įmone nesusijusioms, įmonėms. Negavus užsakytų prekių V. G. neturi ir pareigos už jas atsiskaityti. Su SIA „Buvema“ buvo sudarytas susitarimas dėl skolos padengimo dalimis, pagal kurį V. G. įmonė įsipareigojo iki 2009 m. birželio 30 d. padengti susidariusį įsiskolinimą, taip pat buvo susitarimas ginčus spręsti komerciniame arbitraže. Prekės R. B. buvo pristatytos, už jas atsiskaityta, tačiau už paletes, ant kurių buvo pastatyti blokeliai, buvo paimtas užstatas. Kai R. B. grąžino paletes, V. G. dar negalėjo grąžinti užstato, nes nebuvo gavęs iš Latvijos įmonės pinigų, kurių ši nesumokėdavo, kol jai nebūdavo grąžintos paletės. V. G. grąžino 3000 Lt iš R. L. įmonei susidariusios skolos. Pareikšdama ieškinį dėl skolos R. L. įmonė netiesiogiai patvirtino, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. V. G. įmonė su UAB „Naujoji agluona“ dėl susidariusių įsiskolinimų kelis kartus buvo susitarusi dėl tarpusavio užskaitymų. V. G. parašė vekselį A. M., pagal kurį įsipareigojo sumokėti visą skolą. V. G. siūlė V. T. išrašyti vekselį, bet šis atsisakė. Santykiai su UAB „Mia Marija“ buvo paremti ne laisva V. G. valia, o su šia įmone susijusių trečiųjų asmenų psichologiniu spaudimu bei grasinimais, kad jis atsiskaitytų savo kreditoriams. Iš S. L. už įdarbinimą paimti 500 Lt, nepavykus planams atidaryti kavinę, buvo atiduoti. Su daugeliu asmenų V. G. bendravo, susirašinėjo elektroniniu paštu ir nurodė tikrąsias prekių vėlavimo priežastis – finansinius sunkumus, dėl kurių Latvijos Respublikos įmonės nepristato jam prekių, už kurias šie yra sumokėję, kiek galėjo jiems pervedinėjo dalimis įsiskolinimus. Visa tai patvirtina, kad V. G. siekė kuo greičiau ir sąžiningiau atsiskaityti su savo pirkėjais, bet ne tyčia juos apgauti. Be to, daugelį sandorių su kitais asmenimis kitos teisėsaugos institucijos ir net teismai jau buvo įvertinę kaip civilinius teisinius tarp asmenų ir V. G. įmonės (ikiteisminis tyrimas dėl O. S. nutrauktas konstatuojant, jog šalys buvo saistomos civilinių teisinių santykių, Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas šią skolą iš V. G. įmonės jai priteisė civilinėje byloje, Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas skolą priteisė ir K. M., į teismą su civiliniu ieškiniu kreipėsi ir M. S., S. G., buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. G. veiksmų kreipusis K. T., P. V.).

12Kasatoriaus manymu, teismai netinkamai vertino bylos duomenis ir neatsižvelgė į tai, kad V. G. veiksmuose nebuvo būtinų BK 183 straipsnyje numatyto turto pasisavinimo sudėties požymių – pinigų paėmimo ir panaudojimo neteisėtumo, žalos įmonei padarymo – visumos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012). Įmonių pinigus V. G. naudojo teisėtai, neturėdamas tikslo jų paversti savais, ir tik įmonės veiklai vykdyti – sudaryti pirkimo-pardavimo sandorius, atsiskaityti su tiekėjais bei kitoms būtinoms operacijoms vykdyti. Aplinkybė, kad, prasidėjus finansinei krizei, atsiskaitymai sutriko, dar neleidžia kategoriškai teigti, jog pinigai buvo pasisavinti. 2008–2010 m. buvo sudėtinga ekonominė padėtis, visoje Lietuvoje vyravo finansinis nuosmukis, kai įsiskolino bei bankrutavo daugybė įmonių. V. G. įmonės nebuvo išimtis, tačiau, kaip matyti iš bylos dokumentų turinio, jis stengėsi bent mažomis dalimis dengti įsiskolinimus. Sąskaitose trūko pinigų ir turtinė žala įmonėms atsirado ne dėl V. G. veiksmų neva pasisavinant pinigus, o dėl sunkumų vykdant veiklą, sumažėjusios apyvartos ir išaugusių įsiskolinimų, kurių įmonė nebuvo pajėgi padengti. Teismai nenurodė aiškių bei išsamių argumentų dėl V. G. kaltės padarius BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, išskyrus tai, kad įmonių grynųjų pinigų likutis sudarė 295 505,24 Lt ir 135 248,20 Lt, nors inkriminuojant BK 183 straipsnio 1 dalį svarbu tai, kodėl įmonei buvo padaryta žala.

13Kasatorius teigia, kad V. G. įmonėse apskaitą tvarkė profesionali buhalterė D. G., tai patvirtina ir ji pati, todėl V. G. negalėjo apgaulingai tvarkyti apskaitos, jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-23/2006). Be to, D. G. paaiškino, kad buhalterinius dokumentus prieš tai dirbusi buhalterė jai perdavė be jokio aprašo bei perdavimo-priėmimo akto, negalėjo paaiškinti, kodėl taip dokumentus priėmė. Teismai lakoniškai nurodė, kad V. G. kaip UAB „SS statybų sprendimai“ ir UAB „Agavas“ vadovas buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, ir konstatavo, jog iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonių pajamų bei sąnaudų, tačiau tai, kad įmonėse tokia padėtis susidarė būtent dėl V. G. kaltės, nusprendė neteisėtai ir nepagrįstai, vadovaudamiesi prielaidomis, nesant neginčijamų įrodymų. Neišdėstę įrodymų vertinimo ir V. G. veikos kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį motyvų ir išvadų, teismai pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas.

14Kasatorius taip pat nurodo, kad teismai V. G. paskyrė per griežtą, pažeidžiančią ir nukentėjusiųjų teisę į žalos atlyginimą bausmę. Atsižvelgus į tai, kad V. G. turi du vaikus, išlaiko šeimą, o atlikdamas laisvės atėmimo bausmę negalės rūpintis jos gerove, net teismui nusprendus, jog V. G. veiksmuose vis dėl to yra visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtys, vadovaujantis teisingumo principu, BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jam turėtų būti taikomos BK 54 straipsnio nuostatos ir paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011).

15Atsiliepimu į kasacinį skundą civilinio ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ atstovas T. K. prašo nuteistojo V. G. gynėjo kasacinio skundo dalies dėl netinkamo BK 184 straipsnio 1 dalies taikymo netenkinti.

16Civilinio ieškovo atstovas teigia, kad šiuo konkrečiu atveju peržengtos civilinių teisinių santykių tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „SS Statybų sprendimai“ ribos, nes lizingo gavėjo atstovo veiksmai padarė lizingo sutarties vykdymą neįmanomą, lizingo bendrovės pažeistų teisių atkūrimas civilinės teisės priemonėmis tapo problemiškas dėl vienos sutarties šalies sąmoningų veiksmų, todėl dėl pažeistų teisių gynimo buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas (kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-630/2013). Skolininkas, būdamas civilinių teisinių santykių subjektu, sąmoningai nevykdė lizingo sutartyse numatytų įsipareigojimų (nustatytais terminais nemokėjo įmokų, negrąžino turto po lizingo sutarties nutraukimo, vengė bendrauti su turto savininku ir pan.). Dėl šių priešingų teisei UAB „SS Statybų sprendimai“ atstovų veiksmų iškilo pavojus UAB „Swedbank lizingas“ turtui. Be to, lizingo bendrovei turtas iki šiol nėra grąžintas ir neaišku, kur jis yra. Pagal lizingo teisinius santykius reglamentuojančias CK 6.567 straipsnio 1 dalies, 6.574 straipsnio nuostatas lizingo davėjas išlieka turto savininku visu lizingo sutarties galiojimo laikotarpiu, o sutartį nutraukus prieš terminą, lizingo davėjas turi teisę reikalauti, o lizingo gavėjas turi pareigą grąžinti lizingo sutarčių pagrindu perduotą valdyti ir naudoti turtą. Lizingo sutarties pagrindu perduotas turtas tuo pačiu yra ir prievolės užtikrinimo priemonė, nes lizingo gavėjui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, lizingo bendrovės interesai yra bent iš dalies apsaugomi iš atsiimto turto realizavimo gauta lėšų suma. Jei UAB „SS Statybų sprendimai“ įgalioti asmenys būtų grąžinę lizingo bendrovei turtą, tik tokiu atveju būtų galima teigti apie lizingo sutarties sąlygų pažeidimą bei egzistuojant išimtinai UAB „SS Statybų sprendimai“ ar jos įgaliotų asmenų civilinę atsakomybę. Šiuo konkrečiu atveju lizingo sutarčių pagrindu UAB „SS Statybų sprendimai“ perduotas turtas nebuvo grąžintas, kaltinamasis, neneigdamas savo atsakomybės už perduoto turto išsaugojimą, jo buvimo vietos nenurodė, taigi šis turtas tikėtina buvo perleistas tretiesiems asmenims be turto savininkės lizingo bendrovės sutikimo.

17Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo V. G. gynėjo advokato M. Paukštės kasacinį skundą atmesti.

18Prokuroras pažymi, kad civilinės sutarties pažeidimas savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis, tačiau teismai pakankami aiškiai ir išsamiai pasisakė, kodėl šiuo atveju laikytina, kad V. G. iššvaistė jam patikėtą svetimą turtą: jis sąmoningai nesidomėjo juo, nors buvo pagal sutartį už jį atsakingas, perdavė jį be jokių įsipareigojimų tretiems asmenims, nesidomėjo, kur šis turtas yra, kaip jis naudojamas. V. G. buvo abejingas tokių savo veiksmų (ar neveikimo) pasekmėms, dėl to turtas ir buvo prarastas. Tarp V. G. nusikalstamų veiksmų ir turtinės žalos atsiradimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, konstatuojant, kad V. G. veikė netiesiogine tyčia. Teismai teisingai nustatė, kad nuteistasis, abejingai elgdamasis, negalėjo nenumatyti, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti turtinė žala ir nors to nenorėjo, tačiau sąmoningai nieko nedarė, kad lizingo sutarties pagrindu paimtas turtas nebūtų prarastas. Taip pat prokuroras pažymi, kad sukčiavimą nuo civilinių deliktų skiria ir tai, jog civiliniai – teisiniai sandoriai yra teisėti, jie atitinka abiejų šalių tikrąją valią ir jais siekiama sukurti civilines teises ir pareigas, tuo tarpu sukčiavimo atveju, panaudojant apgaulę, turtas ar turtinė teisė įgyjama neteisėtai. Šioje baudžiamojoje byloje V. G. veiksmai pripažinti nusikalstamais, nes byloje yra pakankamai įrodymų, kad sudarydamas sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis, nuteistasis turėjo tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir nuo pat pradžių žinojo, kad už įsigyjamas statybines medžiagas neatsiskaitys arba šių medžiagų nepristatys užsakovams ir negrąžins iš anksto sumokėto avanso. Kasacinio skundo nuorodos į tai, kad sutartinių santykių V. G. nustojo laikytis tada, kai jį užklupo finansinė krizė, nepagrįstos. Byloje yra pakankamai duomenų apie tai, kad jis, nors ir turėjo lėšų, tačiau sąmoningai vengė jomis atsiskaityti su bendrovėmis, o galiausiai iš jų gautus statybinius blokelius realizavo ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims. Tokie nuteistojo veiksmai tęsėsi ilgą laiką, buvo sudarytas didelis sandorių skaičius, apgaule savo naudai įgytas svetimas turtas, keliasdešimt kartų viršijantis įstatyme numatytos didelės vertės turto ribą. Taigi nuteistasis svetimą turtą įgijo ne tik iš esmės suklaidinęs nukentėjusiuosius, bet ir apsunkino jų galimybę atkurti pažeistus interesus civilinio proceso tvarka, todėl pripažintina, kad V. G. padarė BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Prokuroras nurodo, kad byloje pakanka duomenų apie tai, kad V. G. pasisavino jam inkriminuotas pinigų sumas, kurios yra daug didesnės negu 250 MGL, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Prokuroras taip pat nurodo, kad iš bylos dokumentų turinio matyti, jog klausimai dėl V. G. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pagrįstumo ir jam paskirtos bausmės nebuvo keliami ir nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme, todėl pagal BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatas negali būti skundžiami kasacine tvarka. Prokuroras pažymi, kad esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių turėtų būti naikinami ar keičiami abiejų instancijų teismų sprendimai, byloje nėra.

19Nuteistojo V. G. gynėjo advokato M. Paukštės kasacinis skundas atmestinas.

20BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų funkcija. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ikiteisminio tyrimo medžiagos ir duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo teisė, įtvirtinta BPK 20 straipsnio 2 dalyje, teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių BPK pažeidimų, nėra pagrindas keisti teismų sprendimus.

21BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Dėl to kasacinės instancijos teismo kolegija nenagrinėja argumentų dėl V. G. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtos bausmės, kurie nebuvo bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas.

22Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sutiko su pirmosios instancijos teismo, išsamiai pagal BPK nustatytas taisykles ištyrusio ir įvertinusio byloje surinktus įrodymus, nustatytų faktinių bylos aplinkybių teisingumu ir padarytomis išvadomis. Teismai nuteistojo teiginius ir iškeltas versijas, vėl nurodomas ir jo gynėjo kasaciniame skunde, įvertino ir atmetė kaip paneigtas byloje ištirtais įrodymais.

23Pagal bylos faktines aplinkybes nustatę, kad V. G. tinkamai neperdavė ir nekontroliavo statybinių įrenginių naudojimo, todėl negalėjo nenumatyti, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti turtinė žala ir nors jos nenorėjo, tačiau sąmoningai nieko nedarė, kad lizingo sutarties pagrindu paimtas turtas nebūtų prarastas, teismai tokius nuteistojo veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį.

24Įvertinę byloje surinktus objektyvius įrodymus, tarp jų ir specialisto išvadas, kad V. G. vadovaujamos UAB „SS Statybų sprendimai“ grynųjų pinigų likutis 2009 m. balandžio 23 d. sudarė 295 505,24 Lt, o UAB „Agavas“ grynųjų pinigų likutis 2009 m. balandžio 15 d. – 135 248,20 Lt, bendrovėse nebuvo kasininko pareigybės, grynuosius pinigus tvarkė ir atsiskaitymus jais vykdė V. G., kuris nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių įmonėms priklausančių pinigų panaudojimą, ir byloje tokių duomenų nenustatę, teismai laikė įrodyta, kad V. G. pasisavino UAB „SS Statybų sprendimai“ ir UAB „Agavas“ didelės vertės turtą ir tokius jo veiksmus kaip dvi nusikalstamas veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

25Teismai nustatė, kad V. G., atstovaudamas UAB „SS Statybų sprendimai“ ir UAB „Agavas“, ir bendrininkų grupe su asmeniu, kuris yra miręs, sudarė sutartis su juridiniais bei fiziniais asmenimis dėl statybinių medžiagų pirkimo ir pardavimo, bet savo įsipareigojimų nevykdė, neatsiskaitė už prekes su tiekėjais, be to, žinodamas, kad pristatyti prekių negalės, rinko iš fizinių asmenų pinigus ir jų negrąžino, padarydamas nukentėjusiesiems turinę žalą. Teismai konstatavo, kad V. G. veiksmų pobūdis (jų trukmė, didelis nukentėjusiųjų skaičius ir jiems padarytos turtinės žalos dydis, gerokai viršijantis 250 MGL) rodo V. G. tyčią įgyti svetimą turtą apgaule, kuri jo veiksmuose pasireiškė tuo, kad jis slėpė savo ketinimus nesilaikyti sutarties sąlygų ir užvaldyti turtą, o tai turėjo esminę reikšmę nukentėjusiųjų apsisprendimui dalyvauti jiems nepalankiuose sandoriuose. Įvertinę bylos aplinkybes teismai padarė išvadą, kad V. G. svetimą turtą įgijo ne tik iš esmės suklaidinęs nukentėjusiuosius, bet ir apsunkino jų galimybę atkurti pažeistus interesus civilinio proceso tvarka. Tokie V. G. veiksmai, kuriais jis apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

26Konstatavus, kad baudžiamasis įstatymas nagrinėjamoje byloje pritaikytas tinkamai, ir nenustačius jokių esminių BPK pažeidimų (tai nenurodoma ir kasaciniame skunde), darytina išvada, jog nėra pagrindų naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

28Nuteistojo V. G. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija... 4. V. G. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas UAB „SS... 5. V. G. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas UAB „SS... 6. V. G. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad, kaip UAB „SS... 7. Be to, V. G. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad, kaip UAB... 8. Kasaciniu skundu nuteistojo V. G. gynėjas advokatas M. Paukštė prašo... 9. Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad visi V. G. veiksmai buvo... 10. Teismai BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius V.... 11. Kasatorius, argumentuodamas nuorodomis į teismų praktiką (kasacines nutartis... 12. Kasatoriaus manymu, teismai netinkamai vertino bylos duomenis ir neatsižvelgė... 13. Kasatorius teigia, kad V. G. įmonėse apskaitą tvarkė profesionali... 14. Kasatorius taip pat nurodo, kad teismai V. G. paskyrė per griežtą,... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą civilinio ieškovo UAB „Swedbank lizingas“... 16. Civilinio ieškovo atstovas teigia, kad šiuo konkrečiu atveju peržengtos... 17. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 18. Prokuroras pažymi, kad civilinės sutarties pažeidimas savaime nesuponuoja... 19. Nuteistojo V. G. gynėjo advokato M. Paukštės kasacinis skundas atmestinas.... 20. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas... 21. BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti... 22. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sutiko su pirmosios instancijos... 23. Pagal bylos faktines aplinkybes nustatę, kad V. G. tinkamai neperdavė ir... 24. Įvertinę byloje surinktus objektyvius įrodymus, tarp jų ir specialisto... 25. Teismai nustatė, kad V. G., atstovaudamas UAB „SS Statybų sprendimai“ ir... 26. Konstatavus, kad baudžiamasis įstatymas nagrinėjamoje byloje pritaikytas... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 28. Nuteistojo V. G. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės kasacinį skundą...