Byla 2-1161/2014
Dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria netenkintas kreditoriaus Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymas patikslinti finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Arauša“ bankroto byloje Nr. B2-1025-221/2014, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Miestprojektas“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekspertika“ ir AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėję civilinę bylą pagal kreditoriaus Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria netenkintas kreditoriaus Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymas patikslinti finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Arauša“ bankroto byloje Nr. B2-1025-221/2014, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Miestprojektas“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekspertika“ ir AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 20 d. nutartimi UAB „Arauša“ iškelta bankroto byla, 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Arauša“ kreditorių ir finansinių reikalavimų sąrašas, tarp jų – kreditoriaus Kauno miesto savivaldybės administracijos 80 438,78 Lt dydžio finansinio reikalavimo suma (civilinė byla Nr. B2-84-527/2014).

5Kreditorius Kauno miesto savivaldybės administracija kreipėsi į BUAB „Arauša“ su pretenzija, prašydamas 189 274,49 Lt suma padidinti jo finansinį reikalavimą, t. y. iki 269 713,27 Lt, pagal pateiktą lokalinę sąmatą dėl 40 balkonų ir 14 lodžijų remonto gyvenamajame name, esančiame K. Veverskio g. 1, Kaune, šalinant statybos defektus (trūkumus), nustatytus 2012 m. rugsėjo 14 d. UAB „Būsto“ sprendimai statinio konstrukcijų tyrimo aktu Nr.279-TA-598.

6BUAB „Arauša“ administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė teismui prieštaravimus dėl šio papildomo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.

7Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 26 d. nutartimi šio kreditoriaus prašymo netenkino, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi patenkino kreditoriaus Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą, panaikino minėtą teismo nutartį ir klausimą perdavė nagrinėti iš naujo, konstatavusi, jog nebuvo atskleista bylos esmė, o pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis teismas nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 14 d. UAB „Būsto sprendimai“ statinio konstrukcijų tyrimo aktas Nr. 279-TA-598 nėra pakankamas nustatyti statybų defektų faktui ir dydžiams, atsakovo (rangovo) kaltei pagrįsti, ir pažymėjo, jog teismas turėjo spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo.

8Kreditorius Kauno miesto savivaldybės administracija 2014 m. sausio 15 d. teismui pateikė patikslintą prašymą padidinti patvirtintą 80 438,78 Lt finansinį reikalavimą 209 873,89 Lt suma. Nurodė, kad UAB „Būsto sprendimai“ atliko daugiaaukščio daugiabučio gyvenamojo namo, esančio K. Veverskio g. 1, Kaune, kurį pagal AB „Miestprojektas” parengtą projektą ir 2006 m. gruodžio 17 d. projektavimo darbų ir statybos rangos sutartį Nr.1332 (toliau tekste – Sutartis) statė UAB „Arauša“, konstrukcijų tyrimą ir 2012 m. rugsėjo 14 d. surašė tyrimo aktą Nr. 276-TA-598. Tyrimo metu buvo konstatuota, jog gyvenamojo namo balkonai turi defektus, kurie atsirado dėl nekokybiškų ir ne pagal paskirtį panaudotų medžiagų, nekokybiškai atliktų darbų, netinkamų architektūrinių sprendinių; taip pat konstatuota, jog nustatyti tirtų 12 ir 13 butų balkonų defektai gali būti analogiški kituose namo balkonuose, dėl ko trūkumai turi būti šalinami visuose namo balkonuose. UAB „Komunalinis ir butų ūkis“ sudarė defektų šalinimo darbų lokalinę sąmatą 202 579,26 Lt sumai, 2013 m. spalio 18 d. atliko defektų šalinimo darbus ir 2013 m. gruodžio 16 d. juos perdavė Kauno miesto savivaldybei. Kadangi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos komisijos 2009 m. vasario 9 d. aktu šis gyvenamasis namas su kiemo statiniais ir inžineriniai tinklai buvo pripažinti naudoti tinkamais, o statybos darbų defektai (trūkumai) atsirado po darbų perėmimo per Sutarties 10.12 punkte nustatytą 5 metų garantinį terminą iš esmės dėl rangovo kaltės, t. y. netinkamai pasirinktų sprendinių, netinkamų statybinių medžiagų bei netinkamai atliktų darbų, kreipėsi į rangovą dėl patirtų išlaidų atlyginimo. Pažymėjo, kad nors Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartyje, pripažinęs tyrimo aktą nepakankamu įrodymu, pagrindžiančiu kreditoriaus patiriamų išlaidų faktą ir dydį šalinant nustatytus statybos defektus, akcentavo būtinybę svarstyti klausimą dėl ekspertizės skyrimo, tačiau atsižvelgiant į tai, jog 2013 m. rugsėjo 30 d. su UAB „Darbasta“ buvo sudaryta sutartis dėl ginčo objekto kompleksinės ekspertizės atlikimo, nurodė, kad nėra tikslinga skirti papildomą ekspertizę, o tikslinga spręsti klausimą dėl civilinės bylos sustabdymo iki bus atlikta minėta kompleksinė ekspertizė.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi kreditoriaus Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo BUAB „Arauša“ bankroto byloje netenkino.

11Teismas, vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.664 straipsnio 3 dalies, Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, 27 straipsnio 36 straipsnio 1 dalimi, remdamasis sudarytos projektavimo darbų ir rangos sutarties nuostatomis, konstatavo, jog kreditorius netinkamai vykdė pareigą atlikti AB „Miestprojektas“ parengto projekto techninę ekspertizę ir techniškai prižiūrėti objekto projektavimo darbus, fiksuoti atliekamų statybos darbų kokybės trūkumus (defektus) etc. Nurodė, jog UAB „Būsto sprendimai“ atlikto tyrimo metu nustatyta, jog defektų atsiradimą sąlygojo netinkami architektūriniai sprendimai, todėl defektai atsirado tiek dėl projektuotojo AB „Miestprojektas“, tiek dėl techninio prižiūrėtojo UAB „Ekspertika“, tiek dėl kreditoriaus Kauno miesto savivaldybės administracijos (užsakovo) kaltės. Pažymėjo, jog pagal Kauno apskrities VPK NTV Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pateiktą informaciją Kauno miesto savivaldybės administracijos Ūkio departamento Statybos skyriaus vyriausias specialistas G. M. netinkamai vykdė pareigas, susijusias su minėtų pastatų statybos darbų technine priežiūra. Be to, teismui pateiktas UAB „Darbasta“ atliktos ginčo gyvenamojo namo techninio projekto bendrosios ekspertizės aktas patvirtina, jog pastarasis neatitinka privalomųjų projekto rengimo dokumentų bei kitų statybos teisės aktų reikalavimų.

12Teismas pripažino, jog UAB „Būsto sprendimai“ statinio konstrukcijų tyrimo 2012 m. rugsėjo 14 d. akte, kuriuo remiasi kreditorius, nurodytos tik defektų atsiradimą sąlygojusios priežastys, tačiau nenustatyta, kurių asmenų veiksmai sąlygojo šiuos defektus (rangovo, projektuotojo, statybos techninio prižiūrėtojo, užsakovo, kt.), be to, nebuvo įvertinta asmenų, atlikusių remonto darbus po darbų perdavimo, atsakomybė. Įvertinęs tai, kad minėtas tyrimo aktas buvo užsakytas kreditoriaus vienašališkai, teismas konstatavo jį esant netinkamu ir nepakankamu įrodymu pagrįsti rangovo UAB „Arauša“ neteisėtus veiksmus dėl balkono įrengimo darbų defektų bei patirtų išlaidų faktą ir dydį, kadangi tyrimo išvados neišsamios ir nepagrįstos jokiais paskaičiavimais dėl galimų defektų šalinimo. Nurodė, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta, ar balkonų įrengimo darbai atlikti pagal projektinę dokumentaciją ir teisės aktų reikalavimus, be to, tyrimui iš viso nebuvo pateikta (neturima) techninė dokumentacija; išlaidų dydis dėl defektų pašalinimo pagal lokalines sąmatas visų gyvenamajame name esančių balkonų ir lodžijų paskaičiuotas apžiūrėjus vieną butą ir ištyrus tik dviejų butų balkonus. Esant ginčui dėl šio akto pagrįstumo, kreditorius nereiškė prašymo dėl teismo ekspertizės skyrimo. Teismas nurodė, jog šalys neprašė ir nesutiko skirti papildomos ekspertizės. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalims neprašant ir nesutinkant skirti ekspertizės, aplinkybę, kad defektų šalinimo darbai atlikti, bei tai, jog kreditorius Kauno miesto savivaldybės administracija nepagrindė BUAB „Arauša“ kaltės dėl statybos defektų (trūkumų), pripažino, jog nėra pagrindo skirti ekspertizę.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Kreditorius Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo prašymą patenkinti ir padidinti BUAB „Araušra“ bankroto byloje patvirtintą kreditorinį reikalavimą 209 873,89 Lt suma. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tam tikrus balkonų statybos darbų trūkumus kreditorius (užsakovas) galėjo ir turėjo nustatyti išoriškai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos patvirtino jo atitikimą nustatytiems reikalavimams ir pripažino statinį tinkamu naudoti; išorinių statybos trūkumų nebuvo nustatyta. Balkonų statybos defektai paaiškėjo pradėjus eksploatuoti patalpas, o UAB „Būsto sprendimai“ atliktas tyrimas patvirtino, kad balkonų defektai atsirado dėl nekokybiškų ir ne pagal paskirtį panaudotų medžiagų, nekokybiškai atliktų darbų, netinkamų architektūrinių sprendimų;
  2. Teismas, įvertinęs UAB „Būsto sprendimai“ 2012 m. rugsėjo 14 d. statinio konstrukcijų tyrimo aktą Nr. 276-TA-598, padarė neteisingą išvadą, kad jame patiekti duomenys tik apie dviejuose balkonuose nustatytus defektus, todėl šis aktas nėra tinkamas ir pakankamas įrodymas. Jame nurodyta, jog tirtų balkonų trūkumai gali būti analogiški kitiems namo balkonams;
  3. Nepagrįstos teismo išvados, jog kreditorius nenurodė aplinkybių, kliudžiusių darbų perdavimo-priėmimo metu nustatyti trūkumus, susijusius su nekokybiškų ir ne pagal paskirtį naudotų medžiagų balkonų grindų ir izoliacinių sluoksnių įrengimui, o nurodyti trūkumai negali būti vertinami kaip neakivaizdūs. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos komisija gyvenamojo namo priėmimo metu defektų nenustatė, pripažino tinkamu eksploatuoti. Statybos defektų buvo nustatyti tik 2012 m. rugsėjo 14 d. UAB „Būsto sprendimai“ atlikus tyrimą, t. y. tik po to, kai gyvenamojo namo gyventojų skundus išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius. Statybos defektai išryškėjo per sutartimi nustatytą garantinį laikotarpį;
  4. Nepagrįstos teismo išvados, kad kreditoriui (užsakovui) nefiksuojant teisės aktų nustatyta tvarka atliekamų statybos darbų kokybės trūkumų, statybos defektai atsirado tiek dėl jo, tiek dėl projektuotojo AB „Miestprojektas“, tiek dėl techninio prižiūrėtojo UAB „Ekspertika“ kaltės. Tyrimo metu nustatyta defektų atsiradimo priežastis – nekokybiškos ir ne pagal paskirtį naudotos medžiagos, priklauso tik nuo rangovo, kadangi pagal Sutartį rangovas įsipareigojo darbus atlikti savo medžiagomis ir priemonėmis, o statybos ir garantiniu laikotarpiu išryškėjusius trūkumus pašalinti savo lėšomis (Sutarties 10.7., 10.9 p., Statybos įstatymo 36 str. 1 d.);
  5. Teismas nurodęs, jog tyrimo aktas yra nepakankamas pagrįstoms išvadoms dėl defektų fakto ir dydžio nustatymo, motyvuodamas tuo, jog kreditorius neprašė skirti byloje ekspertizės. Pažymėjo, kad nors neprašė skirti ekspertizės, tačiau neprieštaravo, jei teismas savo iniciatyva būtų skyręs, be to, nurodė, jog iš tiesų nėra tikslinga skirti papildomą ekspertizę, kadangi UAB „Darbasta“ pagal 2013 m. rugsėjo 30 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį atlieka ginčo objekto statybos techninių projektų, statybos, statinių, statinių eksploatavimo, statinių techninės priežiūros ir administravimo ekspertizę;
  6. Teismas, nepagrįstai konstatavo, kad kreditorius neįrodė, jog pradinio jo finansinio reikalavimo tvirtinimo stadijoje 2009 metų pabaigoje nebuvo galima išsiaiškinti finansinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio, todėl nepateikus duomenų apie naujai paaiškėjusias aplinkybes nėra pagrindo peržiūrėti teismo nutartį dėl kreditorinio reikalavimo padidinimo. Pažymėjo, jog tik paaiškėjus aplinkybėms dėl defektų atsiradimo priežasčių ir apskaičiavus reikalingas lėšas jiems pašalinti atsirado galimybė prašyti padidinti finansinio reikalavimo sumą.

15Atsakovas BUAB „Arauša“ pateikė atsiliepimą, prašydamas Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog:

  1. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad kreditorius nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, leidžiančių nustatyti balkonų defektų atsiradimą po darbų perdavimo; kad jie atsirado ne dėl rangovo BUAB „Arauša“ neteisėtų veiksmų; kad 209 873,89 Lt prašoma patvirtinti patikslinto finansinio reikalavimo suma nėra įrodyta, pagrįstai pripažino, jog nėra pagrindo patvirtinti šį patikslintą reikalavimą, todėl skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti motyvai ir argumentai jos nepaneigia;
  2. Nors statybos darbų perdavimo-priėmimo momentu nebuvo nustatyta esminių statybos darbų trūkumų, tačiau kreditoriaus nurodyti ir jo pateiktame tyrimo akte konstatuoti statybos darbų trūkumai iš esmės traktuotini kaip akivaizdūs, kuriuos vizualiai galėjo ir turėjo nustatyti kreditorius (užsakovas) darbų atlikimo ir / arba priėmimo iš rangovo metu. Aplinkybė, jog gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti 2009 m. vasario 9 d. aktu Nr. STN-21-090209-016 jokie trūkumai nebuvo nustatyti, nesudaro pagrindo kreditoriui teigti, kad negalėjo pastebėti nurodytų defektų. Teismui nebuvo pateikta jokių kitų objektyvių įrodymų apie statybos trūkumų faktą ir negalėjimą juos nustatyti priimant darbą, t. y. nepateikė specialių žinių pagrindu parengtų ar konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų įrodymų, kurie leistų defektus (trūkumus) laikyti paslėptais, taigi nepaneigė jų akivaizdumo;
  3. Kreditorius (užsakovas) nevykdė pareigos kontroliuoti ir prižiūrėti projektavimo ir statybos darbų eigą bei kokybę, fiksuoti kokybės trūkumus (defektus) ir nedelsiant pranešti rangovui pagal Sutartį, todėl prarado teisę remtis trūkumų, kurie buvo akivaizdūs priėmimo metu, faktu (CK 6.662 str. 3d.);
  4. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog duomenys apie finansinį reikalavimą paaiškėjo tik gavus 2012 m. rugsėjo 14 d. Statinio konstrukcijų tyrimo aktą, dėl ko 2009 metų pabaigoje finansinio reikalavimo tvirtinimo stadijoje nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie reikalavimo pagrįstumą ir dydį. Nustačius, jog 2009 metų pabaigoje kreditoriui turėjo būti žinoma apie ginčo objekto defektus, kreditoriaus minima aplinkybė apie sužinojimą negali būti laikoma naujai paaiškėjusia ar pasikeitusia aplinkybę, suteikiančia galimybę peržiūrėti teismo nutartimi patvirtinto reikalavimo pagrįstumą ir dydį;
  5. Kreditoriaus prašymo patikslinti kreditorinį reikalavimo faktinis pagrindas yra rangos teisiniai santykiai, todėl negali būti laikomas susijęs su bankroto proceso pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostatas;
  6. Kreditorius nepasinaudojo teisė prašyti byloje skirti ekspertizę ir tokiu būdu rinkti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, tuo tarpu teismas negali imtis pareigos rinkti įrodymus (CPK 178 str., 185 str.).

16Trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertinęs visas faktines aplinkybes ir bylos duomenis, pagrįstai atsisakė tenkinti kreditoriaus prašymą padilinti finansinį reikalavimą. Pažymėjo, pradinis kreditoriaus finansinis reikalavimas UAB „Arauša“ bankroto byloje buvo patvirtintas 2009 m. lapkričio 20 d., t. y. daugiau nei prieš keturis metus. Kreditorius, prašydamas teismą padidinti finansinį reikalavimą, neįrodė, jog 2009 metais finansinio reikalavimo tvirtinimo momentu negalėjo išsiaiškinti aplinkybių, turinčių esminę reikšmę reikalavimo pagrįstumui ir dydžiui, t. y. iki 2009 m. lapkričio 20 d. dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nustatyti visų statybos defektų ir jų šalinimo išlaidų dydžio. Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas inter alia susijęs su statybos defektų (balkonų trūkumų) šalinimu, taigi kreditoriui jau tuomet buvo žinoma apie statybos defektus (balkonų defektus, sąlygojusius vandens pratekėjimą sienomis ir vertikaliomis bei horizontaliomis plokštumomis). Priešingai, tai įrodo, kad kreditorius nesiėmė protingų priemonių pašalinti statybos defektus. Kreditoriaus teismui pateiktas reikalavimo padidinimą pagrindžiantis tyrimo aktas nėra tinkamas ir pakankamas įrodymas, kadangi parengtas praėjus trejiems metams nuo pradinio kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo, be to, tyrimo išvados nepaneigia galiojančio Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos objekto pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. STN-21-21-090209-016 išvadų, jog gyvenamojo namo statybos ir montavimo darbai tenkino projekto ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirojo skundo ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

19Nagrinėjamu atveju pagal kreditoriaus Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirojo skundo argumentus turi būti sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas kreditoriaus prašymas dėl finansinio reikalavimo patikslinimo (padidinimo) bankroto byloje, teisėtumas ir pagrįstumas. Bylos duomenys patvirtina, jog UAB „Arauša“ bankroto byla iškelta 2009 m. liepos 20 d., kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas patvirtintas 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-84-527/2014). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis BUAB „Arauša“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto 2010 m. gegužės 25 d., patvirtintas patikslintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, įmonės bankroto procedūros baigtos ir bankroto administratoriui pavesta atlikti likvidavimo procedūras (ĮBĮ 31 str., 32 str. 2 d.), organizuoti turto pardavimą (ĮBĮ 33 str.). Kilus ginčas dėl kreditoriaus Kauno miesto savivaldybės administracijos patikslinto kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, likvidavimo procedūros UAB „Arauša“ bankroto byloje nebuvo pradėtos.

20Kaip žinoma, bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai; visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008 ir kt.). Sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams išlaikyti svarbus tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas. Kreditoriaus reikalavimo ir/ar jo patikslinimo tvirtinimas ar atsisakymas tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, būtina įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo ir/ar jo patikslinimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

21Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi UAB „Arauša“ bankroto byloje buvo patvirtinęs kreditoriaus Kauno miesto savivaldybės administracijos 80 438,78 Lt dydžio finansinį reikalavimą, pareikštą dėl 474,02 Lt žemės nuomos mokesčio už 2009 metus ir 79 964,75 Lt dėl statybos defektų (remonto darbų) išlaidų pagal 2006 m. gruodžio 7 d. projektavimo darbų ir statybos rangos sutartį Nr.1332 daugiaaukščiame, daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame K. Veverskio g. 1, Kaune.

22Kreditorius pateikė prašymą patvirtinti patikslintą finansinį reikalavimą 209 873,89 Lt didesne suma. Prašymą grindė iš esmės pasikeitusia aplinkybe, t. y. pagal 2012 m. rugsėjo 12 d. Statinio konstrukcijos tyrimų aktą paaiškėjusiais naujais statybos darbų defektais, kurie nebuvo ir negalėjo būti žinomi ir nustatyti 2009 metais finansinio reikalavimo tvirtinimo metu. Teismas sprendė, jog kreditorius nepateikė pakankamų įrodymų, pagrindžiančių patirtų defektų šalinimo faktą ir dydį, taip pat neįrodė atsakovo rangovo BUAB „Arauša“ neteisėtų veiksmų.

23Teisėjų kolegija sprendžia, jog prieš pradedant nagrinėti atskirojo skundo argumentus, yra tikslinga pažymėti aktualias materialinės teisės normas, susijusias su rangos teisiniais santykiais bei nuostolių atlyginimu.

24Dėl aktualių materialinės teisės normų ir teismų praktikos

25Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 3 d.).

26Pažymėtina, jog statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per joje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str. 1 d.). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių. Neatsako už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų tik tuo atveju, jei jie padaryti užsakovo sutikimu ir, jeigu rangovas įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nelėmė neigiamų padarinių (CK 6.695 str. 1, 3 d.). Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai. Įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 str. 1, 3 d.). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą, teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės: užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, pirmiau paminėtas jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009 ir kt.).

27Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad gyvenamojo namo, esančio K. Veverskio g. 1, Kaune, balkonai yra su defektais, tačiau byloje kilo ginčas dėl to, kas yra atsakingas dėl šių defektų atsiradimo.

28Dėl kreditoriaus patirtų išlaidų fakto ir dydžio

29Minėta, apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog jis neįrodė savo patirtų nuostolių fakto bei dydžio. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šie apelianto teiginiai yra pagrįsti.

30Šalys savo procesiniuose dokumentuose teisingai nurodė, kad taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra realūs, būtini ir protingi, be to, grindžiami ne galimais kaštais ar sąnaudomis, bet faktiškai patirtais nuostoliais. Pažymėtina, jog CK 6.249 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe.

31Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, kreditorius savo reikalavimą dėl 209 873,89 Lt atsakovui grindė UAB „Būsto sprendimai“ atlikta ekspertize ir jos pagrindu 2012 m. rugsėjo 14 d. sudarytu Statinio konstrukcijų tyrimo aktu, 2012 m. rugsėjo 19 d., 2012 m. lapkričio 5 d. ir 2012 m. lapkričio 6 d. UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ sudarytomis defektų šalinimo darbų lokalinėmis sąmatomis, pagal kurias defektų šalinimo darbai įvertinti 189 274,49 Lt, 2013 m. spalio 18 d. lokaline 202 579,26 Lt darbų sąmata, atliktų darbų priėmimo aktais, 2013 m. gruodžio 2 d. 202 579,26 Lt dydžio sąskaita bei mokėjimo pavedimus patvirtinančiais dokumentais ir kt. Kaip minėta, šis 209 873,89 Lt reikalavimas susideda iš 7 294,63 Lt už balkono defektų šalinimo darbus, atliktus iki 2013-01-17 ir iš 202 579,26 Lt, kuriuos kreditorius sumokėjo 2014-02-14 už balkono defektų šalinimo darbus, atliktus 2013 m. gruodžio 16 d.

32Minėtame UAB „Būsto sprendimai“ Statinio konstrukcijų tyrimo akte konstatuoti tokie gyvenamojo namo vizualiai matomi balkonų defektai: vandens pratekėjimo žymės (kalkių dėmės), lokalinių dažų nubyrėjimai, metalinės tvorelės paveiktos korozijos ir kt. Nurodyta, jog ardant balkonų apdailą, nustatyti tokie defektai: grindų plytelės atsiklijavusios, klijų sluoksnis suiręs, plytelės priklijuotos taškiniu būdu, balkonų vertikali plokštuma nepadengta skarda, vanduo nuteka horizontalia plokštuma namo sienos kryptimi, vanduo nuo sienos virš balkono (esant vėjui arba sniego tirpimui) prateka pro balkono ir sienos sankirtą, drėkina po balkonu esančią sieną ir kt. Minėtame akte taip pat nurodytos priežastys, sąlygojusios defektų atsiradimą: nekokybiškų ir ne pagal paskirtį naudojamos medžiagos (netinkamos plytelės, klijai, hidroizoliacija ir kt.); nekokybiškai atlikti darbai (plytelės priklijuotos ne visa plokštuma, hidroizoliacija mažai pakelta vertikalia plokštuma ir neįleista į sieną, nėra patikimo vandens nuvedimo nuo sienos, vanduo prateka į tuščias ertmes po plytelėmis); netinkami architektūriniai sprendimai (žemas balkono slenkstis, po balkono apačia nėra atbrailos, vanduo nuo vertikalaus paviršiaus nenulaša) ir kt. Šio akto 5.3 punkte nurodyta, jog nustatyti tirtų 12 ir 13 butų balkonų defektai gali būti analogiški kitiems namo balkonams, todėl trūkumai turėtų būti pašalinti visuose namo balkonuose.

33Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, jog paminėtas aktas, kurio pagrindu buvo sudarytos UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ lokalinės sąmatos, negali būti laikomas pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu kreditoriaus patiriamų išlaidų faktą ir dydį, šalinant visų gyvenamajame name esančių balkonų ir lodžijų defektus, nes šios ekspertizės metu buvo išardyta, ištirta tik dviejų butų (12 ir 13 butų) balkonų danga, apžiūrėtas tik vieno ginčo namo buto (21 buto) gyvenamasis kambarys, virš kurio yra balkonas (CPK 185 str.). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kreditorius teikė patikslintą reikalavimą, kurį grindė ne tik minėto akto pagrindu sudarytomis sąmatomis. Pateikti įrodymai apie tai, kad balkonų defektai yra ištaisyti ir už šiuos atliktus darbus yra sumokėta (2013 m. gruodžio mėnesio atliktų darbų aktas, 2013-12-02 sąskaita, 2014-02-14 mokėjimo nurodymas). Todėl akivaizdu, jog kreditorius reiškia reikalavimą atlyginti už balkonų defektų šalinimą turėtas išlaidas, kurios yra ne planuojamos patirti, grindžiamos pagal pirmiau minėtų dviejų balkonų defektus, bet realios, kurios susidarė faktiškai šalinant kitų balkonų trūkumus. Pažymėtina, kad nei atsakovas, nei tretieji asmenys neginčija fakto, jog balkonų defektai yra pašalinti, neteigia, jog šios išlaidos yra nepagrįstos, nebuvo būtinos ar jų dydis neprotingas (CK 6.249 str.).

34Šalys neginčija kreditoriaus nuostolių dydžio, tačiau iš esmės ginčijasi dėl to, ar už šiuos defektus yra atsakingas atsakovas BUAB „Arauša“. Taigi, remdamasi pirmiau paminėtomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, jog priešingai nei sprendė teismas, apeliantas pateikė leistinus įrodymus, patvirtinančius jo turėtus nuostolius (CK 6.249 str., CPK 178 str.).

35Minėta, teismas sprendė, jog dalis gyvenamojo namo defektų buvo akivaizdūs ir galėjo būti nustatyti darbų atlikimo ir (ar) jų priėmimo metu, todėl kreditorius, nenurodęs jokių trūkumų, negali remtis šių defektų faktu (CK 6.662 str. 3 d.).

36Dėl galimybės remtis darbų trūkumų faktu, darbus priėmus be pastabų

37Pažymėtina, jog rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Kaip teisingai konstatavo teismas, pagal CK 6.662 straipsnio 1–4 dalių nuostatas užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą, o pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų ar kitus trūkumus, nedelsdamas apie tai pranešti rangovui; trūkumų faktu užsakovas gali remtis tik tuo atveju, jei darbų priėmimą patvirtinančiame dokumente jie buvo aptarti arba nustatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau; užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai); po darbų priėmimo nustatęs paslėptus trūkumus, užsakovas privalo pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo klausimu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010 ir kt.).

38Kaip minėta, apeliantas nesutinka su pirmiau nurodyta teismo išvada ir teigia, jog pats defektų pobūdis, pateikti įrodymai patvirtina, jog balkonų defektai nebuvo akivaizdūs darbų atlikimo, jų priėmimo metu, išryškėjo tik po kurio laiko, pradėjus gyvenamąjį namą eksploatuoti.

39Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.).

40Teisėjų kolegijos nuomone, šiame kontekste dar kartą pažymėtina tai, jog Kauno miesto savivaldybės administracija su rangovu UAB „Arauša” 2006 m. gruodžio 7 d. sudarė projektavimo darbų ir statybos rangos sutartį Nr. 1332 dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio K. Veverskio g. 1, Kaune techninio projekto parengimo ir statybos darbų, pastarąjį atrinkęs iš kitų atviro viešo konkurso dalyvių kaip tinkamiausią, labiausiai atitinkantį būtinus reikalavimus, tokio pobūdžio darbams atlikti. Be to, rangos sutartis buvo sudaryta ne privatiems poreikiams tenkinti, bet vykdant savivaldybių viešąsias funkcijas. Sutarties kaina – 10 009 350 Lt, kuri sutarties vykdymo metu buvo padidinta iki 10 627 177,78 Lt. Taigi atsakovas buvo pasirinktas kaip savo veiklos profesionalas, kuris specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine-komercine veikla su tikslu siekti pelno, gauti stabilias pajamas, užtikrinti pastovias darbo vietas, plėtoti savo verslą, – imdamasis šių darbų privalo turėti jų atlikimui būtinus įgūdžius, žinias, užtikrinti savo darbų kokybę, garantuoti jų tinkamą, greitą ir operatyvų ištaisymą, be kita ko, gerai žinoti savo teises bei pareigas. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog tokiu atveju rangovai savo prievoles sugeba / privalo vykdyti pagal tai profesinei veiklai taikomus standartus (CK 6.38 str. 2 d., 6.256 str. 2 d.), taip pat prisiimti riziką, jog teks atsakyti už sutartinių prievolių netinkamą vykdymą (CK 6.256 str. 3 d.), nes jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą – be kaltės (CK 6.256 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014; kt.). Taigi teisėjų kolegijos nuomone, būtent remiantis profesionalumo kriterijumi tokių asmenų elgesys turi būti vertinamas ne tik vykdant prievoles ar sprendžiant kilusias problemas dėl netinkamo jų vykdymo bei kilusių padarinių, tačiau ir civiliniame procese – įrodinėjant savo teiginių ir atsikirtimų pagrindą, teikiant įrodymus, argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais ir kt. (CPK 42 str. 1 d.).

41Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš dalies sutinka su teismo išvada, jog kai kurie Statinio konstrukcijų tyrimo akte nurodyti trūkumai (žemas balkono slenkstis, atbrailos po balkono apačia nebuvimas) galėtų būti pripažinti kaip akivaizdūs, kurie galėtų būti nustatyti darbų priėmimo metu. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog, byloje nustatyti ne tik šie, bet taip pat ir kiti trūkumai / nekokybiškai atlikti darbai, pvz.: plytelės priklijuotos ne visa plokštuma ir pan., nekokybiškų medžiagų panaudojimas balkonų grindų dangos ir izoliacijos sluoksnių įrengimui, kurie, akivaizdu, negalėjo būti nustatyti darbų priėmimo metu, nes jie buvo konstatuoti tik išardžius balkono dangą, be to, tai paaiškėjo tik po kurio laiko. Kaip minėta, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sudaryta komisija 2009 m. vasario 9 d. aktu pripažino, kad naujai pastatytas daugiaaukštis daugiabutis gyvenamasis namas su kiemo statiniais ir inžineriniais tinklais, esantis K. Veverskio g. 1, Kaune, tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti. Byloje nustatyta, jog pradėjus patalpas eksploatuoti, namo gyventojai pradėjo reikšti skundus dėl namo kokybės, nes po kurio laiko, pasikeitus sezonui, pastebėjo namo, balkonų defektus. Taigi darbų trūkumai tapo akivaizdūs jau po atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo. Kaip matyti iš namo gyventojų skundų turinio, juose nurodyti tokie defektai: sienose prie langų atsivėrė plyšiai, sienos ėmė drėkti, nuo jų nusilupo dažai, balkonuose nebesilaikė plytelės, balkonai netinkami naudotis, pro juos į butus patenka šaltis, balkonai pasidengė nenuvalomomis dėmėmis, rūsyje nuolatos yra vandens, sutrūkinėjo lauko sienos, kai kur ant grindų įsimetė pelėsis ir t. t. (1 t., 103-112 b. l.). Namo gyventojai reiškė pretenzijas, skundus tiek savivaldybei, tiek Seimo kontrolieriui. Taigi remdamasi pirmiau nurodytais išaiškinimais, paminėtų faktinių bylos aplinkybių visuma, teisėjų kolegija sprendžia, jog vien ta aplinkybė, jog kai kurie darbų trūkumai galėjo būti pastebėti darbų priėmimo metu, nepaneigia apelianto teiginių, kad teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, jog jis, nenurodęs trūkumų darbų priėmimo akte, neteko teisės remtis šių trūkumų faktu (CK 6.662 str. 3 d., CPK 185 str.). Todėl toliau teisėjų pasisako dėl apelianto, kitų šalių argumentų, susijusių su defektų / nuostolių atsiradimo priežastimis.

42Dėl rangovo atsakomybės už darbų kokybę

43Pagal CK 6.663 straipsnio nuostatas rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, pirmiau paminėtas jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis. Nagrinėjamu atveju, rangovas – juridinis asmuo, taigi jam, tiek kaip verslo subjektui, siekiančiam pelno, tiek kaip savo srities profesionalui, kaip minėta, taikytini didesni jo veiklos reikalavimai, kuris, be kita ko, taip pat prisiima riziką visais atvejais atsakyti už sutartinių prievolių netinkamą vykdymą, nes jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.38 str. 2 d., 6.256 str.).

44Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog jis nepateikė įrodymų, jog defektai atsirado būtent dėl rangovo kaltės. Tuo tarpu atsiliepime į skundą atsakovas (rangovas) iš esmės neginčija realiai atsiradusių nuostolių fakto, jų dydžio, tačiau nurodo, kad ne jis, o pats kreditorius atsakingas dėl jų susidarymo, nes tiek projektavimo, tiek statybos darbai buvo kontroliuojami būtent jo paties, jis turėjo pareigą skirti techninio projekto ekspertizę ir tik tada jį patvirtinti, buvo prisiėmęs projekto vykdymo priežiūros organizavimą, buvo atsakingas už techninę statybos priežiūrą ir tam tikslui samdė atitinkamus specialistus.

45Kaip minėta, kreditorius savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, be kitų įrodymų, grindė taip pat ir 2012 m. rugsėjo 14 d. statinio konstrukcijų tyrimo aktu, kuriame nurodyta, jog balkonų defektų atsiradimą sąlygojo nekokybiškų ir ne pagal paskirtį medžiagų panaudojimas balkonų grindų dangos ir izoliacijos sluoksnių įrengimui, nekokybiškai atlikti darbai, netinkami architektūriniai sprendimai. Teismas sprendė, jog šio akto išvados nėra pakankamas įrodymas rangovo atsakomybei pagal sutartį kilti. Tačiau teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau paminėtomis aplinkybėmis, faktiniais bylos duomenimis, įrodymais, jų visuma, pateiktais išaiškinimais, sprendžia, jog ši teismo išvada yra nepagrįsta (CPK 185 str.).

46Visų pirma, kaip minėta, užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Tuo tarpu rangovas, nesutikdamas su minėto akto išvadomis, jų paneigiančių įrodymų, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismu, kuris yra fakto teismas, nepateikė, nors pagal CPK 178 straipsnio reikalavimus šalys privalo pateikti jų nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Tuo tarpu vien ta aplinkybė, jog atliekant šią ekspertizę buvo ištirti tik du balkonai, nepaneigia šios išvados pagrįstumo, nes, kaip minėta, byloje nustatyta, jog nuostoliai kilo ir dėl ir kituose balkonuose išaiškėjusių defektų (CPK 185 str.). Pažymėtina ir tai, jog rangovas, nesutikdamas su jo atžvilgiu nurodomais darbų trūkumais, netinkamai pasirinktų medžiagų kokybe, neteigia, jog medžiagos buvo tinkamos kokybės. Rangovas taip pat byloje neparašė skirti ekspertizės, kurios metu būtų atsakyta, kas yra atsakingas dėl susidariusių nuostolių. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimas nagrinėjamas nuo 2012-11-28, bankroto byla atsakovui iškelta dar 2009-07-20, taigi kaip teisingai sprendė teismas, ekspertizės skyrimas teismo iniciatyva užvilkintų civilinės bylos nagrinėjimą, pažeistų operatyvumo, ekonomiškumo principus, o tuo pačiu ir bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesus.

47Kaip matyti iš byloje pateikto 2014 m. birželio 30 d. UAB ,,Darbasta“ atliktos ekspertizės akto, Statybos dalyvių funkcijų ir pareigų vykdymo patikrinimo akte konstatuota, jog rangovas, būdamas projektavimo darbų užsakovu, neparengė pilno darbo projekto, projekto konstrukcijų dalies balkono metalo konstrukcijų sprendimai neatitinka techninio projekto sprendimų, nepateiktos balkonų metalinių konstrukcijų atitikties deklaracijos, nepateikta medžiagų atitikties deklaracijų, sertifikatų, nepateikta informacija apie naudojamų medžiagų tipą, pagal statybos darbų aprašą praleisti garso izoliacijos įrengimo ir lietaus vandens surinkimo sistemos montavimo darbai, statybos darbų apraše nefiksuota balkonų termoizoliacijos, hidroizoliacijos įrengimo darbai, darbo projekto perdangos pjūviai prieštarauja brėžiniams, atliekant projektinių sprendimų keitimus nebuvo tinkamai pakoreguota projektinė dokumentacija, neužpildyti paslėptų darbų aktai, bandymų protokolai, nepatiekta galutinių pastato inžinerines sistemas priiminėjančių institucijų dokumentų, dalis darbų neužpildyta žurnaluose. Taigi priešingai nei sprendė teismas, neteisėti rangovo darbai nurodyti ne tik 2012 m. rugsėjo 14 d. statinio konstrukcijų tyrimo akto išvadose, bet taip pat ir šiame paminėtame ekspertizės akte (4 t. 163-167 b. l.).

48Antra, teisėjų kolegijos nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, jog už balkonų defektų šalinimą rangovas neatsako, nes jų atsiradimą sąlygojo ne tik netinkamos kokybės medžiagos ir blogai atlikti darbai, bet taip pat ir architektūriniai sprendimai, už kuriuos jis nėra atsakingas. Teismas teisingai nurodė, jog techninis projektas buvo rengiamas ne rangovo, bet trečiojo asmens AB „Miestprojektas“. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėta 2006 m. gruodžio 7 d. sutartis tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Arauša“ buvo sudaryta dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio K. Veverskio g. 1, Kaune techninio projekto parengimo ir statybos darbų. Bendra sutarties kaina, kaip minėta, sudarė 10 627 177,78 Lt, iš jų projektavimo darbams skirta net 505 522,72 Lt. Tuo tarpu byloje esančiame UAB „Darbasta“ atlikto daugiabučio gyvenamojo namo K. Veverskio g. 1, Kaune, techninio projekto 2013 m. spalio 31 d. bendrosios ekspertizės akte konstatuota, kad AB „Miestprojektas“ parengtas techninis projektas neatitinka privalomųjų projekto rengimo dokumentų bei kitų statybos teisės aktų reikalavimų. To neginčija ir pats rangovas, tiek atsiliepime į skundą, tiek savo procesiniuose dokumentuose cituodamas minėtą ekspertizės akto išvadą.

49Pažymėtina tai, jog kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis, sudarydamas tokias sutartis, rangovas tampa užsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012; kt.). Pagal CK 6.650 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą taisyklę generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą; pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu; to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad generalinio rangovo sutikimu užsakovui pačiam sudarius sutartis dėl darbų atlikimo su kitais asmenimis, šie asmenys už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsako tiesiai užsakovui. Taigi teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei nurodė teismas, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl rangovo atsakomybės pagal 2006 m. gruodžio 7 d. techninio projekto parengimo ir statybos darbų sutartį, todėl būtent rangovui kyla atsakomybė dėl garantinio laikotarpio metu nustatytų defektų. Pažymėtina, jog atsakovas, manydamas, kad šis projektuotojas taip pat yra atsakingas už nustatytus defektus, turi teisę pareikšti reikalavimą atlyginti jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą (CK 6.280 str. 1, 2 d.).

50Trečia, kaip minėta, teismas taip pat sprendė, jog rangovas nėra atsakingas dėl kilusių nuostolių, susidariusių šalinant balkonų defektus, nes pats užsakovas (kreditorius) nevykdė pareigos prižiūrėti ir kontroliuoti vykdomus darbus. Iš tiesų, šalių sudarytos 2006 m. gruodžio 7 d. projektavimo darbų ir statybos rangos sutarties Nr. 1332 9.4 punkte užsakovas įsipareigojo „techniškai prižiūrėti objekto projektavimo ir statybos darbus, kontroliuoti jų eigą ir kokybę iki statybos darbų atlikimo pradžios ir visam statybos laikotarpiui, vadovaujantis statybos techniniu reglamentu ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog vien ši aplinkybė, kad užsakovas privalėjo prižiūrėti rangovo darbą, atlikti techninę priežiūrą, nepaneigia rangovo pareigos tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, atlikti darbus laiku ir kokybiškai, be to, pačiam ne tik organizuoti, kontroliuoti darbų eiga, bet ir garantuoti darbų kokybę, nes, kaip minėta, būtent rangovui kaip verslo subjektui siekiančiam pelno, yra keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai, ypač atsižvelgiant į šios sutarties sudarymo aplinkybes: rangovas pasirinktas kaip vienas geriausių, laimėjusių viešąjį konkursą, sutarties mastas, kaina, kuri siekia daugiau nei 10 000 000 Lt.

51Svarbu pažymėti ir tai, jog rangovo pareiga pačiam vykdyti techninę priežiūrą buvo numatyta ir 2006 m. gruodžio 7 d. sutartyje, atskirai nurodytas šių darbų įvertinimas – statinio projekto vykdymo priežiūra (0,5 procentai nuo sutarties kainos) – 42 126,89 Lt, statinio statybos techninė priežiūra – (1,5 procentai nuo sutarties kainos) – 126 380,68 Lt.

52Taigi remdamasi paminėtais faktais bei aktualiomis bylos aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, pirmiau paminėti neteisėti rangovo veiksmai lėmė gyvenamojo namo balkonų defektų ir jų šalinimo išlaidų (nuostolių) atsiradimą (CK 6.246 str., 6.247 str., CPK 185 str.). Todėl teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas pagrįstai teigia, jog teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, paskirstė įrodinėjimo pareigą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į jų visumą ir be pagrindo sprendė, jog rangovas iš viso nėra atsakingas dėl susidariusių nuostolių (CK 6.245 str., 6.249 str.).

53Dėl kreditoriaus sutartinių įsipareigojimų

54Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovas teigia, jog kreditorius yra pats kaltas dėl susidariusių nuostolių.

55Byloje nustatyta, jog 2006 m. gruodžio 7 d. projektavimo darbų ir statybos rangos sutartyje užsakovas įsipareigojo atlikti rangovo parengto techninio projekto ekspertizę ir patvirtinti techninį projektą (sutarties 9.1 p.), taip pat techniškai prižiūrėti objekto projektavimo ir statybos darbus, kontroliuoti jų eigą ir kokybę iki statybos darbų atlikimo pradžios ir visam statybos laikotarpiui, vadovaujantis statybos techniniu reglamentu ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (sutarties 9.4 p.).

56Minėta, 2013 m. spalio 31 d. ekspertizės akte konstatuota, jog 2007 m. AB „Miestprojektas” parengtas ginčo gyvenamojo namo Techninis projektas neatitinka privalomųjų projekto rengimo dokumentų bei kitų statybos teisės aktų reikalavimų. Tačiau byloje nustatyta, jog šį projektą patvirtino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. A-4423, tuo tarpu byloje nėra duomenų, jog užsakovas būtų nustatęs kokius nors projekto neatitikimus, netinkamus sprendimus, netikslumus ar kt.

57Pažymėtina ir tai, Kauno apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakingų darbuotojų galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir didelės vertės svetimo turto iššvaistymo organizuojant, vykdant bei prižiūrint socialinio būsto, adresu K. Veverskio g. 1, 3 ir 6, Kaune, statybos darbus (baudž. bylos Nr. 20-9-00015-12). Ikiteisminis tyrimas Kauno apygardos prokuratūros 2013 m. liepos 16 d. nutarimu buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių, tačiau ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys aktualūs ir nagrinėjamoje byloje. Šio ikiteisminio tyrimo metu konstatuota, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-08-24 sudaryta komisija statybos defektams įvertinti nustatė, jog administracija laiku nesiėmė priemonių kokybiškai gyvenamųjų namų statybai užtikrinti, gyvenamųjų namų statybos projektų ekspertizė buvo atlikta neatidžiai, nepastebėtos projektuotojų padarytos klaidos; nurodyta, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Ūkio departamento Statybos skyriaus vyriausiais specialistas G. M. netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su minėtų pastatų statybos darbų technine priežiūra. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad ginčo objekto priežiūra buvo atliekama netinkamai dėl paties kreditoriaus darbuotojų kaltės.

58Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, jog kreditorius, kuriam gyventojai pretenzijas dėl namo kokybės reiškė dar 2009 m. vasarą, nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdamas operatyviai išsiaiškinti visus gyvenamojo namo defektus, juos pašalinti kaip įmanoma greičiau, nes Statinio konstrukcijų tyrimo aktas sudarytas ir UAB „Būsto sprendimai“ ekspertizė, kurios išvadomis kreditorius grindė savo patikslintą reikalavimą atsakovui, atlikta tik 2012 m. rugsėjo 14 d., sutartis su UAB ,,Darbasta“ dėl gyvenamųjų namų K. Veverskio g. 1, 3 ir 6, Kaunu, statybos techninių projektų, statybos, statinių, statinių eksploatavimo, techninės priežiūros ir administravimo ekspertizių atlikimo paslaugų sudaryta tik 2013 m. rugsėjo 30 d., byloje nėra duomenų, kad ši ekspertizė būtų užbaigta, nustatyti balkonų defektai pašalinti tik 2013 m. gruodžio mėnesį ir t.t.

59Visos šios nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, liudija, kad užsakovas, turėdamas prievolę tinkamai organizuoti ir kontroliuoti projektavimo ir statybos eigą, savo pareigas vykdė aplaidžiai ir nerūpestingai, todėl savo neteisėtais veiksmais sudarė sąlygas ir kitiems statybos proceso dalyviams pažeisti šį procesą reglamentuojančius norminius aktus, netinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir taip prisidėjo prie ginčo objekto balkonų defektų, jų šalinimo išlaidų atsiradimo. Tai, teisėjų kolegijos nuomone, sudaro pagrindą mažinti rangovo atsakomybę 33 procentais (CK 6.248 str. 4 d., 6.259 str. 1 d.), todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos kreditorinis reikalavimas BUAB ,,Arauša“ patvirtinti patikslintą kreditoriaus reikalavimą tenkintinas iš dalies ir jo reikalavimas padidinamas 140 616 Lt suma iki 221 054,78 Lt (ĮBĮ 26 str. 1 d., CPK 185 str.).

60Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė tiek materialinės teisės, reglamentuojančias sutartinę rangovo atsakomybę, tiek proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo taisykles ir jų vertinimą, todėl nepagrįstai sprendė, jog kreditoriaus prašymas patvirtinti patikslintą reikalavimą atmestinas kaip neįrodytas. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog kreditoriaus Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama teismo nutartis pakeičiama (CPK 263 str. 1 d., 302, 338 str.).

61Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų šalių nurodytų argumentų kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

62Dėl bylinėjimosi išlaidų

63Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, išsprendžia šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą (CPK 98 str. 1 d.). Iš dalies patenkinus kreditoriaus atskirąjį skundą, atsižvelgiant į jo patenkintų reikalavimų dalį, proporcingai pakeičiamos bylinėjimosi išlaidos, priteistos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.).

64Kaip matyti skundžiamos teismo nutarties, teismas atsakovui iš kreditoriaus buvo priteisęs 660 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad patenkintų kreditoriaus reikalavimų dalis sudaro apie 67 procentus, atsakovui iš kreditoriaus priteistina 33 procentai šių išlaidų – 218 Lt.

65Kaip minėta, trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“ prašė priteisti 1 200 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (konsultacijos, atsileipimas į skundą) (4 t. 141 b. l.).

66Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1-5 dalimis, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nuostatomis (toliau – Rekomendacijos), teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad trečiojo asmens prašoma priteisti suma už advokatų teisinę pagalbą viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus dydžius, todėl ši suma mažintina ir atsižvelgiant į atmestų atskirojo skundo reikalavimų dalį, iš kreditoriaus trečiajam asmeniui priteistina 300 Lt už advokatų teisinę pagalbą (CPK 93 str., 98 str., 185 str.).

67Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

68Kauno apygardos teismo balandžio 15 d. nutartį pakeisti.

69Kreditoriaus Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą patvirtinti patikslintą kreditorinį reikalavimą patenkinti iš dalies ir patvirtinti 221 054,78 Lt (du šimtai dvidešimt vienas tūkstantis penkiasdešimt keturi litai septyniasdešimt aštuoni centai) patikslintą reikalavimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Arauša“ bankroto byloje.

70Atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Arauša“ (kodas 159751849) priteisti iš kreditoriaus Kauno miesto savivaldybės administracijos (kodas 188764867) 218 Lt (du šimtus aštuoniolika litų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

71Trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ekspertika“ (kodas 1352840360) priteisti iš kreditoriaus Kauno miesto savivaldybės administracijos (kodas 188764867) 300 Lt (tris šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 20 d. nutartimi UAB „Arauša“... 5. Kreditorius Kauno miesto savivaldybės administracija kreipėsi į BUAB... 6. BUAB „Arauša“ administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė teismui... 7. Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 26 d. nutartimi šio kreditoriaus... 8. Kreditorius Kauno miesto savivaldybės administracija 2014 m. sausio 15 d.... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi kreditoriaus Kauno... 11. Teismas, vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.664 straipsnio 3... 12. Teismas pripažino, jog UAB „Būsto sprendimai“ statinio konstrukcijų... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Kreditorius Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atskirąjį... 15. Atsakovas BUAB „Arauša“ pateikė atsiliepimą, prašydamas Kauno apygardos... 16. Trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“ pateikė atsiliepimą, prašydamas... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 19. Nagrinėjamu atveju pagal kreditoriaus Kauno miesto savivaldybės... 20. Kaip žinoma, bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme... 21. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Kauno apygardos teismas 2009 m.... 22. Kreditorius pateikė prašymą patvirtinti patikslintą finansinį reikalavimą... 23. Teisėjų kolegija sprendžia, jog prieš pradedant nagrinėti atskirojo skundo... 24. Dėl aktualių materialinės teisės normų ir teismų praktikos... 25. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl... 26. Pažymėtina, jog statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per joje... 27. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad gyvenamojo namo, esančio... 28. Dėl kreditoriaus patirtų išlaidų fakto ir dydžio... 29. Minėta, apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog jis neįrodė savo... 30. Šalys savo procesiniuose dokumentuose teisingai nurodė, kad taikant civilinę... 31. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, kreditorius savo reikalavimą dėl 209... 32. Minėtame UAB „Būsto sprendimai“ Statinio konstrukcijų tyrimo akte... 33. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, jog paminėtas aktas, kurio... 34. Šalys neginčija kreditoriaus nuostolių dydžio, tačiau iš esmės... 35. Minėta, teismas sprendė, jog dalis gyvenamojo namo defektų buvo akivaizdūs... 36. Dėl galimybės remtis darbų trūkumų faktu, darbus priėmus be pastabų ... 37. Pažymėtina, jog rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal... 38. Kaip minėta, apeliantas nesutinka su pirmiau nurodyta teismo išvada ir... 39. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu... 40. Teisėjų kolegijos nuomone, šiame kontekste dar kartą pažymėtina tai, jog... 41. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš dalies sutinka su teismo išvada,... 42. Dėl rangovo atsakomybės už darbų kokybę... 43. Pagal CK 6.663 straipsnio nuostatas rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu... 44. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog jis nepateikė... 45. Kaip minėta, kreditorius savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, be... 46. Visų pirma, kaip minėta, užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir... 47. Kaip matyti iš byloje pateikto 2014 m. birželio 30 d. UAB ,,Darbasta“... 48. Antra, teisėjų kolegijos nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, jog už... 49. Pažymėtina tai, jog kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog... 50. Trečia, kaip minėta, teismas taip pat sprendė, jog rangovas nėra atsakingas... 51. Svarbu pažymėti ir tai, jog rangovo pareiga pačiam vykdyti techninę... 52. Taigi remdamasi paminėtais faktais bei aktualiomis bylos aplinkybėmis,... 53. Dėl kreditoriaus sutartinių įsipareigojimų... 54. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovas teigia, jog kreditorius yra pats... 55. Byloje nustatyta, jog 2006 m. gruodžio 7 d. projektavimo darbų ir statybos... 56. Minėta, 2013 m. spalio 31 d. ekspertizės akte konstatuota, jog 2007 m. AB... 57. Pažymėtina ir tai, Kauno apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis... 58. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, jog kreditorius,... 59. Visos šios nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, liudija, kad... 60. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir nurodytomis... 61. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų šalių nurodytų argumentų kaip... 62. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 63. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą,... 64. Kaip matyti skundžiamos teismo nutarties, teismas atsakovui iš kreditoriaus... 65. Kaip minėta, trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“ prašė priteisti 1 200 Lt... 66. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1-5 dalimis, 98 straipsniu,... 67. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos... 68. Kauno apygardos teismo balandžio 15 d. nutartį pakeisti.... 69. Kreditoriaus Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą patvirtinti... 70. Atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Arauša“ (kodas... 71. Trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ekspertika“ (kodas...