Byla e2-451-336/2017
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių energija“, atstovaujamos administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo konsultantai“ atstovei I. M.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių energija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „( - )“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4ieškovė BUAB „Kėdainių energija“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“, pateiktu teismui ieškiniu (e. b. l. 1-9) bei ieškovės atstovė teismo posėdžio metu prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovės atsiskaitymą su atsakove UAB „( - )“ pagal atsakovės išrašytą 2015-06-19 kasos pajamų orderį serija EM Nr. 202 – 8650,26 Eur sumai ir taikyti restituciją – priteisti ieškovei iš atsakovės 8650,26 Eur ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad patikrinus bankroto administratoriui perduotus dokumentus nustatyta, kad atsakovė iki bankroto bylos iškėlimo vykdė atsiskaitymus grynaisiais pinigais su atsakove ir tokiu savo elgesiu pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymo eiliškumą, nes mokėjo atsakovei tuo metu, kai darbuotojams nebuvo mokami atlyginimai, nuo 2015 05 mėn. nemokamos VSD įmokos, kai tuo metu atsakovei sumokėjo 8650,26 Eur. Nors ieškovei bankroto byla iškelta 2015-11-18, tačiau pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 2 straipsnio 8 punkte numatytas sąlygas (įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės), pagal į bylą pateiktus duomenis, ieškovė nemoki buvo jau 2015-05-31. Ginčijamas sandoris pažeidė ieškovės kreditorių interesus, kadangi buvo suteikta pirmenybė vienam iš ieškovės kreditorių – atsakovei, t. y. buvo siekiama atsakovės reikalavimus ieškovės atžvilgiu patenkinti pirmiau nei kitų kreditorių reikalavimus tuo metu, kai ieškovė buvo faktiškai nemoki ir taip sumažinant kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimo patenkinimą. UAB „Kėdainių energija“, turėdama žinoti ir žinodama, apie neatsiskaitymą su kitais kreditoriais, turėdama kreditorius VSDFV Kauno skyrių, darbuotojus, pradelstiems įsipareigojimams viršijant pusę į bendrovės balanso įrašyto turto vertės, vykdydama atsiskaitymus privalėjo laikytis CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo eiliškumo. Tačiau sudarydama ginčijamą sandorį būdama nemoki, pažeidė CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus atsiskaitymus kreditoriui VSDFV. Atsakovė neprivalėjo paimti grynuosius pinigus iš ieškovės, o ieškovė neprivalėjo mokėti pinigų, žinodama, kad ji turi ir kitų kreditorinių reikalavimų, nes tokios pareigos atsiskaityti su vienu kreditoriumi, pažeidžiant kitų kreditorių interesus, nenumato joks įstatymas. Ieškovės veiksmai sudarant ginčo sandorį neatitiko protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais tomis aplinkybėmis, elgesį, nulemtą susiklosčiusių faktinių aplinkybių. Ginčijamas sandoris nepagerino ieškovės turtinės padėties, nepadėjo ieškovei išvengti bankroto, įmonės mokumas dėl to nebuvo atstatytas, o ieškovės atsiskaitymas būtent su atsakove, o ne su VSDFV Kauno skyriumi pagal įstatymą, kuriam įsipareigojimai buvo pradelsti ginčo sandorio sudarymo dieną, nebuvo logiškas sprendimas, nes vėliau skolininkui buvo iškelta bankroto byla. Ieškovės nesąžiningumas pasireiškia tuo, kad ieškovė, neabejotinai žinodama apie įmonės nemokumą, pirmumo teise patenkino išimtinai atsakovės reikalavimus, taip sumažinant kitų kreditorių galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimą. Atsakovės nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad pastaroji įmonė nepasidomėjo dėl ieškovės skolų kitiems kreditoriams, tame tarpe ir Valstybei. Sudarant ginčijamą sandorį egzistavo būtent VSDFV Kauno skyriaus finansinis reikalavimas, o tuo metu jau veikė vieša VSDFV duomenų paieška, suteikianti informacijos apie viešus draudėjo duomenis, tame tarpe įsiskolinimą VSDF biudžetui. Jeigu atsakovė būtų pasidomėjusi ieškove nurodytoje sistemoje, būtų gavusi informaciją apie ieškovės įsiskolinimą VSDF biudžetui. Taip pat, jau pagal viešai paskelbtą ieškovės 2014 m. balansą galėjo nustatyti, jog ieškovės finansinė padėtis nebuvo gera, ji veikė nuostolingai, taigi atliekamas atsiskaitymas galimai pažeis kitų kreditorių teises. Antra, atsakovė žinojo ir turėjo (galėjo) žinoti apie ieškovės neatsiskaitymą su kitais kreditoriais, nes ieškovės turtas buvo areštuotas, apie ieškovės turto areštus buvo paskelbta viešai turto areštų registre. Trečia, ieškovė neprivalėjo išduoti grynuosius pinigus atsakovei iš karto už atliktą paslaugą, o atsakovė neprivalėjo paimti grynuosius pinigus iš ieškovės. Dar daugiau, atsiskaitymai tarp juridinių asmenų, vykdomi negrynaisiais pinigais įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka per bankus, tačiau šalys atsiskaitė grynaisiais pinigais, kas sudaro pagrindą teigti, kad atsakovės ir ieškovės elgesys buvo nesąžiningas kitų kreditorių atžvilgiu. Ginčijamas sandoris atitinka visas actio Pauliana taikymo sąlygas, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu. Be to, 2015-06-19 ieškovės atliktas atsiskaitymas prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.9301 str.), nes atsiskaitydama su atsakove ieškovė pažeidė aukštesnės eilės kreditorių teises ir teisėtus interesus, dėl ko ginčijamas sandoris pripažintinas negaliojančiu ir CK 1.80 straipsnio pagrindu.

5Atsakovė UAB „( - )“ pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jog įstatymu bei jo pagrindu suformuotoje teismų praktikoje iš esmės yra pateisinama situacija, kuomet skolininkas atsiskaito tik su vienu iš kreditorių, nepaisydamas atsiskaitymo su visais turimais kreditoriais eiliškumo, jeigu tokiu atsiskaitymu buvo siekiama ne išvengti atsiskaitymų su kitais kreditoriais, bet iš esmės sudaryti galimybes su jais atsiskaityti, tęsti veiklą ir pan. Aptariamu atveju pagrįstai tikėtina, jog tokia situacija ir susiklostė. Atsakovės atžvilgiu ieškovės atliktas mokėjimas buvo įprastas jos verslo praktikoje - paslauga suteikiama, už ją apmokama. Tuo tarpu ieškovės atžvilgiu, įvertinant tai, jog įmonė, kaip kad dabar paaiškėjo, turėjo finansinių sunkumų, verslo logika galimai buvo tokia, kad visų pirmiausiai buvo siekiama atsiskaityti su tiekėjais, nuo kurių priklauso tolimesnis įmonės veiklos vykdymas. Šiuo atveju vien bendrai galiojančia atsiskaitymų su atitinkamais kreditoriais tvarka negali būti paneigiamas ieškovės sąžiningas siekis bandyti „išsikapstyti“ iš užklupusių finansinių sunkumų. Atsakovė vykdo įvairią su medienos produktų gamyba ir tiekimu susijusią veiklą (medienos apdorojimą, biokuro gamybą, prekybą biokuru, mediena, medienos atliekomis, pervežimu ir kt.). Tuo tarpu ieškovė vykdė veiklą energetikos srityje. Veiklos vykdymui jai buvo būtinos žaliavos/medžiagos, kurias įsigydavo iš atsakovės. Atsižvelgiant į žaliavų panaudojimo tikslą, tokiai produkcijai keliamus minimalius reikalavimus, šalims buvo abipusiai naudinga bendradarbiauti — atsakovė tiekė ieškovei kirtimo atliekas, ieškovė pastarąsias, gaudama už mažesnę kainą (lyginant su kokybiškais medienos produktais), panaudojo gamybiniam procesui. Kvestionuojamas ir prašomas pripažinti negaliojančiu ab initio 2015-06-19 kasos pajamų orderis, viena vertus, aptariamu atveju buvo visiškai sąžiningas (bent jau iš atsakovės pusės) ir atitiko tiek tuometinę šalių bendradarbiavimo praktiką, tiek ir bendrą atsakovės verslo praktiką. Ieškovė iki tol su atsakove visuomet atsiskaitydavo, todėl atsakovei netgi nebuvo pagrindo manyti, jog ieškovė galimai susidūrė su finansiniais sunkumais ir (ar), kad šiuo atveju ieškovės atsiskaitymas su ja būtų nepagrįstas ir nesąžiningas kokių nors kitų jos turimų kreditorių atžvilgiu. Pagrįstai manytina, jog visiškai natūralu, jog per tam tikrą laiką susiklosčiusius abipusiam sutarties šalių pasitikėjimui, nevėluojant atsiskaitymams už suteiktas paslaugas, nė viena verslo sandorio šalis realiai prieš kiekvieną atsiskaitymą netikrintų ir netikrina kitos šalies finansinės padėties ir kitų su tuo susijusių aplinkybių. Esant normaliai verslo praktikai, kiekviena iš jų, asmeninio suinteresuotumo vedini, siekia sau naudos, nepriklausomai nuo to, kokio pobūdžio toji nauda būtų (tiesioginė turtinė/finansinė, tolimesnis sklandus veiklos vykdymas ir pan.). Todėl atsakovei ieškovės atsiskaitymo su ja metu, o būtent pagal ginčijamą 2015-06-19 kasos pajamų orderį Serija EM Nr. 202, toks atsiskaitymas savaime nekėlė jokių įtarimų ir buvo priimtas kaip įprastas įmonės veikloje vykdomas atsiskaitymas už prekę (suteiktą paslaugą), tuo tarpu iš ieškovės pusės tikėtina, jog galimai atsiskaitymu su atsakove buvo siekiama neprarasti žaliavų/medžiagos tiekėjo ir tokiu būdu išlaikyti veiklos stabilumą tam, kad ateityje būtų galima atsiskaityti su visais kreditoriais. Akivaizdu, jog ieškovei neatsiskaičius su atsakove, dėl to negaunant veiklos vykdymui reikalingų žaliavų, įmonės veikla būtų nedelsiant sustojusi ir tokiu būdu, prarastos ir bet kokios galimybės įvykdyti kitus turimus įsipareigojimus. Taigi, ginčijamas sandoris šiuo atveju priešingai negu teigia ieškovę atstovaujantis bankroto administratorius, turi būti traktuojamas kaip buvęs naudingas skolininkei. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teigia, kad actio Pauliana taikyti reikalingų sąlygų visuma (įskaitant atsakovės nesąžiningumą) nebuvo nustatyta, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

6Atsakovės UAB „( - )“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir dokumentų, pateisinančių nedalyvavimą teismo posėdyje, nepateikė, apie neatvykimo priežastis teismui nepranešė. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad atsakovės atsakovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, todėl byla išnagrinėta atsakovės atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 2 d.).

7Teismas

konstatuoja:

8Ieškinys tenkintinas.

9Byloje nustatyta, kad 2015-06-11 atsakovė UAB „( - )“ išrašė ieškovei UAB „Kėdainių energija“ dvi PVM sąskaitas faktūras: Nr. 3107 ir Nr. 3108 bendrai 8650,25 Eur sumai (e. b. l. 38, 39). Ieškovė šias jai išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2015-06-19 apmokėjo grynais pinigais, ką patvirtina atsakovės 2015-06-19 išduotas kasos pajamų orderio kvitas serija EM Nr. 202 (e. b. l. 37). Kauno apygardos teismo 2015-11-18 nutartimi buvo iškelta UAB „Kėdainių energija“ bankroto byla, jos bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Verslo konsultantai“ (e. b. l. 11-13).

10Ieškovės bankroto administratorius UAB „Verslo konsultantai“, gindamas bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesus, pareiškė atsakovei UAB „( - )“ ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, prašydamas CK 6.66 straipsnio (Actio Pauliana) ir 1.80 straipsnio (kaip prieštaraujantį imperatyvioms teisės normoms, t. y. CK 6.9301 straipsnio nuostatoms) pagrindu pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovės atsiskaitymą su atsakove pagal 2015-06-19 kasos pajamų orderį.

11Pažymėtina, jog CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios (CK 1.63 straipsnio 3 dalis). Ieškovės atliktas mokėjimas pagal kasos pajamų orderį laikytinas vienašaliu sandoriu, kuriuo ieškovė išreiškė savo valią perduoti lėšas kitam asmeniui, tokiu veiksmu sukurdama, pakeisdama arba panaikindama civilines teises ir pareigas, todėl mokėjimas pagal kasos pajamų orderį gali būti ginčijamas CK numatyta sandorių ginčijimo tvarka ir pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-597/2010 kt.).

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, išskyrė tokias būtinąsias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas Nr. 3K-P-311/2012).

13Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos sąlygos pripažinti ginčijamą mokėjimą negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu.

14Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės

15Ginčo dėl šios actio Pauliana taikymo sąlygos byloje nekilo. Tai, jog ieškiniu ginčijamo mokėjimo sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: darbo užmokesčio žiniaraščiai (e. b. l. 43-48), iš kurių matyti, kad ieškovė buvo nesumokėjusi darbo užmokesčio E. B., įsiskolinimas buvo susidaręs dar nuo 2015 m. 03 mėn.; VSDFV Kauno skyriaus 2016-02-25 raštas su priedais (e. b. l. 31-42), iš kurių matyti, kad ginčijamo sandorio sudarymo dieną ieškovė buvo skolinga 4035,63 Eur VSDF biudžetui (VSD įmokų už darbuotojus); ieškovės didžiosios knygos kopijos (e. b. l. 57-59), iš kurių matyti, kad 2015-05-31 ieškovė turėjo 136946,96 Eur įsiskolinimą tiekėjams, 2015-06-30 – 124086,03 Eur įsiskolinimą tiekėjams; ieškovės kreditorių sąrašas, sudarytas 2015-11-30 dienai ir pasirašytas buvusio ieškovės vadovo (e. b. l. 49-51) bei ieškovės didžiausių kreditorių suvestinė (e. b. l. 52), iš kurių matyti, kad didžiajai daliai tiekėjų skolų mokėjimo terminai ginčijamo sandorio metu jau buvo suėję. Nurodyti duomenys suteikia pakankamą pagrindą spręsti, kad ieškiniu ginčijamo mokėjimo sandorio sudarymo metu ieškovės kreditoriai turėjo neabejotinų ir galiojančių reikalavimo teisių ieškovei ir jas turėjo iki ginčijamo sandorio sudarymo.

16Dėl kreditorių teisių pažeidimo

17CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną, pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, 2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

18Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad jai būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-02-27 nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Baldų rojus“ v. UAB „Vilniaus Sigmos partneris“, bylos Nr. 3K-3-47/2013; kt.).

19Bankroto administratoriaus pateiktų įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, jog ginčijamo atsiskaitymo metu (2015-06-19) ieškovė buvo pasiekusi faktinio nemokumo būseną. Iš Kauno apygardos teismo 2015-11-18 nutartyje, kuria ieškovei buvo iškelta bankroto byla, nurodytų duomenų matyti, kad laikotarpiu, artimu sandorio sudarymui, įmonė pagal 2015-08-31 balansą turėjo 70.971,00 Eur turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 142.152 Eur (e. b. l. 11-13). Byloje esantys įrodymai: didžiosios knygos kopija (e. b. l. 57-60), buvusio ieškovės vadovo pasirašytas kreditorių sąrašas 2015-11-30 dienai (e. b. l. 49-51) bei šiuose dokumentuose nurodytų duomenų pagrindu bankroto administratoriaus sudaryta suvestinė (e. b. l. 61) leidžia spręsti, kad įmonė faktinio nemokumo būseną buvo pasiekusi jau 2015-05-31, nes šią dieną įmonės turtas sudarė 104.994,15 Eur, o pradelsti ir iki bankroto bylos neapmokėti įsipareigojimai kreditoriams siekė 94.396,48 Eur, t. y. ieškovės pradelsti įsipareigojimai viršijo daugiau nei pusę (90 proc.) į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Taigi ginčo sandorio sudarymo metu buvo akivaizdi faktinė nemokumo situacija, kuri Kauno apygardos teismo 2015-11-18 nutartimi tik buvo įvertinta ir teisiškai kvalifikuota.

20Tokiu atveju esminę reikšmę turi nustatymas aplinkybės, ar ginčo sandoriu nebuvo pažeistos kitų nemokios įmonės kreditorių teisės ir teisėti interesai.

21Teismas pritaria ieškovės argumentams, kad ieškovė, būdama faktiškai nemoki ir neturėdama pakankamai lėšų visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu, turėjo laikytis CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo. Šiame CK straipsnyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.9301 straipsnio 1 dalis). Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (6.9301 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju analizuoti bylos duomenys patvirtina, kad ginčijamo mokėjimo atlikimo metu ieškovė buvo skolinga buvusiam įmonės darbuotojui E. B., su kuriuo iki įmonės bankroto bylos iškėlimo pilnai neatsiskaitė (jo reikalavimas, kylantis iš darbo santykių, yra patvirtintas ieškovės bankroto byloje; e. b. l. 24-25, 26), VSDF biudžetui, kuriam jokių mokėjimų nuo 2015-05-25 (šią dieną nuo ieškovės sąskaitos buvo priverstinai nurašyta 10,64 Eur), neatliko, įsiskolinimas šiam kreditoriui nuo 2015-06-15 buvusios 4035,63 Eur sumos (e. b. l. 31-42) išaugo iki 14.339,78 Eur (bankroto byloje patvirtintas tokio dydžio VSDFV Kauno skyriaus finansinis reikalavimas; e. b. l. 24-25). Be to, ieškovė sandorio sudarymo metu turėjo ir kitų tos pačios eilės kreditorių, kurių reikalavimai nebuvo tenkinami, nors atsiskaitymo terminai šiems kreditoriams buvo pasibaigę žymiai anksčiai (e. b. l. 49-51). Gi kaip matyti iš atsakovės ieškovei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų Nr. 3107 ir 3108, kurių pagrindu 2015-06-19 ir buvo atliktas ginčo mokėjimas, jų apmokėjimo terminas ginčijamo sandorio metu net nebuvo pasibaigęs (sąskaitose nurodytas apmokėjimo terminas baigėsi tik 2015-07-11), tačiau ieškovė, būdama nemoki, su šiuo kreditoriumi pilnai atsiskaitė.

22Pažymėtina, kad teismų praktikoje analogiški sandoriai, kurių pagrindu, ignoruojant kitus kreditorius, atsiskaitoma tik su skolininko pasirinktais kreditoriais, pripažįstami pažeidžiančiais kreditorių teises (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2012, 2012-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2012, 2013-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2013, 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013 ir kt.).

23Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovė, būdama nemoki, atlikusi ginčijamą mokėjimą neteko lėšų, taip sumažėjo jos mokumas ir jos kreditorių galimybės gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris susidarius nemokumo situacijai jiems priklausytų skolininkui vykdant atsiskaitymus įstatymų nustatyta tvarka, taip pat suteikė pirmenybę savo pasirinktam kreditoriui UAB „( - )“ prieš kitus kreditorius. Kreditorių interesų pažeidimas pasireiškė tuo, kad skolininkui esant nemokiam, buvo suteikta pirmenybė tik ieškovės pasirinktam kreditoriui, su kuriuo buvo pilnai atsiskaityta, nors ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė buvo pradelsusi atsiskaityti ir su kitais kreditoriais, be kita ko, turinčiais ir pirmumo teisę atsakovės atžvilgiu (CK 6.9301 straipsnis).

24Dėl sandorio sudarymo privalomumo

25Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2010-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; kt.).

26Teismo vertinimu, bylos duomenys ir atsakovės atsiliepime išdėstyti argumentai neleidžia daryti išvados, jog ginčijamą sandorį sudaryti buvo privaloma. Atsakovė sandorio sudarymo privalomumą motyvuoja tuo, kad šis sandoris buvo būtinas siekiant ieškovei neprarasti žaliavų/medžiagos tiekėjo ir tokiu būdu išlaikyti veiklos stabilumą tam, kad ateityje būtų galima atsiskaityti su visais kreditoriais. Tačiau šie atsakovės teiginiai laikytini deklaratyviais, kadangi byloje nėra jokių duomenų, jog po ginčo mokėjimo atlikimo atsakovė toliau tiekė ieškovės veiklai reikalingas žaliavas/medžiagas, ieškovės finansinė padėtis pagerėjo ar bent jau stabilizavosi ir buvo užtikrintas ieškovės vykdomos veiklos tęstinumas, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, kad buvusioje situacijoje ginčijamas atsiskaitymas atitikto protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais, elgesio standartą. Pažymėtina ir tai, kad pranašumo vienam kreditoriui teikimas yra draudžiamas pagal baudžiamuosius įstatymus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnis), todėl net esant susiklosčiusioms svarbioms faktinėms aplinkybėms skolininkas turi vadovautis įstatymais ir pagal juos spręsti dėl būtinumo sudaryti sandorį (atlikti mokėjimą). Aplinkybė, kad ginčijamo mokėjimo atlikimo metu ieškovė turėjo prievolę atsiskaityti su atsakove už įsigytas žaliavas, nelaikytina imperatyvu, sukėlusiu jai neišvengiamą teisinę pareigą atlikti ginčijamą mokėjimą. Ankstesnėje šio sprendimo dalyje analizuotos ginčijamo mokėjimo aplinkybės, atsižvelgiant į kitų kreditorių egzistavimą, jų reikalavimų atsiradimo laiką bei atsiskaitymų eiliškumo teisinį reguliavimą, leidžia daryti išvadą, jog atsakovė neturėjo prioriteto kitų kreditorių atžvilgiu, todėl neegzistavo ir būtinybė atlikti mokėjimą, kuriuo būtų pilnai tenkinamas tik atsakovės reikalavimas.

27Dėl sandorio šalių nesąžiningumo

28Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys).

29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesąžiningas elgesys (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-04-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Pažymėtina, kad ginčijamą sandorį sudarė verslininkai. Verslininko, kaip subjekto, nuolat sudarančio jo veiklai užtikrinti būtinus sandorius, statusas sustiprina reikalavimą domėtis kita sandorio šalimi, jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti nepažeidžiant įstatymų, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2007-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007, ir kt.).

30Ieškovės (skolininkės) nesąžiningumas pagal įstatyme ir teismų praktikoje suformuotas taisykles yra akivaizdus, kadangi teismui nekyla jokių abejonių, kad įmonės pradelstų skolų mastas, turtinė padėtis, finansiniai sunkumai, faktinis nemokumas, teisme iškeltos civilinės bylos, kuriose kreditoriai buvo pareiškę įmonei turtinius reikalavimus, taip pat šiose byloje pritaikyti turto areštai (duomenys iš LITEKO; Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. L2-1535-836/2015, L2-1583-736/2015, 2-1597-673/2015, L2-1596-813/2015, L2-1695-813/2015), VSDFV Kauno skyriaus pritaikytos priverstinio poveikio priemonės – debeto mokėjimo nurodymai nurašyti lėšas nuo įmonės sąskaitos (e. b. l. 40), ieškovei buvo žinomi, todėl tokie ieškovės veiksmai, kai grynaisiais pinigais pilnai atsiskaitoma su pačios ieškovės pasirinktu kreditoriumi, kuriam be, kita ko, mokėjimo terminas dar nėra praleistas, ignoruojant kitus kreditorius, tarp jų ir aukštesnės eilės, kuriems mokėjimo terminai yra žinomai pradelsti, laikytini nesąžiningais, nes skolininkas žinojo, kad sudaromi sandoriai pažeis kitų įmonės kreditorių, visų pirma, aukštesnės eilės, teises.

31Byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovė, kaip suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu asmuo, elgėsi apdairiai ir iki ginčijamo sandorio sudarymo pasidomėjo kitos sandorio šalies patikimumu, prašė informacijos apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan. Civilinėse bylose Nr. L2-1596-813/2015, 2-1597-673/2015, L2-1535-836/2015 kreditorių reikalavimams įvykdyti teismo nutartimis buvo pritaikytos laikinosios laikinosios apsaugos priemonės – ieškovės turto areštas (duomenys iš LITEKO). Šiose bylose ieškovės turtui pritaikyti areštai buvo įregistruoti Turto arešto aktų registre (e. b. l. 97-104). Vadovaujantis Turto arešto aktų registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, turto arešto aktų registro duomenys yra vieši. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ir galimybę pasidomėti ar nesuvaržytos sandorio šalies teisės. Pagal byloje esančius duomenis (e. b. l. 97-104), ginčijamo atsiskaitymo metu Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas ieškovės turto arešto aktas Nr. 2015023059 ieškovės piniginėms lėšoms 4368,98 Eur sumai, turto arešto aktas Nr. 2015023326 ieškovės piniginėms lėšoms 2268,57 Eur sumai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Turto areštų registro duomenys apie įregistruotus turto arešto aktus yra vienas iš šaltinių, kuriais remdamiesi asmenys gali spręsti apie skolininko finansinę būklę ir jo pajėgumus atsiskaityti su savo kreditoriais. Turto arešto aktų registracija yra svarbi sprendžiant dėl trečiojo asmens sąžiningumo, kaip vienos iš actio Pauliana reikalavimo patenkinimo sąlygų, nes suteikia objektyvius duomenis apie pritaikytus skolininko turto (turtinių teisių) suvaržymus, kurie lemia jo galimybes vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2013). Pažymėtina ir tai, kad ieškovė tuo metu turėjo įsiskolinimą ir VSDFV biudžetui, o šie duomenys buvo viešai prieinami (VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2011-02-03 įsakymo Nr. V-50 (su vėlesniais pakeitimais) 91 punktas). Teismo vertinimu, atsakovė, bendradarbiaudama su ieškove ir pasidomėjusi bent jau viešai prieinama informacija (Turto arešto aktų registro informacija, interneto tinklapiuose esančia informacija apie skolas Sodrai), galėjo suprasti, jog ieškovė turėjo kitų kreditorių bei jos finansinė padėtis buvo itin sunki. Gi duomenų, patvirtinančių atsakovės teiginius, kad ieškovė, iki tol visuomet tinkamai ir laiku atsiskaitydavo, dėl ko atsakovei nebuvo pagrindo domėtis ieškovės finansine padėtimi, taip pat tai, jog atsiskaitymas grynaisiais pinigais jų bendradarbiavimo praktikoje buvo įprastas reiškinys, byloje nėra (CPK 178 str.).

32Kadangi byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovės veiksmai atitiko kasacinio teismo praktikoje suformuotus kontrahento sąžiningumo apibrėžties standartus – prieinamomis priemonėmis pasidomėti dėl UAB „Kėdainių energija“ mokumo būsenos (įsipareigojimų kreditoriams) ginčijamo sandorio metu, – tokio kvalifikuoto versle veikiančio subjekto neapdairumo pakanka, kad atsakovės neveikimas būtų pripažįstamas kaip jo nesąžiningumas.

33Dėl ieškinio senaties termino

34Actio Pauliana pagrindu ieškiniui pareikšti įstatymas nustato vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Tačiau ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), o atsakovė tokio prašymo teismui nepareiškė, dėl ko teismas atskirai šiuo klausimu nepasisako.

35Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį

36Ieškovė prašo teismo pripažinti ieškovės atsiskaitymą su atsakove pagal 2015-06-19 kasos pajamų orderį negaliojančiu ir pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį – kaip imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį, nurodydama, kad atliktas mokėjimas pažeidė CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymų eiliškumą.

37Minėta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti įstatymo nustatyta eile (CK 6.9301 straipsnis). Ši teisės norma yra imperatyvi, kadangi nustato konkrečią ir privalomą juridinio asmens atsiskaitymų eilę. Ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą, kadangi teismas konstatavo, jog atsiskaitymas buvo atliktas esant nepatenkintam aukštesnės eilės kreditoriaus VSDF Kauno skyriaus reikalavimui (CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ieškovė tuo metu turėjo ir kitų kreditorių, kurių reikalavimai nebuvo tenkinami, nors reikalavimo teisės atsirado žymiai anksčiau (CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis).

38Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad egzistuoja visos actio Pauliana tenkinimui būtinos sąlygos, ginčo atsiskaitymas taip pat prieštarauja ir imperatyviai įstatymo normai (CK 6.9301 straipsnio), todėl ieškovės mokėjimas atsakovei pagal 2015-06-19 kasos pajamų orderį serija EM Nr. 202 pripažintinas negaliojančiu nuo sudarymo momento (CK 6.66 straipsnis, 1.80 straipsnio 1 dalis).

39Dėl restitucijos taikymo

40Pripažinus sandorį negaliojančiu, taikytina restitucija – iš atsakovės ieškovei priteistina 8650,26 Eur suma, kurią ieškovė atsakovei sumokėjimo pagal negaliojančiu pripažintą mokėjimą (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis).

41Be to, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-01-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

42Atsakovei išaiškintina, kad šis teismo sprendimas yra pagrindas jai pareikšti finansinius reikalavimus BUAB „Kėdainių energija“ bankroto byloje.

43Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

44Ieškinį patenkinus, valstybei iš atsakovės priteistinas 195,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 96 straipsnio 1 dalis), ir 6,72 Eur pašto išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis), iš viso 201,72 Eur bylinėjimosi išlaidų.

45Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 268, 270, 307 straipsniais, teismas

Nutarė

46Ieškinį tenkinti.

47Pripažinti negaliojančiu uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių energija“, į. k. 303260981, 2015-06-19 atliktą 8650,26 Eur pinigų sumos išmokėjimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,( - )“, į. k. ( - ), įformintą 2015-06-19 atsakovės išrašytu kasos pajamų orderio kvitu Serija EM Nr. 202.

48Taikyti restituciją ir ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kėdainių energija“, į. k. 303260981, priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,( - )“, į. k. ( - ), 8650,26 Eur (aštuonių tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt eurų 26 ct) sumą ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-01-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

49Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,( - )“ 201,72 Eur (du šimtus vieną eurą 72 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

50Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. ieškovė BUAB „Kėdainių energija“, atstovaujama bankroto... 5. Atsakovė UAB „( - )“ pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį... 6. Atsakovės UAB „( - )“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie... 7. Teismas... 8. Ieškinys tenkintinas.... 9. Byloje nustatyta, kad 2015-06-11 atsakovė UAB „( - )“ išrašė ieškovei... 10. Ieškovės bankroto administratorius UAB „Verslo konsultantai“, gindamas... 11. Pažymėtina, jog CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi... 12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl... 13. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos sąlygos pripažinti... 14. Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės... 15. Ginčo dėl šios actio Pauliana taikymo sąlygos byloje nekilo. Tai, jog... 16. Dėl kreditorių teisių pažeidimo... 17. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius... 18. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad jai... 19. Bankroto administratoriaus pateiktų įrodymų analizė leidžia daryti... 20. Tokiu atveju esminę reikšmę turi nustatymas aplinkybės, ar ginčo sandoriu... 21. Teismas pritaria ieškovės argumentams, kad ieškovė, būdama faktiškai... 22. Pažymėtina, kad teismų praktikoje analogiški sandoriai, kurių pagrindu,... 23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovė, būdama... 24. Dėl sandorio sudarymo privalomumo... 25. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu... 26. Teismo vertinimu, bylos duomenys ir atsakovės atsiliepime išdėstyti... 27. Dėl sandorio šalių nesąžiningumo... 28. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek... 29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo... 30. Ieškovės (skolininkės) nesąžiningumas pagal įstatyme ir teismų... 31. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovė, kaip suinteresuotas civilinių... 32. Kadangi byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovės veiksmai atitiko... 33. Dėl ieškinio senaties termino... 34. Actio Pauliana pagrindu ieškiniui pareikšti įstatymas nustato vienerių... 35. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį... 36. Ieškovė prašo teismo pripažinti ieškovės atsiskaitymą su atsakove pagal... 37. Minėta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi... 38. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad egzistuoja... 39. Dėl restitucijos taikymo ... 40. Pripažinus sandorį negaliojančiu, taikytina restitucija – iš atsakovės... 41. Be to, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi,... 42. Atsakovei išaiškintina, kad šis teismo sprendimas yra pagrindas jai... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 44. Ieškinį patenkinus, valstybei iš atsakovės priteistinas 195,00 Eur žyminis... 45. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 46. Ieškinį tenkinti.... 47. Pripažinti negaliojančiu uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių... 48. Taikyti restituciją ir ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei... 49. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,( - )“ 201,72 Eur... 50. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...