Byla 2-329-322/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė, sekretoriaujant Teresei Zakrasienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Andriui Dobrovolskiui, atsakovų atstovams I. Š. ir K. Š., trečiajam asmeniui S. M.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančio veiklą per „If P&C Insurance AS“ filialą, ieškinį atsakovams K. Š. įmonei ir I. Š. įmonei, trečiajam asmeniui S. M. dėl žalos atlyginimo ir

Nustatė

3Ieškovas teismui pateiktu ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (3-6, 133-136 b. l.) prašo priteisti solidariai iš atsakovų K. Š. įmonės ir I. Š. įmonės 7242,01 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykimo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (217 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 2500 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti). Nurodo, kad pagal Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį dėl 2011 m. vasario 24 d. AB Šiaulių bankas patalpose, esančiose ( - ), kilusio gaisro (gaisras pripažintas draudiminiu įvykiu), išmokėjo AB Šiaulių bankas (draudėjui) 7000,01 Lt draudimo išmoką už gaisro metu apgadintą pastatą ir 242 Lt UAB „Infranet Service“ už pastato apžiūrą ir padarytos žalos įvertinimą. Gaisras kilo pastato dalyje (vakarinėje pastato palėpės pusėje), kurios valdytojais yra atsakovai, todėl jie solidariai atsako už gaisro metu sukeltas pasekmes, nes neužtikrino priešgaisrinės apsaugos reikalavimų laikymosi.

4Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti.

5Atsakovo K. Š. įmonės savininkas teismui pateiktu atsiliepimu į ieškinį (106-107 b. l.) bei teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priežiūros poskyrio vyresniojo inspektoriaus 2011 m. kovo 3 d. nutarime nėra nurodyta, kad būtent dėl jo (atsakovo) kaltės kilo gaisras, ši institucija neturi jokių priekaištų dėl gaisro, jis nebaustas administracine tvarka už priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimą. Prieš pat įvykį (gaisrą) priešgaisrinės saugos tarnyba, apžiūrėjusi pastogę, priklausančią AB Šiaulių bankas, dėl kamino ar šieno ryšuliais apšiltintos pastogės, neturėjo jokių priekaištų, nedavė nurodymų pakeisti pastogės apšiltinimo dangą arba remontuoti kaminą. Teigia, kad dūmtraukis, į kurį buvo pajungta jo (atsakovo) krosnis, buvo nubalintas, jokių plyšių jame nesimatė. Po gaisro apžiūrėjus pastogę, liepsnos prasiveržimo iš dūmtraukio pėdsakų nebuvo pastebėta, prie jo naudojamo dūmtraukio nebuvo sukrauto presuoto šieno, nebuvo apdegusių medinių stogo sijų, t. y. gaisro židinys nebuvo prie jo naudojamo dūmtraukio. Be to, pareigūno nutarime daroma prielaida, jog labiausiai tikėtina versija, kad gaisras kilo dėl kūrenamų kietu kuru krosnių, tačiau tiksliai nuo kieno krosnies kilo gaisras nenurodoma. Kadangi dėl AB Šiaulių bankas pastate kilusio gaisro nenustatyta, kad jis (atsakovas) būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, kurie būtų priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala ir dėl žalos kalta būtų būtent atsakovo įmonė, todėl nurodo neturintis teisinio pagrindo tenkinti ieškovo atgręžtinį reikalavimą atlyginti ieškovo AB Šiaulių bankas išmokėtą draudimo išmoką.

6Atsakovo I. Š. įmonės savininkas teismui pateiktais atsiliepimais į ieškinį ir patikslintą ieškinį (104-105, 150-151 b. l.) bei teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jo (atsakovo) nuomone, gaisras kilo nuo dūmtraukio, esančio pastato šiaurinėje dalyje ir dėl šiltinimui panaudoto šieno. Šiuo dūmtraukiui naudojasi K. Š. įmonė ir S. M.. Dūmtraukis vakarinėje pastato dalyje, kuriuo naudojasi jo įmonė, buvo nutinkuotas ir izoliuotas, nuvedimo vamzdis taip pat buvo izoliuotas ir sandariai įmontuotas į dūmtraukį. Teigia, jog nuvedimo vamzdis buvo išjudintas ir išmontuotas gesinant gaisrą. Nurodo, kad ieškinyje nurodomos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos jam (atsakovui) negali būti pritaikytos, kadangi dėl AB Šiaulių bankas pastate kilusio gaisro nenustatyta, kad jis (atsakovas) būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, kurie būtų priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala ir dėl žalo kalta būtų atsakovo įmonė, todėl nurodo neturintis teisinio pagrindo tenkinti ieškovo atgręžtinį reikalavimą atlyginti ieškovo AB Šiaulių bankas išmokėtą draudimo išmoką.

7Tretysis asmuo S. M. teismui pateiktuose atsiliepimuose (103, 149 b. l.) nurodė, kad gaisro priežastis tiksliai nenustatyta, tačiau manoma, kad gaisras galėjo įvykti dėl netvarkingo dūmtraukio, kūrenant krosnį antrajame pastato aukšte, atsakovų nuomojamose patalpose. Nurodo, jog su gaisro kilimu jis (tretysis asmuo) nėra susijęs, nes krosnies įvykio dieną jis nekūreno. Gaisro metu jo patalpos, esančios pirmajame pastato aukšte, ir kitas turtas nenukentėjo, todėl suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra.

8Ieškinys tenkintinas iš dalies.

9Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 str.). Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

10Byloje esančiais duomenimis – dalyvaujančių asmenų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais – nustatyta, kad 2010 m. spalio 18 d. tarp „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančio veiklą per „If P&C Insurance AS“ filialą (ieškovo) ir AB Šiaulių bankas buvo sudaryta Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartis serija IT Nr. 000176909 (9-32 b. l.), kuria laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 19 d. iki 2011 m. spalio 18 d. (imtinai) buvo apdraustas AB Šiaulių bankas priklausantis turtas – investicijos, baldai, nešiojama kompiuterinė technika, kita įranga, bankomatai, grynieji pinigingai ir pastatai (pagal sąrašą), tame tarpe ir pastatas, esantis ( - ).

112011 m. vasario 25 d. AB Šiaulių bankas atstovas informavo draudiką (ieškovą) (34-40 b. l.), kad 2011-02-24 pastate, esančiame ( - ), kilo gaisras, t. y., užsiliepsnojo antro aukšto perdengimo apšiltinimo medžiaga (stogo konstrukcija nenukentėjo), gaisro gesinimo metu buvo sugadinta stogo danga ir vandeniu aplietos patalpos. Gaisras buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu ir ieškovas AB Šiaulių bankas už gaisro metu apgadintą pastatą išmokėjo 7000,01 Lt dydžio draudimo išmoką, kuri buvo pervesta į remonto darbus pagal 2011-03-17 rangos sutartį Nr. 2 (43-44 b. l.) atlikusios I. Š. įmonės sąskaitą, taip pat ieškovas nurodo, jog papildomai sumokėjo 242 Lt UAB „Infranet Service“ už pastato apžiūrą ir gaisro metu padarytos žalos įvertinimą (41-42 b. l.).

12Byloje ieškovo reikalavimo teisė yra grindžiama tiek pagal deliktinę, tiek pagal sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas.

13Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.266 straipsnio 2 dalies nuostatomis, preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis). Kitais atvejais už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai) (LAT 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-554/2007; LAT 2009 m. kovo 17 d. nutartis Nr. 3K-3-123/2009; LAT 2009 m. spalio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-378/2009; LAT 2010 m. spalio 7 d. nutartis Nr. 3K-7-152/2010).

14Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priežiūros poskyrio vyresniojo inspektoriaus vidaus tarnybos kapitono R. L. 2011 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 80-3/2 (51-52 b. l.) atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl gaisro, kilusio 2011-02-24 AB Šiaulių bankas priklausančiame pastate, esančiame ( - ), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnyje ar 188 straipsnyje, ir nėra iš nukentėjusiųjų asmenų skundų ar jų teisėtų atstovų pareiškimų. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodoma (tą patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas pareigūnas), kad buvo nustatyta, jog K. Š. savavališkai šiaurinėje ir vakarinėje palėpės pusėje, apie 100 m2 plote, šalia dūmtraukių ant perdangos sukrovė presuotus šieno ryšulius. Įvykio vietos apžiūrios metu vizualiai apžiūrėjus dūmtraukį nustatyta, kad jis neatitinka priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Dūmtraukis, kuriuo naudojosi S. M. ir K. Š., sumūrytas iš silikatinių plytų, nenubalintas, ant apatinės jo dalies nustatyti nežymus nesandarumo požymiai (įtrūkimai). Tarp įrengto I. Š. priklausančio dūmų nuvedimo vamzdžio ir šalia esančių degių stogo konstrukcijų (medinių gegnių) nebuvo išlaikytas saugus atstumas (380 mm). Medinio dūmtraukio ir metalinio dūmų nuvedimo vamzdžio sandūros vieta buvo nesandari (klibėjo). Gaisro kilimo dieną K. Š. siuvykloje ir I. Š. ūkinių prekių parduotuvėje sumontuotos kieto kuro uždarojo degimo krosnys buvo kūrenamos. 2011-02-28 surašytame akte dėl kilusio gaisro Nr. 9 AB Šiaulių bankas Kelmės filialo direktorius J. A., individualios įmonės savininkas S. M. ir administracinio pastato nuomininkai I. Š. bei K. Š. nurodė, jog su nustatyta gaisro priežastimi sutinka, taip pat paaiškino, kad grasinimų tyčia sužaloti turtą nėra gavę, jokių konfliktų neturėjo. Šiaulių apskrities priešgaisrinės valdybos Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2011-03-07 rašte Nr. SI-3-70 (53 b. l.) nurodoma, jog labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl krosnių ir dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų.

15Dėl 2011 m. vasario 24 d. pastate, esančiame ( - ), kilusio gaisro buvo tirtos gaisro kilimo versijos, bet tiksli gaisro priežastis nenustatyta. Kai kurios iš tirtų priežasčių galėtų būti priskiriamos pastato trūkumams (pvz., kūrenimo šaltinių izoliavimas, netinkamų šiltinimo medžiagų panaudojimas), tačiau atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad gaisras kilo būtent dėl pastato trūkumų nulemtų priežasčių. Patikimai nenustačius, kad gaisras kilo dėl tokių priežasčių, nėra pagrindo teigti, kad žala padaryta CK 6.266 straipsnyje nurodytu būdu, todėl dėl žalos atlyginimo spręstina pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės taisykles (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).

16Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismai, nagrinėdami reikalavimą atlyginti žalą, privalo nustatyti visus asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus (LAT 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis Nr. 3K-3-764/2003). Bendrasis principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis). Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

17Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (LAT 2008 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 3K-7-59/2008).

18Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (LAT 2012 m. gegužės 11d. nutartis Nr. 3K-3-215/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo (LAT 2009 m. birželio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-304/2009). Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas. Bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, kad atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas.

19Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2007 m. gegužės 5 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi (54-59 b. l.) AB Šiaulių bankas penkerių metų laikotarpiui, t. y. iki 2012 m. gegužės 5 d. (įskaitytinai) nuomos teise suteikė naudotis K. Š. įmonei 68,59 kv. m bendro naudojimo negyvenamąsias patalpas, esančias antrame aukšte, adresu ( - ). 2008 m. gruodžio 3 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi (60-63 b. l.) AB Šiaulių bankas penkerių metų laikotarpiui, t. y. iki 2013 m. gruodžio 3 d. (įskaitytinai) nuomos teise suteikė naudotis I. Š. įmonei 96,63 kv. m bendro naudojimo negyvenamąsias patalpas, esančias antrame aukšte, adresu ( - ). Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys įregistruotos Viešajame registre (64-72 b. l.). Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių 6.4. punktais nuomininkai (atsakovai) įsipareigojo laikytis patalpų eksploatuojančiam subjektui keliamų sandėliavimo, darbų saugos, elektros saugos, priešgaisrinės apsaugos, sanitarinių ir kitų taisyklių reikalavimų ir finansiškai atsakyti už šių reikalavimų nesilaikymą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Šioje byloje įrodytas gaisro židinio zonos – vietos pastato palėpėje tarp dviejų atsakovams priklausančių dūmtraukių (abu dūmtraukiai buvo techniškai netvarkingi, kieto kuro krosnys įrengtos savavališkai, be to, pastogės apšiltinimui panaudoti atsakovo sunešti šieno ryšuliais) – faktas, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad abu atsakovai elgėsi nerūpestingai ir tai sudaro pagrindą jų neteisėtiems veiksmams nustatyti. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, darytina išvada, jog yra visos įstatyme numatytos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė), t. y. atsakovai – K. Š. ir I. Š. įmonės pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nepažeisti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, užtikrinti ir rūpintis, kad jų valdomoje pastato dalyje nebūtų trūkumų, juos pašalinti, jeigu jų yra. Atsakovai, kurių, faktiškai naudotoje pastato dalyje buvo gaisro zona, neįrodė konkrečios gaisro kilimo priežasties ir to, kad tai nepriklausė nuo jų elgesio, buvo nulemta trečiųjų asmenų veiksmų ar kitokių priežasčių, už kurias jie nėra atsakingi, kad ėmėsi visų veiksmų gaisrui išvengti ir yra nekalti dėl gaisro kilimo, kad negalėjo jo numatyti.

20CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Ieškovas prašo priteisti AB Šiaulių bankas (draudėjui) išmokėtą 7000,01 Lt draudimo išmoką už gaisro metu apgadintą pastatą ir 242 Lt UAB „Infranet Service“ už pastato apžiūrą ir padarytos žalos įvertinimą. Iš byloje esančios lokalinės sąmatos (45 b. l.) matyti, kad AB Šiaulių banko pastato stogo remonto darbų sąmatą atlikto UAB „Kelmės vietinis ūkis“, o ne UAB „Infranet Service“. Kadangi žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog papildomai UAB „Infranet Service“ sumokėti 242 Lt yra būtent už pastato, esančio ( - ), apžiūrą ir gaisro metu padarytos žalos įvertinimą, laikytina, jog ieškovas neįrodė turėtų papildomų išlaidų (242 Lt) fakto, todėl ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo yra tenkintinas iš dalies, priteisiant solidariai iš atstovų ieškovo išmokėtą 7000,01 Lt draudimo išmoką.

21Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 2 dalį skolininkas – juridinis asmuo – privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančio veiklą per „If P&C Insurance AS“ filialą, reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas solidariai iš atsakovų taip pat pagrįstas ir tenkintinas.

22Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus iš dalies (97%), iš atsakovų ieškovui priteistina 210 Lt (217 Lt x 97%) sumokėto žyminio mokesčio (2 b. l.), t. y. iš kiekvieno jų priteisiant po 105 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovų valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 32,10 Lt pašto išlaidų (1 b. l.), iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 16,05 Lt bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

23CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovas pateikė sąskaitą už teisinės paslaugas Nr. 342 ir mokėjimo nurodymą Nr. 0000045770 (80-81 b. l.), patvirtinančius, kad ieškovas pagal 2012-02-27 sutartį dėl teisinių paslaugų (kliento bylos Nr. S/IT/00392) advokato padėjėjui yra sumokėjęs 2500 Lt, tačiau raštiško ieškovo prašymo su advokato padėjėjo išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, teismui nepateikta, todėl atstovavimo išlaidos ieškovui iš atsakovų nepriteistinos.

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu ir 260 straipsniu, teismas

Nutarė

25Ieškinį tenkinti iš dalies.

26Priteisti „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančiam veiklą per „If P&C Insurance AS“ filialą, juridinio asmens kodas ( - ), solidariai iš K. Š. įmonės, juridinio asmens kodas ( - ), ir I. Š. įmonės, juridinio asmens kodas ( - ), 7000,01 Lt (septynis tūkstančius litų 01 centą) žalos atlyginimo bei 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2012 m. balandžio 2 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

27Priteisti iš K. Š. įmonės, juridinio asmens kodas ( - ), „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančiam veiklą per „If P&C Insurance AS“ filialą, juridinio asmens kodas ( - ), 105 Lt (vieną šimtą penkis litus) bylinėjimosi išlaidų.

28Priteisti iš I. Š. įmonės, juridinio asmens kodas ( - ), „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančiam veiklą per „If P&C Insurance AS“ filialą, juridinio asmens kodas ( - ), 105 Lt (vieną šimtą enkis litus) bylinėjimosi išlaidų.

29Priteisti iš K. Š. įmonės, juridinio asmens kodas ( - ), valstybei 16,05 Lt (šešiolika litų 05 centus) bylinėjimosi išlaidų.

30Priteisti iš I. Š. įmonės, juridinio asmens kodas ( - ), valstybei 16,05 Lt (šešiolika litų 05 centus) bylinėjimosi išlaidų.

31Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „If... 3. Ieškovas teismui pateiktu ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (3-6, 133-136 b.... 4. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaiko ir prašo jį... 5. Atsakovo K. Š. įmonės savininkas teismui pateiktu atsiliepimu į ieškinį... 6. Atsakovo I. Š. įmonės savininkas teismui pateiktais atsiliepimais į... 7. Tretysis asmuo S. M. teismui pateiktuose atsiliepimuose (103, 149 b. l.)... 8. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 9. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje... 10. Byloje esančiais duomenimis – dalyvaujančių asmenų atstovų... 11. 2011 m. vasario 25 d. AB Šiaulių bankas atstovas informavo draudiką... 12. Byloje ieškovo reikalavimo teisė yra grindžiama tiek pagal deliktinę, tiek... 13. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.266 straipsnio 2 dalies nuostatomis,... 14. Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kelmės... 15. Dėl 2011 m. vasario 24 d. pastate, esančiame ( - ), kilusio gaisro buvo... 16. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismai,... 17. Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai... 18. Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota... 19. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2007 m. gegužės 5 d.... 20. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 21. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 2... 22. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys... 23. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu ir 260 straipsniu,... 25. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 26. Priteisti „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančiam veiklą per... 27. Priteisti iš K. Š. įmonės, juridinio asmens kodas ( - ), „If P&C... 28. Priteisti iš I. Š. įmonės, juridinio asmens kodas ( - ), „If P&C... 29. Priteisti iš K. Š. įmonės, juridinio asmens kodas ( - ), valstybei 16,05 Lt... 30. Priteisti iš I. Š. įmonės, juridinio asmens kodas ( - ), valstybei 16,05 Lt... 31. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui...