Byla e2A-1053-464/2018
Dėl neteisėtai įgytų piniginių lėšų grąžinimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė ,,Baltic Research“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Aldonos Tilindienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens akcinės bendrovės „Baltic Research“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos plieno sistemos“ dėl neteisėtai įgytų piniginių lėšų grąžinimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė ,,Baltic Research“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės BUAB „Baltijos plieno sistemos“ 224 107,97 Eur neteisėtai gautų piniginių lėšų, 26 723,51 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“, kurios 100 proc. akcijų paketą valdo BUAB „Baltijos plieno sistemos“ (atitinkamai, AB „Baltic Research“ valdo 100 proc. BUAB „Baltijos plieno sistemos“ akcijų), turtinė padėtis 2013 m. gegužės – birželio mėnesiais buvo sudėtinga. Ieškovė turėjo įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV), kuri iš ieškovės sąskaitos nuskaitė 74 403,85 Lt dydžio skolą, ieškovė taip pat vėlavo atsiskaityti su savo kreditoriais, jos atžvilgiu teismuose buvo nagrinėjamos bylos dėl skolų priteisimo, o 2013-11-15 tuometinis ieškovės vadovas kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo.
  3. Klaipėdos apygardos teismas 2013-11-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1688-112/2013 taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė įmonės turto bei pinigų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, areštavo įmonės turtą ir pinigines lėšas, leidžiant pinigines lėšas, esančias įmonės sąskaitose bankuose, bei turtą naudoti įmonės ūkinei komercinei veiklai vykdyti, mokėti darbo užmokestį ir atlikti privalomuosius mokėjimus valstybei. Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-20 nutartimi prašymas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo atmestas, o Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-22 nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla.
  4. Ieškovės teigimu, sunki įmonės finansinė būklė buvo žinoma tiek atsakovei (kaip akcininkei), tiek trečiajam asmeniui AB „Baltic Research“ (kaip atsakovės akcininkei ir ieškovės bei atsakovės buhalterinę apskaitą vedusiam asmeniui), nepaisant to, laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2014-08-28 atsakovei iš ieškovės sąskaitos buvo išmokėta iš viso 773 800 Lt suma. Pažymi, kad visi šie mokėjimai buvo atlikti jau po Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-20 nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, bet dar iki atskirojo skundo dėl šios nutarties išnagrinėjimo. Mokėjimų paskirtyse buvo nurodoma „pagal sąskaitas“, „paskolos ir lėšų grąžinimas“, nors dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių įmonės sąskaitose esančias lėšas buvo galima naudoti tik ūkinei komercinei veiklai, darbo užmokesčiui ir privalomiems mokėjimams valstybei. Paskolos ar lėšų grąžinimas nėra piniginių lėšų panaudojimas įmonės ūkinei komercinei veiklai, nes nėra atlygintinumo arba siekio gauti pelną požymio, todėl, ieškovės įsitikinimu, piniginės lėšos atsakovei buvo išmokėtos pažeidžiant Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-18 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytus apribojimus.
  5. Be to, ieškovė, pervesdama pinigines lėšas atsakovei, teikė pirmenybę ir atsiskaitinėjo tik su viena kreditore (akcininke), nors pradelstų BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ kreditinių įsipareigojimų suma sudarė 3 056 909,18 Lt. Taigi atsakovė pažeidė kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus, o taip pat CK 6.9301 straipsnyje nustatytą mokėjimų eiliškumo tvarką. Kadangi atsakovė lėšų gavimo metu buvo ieškovės akcininkė, tai patvirtina ieškovės ir atsakovės vardu veikusių asmenų nesąžiningumą kitų kreditorių atžvilgiu.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2018-06-18 sprendimu ieškovės BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ieškinį patenkino ir iš atsakovės UAB „Baltijos plieno sistemos“ ieškovės naudai priteisė 224 107 Eur neteisėtai gautas pinigines lėšas, 26 723,51 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo visos priteistos sumos (250 831,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-12-30) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 099,71 Eur bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas nustatė, kad nuo 2013-05-16 atsakovės UAB „Baltijos plieno sistemos“ (buvusios UAB „PMK Group“) vienintele akcininke tapo AB „Baltic Research“. UAB „Baltijos plieno sistemos“, jau būdama dukterine AB „Baltic Research“ įmone, 2013-06-07 taip pat įsigijo 100 proc. ieškovės UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ akcijų paketą, todėl nuo 2013 m. gegužės - birželio mėn. UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“, UAB „Baltijos plieno sistemos“ ir AB „Baltic Research“ tapo susijusiomis įmonėmis. Teismas konstatavo, kad 2013 m. gegužės - birželio mėn. UAB „Baltijos plieno sistemos" turtinė padėtis buvo pakankamai sudėtinga. Teismas sutiko su ieškove, kad ir UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ valdymo organų nariams, ir atsakovei, kaip UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ akcininkei, ir trečiajam asmeniui AB „Baltic Research“, kaip buhalterinę apskaitą vedusiam asmeniui ir atsakovės akcininkei, buvo žinoma apie sudėtingą finansinę UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ situaciją.
  3. Teismas, išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus bei juos įvertinęs, padarė išvadą, kad 773 800 Lt piniginės lėšos per laikotarpį nuo 2014-07-01 iki 2014-08-28 iš UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ sąskaitos atsakovei UAB „Baltijos plieno sistemos" buvo išmokėtos neteisėtai. Nurodytos piniginės lėšos sumokėtos per laikotarpį nuo 2014-06-26 atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-20 nutarties civilinėje byloje Nr. B2-809-265/2014 atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą pateikimo momento iki Lietuvos apeliacinio teismo 2014-08-28 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1601/2014, kuria minėtas skundas buvo atmestas, priėmimo momento. Tokia lėšų išmokėjimo UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ vienintelei akcininkei UAB „Baltijos plieno sistemos“ tendencija ir laikotarpis rodo aiškias atsakovės pastangas iš nemokios įmones atgauti kaip įmanoma daugiau lėšų, iš anksto žinant, kad labai greitu metu baigia galioti Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1688-112/2013 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir kad ieškovei bus iškelta bankroto byla (apie ketinimą iškelti bankroto bylą UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ buvo informuota 2014-04-29 VSDFV pranešimu).
  4. Teismas nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1688-112/2013 buvo aiškiai nurodytas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas –šia nutartimi leista naudoti įmonės sąskaitose esančias lėšas tik ūkinei komercinei veiklai, mokėti darbo užmokestį ir atlikti privalomuosius mokėjimus valstybei. Tuo tarpu 2014-07-01, 2014-07-07 ir 2014-08-11 atsakovei UAB „Baltijos plieno sistemos“ kaip „paskolos gražinimas“ ir kaip „lėšų gražinimas“ pervesta 607 500 Lt suma aiškiai neatitinka nė vieno iš tikslų, kuriems teismas leido UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ pinigines lėšas naudoti. Teismas sprendė, kad nei „paskolos grąžinimas“, nei „lėšų gražinimas“ kitam asmeniui, o ypač – vienintelei akcininkei nėra piniginių lėšų panaudojimas įmonės ūkinei komercinei veiklai. Tai reiškia, kad 607 500 Lt piniginių lėšų suma atsakovei buvo išmokėta pažeidžiant Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-18 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
  5. Net teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir leidus įmonei mokėti įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus, nereiškia, kad įmonei leidžiama atsiskaityti su kuriais nors kreditoriais (taip juos išskirti iš kitų kreditorių), kurių reikalavimai atsirado dar iki kreipimosi i teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Priešingu atveju netektų prasmės pats restruktūrizavimo procesas ir tikslas kreditorių reikalavimus tenkinti restruktūrizavimo plane (plano metmenyse) nustatyta tvarka. Ieškovė, turėdama finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kurių reikalavimo terminai buvo suėję, taip pat darbuotojams, valstybės biudžetui ir VSDFV biudžetui bei neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, nepagristai suteikė pirmenybę vienai kreditorei – atsakovei. UAB „Baltijos plieno sistemos“ buvo suteiktas akivaizdus prioritetas, taip pažeidžiant kitų kreditorių teises, nes jai išmokėtos lėšos galėjo būti panaudotos visų kreditorių reikalavimams tenkinti bei buvo viena iš priežasčių, kodėl ieškovė dabar nebegali atsiskaityti su kreditoriais.
  6. Laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2014-08-28, kai atsakovei buvo sumokėtos 773 800 Lt dydžio piniginės lėšos, ieškovė turėjo kreditorių, kurių reikalavimai nebuvo tenkinami, nors jų reikalavimo teisės atsirado žymiai anksčiau, todėl teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju buvo pažeista ir CK 6.9301 straipsnyje nustatyta mokėjimų eiliškumo tvarka, o šiuo laikotarpiu ieškovės atlikti mokėjimai atsakovei 773 800 Lt sumai yra neteisėti.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Trečiasis asmuo AB „Baltic Research“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018-06-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas įrodymų vertinimą grindė nevisapusišku ir neišsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kliovėsi tik ieškovės subjektyviomis ir bylos medžiaga nepagrįstomis prielaidomis, neatliko jokio savarankiško aplinkybių teisinio vertinimo.
    2. Atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-20 nutarties civilinėje byloje Nr. B7-809-265/2014 padavimas nepagrįstai teismo buvo įvertintas kaip pasiruošimas neva akivaizdžiai tikėtinam ieškovės bankroto procesui, sudarant sąlygas atsakovei neteisėtai įgyti ginčijamas pinigines lėšas.
    3. Teismas išimtinai ir vienpusiškai vertino laikotarpį nuo 2014-07-01 iki 2014-08-28, kai atsakovei buvo sumokėtos 773 800 Lt dydžio piniginės lėšos, tačiau nevertino aplinkybės, jog nuo Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-18 nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo iki 2014-07-01 (ir vėliau) atsakovė vykdė apmokėjimus už ieškovę tiekėjams bei darbuotojams, kas patvirtina aplinkybę, jog piniginės lėšos buvo naudojamos ieškovės ūkinei komercinei veiklai vykdyti. 2014-07-01 ieškovės įsiskolinimas atsakovei sudarė 1 383 777,99 Lt sumą, o ieškovės atlikti mokėjimai buvo skirti siekiant grąžinti atsakovei iš jos pasiskolintas sumas, kurios būtent ir leido ieškovei vykdyti veiklą.
    4. Aplinkybė, jog atsakovė buvo ieškovės akcininke, savaime neįrodo atsakovės kaltų veiksmų.
    5. Išmokėjus atsakovei ginčijamas sumas nebuvo pažeista įstatymu nustatyta mokėjimų eiliškumo tvarka, kadangi atsakovės mokėjimai ieškovei laikotarpiu nuo 2013-11-15 iki 2014-06-30 leido jai atsiskaityti su kreditoriais, kurių reikalavimo teisės atsirado anksčiau, taip sumažinant įsiskolinimo jiems dydį. Be to, tuo pačiu laikotarpiu mokėjimai buvo atliekami ir kitiems kreditoriams, kurių teismas nenurodė.
  2. Ieškovė BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti; trečiajam asmeniui AB „Baltic Research“ paskirti baudą už nesąžiningą naudojimąsi procesine teise į apeliaciją ir veikimą prieš šalies, kurios pusėje trečiasis asmuo dalyvauja, interesus, dalį baudos skiriant ieškovės naudai; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimų argumentai:
    1. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pati atsakovė sutiko su ieškiniu, priimto sprendimo neskundė. Šiuo atveju trečiasis asmuo dalyvavo atsakovės pusėje, vadinasi, apskundžiant šį sprendimą ir prašant jį panaikinti yra veikiama prieš atsakovės, kurios pusėje trečiasis asmuo dalyvauja, interesus.
    2. Nagrinėjamu atveju nesvarbu kokiu tikslu piniginės lėšos buvo paskolintos – tai nėra piniginių lėšų panaudojimas įmonės ūkinei komercinei veiklai, kadangi nėra atlygintinumo arba siekimo gauti pelną požymio. Taigi ginčo piniginės lėšos išmokėtos nesilaikant Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-18 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, pati atsakovė patvirtino, jog dengė seniausius ieškovės įsiskolinimus ir tokiu būdu pripažino ieškovės lėšų panaudojimą pažeidžiant minėtą nutartį.
    3. Nepaisant to, jog ieškovė turėjo didžiulius finansinius įsipareigojimus kitiems savo kreditoriams, kurių reikalavimo terminai jau buvo suėję, taip pat darbuotojams, valstybės biudžetui ir VSFV biudžetui bei neturėjo pakankamai piniginių lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, nepagrįstai pirmenybė buvo suteikta tik vienai kreditorei – atsakovei, kuriai nuo 2017-07-01 iki 2017-08-28 iš viso išmokėta 773 800 Lt.
  3. Atsakovė BUAB ,,Baltijos plieno sistemos” atsiliepime nurodo neprieštaraujanti, kad skundžiamas teismo sprendimas būtų patikrintas apeliacinio skundo argumentų pagrindu, tačiau prie apeliacinio skundo neprisideda. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

    5

    1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas. Tiek ieškovė, tiek atsakovė yra bankrutuojančios įmonės, todėl jų reikalavimai viena kitai bus tenkinami bankroto teisinius santykius reguliuojančių teisės normų pagrindu. Atsakovės ir jos kreditorių turtinius interesus labiau atitinka skundžiamas teismo sprendimas.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės vadovas 2013-11-15 kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1688-112/2013 ieškovei buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas įmonės turto bei piniginių lėšų išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, areštuotas įmonės turtas ir lėšos, leidžiant pinigines lėšas, esančias įmonės sąskaitose bankuose, bei jos turtą naudoti tik įmonės ūkinei komercinei veiklai vykdyti, mokėti darbo užmokestį ir atlikti privalomuosius mokėjimus valstybei. Klaipėdos apygardos teismas 2014-01-24 nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą. Minėta nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2014-03-24 nutartimi buvo panaikinta ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Išnagrinėjęs bylą iš naujo, Klaipėdos apygardos teismas 2014-06-20 nutartimi pakartotinai atsisakė iškelti ieškovei restruktūrizavimo bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-08-28 nutartimi šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. VSDFV 2014-08-08 kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos ieškovei UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-22 nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla.
  2. Taip pat iš ieškovės banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2014-08-28 iš ieškovės sąskaitos buvo išmokėta atsakovei UAB „Baltijos plieno sistemos“ 166 300 Lt suma, mokėjimo paskirtimi nurodžius „pagal sąskaitas“, ir 607 500 Lt suma, mokėjimo paskirtimi nurodžius „paskolos“ ar „lėšų grąžinimas”. Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškinio reikalavimus, konstatavo, jog tokias lėšas išmokėdama ieškovė pažeidė ne tik Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-18 nutartimi ieškovei taikytus apribojimus disponuoti piniginėmis lėšomis, tačiau ir CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, kai įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Tokios finansinės situacijos (lėšų nepakankamumas atsiskaityti su įmonės kreditoriais) ieškovės įmonėje susiklostymą akivaizdžiai patvirtina vien jau tokie faktai, kad ginčo lėšų išmokėjimo laikotarpiu ieškovei teisme buvo siekiama pradėti restruktūrizavimo procesą, o netrukus iškelta ir bankroto byla. Taigi nėra paneigta pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tiek atsakovei (ieškovės įmonės savininkei), tiek ir apeliantei (atsakovės įmonės savininkei, abejose įmonėse vykdžiusiai ir buhalterinę apskaitą asmeniui) neabejotinai buvo žinoma apie sudėtingą ieškovės finansinę būklę, o iš kreditorės ikiteisminio pranešimo apie inicijuojamą bankroto bylą – ir apie tikimybę, jog jai bus iškelta bankroto byla.

7Dėl CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo

  1. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės skundo argumentais, kad ginčo lėšų išmokėjimu atsakovei nebuvo pažeista CK 6.9301 straipsnyje imperatyviai įtvirtina mokėjimo eiliškumo tvarka, o kitokia pirmosios instancijos teismo išvada yra neteisinga.
  2. CK 6.9301 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile. Pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, VSDFV ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.9301 str. 2 d.).
  3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog CK 6.9301 straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio ir jų paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017; 2018-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018). Konstatuojant CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto imperatyvaus atsiskaitymo eiliškumo pažeidimą, būtina nustatyti dvi sąlygas: pirma, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; antra, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017).
  4. Nagrinėjamoje byloje, spręsdamas dėl ieškovės laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2014-08-28 atliktų mokėjimų teisėtumo, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ieškovės turimų lėšų kiekį bei jai pareikštų reikalavimų, atitinkančių CK 6.9301 straipsnio įtvirtintus reikalavimus, apimtį šių ginčijamų mokėjimų atlikimo metu ir tai, ar egzistavo minėto straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodyti reikalavimai, ar atlikti ginčijami mokėjimai nepažeidžia CK 6.9301 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto reikalavimų tenkinimo kalendorinio eiliškumo.
  5. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad: 1) 1 000 Lt mokėjimas, atliktas 2014-07-01, mokėjimo paskirtyje nurodant „ūkinei komercinei veiklai – paskolos grąžinimas“; 2) 500 Lt mokėjimas, atliktas 2014-07-07, mokėjimo paskirtyje nurodant „ūkinei komercinei veiklai – paskolos grąžinimas“; 3) 120 000 Lt mokėjimas, atliktas 2014-07-09, mokėjimo paskirtyje nurodant „pagal sąskaitas BPS04-015 – 66209.93; BPS-05-023 – 9091.39; BPS – 05-033 – 1562.05; BPS05-032 – 5610.08; BPS05-031 – 19365,72 lt“; 4) 21 700 Lt mokėjimas, atliktas 2014-07-10, mokėjimo paskirtyje nurodant „ūkinei komercinei veiklai – pagal sąskaitas“; 5) 15 000 Lt mokėjimas, atliktas 2014-07-11, mokėjimo paskirtyje nurodant „ūkinei komercinei veiklai – pagal sąskaitas“; 6) 606 000 Lt mokėjimas, atliktas 2014-08-11, mokėjimo paskirtyje nurodant „ūkinei-komercinei veiklai – lėšų grąžinimas“; 7) 9 600 Lt mokėjimas, atliktas 2014-08-28, mokėjimo paskirtyje nurodant „ūkinei komercinei veiklai – pagal sąskaitas“, - bendrai 773 800 Lt sumai, ieškovei negalint atsiskaityti su visais kreditoriais ir turint kreditorių, kurių reikalavimo teisės atsirado žymiai anksčiau, atsakovei veikiant nesąžiningai, taip pat, jog mokėjimų atlikimo metu egzistavo ieškovės skolos darbuotojams, valstybės biudžetui bei VSDFV, ir esant šių aplinkybių visumai, leidžia vertinti ieškovės elgesį kaip pažeidusį CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo imperatyvą. Nors teismas išsamiau nepasisakė, kiek ieškovė turėjo lėšų bei kreditorių reikalavimų, atliekant ginčo mokėjimus, taip pat ar ginčo mokėjimų atlikimo metu buvo pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo, taip pat dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, ar buvo suėję terminai sumokėti įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, VSDFV ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, ar egzistavo tuo metu pateikti priverstiniam vykdymui vykdomieji dokumentai kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat ar buvo kreditorių pareikšti reikalavimai ieškovei dėl kitokių atliktų mokėjimų ir ar buvo laikomasi jų kalendorinio eiliškumo, tačiau aptarti teismo sprendimo motyvavimo trūkumai, priešingai nei teigia apeliantė, nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo, nes jo turinys vis tik leidžia suprasti, ką teismas vertino ir kokias išvadas padarė. Skundžiamo procesinio sprendimo motyvavimo spragos gali būti ištaisomos ir apeliacinės instancijos teisme, kuris taip pat yra faktus nustatantis teismas (CPK 328 str., 329 str. 1 d.).
  6. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje net nebuvo kilęs šalių ginčas dėl to, kad ieškovė, atlikdama mokėjimus atsakovei, turėjo ir kitų, pirmesnės eilės kreditorių, atitinkančių CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sampratą, ir kuriems mokėjimo terminai jau buvo suėję. Iš byloje esančių bei Lietuvos teismų informacinės sistemoje LITEKO (CPK 179 str. 3 d.) esančių duomenų ieškovės bankroto byloje (Nr. eB2-145-253/2018) nustatyta, kad 2014-08-08 į ieškovės sąskaitas nuo 2014-04-01 pateikti VSDFV mokėjimo nurodymai nebuvo įvykdyti. Nustatyta, kad 2014-06-12 ieškovės skola vien šiai kreditorei sudarė 308 150,76 Lt, o 2014-08-08 – 357 889,30 Lt, t. y. ginčijamų mokėjimų atlikimo metu ieškovė turėjo trečios eilės kreditorių (VSDFV), o taip pat tos pačios eilės kreditorių pagal vykdomuosius dokumentus (pvz., UAB „MK Baltic“, UAB „Pilkasis granitas“ ir kt.) bei kitus mokėjimo dokumentus (pvz., UAB „Redagra“, UAB „Perdanga“ ir kt.) kitiems piniginiams reikalavimams kaip ir atsakovė, kuri ginčijamų mokėjimų atlikimo metu atitiko penktosios eilės kreditorių (CK 6.9301 str. 1 d. 3-5 p.). Be to, ir pati apeliantė skunde pripažįsta, kad nuo Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-18 nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo iki 2014-07-01 (o ir po šios datos) atsakovė vykdė apmokėjimus už ieškovę, be kita ko, ir darbuotojams, kas patvirtina tokių kreditorių, kaip darbuotojai, buvimą įmonėje. Tačiau šiuos atsakovės mokėjimus už ieškovę (darbuotojams ir tiekėjams) apeliantė neteisingai interpretuoja kaip gautų iš ieškovės piniginių lėšų panaudojimą ieškovės ūkinei komercinei veiklai, užtikrinusį šios veiklos tęstinumą. Pagal teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių išvardintus apribojimus, tikslinius mokėjimus, skirtus ūkinei komercinei veiklai vystyti, galėjo atlikti ir pati ieškovė, tam nebuvo reikalingas tarpininkas (atsakovė). Taigi tokie apeliacinio skundo argumentai yra aiškiai deklaratyvūs ir neįtikinami.
  7. Atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimui konstatuoti užtenka nustatyti, kad atsakovė atsiskaitė su žemesnės eilės kreditoriumi, kai jai buvo kilusi pareiga atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriumi (VSDFV). Tokiu atveju teismui sprendime net ir neaptarus atsiskaitymo su kitais ieškovės kreditoriais (darbuotojais, tiekėjais) terminų suėjimo, pakanka kitų duomenų tokiam įstatymo pažeidimui identifikuoti.
  8. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014-06-20 nutartimi atsisakė iškelti ieškovei restruktūrizavimo bylą, konstatavęs, jog ieškovės finansinė padėtis negerėja, finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio ir įmonė atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) nustatytus reikalavimus bankroto bylai kelti (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Apeliacinės instancijos teismas 2014-08-28 nutartimi su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutiko. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-20 įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu restruktūrizavimo civilinėje byloje Nr. B2-809-265/2014 konstatuota, kad ieškovė faktiškai jau buvo nemoki nuo 2014-05-31. Šios aplinkybės patvirtina, kad ginčo mokėjimų atlikimo laikotarpiu ieškovė piniginių lėšų turėjo daug kartų mažiau negu pradelstų įsipareigojimų, ir tiek atsakovei, tiek pačiai apeliantei, kaip susijusiems juridiniams asmenims, sudėtinga ieškovės finansinė būklė buvo ar turėjo būti žinoma. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad egzistuoja abi sąlygos konstatuoti imperatyvaus atsiskaitymo eiliškumo, numatyto CK 6.9301 straipsnyje pažeidimą.
  9. Pasisakant dėl apeliantės skundo argumentų, susijusių su teismo sprendimo motyvų ir ieškovės pareikšto ieškinio motyvų tapatumo, pažymėtina, kad tai reiškia tik tiek, kad pirmosios instancijos teismo pateiktas nustatytų aplinkybių vertinimas sutampa su ieškovės pozicija. Ši aplinkybė pati savaime neleidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nebuvo pakankamai objektyvus ar pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, taigi ir su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

8Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo

  1. Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-18 nutartimi restruktūrizavimo civilinėje byloje Nr. B2-1688-112/2013 ieškovės atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas įmonės turto bei piniginių lėšų išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, areštuotas įmonės turtas ir lėšos, leidžiant pinigines lėšas, esančias įmonės sąskaitose bankuose ir turtą naudoti įmonės ūkinei komercinei veiklai vykdyti, mokėti darbo užmokestį ir atlikti privalomuosius mokėjimus valstybei. Teisėjų kolegija pirmiau jau pasisakė dėl apeliantės skundo argumentų, kad laikotarpiu nuo 2013-11-15 iki 2014-06-30 atsakovė už ieškovę atliko mokėjimus jos kreditoriams, kurių reikalavimo teisės atsirado anksčiau, teisinio nepagrįstumo (nutarties 22 p.). Viena vertus, tuo laikotarpiu ieškovė jau turėjo finansinių sunkumų ir negalėjo atsiskaityti pagal visus kreditorių reikalavimus, todėl net ir netaikius laikinų apribojimų disponuoti turtu bei piniginėmis lėšomis jai galiojo atsiskaitymų eiliškumo tvarkos imperatyvas įstatymo pagrindu. Panašioje faktinėje situacijoje (deklaruojant kito asmens prievolių vykdymą, tam asmeniui esant nemokiu, ir siekiant atgauti tų prievolių vykdymui sumokėtas lėšas) yra pasisakęs ir kasacinis teismas, nurodęs, kad tokia prievolė taip pat turi būti vykdoma bendra tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699-611/2015).
  2. Kita vertus, nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo identifikuotu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų pažeidimu, o tokie mokėjimai, pažeidžiant teismo taikytą areštą ir jo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, privalomumą (CPK 152 str.), taip pat yra kvalifikuojami kaip imperatyvios teisės normos pažeidimas (CK 1.80 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-969/2018, 32 p.).
  3. Apeliantė nepateikia jokių svarių argumentų bei įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas visų trijų įmonių sąsajas ir padarytą išadą, kad ginčo mokėjimų tikrasis tikslas buvo atsiimti kuo daugiau į ieškovę investuotų (skolintų) piniginių lėšų. Tačiau, kaip minėta, atsakovė neturėjo jokios pirmenybės prieš kitus kreditorius ir negalėjo pirmiau už kitus atsiimti lėšų net ir tuo atveju, jeigu jos buvo naudojamos ieškovės ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Tokie apeliantės teiginiai tik patvirtina buvusį šalių siekį apeiti įstatyme bei teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių įtvirtintus draudimus ir savo nuožiūra atsiskaitinėti su pasirinktu kreditoriumi (t. y. atsakove).
  4. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2014-07-01, 2014-07-07 pavedimuose, mokėjimo paskirtyje nurodoma „ūkinei komercinei veiklai – paskolos grąžinimas“; 2014-07-09 mokėjimo paskirtyje nurodomi konkrečių apmokamų sąskaitų numeriai, o 2014-07-10, 2014-07-11, 2014-08-11 ir 2014-08-28 mokėjimų paskirtyse nurodoma „ūkinei komercinei veiklai – pagal sąskaitas“. Byloje nėra duomenų, jog poreikį įgyvendinti tokį atsiskaitymo su atsakove modelį būtų lėmusios kokios nors faktinės aplinkybės, kurioms esant toks šalių elgesys atitiktų protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais, elgesį ir sąžiningą verslo praktiką, o ne būtų nukreiptas į kitų kreditorių teisių pažeidimą. Teismo nutartimi, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo padaryta išlyga ir leista pačiai ieškovei atsiskaityti su savo darbuotojais, taip pat jai leista naudoti lėšas ūkinei komercinei veiklai. Todėl akivaizdu, kad jokio objektyvaus poreikio tą už ieškovę daryti atsakovei nebuvo ir, nepriklausomai nuo atsakovės ketinimų atsiskaityti su ieškovės kreditoriais buvimo ar nebuvimo, ginčo lėšos negalėjo būti išmokėtos atsakovei.
  5. Atsakovės, kaip vienintelės ieškovės akcininkės, neabejotinas žinojimas arba turėjimas žinoti ne tik apie ieškovės finansinę padėtį, bet ir apie restruktūrizavimo byloje taikytas ieškovei laikinąsias apsaugos priemones, lemia ir tokią išvadą, kad ji žinojo/turėjo žinoti ir apie ieškovės atliktų piniginių lėšų pervedimų įtaką kitiems asmenims, sumenkinant ar net visiškai paneigiant galimybę atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriais. Tai teikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad tokiais veiksmais, labiau tikėtina, buvo ruošiamasi ieškovės bankroto procesui, sudarant išskirtines sąlygas vienintelei kreditorei (t. y. atsakovei) gauti kuo didesnį jos reikalavimų patenkinimą. Priešinga apeliantės (trečiojo asmens) nuomonė, išdėstyta jos apeliaciniame skunde, kitokio su ginčo mokėjimais susijusių aplinkybių teisinio įvertinimo, nei yra atliktas skundžiamame teismo sprendime, nesuponuoja. Neabejotina, kad atsakovė turėjo suprasti, jog ieškovė nebegali vykdyti jai prievolių apeidama kitus kreditorius, o veikdama priešingai pati prisiėmė tokio elgesio padarinių riziką. Pažymėtina, kad atsakovė su ieškinio reikalavimais sutiko, jai nepalankaus teismo sprendimo neskundžia.
  6. Tokiu atveju teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad, galiojant Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-18 nutartimi pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, kuomet ieškovei buvo leidžiama atlikti tik ūkinei komercinei veiklai palaikyti reikalingus mokėjimus, įskaitant ir privalomąsias įmokas VSDFV, ieškovė turėjo pareigą laikytis šių nurodymų ir neturėjo teisinio pagrindo vykdyti jokių kitokių atsiskaitymų, be kita ko, ir atlikti tokių mokėjimų per savo akcininkę (atsakovę), o juos atlikusi ji pažeidė įstatymą.

9Dėl neteisėtai atliktų veiksmų padarinių ištaisymo (restitucijos)

  1. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento), arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Konstatavus, kad skolininkas, atsiskaitydamas su konkrečiu kreditoriumi, pažeidė atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, laikoma, jog su kreditoriumi atsiskaityta neteisėtai ir šis privalo grąžinti skolininkui viską, ką nepagrįstai gavo, kad skolininkas turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018).
  2. Kai atliktas mokėjimas (mokėjimo sandoris) pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimą, jis, atitinkamai, laikomas negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu. Atliktų mokėjimų negaliojimą pagal CK 1.80 straipsnį šiuo konkrečiu taip pat lemia ir nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones pažeidimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iš esmės pripažinęs šių įstatymo imperatyvių nuostatų pažeidimą dėl atliktų ginčo mokėjimų, dėl jų negaliojimo, kaip restitucijos taikymo pagrindo, nepasisakė, patenkindamas ieškovės pareikštą reikalavimą dėl priteisimo.
  3. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors ieškovė ir nereiškė reikalavimų pripažinti ginčo mokėjimus niekiniais (negaliojančiais), prašydama nepagrįstai sumokėtų atsakovei lėšų priteisimo, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ef officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 str. 5 d.). Tai reiškia, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje. Nesant ginčo šalies reikalavimo teismas ef officio pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio ar akto teisinius padarinius tada, kai, nagrinėjant bylą, pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009, 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-65/2014, 2017-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1773-370/2017).
  4. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, viena vertus, sutiko su ieškove, kad jos buvo atsiskaitymai su atsakove buvo neteisėti, todėl pastaroji privalo grąžinti ieškovei viską, ką nepagrįstai gavo, kad ieškovė turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka, atitinkamai, iškėlus jai bankroto bylą – ĮBĮ nustatyta tvarka. Kita vertus, neteisingai kvalifikavo teisinius santykius kaip nepagrįstą praturtėjimą, apie ką dar bus šioje nutartyje pasisakyta vėliau, ir atsakovės gautą iš ieškovės piniginių lėšų sumą priteisė per nepagrįsto turto/piniginių lėšų gavimo institutą.
  5. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės atliktus mokėjimus atsakovei laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2014-08-28 pripažinus pažeidžiančiais CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, yra pagrindas šiuos mokėjimus ex officio pripažinti niekiniais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, o dėl jų grąžinimo ieškovei spręsti taikant restituciją pagal CK 6.145 straipsnio nuostatas, o ne priteisiant kaip nepagrįstai įgytas lėšas.
  6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visumą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2015-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2015). Atsižvelgiant į tai, kad nustatytos abi sąlygos (imperatyvus reglamentavimas ir jo pažeidimas (CK 6.9301 str.), kad ieškovės ginčijami veiksmai – laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2014-08-28 atlikti mokėjimai atsakovei – yra vienašaliai atsiskaitymo sandoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2017-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017), kuriais siekta prievolės atsiskaityti su atsakove pasibaigimo, turi būti taikomos ir imperatyvaus reguliavimo pažeidimo pasekmės – konstatuojamas mokėjimų, kaip vienašalių sandorių negaliojimas.
  7. Tai konstatavus, teismo sprendimas pakeistinas, pripažįstant mokėjimo sandorius negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, o ginčo sumą priteisiant ieškovei taikant restituciją (CK 330 str.).

10Dėl teisinių santykių kvalifikavimo

  1. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, vertindama atsakovės gautas lėšas kaip nepagrįstą jos praturtėjimą ieškovės sąskaita, yra pareiškusi ir reikalavimą dėl 26 723,51 Eur apskaičiuotų palūkanų priteisimo CK 6.240 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, patenkino ir šią jos reikalavimų dalį.
  2. Pasisakant dėl galimybės šiuo konkrečiu atveju taikyti be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimui nustatytus padarinius – už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuoti penkių procentų dydžio metines palūkanas, visų pirma pažymėtina, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis, šie santykiai reglamentuojami CK šeštosios knygos II dalies ,,Kitais pagrindais atsirandančios prievolės” XX skyriaus normų. Šiame skyriuje įtvirtintos turto išreikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 str. 1 d.), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 str. 2 d.), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 str. 1 d.).
  3. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu. Tai reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016; 2018-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2018).
  4. Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2013-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2013.). Taigi, koks įstatymas turi būti taikomas bylą nagrinėjantis teismas privalo nuspręsti ex officio ir nepriklausomai nuo to, kaip šiuos santykius kvalifikuoja ir ar kvalifikuoja pačios šalys (CPK 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. 4 p.).
  5. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčas, kad atsakovė turėjo reikalavimo teisę į ieškovę už paskolintas ir/ar investuotas lėšas, nebuvo kvestionuojamos ir ieškovės prievolių atsakovei dydis. Buvo spręstas ginčas tik dėl to, ar turimą reikalavimo teisę atsakovė įgyvendino nepažeisdama įstatymo. Teismo sprendimu būtent ir buvo konstatuotas imperatyvios atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos ir teismo laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytų draudimų pažeidimo faktas, vadinasi, ginčo mokėjimai patys savaime yra niekiniai CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tokiu atveju subsidiarus civilinių teisių gynybos būdas – nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – netaikytinas, nes tam nėra poreikio. Ieškovės teisės gali būti visiškai apgintos vien taikant restituciją.
  6. Pirmosios instancijos teismas, suklydęs dėl ginčo teisinės kvalifikacijos, taikė ir netinkamą šioje situacijoje civilinių teisių gynimo būdą, t. y. CK 6.240 straipsnio nuostatas, priteisdamas šios teisės normos pagrindu ieškovės apskaičiuotą nuo jai priteisiamos sumos palūkanų sumą, nors, minėta, šis straipsnis reglamentuoja tik atsiskaitymus grąžinant be teisinio pagrindo įgytą turtą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl 26 723,51 Eur palūkanų priteisimo pakeistinas, tokio ieškovės reikalavimo netenkinant (CPK 330 str.).

11Dėl procesinių palūkanų priteisimo

  1. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės pasikeitusį teisinį statusą ir į jai iškeltą bankroto bylą, todėl netinkamai išsprendė ir procesinių palūkanų priteisimo (jų skaičiavimo termino) klausimą. Ši sprendimo dalis taip pat pakeistina (CPK 330 str.).
  2. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodoma, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas.
  3. Nagrinėjamu atveju atsakovei BUAB „Baltijos plieno sistemos“ bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-15 nutartimi, kuri įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2018-02-02 palikus minėtą nutartį nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos priteistinos nuo grąžintinos 224 107,97 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2016-12-30) iki nutarties, kuria iškelta atsakovei bankroto byla įsiteisėjimo dienos (2018-02-02), o ne iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12Dėl trečiojo asmens teisės inicijuoti proceso apeliacinės instancijos teisme

  1. Ieškovė savo atsiliepime į apeliacinį skundą skirti apeliantei baudą už nesąžiningą naudojimąsi procesine teise ir veikimą prie atsakovės, kurios pusėje ji dalyvauja, interesus. Toks jos prašymas stokoja pagrįstumo.
  2. CPK 47 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2014-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014). Kasacinio teismo konstatuota, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam procesinių įstatymų suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).
  3. Taigi tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, civiliniame procese turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus išimtis, numatytas CPK 47 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju apeliantė turi teise naudotis tokiomis pačiomis procesinėmis teisėmis kaip ir atsakovė, tarp jų ir teise į apeliaciją. Teisėjų kolegija neįžvelgia apeliantės veikimo prieš šalį, kurios pusėje yra įstojusi į civilinės bylos nagrinėjimą, ar piktnaudžiavimo jai suteiktomis teisėmis, kadangi nepaisant to, jog atsakovė su ieškiniu sutiko, tačiau neprieštaravo, jog skundžiamas teismo sprendimas būtų patikrintas instancine tvarka pagal apeliantės skundo argumentus.
  4. Kita vertus, apeliaciniu skundu nesiekiama atsakovės padėties pabloginimo, priešingai, siekiama, kad jai nustatyta teismo sprendimu pareiga grąžinti pinigines lėšas būtų panaikinta. Taigi, dar ir šiuo aspektu nėra pagrįsta tvirtinti, kad apeliantė (trečiasis asmuo) veikia prieš atsakovės interesus. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atsiliepime pateiktas prašymas apeliantei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nepagrįstas ir atmestinas.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

  1. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeistinas ir šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d., 98 str.). Teisėjų kolegijai atmetus ieškinio reikalavimą dėl 26 723,51 Eur palūkanų sumos priteisimo iš atsakovės, ieškinys patenkinamas iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
  2. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 5 099,71 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio, išlaidos pripažintos būtinomis ir pagrįstai priteistos iš atsakovės, šalys jų neginčija. Atsižvelgiant į tai, kad patenkintų reikalavimų dalis išliko 89,34 proc., ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 4 556,09 Eur (5 099,71 x 89,34 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.).
  3. Atsakovė nurodė, jog pirmosios instancijos teisme ji patyrė 4 326,96 Eur atstovavimo išlaidų, kurias grindžia byloje pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis bei suteiktų paslaugų ataskaitomis. Tačiau nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo išaiškinimus, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, reikia taikyti ir realumo kriterijų, t. y. įvertinti, ar šiems asmenims už suteiktas teisines paslaugas yra sumokėta ir ar bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 str.). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017; 2017-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Kasacinio teismo išaiškinta, jog išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017).
  4. Pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.) tik tada, kai pateikiama advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs. Šiuo atveju advokatų kontoros patvirtinimas, jog klientas su ja yra atsiskaitęs, apima ir esminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų duomenų nurodymą. Konkrečiai, be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).
  5. Pateiktas CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas dėl išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pagrindžiančių įrodymų pakankamumo yra aktualus ir nagrinėjamoje byloje, kadangi atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos įvardintos kaip turėtos atstovavimo išlaidos buvo apmokėtos. Atsakovės atstovas, atitinkamai, nepateikė pažymos (dokumento) iš kurio turinio būtų galima spręsti apie apmokėtas atstovavimo paslaugas, atsižvelgiant į teismų praktikoje keliamus pirmiau aptartus reikalavimus. Todėl atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos (proporcinga atmestiems reikalavimams jų dalis) nepriteisiamos.
  6. Ieškovė BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ taip pat prašo priteisti iš apeliantės 1 209,93 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos yra pagrįstos pateikta PVM sąskaita faktūra, suteiktų teisinių paslaugų ataskaita bei lėšų pervedimo nurodymu. Atsižvelgiant į tai, kad, apeliantei skundžiant visą Klaipėdos apygardos teismo 2018-06-18 sprendimą, buvo pakeista tik jo dalis, ieškovei priklauso bylinėjimosi išlaidų atlyginimas proporcingai patenkintų apeliacinės instancijos teisme reikalavimų daliai (10,66 proc.). Nagrinėjamu atveju galima priteisti maksimali suma už advokato suteiktas teisines paslaugas sudaro 1 163,76 Eur (užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) 895,20 Eur (2018-07-01–2018-09-30) × 1,3 koef.), todėl ieškovei priteistina 124,06 Eur (1 163,76 x 10,66 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
  7. Kiti proceso dalyviai nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

    14

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

16Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimą pakeisti, teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

17„Ieškinį patenkinti iš dalies.

18Pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio metalo konstrukcijos“ (įmonės kodas 300030548) atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos plieno sistemos“ (įmonės kodas 302767768) atliktus mokėjimus 773 800 Lt (224 107,97 Eur) sumai: 2014 m. liepos 1 d. atliktą 1 000 Lt mokėjimą, 2014 m. liepos 7 d. atliktą 500 Lt mokėjimą, 2014 m. liepos 9 d. atliktą 120 000 Lt mokėjimą, 2014 m. liepos 10 d. atliktą 21 700 Lt mokėjimą, 2014 m. liepos 11 d. atliktą 15 000 Lt mokėjimą, 2014 m. rugpjūčio 11 d. atliktą 606 000 Lt mokėjimą ir 2014 m. rugpjūčio 28 d. atliktą 9 600 Lt mokėjimą.

19Taikyti restituciją ir priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio metalo konstrukcijos“ (įmonės kodas 300030548) iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos plieno sistemos“ (įmonės kodas 302767768) 224 107,97 Eur (du šimtus dvidešimt keturis tūkstančius vieną šimtą septynis eurus 97 centus) ir 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo 224 107,97 Eur sumos nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki 2018 m. vasario 2 d.

20Ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio metalo konstrukcijos“ (įmonės kodas 300030548) iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos plieno sistemos“ (įmonės kodas 302767768) priteisti 4 556,09 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 9 centus) bylinėjimosi išlaidų.

21Likusioje dalyje ieškinį atmesti.“

22Ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio metalo konstrukcijos“ (įmonės kodas 300030548) iš trečiojo asmens akcinės bendrovės „Baltic Research“ (įmonės kodas 300547588) priteisti 124,06 Eur (vieną šimtą dvidešimt keturis eurus 6 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai